Be išmaniojo telefono – nė žingsnio namuose, tad tokio paties komforto norisi ir keliaujant. Likti be ryšio svetimoje šalyje – ne išeitis, tad Arnoldas Lukošius, „Tele2“ Inovacijų ekspertas, primena, ką reikėtų pasitikrinti ir kokius žingsnius būtina atlikti dar prieš kelionę. Ekspertas pataria ir kaip elgtis tuo atveju, jei būdami užsienio šalyje pristigote interneto duomenų.

Keliautojai nori naršyti

Aktyviausias kelionių sezonas – jau visai ne už kalnų, o keliaudami lietuviai vis daugiau naršo internete. Pavyzdžiui, pernai užsienyje „Tele2“ klientai išnaršė 7,8 mln. GB duomenų – tai net 37,4 proc. daugiau nei per visus 2022 metus. 

Jei jau galvojate apie būsimas pavasario ar vasaros keliones, joms galite pradėti ruoštis iš anksto. A. Lukošius pataria pradėti nuo savo išmanių įrenginių – pasirūpinti, kad liktumėte pasiekiami ir turėtumėte prieigą prie interneto. Tai labiausiai susiję su tarptinklinio ryšio nustatymais.

„Kai naudojatės telefonu būdami į užsienyje, jūsų telefone naudojamas tarptinklinis ryšys. Europos Sąjungos (ES) valstybėse už skambučius, žinutes ir interneto duomenis mokate tą pačią kainą, kaip ir Lietuvoje. Išvykus į valstybes už Europos ribų, galioja kiekvienai šaliai unikalūs paslaugų tarifai, kuriuos galite pasitikrinti savo operatoriaus svetainėje. Apie tai kiekvienas keliautojas, kirtęs užsienio šalies sieną  yra informuojamas SMS žinute“, – sako A. Lukošius.

Jis priduria, kad ši tarptinklinio ryšio tvarka galioja ir Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyse – Islandijoje, Lichtenšteine, Norvegijoje. 

Pasak A. Lukošiaus, dalis keliautojų prieš atostogas nepasitikrina, kokie tarptinklinio ryšio nustatymai veikia jų įrenginiuose, o kiti nežino ir apie egzistuojančius naršymo ar duomenų užsakymo limitus. „Tele2“ Inovacijų ekspertas dalijasi žingsniais, kuriuos svarbu atlikti dar būnant Lietuvoje bei ką svarbu žinoti keliaujant į ES/EEE ir kitas užsienio šalis.

Kaip pasiruošti dar būnant Lietuvoje?

• Besiruošdami kelionei įvertinkite, kiek interneto duomenų reikės visiems jūsų poreikiams. Tai galima padaryti operatoriaus savitarnoje peržiūrėjus, kiek duomenų įprastai išnaudojate kiekvieną mėnesį. Jei manote, kad kelionei jums reikės daugiau duomenų, nei turite pagal operatoriaus sąlygas, papildomą jų paketą galite iš anksto užsisakyti savitarnoje.
• Prieš išvykstant svarbu atkreipti dėmesį ir į nustatytą sąskaitos kredito limitą. Ruošdamiesi kelionei patikrinkite, ar jūsų paskyroje nurodyta maksimali mėnesio išlaidų ryšio paslaugoms suma patenkins visus jūsų kelionės poreikius. Prireikus – limitą padidinkite, nes jį pasiekę galite likti be interneto duomenų.
• Tam, kad užsienyje galėtumėte naudotis interneto duomenimis, įrenginyje būtina įjungti tarptinklinio ryšio paslaugą. „Android“ telefonuose tai galite padaryti nustatymuose pasirinkę skiltį „Ryšiai“, tuomet – „Mobilieji tinklai“ ir įjungti „Tarptinklinį duomenų siuntimą“. „iOS“ įrenginių nustatymų skiltyje reikėtų rinktis „Mobile Data“, tuomet – „Mobile Data Options“ ir įjungti „Mobile Data Roaming“. Vadovaujantis tais pačiais žingsniais tarptinklinį ryšį galima ir išjungti.

Ką svarbu žinoti keliaujant ES/EEE šalyse?

• Keliaujant ES/EEE šalyse išeinantys ir atsiliepti tarptinklinio ryšio skambučiai ir SMS į Lietuvą papildomai nekainuoja. Vis dėlto,  būnant užsienyje ir skambinant į kitas užsienio šalis (pvz., esate Vokietijoje ir norite paskambinti į Kiniją) yra taikomi specialūs tarptinklinio ryšio tarifai.
• Keliaudami į ES/EEE šalis galėsite naudotis jau turimais interneto duomenimis pagal operatoriaus sąlygas. Pasitikrinti, kiek duomenų turite naudojimui užsienyje, galite prisijungę prie savo operatoriaus savitarnos. 
• Pasiekus užsienyje turimų duomenų limitą, naują duomenų paketą galite užsisakyti operatoriaus savitarnoje. Prieš pasiekiant turimą duomenų limitą, kiekvienas klientas apie tai informuojamas SMS žinute.
• Jei interneto duomenys jums pasibaigė pačiu netinkamiausiu metu, pirmiausiai reikėtų rasti artimiausią patikimą „Wi-Fi“ ryšio šaltinį (geriausia – savo viešbutyje ar kitoje gyvenamojoje vietoje, o ne kavinėse). Prisijungę prie jo, galėsite pasiekti operatoriaus savitarnos paslaugą ir padidinti turimą kredito limitą.

Ką svarbu žinoti keliaujant ne ES/EEE šalyse?

• Prieš vykstant į ne ES/EEE šalis, vertėtų pasitikrinti ir jose galiojančius tarptinklinio ryšio tarifus. Turėkite omenyje, kad šiose šalyse duomenų, taip pat skambučių ir SMS paslaugos yra apmokestinamos papildomai.
• Keliaujant ne ES/EEE šalyse yra taikomas mobiliojo interneto limitas. Jis leidžia planuoti savo išlaidas naršymui ir apsaugo nuo per didelių sąskaitų. Pavyzdžiui, „Tele2“ tinkle klientams nustatytas 50 eurų limitas, veikiantis visose užsienio šalyse, kuriose teikiama tarptinklinio ryšio mobiliojo interneto paslauga. Jis skaičiuojamas pagal standartinius paslaugos įkainius. Pasiekus 80 proc. ir 100 proc. nustatytos limito sumos už mobilųjį internetą užsienyje, būsite informuoti SMS žinute. Atsakius į žinutę, paslaugą bus galima pratęsti iš karto, o neatsakius – galima pratęsti po paros.

Jei „Facebook“ platforma naudojatės nuo pat jos atsiradimo, tikrai turėtumėte atsiminti vieną anuomet ypač populiarią funkciją – mygtuką „bakstelėti“ (angl. „poke“). Ši funkcija leido naudotojams virtualiai „paliesti“ vienas kitą ir taip atkreipti dėmesį. Tiesa, pasak Justinos Antropik, „Tele2“ skaitmeninių kanalų turinio vadovės, mygtuko populiarumas po truputį blėso, kol galiausiai jis buvo paslėptas giliai platformos nustatymuose. Vis dėlto, po ilgos pertraukos dabar jį nuspręsta sugrąžinti – visi „Facebook“ naudotojai vėl gali patogiai „baksnoti“ savo draugus, o po tokio atnaujinimo funkcijos naudojimas stulbinančiai išaugo.

Seniai pamišta funkcija

Į „Facebook“ pagrindines funkcijas po ilgos pertraukos sugrįžo anksčiau itin populiarus mygtukas „bakstelėti“, kurį galima rasti paieškoje (įvedus žodį „poke“, „pokes“ arba „poking“).  „Facebook“ funkcija „bakstelėti“ leidžia naudotojams virtualiai atkreipti vienas kito dėmesį ir taip bendrauti. 

Mygtukas buvo įdiegtas netrukus po „Facebook“ atsiradimo 2004 m. ir greitai išpopuliarėjo. „Bakstelėjimas“ buvo viena pirmųjų „Facebook“ funkcijų – ji pradėta naudoti dar prieš dabar įprastą įrašų srautą.

„Tiksli „bakstelėjimo“ funkcijos kilmė nėra užfiksuota, tačiau ji dažnai priskiriama Markui Zuckerbergui ir visai ankstyvajai „Facebook“ kūrėjų komandai. Idėją įkvėpė noras imituoti realų bendravimą skaitmeninėje aplinkoje. Iš pradžių ši funkcija buvo gana paprasta – naudotojai galėjo „bakstelėti“ draugus vienu mygtuko spustelėjimu, o kiek vėliau atsirado galimybė „bakstelėti“ atgal ir matyti visą „bakstelėjimų“ sąrašą“, – sako J. Antropik.

Nors ankstyvuoju „Facebook“ gyvavimo laikotarpiu ši funkcija buvo plačiai paplitusi, jos naudojimas palaipsniui mažėjo, nes platforma plėtėsi, joje atsirado naujų bendravimo formų. Iki 2010-ųjų vidurio funkcija tapo beveik nebenaudojama, o 2011 m. „Facebook“ net pašalino specialų „bakstelėjimo“ mygtuką. Naudotojai jį galėjo pasiekti tik draugo profilyje esančiame išskleidžiamajame meniu.

Pamėgo Z karta

Socialinį tinklą „Fabebook“ valdanti „Meta“ pranešė, kad neseniai atliko atnaujinimų, dėl kurių „bakstelėjimo“ mygtukas tapo lengviau pasiekiamas platformos naudotojams. Tai paskatino juo dažniau naudotis – po dizaino pakeitimo „bakstelėjimų“ skaičius išaugo net 13 kartų.

Pasak J. Antropik, funkciją jau bandyta grąžinti ir 2017 m., tačiau tuomet ši tendencija nepasitvirtino. Įdomu tai, kad nors šią funkciją gerai atmena tik ilgamečiai „Facebook“ naudotojai, dabar ji populiari visai kitoje amžiaus grupėje. „Meta“ teigimu, daugiau nei 50 proc. naujų „bakstelėjimų“ atliko 18–29 metų amžiaus naudotojai.

„Kai kuriems Z kartos atstovams „bakstelėjimo“ funkcija yra visai nauja, galbūt dar neišbandyta pramoga. Tai gali būti puikus ir pastangų nereikalaujantis būdas užmegzti ryšį su seniai nematytu „Facebook“ draugu“, – sako „Tele2“ skaitmeninių kanalų turinio vadovė.

Vis populiarėjant internetiniams ir virtualiosios realybės žaidimams svarbu žinoti, kas lemia kokybišką jų patirtį. Neretai žaidėjai nusivilia išbandytais žaidimais dėl įvairių trikdžių, kurie suprastina žaidimo kokybę. Ekspertas dalinasi patarimais, padėsiančiais išvengti šių nesklandumų, jog pergales žaidime būtų pasiekti dar lengviau.

„Žaidžiant įvairius kompiuterinius bei virtualios realybės (VR) žaidimus ir norint tą daryti itin kokybiškai, ypač būtina atsižvelgti į vieną aspektą. Kone pagrindiniu elementu tampa greitas ir stabilus interneto ryšys. Jeigu bandysite aukštos raiškos naujausius žaidimus žaisti naudodami senos kartos interneto ryšį – deja, bet tokiu atveju teks nusivilti. Taip atsitiks, nes nebus galima išnaudoti visų žaidimo teikiamų galimybių“, – pranešime žiniasklaidai pasakoja Mindaugas Rauba, „Bitė Lietuva“ technologijų direktorius.

Kokybiškas ryšys – būtinas 

Norint mėgautis naujos kartos žaidimais ir jų teikiamomis galimybėmis, būtina pasirūpinti tinkamu ryšiu. Jis turi pasižymėti ne tik stabilumu, bet ir atitinkamu vėlinimu.

„Geras ryšys yra itin svarbus žaidžiant žaidimus internetu tiek per kompiuterį, tiek per įvairias konsoles. Ypač tuomet, kai prie vieno serverio yra prisijungę daug žaidėjų. Taip pat nereikėtų pamiršti, kad daliai žaidimų yra reikalingi ir VR akiniai. Tam būtinas tinkamas ryšio vėlinimas, jog būtų galima pajausti visas šio įrenginio teikiamas naudas – kokybiško garso ir vaizdo sąveiką“, – pabrėžia M. Rauba.

Ekspertas priduria, jog žaidžiant žaidimus su VR akiniais yra naudojamas labai aukštos raiškos vaizdas. Tam, kad jis būtų tinkamai palaikomas ir nesugadintų potyrių, yra reikalinga pakankama sparta. Kitaip tariant, turi būti naudojamas būtent 5G ryšys, pasižymintis mažu vėlinimu, padedančiu tolygiai sujungti VR akinių garso ir vaizdo raišką.

Naudokite tam tikrą ryšį 

Jei nepavyksta mėgautis aukštos raiškos žaidimais ir yra pastebima delsa, reikėtų dėmesį atkreipti į naudojamą interneto ryšį. Kaip teigia „Bitė“ technologijų direktorius, dažnu atveju 4G ryšys nėra tinkamas norint žaisti video ar VR žaidimus.

„Prastą ryšio kokybę nesunkiai galima pastebėti vos pradėjus žaisti kompiuterinius ir VR žaidimus. Supratus, jog atliekamas veiksmas ne iškart yra užfiksuojamas ekranuose arba jis ima strigti, būtina patikrinti naudojamą interneto ryšį. Naujos kartos žaidimams yra reikalinga tam tikras ryšio pralaidumas ir sparta, tad 4G technologija tam dažnu atveju – netinkama“, – pastebi „Bitė“ technologijų direktorius.

M. Raubos teigimu, 5G ryšys, greta greičio, pasižymi ir dar keliais išskirtinumais: „jis leidžia užtikrinti ypač mažą delsą bei palaikyti gerokai daugiau įrenginių vienu metu.“

Papildomi ryšio įrenginiai

Be kita ko, geram interneto ryšiui yra svarbi ir naudojama įranga. Esant poreikiui, norint sustiprinti turimą 5G ryšį ir pagerinti žaidimo patirtis, rekomenduojama naudoti išorinius maršrutizatorius.

„Išoriniai įrenginiai yra labai svarbūs norint palaikyti gerą 5G ryšio kokybę, ypač gyvenant naujos statybos namuose ar atokesnėse vietovėse. Užtikrinti gero 5G ryšio patirtis, reikalingas aukštos raiškos žaidimams, gali padėti išoriniai maršrutizatoriais, nesudėtingai besitvirtinantys prie išorinės lango pusės. Taip gaunamas ryšys bus ne tik sustiprintas, bet ir pasižymės išskirtiniu stabilumu“, – pabrėžia skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė“ technologijų direktorius.

„Bitės“ 5G ryšys Lietuvoje pasiekiamas beveik 2 mln. šalies gyventojų, tad net keliaujantys automobiliu gali mėgautis kokybišku ryšiu ir žaisti įvairius internetinius žaidimus. Geras „Bitės“ ryšio padengimas siekia net 99 proc. visos Lietuvos.

M. Rauba priduria, kad žmonės, naudodami namuose vidinius maršrutizatorius gali juos transportuoti kartu su savimi: „Juos galima kartu vežiotis su savimi net ir atostogų metu. Viešbučiai ne visada savo viešnias aprūpina kokybišku internetu, tad ne tik keliaujant, bet ir ilsintis viešbučiuose su 5G internetu galima akimirksniu pagerinti žaidimo patirtį net ir nebūnant namuose.“  

2000-jų pradžioje kai kurie internautai buvo įsitikinę, kad interneto klaidos „404“ pavadinimas susijęs su tikrovėje egzistuojančiu paslaptingu kambariu, kuriame buvo pirmieji interneto serveriai. Vis dėlto, ši ir kitos legendos nepasitvirtino, o „404” klaida paprasčiausiai rodo, kad suvesta svetainės nuoroda yra neteisinga arba visai neegzistuojanti. Anot Arnoldo Lukošiaus, „Tele2“ Inovacijų eksperto, pirmąjį „404“ pranešimą interneto naudotojai išvydo prieš daugiau nei tris dešimtmečius. Nors tąkart jis buvo skirtas tik informuoti naudotojus, dabar „404“ puslapiai neretai kviečia juose pasilikti ilgiau, pavyzdžiui, žaisti interaktyvius žaidimus.

Praneša apie nepasiekiamą svetainę

Jei jūsų ekrane pasirodė skaičiai „404“, interneto paieškos sistemos jums rodo, kad serveris pasiekiamas, o konkretus puslapis – nebe. Dėl šios priežasties interneto naršyklė negali jo atverti ir išmeta klaidą. Apie tai praneša specialiai sugeneruotas pranešimas kompiuterio ekrane. Kadangi šį pranešimą kiekviena interneto svetainė generuoja savarankiškai, kiekvieną kartą jis gali būti skirtingas, tačiau dažniausiai yra žymimas būtent šiais trimis skaičiais.

„Taip gali nutikti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, neteisingai įvestas URL adresas, neveikianti nuoroda arba tinklalapio pašalinimas. Dažniausiai interneto svetainė nebepasiekiama, kai jos nuoroda buvo ištrinta, kelis kartus koreguota arba apskritai – nebeegzistuojanti. Ši klaida atsiranda ir tuomet, kai ir pats anksčiau egzistavęs interneto puslapis yra koreguojamas arba visai ištrintas“, – sako A. Lukošius.

Anot „Tele2“ Inovacijų eksperto, „404“ klaidos ištakos siekia pirmuosius interneto gyvavimo metus. Pirmą kartą ši klaida buvo standartizuota 1992 m. kaip pagrindinio protokolo, naudojamo duomenims internete perduoti, „HTTP“ (angl. „Hypertext Transfer Protocol“) dalis. „404“ klaidos kodas buvo įvestas siekiant pateikti standartizuotą atsakymą, kai prašomo tinklalapio nepavyksta rasti ir taip užtikrinti nuoseklumą tarp skirtingų žiniatinklio serverių ir naršyklių.

Tampa ir pramoga

Interneto entuziastai visame pasaulyje kasmet balandžio 4 d. mini „404“ klaidos dieną – dalyvauja įvairiose veiklose, pavyzdžiui, rengia kūrybiškiausio klaidų puslapio konkursą.

„Iš pradžių „404“ klaidos puslapis buvo tik blankus pranešimas, dėl kurio naudotojai dažnai būdavo nusivylę ir sutrikę. Tačiau laikui bėgant žiniatinklio kūrėjai ėmė klaidų puslapį pateikti vis kūrybiškiau ir originaliau. Šiandien galima sutikti įvairių „404“ puslapių – nuo humoristinių animacijų iki interaktyvių žaidimų, kurie atspindi svetainės asmenybę ir prekės ženklą“, – sako A. Lukošius.

Ekspertas dalijasi keliais interaktyvių ir kūrybiškų „404“ klaidos puslapių pavyzdžiais:

„Codeacademy“. Atvėrus šį „404“ puslapį galima sužaisti trumpą vaizdo žaidimą, panašų į populiarųjį „Google Chrome“ žaidimą. Puslapyje taip pat pateikiama nuoroda tiems, kurie nori išmokti patys kurti žaidimus naudodamiesi „Codecademy“ kursu.

„Carwow“. Panašų interaktyvų žaidimą siūlo ir internetinio automobilių salono „Carwow“ „404“ klaidos puslapis. Pralaimėjus žaidimą (sudaužius automobilį), jis gudriai nukreipia žaidėją į savo svetainę ieškoti naujo (tikro) automobilio.

„Dashthis“. „Dashthis“ yra skaitmeninių diagramų, grafikų ir ataskaitų kūrimo įrankis. Savo „404“ klaidos puslapyje  jie panaudojo diagramą, kurioje kūrybiškai atkūrė garsią frazę iš „Žiedų valdovo“.

„IMDB“. Atvėrus filmų ir serialų vertinimo platformos „IMDB“ „404“ puslapį naudotojai išvysta šmaikščiai adaptuotas garsių filmų frazes. Taip, kad praneštų apie neegzistuojantį puslapį, perrašytos frazės iš tokių filmų kaip „The Matrix“, „Fight Club“, „The Big Lebowski“ ir kitų.

Tamsiajame internete rasti daugiau nei 54 mlrd. slapukų (angl. cookies), atskleidžia naujausias „NordVPN” tyrimas. Net 77 mln. – iš Lietuvos. Nors slapukai labiau žinomi tiesiog kaip naršymo įrankis, paaiškėjo, kad programišiams jie padeda vogti duomenis ir gauti prieigos prie įvairių sistemų.

„Slapukai internete būtini – nėra kito būdo, kaip prietaisas galėtų nustatyti, kuris naudotojas jį valdo.Tačiau daugelis nesuvokia, kad jei interneto įsilaužėlis pagauna jūsų aktyvius slapukus, jam gali neprireikti jūsų prisijungimo vardo, slaptažodžio ir net kelių veiksnių autentifikacijos, kad perimtų jūsų paskyras”, – teigia „NordVPN” rizikų valdymo ekspertė Justina Tamulevičiūtė.

Kaip veikia slapukai ir kokias rizikas gali sukelti jų vagystė?

„Be slapukų, serveris negali patvirtinti naudotojo. Paprasčiau tariant, kai naudotojas prisijungia, įvesdamas slaptažodį ir patvirtina savo tapatybę SMS kodu, per el. paštą ar kitais būdais, serveris pateikia naudotojui slapuką. Kai kitą kartą tas pats naudotojas grįžta į svetainę, serveris atpažįsta slapuką ir žino, kad šis naudotojas jau yra prisijungęs – todėl nereikia dar kartą prašyti tos pačios informacijos”, – sako J.Tamulevičiūtė.

Tačiau pasak jos, jei šis slapukas yra pavogtas ir vis dar aktyvus, programišius potencialiai gali prisijungti prie paskyros be slaptažodžio ar papildomo tapatybės patvirtinimo.

Taip pat, slapukuose gali būti saugoma ir kita neskelbtina informacija, pavyzdžiui, pilnas vardas, buvimo vieta, rūbų dydis ir t.t.

Kokių rūšių slapukai buvo rasti?

Iš 54 milijardų analizuotų slapukų, 17 proc. buvo aktyvūs.

„Nors gali atrodyti, kad 17 proc. nėra labai daug, svarbu suprasti, kad tai sudaro daugiau nei 9 mlrd. slapukų. Tiesa, nors aktyvūs slapukai kelia didesnę riziką, neaktyvius programišiai taip pat gali panaudoti, rengdami įvairias atakas”, – sako „NordVPN” rizikų valdymo ekspertė Justina Tamulevičiūtė.

Duomenų bazėje rasti daugiau kaip 2,5 mlrd. slapukų iš „Google” svetainės, dar 692 mln. slapukų iš „Youtube”. Daugiau kaip 500 mln. slapukų buvo iš „Microsoft” ir „Bing”*. Tai vienos pagrindinių naudojamų paskyrų, todėl jei programišiams pavyksta į jas įsibrauti, jie nesunkiai gali patekti ir į kitas paskyras, prašydami atkurti slaptažodį ar tiesiog naudodamiesi bendrosios prieigos (angl. single sign-on) funkcija.

Daugiausia slapukų nutekinti iš Brazilijos, Indijos, Indonezijos, JAV ir Vietnamo. Iš Europos šalių labiausiai nukentėjo Ispanija, iš kur nutekinti 554 mln. slapukų. Lietuvoje buvo rasta daugiausia slapukų iš visų Baltijos šalių – net 77 mln., iš kurių 24 proc. buvo aktyvūs. Iš 244-ių nukentėjusių šalių ir teritorijų, Lietuva atsidūrė 60-ojoje vietoje.

Vogdami slapukus programišiai daugiausiai surinko tokių asmeninės informacijos duomenų, kaip naudotojo vardas, el. Pašto adresas, miestas, slaptažodis ir adresas.

„Jei visus šiuos duomenis panaudosite kartu su amžiumi ar rūbų dydžiu, gausite labai aiškų naudotojo paveikslą, kuris gali leisti vykdyti konkrečias apgavystes ar atakas”, – pažymi Justina Tamulevičiūtė.

Šiems slapukams pavogti buvo naudojama net dvylika skirtingų kenkėjiškų programinės įrangos tipų. Beveik 56 proc. jų buvo surinkti su „Redline”.

Kaip galima apsisaugoti?

Nors nėra magiško būdo pilnai apsisaugoti nuo slapukų vagysčių, J. Tamulevičiūtė pataria reguliariai trinti slapukus, saugomus naršyklėje, kad vagystės atveju programišius jų gautų kuo mažiau. Ji taip pat pataria vengti nepažįstamų svetainių ir atidžiai vertinti parsisiunčiamus failus.

Ekspertės teigimu, taip pat yra įvairių kibernetinio saugumo priemonių, tarp jų ir „NordVPN” kuriama programa „Threat Protection”, blokuoti kenkėjiškas svetaines. Tokios programos gali aptikti kenkėjišką programinę įrangą, blokuoti sekimo programas, tokiu būdu apsaugodamos naudotoją nuo duomenų praradimo.

Metodologija

Duomenys buvo surinkti, bendradarbiaujant su nepriklausomais kibernetinio saugumo incidentų tyrėjais. naudojo duomenis, surinktus iš „Telegram” kanalų, kuriuose programišiai skelbia, kokią pavogtą informaciją galima parduoti. Taip buvo gautas duomenų rinkinys su informacija apie daugiau kaip 54 mlrd. slapukų. Tyrėjai analizavo, ar slapukai buvo aktyvūs, ar neaktyvūs, kokia kenkėjiška programa buvo naudojama slapukams pavogti. Taip pat, iš kokios šalies jie nutekinti ir kokius duomenis apie naudotoją atskleidžia. Tyrėjai įvertino ir kokią operacinę sistemą naudojo vartotojai bei priskirtas raktažodžių kategorijas. „NordVPN” nepirko pavogtų slapukų ir neturėjo prieigos prie slapukų turinio, o tik analizavo, kokie duomenys juose buvo pateikti.

„Good vibes only“ (liet. „tik geros emocijos“) – tokią populiarią frazę galima dažnai išgirsti draugų susibūrimuose, darbe ar net atsidūrus asmeninėje krizėje. Pasak Mykolo Kriščiūno, „Jaunimo linijos“ psichologo ir Kauno padalinio vadovo, perdėtas pozityvumas gali turėti atvirkščią rezultatą – lemti nerimą ir neigiamus jausmus. Justina Antropik, „Tele2“ skaitmeninių kanalų turinio vadovė, priduria, kad šis reiškinys gajus ir socialiniuose tinkluose, o jį puikiai iliustruoja neseniai nuskambėjęs skandalas dėl Velso princesės pasidalinto kadro.

Paskatina spaudimas iš aplinkos

Pasak psichologo, perdėtu arba toksišku pozityvumu galima laikyti elgesį, susidedantį iš dviejų dalių: perdėto ir nerealistiško dėmesio skyrimo maloniems jausmams ir mintims, bei nepatinkančių minčių bei jausmų neigimo arba sumenkinimo.

„Perdėtas pozityvumas gali pasireikšti tiek kiekvieno žmogaus viduje, jaučiant spaudimą iš savęs ar aplinkos likti pozityviu kiekvienoje situacijoje, arba socialinėse situacijose raginant tokiais išlikti ir kitus. Pagrindinis skirtumas nuo kasdienio ar „sveiko“ pozityvumo ir yra toks, kad pastarojo atveju sau ar kitiems žmonėms nėra daromas spaudimas taip pat būti pozityviems ar jausti tik vienus ar kitus jausmus bei nėra sumenkinami galintys kilti nemalonūs, sunkūs jausmai“, – sako M. Kriščiūnas.

Tokio elgesio priežastys gali būti įvairios. Pakurstyti norą nuolat būti pozityviam gali visuomenė ir kultūriniai aspektai – jei aplinkiniai žmonės linkę rodyti sėkmę, ja girtis, tikėtina, kad žmogus gali jausti spaudimą daryti tą patį, vengti rodyti ar net jausti nemalonias emocijas. Tokiu būdu pozityvumas gali tapti stipriai išreikštas ir neadekvatus realiai situacijai.

„Priežastys gali būti ir asmeninės – paveikti kasdienį nusiteikimą gali tai, kokioje aplinkoje augome, bei mūsų asmeninės savybės. Pavyzdžiui, jeigu šeimoje liūdėti ar pykti buvo negalima, o kalbėti ir rodyti skatinama tik tariamai malonius dalykus, gali būti sunku išmokti kitokių, įvairesnių elgesio būdų“, – pastebi M. Kriščiūnas.

Įtakos turi ir socialiniai tinklai

Anot M. Kriščiūno, prie perdėto pozityvumo kasdienybėje gali prisidėti ir socialiniai tinklai, kurie skatina nerealistinius lūkesčius ir įvaizdžius. Socialiniai tinklai dažnai išryškina tik tobuliausias žmonių gyvenimo akimirkas ar vaizdus, o tai atitolina nuo tikrovės, kuri gali būti kitokia.

„Realybė būna ir liūdna, nepatogi, nemaloni. Kartu ir tai matantiems žmonėms yra svarbu suprasti, kad socialiniuose tinkluose vyrauja žmonių gyvenimo iškarpos, kuriuose jie dažnai parodo gražiausias savo versijas, tad ir lygintis savo gyvenimą su kitais pagal socialinius tinklus gali būti žalinga“, – sako psichologas.

Jam antrina ir „Tele2“ skaitmeninių kanalų turinio vadovė – pasak J. Antropik, socialinių medijų žalą psichologinei sveikatai jau pradėjo vertinti ir kai kurios valdžios institucijos. Praėjusią savaitę JAV Floridos valstija tapo pirmąja, uždraudusia socialinių tinklų paskyras turėti vaikams iki 14 metų. Viena tokio sprendimo priežasčių – tyrimais patvirtinta socialinių tinklų įtaka prastai vaikų psichologinei būklei.

„Socialiniuose tinkluose tikrai vis dar vyrauja „good vibes only“ tendencija, kai nuotraukose – vien šypsenos, kadrai iš įspūdingų kelionių, skaniausias maistas ir neverkiantys vaikai. Tačiau jau prasidėjusi ir kitokių, autentiškų kūrėjų banga – jie dalijasi nenudailintais kadrais, atviromis istorijomis, nesėkmėmis. Žinoma, jų dar per mažai, kad galėtume pamatyti tikrą pokytį“, – pastebi J. Antropik.

Anot jos, kiekvieną matomą džiaugsmingą akimirką soc. tinkluose reikėtų vertinti kritiškai. Ji primena ir kitą neseniai nuskambėjusią istoriją, kai iš viešumos dingusi Velso princesė Kate Middleton socialiniuose tinkluose pasidalino iš pirmo žvilgsnio itin laiminga savo ir vaikų nuotrauka, o vėliau paaiškėjo, kad kadras patobulintas redagavimo įrankiais, o pati princesė – sunkiai serga. Kai kurios soc. tinklų platformos jau įpareigoja kūrėjus pažymėti visą dirbtinio intelekto įrankiais pakoreguotą turinį.

Pasekmės – atvirkštinės 

M. Kriščiūnas atkreipia dėmesį, kad kai žmogui neleidžiama jausti ar rodyti kurių nors savo jausmų, tai gali kelti vidinę įtampą, skatinti nerimą. Paradoksalu, kad dažnai perdėto pozityvumo pasekmės būna atvirkštinės – žmonės gali ilgainiui pasižymėti depresyvumu, liūdnomis nuotaikomis. 

„Žmogui ypač svarbi saugi erdvė, kurioje jis gali laisvai jausti įvairias emocijas. Tai nereiškia, kad džiaugsmas ar kitoks pozityvumas neturėtų būti siekiamybė ar vertybė. Tai labiau reiškia pripažinimą, kad žmogus gali paliūdėti, pykti ar nusivilti, ir vis tiek gyventi ir veikti toliau, tikėdamas tuo, kad viskas pasikeis į gerą, o tai irgi yra pozityvumo ir optimizmo išraiška“, – sako M. Kriščiūnas.

Jis pataria savyje pastebėti tendencijas, kuomet norime slėpti tam tikras, ypač sunkias, emocijas nuo kitų, ignoruojame kylančius sunkumus, nuvertiname tam tikras kitų žmonių emocijas, jaučiame gėdą ar kaltę, jeigu esame pikti, liūdni, susirūpinę. Vis dėlto, kitų žmonių elgesyje toksišką pozityvumą atpažinti gali būti sunkiau, nes ne visuomet žinome, kaip jie jaučiasi.

„Vienas galimas būdas – kalbėtis su kitais, kaip jų elgesys paveikia mus, nes nuolatinis pozityvumo ieškojimas mums gali kelti įtampą. Kitas – smalsavimas, kaip žmonės jaučiasi skirtingose situacijose, ar jie leidžia sau jausti tik tam tikrus jausmus, ir jei taip – kas juos skatina tai daryti. Psichologiniai tyrimai yra parodę, kad vienas iš kertinių psichikos sveikatos pamatų – autentiškumas ir gebėjimas save priimti bei parodyti tokį, koks esu.

Vertindami vienus jausmus aukščiau nei kitus, rizikuojame save ir kitus įsprausti į nemalonią situaciją, kurioje vien pozityvumas gali nepadėti“, – sako psichologas.

Šiaulių bankas savo klientams pristato „Apple Pay“ – saugesnį, patikimesnį ir privatesnį atsiskaitymo būdą. Klientams nebereikės perduoti savo kortelės kitiems žmonėms, liesti fizinių mygtukų ar naudoti grynųjų pinigų. Kiekvieną operaciją apsaugo „iPhone“ galia.

Net 7 iš 10 vaikų turinčių šalies gyventojų įsitikinę, kad internetas nėra saugi vieta jų vaikams. Tokią realybę atskleidė mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ Lietuvoje atliktas tyrimas*.

Paaiškėjo ir tai, kad nepaisant nuogąstavimų savo vaikų apsauga internete pasirūpina ne visi – tėvų kontrolės griežtumas mažėja, o papildomas apsaugos priemones įdiegia tik ketvirtadalis tėvų, auginančių vaikus iki 18 metų. 

Susirūpinę, bet mažiau griežti

„Tele2“ jau antrus metus iš eilės vykdomas interneto saugumo vaikams tyrimas parodė, kad net 8 iš 10 suaugusiųjų patys vienaip ar kitaip buvo susidūrę su nesaugiomis situacijomis internete ar telefonu. Nors su grėsmėmis jau yra susidūrę ir jų vaikai, apsaugos priemones vis dar naudoja mažuma.

Tyrimo dalyvių teirautasi apie požiūrį į vaikų saugumą internete, naudojimosi internetu kontrolę, informavimą apie galimas grėsmes ir kitus susijusius aspektus. Paaiškėjo, kad 7 iš 10 tėvų mano (69 proc.), jog internetas nėra saugi vieta vaikams. Dėl šios priežasties dauguma tėvų vienu ar kitu būdu imasi kontrolės priemonių – tikrina, ką vaikai veikia internete, kokį turinį vartoja. 

Vis dėlto, pastebima tendencija, kad tėvų griežtumas per metus sumažėjo – 31 proc. tėvų mano, kad užtenka tik retkarčiais patikrinti vaiko veiklą internete (pernai tokį atsakymą rinkosi 24 proc.). Tyrimas taip pat parodė, kad didžioji dalis Lietuvos tėvų – 8 iš 10 – riboja vaikų laiką bei turinį internete. Dažniausiai tėvai riboja atžalų dienos naršymo limitą.

„Daugiau nei pusė apklaustųjų (54 proc.) yra sulaukę įtarimą keliančių žinučių ar skambučių iš nepažįstamų žmonių kalbančių užsienio kalba. Pusei respondentų taip pat yra tekę susidurti su internetiniais sukčiais. Tad akivaizdu, kad internetas suvokiamas kaip nesaugi vieta visoms amžiaus grupėms“, – pastebi Donatas Drakickas, „Tele2“ produkto vadovas.

Priemonių imasi ne visi

Nors ir pastebimas aiškus tėvų susirūpinimas dėl vaikų saugumo internete, toli gražu ne visi imasi konkrečių apsaugos veiksmų. Remiantis apklausos duomenimis, tik trečdalis tėvų (34 proc.), ribojančių vaiko laiką internete, įrenginyje yra įdiegę specialią programą. Per metus reikšmingo pokyčio nepastebima – 2023 m. šis rodiklis siekė 33 proc. Papildomų apsaugos priemonių nesiima net ir tie tėvai, kurių vaikai turėjo „nesaugios“ patirties internete.

Tėvai labiausiai nuogąstauja, kad vaikai susidurs su sukčiais ar apgavystėmis (37 proc.), turiniu ne pagal amžių (26 proc.), patirs patyčių (14 proc.). Tarp kitų tėvus labiausiai neraminančių grėsmių – seksualinis vaikų išnaudojimas (24 proc.).

Per metus „Tele2“ visos grupės mastu užblokavo daugiau kaip 5 milijonus bandymų pasiekti puslapius, kuriuose talpinamas nepilnamečių seksualinį išnaudojimą vaizduojantis turinys. Operatorius automatiškai blokuoja prieigą prie kenkėjiškų, žalingą turinį talpinančių ar vaikų išnaudojimą platinančių svetainių. 2021 m. „Tele2“ šį procesą automatizavo ir įgyvendino projektą „Project Arachnid“, kuris klasifikuoja ir blokuoja seksualinio pobūdžio svetaines.

„Tėvams rekomenduojama įsitikinti, kad vaikai tikrai gerai supranta saugaus naudojimosi internetu taisykles. Vaikai yra smalsūs, tad jei jau leidžiate vaikui naršyti internete, reikia su juo aptarti visas grėsmes. Visų pirma, patarkite vaikui soc. tinkluose nepriimti į draugus jokių nepažįstamų žmonių, net vaikų, nes žinome, kad po netikromis nuotraukomis gali slėptis piktavaliai žmonės. Taip pat svarbu mokyti kritinio mąstymo, jei iš vaiko prašoma kažkokių duomenų – vaikas turi suprasti, kad jų atskleisti negalima niekam“, – pataria D. Drakickas.

Ekspertas taip pat rekomenduoja pasirūpinti papildomomis apsaugos priemonėmis. Nuo daugelio kibernetinių grėsmių internete apsisaugoti gali padėti specialūs interneto apsaugos produktai. Pavyzdžiui, „Tele2“ tinklo lygmeniu įdiegta apsauga suteikia tėvams galimybę blokuoti netinkamą turinį: nustatyti, kad neveiktų tam tikri socialiniai tinklai, būtų užblokuota prieiga prie pornografinio turinio, prie su lošimais susijusių ir kitų žalingų svetainių. 

Be to, paslauga automatiškai aptinka kenkėjiškus puslapius ir akimirksniu užblokuoja prieigą prie jų. Apie bandymus įsilaužti klientai gali būti informuojami SMS žinute ar el. laiškais. Šią paslaugą užsisakyti galima operatoriaus savitarnos svetainėje, ji veikia tinklo lygmeniu, todėl įrenginyje nereikia kažko papildomai įdiegti ar konfigūruoti.

*Tyrimą „Vaikų saugumas internete“ bendrovės „Tele2“ užsakymu atliko UAB „Norstat“ 2024 m. vasario 15–26 d. Tyrimas reprezentuoja 18–65 metų amžiaus Lietuvos gyventojų, kurie turi vaikų iki 18 metų, nuomonę. Tyrimo metu apklausta 400 respondentų.

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) 2023 m. atliko mobiliosios interneto prieigos paslaugų kokybės rodiklių įvertinimo matavimus Lietuvos teritorijoje veikiančiuose operatorių UAB „Bitė Lietuva“, Telia Lietuva, AB, UAB „Tele2“ tinkluose. Matavimai parodė, kad vidutinė duomenų gavimo sparta padidėjo visų operatorių tinkluose – siekė 107-202 Mb/s, priklausomai nuo operatoriaus. 

„Didelę įtaką spartos augimui turėjo 5G technologijos diegimas, ypač miestuose – kai kuriuose iš jų vidutinė gavimo sparta viršija 300 Mb/s“, – sako Vaidotas Radzevičius, RRT elektroninių ryšių reguliavimo grupės vyriausiasis specialistas.

Pasak jo, duomenų siuntimo sparta, palyginti su 2022 m., taip pat paaugo visų operatorių tinkluose ir siekė nuo 19,1 iki 37,8 Mb/s. Tuo metu delsos vertė išliko panaši – 48–57 ms. Delsa rodo kokios reakcijos, greitos ar lėtos, į veiksmus atliekamus vartotojo galinėje įrangoje galima tikėtis iš tarnybinės stoties, kuri teikia turinį ar paslaugą. 

„Žema delsa aktuali realaus laiko veiklai, pavyzdžiui, kai žaidžiami kompiuteriniai žaidimais su kitais žaidėjais realiu laiku, tiesioginių vaizdo ar garso transliacijų metu, nuotolinio valdymo užduotims ir pan. Įprastų tinklalapių užkrovimo laikui delsa neturi didelės įtakos. Duomenų gavimo sparta, tarnybinės stoties (kurioje yra tinklalapis) apkrova, paties tinklalapio struktūra ir turinio elementai turi ženkliai didesnę įtaką per kiek laiko jis užsikraus“, – aiškina RRT atstovas.

Jo teigimu, sparčiai diegiama 5G technologija gali suteikti didesnes spartas ir mažesnes delsas nei iki šiol buvusios technologijos, tačiau viskas priklauso nuo pasirinkto šios technologijos diegimo būdo.

„Šiuo metu Lietuvoje 5G technologija veikia kartu su 4G, t. y. ne savarankiškame režime. Dėl šios priežasties vidutinių delsos verčių sumažėjimo, ką galėtų suteikti 5G, palyginti su praeitu laikotarpiu, nepastebėjome“, – pabrėžia ekspertas. 

Matavimai keliuose ir miestuose

RRT matavimus vykdė keliuose ir miestuose RRT automobiliu važiuojant pasirinktais maršrutais keliais ir miestų gatvėmis, o matavimai geležinkeliuose buvo atliekami keleivinio traukinio vagone važiuojant keleivių pervežimo maršrutais.

„Paslaugų kokybė keleiviniuose geležinkelių maršrutuose pagerėjo, tačiau išlieka tendencija, kad keliaujant geležinkeliais tikėtina gavimo sparta bus mažesnė nei keliaujant automobilių keliais ir miestų gatvėse. Geležinkeliai turi daugiau atkarpų, kur kelias eina miškais ar toliau nuo gyvenviečių, kur yra pastatyta mažiau bazinių stočių“, – dėsto  V. Radzevičius.

 Matavimų metu buvo pastebėta ir atkarpų keliuose, kur ryšio sąlygos ženkliai suprastėja arba mobilios interneto prieigos paslaugos teikimas iš viso nutrūksta, t. y. signalo lygis nukrenta ir jo nebepakanka ryšiui išlaikyti. 

„Dažniausiai taip nutinka tolstant nuo bazinės stoties, o kita bazinė, kuri turėtų perimti ryšio palaikymą, yra tiesiog per toli. Tokią situaciją pakeistų didesnis bazinių stočių skaičius ar sprendimas naudoti toliau sklindančius dažnius“, – sako V. Radzevičius, RRT elektroninių ryšių reguliavimo grupės vyr. specialistas.

Visą mobiliosios interneto prieigos ataskaitą rasite čia: https://www.rrt.lt/d/mobiliosios-interneto-prieigos-paslaugu-kokybes-rodikliu-ivertinimo-ataskaita-2/