Naujausio kibernetinio saugumo bendrovės „NordVPN“ atlikto tyrimo duomenimis, Lietuva užima 63-čią vietą pasaulinėje slapukų (angl. cookies) nutekinimo reitingų lentelėje iš 253 šalių. Tarp 94 mlrd. tamsiajame internete rastų slapukų – daugiau kaip 215 mln. buvo siejami su vartotojais iš Lietuvos.

Nors slapukai paprastai laikomi naudingais siekiant pagerinti naudojimosi internetu patirtį, daugelis nesuvokia, kad įsilaužėliai gali jais pasinaudoti, kad pavogtų asmens duomenis ir prisijungtų prie saugių sistemų.

„Slapukai gali atrodyti nekenksmingi, tačiau patekę į netinkamas rankas jie yra skaitmeniniai raktai į mūsų privačią informaciją“, – sako „NordVPN“ technologijų vadovas, Marijus Briedis. „Tai, kas buvo sukurta siekiant padidinti patogumą, dabar tampa vis didesniu pažeidžiamumu, kuriuo naudojasi kibernetiniai nusikaltėliai visame pasaulyje.“

Paslėptos kasdienio naršymo grėsmės

Slapukai – tai nedideli tekstiniai failai, kuriuos svetainės išsaugo naudotojo naršyklėje, kad įsimintų nuostatas, prisijungimo duomenis ir naršymo elgseną. Jie atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant sklandesnį naudojimąsi internetu, padeda svetainėms greičiau įkelti duomenis, išsaugoti pirkinių krepšelius ir leidžia vartotojams išlikti prisijungusiems. Be slapukų šiuolaikinio interneto patogumas ir personalizavimas būtų itin ribotas.

Tačiau, keičiantis skaitmeninei aplinkai, daugėja ir piktnaudžiavimo šiomis priemonėmis atvejų. Kibernetiniai nusikaltėliai išmoko rinkti slapukus, kad perimtų sesijas, pavogtų tapatybę ir apeitų saugumo priemones. 

"Dauguma žmonių nesuvokia, kad pavogtas slapukas gali būti toks pat pavojingas kaip ir nutekintas slaptažodis”, – sako Briedis. „Perėmę slapuką įsilaužėliai gali gauti tiesioginę prieigą prie paskyrų ir slaptų duomenų be papildomo prisijungimo.“

Paviešinta milijonai asmeninės informacijos įrašų

„NordVPN“ tyrimas atskleidė milžinišką kibernetinę grėsmę: pavogta beveik 94 milijardai slapukų – tai net 74 % daugiau nei pernai. Nerimą kelia ir tai, ka daugiau nei 20 % jų vis dar aktyvūs, o tai reiškia, kad milijonai interneto vartotojų visame pasaulyje vis dar rizikuoja savo privatumu.

Didžioji dalis pavogtų slapukų buvo siejami su tokiomis platformomis kaip „Google“ (4,5 mlrd.), „YouTube“ (1,33 mlrd.), „Microsoft“ ir „Bing“ (po daugiau nei 1 mlrd.). Slapukai buvo renkami iš naudotojų net 253 šalyse.

Be to, išaugo duomenų vagysčių mastai. 2024 m. buvo nutekinta 10,5 mlrd. naudotojų ID, 739 mln. sesijų ID, 154 mln. autentifikavimo žetonų ir 37 mln. prisijungimo duomenų. Palyginimui, 2025 m. šie skaičiai dar išaugo – iki 18 mlrd. naudotojų ID ir 1,2 mlrd. sesijų ID.

Pavogti duomenys dažnai apima vardus, el. paštus, slaptažodžius, gyvenamosios vietos adresus – viską, ko reikia tapatybės vagystei, apgaulei ar neteisėtai prieigai prie paskyrų.

Visa ši informacija buvo surinkta naudojant net 38 skirtingas kenkėjiškas programas – daugiau nei triskart daugiau nei pernai. Tarp aktyviausiai naudojamų programų – „Redline“ (41,6 mlrd. slapukų), „Vidar“ (10 mlrd.) ir „LummaC2“ (9 mlrd.).

Šios programos geba iš naršyklių išgauti slaptažodžius, automatinio užpildymo duomenis, slapukus ir net įdiegti papildomą kenkėjišką programinę įrangą. Kai kurios, kaip „LummaC2“, geba apeiti antivirusines sistemas.

Dar grėsmingesnė tendencija, jog 2025 m. aptikta 26 visiškai nauji kenkėjiškų programų tipai, nerasti tyrimą atliekant 2024-aisiais. Tarp jų – „RisePro“, „Stealc“, „Nexus“, „Rhadamanthys“, kurie naudojami slaptažodžių, sesijų duomenų ar net bankinės informacijos vagystėms.

Lietuva, nors ir buvo 63 vietoje pagal pavogtų slapukų skaičių, vis tiek susidūrė su milžinišku pažeidžiamumu – aktyvūs išliko net 17 milijonai slapukų.

„Net jei pavogtas ir nedidelis kiekis aktyvių slapukų – pažeidžiamais išlieka šimtai milijonų žmonių visame pasaulyje“, – sako Briedis.

Paprasti būdai apsaugoti savo duomenis nuo kibernetinių grėsmių

Apsisaugoti nuo duomenų nutekėjimų ir kenkėjiškų programų keliamų pavojų padeda budrumas. Pradėkite nuo stiprių ir unikalių slaptažodžių kiekvienai paskyrai, taip pat įjunkite kelių veiksnių autorizaciją (MFA), kai tik tai įmanoma. Taip pat venkite dalytis asmenine informacija ir nespauskite įtartinų nuorodų bei nesisiųskite neaiškių failų.

Kitas svarbus žingsnis – reguliariai atnaujinti įrenginių operacinę sistemą. Tai gali padėti užkirsti kelią kenkėjiškų programų patekimui į sistemą. Taip pat svarbu valyti svetainių duomenis. Daugelis naudotojų nežino, kad aktyvios sesijos gali išlikti net ir uždarius naršyklę. Išvalius šiuos duomenis, sumažėja rizika, kad kažkas pasinaudos jūsų aktyvia sesija.

Galiausiai, peržiūrėkite savo paskyrų privatumo nustatymus ir įsitikinkite, kad jūsų informacija prieinama tik patikimiems paslaugų teikėjams.

„Žmonės dažnai tiesiog uždaro naršyklę, bet sesija lieka aktyvi, o slapukas – vis dar galiojantis. Jei niekada neišvalote svetainės duomenų, ta sesija gali likti galiojanti tiek, kiek tai leidžia svetainės savininkas“, – sako Briedis.

Tokios paprastos priemonės kaip stiprūs slaptažodžiai, kelių veiksnių autorizacijos įjungimas ir budrumas internete gali gerokai sumažinti riziką tapti kibernetinių atakų auka. Tai nedidelė laiko investicija, kuri gali apsaugoti nuo didelių problemų.

Metodologija

Duomenys buvo išanalizuoti bendradarbiaujant su tyrėjais iš „NordStellar“, kibernetinių grėsmių valdymo platformos. Tyrimas vyko nuo balandžio 23 iki balandžio 30 dienos, 2025. Tyrėjai naudojo duomenis, gautus iš „Telegram“ kanalų, kuriuose įsilaužėliai skelbia, kokia pavogta informacija yra parduodama. Tai leido sudaryti duomenų rinkinį apie 94 milijardus slapukų. Tyrėjai analizavo, ar slapukai yra aktyvūs ar neaktyvūs, kokia kenkėjiška programinė įranga buvo naudojama slapukams pavogti, iš kurios šalies jie kilę, taip pat kokie duomenys buvo juose – apie įmonę, sukūrusią slapuką, vartotojo operacinę sistemą ir vartotojams priskirtas raktažodžių kategorijas. „NordVPN“ nepirko pavogtų slapukų, nepasiekė slapukų turinio ir tik analizavo, kokie duomenys juose buvo.

Tamsiajame internete rasti daugiau nei 54 mlrd. slapukų (angl. cookies), atskleidžia naujausias „NordVPN” tyrimas. Net 77 mln. – iš Lietuvos. Nors slapukai labiau žinomi tiesiog kaip naršymo įrankis, paaiškėjo, kad programišiams jie padeda vogti duomenis ir gauti prieigos prie įvairių sistemų.

„Slapukai internete būtini – nėra kito būdo, kaip prietaisas galėtų nustatyti, kuris naudotojas jį valdo.Tačiau daugelis nesuvokia, kad jei interneto įsilaužėlis pagauna jūsų aktyvius slapukus, jam gali neprireikti jūsų prisijungimo vardo, slaptažodžio ir net kelių veiksnių autentifikacijos, kad perimtų jūsų paskyras”, – teigia „NordVPN” rizikų valdymo ekspertė Justina Tamulevičiūtė.

Kaip veikia slapukai ir kokias rizikas gali sukelti jų vagystė?

„Be slapukų, serveris negali patvirtinti naudotojo. Paprasčiau tariant, kai naudotojas prisijungia, įvesdamas slaptažodį ir patvirtina savo tapatybę SMS kodu, per el. paštą ar kitais būdais, serveris pateikia naudotojui slapuką. Kai kitą kartą tas pats naudotojas grįžta į svetainę, serveris atpažįsta slapuką ir žino, kad šis naudotojas jau yra prisijungęs – todėl nereikia dar kartą prašyti tos pačios informacijos”, – sako J.Tamulevičiūtė.

Tačiau pasak jos, jei šis slapukas yra pavogtas ir vis dar aktyvus, programišius potencialiai gali prisijungti prie paskyros be slaptažodžio ar papildomo tapatybės patvirtinimo.

Taip pat, slapukuose gali būti saugoma ir kita neskelbtina informacija, pavyzdžiui, pilnas vardas, buvimo vieta, rūbų dydis ir t.t.

Kokių rūšių slapukai buvo rasti?

Iš 54 milijardų analizuotų slapukų, 17 proc. buvo aktyvūs.

„Nors gali atrodyti, kad 17 proc. nėra labai daug, svarbu suprasti, kad tai sudaro daugiau nei 9 mlrd. slapukų. Tiesa, nors aktyvūs slapukai kelia didesnę riziką, neaktyvius programišiai taip pat gali panaudoti, rengdami įvairias atakas”, – sako „NordVPN” rizikų valdymo ekspertė Justina Tamulevičiūtė.

Duomenų bazėje rasti daugiau kaip 2,5 mlrd. slapukų iš „Google” svetainės, dar 692 mln. slapukų iš „Youtube”. Daugiau kaip 500 mln. slapukų buvo iš „Microsoft” ir „Bing”*. Tai vienos pagrindinių naudojamų paskyrų, todėl jei programišiams pavyksta į jas įsibrauti, jie nesunkiai gali patekti ir į kitas paskyras, prašydami atkurti slaptažodį ar tiesiog naudodamiesi bendrosios prieigos (angl. single sign-on) funkcija.

Daugiausia slapukų nutekinti iš Brazilijos, Indijos, Indonezijos, JAV ir Vietnamo. Iš Europos šalių labiausiai nukentėjo Ispanija, iš kur nutekinti 554 mln. slapukų. Lietuvoje buvo rasta daugiausia slapukų iš visų Baltijos šalių – net 77 mln., iš kurių 24 proc. buvo aktyvūs. Iš 244-ių nukentėjusių šalių ir teritorijų, Lietuva atsidūrė 60-ojoje vietoje.

Vogdami slapukus programišiai daugiausiai surinko tokių asmeninės informacijos duomenų, kaip naudotojo vardas, el. Pašto adresas, miestas, slaptažodis ir adresas.

„Jei visus šiuos duomenis panaudosite kartu su amžiumi ar rūbų dydžiu, gausite labai aiškų naudotojo paveikslą, kuris gali leisti vykdyti konkrečias apgavystes ar atakas”, – pažymi Justina Tamulevičiūtė.

Šiems slapukams pavogti buvo naudojama net dvylika skirtingų kenkėjiškų programinės įrangos tipų. Beveik 56 proc. jų buvo surinkti su „Redline”.

Kaip galima apsisaugoti?

Nors nėra magiško būdo pilnai apsisaugoti nuo slapukų vagysčių, J. Tamulevičiūtė pataria reguliariai trinti slapukus, saugomus naršyklėje, kad vagystės atveju programišius jų gautų kuo mažiau. Ji taip pat pataria vengti nepažįstamų svetainių ir atidžiai vertinti parsisiunčiamus failus.

Ekspertės teigimu, taip pat yra įvairių kibernetinio saugumo priemonių, tarp jų ir „NordVPN” kuriama programa „Threat Protection”, blokuoti kenkėjiškas svetaines. Tokios programos gali aptikti kenkėjišką programinę įrangą, blokuoti sekimo programas, tokiu būdu apsaugodamos naudotoją nuo duomenų praradimo.

Metodologija

Duomenys buvo surinkti, bendradarbiaujant su nepriklausomais kibernetinio saugumo incidentų tyrėjais. naudojo duomenis, surinktus iš „Telegram” kanalų, kuriuose programišiai skelbia, kokią pavogtą informaciją galima parduoti. Taip buvo gautas duomenų rinkinys su informacija apie daugiau kaip 54 mlrd. slapukų. Tyrėjai analizavo, ar slapukai buvo aktyvūs, ar neaktyvūs, kokia kenkėjiška programa buvo naudojama slapukams pavogti. Taip pat, iš kokios šalies jie nutekinti ir kokius duomenis apie naudotoją atskleidžia. Tyrėjai įvertino ir kokią operacinę sistemą naudojo vartotojai bei priskirtas raktažodžių kategorijas. „NordVPN” nepirko pavogtų slapukų ir neturėjo prieigos prie slapukų turinio, o tik analizavo, kokie duomenys juose buvo pateikti.

Įprasta, kad užsukus į bet kurią interneto svetainę pasitinka iššokantis langas „accept all cookies“ (liet. „priimti visus slapukus“). Tačiau panašu, kad ilgą laiką karaliavę interneto slapukai po truputį atsitraukia – „Google“ ir kitos įmonės imasi šalinti šią technologiją iš savo kuriamų produktų.

Pasak Jurgitos Talačkienės, „Tele2“ skaitmeninės rinkodaros vadovės, atsisakius šios technologijos, ją pakeis nauji būdai, padėsiantys užtikrinti patogiausią ir efektyviausią naršymo patirtį.

Slapukų skirtumai

Amerikos technologijų įmonė „Netscape“ 1992 m. išrado slapuką, leidžiantį svetainėms įsiminti naudotojų informaciją ir nustatymus. Šis paprastas išradimas sukėlė tikrą skaitmeninės reklamos revoliuciją, o slapukai greitai tapo interneto ekosistemos varomąja jėga. Skaitmeninės reklamos industrijos vertė pernai viršijo 700 mlrd. JAV dolerių, o iš slapukų gaunamos pajamos sudaro didžiąją šios sumos dalį.

Vis dėlto, kelis pastaruosius metus vis daugiau kalbama apie trečiųjų šalių slapukų panaikinimą. Pasak J. Talačkienės, slapukai skirstomi į pirmosios šalies ir trečiųjų šalių slapukus. Pirmosios šalies slapukų pagrindinė paskirtis yra pagerinti bendrą vartotojo patirtį puslapyje, kuriame vartotojas lankosi ir yra prieinami tik tam domenui, kuris jį sukūrė.

„Trečiosios šalies slapukai vertina vartotojo veiklą internete ir pateikia reklamą arba turinį pagal tai, ką nuveikė lankytojas. Trečiosios šalies slapukai yra pasiekiami bet kuriame tinklalapyje, įkeliančiame trečiosios šalies serverio kodą. Pirmosios šalies ir trečiosios šalies slapukai yra palaikomi visų naršyklių ir kiekvienas iš jų gali būti ištrintas vartotojo“, – pagrindinius skirtumus išvardija J. Talačkienė.

Ekspertė primena, kad naršant saugiose svetainėse slapukų baimintis ar vengti nereikia: „Slapukai nėra naudojami tik reklamos tikslais – pirmosios šalies slapukai yra būtini užtikrinant vartotojo patirtį interneto puslapyje: padeda svetainės savininkams suprasti kas domina mūsų vartotojus, o kas ne, jie taip pat labai svarbūs matuojant rezultatus ir svetainės efektyvumą.“

Pasak J. Talačkienės, netekus trečiųjų šalių slapukų, reklamuotojams bus daug sunkiau vertinti interneto naudotojų įpročius ir rodyti jiems tikslines reklamas. Dėl to gali pablogėti interneto turinio kokybė, padaugėti prenumeruojamo ar mokamo turinio.

„Galbūt ieškote bėgimo batų ir jums pateikiamas batų skelbimas, kuris atitinka tai, ko ieškote. Geras pasiūlymas, teisingai? Kai naudojami teisėtai – rinkodaros ir reklamos tikslais – slapukai suteikia mums personalizuotas reklamas ir pasiūlymus, kurie gali iš tiesų būti naudingi“, – sako ekspertė.

Slapukai nyksta, bet jau yra alternatyvų

J. Talačkienės teigimu, pagrindinė priežastis, kodėl trečiosios šalies slapukų ketinama atsisakyti – vartotojų susirūpinimas dėl privatumo. Reaguodamos į tai, „Apple“, „Google“ ir „Mozilla“ paskelbė planus palaipsniui atsisakyti trečiųjų šalių slapukų palaikymo savo interneto naršyklėse. Pavyzdžiui, „Google Chrome“ juos žada panaikinti iki šių metų galo.

„Interneto vartotojai tampa vis kritiškesni asmeninių duomenų rinkimui bei naudojimui, ir reikalauja gerbti jų privatumą. Augant kritikos bangai, su metais buvo atliekama vis daugiau pakeitimų, kad duomenų būtų renkama kuo mažiau, o dėl to trečiųjų šalių slapukai taip pat tampa vis mažiau efektyvūs reklamuotojams, todėl juos ir planuojama panaikinti. Vartotojams tai duos daugiau užtikrintumo dėl jų privatumo ir duomenų apsaugos“, – sako J. Talačkienė.

Stengiantis išsaugoti efektyvią reklamą, bet tuo pačiu saugant vartotojų privatumą, „Google“ pristatė „Privacy Sandbox“ – trečiųjų šalių slapukų alternatyvą. Naudojant „Privacy Sandbox“ bus siekiama užkirsti kelią šlamšto reklamos srautui ir sukčiavimo atvejams, užtikrinti personalizuotą reklamą, bei sustiprinti privatumo ribas tarp skirtingų interneto svetainių.

„Svarbu pabrėžti, kad ši nauja slapukų alternatyva yra „Google“ produktas, tad jis veiks tik „Chrome“ naršyklėje. Tuo tarpu „Apple“ ir kitos kompanijos trečiųjų šalių slapukus užblokavo, kas sumažino šių bendrovių produktų patrauklumą skaitmeninės reklamos specialistams. Pristačiusi „Privacy Sandbox“, „Google“ dar labiau įsitvirtino lyderės pozicijoje“, – pastebi J. Talačkienė.

„Accept all cookies“ (liet. „priimti visus slapukus“) – jau įprasta, kad toks iššokantis langas pasitinka užsukus į bet kurią interneto svetainę. Vis dėlto, nedaugelis iš tiesų atveria išplėstines parinktis ir pasidomi, su kuo sutinka. Anot eksperto, verta prisiminti, kad daugeliu atvejų sutikti su slapukų naudojimu yra saugu, tačiau būtina žinoti ir kai kurias rizikas naršant nepažįstamuose tinklalapiuose.

Kas yra slapukai?

Mantas Užupis, „Tele2“ IT saugumo ekspertas, primena, kad slapukai (angl. cookies) yra maži informacijos paketai, turintys unikalų identifikacijos numerį, kuris yra perduodamas iš interneto tinklalapio į lankytojo kompiuterio kietąjį diską. Taip tinklalapio administratorius gali atskirti lankytojo kompiuterį ir matyti jo veiklą naršomoje svetainėje, prisiminti tam tikrą informaciją apie kiekvieno lankytojo naršymo įpročius bei veiksmus.

„Paspaudus „accept all cookies“ unikalus kiekvieno naršytojo numeris identifikuoja naršyklę kiekvieną kartą jam apsilankius tinklalapyje. Savaime slapukai tikrai nėra kažkas, ko naršant internete reikėtų baimintis – jie padeda puslapiams jums pasiūlyti aktualiausią turinį. Lankydamiesi patikimuose tinklalapiuose galite jaustis saugiai, tačiau vertėtų būti atsargesniems, jei pirmą kartą naršote nepažįstamame tinklalapyje. Žinoma, slapukų visada galima ir atsisakyti, tačiau tuomet gali neveikti kai kurios internetinio puslapio funkcijos“, – pasakoja M. Užupis.

Kas atsitinka paspaudus „accept all cookies“?

Anot jo, kai paspaudžiame mygtuką „accept all cookies“, suteikiame svetainei sutikimą naudoti visus slapukus, kurie gali būti su ja susiję. Tai gali apimti slapukus, kurie naudojami statistiniam analizės tikslui, naršymo patirties gerinimui ar reklamai. Tiesa, kai kuriais atvejais sutikdami su visomis puslapio taisyklėmis vartotojai savo informaciją atiduoda ne tik puslapio valdytojui. Neretai surinkta informacija yra pasidalijama ir su trečiomis šalimis.

„Atsivertę slapukų taisykles ir paspaudę „Daugiau informacijos“ galėsite matyti bendrąją informaciją, kokiais tikslais renkama informacija apie naršymą yra renkama tame puslapyje. O kartais rasite ir partnerių su kuriais dalijamasi ši informacija sąrašą. Slapukai dažnai naudojami reklamai trečiosioms šalims perduoti, kad būtų galima rodyti geografiškai nukreiptas reklamas vartotojams, personalizuotos reklamos rodymui arba net parduodama kitoms įmonėms be jūsų sutikimo“, – sako M. Užupis.

Galimos rizikos

Anot saugumo eksperto, sutikimas su visų slapukų naudojimu gali reikšti, kad svetainės gali stebėti jūsų naršymo veiklą ir rinkti asmeninę informaciją: IP adresą, naršyklės duomenis, matyti geografinę vietą ir pan. Tai gali kelti privatumo klausimų, ypač jei ši informacija naudojama nelegaliems tikslams.

„Prieš spaudžiant „accept all cookies“  nepažįstamose interneto svetainėse, visuomet verta perskaityti svetainės slapukų politiką ir pasirinkti, kokie slapukai jums yra svarbūs ir naudingi, o kurių nesutinkate naudoti. Tai padės išlaikyti didesnę savo privatumo internete kontrolę“, –  pabrėžia M. Užupis.

Dar viena problema, su kuria galima susidurti priėmus visus slapukus, anot M. Užupio – sulėtėjęs naršymo greitis.

„Kai sutinkate su visų slapukų naudojimu, gali reikšti, kad jūsų įrenginyje bus saugomi ne vienas, o daugybė slapukų. Tai įtakos gali turėti ir naršymo greičiui, mat slapukai įrenginyje gali užimti daug vietos“, – tikina ekspertas.

Tikriausiai visi naršydami internete esame susidūrę su iššokančiais pranešimais, kurie skelbia, kad svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies). Dažniausiai leidimą slapukams suteikiame net nedvejodami – tačiau ar žinome, kokią funkciją slapukai atlieka ir ar visuomet yra saugu juos priimti?

„Saugiose ir patikimose interneto svetainėse slapukų bijoti neverta – paprastai slapukai yra naudojami lankytojų parinkčių saugojimui, sklandžios svetainės veikimo užtikrinimui ir duomenų apie naudotojų elgseną analizei. Svarbiausia – prieš paspaudžiant „Sutinku“, atidžiai peržvelgti taikomą privatumo politiką“, – teigia Mantas Užupis, „Tele2“ IT saugumo ekspertas.

Kaip svetainės žino, kokį turinį pasiūlyti?

Ekspertas teigia, kad slapukai – tai paprasti tekstiniai failai, saugomi interneto naršyklėje. Kai tam tikroje svetainėje apsilankote pirmą kartą, naršyklė išsiunčia užklausą – svetainė savo ruožtu siunčia jūsų naršyklei slapuką. Kai grįžtate į tą pačią svetainę kitą kartą, naršyklė vietoje užklausos siunčia slapuką, kad naršyklė žinotų, kas esate ir kad jau buvote joje anksčiau.

Kadangi svetainė jus „atsimena“, ji gali automatiškai nustatyti įvairius dalykus, pavyzdžiui, kalbos ar unikalių spalvų nustatymus, arba teikti pasiūlymus pagal jūsų pomėgius. Taip didžiulės ir daug vartotojų turinčios svetainės, pavyzdžiui, „Facebook“ ir „YouTube“, geba atskirti kokio tipo turinį jums reikėtų siūlyti. Slapukų naudojimas yra labai paplitęs internete – remiantis portalo „W3techs.com“ duomenimis, beveik 42 proc. visų interneto svetainių naudoja slapukus.

Slapukai ir jūsų naršymo istorija

Anot M. Užupio, kadangi slapukuose esantys duomenys nesikeičia, patys slapukai nėra kenksmingi – jie negali užkrėsti kompiuterių virusais ar kitomis kenkėjiškomis programomis. Tačiau pasak specialisto, kai kurios kibernetinės atakos gali užgrobti slapukus ir sukčiams suteikti prieigą prie jūsų naršymo sesijų.

Kai kurie slapukai gali būti pažeidžiamesni nei kiti, priklausomai nuo to, iš kur jie atkeliauja:

Pirmosios šalies slapukai yra tiesiogiai sukurti jūsų naudojamoje svetainėje. Paprastai jie yra saugūs, jei naršote patikimoje svetainėje.

Trečiųjų šalių slapukai kelia daugiau rūpesčių. Jie sutinkami tose svetainėse, kurios naudojasi išorės paslaugomis. Trečiųjų šalių slapukai leidžia reklamos arba analizės bendrovėms analizuoti asmens naršymo internete istoriją visose svetainėse, kuriose yra jų skelbimų.

Auksinė slapukų taisyklė – mažiau yra daugiau

Dažnu atveju tam, kad galėtumėte naudotis svetaine, vos joje apsilankius jus pasitiks prašymas priimti slapukus. Visgi, net ir tada jūs beveik visada turėsite du pasirinkimus: „Priimti visus“ arba „Priimti tik būtinuosius“. Kiekvieną kartą tvirtinant savo pasirinkimą nenumokite ranka į papildomai pateikiamą medžiagą ir atidžiai perskaitykite prie kokios informacijos prašoma prieiga. Jei įžvelgiate, kad duomenys yra pertekliniai – geriausia būtų išvis tokia svetaine nesinaudoti.  

Eksperto teigimu, net jei svetaine pasitikite, čia galioja taisyklė – mažiau yra daugiau, tad visuomet rekomenduojama priimti tik būtinuosius slapukus. Tokiu atveju jūsų svetainės turinys bus individualizuotas, o vienintelis to minusas – matysite bendrąjį reklamos srautą.

Periodiškai rekomenduojama slapukus ir ištrinti. Jų pašalinimas gali padėti sumažinti privatumo pažeidimų riziką ir iš naujo nustatyti naršyklės stebėjimą bei personalizavimą. Slapukuose slypi vartotojų identifikacija, tai yra vartotojui priskirtas „kodas“ – ištrynus slapukus, „kodas“ dingsta ir gaunamas naujas. 

Nors pašalinti įprastus slapukus paprasta, tačiau dėl to gali sumažėti personalizavimas tam tikrose interneto svetainėse. Be slapukų internete naudotojams gali tekti iš naujo įvesti savo duomenis kiekvieno apsilankymo metu. Prieš šalindami slapukus įvertinkite, ar patogu naudotis svetaine, kurioje naudojami slapukai, daugeliu atvejų slapukai pagerina interneto naudojimo patirtį.