Login to your account

Username *
Password *

Įsivaizduokite, kad gyvybingus, itin tikroviškus vaizdo įrašus galite sukurti tiesiog aprašydami juos žodžiais. Šis viliojantis pažadas jau tampa realybe – plačiai naudojamo dirbtinio intelekto (DI) įrankio „ChatGPT“ kūrėjai „OpenAI“ ką tik pristatė naują vaizdo kūrimo įrankį „Sora“. Pasak Luko Keraičio, „Tele2“ Inovacijų eksperto, nors įrankis kol kas testuojamas, tikėtina, ateityje bus prieinamas visiems ir suteiks galimybę pagal kelias žodines užklausas kurti net ištisus filmus. 

Prieinamas ne visiems

„Praėjusiais metais stebėjomės paveikslėlių generavimo įrankiais. Jie tobulėjo itin greitai – tapo įmanoma pasiekti didelę kokybę ir gauti tai, ko nori, nors tam vis tiek reikės specifinių žinių. Buvo tikimasi, kad greitai tobulės ir vaizdo įrašų generavimo įrankiai, o metų pradžia kol kas pranoksta visus lūkesčius. Galima sakyti, kad „OpenAI“ vėl tai padarė – privertė technologijų entuziastų žandikaulius kaboti iš nuostabos“, – sako L. Keraitis.

„Stilinga moteris pasitikėdama savimi eina Tokijo gatve, aplink ją – šiltos neonų šviesos, miesto ženklai, praeiviai. Ji vilki juodą odinę striukę, ilgą raudoną suknelę, akinius nuo saulės, juodus batus, raudoną lūpdažį ir nešasi juodą rankinę“, – tokią užklausą naujajam įrankiui davę jo kūrėjai iškart pateikia ir gautą rezultatą. Įrašas – neįtikėtinai realistiškas, o tai, kad jis sukurtas DI išduoda tik ne iki galo ryškios aplinkos detalės.

Skelbiama, kad kol kas „Sora“ leis generuoti iki minutės trukmės vaizdo įrašus. Tiesa, kol kas įrankis prieinamas tik saujelei žmonių. Jo testavimo metu bus siekiama išsiaiškinti, kokios galimos šio įrankio naudojimo grėsmės – ar jis negali būti naudojamas misinformacijai, neapykantos turiniui, pateikti šališkų rezultatų.

„Puikiai prisimenu 2022-ųjų rugsėjį, kai „Meta“ pademonstravo tai, apie ką technologijų pasaulyje jau kurį laiką sklandė gandai – vieną pirmųjų kokybiškesnių vaizdo generavimo modelių „Make-a-video”. Tris sekundes ore skrendantis šuo supermeno kostiumu ir kiti į „GIF“ formatą panašūs vaizdo įrašai buvo pilni artefaktų, labai netobuli. Bet jau tuomet supratau, kiek daug tai keičia, kad ateityje, pavyzdžiui, Holivudo filmo gimimui tereiks scenarijaus“, – sako L. Keraitis.

Progreso greitis

Pasak L. Keraičio, įrankio „Sora“ pristatymą galima laikyti vienu retų atvejų, kai per vieną naktį pamatomas stiprus technologinis šuolis. Vos prieš mėnesį „Google“ pristatė savo vaizdo įrašų kūrimo modelį „Lumiere“, kuris jau atrodė pažangesnis už konkurentus, nors jo generuojami vaizdo įrašai primena pirmųjų išmanių telefonų vaizdo kokybę ir, kaip ir konkurentai, generuoja tik iki 5-10 sekundžių trukmės įrašus. 

„Sora“ kokybė atrodo išties geriau, daug mažiau artefaktų, daugiau nuoseklumo vaizde. Žiūrint kai kuriuos kadrus galima patikėti, kad tai yra filmuoti vaizdai. Galima įtarti, kad „Sora“ modelis buvo apmokomas sintetiniais duomenimis iš kompiuterinių žaidimų. Tai spėjama dėl jo kuriamų vaizdų panašumo į „Unreal Engine 5“ žaidimų grafikos variklio panašumą“, – pastebi „Tele2“ Inovacijų ekspertas.

Anot jo, galima tikėtis, kad anksčiau ar vėliau „Sora“ modelio principu sukurtas vaizdo įrašų generavimo įrankis taps viešas ir prieinamas visuomenei. Tiesa, kol kas niekas nežino kada tai galėtų nutikti – galbūt jį technologijų entuziastai galės išbandyti jau šiemet.

„Tai „OpenAI“ suteiktų svarbų konkurencinį pranašumą. Vis dėlto, nesunku įsivaizduoti, kaip toks įrankis galėtų būti panaudotas plačioms melagystėms ir propagandai – „OpenAI“ teks atsakomybė ieškoti išeičių iš šių klausimų. Tikėtina, kad įmonė šį galingą įrankį norės paleisti tik po lapkritį vyksiančių JAV prezidento rinkimų. O galbūt jų nelauks ir paviešins įrankį anksčiau? Nekantrauju išbandyti“, – sako L. Keraitis.

Ekspertas priduria, kad jau laukiama ir kito svarbaus žingsnio, susijusio su DI galimybėmis suprasti vaizdą – įrašų redagavimo įrankio.

Išmaniųjų telefonų technologijos tobulėja kiekvienais metais, ne išimtis – ir jų kameros bei fotografavimo funkcijos. Prie nuolatinio tobulėjimo neišvengiamai prisideda ir dirbtinis intelektas – dažnai net nepastebime, kaip jis padeda fotografuoti išmaniuoju telefonu, o ir DI sugeneruotas turinys socialinės medijos platformose jau spėjo įgyti didelį populiarumą. Fotografas Dainius Ščiuka pataria, kaip išnaudoti įvairias dirbtinio intelekto funkcijas fotografuojant išmaniuoju telefonu.

Dirbtinis intelektas padeda mums fotografuoti, net jei to nepastebime

Automatinis scenos atpažinimas yra funkcija, esanti daugelyje šiuolaikinių išmaniųjų telefonų ir fotoaparatų, naudojanti dirbtinio intelekto algoritmus aplinkos analizei ir automatiškam fotoaparato nustatymų koregavimui. Ši naujoviška technologija leidžia net pradedantiesiems fotografams be vargo užfiksuoti vizualiai patrauklias nuotraukas.

Fotografas bei „Samsung“ ambasadorius Lietuvoje Dainius Ščiuka teigia, kad dirbtinis intelektas užfiksuotą kadrą optimizuoja ir automatiškai patobulina, pavyzdžiui, tamsias scenas – pašviesina, maistą parodo skanesnį, o peizažus spalvingesnius. „Tai ypač patogu, jei skubate ir nenorite pats užsiimti nustatymų korekcijomis“, – sako jis. 

Atpažinus sceną, fotoaparato nustatymai, tokie kaip ekspozicija, baltos spalvos balansas, fokusavimas ir užrakto greitis, atitinkamai koreguojami, kad būtų optimizuota vaizdo kokybė ir užtikrintas geriausias įmanomas rezultatas.

Pavyzdžiui, kraštovaizdžio aplinkoje fotoaparatas gali koreguoti nustatymus, kad būtų užfiksuotos ryškios spalvos ir įmantrios detalės, o naudojant naktinį režimą DI technologija leidžia išgauti ypač ryškius kadrus tamsoje. 

„Naktinis režimas naujuose telefonuose stebina neįtikėtinai, nes kuo ilgiau fotografuojame ir renkame šviesą iš aplinkos, tuo ryškiau viską matome nuotraukoje. Svarbiausias dalykas naktinėje fotografijoje yra telefono stabilumas – suraskite kur telefoną galite tvirtai įstatyti arba atremti, kad galėtumėte ilgiau fotografuoti“, – patarimais dalijasi D. Ščiuka.

Portreto režimas: kaip ir kada jį naudoti?

Portreto režimas iš esmės pakeitė išmaniųjų telefonų fotografiją. Pasitelkus dirbtinio intelekto technologiją imituojamas fono suliejimas, tradiciškai siejamas su aukščiausios klasės fotoaparatais ir objektyvais. 

Šios funkcijos veikia naudodamos dirbtinio intelekto algoritmus, kurie analizuoja sceną ir atskiria objektą (paprastai žmogų) nuo fono. „Portreto režimas sulieja foną ir sukuria efektą lyg fotografuotume fotoaparatu su objektyvu, taip suteikiant portretui gylio ir iškeliant jį į pirmąjį planą“, – sako fotografas.

Pasak D. Ščiukos, naujoji portreto režimo versija „Samsung“ telefonuose turi didelį privalumą – portreto režimą pritaikyti galite ir ant nufotografuotų nuotraukų. Tai reiškia, kad jį galite pritaikyti bet kuriam užfiksuotam kadrui, jei to nespėjote padaryti fotografavimo momentu. O šį režimą geriausia naudoti fotografuojant žmogų iki pusės, jis puikiai veikia ir filmavimo metu. 

Su dirbtiniu intelektu kūrybiškumui ribų nėra

D. Ščiuka teigia: „Nuotraukų redagavimas žmonėms skamba sudėtingai ir dažnai tam laiko skiriama nėra, tačiau prie nuotraukų redagavimo priskirčiau ir nuotraukų atranką. Tai yra labai svarbu greitame mūsų gyvenimo ritme, gebėjimas filtruoti užfiksuotus kadrus tikrai praverčia, ypač jeigu norime jais pasidalinti socialinėje medijoje ar su draugais.“

„Tiesa, kadangi šiuo metu galime naudotis DI funkcijomis, kurios optimizuoja mūsų nuotraukas, redagavimas nėra toks būtinas. Tačiau jeigu pastebite kompozicinius trūkumus, nelygų horizontą ar maišančias detales, jūs labai greitai galite tai sutvarkyti“, – pasakoja fotografas.

„Generatyvinio redagavimo“ funkcija naujausios „Galaxy S24” serijos telefonuose leidžia su DI pagalba pasirinkti norimus objektus ir keisti jų dydį, padėtį nuotraukoje, ar panaikinti objektus iš nuotraukos. Taip pat esant poreikiui DI gali papildyti esamą nuotrauką sugeneruodamas visiškai naujus vaizdus ar praplėsdamas esantį nuotraukos foną. 

D. Ščiuka dalijasi trimis esminiais patarimais, kurie padės išgauti nepriekaištingas nuotraukas:

1. Atkreipkite dėmesį į kameros programėlėje esantį linijų tinklelį – jis padės užfiksuoti lygius ir centruotus kadrus.

2. Fotografuodami – neskubėkite, stenkitės įrenginį išlaikyti kuo stabilesnį.

3. Drąsiai išbandykite DI funkcijas ir eksperimentuokite su nuotraukų redagavimu.

„Apgailestauju, kad taip jautiesi“ – tai viena iš frazių, kurias naudojo prieš beveik 60 metų atsiradęs pirmasis dirbtinio intelekto (DI) robotas „ELIZA“. Didžiule mokslo sensacija anuomet tapęs išradimas imitavo psichoterapeutą ir galėjo pateikti tik labai ribotus atsakymus. Tuo tarpu dabar tokių DI įrankių, kaip „ChatGPT“ galime paprašyti bet ko – ir sukurti šmaikštų eilėraštį apie cepelinus, ir išspręsti aukštosios matematikos uždavinį. Lukas Keraitis, „Tele2“ Inovacijų ekspertas, sako, kad kad nors apie DI daugelis išgirdo neseniai, tai yra lėto ir nuoseklaus daugybės mokslininkų darbo rezultatas. 

„Dirbtinio intelekto pradžia galima laikyti 1943 m. matematikos ir neurologijos mokslininkų bendrą tyrimą apie žmogaus smegenis kaip informaciją apdorojančią mašiną. Jau 1966 m. buvo sukurtas pirmasis pokalbių robotas „ELIZA“. Tačiau tik tūkstantmečių sandūroje susidarė sąlygos tirti tokį DI, kaip jį matome dabar – tobulėjantys procesoriai leido atlikti daug resursų reikalaujantį DI apmokymą, o internete atsirado pakankamai apmokymui reikalingų duomenų”, – sako L. Keraitis ir dalijasi 7 svarbiausiais DI istorijos įvykiais.

1. Sustiprintojo mokymosi proveržis (10-sis dešimtmetis):

1992 metais dirbtinio intelekto srityje įvyko svarbus proveržis. Sustiprinamojo mokymosi  (angl. „reinforcement learning“, RL) metodai leido sistemoms mokytis iš savo veiksmų, naviguoti sudėtingose aplinkose. Ši pažanga įkvėpė tolesnius tyrimus ir prisidėjo prie tokių technologijų, kaip robotai ir bepiločiai orlaiviai, vystymo. Šioje srityje svarbiausiais laikomi „Q-mokymosi“ ir „TD-Gamon“ algoritmų atsiradimai – jie leido optimizuoti veiksmus ir spręsti sudėtingas užduotis.

„Du pastarieji įvykiai išties leido kompiuterinėms sistemoms tobulėti ir mokytis iš savo klaidų. Pasitelkiant nuotraukų analizę atsirado galimybė nustatyti tam tikras ligas, o kompiuteriniai žaidimai gebėjo prisitaikyti prie žaidėjo elgsenos”, – paaiškina L. Keraitis.

2. Autonominių transporto priemonių lenktynės (2004 m.)

2004 m. pirmą kartą buvo surengtas konkursas „DARPA Grand Challenge“ – autonominių (bepiločių) automobilių lenktynės. Per pirmąsias lenktynes nei vienam automobiliui nepavyko įveikti 100 km ilgio trasos Mohavės dykumoje. 2005 m. vėl surengtos lenktynės buvo sėkmingesnės – nuvažiuoti visą trasą pavyko penkioms transporto priemonėms. Šios lenktynės padėjo paspartinti dirbtiniu intelektu paremtų vairavimo technologijų plėtrą.

3. Balso atpažinimo funkcijos „iPhone“ ir „Siri“ pristatymas (2011 m.) 

Anksčiau balso atpažinimo technologija buvo naudojama tik specializuotose srityse su ribotu funkcionalumu. „iPhone“ balso atpažinimo funkcija ir „Siri“ išmanusis asmeninis asistentas pirmą kartą leido mažai ką bendro su technologijomis turintiems žmonėms bendrauti su kompiuteriu balsu. „Siri“ galimybės apėmė skambučių iniciavimą, tekstinių žinučių siuntimą, klausimų atsakymą ir net nustatymų keitimą – viską per balso komandas. Tai paskatino kitas technologijų įmones kurti savo balsu valdomus asistentus bei DI pagrįstų asmeninių asistentų programų plėtrą visoje technologijų pramonėje.

4. Vaizdų atpažinimo technologijos (2015 m.)

2015 m. kasmetiniame „ImageNet“ iššūkyje paaiškėjo, kad DI paremtos mašinos jau gali aprašyti ir atpažinti vaizdus. Iššūkyje įvairioms DI mašininio mokymosi programoms buvo pateikta 1000 nuotraukų, kurias paprašyta kuo tiksliau identifikuoti ir apibūdinti. Tai joms pavyko padaryti 97,3 proc. tikslumu. Iki 2015-ųjų vaizdų atpažinimas buvo pagrindinis dirbtinio intelekto iššūkis.

„Technologijų kompanijos skubėjo įtraukti šias naujoves į savo programinę įrangą. „Google Photos” tais pačiais metais technologiją pritaikė atpažįstant objektus nuotraukose ir taip skirstant juos į kategorijas, pavyzdžiui, „gamtos vaizdai”, „automobiliai”, tačiau iki šiol pasitaiko ir vaizdų atpažinimo klaidų”, – teigia L. Keraitis.

5. „AlphaGo“ nugalėjo pasaulio „Go“ žaidimo čempioną (2016 m.)

Senovinis stalo žaidimas „Go“ buvo sukurtas Kinijoje prieš 3000 metų ir yra toks sudėtingas, kad galimų ėjimų skaičius yra beveik nepamatuojamas. Sukurti kompiuterines programas, kurios galėtų įveikti žmones loginiuose žaidimuose, buvo ilgalaikis dirbtinio intelekto tyrėjų tikslas. Tačiau 2016 m. bendrovės „DeepMind“ sukurta programa „AlphaGo“ pirmą kartą įveikė Lee Sedolą, tapusį pasaulio „Go“ žaidimo čempionu. Šį žaidimą internetu stebėjo per 200 milijonų žmonių. Ši pergalė parodė, kad DI sistemos gali išmokti įveikti sudėtingas užduotis, kuriose reikia strateginio mąstymo ir kūrybiškumo.

6. Didelių kalbos modelių atsiradimas (2017 m.)

2017 m. „Google“ mokslininkai paskelbė svarbų straipsnį, kuriame pristatė pirmąjį kalbos vertimo „transformerį“, paremtą mašininiu mokymusi. Užuot atskirai vertę kiekvieną žodį, „transformeriai“ vienu metu perskaito ištisus sakinius, nustatydami priklausomybę tarp žodžių ir išgaudami prasmę pagal kontekstą. Iki šio pokyčio „Google Translate“ vertimo technologija nelabai gerai suprasdavo sakinių sąsajas, todėl vertimai galėjo būti netikslūs. Tai tapo pagrindine technologija, naudojama vėlesniuose DI atradimuose ir dideliuose kalbos modeliuose (angl. „large language models“).

Po didžiųjų kalbos modelių proveržio atsirado galimybė gerokai kokybiškiems pokalbių robotams. Pavyzdžiui, „Tele2“ klientus konsultuoja pokalbių robotai „Rūta“ ir „Pildyk Botas“, galintys atsakyti į svarbiausius klientų klausimus, kitos organizacijos taip pat „robotizuoja” savo žinias.

7. „OpenAI“ išleidžia „GPT-1“ (2018 m.)

2018 m. „OpenAI“ išleido pirmąjį generatyvinį (kurti gebantį) iš anksto apmokytą kalbos modelį. Naudodamas šią technologiją, „GPT-1“ galėjo atsakyti į klausimus ir generuoti teksto blokus. Įrankis buvo apmokytas naudojant du didelius duomenų rinkinius: vieną su maždaug 8 milijonais interneto puslapių, o kitą – su daugiau kaip 11 tūkst. knygų. Nors technologija buvo sklandi ir gerokai pažangesnė nei jos pirmtakės, nesugebėjo nuosekliai generuoti ilgesnių teksto blokų ir buvo linkusi kartotis. Vėlesnės „GPT“ versijos tapo dabar mums geriausiai pažįstamais ir naudojamais DI pokalbių robotais.

„Pastarųjų metų progresas DI srityje buvo tikrai stulbinantis. Galima sakyti, kad ši sritis duoda jau brandžių vaisių – įrankių kasdienybėje iškylančioms problemoms spręsti. Įdomu, kur link visa tai nuves – galbūt po didelio susižavėjimo turėsime „DI žiemą”, o gal įsisiūbavęs progresas tik dar labiau sustiprins DI pajėgumus“, – sako L. Keraitis.

 

„Google“ pokalbių robote „Bard“ įdiegtas naujos kartos dirbtinio intelekto modelis „Gemini Pro“ nuo šiandien pradeda veikti daugelyje pasaulio šalių ir tampa prieinamas daugiau nei 40 kalbų, įskaitant lietuvių. Kartu su atnaujinimu „Bard“ pristato dar vieną naujovę – pakartotinės patikros funkciją. Nuo šiol vartotojai galės patikrinti atsakymus, palyginant juos su internete esančiu turiniu. Atnaujinta pokalbių roboto versija vartotojams prieinama nemokamai.

Pernai gruodį „Google“ pasidalijo žinia apie pasiektą proveržį dirbtinio intelekto (DI) srityje: technologijų bendrovė pristatė „Gemini“ – didžiausią ir galingiausią savo DI modelį. „Bard“ su „Gemini Pro“ versijoje gerokai patobulintos supratimo, apibendrinimo, samprotavimo, kodavimo ir planavimo funkcijos.

Į „Bard“ integruota „Gemini Pro“ versija nuo ketvirtadienio tampa prieinama daugiau nei 230 šalių ir teritorijų visame pasaulyje bei daugiau nei 40 kalbų, įskaitant ir lietuvių. 

Tai ypač praplės nemokamo pokalbių roboto galimybes. Pirmaujanti didžiųjų kalbos modelių ir pokalbių robotų vertinimo organizacija „Large Model Systems Organization“ (LMSYS) neseniai pripažino, kad „Bard“ su „Gemini Pro“ yra vienas geidžiamiausių šiuo metu egzistuojančių pokalbių robotų, ir pažymėjo, kad „Bard“ padarė „stulbinamą šuolį į priekį“.

Svarbus pokalbių roboto atnaujinimas – pakartotinės patikros funkcija. Nuo šiol „Bard“ naudotojai galės pasitikrinti atsakymus lietuvių kalba. Spustelėjus „G“ piktogramą, pokalbių robotas perskaitys atsakymą ir patikrins, ar internete yra informacijos atsakymui pagrįsti. Spustelėjus pažymėtas frazes, vartotojai galės sužinoti daugiau apie paieškos „Google“ ar internete metu rastą patvirtinančią arba prieštaraujančią informaciją.

Su šiais atnaujinimais „Bard“ tampa dar labiau prieinamas, pajėgesnis ir geriau pritaikytas atlikti įvairias užduotis – nuo sudėtingų kūrybinių projektų iki smulkių kasdienių užduočių.

Vystydami DI technologijas, „Google“ laikosi tvirto ir atsakingo požiūrio, tad diegiant atnaujinimus technologijų įmonė aktyviai bendradarbiavo su ekspertais, politikos formuotojais ir privatumo priežiūros institucijomis.

Naujausią „Bard“ su „Gemini Pro“ versiją išbandyti nemokamai galima adresu bard.google.com.

Po naujausio „Google Chrome“ atnaujinimo dirbtinis intelektas (DI) dar arčiau priartės prie paprastų vartotojų. Populiariausia pasaulyje naršyklė praėjusią savaitę pasipildė trimis naujomis DI funkcijomis, kurios padės nepasimesti skirtukų gausoje, padailins naršyklės išvaizdą ir netgi už mus parašys tekstą, kai to prireiks. „Telia“ Skaitmeninės pažangos centro ekspertai atskleidžia, kaip šiomis naujovėmis bus galima pasinaudoti.

„DI jau antrus metus iš eilės yra karščiausia tema technologijų industrijoje, o jo vystymosi tempai ir toliau išlieka įspūdingi. Tačiau DI populiarėjimas yra viena, kai tam reikia eiti į specializuotą internetinį puslapį ar naudoti išmanymo reikalaujančius įrankius, o visai kita, kai jis tiesiog atsiduria 3 milijardų žmonių naudojamoje naršyklėje ir dar veikia automatiškai. „Chrome“ atsiradusios mašininio mokymosi funkcijos ne tik pakeis tai, kaip naršome internete, bet ir DI galimybes leis išbandyti tiems, kas tam iki šiol neturėjo motyvacijos arba nejautė poreikio“, – atnaujinimo reikšmę pabrėžia „Telia“ Skaitmeninės pažangos centro skaitmenizacijos ekspertė Diana Gold.

Ekspertė atkreipia dėmesį, kad nors sparčiai išpopuliarėjus „OpenAI“ įrankiams, „Google“ savo DI įrankį LLM išleido po daugiau nei metų, tačiau kaip didžiausia paieškos platforma nesiruošia atsisakyti lyderio pozicijos DI vystymo ir pritaikymo srityje.

Skirtukų betvarkei – viso gero 

Planuojant kelionę ar atliekant kitą atsakingą užduotį, daugelio mūsų naršyklėse skirtukų skirtukų pridygsta lyg grybų po lietaus. Skrydžio bilietų svetainę veja viešbučių rezervacija, paskui jas seka orų prognozių puslapis ir naujo lagamino paieškos internetinėse parduotuvėse. O galiausiai visa svarbi informacija pasimeta tarp „YouTube“ kelionių laidų ir susirašinėjimų socialiniuose tinkluose.

„Tvarkingai sudėlioti skirtukai turėtų palengvinti kelių darbų atlikimą vienu metu, bet juos grupuoti rankiniu būdu daug kam yra didelis vargas. Laimė, naujausioje M121 „Chrome“ versijoje tą už mus gali atlikti DI – tereikia užvesti kursorių ant norimo skirtuko ir spustelėjus dešinįjį pelės klavišą pasirinkti „Organize Similar Tabs“ arba šią funkciją aktyvuoti paspaudus skirtukų skilties pradžioje esančią, žemyn nukreiptą rodyklę. „Chrome“ skirtukus suskirstys pagal temą, sugalvos grupių pavadinimus ar net joms labiausiai tinkančius jaustukus“, – paaiškina D. Gold.

Skirtukų grupių tipai gali būti patys įvairiausi. Jei renkatės naują išmanųjį ir skaitote daug įvairiausių apžvalgų, DI jas suskirstys pagal telefono modelį. Ieškant pigių skrydžių ir apartamentų, „dirbtinės smegenys“ skirtukus atskirs į atitinkamas grupes. Bandote vienu metu suderinti darbinės ataskaitos rengimą ir filmo vakarui paieškas? „Chrome“ DI pasirūpins, kad šie darbai nesusipainiotų. 

Budintis rašymo pagalbininkas 

Skaitmeninėje erdvėje šiandien beveik neįmanoma pabėgti nuo rašymo. Nesvarbu, ar tai būtų eilinis atsakymas į kolegos elektroninį laišką, ar socialinio tinklo įrašas – mokėti artikuliuotai reikšti mintis raštu tampa vis svarbesniu įgūdžiu. Visgi tam talentą turime ne visi, o net jeigu ir esame tuo apdovanoti, kartais būname tiesiog pernelyg pavargę, kad sugebėtume internetinę plunksną tinkamai „pagaląsti“.

Šią problemą jau kurį laiką galėjome spręsti naudodami „ChatGPT“ ar „Bard“ DI asistentus, bet neretai to atsisakydavome dėl teksto trumpumo ar nepatogaus teksto kopijavimo/įklijavimo proceso. Tačiau „Chrome“ bet kokius DI naudojimo stabdžius „išjungia“ su nauju „Help Me Write’ funkcionalumu. Spustelėjus dešinį pelės klavišą ant bet kokio teksto lauko ir pasirinkus minėtą naujovę, pakaks parašyti kelis žodžius ir likusį tekstą už vartotoją sukurs „Gemini“ didžiuoju kalbos modeliu (LLM) paremtas pagalbininkas.

„Tai gali būti bet kas – „LinkedIn“ įrašas apie pasiekimus profesinėje srityje, sveikinimas draugui gimtadienio proga, mandagus atsakymas į verslo partnerio užklausą, kvietimas į konferenciją ir daug kitų pačių įvairiausių rašto darbų. „Chrome“ įdiegtam asistentui tereikia duoti šiek tiek konteksto ir jis parašys profesionaliai skambantį tekstą. Jei vartotojui DI kūrybos rezultatas nebūtų priimtinas, „Chrome“ netgi leidžia pasikoreguoti sugeneruoto teksto ilgį ir toną, kad jis skambėtų profesionaliau arba draugiškiau“, – pasakoja „Telia“ Skaitmeninės pažangos centro ekspertė.

„Google“ aplikacijų tyrinėjimais pagarsėjęs tinklaraštininkas „AssembleDebug“ taip pat neseniai aptiko įrodymų, kad naujausiose „Android“ ir naršyklėms skirtose „Gmail“ versijose „Help Me Write“ funkcija žengs dar vieną žingsnį į priekį. Gavusi šiek tiek konteksto, ji ne tik sugebės parengti elektroninio laiško juodraštį, bet ir šio darbo instrukcijas priimti balsu. Kitaip tariant, netrukus atsakinėti į elektroninius laiškus bus galima tiesiog DI padiktavus trumpą santrauką to, ką jis turėtų parašyti pašnekovui.

Atnaujinimo gali tekti šiek tiek palaukti

Paskutinis DI magija pripildytas „Chrome“ atnaujinimas – individualizuoti naršyklės ekrano fonai. Šoniniame naršyklės meniu atvėrus „Customize Chrome“ skiltį ir pasirinkus „Change Theme“, išvysime naują punktą „Create With AI“. Jis leis naršyklės siūlomas temas geriau pritaikyti savo skoniui, pakeičiant jų stilių ir spalvų gamą. Pavyzdžiui, pasirinkus šiaurės pašvaistės temą, DI gali padėti išryškinti violetinį toną ar paveikslą suanimuoti. 

Visos trys DI naujovės integruotos į naujausią „Windows“ ir „Mac“ platformoms skirtą „Chrome (121)“ versiją, bet jų aktyvavimas vykdomas pamažu. Kadangi „Google“ jas vadina eksperimentinėmis, kol kas DI funkcijos veikia tik daliai JAV gyvenančių vartotojų, kurie „Chrome“ prisijungimui naudoja įprastą, o ne mokslui ar verslui skirtą „Workspace“ paskyrą. Vis dėlto „Google“ pažadėjo „Chrome“ DI prieinamumą plėsti, todėl išmaniosios galimybės anksčiau ar vėliau pasieks ir Lietuvos gyventojus.

Pasak D. Gold, norint pasitikrinti, ar jas jau galima aktyvuoti savo kompiuteryje, reikėtų spustelėti dešiniajame viršutiniame naršyklės kampe esančius tris taškus, atverti nustatymų meniu ir jame ieškoti „Experimental AI“ puslapio. Jei jo neradote, reiškia „Google“ DI funkcionalumo jūsų paskyrai dar kol kas neaktyvavo.

Puslapis 1 iš 14
Naudojatės „WhatsApp“ savo „Android“ telefone? Netrukus už vieną pokytį gali tekti susimokėti

RRT ataskaita: „Tele2“ išlaiko lyderio poziciją, auga interneto saugumo sprendimų poreikis

Technologijų paroda brėžia naują kryptį: didelis dėmesys produktų dizainui

Samsung pristato „Galaxy SmartTag2“ sekiklį

„Tele2“ kartu su „Interpol“ saugo vaikus nuo išnaudojimo internete: skaičiai šokiruoja

Naujas prefiksas „0“ jau veikia: programėlės, padėsiančios akimirksniu atnaujinti kontaktus telefone

Fotografas D. Ščiuka pataria, kaip pasidaryti profesionalių nuotraukų su telefonu: padės dirbtinis intelektas

Naujas DI vaizdo įrašų kūrimo įrankis pribloškė: tuoj galėsime namuose „gaminti“ net Holivudo filmus?

Interneto sukčiai nemiega: per mėnesį sustabdyta 7 mln. sukčiavimo atvejų 

„Fintech Day“ konferencija: dirbtinis intelektas, tvarus investavimas ir pokyčiai finansų srityje

„Samsung“ pristatė naująją „Galaxy Fit3” išmaniąją apyrankę, skirtą stebėti sveikatingumo rodiklius

„Logitech“ pirmoji bendradarbiavimui skirtų vaizdo sprendimų asortimente perėjo prie perdirbto plastiko ir antrosios gyvybės medžiagų

Netikrus profilius dirbtinis intelektas „kepa“ milijardais: 5 žingsniai, kaip juos atpažinti socialiniuose tinkluose

„Luminor Phone POS“ Lietuvoje jau išbandė daugiau nei 200 prekybininkų

Laukiamiausi 2024 m. vaizdo žaidimai: nuo atgimusios „Final Fantasy VII“ klasikos iki „S.T.A.L.K.E.R. 2“ siaubo Černobylyje

„Philips Monitors“ E1 linijoje – keturi nauji monitoriai šių laikų profesionalams, dirbantiems hibridinėje darbo aplinkoje