Vidutinis „TikTok“ naudotojas programėlėje praleidžia bent  95 minutes per dieną, nepalyginamai daugiau nei bet kuriame kitame soc. tinkle. Siekdama tobulinti savo paslaugas, trumpų vaizdo įrašų platforma taip pat gausiai renka vartotojų asmeninius duomenis. Tačiau ne visi žino, kur ir kaip ši informacija yra naudojama. Justina Antropik, „Tele2“ socialinių tinklų ir skaitmeninio turinio vadovė, paaiškina, ką galite padaryti, kad išsaugotumėte savo privatumą.

Virtualaus privataus tinklo – VPN paslaugas teikiančios įmonės „Surfshark“ duomenimis, pasaulyje šiuo įrankiu naudojasi apie 1,2 milijardo žmonių. Tai – maždaug 31 proc. visų interneto vartotojų. Ekspertų teigimu, VPN programinė įranga žmonėms leidžia lengviau pasirūpinti apsauga internete ir suteikia daugiau anonimiškumo bei laisvės naršant.

„VPN programinę įrangą plačiai naudoja tiek įmonės, tiek ir vartotojai savo asmeniniuose kompiuteriuose. Šis įrankis leidžia saugiau ir privačiau naršyti internete – tai itin aktualu, nes virtualioje erdvėje laikomi asmeniniai duomenys ir svarbūs prisijungimai“, – teigia Mantas Užupis, „Tele2“ IT saugumo ekspertas.

Kaip veikia VPN?

Naudojantis internetu, išmanusis telefonas ar kompiuteris nuolat keičiasi informacija su kitomis žiniatinklio šalimis. VPN sukuria šifruotą ryšį tarp įrenginio ir likusio interneto – visas vartotojo duomenų srautas pirmiausia siunčiamas per šį saugų ryšį į išorinį serverį, o iš ten nukreipiamas į internetą. Prisijungus prie VPN serverio, siunčiami ir gaunami duomenys yra užšifruojami nuo trečiųjų šalių, o gaunamas naujas IP adresas paslepia tikrą vartotojo buvimo vietą bei sukelia kliūčių sekti jo veiksmus.

VPN programinė įranga „užslepia“ įrenginio IP adresą ir vartotojo tapatybę nuo interneto tiekėjo, valdžios ar užkrėsto „Wi-Fi“ ryšio, šifruodama duomenis bei nukreipdama juos per saugius tinklus į serverius kitose valstybėse. Visas duomenų srautas yra vykdomas per VPN paslaugos serverius. Tai reiškia, kad paslaugos tiekėjas gali matyti ir rinkti visus vartotojo atliekamus veiksmus bei informaciją. Dėl šios priežasties, svarbu pasirinkti gerą ir patikimą VPN tiekėją.

VPN privalumai vartotojams

Privatumas – VPN ryšys paslepia jūsų IP adresą, kuris nurodo tikslią jūsų buvimo vietą. Tai neleidžia svetainėms ir trečiosioms šalims sužinoti kur esate, o kiti vartotojai negali jūsų identifikuoti. Duomenų šifravimas yra svarbus, kai norite apsaugoti interneto duomenų srautą ir sumažinti savo paliekamus pėdsakus internete. Naudojant VPN, jūsų interneto paslaugų tiekėjas negalės rinkti ir parduoti visos jūsų naršymo istorijos.

Daugiau saugumo internete – kiekvieną kartą naršant internete, naršyklė pirmiausia prisijungia prie interneto tiekėjo, kuris srautą nukreipia į reikiamą puslapį. Taip tiekėjas gali matyti tinklapius, kuriuose lankotės ir kiek laiko ten praleidžiate, o nesaugiuose puslapiuose – sekti, ką paspaudžiate ir kokius slaptažodžius suvedate. Prisijungus prie VPN serverio, užšifruoti duomenys atsiduria virtualiame tunelyje – niekas negali patekti į vidų, jų perskaityti ar nukreipti. Tačiau šis įrankis nesuteikia visiškų garantijų, nes įsilaužėliai vis dar turi galimybių ir būdų, kaip pasisavinti jūsų paskyras ar sužinoti, ką veikiate internete.

Programinės įrangos naudojimas

Nors kai kuriems vartotojams VPN atrodo kaip itin sudėtingos technologijos, iš tiesų, šia programine įranga naudotis labai paprasta ir saugu. Pirmiausia, išsirinkite patikimą VPN tiekėją – ieškokite turintį greitai veikiančius serverius, leidžiantį naudotis įranga keliuose prietaisuose vienu metu ir suteikiantį ilgą pinigų grąžinimo garantiją.

Išsirinkus patikimiausią tiekėją ir prisiregistravus svetainėje, reikėtų parsisiųsti programinę įrangą į pasirinktus įrenginius. Prie jos prisijungti galima naudojant paskyros duomenis – el. paštą ir slaptažodį. Daugumos populiariausių VPN tiekėjų programinė įranga pritaikyta visiems prietaisams ir operacinėms sistemoms. Galiausiai, aktyvuokite ją – kai kurių tiekėjų programinėje įrangoje pakanka paspausti „Įjungti“, pasirinkti norimą serverio vietą ir VPN bus paleistas automatiškai.

Daugiau informacijos:

Asta Buitkutė

„Tele2“ atstovė ryšiams su visuomene

M +370 668 00 467

@ Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Vis dažnėjantys kibernetiniai išpuoliai skatina atkreipti dėmesį į naudojamų susirašinėjimo programėlių saugumą. Juk dažnai jas naudojame bendrauti ne tik su draugais, artimaisiais, bet ir darbo reikalais. „Bitės Profai“ pranešime žiniasklaidai dalinasi saugiausiomis susirašinėjimo programėlėmis.

„Pernai atnaujinus „WhatsApp“ duomenų privatumo politiką, kilo pasipiktinimo audra, nes vartotojai, norėję ir toliau naudotis programėle, turėjo sutikti, kad tam tikra jų informacija bus dalinamasi su „Facebook“. Tai paskatino spartų naudotojų migravimą pas konkurentus. Būtina patiems nenumoti ranka į informacijos apie mus saugumą ir geriau naudotis bendravimo priemonėmis, užtikrinančiomis didžiausią saugumą“, – sako „Bitės Profas“ Martynas Vrubliauskas.

„Signal“ – maksimalus saugumas

Jau kuris laikas „Signal“ („Android“ ir „iOS“) laikoma viena saugiausių susirašinėjimo programėlių pasaulyje. Būtent į šią programėlę pernai „migravo“ daugybė „WhatsApp“ vartotojų Lietuvoje.

„Naudojant kriptografiją, visi pranešimai siuntėjo telefone užšifruojami, o gavėjo – iššifruojami. O tai reiškia, kad net jei kažkas sugebėtų perimti užšifruotą pranešimą, jo nebūtų įmanoma perskaityti. Pranešimas atrodytų, kaip keistų simbolių kratinys“, – teigia „Bitės Profas“.

Dar daugiau, programėlė leidžia nustatyti, kad susirašinėjimas po kurio laiko savaime susinaikintų ir nė vienas iš dalyvių negalėtų jo pasiekti. Nustatymuose pasirinkite „Privacy“ (liet. privatumas) ir skiltyje „Disapearing messages“ (liet. pradingstančios žinutės) – „default timer for new chats“ (liet. numatytasis laikmatis naujiems pokalbiams). Pažymėkite laikotarpio trukmę ir išsaugokite pasirinkimą.

„Threema“ – siekiantiems anonimiškumo

Programėlės „Threema“ („Android“ ir „iOS“) išskirtinumas yra tas, kad prisijungimui ir bendravimui su kitais žmonėmis nereikia įvesti telefono numerio, el. pašto ir kitų asmeninių duomenų. Vietoje to, kiekvienam vartotojui suteikiamas specialus ID kodas.

„Programėlėje koduojamos žinutės, nuotraukos, vaizdo įrašai ir kiti failai, tad galite būti ramūs dėl visų duomenų saugumo. Naudinga ir tai, kad visi perskaityti pranešimai iškart ištrinami, o adresatai saugomi ne „Threema“, o telefone, taip nepaliekant galimybės juos pasisavinti.  Tiesa, norėdami pradėti naudotis programėle, turėsite sumokėti vienkartinį 3,65 eurų mokestį“, – sako M. Vrubliauskas.

„Wickr Me“ – itin aukštas privatumo lygis

Saugumu pasižymi ir programėlė „Wickr Me“ („Android“ ir „iOS“), kuri priklauso milžinei „Amazon“. Be to, kad ji automatiškai užšifruoja kiekvieną tekstinį pranešimą, balso žinutę, registruojantis nereikia įvesti telefono numerio ar el. pašto. Taip užtikrinama, kad vartotojo duomenys nėra renkami ir perduodami trečiosioms šalims.

„Galima pasirinkti, kad pranešimai būtų ištrinami automatiškai, priklausomai nuo jų išsiuntimo ar perskaitymo laiko, ir jų niekuomet nebūtų galima atkurti. Svarbu, kad kiekvienam iš jų šifruoti naudojami skirtingi ir atsitiktiniai raktai, ištrinami vos pristačius pranešimą gavėjui. Todėl net ir įsilaužimo į programėlę atveju, nė vieno iš jų nebūtų galima perskaityti“, – teigia M. Vrubliauskas.

Galite naudotis „Wickr Me“ ar „Wickr Pro“ programėlės versija. Pirmoji yra visiškai nemokama ir skirta asmeninėms reikmėms. Antrąją – mokama – dažniau naudojasi įmonės, nes vienas iš didžiausių jos privalumų – galimybė bendrauti su didesniu skaičiumi žmonių ir užšifruoti vaizdo skambučius.

Naršymą interneto platybėse palengvina svetainių siūlomi slapukai ir jūsų naršyklės privatumo nustatymai. Tačiau kuo daugiau laiko praleidžiame internete, tuo daugiau informacijos apie save jame paliekame. Dėl to naršyklių kūrėjai daug dėmesio skiria privatumo sprendimams ir leidžia rinktis kuo, kaip ir kiek norite dalintis. Tereikia reguliariai peržiūrėti savo naršymo istoriją, susikaupusius slapukus bei atnaujinti privatumo nustatymus, kad naršytumėte ne tik saugiau, bet ir patogiau.

Jūsų dėmesiui, Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, dalinasi naršyklių privatumo nustatymais, kuriuos vertėtų pakeisti.

1. „Google Chrome“. Nors tai yra populiariausia naršyklė pasaulyje, kurią naudoja per du trečdalius interneto vartotojų, automatiniai jos nustatymai toli gražu neužtikrina maksimalaus privatumo. Laimė, „Chrome“ yra labai lanksti – tai viena jos populiarumo priežasčių, tad visai nesudėtingai sustiprinsite saugumo parametrus.

Nukeliaukite į „Chrome Web Store“. Iš čia galima parsisiųsti daugybę įvairių plėtinių, palengvinančių naršymą ir gyvenimą. Didesniam privatumui užtikrinti bus reikalingi keturi iš jų. „Cookie AutoDelete“ padeda atsikratyti jus persekiojančiųjų slapukų. „uBlock Origin“ leidžia užblokuoti nepageidaujamą turinį. „Privacy Badger“ fiksuoja, kai kažkas renka duomenis iš jūsų paskyrų, praneša apie tai ir sustabdo tokį duomenų nutekėjimą. Galų gale, „HTTPS Everywhere“ užkoduoja jūsų gaunamą ir išsiunčiamą informaciją, todėl pasidaro daug sunkiau stebėti jūsų veiklą. Visi šie nemokami plėtiniai leis naršyti gerokai privačiau bei kontroliuoti kas ir kiek mato, ką jūs veikiate internete.

2. „Safari“ – antra populiariausia naršyklė pasaulyje, naudojama maždaug dešimtadalio vartotojų. Savaime suprantama, „Apple“ įrenginių savininkų. „Apple“ pastaraisiais metais labai daug dėmesio skiria saugumui ir privatumui, tad daugybė tokių sprendimų yra integruotų į pačią naršyklę, tereikia žinoti, kurias funkcijas aktyvuoti.

„Safari 14“ versijoje, pasirodžiusioje kartu su „macOS Big Sur“, atsirado galimybė stebėti, kas ir kokius jūsų duomenis renka. Atsidarykite naršyklę ir spustelėkite „Preferences“ > „Privacy“. Pasirodžiusioje lentelėje pamatysite užrašą „Prevent cross-site tracking“. Įsitikinkite, kad jis pažymėtas varnele, o jeigu ne – padarykite tai.

Tuo pačiu galite ištrinti slapukus, kurių spėjote prikaupti. Tame pačiame lange spustelėkite „Manage Website Data“. Čia pamatysite, kurie puslapiai stebi jūsų veiklą. Slapukus ir seklius galite ištrinti po vieną, spustelėdami prie kiekvieno iš jų esantį mygtuką „Remove“, arba galite viską ištrinti vienu ypu – tam skirtas sąrašo apačioje esantis mygtukas „Remove All“. Beje, slapukus galite tiesiog užblokuoti. Tereikia „Preferences“ > „Privacy lange“ varnele pažymėti punktą „Block all cookies“.

3. „Mozilla Firefox“ kažkada buvo, ko gero, populiariausia naršyklė pasaulyje, ir nors šias pozicijas prarado, ji tebeturi milijonus ištikimų gerbėjų. Šia naršykle kasdien naudojasi apie 8 proc. visų interneto vartotojų. Viena iš priežasčių, kodėl „Mozilla Firefox“ tebeturi tiek simpatizuojančių, yra jos saugumas.

Jau vien baziniai naršyklės nustatymai veikia labai efektyviai, o savo privatumą galite dar labiau sustiprinti. Atsidarykite naršyklės meniu, spustelėkite ant trijų linijų viršutiniame dešiniajame ekrano kampe ir pasirinkite „Preferences“. Atsivėrusiame lange spauskite „Privacy & Security“. Čia galėsite pasirinkti vieną iš trijų saugumo režimų: „Standart“, „Strict“ ir „Custom“.

Pirmasis – bazinis. Jis blokuoja seklius ir slapukus, jeigu naršote privačiame lange. Antrasis – gerokai griežtesnis. Jis seklius blokuoja visur ir visada. Galiausiai „Custom“ – labiau skirtas norintiems personalizuoti savo privatumo nustatymus – sistema paklaus, ką ir kokiomis sąlygomis norite blokuoti. Kai pasirinksite norimą privatumo režimą, spustelėkite mygtuką „Reload All Tabs“, kad nustatymai pradėtų veikti.

4. „Microsoft Edge“. „Internet Explorer“ per savo ilgą gyvavimo istoriją spėjo tapti tikra internetinio folkloro žvaigžde. O tiksliau – pokštų objektu. Visgi šią naršyklę pakeitusi „Microsoft Edge“ ne tik ištaisė beveik visas savo pirmtakės klaidas, bet ir pamažu pritraukia vis daugiau naujų vartotojų. Ja kasdien naudojasi apie 8 proc. žmonių. Kaip ir „Mozilla Firefox“, „Microsoft Edge“ leidžia jums pasirinkti vieną iš kelių privatumo režimų, geriausiai atitinkančių jūsų poreikius.

Paspauskite trijų taškelių ikoną, esančią dešiniajame viršutiniame naršyklės kampe, ir pasirinkite „Settings“. Atsivėrusiame meniu spauskite „Privacy and Services“. Jums bus pasiūlyti trys pasirinkimai: „Basic“, „Balanced“ ir „Strict“. „Microsoft Edge“ savaime parenka „Balanced“ režimą, kuris blokuoja seklius iš visų puslapių, kuriuose jūs lankotės retai. Atitinkamai „Basic“ šiuos nustatymus dar labiau sušvelnins, o „Strict“ – sugriežtins. Tik turėkite omenyje, kad, pasirinkus pastarąjį, kai kurių puslapių atvėrimas gali šiek tiek sutrikti.

5. Privačios naršyklės „Brave“ ir TOR. Jeigu tiesiog nenorite kvaršinti galvos dėl nustatymų, verta pagalvoti apie alternatyvą, kurios pavadinimas yra „Brave“. Tai „Chrome“ pagrindu sukurta greita ir patikima naršyklė, todėl čia galėsite persikelti visą „Chrome“ naršymo istoriją. „Brave“ savaime blokuoja visas reklamas, seklius, slapukus ir pan., o „iOS“ vartotojams netgi suteikia prieigą prie savo VPN paslaugos. Automatinius nustatymus taip pat visada galima pakoreguoti, atlaisvinant arba sustiprinant apribojimus.

Naršyklės meniu spustelėkite „Preferences“. Atsivėrusiame nustatymų lange „Settings“ pasirinkite „Shields“ ir pamatysite visus dabar veikiančius privatumo nustatymus. Spustelėkite „Advanced“ ir galėsite juos dar labiau detalizuoti. Jeigu norite dar daugiau kontrolės, pasirinkite „Additional Settings“ > „Privacy and Security“. Šiame puslapyje rasite papildomų nustatymų.

Ieškantiems dar daugiau privatumo ir net anonimiškumo, verta išbandyti TOR. Tai naršyklė, veikianti maršruto parinktuvo principu. Siunčiami duomenys tarsi svogūnas – suskirstomi į daugybę sluoksnių ir iš pradžių keliauja į tūkstančių programoje dalyvaujančių savanorių kompiuterius, o tik tada į serverį, kurį norima pasiekti. Kitaip tariant, TOR veikia kaip nemokamas „Proxy“ tinklas ir sukuria ypatingai aukštą anonimiškumo lygį – atsekti kompiuterio, kuris naudojasi tokia naršykle, IP adresą yra praktiškai neįmanoma.

Pasaulyje kasdien vyksta begalė išmaniųjų įrenginių kamerų atakų (angl. camfecting), kurių metu siekiama įsilaužti į vartotojų įrenginius ir be savininkų leidimo aktyvuoti jų kameras. Taip programišiai siekia neteisėtai užfiksuoti, o vėliau ir panaudoti vartotojų atvaizdą. Baimindamiesi tokio tipo duomenų vagystės, žmonės imasi apsaugos priemonių, pavyzdžiui, įrenginių kameras užklijuoja lipnia juosta, kad jos, netikėtai aktyvuotos, negalėtų nieko užfiksuoti. Ar ši priemonė tikrai naudinga? Plačiau apie kamerų atakas pasakoja „Bitės Profai“.

„Daugiau nei 15 tūkst. privačių, prie interneto prijungtų kamerų, yra itin lengvai prieinamos, rodo „Wizcase“ atliktas tyrimas. Taip yra todėl, kad nemažai jų turi lengvai nuspėjamus apsaugos standartus ir „nulaužiamus“ įgaliojimus. Norint apeiti apsaugos sistemas, dažnai tereikia gauti prieigą prie administratoriaus teisių, kurią per neatidumą – naudodami apgaulės programėles ar lankydamiesi įtartinuose puslapiuose – gali suteikti net ir patys įrenginių savininkai“, – sako „Bitės Profas“ Karolis Špiliauskas ir plačiau pasakoja apie įrenginių kamerų apsaugą.

Kaip ir kam vykdomos kamerų atakos? 

Kamerų užkrėtimas (angl. camfecting) yra kibernetinė ataka, kurios metu programišiai nuotoliniu būdu užgrobia vartotojų įrenginių kameras ir pastariesiems nieko nežinant, gali jas valdyti – įjungti, išjungti, pradėti jomis filmuoti ar fotografuoti. Toks įsilaužimas atliekamas kompiuterį ar kitą įrenginį užkrečiant virusu arba prieigos paprasčiausiai paprašant.

„Vienas dažniausių būdu, kaip programišiai gauna tokią prieigą, yra apgaulės programėlės (angl. rogue apps). Jos sukurtos taip, jog nesukeltų jokio įtarimo – atlieka realią funkciją, primena kitas patikimas programėles, tačiau iš tiesų yra pavojingos, nes prašo leidimo valdyti svarbias telefono ar kito įrenginio funkcijas, tarp kurių, žinoma, yra ir kamera“, – pasakoja K. Špiliauskas. 

Norėdami pradėti naudotis programėlėmis, vartotojai privalo prieigą prie prašomų funkcionalumų suteikti, kitaip programėlė tiesiog neveiks. Kai tas padaryta, programišiai lengvai gali imtis savo nusikaltimų, kurių dažniausias – neteisėtas atvaizdo rinkimas.

„Įrenginių kameros slapta aktyvuojamos, tad įrenginiu besinaudojantys vartotojai net nežino, kad yra stebimi ar net filmuojami. Siekiant nuo to apsaugoti vartotojus, įrenginių gamintojai šalia kompiuterių ar planšečių kamerų dažnai įmontuoja ryškios spalvos lemputę, nurodančią, kada kamera būna aktyvi. Taip vartotojai gali pastebėti, kai vaizdas fiksuojamas be jų leidimo. Vis tik yra būdų, programišiams leidžiančių šią švieselę išjungti – tokiu atveju atpažinti, kada esame sekami, praktiškai neįmanoma“, – nuogąstauja K. Špiliauskas.

Toks įrenginių kamerų užkrėtimas vykdomas ne atsitiktinai, o tikslingai pasirinkus auką – dažniausiai, jos nukreiptos į aukščiausio lygio vadovus, politikus ar garsenybes. Nors ir gerokai rečiau, programišių taikiniais tampa ir įprasti vartotojai, tad saugumo priemonių turi imtis visi.

„Atakų metu siekiama surinkti privačią ar slaptą informaciją, kuri galėtų būti panaudota nusikaltimams įvykdyti ateityje. Taip pat gali būti vykdoma ir atvaizdo vagystė – padarytos nuotraukos naudojamos dokumentams klastoti, melagingai naudojant kito asmens tapatybę. Žinoma, atakų metu renkama asmeninė informacija gali būti panaudota šantažui ateityje – prašoma piniginė išpirka už nepaviešintus įvaizdžiui ar reputacijai kenkiančius ar tiesiog gėdingus įrašus bei informaciją“, – vardija „Bitės Profas“. 

Kaip apsisaugoti?

Norint išvengti neleistinų įsibrovimų, svarbu užsiimti tinkama prevencija iš anksto, nes jau užgrobtus įrenginius atpažinti gerokai sunkiau.

„Pirmiausia, vartotojai turėtų vengti spausti nuorodas nežinomuose internetiniuose puslapiuose ar iš nepažįstamų gavėjų gautuose laiškuose. Čia esančios programėlių atsisiuntimo nuorodos dažniausiai veda į apgaulingas programėles (angl. rogue apps). Jos gali apkrėsti nieko neįtariančių vartotojų įrenginius virusais ar kitaip pakenkti . Todėl būtina labai atsakingai rinktis programėlių atsisiuntimo šaltinį“, – pasakoja K. Špiliauskas.

Jei radote jums patinkančią programėlę, kuri tikrai atrodo saugi, tačiau jos atsisiuntimas įmanomas tik iš nepažįstamo interneto puslapio, dar kartą paieškokite jos oficialiose parduotuvėse.

„Jei atsisiuntėte iš pažiūros patikimą programėlę, atidžiai įvertinkite, kokią prieigą prie funkcijų jai suteikiate. Leiskite naudotis tik tomis telefono ar kito įrenginio funkcijomis, kurios tiesiogiai susijusios su tuo, kam programėlė skirta. Pavyzdžiui, navigacijai telefone tikrai reikės leidimo nustatyti jūsų buvimo vietą, bet visiškai nereikės tiesioginės prieigos prie kameros, nes ji, naudojant programėlę, nereikalinga. Jei vis tik matote, kad tokios prieigos prašoma, verčiau jos nesuteikite“, – aiškina K. Špiliauskas.

Norint apsisaugoti tinkamai, svarbu imtis ir kitų įprastų telefono, kompiuterio ar kito išmaniojo įrenginio apsaugos priemonių – nuolat atlikti įrenginio atnaujinimus, ekraną apsaugoti patikimu slaptažodžiu arba biometrinių duomenų reikalaujančiu užraktu, jungiantis prie paskyrų naudoti dvigubos autentifikacijos metodą, atsargiau naudoti atvirus Wi-Fi tinklus.

Ar reikia užklijuoti kamerą?

Baimindamiesi, kad bus netikėtai stebimi, vartotojai imasi dar vienos, kiek netikėtos, prevencijos priemonės – užklijuoja įrenginių kameras nepermatoma lipnia juostele. Tokiu būdu net ir netikėtai slapta aktyvuota kamera neužfiksuos jokio vaizdo. Ar ši priemonė tikrai veiksminga?

Prieš keletą metų diskusijas dėl kameros saugumo įžiebė „Facebook“ įkūrėjo ir generalinio direktoriaus Marko Zuckerbergo nuotrauka, kurioje jis įamžintas šalia savo kompiuterio. Įrenginio nuotraukoje matyti, kad kompiuterio kamera ir garsiakalbis užklijuoti nepermatoma juosta. Ekspertai iš tiesų pripažįsta, jog vertėtų susirūpinti kameros saugumu, tačiau kita vertus – panikuoti tikrai nereikia.

„Toks problemos sprendimas atrodo logiškas ir tikrai gali būti veiksmingas, nepaisant to, kad neretai sukelia ironiškas vartotojų šypsenas. Štai, pavyzdžiui, net buvęs Federalinio tyrimų biuro (FTB) direktorius Jamesas Corney 2016 m. Kenjono koledže sakė kalbą, kurioje prisipažino, kad ant savo kompiuterio kameros yra užsiklijavęs juostelę. Vis tik net ir užklijavus „apkrėstą“ kamerą, gali būti įrašinėjamas jos garsas, bandoma ieškoti prieigos prie kitų įrenginių funkcijų. Todėl juostelė gali tapti tik papildomu sprendimu, o daug svarbiau pasirūpinti įrenginio sistemos apsauga“, – pataria „Bitės Profas“.

Lietuvoje per metus fiksuojama apie 50 tūkst. įvairių kibernetinių incidentų. Tad jei kyla įtarimas, kad buvo įsilaužta į jūsų išmanųjį prietaisą, apie tai galite internetu pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai. Jums bus suteikta specialistų pagalba. 

Daugiau informacijos apie išmaniųjų įrenginių saugumą galite sužinoti iš didžiųjų miestų „Bitės“ salonuose įsikūrusių „Bitės Profų“. Išmaniųjų technologijų ekspertai konsultuoja nemokamai nepriklausomai nuo to, kokio tinklo paslaugomis naudojatės. Daugiau naudingų patarimų ir įdomių naujienų ieškokite „Bitės Profų“ puslapyje https://www.bite.lt/profai.