Login to your account

Username *
Password *

Create an account

Fields marked with an asterisk (*) are required.
Name *
Username *
Password *
Verify password *
Email *
Verify email *
Captcha *
Reload Captcha

Pasaulis skaitmenizuojasi ir vis daugiau kasdienių paslaugų persikelia į elektroninę erdvę. Per dieną vartotojai jungiasi nuo kelių iki keliasdešimties skirtingų paskyrų. Kibernetinio saugumo sistemos tobulėja, tačiau asmeninės paskyros saugumas priklauso ne tik nuo jos, bet ir nuo paties vartotojo sukurtos „spynos“ – paskyros slaptažodžio.

Mantas Užupis, mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ IT ir saugumo vadovas, pastebi, kad nutekėjusi duomenų bazė su asmenine informacija kibernetinių sukčių yra vėl ir vėl pernaudojama. Tai reiškia, kad nusikaltėliai gautus duomenis ne tik mėgina „parduoti“, bet ir patys bando prisijungti prie kitų vartotojo paskyrų, naudodami turimus slaptažodžius.

Jūsų dėmesiui penkios M. Užupio rekomendacijos, kurios padės užtikrinti jūsų valdomų internetinių ir mobiliųjų paskyrų saugumą bei slaptažodžio stiprumą.

1. Pasitikrinkite, ar slaptažodis „nenutekėjo“

Norėdami įsitikinti, kad jūsų paskyros saugios, galite tai padaryti kibernetinio saugumo eksperto Troy Hunto sukurtoje svetainėje „Have I Been Pwned“: https://haveibeenpwned.com/Passwords. Taip pat čia galite pasitikrinti ir naujai sugalvoto slaptažodžio tinkamumą.

Panašų įrankį siūlo ir „Google“. Prisijungus su savo paskyra sistema patikrins, ar jūsų slaptažodis nebuvo paviešintas ir įvertins, kuriuose puslapiuose naudojate per lengvą slaptažodį, kurį reikėtų pakeisti nauju.

Nepaisant to, ar buvo nutekinti duomenys, ar tiesiog atėjo laikas atnaujinti slaptažodį, rekomenduojame nenaudoti tų pačių slaptažodžių kelioms skirtingoms paskyroms. Tokiu būdu sumažinsite riziką.

Ypač saugokite savo el. pašto slaptažodį. Prisijungus prie jo, įsilaužėliams bus labai lengva atjungti jus ir nuo kitų svarbių asmeninių paskyrų.

2. Aplenkite lengviausią kelią

Nors pasirinkti lengvai įsimenamus slaptažodžius yra paprasčiau, tačiau būtent tokius kibernetiniams nusikaltėliams atspėti – lengviausia. Todėl rekomenduojame nesirinkti per daug paprastų ar nuspėjamų kombinacijų.

Prieš kurdami ar keisdami slaptažodį pasitikrinkite, ar jo nėra silpniausių slaptažodžių sąraše. Jį kasmet sudaro „Nord Pass“, o blogiausiųjų dešimtuke rikiuojasi kombinacijos, kurias įveikti sukčiams prireiktų mažiau nei sekundės.

Praėjusiais metais populiariausi blogiausi slaptažodžiai buvo: „123456“; „123456789“; „picture1“; „password“; „12345678“; „111111“; „123123“; „12345“„ „1234567890“ ir „senha“ (išvertus iš portugalų kalbos – slaptažodis). Jeigu ir jūs savo paskyroms apsaugoti naudojate vieną iš šių slaptažodžių, būtinai jį pasikeiskite.

3. Ir sudėtingas „spynas“ reikia keisti

Kuriant naują ar keičiant seną slaptažodį vadovaukitės pateiktomis rekomendacijomis ir taisyklėmis. Jos dažniausiai nurodomos paskyros kūrimo lange, o dalis svetainių ar programėlių automatiškai siūlo atsitiktinai sugeneruotas raidžių ir skaičių kombinacijas.

Saugus toks slaptažodis, kurį sudaro 8-10 simbolių. Jis turėtų būti sukurtas iš skaičių, didžiųjų ir mažųjų raidžių bei specialiųjų ženklų.

Taip pat rekomenduojame formuluoti ne sudėtingus pavienius žodžius ar simbolių kombinacijas, o frazes ar sakinius iš trijų ar keturių skirtingų žodžių. Jos ne tik saugesnės, bet ir daug lengviau įsimenamos. Šias slaptažodžių frazes galite susieti su savo pomėgiais ar tiesiog su kuo nors, ką lengvai atsimenate.

Net jeigu manote, kad susikūrėte itin retus, „nenulaužiamus“ slaptažodžius, juos keisti reguliariai būtina. Dažniausiai naudojamų paskyrų slaptažodžius patartina pakeisti bent kartą per metus. Taip išvengsite rizikos prarasti svarbius asmeninius duomenis.

4. Geras slaptažodis – unikalus, bet neasmeniškas

Geras slaptažodis turi būti šiek tiek susijęs su jumis, taip jį atspėti bus sudėtingiau. Tačiau nepatariama naudoti per daug asmeninių savo duomenų, pavyzdžiui, vardo, pavardės, vaikų vardų ar gimimo metų. Dėl to, kad šias užuominas apie jus nesunkiai galima surasti jūsų socialiniuose tinkluose.

Taip pat labai svarbu keičiant prisijungimus prie paskyrų nenaudoti anksčiau naudoto arba tik „kosmetiškai“ atnaujinto dabartinio slaptažodžio. Pavyzdžiui, „slaptazodis“ pavirsta į „slaptazodis1“ ar „slaptazodis2“. Kenkėjiška programinė įranga per trumpą laiką gali išbandyti milijonus derinių, todėl tik šiek tiek atnaujintas slaptažodis nebus labai saugus.

Iš naujo įdarbinti seniau naudotus slaptažodžius – dar rizikingiau. Dalį jūsų informacijos neteisėtai pasisavinę žmonės visų pirma kaip tik ir bando laimę naudodami senuosius slaptažodžius. Todėl kiekvienas jūsų slaptažodis, ypač saugantis jautriausias paskyras, turi būti unikalus.

5. Rinkitės dvigubą atpažinimą

Didžiosios technologijų kompanijos, tokios kaip „Google“, „Facebook“ ar „Apple“ ir pačios labai daug investuoja į savo saugumo sistemas bei diegia vartotojų privatumą saugančius sprendimus.

Pats patikimiausias iš jų – dviejų žingsnių autentifikacija. Tai reiškia, kad prisijungus prie vienos iš savo paskyrų su nauju prietaisu, jūs iškart gausite el. laišką ar SMS pranešimą su prašymu patvirtinti savo tapatybę bei suvesti unikalų kodą. Tokios žinutės gali erzinti, tačiau jos iš tikrųjų leidžia itin operatyviai sureaguoti, jei slaptažodis būtų pasisavintas.

Internetas tampa vis svarbesniu įrankiu moksleiviams – naršydami jie ne tik leidžia laisvalaikį, bet ir mokosi, ieško informacijos ar atlieka namų darbus. Todėl saugaus interneto klausimas tampa vis aktualesnis. Reaguodama į pokyčius visuomenėje, kompanija „Google“ Lietuvoje pristato moksleiviams skirtą ugdymo programą „Būk Interneto Genijus“, sukurtą lavinti įgūdžius, reikalingus saugiam ir išmaniam interneto tyrinėjimui. Programa padeda gilinti žemesnių klasių moksleivių skaitmenines žinias bei ugdo kritinį jų mąstymą susidūrus su galimais apgaulės atvejais internete.

Sprendimai – vaikų rankose

Pasak „Google“ vadovo Baltijos šalims Vytauto Kubiliaus, norėdami kuo geriau išnaudoti internetą, vaikai turi būti pasirengę patys priimti protingus sprendimus: „Būk Interneto Genijus“ moko skaitmeninio pilietiškumo ir saugumo pagrindų, kad vaikai galėtų drąsiai tyrinėti internetinį pasaulį. Technologijos ir internetas palengvina žinių įgijimą, įkvepia kūrybiškumą ir sukuria naujas ugdymosi galimybes. Tuo pačiu internetas yra ta vieta, kur itin lengva apsigauti. Todėl mes tikime, kad padėti vaikams, tėvams ir pedagogams saugiai pasinaudoti technologijų ir interneto teikiamomis galimybėmis – mūsų atsakomybė.“

Skirtingai nuo kitų internetinių saugumo programų, kuriose didžiausias dėmesys skiriamas grėsmėms ir apribojimams, ši programa daugiausia dėmesio skiria vaikų įgūdžių ir gebėjimų ugdymui, skatindama juos keistis į gerą. „Mūsų tikslas – pasiekti visas Lietuvos mokyklas ir iki 2021 m. pabaigos padėti bent 10 000 vaikų. Bendradarbiaujame su Nacionaline Švietimo Agentūra – norime panaudoti jų patirtį bei tinklus pasiekiant šalies mokyklas. Siekdami ilgalaikių permainų rinksime mokytojų ir mokinių komentarus ir nuolat tobulinsime programą“, – prideda V. Kubilius.

Skaitmeninis raštingumas – ir mokytojams, ir mokiniams

“Lietuvos mokykloms pradėjus įgyvendinti nuotolinį mokymąsi, šalia naujų galimybių atsirado ir daugybė grėsmių bei iššūkių. Jau pavasarį daugelis mokyklų mokinių ir mokytojų susidūrė su patyčiomis elektroninėje erdvėje. Džiugu, kad „Google“ kompanija rado ir pasiūlė problemos sprendimo variantus šalies mokykloms”, - sako Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė. Pasak jos, šiandien turi mokytis visi – ir mokiniai, ir mokytojai. Ir labai dažnai mokiniai geba pralenkti savo mokytojus, jei kalbame apie informacines technologijas. „Google“ programa “Būk Interneto Genijus” naudinga ir reikšminga tuo, kad yra skirta įgūdžių plėtojimui ir tobulinimui. Tikimės, kad tiek mokiniai, tiek mokytojai turės galimybę pasirinkti ir tokiu būdu lavins savo skaitmeninio raštingumo įgūdžius, be kurių neįsivaizduojama šiandieninė mokykla. Nacionalinė švietimo agentūra džiaugiasi, galėdama prisidėti prie šios programos plėtojimo bei tuo, kad daugėja galimybių Lietuvos mokykloms užtikrinti saugumą internetinėje erdvėje”, - pabrėžė Nacionalinės švietimo agentūros direktorė R. Krasauskienė.

Mokymasis per pamokas ir po jų

Programą sudaro 5 mokytojams skirtos skaitmeninės pamokos. Kiekvienoje iš jų – teorinė dalis, praktiniai užsiėmimai ir žaidimai, padedantys užtvirtinti gautą informaciją. Pamokų planai, užsiėmimai ir darbalapiai atitinka Tarptautinės technologijos draugijos švietimo standartus moksleiviams (angl. International Society for Technology in Education’s Standards for Students – ISTE), kuri programą „Būk Interneto Genijus“ patvirtino kaip tinkamą vystyti skaitmeninius vaikų įgūdžius. Lietuviu kalba ją galima rasti „Draugiškas Internetas“ tinklalapyje.

Pamokų metu vaikai mokosi apdairiai kurti ir platinti informaciją, prisiimti atsakomybę už internete paskleistas žinutes, apgalvoti, kokia asmenine informacija jie nori dalintis, atsargiai vertinti pasiūlymus internete ir atskirti apgaules, melagingus pranešimus bei naujienas. Tuo pačiu jie skatinami reaguoti ir pranešti apie internete pastebėtas patyčias ar galimus sukčiavimo atvejus. Mokinių tėvai čia taip pat ras įvairių klausimų diskusijai su vaikais ir tolimesniam mokymuisi namuose.

Programa „Būk Interneto Genijus“ yra nemokama. Be to, bendradarbiaudama su partneriais visoje Lietuvoje, „Google“ organizuos seminarus ir mokymus šalies mokytojams. Jų metų bus stiprinamos mokytojų žinios saugos ir saugumo internete, asmens duomenų apsaugos ir privatumo, elgesio internete ir skaitmeninio pasaulio pagrindai.

Būk interneto genijus programą galima pasiekti Draugiško Interneto svetainėje: https://www.draugiskasinternetas.lt/medziaga-mokymuisi/

Skaičiuojama, jog 2020 metais žmonių ir technologijų naudojamų slaptažodžių skaičius sieks 300 milijardų, teigia „Cybersecurity Media“. Vartotojų noras apsaugoti savo įrenginius ir duomenis – suprantamas, nes išmaniuosiuose įrenginiuose laikome daugybę svarbios informacijos. Nors kibernetinio saugumo ekspertai griežtai įspėja to nedaryti, vis dar nemažai žmonių telefono galerijose saugo nuotraukas su banko kortelių duomenimis, slaptažodžiais ir kita privačia informacija. Apsisaugoti padės paprasti sprendimai – ekrano užraktas, periodiniai programėlių atnaujinimai ir truputį sąmoningesnis įrenginių naudojimas.

„Šiandien telefone telpa visas gyvenimas, todėl privalome šį įrenginį tinkamai apsaugoti. Antraip, kyla didelė grėsmė mūsų saugumui – asmens duomenims, asmeninei informacijai, privatumui. Apsisaugoti padės keletas paprastų patarimų, apimančių visą spektrą veiksmų – nuo ekrano slaptažodžio susikūrimo iki truputį sąmoningesnio telefono naudojimo“, – sako Saulius Skirmantas, „Bitės“ kibernetinio ir IT saugumo vadovas.

1. Ekrano slaptažodis – būtinas

Plačiai diskutuojama, koks ekrano apsaugos būdas efektyviausias – slaptažodis, braukomas kodas, biometrinių duomenų apsauga. Visi būdai turi savų privalumų ir trūkumų, tačiau svarbiausia taisyklė viena – ekraną užrakinti yra privaloma.

„Tai turbūt pats paprasčiausias, tačiau tikrai ne mažiausiai efektyvus telefono apsaugos būdas. Slaptažodžiu apsaugotas įrenginys patekęs į nusikaltėlių rankas bus sunkiau nulaužiamas, o informacija jame – saugesnė. O jei įrenginį netyčia užmiršite restorane ar sporto klube, atgavę jį būsite beveik tikri, kad asmeniniai duomenys nebuvo paliesti“, – pasakoja S. Skirmantas.

Tobulėjant apsaugos technologijoms, telefonui užrakinti prasminga naudoti ne tik slaptažodį, bet ir biometrinius duomenis – piršto antspaudą ar veido nuskaitymo funkciją. Tai patogus ir saugus užrakto būdas, nes patikimų gamintojų įrenginiuose biometrinė informacija saugoma mikroschemoje, kuri yra telefono viduje ir duomenys iš įrenginio niekur neiškeliauja.

Jei ekraną užrakinti nuspręsite naudodami tik slaptažodžiu, pasirinkite sudėtingesnę skaičių kombinaciją ar daugiau skaitmenų nei keturis reikalaujančią užrakto versiją. Venkite naudoti savo gimimo datą, itin paprastą skaičių seką – 1111, 1234,  ar stulpelį sudarančią kombinaciją, pavyzdžiui, 2580 ir panašias.

2. Telefone – tik patikimos programėlės

Vienas dažniausių būdų, kaip programišiai patenka į mūsų telefonus – per nesaugias išmaniąsias programėles. Todėl rekomenduojama dominančias siųstis tik iš patikimų šaltinių – oficialių programėlių parduotuvių, pavyzdžiui, „App Store“ arba „Google Play“.

„Nežinomuose interneto puslapiuose, iš nepažįstamų gavėjų gautuose laiškuose esančios programėlių atsisiuntimo nuorodos dažniausiai veda į apgaulingas programėles (angl. rogue apps). Jos neteisėtai naudoja nieko neįtariančių vartotojų informaciją, apkrečia jų įrenginius virusais ar kitaip kenkia vartotojams. Todėl vartotojai turėtų labai atsakingai rinktis programėlių atsisiuntimo šaltinį“, – sako S. Skirmantas.

Nelegalių veiksmų mastas, atliktas naudojant išmaniąsias programėles, nemažėja. Tokių atakų skaičius praėjusių metų pirmąjį pusmetį buvo trigubai didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu užpernai, rodo „Fraud and Risk Intelligence“ ataskaitos duomenys. Teigiama, kad apgaulės programėlių padaryta žala 2021 m. sieks 1,38 milijardo eurų. 

„Jei radote jums patinkančią programėlę, kuri tikrai atrodo saugi, tačiau jos atsisiuntimas įmanomas tik iš nepažįstamo interneto puslapio, dar kartą paieškokite jos oficialiose parduotuvėse. Jei čia jos nėra, verčiau tokio produkto nesirinkite. Na, o jei įtariate, kad apgaulingą programėlę jau turite savo telefone, stebėkite, ar įrenginio funkcijų veikimas nekelia įtarimų – ar greičiau neišsenka jūsų telefono baterija, ar nesulėtėjusios gamintojo įrašytos programos. Būkite ypač atidūs suteikdami programėlėms prieigą prie telefono adresų knygelės, lokacijos duomenų, nuotraukų galerijos, kameros ar kitų resursų. Visuomet užduokite sau klausimą, kodėl programėlei reikia tokios informacijos? Jei nesklandžiai vykstantys procesai neramina, skubiai pašalinkite įtarimų keliančias programėles“, – aiškina S. Skirmantas.

3. Atnaujinimus atlikite nuolat

Jei esate tikri, kad telefone turite tik patikimas programėles, užtikrinkite, kad jos būtų nuolat atnaujinamos. Pirmiausia, tai leis naudotis naujausiomis jų funkcijomis ir užtaisyti funkcionalumo spragas, tačiau kartu ženkliai prisidės prie didesnio jūsų telefono saugumo.

„Net jei programėlė sukurta patikimo gamintojo, ji gali turėti saugumo spragų. Programėlių kūrėjai jas skuba užtaisyti kurdami produkto atnaujinimus, todėl juos atlikti prasminga. Dėl tos pačios priežasties būtina nuolat atsinaujinti ir telefono operacinę sistemą“, – sako S. Skirmantas. 

Daugelis vartotojų atnaujinimų baiminasi, nes bijo, kad įrenginiai po atnaujinimo sulėtės arba nebepalaikys iki tol įprastų funkcijų. Nuogąstavimas suprantamas, tačiau baimintis nereikėtų, sako S. Skirmantas: „Prieš teikdami atnaujinimus, programėlių kūrėjai įsitikina, kad įrenginiai ir toliau sėkmingai veiks kartu su kitomis sistemomis ir nesklandumų nei paprasti vartotojai, nei verslo subjektai nepatirs. Galiausiai, saugumas turėtų tapti vartotojų prioritetu, net jei tai reikš, kad teks atsisakyti mėgstamos telefono funkcijos.“

4. Atviras „Wi-Fi“ tinklas – pavojingas

Karantinui pasibaigus, žmonės vėl ims plūsti į viešas erdves, kuriose ims naudoti Lietuvoje puikiai veikiantį bevielio interneto ryšį „Wi-Fi“. Vis tik rekomenduojama būti budriems ir atsargiau naudoti viešus ir laisvai prieinamus „WiFi“ tinklus. 

„Nepasaugotuose tinkluose lengviau veikti programišiams, todėl naudodamiesi tokiais tinklais negalite būti tikri dėl savo duomenų saugumo. Geriausia tokių tinklų vengti ir verčiau naudoti mobiliojo interneto paslaugą, kuri tiek pat patogi, bet, svarbiausia – saugi. Jei tokios galimybės neturėsite ir prie atviro „Wi-Fi“ tinklo vis tik prisijungsite, neatlikite jokių svarbių operacijų – bankinių pavedimų, registracijų naudojant asmens duomenis, svarbios informacijos perdavimo“, – įspėja S. Skirmantas.

Yra būdų, kaip nuo šio pavojaus apsisaugoti. Vienas jų – programa „Samsung Secure Wi-Fi“.

„Ji veikia labai paprastai – visa siunčiama informacija yra šifruojama taip, kad net kibernetiniai atakai įvykus, užpuolikai gautos informacijos tiesiog negalės suprasti ir panaudoti. Jie matys tik raidžių ir simbolių kratinį, kuris neturi jokios reikšmės. Tokiu būdu naudotis atvirais „Wi-Fi“ tinklais yra daug saugiau“, – pasakoja S. Skirmantas. 

Galiausiai, vartotojai saugodami savo privatumą gali imtis dar išmanesnio sprendimo ir naudoti virtualų privatų tinklą (angl. Virtual Private Network, VPN). Tuomet visa jūsų atviru „Wi-Fi“ tinklu perduodama informacija bus šifruota. Taip pat svarbu naudotis patikimų VPN paslaugų tiekėjais, pavyzdžiui „NordVPN“ ar „Surfshark“. Patikimos VPN tiekėjų paslaugos dažniausiai kainuoja, todėl reikėtų būti atsargiems su nemokamų paslaugų pasiūlymais. Tokiu būdu būsite tikri, kad saugų internetą turėsite visur ir visada.

5. Apsaugokite visus slaptažodžius 

Telefone esančias socialinių tinklų ir kitas paskyras rekomenduojama apsaugoti ne vienu ir to pačiu, tačiau keliais skirtingais slaptažodžiais. O kaip juos visus atsiminti ar saugiai pasižymėti? Čia padėti gali slaptažodžių valdymo programėlės.

„Siekdami prisiminti svarbius duomenis saugančius slaptažodžius, jokiais būdais nežymėkite jų tiesiog telefono užrašuose. Šiam tikslui naudokite slaptažodžių saugojimo programėles, pavyzdžiui, „Last Pass“. Joje galėsite saugoti svarbiausius užraktus, o juos pasieksite įrašydami vieną pagrindinį kodą (angl. Master password). Tokiu būdu, vietoj keliasdešimties skirtingų slaptažodžių prireiks atsiminti tik vieną, kurį priminti galės programoje jūsų sukurta užuomina“, – sako S. Skirmantas.

Pagrindinė šios programėlės funkcija – slaptažodžių saugojimas, bet čia galima pridėti ir užrašus, adresus bei mokėjimo kortelių informaciją.

6. Naudokite tik patikimus įrenginius

Venkite įsigyti nežinomų gamintojų telefonus arba naudotus įrenginius iš nepatikimų ar nesertifikuotų pardavėjų. Tokiuose telefonuose gali slypėti jums nežinomos pavojingos programos ar sistemos.

„Didžiausias pavojus kyla įsigijus naudotą telefoną iš privatus asmens. Tokiu atveju negalite žinoti įrenginio istorijos, leidžiančios įvertinti grėsmes. Jei telefonas buvo „laužtas“ – buvo keistas jo identifikacinis „IMEI“ kodas, panaikintas slaptažodis – įrenginio viduje gali slypėti saugumui itin pavojingų programų“, – įspėja S. Skirmantas.

Pavojų kelia ir nepatikimų ar nežinomų gamintojų įrenginiai. Šie pavojingų sistemų telefonuose greičiausiai nediegia, tačiau yra gerokai mažiau atsparesni programišių atakoms. Be to, didelė rizika, kad asmens duomenys iš jų gali būti nutekinami trečiosioms šalims.

Vasario 5-ąją minimą Tarptautinę Saugesnio interneto dieną žmonės visame pasaulyje skatinami išlikti budrūs ir, kad būtų galima išvengti nemalonių nutikimų, šiuolaikinėmis technologijomis naudotis ne tik kūrybiškai, bet ir protingai. Specialistai siūlo vadovautis 6 paprastais žingsniais ir taip užtikrinti savo duomenų saugumą internetinėje erdvėje.

„Norėdami išlikti sveiki, stengiamės vadovautis sveiko gyvenimo būdo taisyklėmis. Taip pat yra su internetu – tam, kad galėtume juo naudotis sklandžiai, nevalia pamiršti ir saugumo priemonių. Mūsų dienomis, ypač jaunoji karta, jau nebeįsivaizduoja gyvenimo be technologijų ir interneto, tad siekiant išvengti kibernetinėje erdvėje vyraujančių pavojų (virusų, įsilaužimų, duomenų nutekinimo ir pan.), turime prižiūrėti savo „kibernetinę sveikatą“, - kalba „Samsung mokykla ateičiai“ programos vadovė Eglė Tamelytė.

Valdykite savo duomenis

Nuspręskite, kokiais savo duomenimis norite dalintis ir kokiais ne. Jeigu atsisiųsta programėlė prašo prieigos prie tam tikrų įrenginio duomenų, atidžiai perskaitykite, kokius duomenis programėlė nori pasiekti, ir nuspręskite, ar tai daryti saugu ir reikalinga. Taip pat atsargiai dalinkitės informacija socialiniuose tinkluose.

Susprogdinkite kibernetinius burbulus

Žmonės, mėgstantys informacijos ieškoti kaskart tuose pačiuose socialiniuose tinkluose ar portaluose, gali patekti į taip vadinamą kibernetinį burbulą. Remiantis žmogaus mėgstamais kanalais ir įpročiais, algoritmai apskaičiuoja, kokią informaciją, turinį ir reklamas jam pateikti, todėl jį gali pasiekti žinios tik iš nedaugelio naujienų portalų. Vis tik laikais, kai internetinėje erdvėje sklando netikros naujienos, patariama naudotis ne vienu žinių kanalu.

Naudokite tinkamus slaptažodžius

Pastaruoju metu pagrindinė problema, susijusi su slaptažodžiais, yra ne jų paprastumas, o tai, kad žmonės daugeliui, o kartais netgi visoms savo paskyroms naudoja tuos pačius slaptažodžius. Daug saugiau yra naudoti skirtingas kombinacijas, ypač toms paskyroms, kuriose saugote vertingą informaciją. Jeigu baiminatės, kad slaptažodžius pamiršite – juos užsirašykite ir laikykite saugioje vietoje (tik ne rankinėje ar piniginėje).

Naudokitės kelių žingsnių autentifikavimu

Svarbiausias savo paskyras apsaugokite ne tik stipriu slaptažodžiu, bet ir kelių žingsnių autentifikavimu. Kai kurie portalai ar sistemos leidžia pasirinkti, kad jums jungiantis prie tam tikros paskyros į mobilųjį telefoną gautumėte SMS žinutę su papildomu kodu. Dar didesnį saugumą užtikrina kodų generavimo programėlės. Tuo tarpu, naujausi išmanieji telefonai pasižymi įvairiais jų užrakinimo būdais: nuo piršto atspaudo iki akių rainelių skaitytuvų.

Pašalinkite iš įrenginio nenaudojamas aplikacijas

Kai kurios aplikacijos gali užfiksuoti jūsų įrenginio lokaciją ir persiųsti tokius duomenis reklamos ir rinkodaros kompanijoms. Pakanka nešiotis mobilųjį įrenginį savo kišenėje ir įvairios kompanijos pasieks informaciją apie tai, kokiose vietovėse lankotės, kiek ten užtrunkate ir pan. Patarimas paprastas – peržiūrėkite programėles ir tiesiog ištrinkite nenaudojamas. Jeigu pašalintos aplikacijos prireiks vėl, galėsite atsisiųsti ją dar kartą.

Atnaujinkite savo programinę įrangą

Kompiuteriuose ir mobiliuosiuose įrenginiuose laikoma informacija itin vilioja internetinius sukčius. Norint apsaugoti savo įrenginius nuo kibernetinių atakų, reguliariai atnaujinkite jų programinę įrangą ir operacinę sistemą. Taip pat būtina prisiminti, kad nesaugu siųstis ir diegti programas iš piratinių svetainių.

Patarimai ir programėlės, kurie padės efektyviau planuoti savo finansus

Vestuvių sezonas: 5 programėlės nepamirštamam mergvakariui ar bernvakariui

Užsibrėžę mušti rekordus: lietuviai „Nordcurrent“ šiemet pristato jau trečią žaidimą asmeniniams kompiuteriams

5 IBM išradimai, pakeitę mūsų kasdienybę

JAV kariuomenės testas telefonams: kokius išbandymus jiems tenka patirti?

Xiaomi prekės ženklas

Ekspertas išsklaidė mitus apie sulenkiamus telefonus: ar jie tokie pat patvarūs kaip tradiciniai išmanieji?

„Tele2“ rekomenduoja: kaip sukurti „spyną“, kurios neatrakintų kibernetinis sukčius?

5 svarbiausios „Google I/O“ konferencijos naujienos: nuo „Android 12“ iki naujos kartos išmaniųjų laikrodžių

Išmaniųjų apyrankių aukso amžius: kas lemia šių įrenginių populiarumą?

5 naudingi patarimai „MacBoook“ kompiuterių naudotojams

5 patarimai kaip „palepinti“ telefoną tam, kad jis tarnautų ilgiau

Ką veikti įsigijus elektrinį paspirtuką?

8 dažniausios klaidos, kurias darome naudodamiesi telefonu

Vakar pristatytos „Apple“ naujienos: „iPhone“ nuo šiol padės nesiblaškyti ir analizuos mūsų eiseną

Išmanūs bėgimo sprendimai pradedantiesiems ir ne tik