Tokias tendencijas atskleidė ketvirtadienį pristatyto Kultūros ministerijos užsakymu pirmą kartą atlikto reprezentatyvaus Lietuvos gyventojų nelegalaus turinio vartojimo lygio nustatymo tyrimo rezultatai.

Atliekant tyrimą, buvo apklausiami 14–64 metų Lietuvos gyventojai, atskirai išskiriant 14–29 m. respondentų rezultatus, šioje amžiaus grupėje siekiant išsamiau analizuoti nelegalaus turinio vartojimo tendencijas ir priežastis.

Tyrimu siekta išsiaiškinti: Lietuvos gyventojų legalaus ir nelegalaus turinio vartojimo įpročius; pasirinkimo priežastis; nelegalaus turinio prieigos ir vartojimo būdus; gyventojų nuostatas ir įsitikinimus apie nelegalaus turinio vartojimą; komunikaciją apie nelegalaus turinio vartojimą šeimoje bei prevencinės informacijos prieš nelegalaus turinio vartojimą socialinėje erdvėje pastabumą.

Rezultatai parodė, kad 4 iš 10 Lietuvos gyventojų bent kartais vartoja nelegalų turinį, o reguliariai tai daro 26 proc. gyventojų. Dažniausiai vartojamas nelegalus audiovizualinis turinys (filmai, serialai, televizijos laidos, vaizdo įrašai) (33 proc.) bei muzikos kūriniai (26 proc.).

Svarbu ir tai, kad apie ketvirtadalis gyventojų nurodė negalintys lengvai atskirti legalaus ir nelegalaus turinio šaltinių. Be to, atsakydami į klausimą apie legalių ir nelegalių šaltinių vartojimą skirtingose turinio kategorijose, 13–28 proc. vartotojų rinkosi variantą „sunku pasakyti“. Todėl realus nelegalių šaltinių vartojimo lygis gali būti didesnis.

Pagal tyrimo metodiką vertinant veiksmų su nelegaliu turiniu priimtinumą, 48 proc. gyventojų laiko priimtinu bent vieną nelegalios prieigos prie internetinio turinio ar jo sklaidos būdą.

Dažniausios respondentų nurodomos nelegalaus turinio vartojimo priežastys yra susijusios su turinio kaina ir didesniu turinio prieinamumu nelegaliuose šaltiniuose.

Daugiau kaip pusė gyventojų yra girdėję apie nelegalų turinį viešojoje erdvėje arba savo socialinėje aplinkoje. Šeštadalis 14–19 metų amžiaus jaunuolių pamena susidūrę su informacija apie nelegalų turinį savo mokymosi įstaigose. Šie rezultatai rodo, kad nelegalaus turinio vartojimo problemą aptaria tik dalis švietimo institucijų. Kadangi dalis asmenų nurodė kalbėję apie nelegalų turinį savo aplinkoje, galima daryti prielaidą, kad dalis visuomenės dviprasmiškai vertina nelegalų turinį, o tai atveria galimybes tolesnėms diskusijoms, siekiant teigiamų pokyčių ir didesnės pagarbos autorių teisėms.

Vertinant nelegalaus turinio aptarimą asmeninėje aplinkoje, atkreiptinas dėmesys į tai, kad 4 iš 10 tėvų yra aptarę nelegalaus turinio klausimą su savo vaikais, o ketvirtadalis nežino, ar jų nepilnamečiai internetu besinaudojantys vaikai vartoja nelegalų turinį. Pastebėta, kad elgesys su nelegaliu turiniu ir nuostatos šeimoje dažniausiai sutampa – jei nelegalų turinį vartoja tėvai, jį linkę rinktis ir jų vaikai, o tų vaikų, kurie nevartoja nelegalaus turinio, tėvai dažniau nepritaria tokio turinio vartojimui.

Remiantis apklausa, gyventojus prieš renkantis nelegalų turinį labiausiai paskatintų susimąstyti (atgrasyti) galimos neigiamos pasekmės – rizika nutekinti asmens duomenis, pakenkti kompiuteriui, gauti baudą. Net ir nedidelės baudos didelę dalį žmonių paskatintų atsisakyti nelegalaus turinio (kad nepaskatintų jokia bauda, nurodė tik dešimtadalis respondentų).

Vertinant nelegalaus turinio vartojimo ir nuostatų kitimo prognozes, šiemet bendras piratavimo lygis Lietuvoje, lyginant su 2023 metais atlikto bandomojo tyrimo rezultatais, yra šiek tiek žemesnis. Tai sutampa su optimistiniu scenarijumi, pagal kurį vidutinio dydžio piratavimo indeksas turėtų mažėti, o gyventojų sąmoningumas ir nepakantumas nelegalaus turinio vartojimui – augti.

Tyrimą Kultūros ministerijos užsakymu atliko UAB „KOG institutas“ ir UAB „Norstat LT“.

Su visa tyrimo ataskaita ir pristatymu galima susipažinti čia.