Cpu.lt naujienas galima perpublikuoti tik gavus raštišką administracijos sutikimą. Nebijokit, paprašykit, mes draugiški :) Jei vis dėl to nuspręsite "biški pavogti", būsim priversti imtis teisinių priemonių.
+(370) 684-97070
info(eta)cpu.lt
Birželio 10, 2023
Lietuvos kompiuterininkų sąjunga (LIKS) atliko tyrimą, siekdama nustatyti, ar atvirose lietuviškose ir islandiškose socialinio tinklo „Facebook“ diskusijų grupėse moterys savo pavardes rašo taisyklingai, t. y. naudodamos savitąsias raides.
Tyrimo rezultatai parodė, kad tik 59 proc. lietuvaičių moterų savo pavardę socialiniame tinkle rašė taisyklingai, likusios – šveplavo, keisdamos raides į lotyniškąsias be diakritinių ženklų. Islandės moterys savitąsias kalbos raides rašydamos savo pavardę naudojo daug aktyviau – net 90 proc. islandiškų pavardžių buvo parašytos taisyklingai.
Panašus programėlės „Skype“ vartotojų moterų pavardžių tyrimas buvo atliktas 2006 metais mokslininko dr. Gintauto Grigo ir informatikos pedagogės Sigitos Pedzevičienės iniciatyva. Tyrimo duomenimis, tik 20 proc. lietuvaičių ir 80 proc. islandžių savo pavardes pokalbių programoje „Skype“ rašė taisyklingai.
Lietuviškos pavardės – unikalios
Lietuvės gali didžiuotis unikaliomis savo pavardėmis, išskiriančiomis jas iš daugybės kitų tautų, tačiau šios kalbos dovanos lietuvaitės neįvertina. Taip mano Lietuvos kompiuterininkų sąjungos Lokalizavimo sekcijos Garbės vadovas, Vilniaus universiteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto mokslininkas dr. G. Grigas, tyrinėjantis lokalizavimo problemas.
„Pamatę pavardę, kuri baigiasi -aitė, -ytė, -iūtė, -ienė galime pasakyti, kad jos savininkė yra lietuvė. Islandžių pavardės taip pat unikalios. Jos baigiasi -dóttir, kas islandiškai yra duktė. Pavardėje prieš šį žodį eina jos savininkės tėvo vardas. Pavyzdžiui, pavardė Sigurdsdóttir reiškia, kad jos savininkė yra Sigurdso duktė.
Abiejų kalbų pavardžių unikalumą dar sustiprina, kad jų baigmenyse yra tų kalbų savitosios raidės ė, ū ir ó. Ypač lietuvių ė, kurios nėra kitose kalbose.
Bet yra vienas bet: daugelis moterų šią dovaną sugadina – vietoj savitųjų raidžių su diakritiniais ženklais rašo į jas panašias raides be diakritinių ženklų. Islandės vietoj dóttir parašo dottir, lietuvės vietoj aitė – aite, vietoj ytė – yte ir t. t.“, – tikina dr. G. Grigas.
Kiek lietuvaičių ir islandžių švepluoja?
Siekiant išsiaiškinti Lietuvos ir Islandijos moterų šveplavimo apimtis, analizei buvo parinkta po penkias populiarias lietuviškas ir islandiškas atvirąsias socialinio tinklo „Facebook“ diskusijų grupes. Atrinkus moteriškas pavardes pagal priesagas buvo gauti rezultatai: teisingai pavardes rašė 59 proc. lietuvių ir 90 proc. islandžių.
Pasak dr. G. Grigo, atskirose lietuviškose grupėse šveplavimas nevienodas, svyravo tarp 53 ir 69 proc. Islandiškose – beveik vienodas, svyravo tik tarp 90 ir 91 proc.
„Analizuojant islandiškas grupes pavyko aptikti įdomų faktą – 12 lietuviškų pavardžių. Iš jų – 7 parašytos teisingai. Toks skaičiaus statistiškai nereprezentatyvus, bet atspindi tendenciją. Apvaliau būtų galima pasakyti, kad teisingai pavardes parašo 6 iš 10 lietuvių ir 9 iš 10 islandžių.
Jeigu šiuos skaičius lygintume su 2006 m. atliktu moterų pavardžių tyrimo rezultatais programoje „Skype“, per 16 metų švepluojančių lietuvaičių sumažėjo nuo 80 iki 40 proc., o islandžių – nuo 20 iki 10 proc. Taigi, abiejų tautų vienodai – dvigubai. Bet mūsiškių atsilikimas nuo islandžių išliko toks pat.
Dėl to, matyt, kaltos ne lietuvaitės, o lėtapėdžiai lietuvaičiai, laiku nesutvarkę lietuviškų rašmenų kompiuteriuose: iki 2000 metų buvo painiavos su rašmenų koduotėmis, o kompiuterių su fizinėmis lietuviškomis klaviatūromis neturime iki šiol“, – ironizuoja dr. G. Grigas.
Domenų vardai – taip pat švepli
Lietuvos nacionalinį .lt domeną administruojantis Kauno technologijos universiteto (KTU) Interneto paslaugų centras DOMREG taip pat atliko .lt domeno vardų tyrimą, siekdamas sužinoti, kiek domenų turėtojų švepluoja.
Lietuviškų .lt domeno vardų analizė parodė, kad vos 7 proc., arba apie 2000 iš 28 000, registruotų ir potencialiai atitikmenis su savitosiomis lietuvių kalbos raidėmis galinčių turėti .lt domeno vardų užrašyti naudojant lietuviškos abėcėlės raides ė, ą, ę, į, ų, ū, č, š, ž. Visi likusieji, arba net 93 proc. registruotų .lt domeno vardų, yra švepli, t. y. užrašyti raidėmis be diakritikų – taško, brūkšnelio, nosinės ar varnelės.
„Toks didelis šveplavimas domenų varduose sietinas su susiformavusiu įpročiu švepluoti, kai dar nebuvo galimybės .lt domeno varduose naudoti savitųjų lietuvių kalbos raidžių.
Galimybė įkurti domenų vardus su diakritiniais nacionalinių kalbų ženklais atsirado interneto standartus kuriančiai IETF organizacijai patvirtinus IDN (angl. Internationalized Domain Name) techninių dokumentų rinkinį, skirtą savitosioms nacionalinėms raidėms koduoti ir atvaizduoti. Nors 2004 metais įdiegėme IDN, kol nebuvo techninių galimybių naudoti savitąsias lietuviškas raides, žmonės įprato švepluoti ir šio įpročio neatsisakė iki šiol.
Kita priežastis, kodėl net ir praėjus 19 metų nuo galimybės registruoti IDN domenus, dauguma švepluoja – neišspręstos kitos techninės problemos. Deja, kol kas populiariausias socialinis tinklas „Facebook“ tinkamai neatvaizduoja nuorodų į IDN domenus naudojančias interneto svetaines. Taip pat labai ribotos galimybės naudoti elektroninio pašto adresą su IDN domenais“, – teigia KTU Interneto paslaugų centro DOMREG vadovas Tomas Mackus.
Pasak pašnekovo, net ir esant tam tikriems apribojimams, IDN domenai turėtų būti lygiagrečiai įkuriami švepliems jų atitikmenims siekiant didesnės vardo apsaugos, vengiant painiavos ir ginčų dėl klaidinamo domenų vardų panašumo su kitam asmeniui priklausančiu domenu vien dėl panašios rašybos.
Turint abu domeno vardo variantus, galima padaryti nukreipimą neprarandant srauto, kai lankytojas adresą rašo vienaip arba kitaip. Sakant telefonu ar radijo reklamoje švepla interneto svetainė skamba nenatūraliai, todėl turint IDN domeną tokių problemų būtų išvengta, o prekių ženklus viešojoje komunikacijoje puoštų taisyklinga lietuvių kalba.
Per ilgus soc. tinklo naudojimo metus savo profilyje prikaupiame daug nuotraukų ir atsiminimų, kuriuos norisi išsaugoti. Jei kada nuspręsite ištrinti savo paskyrą, vertėtų žinoti, kad visa informacija dings kartu su ja. Kaip automatiškai perkelti nuotraukas ir vaizdo įrašus į „Google Photos“ talpyklą?
„Net 21 proc. Lietuvos gyventojų ateityje norėtų rečiau naudoti „Facebook“ soc. tinklą, rodo „Bitės Profų“ užsakymu atliktas tyrimas. Nusprendus palikti soc. tinklą, norimus duomenis saugant rankiniu būdu, užtruksite tikrai daug laiko, todėl soc. tinklas siūlo įrankį, kuris padės tai padaryti greičiau ir efektyviau“, – pranešime žiniasklaidai sako „Bitės Profas“ Martynas Vrubliauskas.
Kaip perkelti nuotraukas ir vaizdo įrašus iš „Facebook“ į „Google Photos“?
Pasak išmaniųjų įrenginių specialisto, norimą informaciją daug patogiau laikyti „Google Photos“ platformoje – iš ten ji niekur nedings net ir pakeitus įrenginį, o tai padaryti galima atlikus keletą nesudėtingų žingsnių.
„Visų pirma, jums reikia prisijungti prie savo „Facebook“ paskyros kompiuteryje. Tada spustelti profilio piktogramą viršutiniame dešiniajame kampe ir pasirinkti „Nustatymai“ (angl. Settings) . Paspauskite „Jūsų „Facebook“ informacija“ (angl. Your „Facebook“ information), tuomet pamatysite eilutę „Perkelti savo informacijos kopiją“ (angl. Transfer a copy of your information“, spustelkite šalia jos esantį „Peržiūrėti“ (angl. View) ir pasirinkite „Google Photos“. Kitame puslapyje pasirinkite, kokias nuotraukas ir vaizdo įrašus norite perkelti“, – aiškina M. Vrubliauskas.
Anot „Bitės Profo“, atlikus šiuos veiksmus, jums reikės prisijungti prie jūsų „Google“ paskyros – suvesti vartotojo vardą ir slaptažodį. Kai tai padarysite, būsite nukreipti atgal į „Facebook“ puslapį.
„Kai grįžote į „Facebook“, paspauskite mygtuką „Patvirtinti perkėlimą“ (angl. Confirm transfer). Tuomet jums reikės suvesti savo „Facebook“ paskyros slaptažodį, taip prasidės perkėlimo procesas“, – tvirtina išmaniųjų įrenginių specialistas.
Įvykdžius šiuos žingsnius, jūsų failai bus perkelti į „Google“ paskyrą. Norint rasti visas perkeltas nuotraukas ir vaizdo įrašus, jums tereikės atsidaryti pagrindinį „Google“ puslapį, viršutiniame dešiniame kampe spustelti programėlių piktogramą ir susirasti „Photos“ aplikaciją. Ją paspaudus, matysite visas savo perkeltas nuotraukas.
Socialinius tinklus „Facebook“ ir „Instagram“ valdanti technologijų bendrovė „Meta“ pristatė iki 15 Eur mėnesiui kainuojančią prenumeratos paslaugą „Meta Verified“. Nauja funkcija suteiks galimybę vartotojams patvirtinti savo tapatybę. Kokius pokyčius tai atneš?
„Kiekvienas „Facebook“ ir „Instagram“ naudotojas, įsigijęs prenumeratą, galės šalia savo paskyros gauti tapatybę patvirtinantį mėlyną patikimumo ženklelį. Jis ne tik reikš, kad profilį valdo konkretus žmogus, bet ir suteiks keletą privalumų, pavyzdžiui, užtikrins didesnį matomumą soc. tinkle“, – pranešime žiniasklaidai sako „Bitės Profas“ Martynas Vrubliauskas.
Dar viena galimybė „troliams“?
Kompanijos generalinis direktorius ir „Facebook“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas, pranešdamas apie naują prenumeratą, pabrėžė, kad šia paslauga siekiama didinti patikimumą ir saugumą „Meta“ valdomuose socialiniuose tinkluose.
„Šie pokyčiai populiariuosiuose „Facebook“ ir „Instagram“ socialiniuose tinkluose primena praėjusių metų pabaigoje įvykusį „Twitter“ skandalą. Paskelbus analogišką anketų patvirtinimo funkciją, pradėjo masiškai daugėti „trolių“, kurie mėlyną patikimumo varnelę ėmė naudoti netikrų profilių patvirtinimui, taip dar labiau klaidindami naudotojus ir skleisdami melagienas. Apsimetę oficialiomis gerai žinomų įmonių paskyromis, „troliai“ sukėlė bendrovių akcijų griūtį ir finansinius nuostolius. Belieka stebėti, kaip kelią analogiškai situacijai užkirs „Facebook“ ir „Instagram“ valdytoja“, – svarsto M. Vrubliauskas.
Kas dešimtas lietuvis soc. tinkluose naudoja netikrą profilį, atskleidė tyrimas „Socialinių tinklų naudojimas Lietuvoje 2022“, atliktas „Bitės Profų“ užsakymu. „Jei „Facebook“ ir „Instagram“ užsibrėžtų pašalinti visas netikras paskyras, poreikio „Meta Verified“ paslaugai tiesiog nebeliktų“, – priduria išmaniųjų įrenginių ekspertas.
Pasak M. Vrubliausko, patvirtinimo ženklelis skirtas identifikuoti patikimas ir oficialias paskyras, todėl turinio kūrėjams tai turėtų padėti užmegzti ryšį su auditorija ir ją auginti. Įmonės ar organizacijos, įsigijusios prenumeratą, gaus tiesioginę prieigą prie platformos klientų aptarnavimo sistemos bei didesnę apsaugą nuo internetinių sukčių ir įsibrovėlių.
Kas mėnesį po beveik 15 eurų
Išmaniųjų įrenginių ekspertas akcentuoja, kad prenumeratą įsigyti galės tik žmonės, pateikę asmens tapatybės korteles, o paslaugos kaina mėnesiui „iOS“ ir „Android“ operacinę sistemą palaikančiuose įrenginiuose – veik 15 eurų.
„Šiuo metu testuojamą paslaugą – patvirtinimo ženklelį – „Facebook“ ir „Instagram“ platformose įsigyti gali tik Naujosios Zelandijos ir Australijos vartotojai, tačiau netolimoje ateityje paslaugos plėtra planuojama visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje“, – sako išmaniųjų įrenginių ekspertas.
„Kiekvienas „Facebook“ ir „Instagram“ naudotojas, įsigijęs prenumeratą, galės šalia savo paskyros gauti tapatybę patvirtinantį mėlyną patikimumo ženklelį. Jis ne tik reikš, kad profilį valdo konkretus žmogus, bet ir suteiks keletą privalumų, pavyzdžiui, užtikrins didesnį matomumą soc. tinkle“, – pranešime žiniasklaidai sako „Bitės Profas“ Martynas Vrubliauskas.
Dar viena galimybė „troliams“?
Kompanijos generalinis direktorius ir „Facebook“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas, pranešdamas apie naują prenumeratą, pabrėžė, kad šia paslauga siekiama didinti patikimumą ir saugumą „Meta“ valdomuose socialiniuose tinkluose.
„Šie pokyčiai populiariuosiuose „Facebook“ ir „Instagram“ socialiniuose tinkluose primena praėjusių metų pabaigoje įvykusį „Twitter“ skandalą. Paskelbus analogišką anketų patvirtinimo funkciją, pradėjo masiškai daugėti „trolių“, kurie mėlyną patikimumo varnelę ėmė naudoti netikrų profilių patvirtinimui, taip dar labiau klaidindami naudotojus ir skleisdami melagienas. Apsimetę oficialiomis gerai žinomų įmonių paskyromis, „troliai“ sukėlė bendrovių akcijų griūtį ir finansinius nuostolius. Belieka stebėti, kaip kelią analogiškai situacijai užkirs „Facebook“ ir „Instagram“ valdytoja“, – svarsto M. Vrubliauskas.
Kas dešimtas lietuvis soc. tinkluose naudoja netikrą profilį, atskleidė tyrimas „Socialinių tinklų naudojimas Lietuvoje 2022“, atliktas „Bitės Profų“ užsakymu. „Jei „Facebook“ ir „Instagram“ užsibrėžtų pašalinti visas netikras paskyras, poreikio „Meta Verified“ paslaugai tiesiog nebeliktų“, – priduria išmaniųjų įrenginių ekspertas.
Pasak M. Vrubliausko, patvirtinimo ženklelis skirtas identifikuoti patikimas ir oficialias paskyras, todėl turinio kūrėjams tai turėtų padėti užmegzti ryšį su auditorija ir ją auginti. Įmonės ar organizacijos, įsigijusios prenumeratą, gaus tiesioginę prieigą prie platformos klientų aptarnavimo sistemos bei didesnę apsaugą nuo internetinių sukčių ir įsibrovėlių.
Kas mėnesį po beveik 15 eurų
Išmaniųjų įrenginių ekspertas akcentuoja, kad prenumeratą įsigyti galės tik žmonės, pateikę asmens tapatybės korteles, o paslaugos kaina mėnesiui „iOS“ ir „Android“ operacinę sistemą palaikančiuose įrenginiuose – veik 15 eurų.
„Šiuo metu testuojamą paslaugą – patvirtinimo ženklelį – „Facebook“ ir „Instagram“ platformose įsigyti gali tik Naujosios Zelandijos ir Australijos vartotojai, tačiau netolimoje ateityje paslaugos plėtra planuojama visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje“, – sako išmaniųjų įrenginių ekspertas.
Vasario 13 d., pirmadienį, Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė, užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas ir susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė Vyriausybės rūmuose susitiko su kompanijos „Meta“ atstovų delegacija aptarti „Facebook“ socialinio tinklo turinio moderavimo ir paskyrų blokavimo klausimų Rusijos karo Ukrainoje kontekste bei tolimesnio dvišalio bendradarbiavimo.
„Rusijos karas prieš Ukrainą nepaliko abejingų Lietuvoje, todėl „Facebook“ turinio moderavimo politika yra aktuali daugybei žmonių, kuriems socialinis tinklas yra tapęs kasdiene informacijos dalijimosi, nuomonės raiškos ir pilietinio įsitraukimo platforma. Prieš beveik metus prasidėjus pilno masto Rusijos karinei invazijai, „Facebook“ vartotojai ne kartą susidūrė su turinio ir paskyrų blokavimu, neatsižvelgiančiu į kalbinį kontekstą ir sukrečiančią karo tikrovę. Mat emocijų protrūkyje, anot „Facebook“, negalima norėti Kremliaus sunaikinimo ar keršto Rusijos kareiviams, negalima žeminti jų keiksmais ir siųsti prakeiksmus. Toks kalbos sterilizavimas palankus Rusijai, jis normalizuoja karą, išplauna atsakomybę ir tampa nebyliu melagingo agresorės skleidžiamo naratyvo palaikymu – ima atrodyti, kad esą nevyksta nei brutalus karas, nei Rusijos kariuomenės nusikaltimai Ukrainoje“, – sakė Vyriausybės kanclerė G. Balčytytė.
Vyriausybės kanceliarija dar praėjusiais metais inicijavo dialogą su kompanija „Meta“ dėl pastebimo turinio filtravimo ir Ukrainai palaikymą reiškiančių, Rusijos vykdomą karą ir jo nusikaltimus viešinančių autorių blokavimo.
Pirmadienį vykusiame susitikime pažymėta, jog socialinių tinklų naudotojai, tarp jų ir daug sekėjų turintys viešosios nuomonės formuotojai, komentuojantys Rusijos politinės vadovybės ar Rusijos kariuomenės veiksmus, neretai blokuojami už žodžius ir išsireiškimus, kuriuos „Facebook“ traktuoja kaip įžeidžiančius, nepaisant jų įprastos ir nusistovėjusios vartojimo tradicijos lietuvių kalboje. Susitikime išsakytas lūkestis dėl labiau į kultūros bei kalbos kontekstą atsižvelgiančių „Facebook“ turinio moderavimo politikos pakeitimų, galimybės konsultuotis su ekspertines kompetencijas turinčiomis Lietuvos kalbos priežiūros institucijomis. „Facebook“ informavo, jog po konsultacijų su Lietuvių kalbos institutu jau pašalino vieną žodį iš blokuotinų sąrašo.
Taip pat susitikime aptarta, jog karo temomis rašančių įtakingų nuomonės formuotojų įrašų ir paskyrų blokavimas, o taip pat galimybės koreguoti žinučių turinį, nepagrįstai riboja nuomonės raišką ir viešąsias diskusijas, o kai kuriais atvejais ir pilietines iniciatyvas, tokias kaip aukų nukentėjusiems Ukrainoje rinkimo kampanijas. Kompanija pasiūlė vykdyti uždarų durų susitikimus-mokymus su šiomis naudotojų grupėmis ir juose detaliai paaiškinti savo turinio valdymo politiką, kad būtų suteiktos visos galimybės kurti įrašus, kurie jos nepažeidžia.
Atkreiptas „Meta“ delegacijos atstovų dėmesys, jog „Facebook“ saugotinų grupių politika „Rusijos kareivius“ traktuoja taip pat, kaip „Ukrainos kareivius“. Todėl Rusijos karių atžvilgiu naudojama labai aštri kalba yra neleidžiama platformoje. Saugotinų grupių politika yra neabejotinai prasminga ir svarbi religinių, tautinių mažumų ar pažeidžiamų visuomenės grupių atžvilgiu, pažymėjo Vyriausybės kanclerė G. Balčytytė, tačiau šiame kontekste ji yra ne tik nepagrįsta, bet ir žalinga.
„Meta“ atstovai užtikrino, jog karo konteksto svarba turinio valdyme ir galimi pakeitimai, apie kuriuos kalbėta sutikimo metu, bus perduoti aukščiausiai kompanijos vadovybei.
Siekdama rasti sisteminius sprendimus, kuriais paskyrų blokavimo ir įrašų šalinimo būtų išvengta, Vyriausybės kanceliarija kartu su Debunk.org komanda praėjusių metų gruodį pradėjo rinkti vartotojų nurodytus žinučių sklaidos ribojimo ir autorių blokavimo pavyzdžius. Susitikime su „Facebook“ atstovais išsamiau pristatyti šie tendencingo pobūdžio atvejai.
2021 m. pabaigoje „Facebook“ pakeitus savo pavadinimą į „Meta“, technologijų rinka tiesiog pametė galvą dėl metavisatos. Virtualus pasaulis, kuriame galime pramogauti, susitikti su draugais ir net kaupti kapitalą, akimirksniu pradėtas vadinti ambicingiausia dešimtmečio technologija, o su ja susiję produktai sulaukdavo milžiniško žiniasklaidos dėmesio ir investicijų. Tačiau praėjus kiek daugiau nei metams nuo pirminio susidomėjimo, panašu, kad metavisatos burbulas pamažu bliūkšta.
„Per pirmuosius devynis praėjusių metų mėnesius „Meta“ patyrė rekordinį beveik 10 milijardų JAV dolerių siekiantį nuostolį ir buvo priversta atleisti 13 proc. savo darbuotojų. Nors net ir po tokio finansinio sukrėtimo kompanijos vadovo Marko Zuckerbergo ranka nesudrebėjo skirti naujo 19 milijardų JAV dolerių paketo metavisatos vystymui, nors investuotojai į tokį sprendimą žvelgia labai skeptiškai. Jų manymu, metavisata yra tik tolima utopija, o visi jos projektai kol kas primena šaudymą į taikinį užsimerkus“, – teigia „Telia“ išmaniųjų įrenginių ekspertas Simonas Tilindis.
Akis atmerkusi realybė
Pasak S. Tilindžio, metavisatos traukinys pastaruosius metus riedėjo varomas tokiais viliojančiais pažadais, kaip galimybė sėdint savo namuose ant fotelio nusikelti į pasimatymą Eliziejaus laukuose ar nuėjus į vietinį stadioną išbėgti į virtualią krepšinio aikštelę su skirtingose šalyse gyvenančiais draugais. Tad visiškai nenuostabu, kad masinami tokio milžiniško visuomenės susidomėjimo ant metavisatos kabliuko užkibo net ir tokie grandai, kaip BMW ir „Zara“, atitinkamai pradėję kurti skaitmeninius automobilių modelius bei drabužių linijas.
„Tikėjimas metavisata ir visas su ja susijęs optimizmas analitikams išgaravo pabandžius suskaičiuoti, kas realiai buvo nuveikta per tuos metus su trupučiu. Realybė tokia, kad iki šiol neturime 100 proc. gerai veikiančių virtualios realybės akinių, kuriais galėtume aktyviai naudotis ilgiau, nei pusvalandį ar valandą, o pademonstruotų žaidimų ir pramogų prototipų grafika menkai primena realaus pasaulio analogiją“, – vardina pašnekovas.
Vis dėlto teisybės dėlei reikia pasakyti, kad „Meta“ priklausančiai virtualios realybės akinių kūrėjai „Oculus“ per tuos metus pavyko išleisti neblogo apžvalgininkų įvertinimo sulaukusius ir daugeliui vartotojų pagaliau įperkamus „Quest 2“ akinius, o jiems sukurtas ir kritikų pasmerktas „Horizon Worlds“ žaidimas perkopė 300 tūkstančių vartotojų ribą. Nors šie produktai suteikia krislą vilties, kad minėtus iššūkius galiausiai pavyks įveikti, savo ribotumu jie tik dar kartą parodo, kaip vis dar toli esame nuo pažadėto paraleliai egzistuojančio virtualaus pasaulio.
Prisidėjo ir NFT
„Telia“ atstovo nuomone, prie metavisatos burbulo sprogimo prisidėjo ir įvairūs skaitmeninės nuosavybės projektai. Kadangi metavisatos vizionieriai labai anksti suprato, kad visavertė alternatyvi realybė negalės egzistuoti be privačios nuosavybės, rinkoje lyg po lietaus pradėjo dygti įmonės, siūlančios investuoti į nekilnojamąjį turtą metavisatoje bei įsigyti įvairių NFT (angl. Non-fungible tokens) žetonų.
Pastarasis sprendimas veikia kaip nepadirbamas nuosavybės sertifikatas, leidžiantis įrodyti, kad tam tikras skaitmeninėje erdvėje esantis daiktas priklauso konkrečiam asmeniui, bei suteikiantis teisę jį platinti, licencijuoti ar parduoti. Ši 2021 m. išpopuliarėjusi technologija netrukus buvo panaudota tiek skaitmeniniam menui, tiek fiziškai egzistuojančių objektų bei jų nuosavybės teisių perkėlimui į virtualų pasaulį.
„Viešojoje erdvėje sklando nemažai istorijų, kaip žmonės iš NFT susikrovė turtus. Pavyzdžiui, laiku į šį traukinį įšokusi interneto įžymybė Gary Vaynerchuk giriasi per 90 dienų pardavęs savo NFT paverstą vaikiškų paveikslėlių kolekciją ir iš to uždirbęs 90 milijonų JAV dolerių. Tačiau prieš porą mėnesių žlugusi kriptovaliutų, su kuriomis NFT yra tampriai susiję, prekybos įmonė „FTX“ NFT kainas pasiuntė į rekordines žemumas, o per pastaruosius metus regėjome nemažai sukčiavimo schemų, kurios investuotojams pažadėjusios didžiulę grąžą tiesiog pradangindavo investuotas lėšas“, – atskleidžia S. Tilindis.
Tik šaltas dušas?
„Telia“ išmaniųjų įrenginių ekspertas pastebi, kad nepaisant šiuo metu juodomis spalvomis dažomų metavisatos ateities perspektyvų, tai toli gražu nereiškia, jog jai yra padėtas taškas. Dabartinis pesimizmas greičiausiai yra tik analitikų bandymas pasiųsti žinią apie tvaresnį ir racionalia logika paremtą metavisatos projektų vystymą, neignoruojant jam lėšas nešančių šių dienų realijų.
„Meta“ akcijų kritimas yra signalas M. Zuckerbergui nepražiūrėti to, kas dedasi prieš pat jo akis. Jaunimas pamažu sukasi nuo „Facebook“ bei „Instagram“ ir keliasi į „TikTok“, kuris jiems įdomesnis, nei absoliuti dauguma metavisatos projektų. Nesant tinkamos techninės bazės, jie kol kas primena bandymą vežimą statyti priekyje arklio ir apie metavisatos realijas burti iš kavos tirščių. Girdint gandus apie intensyviai kuriamus „Apple“, „Samsung“ ir įvairių kitų žinomų žaidėjų virtualios realybės prietaisus, beveik nėra abejonių, kad metavisata vieną dieną taps realybe, paprasčiausiai į ją kol kas reikėtų žiūrėti būtent kaip į ateities, o ne dabarties rinką“, – apibendrina S. Tilindis.
Puslapis 1 iš 2
