Vis populiarėjant internetiniams ir virtualiosios realybės žaidimams svarbu žinoti, kas lemia kokybišką jų patirtį. Neretai žaidėjai nusivilia išbandytais žaidimais dėl įvairių trikdžių, kurie suprastina žaidimo kokybę. Ekspertas dalinasi patarimais, padėsiančiais išvengti šių nesklandumų, jog pergales žaidime būtų pasiekti dar lengviau.

„Žaidžiant įvairius kompiuterinius bei virtualios realybės (VR) žaidimus ir norint tą daryti itin kokybiškai, ypač būtina atsižvelgti į vieną aspektą. Kone pagrindiniu elementu tampa greitas ir stabilus interneto ryšys. Jeigu bandysite aukštos raiškos naujausius žaidimus žaisti naudodami senos kartos interneto ryšį – deja, bet tokiu atveju teks nusivilti. Taip atsitiks, nes nebus galima išnaudoti visų žaidimo teikiamų galimybių“, – pranešime žiniasklaidai pasakoja Mindaugas Rauba, „Bitė Lietuva“ technologijų direktorius.

Kokybiškas ryšys – būtinas 

Norint mėgautis naujos kartos žaidimais ir jų teikiamomis galimybėmis, būtina pasirūpinti tinkamu ryšiu. Jis turi pasižymėti ne tik stabilumu, bet ir atitinkamu vėlinimu.

„Geras ryšys yra itin svarbus žaidžiant žaidimus internetu tiek per kompiuterį, tiek per įvairias konsoles. Ypač tuomet, kai prie vieno serverio yra prisijungę daug žaidėjų. Taip pat nereikėtų pamiršti, kad daliai žaidimų yra reikalingi ir VR akiniai. Tam būtinas tinkamas ryšio vėlinimas, jog būtų galima pajausti visas šio įrenginio teikiamas naudas – kokybiško garso ir vaizdo sąveiką“, – pabrėžia M. Rauba.

Ekspertas priduria, jog žaidžiant žaidimus su VR akiniais yra naudojamas labai aukštos raiškos vaizdas. Tam, kad jis būtų tinkamai palaikomas ir nesugadintų potyrių, yra reikalinga pakankama sparta. Kitaip tariant, turi būti naudojamas būtent 5G ryšys, pasižymintis mažu vėlinimu, padedančiu tolygiai sujungti VR akinių garso ir vaizdo raišką.

Naudokite tam tikrą ryšį 

Jei nepavyksta mėgautis aukštos raiškos žaidimais ir yra pastebima delsa, reikėtų dėmesį atkreipti į naudojamą interneto ryšį. Kaip teigia „Bitė“ technologijų direktorius, dažnu atveju 4G ryšys nėra tinkamas norint žaisti video ar VR žaidimus.

„Prastą ryšio kokybę nesunkiai galima pastebėti vos pradėjus žaisti kompiuterinius ir VR žaidimus. Supratus, jog atliekamas veiksmas ne iškart yra užfiksuojamas ekranuose arba jis ima strigti, būtina patikrinti naudojamą interneto ryšį. Naujos kartos žaidimams yra reikalinga tam tikras ryšio pralaidumas ir sparta, tad 4G technologija tam dažnu atveju – netinkama“, – pastebi „Bitė“ technologijų direktorius.

M. Raubos teigimu, 5G ryšys, greta greičio, pasižymi ir dar keliais išskirtinumais: „jis leidžia užtikrinti ypač mažą delsą bei palaikyti gerokai daugiau įrenginių vienu metu.“

Papildomi ryšio įrenginiai

Be kita ko, geram interneto ryšiui yra svarbi ir naudojama įranga. Esant poreikiui, norint sustiprinti turimą 5G ryšį ir pagerinti žaidimo patirtis, rekomenduojama naudoti išorinius maršrutizatorius.

„Išoriniai įrenginiai yra labai svarbūs norint palaikyti gerą 5G ryšio kokybę, ypač gyvenant naujos statybos namuose ar atokesnėse vietovėse. Užtikrinti gero 5G ryšio patirtis, reikalingas aukštos raiškos žaidimams, gali padėti išoriniai maršrutizatoriais, nesudėtingai besitvirtinantys prie išorinės lango pusės. Taip gaunamas ryšys bus ne tik sustiprintas, bet ir pasižymės išskirtiniu stabilumu“, – pabrėžia skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė“ technologijų direktorius.

„Bitės“ 5G ryšys Lietuvoje pasiekiamas beveik 2 mln. šalies gyventojų, tad net keliaujantys automobiliu gali mėgautis kokybišku ryšiu ir žaisti įvairius internetinius žaidimus. Geras „Bitės“ ryšio padengimas siekia net 99 proc. visos Lietuvos.

M. Rauba priduria, kad žmonės, naudodami namuose vidinius maršrutizatorius gali juos transportuoti kartu su savimi: „Juos galima kartu vežiotis su savimi net ir atostogų metu. Viešbučiai ne visada savo viešnias aprūpina kokybišku internetu, tad ne tik keliaujant, bet ir ilsintis viešbučiuose su 5G internetu galima akimirksniu pagerinti žaidimo patirtį net ir nebūnant namuose.“  

„Telia“ sėkmingai įvykdė savo optinio stuburinio tinklo (DWDM) atnaujinimą, kuris garantuos dar spartesnį ir patikimesnį duomenų perdavimą Lietuvos teritorijoje. Moderniausia vienos iš pasaulinių  optinio tinklo sistemų lyderių „Ciena“ įranga leido didžiuosius šalies miestus jungiančiose šviesolaidžio linijose pasiekti 800 gigabitų per sekundę (Gb/s) spartą, naudojant vieną bangos ilgį, tokiu būdu užtikrinant beveik neribotas plėtros galimybes ateičiai.

Bendrovės teigimu, kartu su išaugusia sparta, investicijos į optinio tinklo modernizaciją padidino duomenų transporto talpą, atsparumą bei energetinį efektyvumą, kurie būtini tolesnei 5G, daiktų interneto (IoT) ir kitų didelių greitaveikos išteklių reikalaujančių technologijų plėtrai.

„Pastaraisiais metais stebėdami beveik 50 proc., labiausiai dėl 5G populiarėjimo, tinkle išaugusį internetinių duomenų srautą, bei žaibišką tokių technologijų, kaip dirbtinis intelektas (DI) ir virtuali papildyta realybė (VR/AR), vystymąsi, nusprendėme nelaukti, kol tarpmiestinėse linijose susidarys „spūstys“ ir pirmieji Baltijos šalyse jų pralaidumą padidinome, pasitelkę pažangiausius sprendimus rinkoje. Tikime, kad tai ne tik suteiks geresnę paslaugų kokybę mūsų klientams, bet ir svariai prisidės prie tolesnio Lietuvos skaitmeninės ekonomikos augimo“, – teigia „Telia“ tinklo vadovas Arūnas Strolia.

Pasak bendrovės atstovo, nesvarbu, ar žiūrime televiziją, ar išmaniajame telefone naršome per 5G ryšį, ar intensyviai dirbame kompiuteriu, naudojančiu fiksuotą internetą,  visas mus pasiekiantis informacijos srautas viename ar kitame etape keliauja tomis pačiomis tarpmiestinėmis jungtimis. Jas galima palyginti su greitkeliais, į kuriuos iš mažesnių kelių suvažiuoja itin didelis transporto srautas ir kuriuose pasiekiamas didžiausias greitis.

„Vaizdžiai tariant, optinio stuburinio tinklo modernizacija šių „duomenų greitkelių“ eismo juostų skaičių padidino nuo vienos iki aštuonių. Tačiau tai nėra riba – naudodami tą pačią platformą ateityje tokių greitkelių tarp miestų galime pastatyti net keliasdešimt. Be didesnės perdavimo spartos ir talpos, tai leis persiųsti kur kas daugiau duomenų naudojant panašų energijos kiekį, greičiau atstatyti paslaugų teikimą po sutrikimų ir padidinti pačio tinklo atsparumą įvairiems gedimams ar atakoms“, – modernizacijos naudas vardina A. Strolia. 

Nors techniškai DWDM atnaujinimo šiuo metu dar nereikėjo, tačiau „Telia“ šį žingsnį žengė norėdama apsidrausti nuo galimo paslaugų kokybės suprastėjimo, didėjant abonentų duomenų suvartojimui, ir siekdama optimizuoti didėjančius optinio tinklo įrangos aptarnavimo išteklius. Jie ilgainiui būtų prisidėję prie paslaugų tarifų augimo.

Kiek vėliau šiais metais optinio tinklo modernizavimo darbai palies ir mažesnius Lietuvos miestus bei miestelius, kurių jungtyse suplanuota duomenų perdavimo spartą padidinti net iki 400 Gb/s  vienam nešliui.

„Būdami vieni pasaulinių lyderių ne tik 5G, bet ir „duomenų transporto“ srityje, tapsime dar patrauklesne kryptimi užsienio investicijoms ir tarptautinėms įmonėms. Jos Lietuvoje turės pačias geriausias sąlygas kurti savo duomenų centrus, vystyti inovacijas ir kurti gerai apmokamas darbo vietas, taip prisidėdamos prie mūsų šalies klestėjimo ir vardo garsinimo“, – atnaujinimo potencialą atskleidžia „Telia“ tinklo vadovas.

Geriems orams sutraukiant daugiau žmonių prie jūros, Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) sulaukia ir daugiau užklausų dėl interneto kokybės Lietuvos pajūryje. Vartotojai piktinasi, kad žiemą ir vasarą skiriasi interneto sparta, o jų gaunamų paslaugų kokybė suprastėja. RRT ekspertai primena, kad tokiems pokyčiams didžiausią įtaką daro besikeičiantis poilsiautojų skaičius.

 „Su tokiais interneto svyravimais vartotojai gali susidurti ne tik kurortiniuose miestuose, bet ir namuose. Pavyzdžiui, net Vilniuje interneto sparta yra didesnė naktį, kai besinaudojančių juo mažiau nei dieną. Interneto greitis skirsis ir Vingio parke, jei lankysitės jame įprastą dieną, ir koncerto, kuriame dalyvauja tūkstančiai žmonių, metu“, – aiškina Jorūnė Mikulėnaitė-Baušienė, RRT elektroninių ryšių išteklių valdymo grupės vadovė. 

Pasak ekspertės, mobilaus interneto ryšio sparta priklauso nuo įvairių veiksnių: turimo dažnių resurso, ryšio technologijos, atstumo iki bazinės stoties, reljefo ir užstatymo ypatumų, vartotojų įrangos bei nuo konkrečią vietą aptarnaujančių bazinių stočių apkrovos. 

„Mobiliojo ryšio bazinės stoties aptarnaujamų vartotojų skaičius yra baigtinis. Vadinasi, esant dideliam jų skaičiui maksimali užtikrinama sparta yra išdalinama tarp vartotojų įrenginių, prisijungusių prie šios stoties. Kuo mažiau šių įrenginių stotis aptarnauja, tuo didesnė sparta suteikiama vartotojui. Ir atvirkščiai – kuo daugiau įrenginių aptarnauja stotis, tuo mažesnė sparta tenka kiekvienam vartotojui“, – pabrėžia J. Mikulėnaitė-Baušienė.

Kas dar veikia ryšio kokybę

Į RRT gali kreiptis visi vartotojai, manantys, kad jų ryšio kokybę veikia trukdžiai. Atvykę ekspertai atlieka tyrimą, išmatuoja ryšį skirtingu metu ir nustato galimas prastesnės ryšio kokybės priežastis. Audrius Sukauskis, Spektro ir įrenginių priežiūros departamento vadovas, teigia, kad  tarp dažniausiai nustatomų trukdžių priežasčių –  įvairios įrangos gedimai, kartais ir netinkamas įrangos naudojimas. 

„Mūsų ekspertai, nustatę trukdžius sukeliančius įrenginius, informuoja už šią įrangą atsakingus asmenis – jie turi pašalinti trukdžius. Džiaugiamės, kad dažniausiai žmonės nori bendradarbiauti ir visi trukdžius sukeliantys įrenginiai operatyviai išjungiami. Kilus klausimams, esame pasirengę konsultuoti ir pagelbėti“, - tikina A. Sukauskis.

 Internetas kasmet spartėja 

RRT kasmet atlieka mobiliosios interneto prieigos paslaugų kokybės rodiklių įvertinimą. Pagal 2022 m. Lietuvoje atliktų matavimų keliuose ir miestuose rezultatus vidutinė duomenų gavimo sparta Bitės tinkle siekė 64,3 Mb/s, Telia tinkle 159,9 Mb/s ir Tele2 tinkle 87,4 Mb/s.

Palyginti su 2021 m. tokiomis pat sąlygomis atliktais matavimais, „Bitės“ tinkle 2022 m. yra stebimas duomenų gavimo spartos augimas 24,6 proc., atitinkamai „Telia“ tinkle augimas sudaro 53 proc., o „Tele2“ tinkle augimas yra 43,3 proc.

2022 m. taip pat buvo stebimas duomenų siuntimo spartos augimas: „Bitės“ tinkle jis sudaro 14,6 proc., atitinkamai „Telia“ tinkle augimas sudaro 23,9 proc. ir „Tele2“ tinkle augimas yra 15 proc.

Būdami namuose dažniau naršome tinklalapiuose ar socialiniuose tinkluose, žiūrime filmus ar serialus vaizdo įrašų talpinimo platformose, gyvenimą lengvina daugybė prie interneto prijungtų išmaniųjų įrenginių. Net juokaujama, kad namai yra ten, kur mobilusis telefonas automatiškai prisijungia prie interneto. Pasak eksperto, norint išnaudoti visas namų interneto spartos galimybes, pravartu žinoti kelis patarimus.

„Šiandieniniame pasaulyje, kai internetą kasdien namuose naudojame tiek darbui, tiek laisvalaikiui, natūralu turėti didelius lūkesčius interneto greičio kokybei. Visų pirma, žinoma, jūsų interneto tiekėjas įsipareigoja jums teikti aukščiausios kokybės paslaugas, tačiau net ir patį geriausią ryšį kartais gali trikdyti kai kurios naudojimo spragos – pasenusi įranga ar netinkama maršrutizatoriaus vieta“, – sako dr. Evaldas Stankevičius, „Tele2“ tinklo planavimo ir strategijos vadovas.

Ekspertas pataria, kaip išnaudoti visas interneto spartos galimybes ir namuose mėgautis internetu be jokių trukdžių.

1. Atsinaujinkite maršrutizatorių

Įrangos gedimus gali lemti tiek mechaniniai, tiek programinės įrangos pažeidimai. Kaip ir į kone kiekvieną interneto ryšį naudojantį įrenginį, taip ir į maršrutizatorius įdiegiami programinės įrangos atnaujinimai. Jie yra itin svarbūs dėl interneto tinklo saugumo, ypač kai naujausiuose maršrutizatoriuose įdiegiamos ir papildomos kibernetinio saugumo funkcijos. Tad jei naudojamas įrenginys yra nebepalaikomų sąraše ir nebegauna vertingų atnaujinimų, vertėtų jį pakeisti. Deja, kartais į programinės įrangos atnaujinimą numojama ranka, tačiau toks atsainumas gerokai padidina kibernetinių grėsmių tikimybę.

Jei įrenginio korpusas įtrūkęs, yra atsilaisvinusių laidų, jį taip pat būtina kuo greičiau pakeisti. Ta pati taisyklė galioja, jei maršrutizatorius kaista, jame susikaupė dulkių sluoksnis, kurį sunku išvalyti suspaustu oru. Apie artėjančią būtinybę pakeisti įrenginį signalizuoja ir neveikiančios jo lemputės, nors interneto ryšys vis dar yra. Ekspertai sutaria, kad maršrutizatorių reikėtų keisti kas kelis metus – tik taip bus užtikrinamas pats optimaliausias ir saugiausias interneto ryšys.

2. Pakeiskite maršrutizatoriaus vietą

Maršrutizatoriaus skleidžiami „Wi-Fi“ signalai gali sklisti tik tam tikru atstumu. Tad jei belaidį maršrutizatorių pastatysite namų erdvės pakraštyje, kitame gale gali kilti problemų su ryšio greičiu. Geriausia vieta maršrutizatoriui – centrinė ir aukščiau grindų namuose esanti vieta, netoli nuo ten, kur dažniausiai naudojatės internetu. Jokiu būdu nenumeskite maršrutizatoriaus į rūsį ar sandėliuką – taip tik išaugs ryšio problemų tikimybė.

Interneto greitį namuose taip pat gali sulėtinti arba blokuoti tam tikros medžiagos, pavyzdžiui, metalas, plytelės, akmuo arba vanduo. Dėl šių priežasčių geriausia vengti statyti maršrutizatorių šalia vonios kambario, už metalinių baldų ar po jais, taip pat šalia bet kokio didelio vandens indo, pavyzdžiui, akvariumo. Jei belaidžio ryšio signalas, prieš pasiekdamas įrenginius, bus priverstas praeiti pro šias medžiagas, gali sulėtėti greitis ir sutrikti paslaugos teikimas. Be to, „Wi-Fi“ signalus gali trikdyti kitų prietaisų, įskaitant belaidžius telefonus, kūdikių monitorius, mikrobangų krosneles ir „Bluetooth“ garsiakalbius, radijo bangos.

Taip pat reikėtų nepamiršti, kad maršrutizatorius prisijungia prie mobiliojo ryšio stočių (bokštų), kurios taip pat gali stovėti įvairiu atstumu bei kryptimi. Maršrutizatorių geriausia padėti arčiau langų ar stiklinių durų, kur iš mobiliojo ryšio stočių (bokštų) priimamas signalas yra stipresnis, bet nenutolstant nuo erdvės, kurioje naršote dažniausiai.

3. Sureguliuokite maršrutizatoriaus antenas

Daugelyje belaidžių maršrutizatorių yra vidinės antenos, sumontuotos įrenginio viduje ir jų negalima reguliuoti. Tačiau jei maršrutizatoriuje yra reguliuojamų išorinių antenų, pabandykite jas perkonfigūruoti. Maršrutizatoriaus antenos paprastai yra visakryptės, t. y. jos siunčia signalus visomis antenai statmenomis kryptimis. Pavyzdžiui, vertikali antena „Wi-Fi“ signalus siunčia horizontaliai ir atvirkščiai.

Jei norite ištempti „Wi-Fi“ signalus, pavyzdžiui, į kelis namų aukštus, gali padėti antenos palenkimas horizontaliai, kad ji skleistų „Wi-Fi“ signalus aukštyn ir žemyn. Jei reikia aprėpti didesnį plotą, nustatykite anteną ir vertikaliai.

4. Išplėskite „Wi-Fi“ tinklą

„Wi-Fi“ stiprintuvai pagerina interneto aprėptį sunkiau pasiekiamose zonose ir sustiprina arba perskirsto „Wi-Fi“ signalus kitose namų erdvėse. Signalo stiprintuvo tinklo kartotuvas gauna signalą iš pagrindinio maršrutizatoriaus, jį sustiprina ir perduoda toliau. Tokį įrenginį tereikia prijungti prie elektros lizdo ir po kelių paprastų veiksmų galite mėgautis didesniu ryšio veikimo diapazonu.

5. Pakeiskite veikimo dažnį

Norint turėti optimaliausią interneto ryšį namuose, maršrutizatoriuje turėtų būti įdiegtas naujausias „Wi-Fi 6“ formatas, kuris gerokai padidina ryšio pralaidumą, bei 2.4 ir 5 GHz dažniai. Visi įrenginiai, kurie naudojasi „Wi-Fi“ ryšiu, veikia 2,4 GHz dažnyje. Tai lemia, kad esant dideliam prijungtų prie tinklo įrenginių skaičiui, signalai gali patirti trukdžių. Tačiau kai kurie maršrutizatoriai palaiko ir  5 GHz dažnį, kuris paprastai būna mažiau apkrautas. Jei jūsų maršrutizatorius palaiko tiek 2,4 GHz, tiek 5 GHz dažnį, rekomenduojama įrenginyje aktyvuoti šias abi reikšmes arba palikti tik didesnę. Pastaruoju atveju reikėtų įsitikinti, kad visi įrenginiai, kuriais naudojatės, gali veikti 5 GHz dažniu, nes kitaip sąsaja su jais nebus galima.

Tarptautinės interneto greičio matavimo kompanijos „Ookla“, kuriai priklauso puikiai žinoma interneto greičio matuoklė „Speedtest“, I-II ketvirčio interneto veiklos ataskaitos duomenimis, pagal fiksuoto interneto ryšio spartą greičiausio interneto šalies titulą vis dar išlaiko Singapūras, o Lietuva per vieną poziciją reitinge pakilo.

Naujos kartos televizijos ir greičiausio šviesolaidinio interneto paslaugų tiekėja „Cgates“ mūsų šalyje išliko lydere ir didžiausią vidutinę atsisiuntimo spartą padidino iki 151.33 Mbps. Pasak šios įmonės vadovo Tomo Burovo, šis skaičius nereiškia tik varžytuvių tarp skirtingų interneto tiekėjų, teigiamas pokytis tarptautinėje reitingų lentelėje reiškia ir šalies ekonominių rodiklių gerėjimą.

„Šis tarptautinis interneto greičio testas yra atliekamas kiekvieną metų ketvirtį, tad galima aiškiai matyti šalių ir atskirų interneto tiekėjų progresą. Tačiau tai nėra tik varžybos – kurio tinklas yra platesnis ar internetas greitesnis, žiūrint plačiau, tai yra bendra šalies ekonominė pažanga.

Turbūt, niekas nesiginčys, kad naujos technologijos istoriškai visada buvo svarbi produktyvumo, taigi, ir ekonominės plėtros, varomoji jėga, todėl jų vystymas daugeliui šalių tampa konkurenciniu pranašumu. Kad ir to paties Singapūro, kuris yra „Ookla“ reitingų viršuje, ir kuris neatsiejamas nuo pažangių technologijų.

Sunku įsivaizduoti, kad ši šalis būtų ten, kur yra dabar, jeigu interneto infrastruktūra – ir turizmo prasme, ir aukštųjų technologijų kūrimo – joje nebūtų gerai išvystyta.

Nekalbu apie tai, kad įvairių sprendimų telekomunikacijų rinkai bendrovė „Ericsson“ anksčiau atliko tyrimą, kurio duomenys parodė, jog dvigubai padidinus interneto greitį, BVP padidėja 0,3 procento. Dar daugiau – plačiajuosčio ryšio skverbties padidėjimas 10 proc. punktų BVP padidina 1 procentu.

Taip nutinka dėl kelių esminių priežasčių: įvairūs, laikui imlūs procesai tampa paprastesni ir greitesni, todėl padidėja darbuotojų našumas ir per tą patį laiką jie gali sukurti daugiau paslaugų ar produktų, be to, didesnė interneto skverbtis didina švietimo bei sveikatos paslaugų prieinamumą, o sveika ir išsilavinusi tauta neišvengiamai didina šalies BVP“, – pastebi T. Burovas.

Pasak jo, geresnis internetas lemia ir e-komercijos plėtrą, o per pandemiją išmoktos pamokos parodė, kad laimėjo tie, kurie sugebėjo greitai prisitaikyti prie pakitusių rinkos sąlygų ir išnaudoti santykinai didelį mūsų šalies interneto prieinamumą bei vartotojų kompiuterinį raštingumą.

„Kai išgirstame apie panašius interneto greičio reitingus, žinoma, pirmiausiai savanaudiškai pagalvojame, kad nuo šiol žaisti kompiuterinius žaidimus ar žiūrėti mėgstamus filmus galėsiu patogiau, bet nesusimąstome, kaip stipriai tai veikia ir kitas mūsų gyvenimo sritis.

Juk telekomunikacijų operatoriai, investuodami į interneto ryšio infrastruktūrą, prisideda prie to, kad šalyje atsirastų naujos technologijos, startuoliai galėtų pritraukti naujų investicijų, o Lietuva nenustotų garsėti savo mokslo pasiekimais.

Todėl nenustojame dirbti ir mes: per pastaruosius keletą metų į savo tinklo atnaujinimą ir plėtrą jau investavome daugiau nei 20 mln. Eur, ateityje taip pat esame numatę lėšų tinklo atnaujinimui, nes aiškiai matome, kaip ši investicija pasiteisina. Jei artimiausiu metu ir ne BVP atžvilgiu, bent greitu internetu mūsų klientams“, – sako „Cgates“ vadovas T. Burovas.

Balandžio 17 d. „Ookla“ pateiktos ataskaitos duomenimis, plačiajuosčio interneto reitinge Lietuva pakilo per vieną poziciją ir užėmė 38 vietą su vidutiniu 93.77 Mbps atsisiuntimo greičiu. Pirmą vietą užėmė gerokai spartesnis Singapūro internetas – 235.40 Mbps, Lenkija užėmė 30 vietą, Estija – 61, o Latvija – 53 vietą. Sparčiausias plačiajuostis internetas yra Klaipėdoje – 101.74 Mb/s., po jos rikiuojasi Vilnius ir Kaunas.

„Cgates“ Lietuvoje užtikrino didžiausią vidutinę 151.33 Mbps atsisiuntimo spartą, antroje vietoje liko „Telia“ su 98.38 Mbps, „Tele2“ ir „Bitė“ išsirikiavo reitingo gale – jų vidutinė atsisiuntimo sparta atitinkamai siekė 22.45 Mbps ir 19.04 Mbps.