Login to your account

Username *
Password *

Pernai išjungtas 3G ir pamažu artėjantis 2G atsisakymas daiktų interneto (IoT) sprendimus naudojančius verslus pamažu skatina dairytis į naujesnes tinklo technologijas.

Nors esami įrenginiai dar veiks kurį laiką, tačiau naujų įrenginių, kurie palaiko tik 2G arba 3G technologijas, vertėtų nebediegti ir iškart pereiti prie naujos kartos technologijų užsitikrinant ilgametį jų palaikymą ir veikimą.

Pasaulyje jau kuris laikas išjungiamos 2G ir 3G technologijos, tad jų aprėptis mažės iki tol, kol galiausiai visai išnyks. ŠtaiŠveicarijoje 2G ir 3G technologijų palaikymą šįmet išjungė paskutinis operatorius. Ilgainiui  visi įrenginiai, kurie šiuo metu yra pritaikyti tokiam ryšiui, galiausiai nustos veikti ir kitose šalyse. 

„Telia“ daiktų interneto vadovas Remigijus Brasius teigia, kad jei jūsų versle naudojami 2G ir 3G technologijoms paremti įrenginiai arba jei turite įdiegtas balso telefonijos taikomąsias programas, kurios veikia 2G tinkle, dabar metas tinkamai suplanuoti, kaip pereisite prie 5G alternatyvų, pavyzdžiui, mažos galios plačios aprėpties (LPWA) technologijų.

Kodėl tai taip svarbu jau dabar

Atsižvelgiant į tai, kad telekomunikacijų operatoriai pasaulyje jau dabar atsisako 2G ir 3G technologijų, o  2G ar 3G technologijas palaikančių visiškai naujų įrenginių parduodama  gana nemažai, verslas turėtų apgalvotai pasirinkti naujos kartos 4G ir 5G duomenų perdavimo technologijos. Tai leis išvengti nenumatytų išlaidų tokios įrangos keitimui ateityje ir užtikrins verslo tęstinumą daugybei metų.

„Remiantis 2022 m. „Transforma Insights“ agentūros atliktu IoT ryšių naudojimo tyrimu, 95%  nuo 2G/3G prie naujesnių tinklo technologijų perėjusių įmonių vertina, kad tai atnešė daug naudos.

Tarp pagrindinių pranašumų galima paminėti platesnes IoT pritaikymo galimybes, kur kas geresnį duomenų perdavimo efektyvumą, atsparumą besikeičiančiam teisiniam reguliavimui bei ypatingą lankstumą“, – teigia R. Brasius.

Geresnis duomenų pralaidumas ir platesnis pritaikymas

Pasak R. Brasiaus, pastaraisiais metais besiplečiantis IoT technologijų pritaikymo spektras reikalauja vis didesnio duomenų perdavimo pajėgumo. 4G ir 5G smarkiai lenkia 2G bei 3G pirmtakus, siūlydami smarkiai geresnę spartą bei galimybę perduoti didesnės apimties duomenų paketus.

Nenuostabu, jog būtent šios mobiliojo ryšio technologijos jau naudojamos bene kiekvienoje pramonės šakoje, pradedant vaizdo transliavimu prie interneto prijungtose transporto priemonėse ir baigiant gamybos automatizavimu.

„Naujos kartos mobilusis internetas ne tik pajėgus susidoroti su didesniais informacijos failais, bet ir sugeba tai atlikti su kur kas mažesne delsa.

Tai ypač juntama didelio tikslumo reikalaujančiose užduotyse, tokiose kaip vaizdo stebėjimas, nuotolinis valdymas ir pramoninių įrengimų kontrolė, kur net ir mažiausias vėlavimas gali atnešti reikšmingų nuostolių.

Didesnis tinklo pajėgumas taip pat įgalina IoT pritaikyti ypač dideliu mastu ir verslams kurti naujus pajamų šaltinius – naudojant modernų ryšį, prie interneto tampa įmanoma prijungti kiekvieną gatvės šviestuvą, šiukšliadėžę, vandens vamzdį ir automobilių stovėjimo vietą“, – aiškina pašnekovas.

Efektyvesnis resursų naudojimas ir lėšų taupymas 

Priešingai nei senieji (telemetrinio arba M2M) ryšio sprendimai, į 5G standartą įeinančios ir būtent daiktų internetui kurtos LTE-M ir NB-IoT technologijos duomenų perdavimo efektyvumo kartelę iškelia į naujas aukštumas. Kadangi jos leidžia informaciją išsiųsti nustatytais intervalais, tarp siuntimų siųstuvo maitinimas gali būti efektyviai išjungiamas ir taip taupoma baterijos įkrova.

Taip dideliu vienu metu prisijungusių įrenginių kiekiu be reikalo neapkraunamas tinklas, o modernūs jutikliai gali atsidurti ten, kur neįmanoma jų lengvai pakeisti ar atvesti elektros laido.

„Su siaurajuosčiu LTE-M ir NB-IoT ryšiu prie interneto galime prijungti net kelio dangą ar  pastatų vidines konstrukcijas, kurių temperatūrą, deformacijas ir kitus rodiklius galime stebėti net iki 10 metų, nekeisdami jutiklių baterijų. Tuo metu šias technologijas pritaikius miesto šiukšliadėžėse, tampa įmanoma stebėti jų prisipildymą ir pagal tai optimizuoti ištuštinimą.

Papildomai, su naujos kartos internetu atsiranda galimybė išjungti gatvės šviestuvus tada, kai aplink nėra žmonių judėjimo, o stebint pastatų energijos suvartojimą smulkesniu lygmeniu, galima nustatyti, kuriuo paros ir metų laiku reikia daugiau ar mažiau energijos, taip energetikos įmonėms padedant optimizuoti energijos gamybą“, detalizuoja „Telia“ ekspertas. 

Geresnė ryšio padengtis – naujos lokacijos

3G dažnius perėmusios LTE-M ir NB-IoT gali pasiūlyti kur kas stipresnį ryšį ir smarkiai išplėsti IoT įrenginių geografinį išdėstymą. Šių technologijų dėka išmanūs daiktų interneto sprendimai gali atsidurti požeminėse aikštelėse, dirvožemyje ir net vandens šuliniuose, kas dar neseniai atrodė kaip tolima utopija.

Šis pastarųjų metų technologinis proveržis gali pasitarnauti ūkininkams, norintiems stebėti savo pasėlių būklę, ir net kalnakasybą vykdančioms įmonėms, pageidaujančioms automatizuoti šachtose dirbančių transporto priemonių darbą. Papildomai, nutolusiosiose vietovėse 5G gali veikti alternatyva šviesolaidiniam internetui ir taip padėti pasiekti atokiose gyvenvietėse gyvenančius klientus.

Atsparumas teisiniam ir technologiniam virsmui 

Anot R. Brasiaus, naudojamų tinklo technologijų atnaujinimas taip pat užtikrina organizacijos veiklos tęstinumą ir nuspėjamumą, išvengiant neplanuotų trikdžių. Lietuvoje jau praėjusiais metais išjungus 3G, o Europos valstybėse ir visame pasaulyje pamažu daugėjant operatorių, kurie   jau dabar atsisako 2G ryšio, šiomis technologijomis paremtos paslaugos vieną dieną nustosi veikti.

Tuo metu  4G ir 5G šeimoms priskiriami ryšiais paremti sprendimai veiks dar ilgai.

Analitikai skaičiuoja, kad 4G gyvavimo trukmė sieks dar mažiausiai 20 metų, o 5G išjungimo greičiausiai neišvys ir daugelis dabartinės kartos žmonių. Be geresnių ateities perspektyvų naujieji ryšiai pasižymi ir kur kas geresniu atsparumu programišių atakoms, nei galėjo pasigirti 2G/3G, todėl jų naudojimo neapribos ir svarstomas naujas teisinis reguliavimas.

Kaip sužinoti, ar jūsų įrenginiai yra pritaikyti tik 2G ar 3G tinklui

Tinklų išjungimas paveikia visus įrenginius, kurie veikia 2G ir 3G tinkluose ir naudojami balso telefonijai arba duomenų perdavimui. 

Kartais tos technologijos yra vadinamos kitaip.

GSM GPRS, EDGE

Pavadinimai, kurie dažnai  siejami su 2G.

UMTS, HSPA, HSPA+

Pavadinimai, kurie dažnai siejami su 3G.

Tikslią informaciją apie tai, kokia technologija naudojama įrenginyje, turi IoT sprendimo tiekėjas arba aparatinės įrangos gamintojas.

Esamų galimybių didinimas


Anot R. Brasiaus, mobiliųjų tinklų 5G šeimos, LPWA ryšys – tai ne vien tik naujos galimybės. Daugelis šių technologijos pritaikymo atvejų reiškia, kad jos įdiegtiems IoT sprendimams leidžia veikti greičiau, geriau, pigiau ir saugiau.

Pigesni moduliai leidžia prijungti daugiau įrenginių. Tai reiškia, kad galima lengvai padidinti esamo sprendimo mastą arba išplėsti jo taikymo sritį ir įtraukti naujas pritaikymo galimybes. Nedideles sistemas dabar galima paversti plačiai paplitusiais sprendimais. 

Kartu su LTE-M ir NB-IoT atsiranda ir nauja mobilumo dimensija. Šios technologijos verslui leidžia gerokai praplėsti siūlomų paslaugų spektrą pasitelkus tuos pačius sprendimus, o dėl to laimi ir vartotojai  Pavyzdžiui, baterijomis veikiančių  GPS poziciją nustatančių įrenginių ir jų sprendimų pritaikymas atveria naujas galimybes tiek tokių produktų gamintojams, tiek potencialiems jų klientams.

NB-IoT ir LTE-M yra standartizuotos GSMA technologijos, todėl jos savaime yra ne tik saugesnės už alternatyvius sprendimus, bet ir technologiškai pranašesnės. Kadangi jos veikia licenzijuoto dažnių spektro ribose, nėra ir kitų įrenginių sukeliamų trukdžių pavojaus.

Į Ryšių reguliavimo tarnybą (RRT) kreipėsi Majoto saloje apsilankiusi vartotoja, kuri ten būdama negalėjo naudotis savo mobiliojo ryšio operatoriaus paslaugomis. Nagrinėjant ginčą tarp vartotojos ir operatoriaus „Tele2“, paaiškėjo, kad Majoto saloje šis operatorius paslaugų iš viso neteikia. Pati sala yra Prancūzijos užjūrio teritorijos dalis.

„Viena iš pamokų vartotojams – prieš keliaudami į užsienį, ypač mažiau lankomas šalis, pasitikslinkite, ar atitinkamoje šalyje bus galimybė naudotis paslaugų teikėjo paslaugomis ir kokiomis sąlygomis. Išsprendę šį ginčą, informavome „Tele2“ apie būtinybę tikslinti viešai skelbiamą ir sutartiniuose dokumentuose nurodomą informaciją dėl paslaugų teikimo užsienyje, įskaitant ES užjūrio teritorijas ir atokiausius regionus“, – sako Ugnė Ramaneckienė, RRT teisės ir vartotojų teisių apsaugos grupės patarėja.

Pasak vartotojos, kuri kreipėsi į RRT, negalėdama naudotis paslaugomis, ji patyrė daug streso ir finansinių nuostolių, todėl reikalavo įpareigoti operatorių suteikti jai kompensaciją. Savo lūkesčius moteris grindė tuo, kad Majotas yra Europos Sąjungos dalis.

„Tuo metu operatorius mums pranešė, kad paslaugų Majote neteikia, o teikėjos bendrosiose paslaugų teikimo sąlygose numatyta, jog vartotoja teikėjos mobiliojo ryšio paslaugomis gali naudotis Lietuvoje ir teikėjos nurodytose užsienio šalyse. Anot operatoriaus, prieš vykdama į mažiau lankomą šalį, vartotoja turėjo pasitikrinti informaciją jo interneto svetainėje“, – teigia U. Ramaneckienė.

RRT įvertinusi visas ginčo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes konstatavo, kad vartotoja, vadovaudamasi sutartiniuose dokumentuose ir operatoriaus interneto svetainėje pateikta informacija, turėjo pagrįstą lūkestį tikėtis, kad išvykusi į Majotą galės naudotis mobiliojo ryšio paslaugomis.

„Mes taip pat konstatavome, kad operatorius nepateisino minėtų vartotojos lūkesčių, todėl turi prisiimti su tuo susijusią riziką ir atsakomybę dėl vartotojos patirtų nuostolių atlyginimo. Taigi, priėmėme sprendimą iš dalies tenkinti vartotojos reikalavimus ir įpareigojome kompensuoti vartotojai tiesiogiai su nesuteiktomis paslaugomis priežastiniu ryšiu susijusius nuostolius: mokėjimo plano mokestį, paskaičiuotą proporcingai už laikotarpį, kurį vartotoja negalėjo naudotis paslaugomis būdama Majote“, – aiškina RRT vartotojų teisių ekspertė.

Priimant sprendimą, buvo atsižvelgta į tai, jog Majotas nuo 2014 m. turi atokiausio ES regiono statusą ir yra ES, kaip Prancūzijos užjūrio teritorijos, dalis, kuriai taikoma ES teisė, įskaitant tarptinklinio ryšio paslaugų teikimą ES reglamentuojančius teisės aktus. Taip pat buvo įvertintos teikėjos sutartiniuose dokumentuose įtvirtintos sąlygos dėl paslaugų teikimo ES/EEE šalyse bei aplinkybė, jog teikėja savo interneto svetainėje skelbia, kad tarptinklinio ryšio paslaugas teikia Prancūzijoje ir nenurodo jokių išimčių dėl paslaugų neteikimo tam tikrose Prancūzijos teritorijos dalyse.

„Papildomai, atsižvelgę į ginčo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, kreipėmės į „Tele2“ informuodami apie būtinybę tikslinti viešai skelbiamą ir sutartiniuose dokumentuose nurodomą informaciją apie paslaugų teikimą užsienyje, įskaitant ES užjūrio teritorijas ir atokiausius regionus“, – pabrėžia U. Ramaneckienė, RRT teisės ir vartotojų teisių apsaugos grupės patarėja.

Atsisėdę į lėktuvo kėdę įprastai atliekame du žingsnius – užsisegame saugos diržą ir išmaniuosiuose telefonuose įjungiame skrydžio režimą. Būtent su šiuo žingsniu atsveikinsime jau birželio 30-ąją – Europos Sąjungos ribose skraidantys keleiviai nuo šiol galės skambinti, rašyti ir naršyti socialiniuose tinkluose būdami ore.

Apie tai, kaip 5G ryšys pakeitė skrydžius, pasakoja dr. Evaldas Stankevičius, „Tele2“ tinklo planavimo ir strategijos vadovas.

„Naujos kartos 5G ryšiu greitai galėsite naudotis lėktuvuose – tam reikės tik 5G palaikančio telefono ir šį ryšį garantuojančio plano. Būdami ore galėsite naudotis visomis įprastomis funkcijomis ir programėlėmis, kuriomis naudojatės ir būdami ant žemės“, – sako dr. E. Stankevičius.

Kada ryšys prarandamas?

Kaip pasakoja fizikos mokslų daktaras, 5G ryšio lėktuvuose įgalinimo tikslas pasiūlyti keleiviams dar komfortiškesnius skrydžius, kurių metu galima naudotis visomis įprastomis mobiliojo ryšio paslaugomis. Tačiau kad ir kaip tai pasirodytų paprasta, lėktuve viskas kiek kitaip – yra ir iššūkių. 

Pirmiausia, per lėktuvo korpusą iš išorės radijo bangos beveik nepatenka. Lėktuvo korpusas tvirtas ne veltui – tokiu būdu jis gali atlaikyti visas turbulencijas ir nuslopinti skrydžiui trukdančios dažnius. Todėl, kai lėktuvas kyla, jam sunku priimti bet kokį mobiliojo ryšio signalą, šiuo atveju ir 5G, nes ant žemės esančios bazinės stotys vis labiau tolsta.

„Kaip ir ant žemės, kai keliaujame gilyn į miško glūdumą, mūsų telefono gaunamas signalas slopsta ir kažkur miško tankmėje tą ryšį su bazine stotimi galiausiai prarandame. Tas pats ir su lėktuvu – jeigu jis pakilo į keliolikos kilometrų aukštį, turint omenyje viso lėktuvo korpusą, ryšys po tuputį prarandamas“, – aiškina dr. E. Stankevičius.

Signalas iš palydovo – geresnis 

Tam, kad lėktuve galima būtų skambinti, rašyti ar naršyti, pirmiausia reikia rasti būdą, kuriuo būtų  siunčiamas ryšio signalas. Fiziko teigimu, vienas iš variantų – lėktuvo salone sumontuoti antenas, kurios būtų skirtos mobiliojo ryšio ar kitos interneto prieigos paslaugai teikti. 

„Tačiau yra ir kitas būdas – gaudyti palydovinį bendrovės „SpaceX“ plėtojamą palydovo „Starlink“ ryšį. Jie, kaip tiekėjai, pasiūlė šią paslaugą ir aviacijai“, – papildo ekspertas.

Kai lėktuvas pakyla, jis priartėja prie palydovinio ryšio tinklo, kur palydovai skraido kelių šimtų ar tūkstančių kilometrų aukštyje, tad lėktuvams žymiai patogiau priimti signalą iš palydovinio ryšio nei žemės. 

Kai surandamas interneto prieigos šaltinis, jį reikia perkelti į lėktuvo saloną – tam salone reikia įdiegti anteną ar priėmimo stotelę, kad per jas galima būtų jungtis prie palydovinio ryšio ir gauti interneto prieigą. Vėliau palydovinio ryšio prieiga konvertuojama į 5G ir paskleidžiama lėktuve.

Saugu ir patikima

„Visame šiame procese dalyvauja ir daug dažnių juostų. Pavyzdžiui, su palydovinio ryšio „Starlink“ tinklu lėktuvas bendrauja vienu dažniu, o lėktuvo viduje 5G veikia jau kitu dažniu. Tačiau jis suderintas, nes lėktuvas turi savo įvairių vidinių prietaisų, kurių sklandus veikimas turi būti užtikrintas bet kokiu atveju. Dažnių reikalavimus, naudojamų lėktuvuose, paskiria Europos Sąjungos institucijos“, – teigia E. Stankevičius.

5G ryšio dažniai parinkti taip, kad nesukurtų jokių trukdžių lėktuvo vidinėms sistemoms. Vis tik lėktuvo kilimo ir leidimosi metu 5G ryšio sistema nebus aktyvuojama. Kaip sako E. Stankevičius, tai bus daroma dėl papildomo saugumo. 

Fizikos mokslų daktaras priduria, kad nors aviakompanijos jau svarsto šią paslaugą pasiūlyti klientams, ji tikrai iš karto neatsiras visuose lėktuvuose ir aviakompanijose, o bus diegiama po truputį.

„Telia“ inžinieriai Norvegijoje šią savaitę pradėjo testuoti JAV startuolio „BadVR“ sukurtus „SeeSignal“ papildytos realybės akinius, jie leidžia klientų namuose ar biuruose vizualiai matyti mobiliojo, WiFi ir Bluetooth ryšio bangas. „SeeSignal“ leis paprasčiau rasti būdus, kaip pagerinti ryšį namuose perkeliant maršrutizatorius, randant geriausio ryšio vietas. Šią technologiją Lietuvoje „Telia“ žada pradėti naudoti jau šiais metais.  

„Daugelis mūsų esame patyrę, kai išmanusis tam tikrame kambaryje atsijungia nuo tinklo arba internetas būna tiesiog per silpnas komfortiškam naudojimuisi. Didelė dalis tokių problemų kyla iš neoptimaliai parinktos vietos Wi-Fi maršrutizatoriui arba nepakankamo stiprintuvų kiekio. Papildytos realybės akinių sprendimas mūsų inžinieriams leis šių klaidų išvengti, vizualiai atvaizduodamas, kaip patalpoje keliauja kiekvieno Wi-Fi tinklo bangos ir suteikdamas patarimų, kaip jas sustiprinti“, – teigia „Telia“ klientų aptarnavimo vadovas Nerijus Šeputis.

Pasak eksperto nors Wi-Fi gana sparčiai tobulėja ir be jo šiandien vis dar neapsieina joks gyvenamasis ar administracinės paskirties pastatas, jo pažanga gimdo naujus iššūkius. Naujesni Wi-Fi 5, Wi-Fi 6 ir netrukus debiutuosiantis Wi-Fi 7 standartai naudoja didesnio dažnio bangas, kurios garantuoja geresnę spartą ir didesnį stabilumą, bet pasižymi kur kas prastesne skvarba per sienas ir kitas kliūtis. Dėl to stipriu ryšiu tolygiai padengti visą pastato plotą darosi sudėtingiau ir prireikia daugiau įrangos.

„Wi-Fi maršrutizatoriaus pastatymas dviem žingsniais arčiau arba toliau, gali nulemti, pavyzdžiui, kokia raiška miegamajame galėsite žiūrėti serialus, o darbo kambaryje – ar be strigimų galėsite dalyvauti vaizdo konferencijose. Iki šiol mūsų turėti įrankiai neleisdavo taip tiksliai koreguoti padengties, kadangi pas klientus nuvykusiems inžinieriams tekdavo nuolat žiūrėti į signalo stiprumo matuoklių ekranus bei ryšį gerinti bandymų ir klaidų metodu. Naujieji akiniai šį darbą leis atlikti kur kas tiksliau, našiau ir kokybiškiau“, – įrankio naudą atskleidžia pašnekovas.

Užsidėjęs „Magic Leap AR“ su aktyvuota „SeeSignal“ programine įranga, inžinierius tarsi įgaus „supergalių“ matyti visų į patalpą patenkančių Wi-Fi tinklų bangas ir jų charakteristikas. Pasitelkiant papildytos realybės technologiją, sudėtingus duomenų erdvinio išdėstymo algoritmus ir dirbtinį intelektą, skirtingų tinklų signalai patalpoje atvaizduojami brūkšneliais, kurių spalva leidžia iš karto spręsti apie jų stiprumą konkrečioje vietoje – žalia spalva reiškia stiprų, o raudona – silpną ryšį.

Prie brūkšnelio priėjus fiziškai ir jį spustelėjus ranka, galima gauti papildomos informacijos apie tinklo stiprumą decibelais ir naudojamą ryšio dažnį. Tuo metu dešinėje regos lauko pusėje matoma rodyklė netgi parodo, kokia kryptimi ir iš kur ateina signalas, o ekrane rodomos rekomendacijos ryšio optimizavimui. Taip taupomas laikas, nes specialistas per kelias minutes gali tiksliai įvertinti, kur geriausia įrengti Wi-Fi maršrutizatorių, ar patalpoms prireiks stiprintuvų, ir jeigu taip, koks kiekis jų bus reikalingas.

Vis dėlto Wi-Fi ryšio gerinimas yra tik viena iš šių akinių panaudojimo galimybių. „SeeSignal“ gali atvaizduoti tiek Bluetooth, tiek mobiliojo ryšio bangas, todėl išmaniųjų akinių sprendimą ateityje planuojama pritaikyti diegiant įvairius daiktų interneto technologijai priskiriamus jutiklius bei tam tikroje vietovėje gerinant 4G ir 5G veikimą ar sudarinėjant tikslesnius jų padengties žemėlapius.

„Telia“ klientų aptarnavimo vadovo N. Šepučio teigimu, Norvegijoje gyvenantys kompanijos klientai „Magic Leap AR“ akinius dėvinčių inžinierių savo namuose ar biure turėtų sulaukti jau visai netrukus. Jei šis sprendimas pasiteisins, papildytos realybės akiniais su „SeeSignal“ programine įranga vėliau galimai bus aprūpinti ir Lietuvoje dirbantys „Telia“ darbuotojai.

 

Lietuviai vis dažniau renkasi mobilųjį namų internetą, rodo naujausia Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybos ataskaita. Didžiausią mobiliojo ryšio rinkos dalį turinčios bendrovės „Tele2“ vadovas Petras Masiulis pastebi, kad fiksuojamas didesnis mobilaus interneto populiarumas rodo visuomenėje įvykusį lūžį. Klientai nori kuo daugiau laisvės išlaikant kokybę, tad nebeteikia pirmenybės fiksuotam interneto ryšiui.

„Vis daugiau žmonių renkasi laisvę naršyti, bendrauti ar dirbti iš ten, kur jie patys nori. Iš ataskaitų matome, kad mobilaus namų interneto vartotojų skaičius jau lenkia fiksuoto interneto naudotojų kiekį, ir vis dar sparčiai auga.

Pastebime ir tendenciją, kad klientai apskritai linkę vis dažniau kaip pagrindinį įrenginį naudoti telefoną ir jame esančius mobiliuosius duomenis, tad šiuo įrenginiu jau ne tik bendrauja, bet ir dirba, apsipirkinėja, pramogauja. Tai taip pat lemia ir tokį ženklų mobiliųjų duomenų sunaudojimo augimą“, – sako P. Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius Lietuvai ir Baltijos šalims.

RRT ataskaitos duomenimis, „Tele2“ ketvirtąjį 2022 m. metų ketvirtį išlaikė lyderystę pagal aktyvių SIM kortelių skaičių – jos sudarė net 46,1 proc. visos mobiliojo ryšio rinkos. Šis skaičius, lyginant su trečiuoju ketvirčiu, augo 0,4 proc. Operatoriaus SIM kortelėmis iš viso naudojosi 1 765,2 tūkst. klientų. Sparčiausiai augo verslo klientų sektorius – per pastarąjį ketvirtį jų paaugo 2,1 proc., o per metus padidėjo net 10,3 proc. 

Ataskaita rodo, kad įvyko svarbus pasikeitimas – mobilaus interneto namams vartotojų skaičius per metus paaugo 11 proc. (iš viso 848 tūkst. vartotojų) ir savo augimu gerokai pranoko fiksuotojo interneto klientų skaičiaus didėjimą. Šis rodiklis per metus paaugo vos 0,8 proc. ir pasiekė 809,2 tūkst. abonentų. Tuo tarpu, palyginimui, mobiliuoju internetu telefonuose besinaudojančiųjų bendras skaičius jau siekia 2,56 mln.

Didelis interneto poreikis yra padiktuotas gyvenimo ir laisvalaikio įpročių pokyčių. Vieną namų ūkį Lietuvoje vidutiniškai sudaro apie 2,1 gyventojo. Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, 2021-aisiais, namuose asmeninį kompiuterį turėjo net 81 proc. namų ūkių Lietuvoje. Taip pat asmenys aktyviai naudojasi ir išmaniaisiais telefonais, vaizdo turinio platformomis ir kt. 

Per praėjusius metus Lietuvoje augo ir išnaršomų duomenų skaičius – bendrai rinkoje jis augo 21,3 proc. ir pasiekė 1 116,6 PB. 2022-aisiais m. daugiausiai duomenų išnaršė „Tele2“ klientai – 403 tūkst. TB, iš jų net 111,2 tūkst. TB vien ketvirtąjį metų ketvirtį. Per visus praėjusius metus duomenų sunaudojimas „Tele2“ tinkle augo net 26,16 proc. 

Nors ketvirtąjį 2022 m. ketvirtį lyginant su trečiuoju, balso skambučių Lietuvos teritorijoje „Tele2“ tinkle skaičius augo 3,1 proc., bendra tendencija rodo, kad užbaigtų skambučių kiekis krenta – per metus jų kiekis sumažėjo -4,8 proc. Lygiai taip pat krito ir išsiųstų SMS – 2022-aisiais m. jų skaičius sumažėjo -22 proc. 

Besikeičiantys įpročiai atsispindi skambučių užsienyje statistikoje – per metus jų kiekis krito -8,2 proc. Tai reiškia, kad skambindami savo artimiesiems į užsienį lietuviai dažniau bendrauja naudodamiesi interneto ryšiu. 

Remiantis RRT duomenimis, reikšmingai mažiau (28,8 proc.) lietuviai naudojosi trumpaisiais paslaugų numeriais. Galima daryti prielaidą, kad pagalbos lietuviai rečiau ieško skambindami, o dažniau – oficialiose svetainės ar įmonių socialiniuose tinkluose. Tą atspindi ir „Tele2“ patirtis – klientai itin daug  užklausų pateikia per pokalbių robotus (angl. „Chat Bot“).

Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybos elektroninių ryšių 2022 m. ketvirtojo ketvirčio ataskaitą rasite čia.

Puslapis 1 iš 3
„Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: padės spręsti numerių trūkumo klausimą

Ekspertas besinaudojantiems nemokamu „Wi-Fi“ pataria vengti vieno

Mobilų telefoną naudojo net kelis dešimtmečius: kaip padidinti įrenginio ilgaamžiškumą?

Ekspertė apie dirbtinį intelektą ir darbuotojų produktyvumą: „Svarbu suprasti, jog nėra vieno stebuklingo įrankio, kuris išspręstų visas problemas“

Išlaisvinkite žaidimų galią su epiniu AOC 44,5 colių OLED monitoriumi

Iš savo patirčių nesimoko: tyrimas atskleidžia, kad tėvai apie grėsmes vaikams internete žino, bet abejingumas auga

Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus

Artėja technologijų cunamis: atskleistos keturios technologijų tendencijos, kurios pakeis pasaulį

„Samsung“ pristatė naujus populiariosios „Galaxy A“ serijos telefonus: ryškesnė naktinė fotografija ir flagmanų lygio duomenų sauga

Išrinktos geriausios Lietuvos „fintech“ įmonės, pristatytas ir šalies „fintech“ žemėlapis

Ar solidarumo mokestį mokės ir kriptoturto rinkos dalyviai?

Siekiama visiškai uždrausti „TikTok“ programėlę: kaip tai palies Lietuvos naudotojus?

„Samsung“ skelbia apie atnaujinimą, dėl kurio „Galaxy AI“ funkcijos pasieks ir ankstesnių įrenginių savininkus

„Sony” išleidžia didelės talpos bei spartos atminties korteles CEB-G480T/CEB-G240T

Išgirskite pirmieji: dirbtinis intelektas pirmą kartą uždainavo lietuviškai

Kovodama su kibernetinėmis atakomis „Bitė“ investuoja 5 mln. eurų į tinklų apsaugą