Lietuviška vinilo ploštelių, naudotų knygų ir kitų vintažinių prekių platforma „Sena.lt“ pirmoji pasaulyje savo katalogo paiešką integravusi į „ChatGPT“, teigia Horizontal Media, UAB. 

Naudotų knygų prekyvietė (angl. marketplace) „Sena.lt“ pristatė savo programėlę (angl. app) „ChatGPT“. Ją įsidiegę vartotojai gali pokalbio su dirbtinio intelekto asistentu metu ieškoti „Sena.lt“ siūlomų knygų, plokštelių ir kitų prekių bei gauti konkrečius pasiūlymus su kainomis ir nuorodomis į konkrečius skelbimus.

Norėdamas pasinaudoti nauja funkcija, vartotojui tereikia „ChatGPT“ programėlių kataloge prisidėti „Sena.lt“ ir pokalbyje aprašyti, ko ieško. Paieškos rezultatai pateikiami tiesiog pokalbyje – vartotojas mato parinktų pagal užklausą knygų pavadinimus, autorių, kainą, būklę ir nuorodas į konkrečius skelbimus.

Skirtingai nei įprastoje svetainės paieškoje, vartotojui nereikia rinktis kategorijų ar filtrų – paieška iš karto prisitaiko prie vartotojo poreikių. Pakanka pasakyti, ko ieškoma, pavyzdžiui, „lietuviška receptų knyga iki 10 eurų“, „džiazo plokštelės, pigiausios pirmiausia“ ar „dovana dešimtmečiui, kuris domisi dinozaurais“, ir asistentas pats parenka kategoriją, kainos ribą, kalbą, žanrą ar leidimo metus. Rezultatus galima tikslinti tame pačiame pokalbyje: paprašyti pigesnių ar naujesnių leidimų, tik kietais viršeliais, tik pasiimant Vilniuje arba „daugiau tokių kaip šis“. Ieškoti galima ir pagal aprašymą, o ne tikslų pavadinimą – pavyzdžiui, „knyga apie tarpukario Vilniaus architektūrą“.

„Žmonių paieškos įpročiai keičiasi – vis dažniau jie ne naršo atskiras interneto svetaines, o savo poreikį iš karto suformuluoja dirbtinio intelekto asistentui. Norime, kad tokiu būdu būtų galima atrasti naudotas knygas, plokšteles ir įvairius interjero daiktus. Pirkėjui tai sutrumpina paieškos kelią – nebereikia žinoti, kokioje kategorijoje ar pagal kokį filtrą ieškoti, o pardavėjų skelbimams atveria papildomą auditoriją. Labai džiaugiamės, vieni pirmųjų galintys pristatyti tokią paieškos galimybę Lietuvos vartotojams“, – sako Tautvydas Stasiulis, „Horizontal Media” grupės vadovas.

Artimiausiu metu „Sena.lt“ planuoja programėlę plėsti personalizuotos paieškos kryptimi. Vartotojas galės vieną kartą nurodyti savo pomėgius, biudžetą ar miestą, kuriame patogu atsiimti prekę, ir šie kriterijai bus taikomi visoms tolesnėms paieškoms. Retų leidimų ir plokštelių kolekcininkams numatoma galimybė paprašyti asistento pranešti, kai kataloge atsiras ieškomas skelbimas. Taip pat planuojama, kad pardavėjai galės pokalbyje pasitikrinti, už kiek panašios knygos ar plokštelės parduodamos platformoje.

„OpenAI“ pokalbiuose veikiančias programėles ir jų kūrimo įrankius pristatė 2025 m. spalį. Tarp pirmųjų partnerių buvo „Booking.com“, „Canva“, „Figma“ ir „Spotify“. Šiuo metu išorinių paslaugų integracijos platinamos per bendrą „ChatGPT“ programėlių katalogą. Prieš paskelbiant programėlę viešai, jos pateikimą peržiūri „OpenAI“.

Apie „Sena.lt“

„Sena.lt“ – lietuviška naudotų knygų ir vintažinių prekių prekyvietė, kurioje pirkėjai gali rinktis iš daugiau nei 300 tūkst. skelbimų: retų knygų ir pirmųjų leidimų, kolekcinių vinilo plokštelių, stalo žaidimų bei namų ir interjero daiktų. Platforma priklauso Baltijos šalyse veikiančiai interneto platformų grupei „Horizontal Media“, taip pat valdančiai „Autogidas.lt“, „Domoplius.lt“, „Tempo.lt“ ir Latvijos naudotų knygų platformą „iBook.lv“.

Šiandien su situacija kuomet vėlų vakarą suskamba telefonas, o atsiliepus artimas žmogus prašo pagalbos, gali susidurti kiekvienas.

Balsas atrodo tikras. Intonacija pažįstama. Emocija įtikinama. Tokioje situacijoje natūralu reaguoti iš karto, o ne sustoti ir tikrinti faktus.

Būtent čia išryškėja viena svarbiausių naujojo skaitmeninio amžiaus problemų: vaizdas ir garsas nebėra tokie patikimi įrodymai, kaip manėme anksčiau. Dirbtinio intelekto (DI) įrankiai jau leidžia kurti vis įtikinamesnes balso, veido, nuotraukų ir vaizdo klastotes. Tai keičia ne tik technologijų rinką, bet ir pačią pasitikėjimo logiką.

Ilgą laiką vadovavomės paprasta taisykle: gandais galima netikėti, bet jei pats pamačiau ar išgirdau, vadinasi, tai tikra. 2026-aisiais vien šia taisykle pasikliauti jau nebegalime.

Sintetinės tikrovės era

Dar visai neseniai įtikinamai suklastoti žmogaus balsą ar veidą reikėjo gerokai daugiau techninių įgūdžių, laiko ir išteklių. Šiandien tokie įrankiai tampa vis prieinamesni, pigesni ir paprastesni naudoti.

Tai nereiškia, kad kiekviena klastotė yra tobula. Tačiau net ir neidealiai sukurtas turinys gali pasirodyti įtikinamas, kai žmogus jaučia spaudimą reaguoti nedelsiant. Sukčiams dažnai nereikia nepriekaištingo rezultato – jiems pakanka kelių sekundžių įtikinamo balso, skubos jausmo ir emocinio spaudimo.

Stanfordo universiteto „AI Index 2026“ ataskaita leidžia šią problemą įvertinti platesniame kontekste. Dokumentuotų su DI susijusių incidentų skaičius per metus išaugo nuo 233 iki 362. Tai nereiškia, kad visi šie incidentai buvo susiję su balso klonavimu ar vaizdo klastotėmis, tačiau duomenys atskleidžia bendrą tendenciją – DI keliamos rizikos tampa vis dažnesnės, įvairesnės ir sunkiau valdomos.

Kartu mažėja ir didžiųjų DI modelių kūrėjų skaidrumas. Stanfordo ataskaitoje nurodoma, kad Pamatinių modelių skaidrumo indekso (angl. Foundation Model Transparency Index) vidurkis sumažėjo nuo 58 iki 40 balų iš 100. Didžiausia skaidrumo stoka išlieka srityse, kuriose visuomenei ir reguliuotojams ypač svarbu turėti daugiau aiškumo: mokymo duomenų, skaičiavimo išteklių ir modelių poveikio stebėsenos po jų išleidimo.

Tai nereiškia, kad kiekvieno konkretaus balso klonavimo ar vaizdo generavimo įrankio naudojimo neįmanoma atsekti. Tačiau tai atskleidžia platesnę problemą: galingiausi DI įrankiai plinta greičiau, nei visuomenė ir institucijos spėja sukurti aiškias jų priežiūros, atsekamumo ir atsakomybės taisykles.

Nulaužiamas ne įrenginys, o žmogaus reakcija

Klasikiniai sukčiavimo būdai dažnai rėmėsi prastai parengtais laiškais, įtartinomis nuorodomis ar skambučiais iš nepažįstamų numerių. Tokias apgavystes ne visada buvo lengva atpažinti, tačiau jas dažnai išduodavo aiškūs įspėjamieji ženklai.

DI keičia šią situaciją. Dabar sukčiai gali taikytis ne tik į slaptažodžius ar banko duomenis, bet ir į žmogaus emocinę reakciją. Jei skambučio metu išgirstate vaiko, mamos, sutuoktinio ar vadovo balsą, pirmiausia reaguojate į jo pažįstamumą ir suvokiamą grėsmę, o tik paskui imate racionaliai vertinti situaciją.

JAV Federalinė prekybos komisija yra įspėjusi, kad sukčiams gali pakakti trumpos internete rastos garso ištraukos, pavyzdžiui, iš socialiniuose tinkluose paskelbto vaizdo įrašo, kad pasitelkę DI jie galėtų imituoti artimo žmogaus balsą. Kuo daugiau žmonės viešai dalijasi garso bei vaizdo turiniu, tuo daugiau medžiagos gali būti panaudota klastotėms kurti.

Svarbu suprasti, kad tokios apgavystės veikia ne todėl, kad žmonės yra kvaili ar neatsargūs. Jos veiksmingos todėl, kad išnaudoja natūralias žmogiškas reakcijas: rūpestį artimaisiais, norą padėti, baimę pavėluoti ir pasitikėjimą pažįstamu balsu.

Kai žmogus girdi „reikia veikti dabar“, jam tampa sunkiau ramiai ir kritiškai įvertinti situaciją. Būtent todėl skubos jausmas, prašymas niekam nesakyti ir reikalavimas greitai pervesti pinigus yra vieni svarbiausių įspėjamųjų ženklų.

Nulinio pasitikėjimo principas – ir kasdienybėje

Kibernetinio saugumo srityje jau seniai taikomas vadinamasis nulinio pasitikėjimo principas. Jo esmė paprasta: net jei informacija ar jos šaltinis atrodo pažįstami ir patikimi, tai dar nereiškia, kad jais galima aklai pasitikėti. Reikia papildomo patvirtinimo.

Anksčiau ši logika daugiausia buvo taikoma įmonių tinklams, darbuotojų paskyroms ir įrenginiams. Šiandien ja vis dažniau tenka vadovautis ir kasdieniame gyvenime.

Jeigu sulaukiate netikėto skambučio ar žinutės, kuria artimas žmogus prašo pervesti pinigų, atskleisti slaptažodį ar prisijungimo kodą arba atlikti kitą neįprastą veiksmą, vien balso ar vaizdo nebepakanka. Reikia papildomai įsitikinti žmogaus tapatybe kitu būdu.

Tai gali būti labai paprasta. Nutraukite pokalbį ir patys perskambinkite artimajam numeriu, kurį jau turite savo telefone, arba susisiekite su juo kitu įprastu būdu. Galite užduoti klausimą, į kurį atsakymą žino tik jūsų artimasis. O dar geriau – iš anksto susitarkite su šeima dėl saugos frazės.

Saugos frazė neturi būti sudėtinga. Tai gali būti paprastas žodis ar sakinys, kurio neskelbiate socialiniuose tinkluose ir kurį žino tik artimiausi žmonės. Jei kas nors skambina apimtas panikos ir prašo pinigų, pirmas klausimas gali būti labai paprastas: „Kokia mūsų saugos frazė?“

Jei atsakymo nėra, pokalbį reikia nutraukti ir situaciją patikrinti kitu būdu.

Viešas balsas ir veidas tampa vis jautresne informacija

Iki šiol privatumą dažniausiai siejome su slaptažodžiais, asmens kodais, banko duomenimis ar namų adresu. Tačiau DI amžiuje vis svarbesnė tampa ir informacija, kurią anksčiau galėjome laikyti gana nekalta: balsas, veidas, kalbėjimo maniera ar kasdienio gyvenimo vaizdo įrašai.

Tai nereiškia, kad turime nustoti fotografuotis, filmuoti ar dalytis savo gyvenimo akimirkomis internete. Tačiau verta suprasti, kad viešai prieinami garso ir vaizdo įrašai gali būti naudojami ne tik bendravimui ar prisiminimams išsaugoti, bet ir klastotėms kurti.

Ypač atsargiai reikėtų vertinti viešai prieinamą vaikų, senjorų, vadovų ir kitų viešų asmenų garso bei vaizdo turinį. Tas pats pasakytina apie darbuotojus, turinčius prieigą prie jautrių duomenų ar priimančius finansinius sprendimus. Kuo daugiau tokios medžiagos prieinama internete, tuo lengviau sukurti įtikinamą imitaciją.

Tai nėra raginimas visko bijoti. Tai raginimas pripažinti, kad skaitmeninė higiena keičiasi. Anksčiau saugojome slaptažodžius. Dabar vis dažniau turime galvoti ir apie savo balso bei veido skaitmeninį pėdsaką.

Kaip keičiasi pasitikėjimas?

Svarbiausia išvada nėra ta, kad niekuo nebegalima tikėti. Toks požiūris taip pat būtų pavojingas, nes visuomenei būtinas pasitikėjimas. Be jo neįmanomi nei santykiai, nei verslas, nei viešasis gyvenimas.

Tikroji išvada kita: šiandien pasitikėti turime kitaip nei anksčiau – ne aklai, o patikrinę.

Anksčiau pakakdavo pamatyti ar išgirsti. Dabar vis dažniau reikia papildomai patikrinti tai, ką matome ir girdime. Ar informacija gauta iš oficialaus šaltinio? Ar galima perskambinti? Ar prašymas atitinka įprastą žmogaus elgesį? Ar nespaudžiama veikti tuoj pat? Ar nereikalaujama pervesti pinigų, atskleisti slaptažodžių ar prisijungimo kodų? Ar galima tapatybę patvirtinti kitu būdu?

Įmonėse tai reiškia aiškias finansinių pervedimų, vadovų nurodymų ir dalijimosi jautria informacija taisykles. Jei darbuotojas gauna balso žinutę ar vaizdo skambutį, kuriame vadovas prašo skubiai atlikti pavedimą, vien to neturėtų pakakti nurodymo autentiškumui patvirtinti. Tokį prašymą reikėtų papildomai patvirtinti oficialiu kanalu ir vadovautis aiškia procedūra.

Šeimose tai reiškia iš anksto sutartas saugos frazes ir paprastą taisyklę: jei netikėtas skambutis kelia paniką ir sulaukiame prašymo skubiai pervesti pinigų, pirmiausia patikriname situaciją ir tik tada veikiame.

Naujas skaitmeninio raštingumo etapas

„Kol nepamatysiu, nepatikėsiu“ buvo naudinga taisyklė tada, kai vaizdą ir garsą suklastoti buvo sunku. Tačiau DI keičia mūsų požiūrį į tai, ką matome ir girdime. Šiandien tikroviškai atrodantis vaizdas ar pažįstamas balsas nebūtinai yra patikimas įrodymas – tai gali būti tik dar vienas signalas, kurį reikia patikrinti.

Tai nereiškia, kad turime gyventi nuolatinėje baimėje. Tiesiog turime prisitaikyti prie naujų skaitmeninio saugumo iššūkių – taip, kaip kadaise išmokome neatidaryti įtartinų nuorodų, nesidalyti slaptažodžiais ir nevesti banko duomenų nepatikimose svetainėse.

DI nesunaikino pasitikėjimo – jis tiesiog pakeitė jo taisykles. Nuo šiol pasitikėti vien tuo, ką matome ar girdime, nebepakanka. Vis svarbiau gebėti patikrinti informacijos šaltinį, prieš reaguojant akimirką sustoti ir nepasiduoti dirbtinai kuriamam skubos jausmui.

Dirbtinį intelektą įdarbino „Amazon“, „Revolut“, „Spotify“ bei kitos didelės įmonės. Su jo pagalba aptarnavimą paspartina net iki 8 kartų. „Bitė Lietuva“ pranešime žiniasklaidai rašoma, kad DI naudoja ir telekomunikacijų bendrovės. 

„Dar visai neseniai pokalbis su DI dažniausiai reiškė kelis iš anksto paruoštus atsakymus. Šiandien DI geba suprasti laisvai suformuluotą klausimą, išlaikyti pokalbio kontekstą, padėti atlikti konkrečius veiksmus ar atpažinti, kada reikalinga žmogaus pagalba. Klientui svarbiausias rezultatas – atsakymą gauti greičiau, nelaukiant, kol atsilaisvins konsultantas“, – sako Ugnė Okulevičienė, „Bitė Lietuva“ DI projektų vadovė.

DI jau galima paskambinti

DI, su kuriuo galima ne tik susirašinėti, bet ir kalbėtis telefonu, jau aptarnauja milijonus žmonių. Pavyzdžiui, Lietuvoje gerai žinomos finansinių paslaugų bendrovės „Revolut“ DI sprendimas veikia 20 pasaulio šalių ir skirtingomis kalbomis priima apie 25 tūkst. skambučių per mėnesį, skelbia bendrovė. Skaičiuojama, kad kliento klausimas taip gali būti išsprendžiamas net 8 kartus greičiau nei bendraujant su konsultantu.

„Balso DI vertė atsiranda tada, kai pokalbis neapsiriboja vien atsakymu į klausimą. „Revolut“ atveju vieno pokalbio metu galima atlikti veiksmus su kortelėmis, jas blokuoti, valdyti prenumeratas, stebėti investicijas, planuoti biudžetą. Prireikus DI pokalbį gali perduoti darbuotojui“, – sako U. Okulevičienė.

DI vis aktyviau įdarbinamas ir aptarnaujant milžiniškus klientų srautus. Elektroninės prekybos milžinės „Amazon“ naudojamas DI į klientų klausimus atsako balsu, raštu, el. paštu ir kitais kanalais. Bendraudamas balsu klientas gali kalbėti natūraliai, savais žodžiais – DI supranta skambučio priežastį, gali užduoti papildomų klausimų, atpažinti kalbėjimo toną ir tai daro daugiau kaip 50 kalbų.

„Muzikos ir tinklalaidžių platforma „Spotify“ DI pasitelkia kalbų barjerui mažinti. Daugiau kaip 760 mln. klientų visame pasaulyje turinti bendrovė klientų aptarnavimo pokalbiuose naudoja DI vertimą realiuoju laiku – taip konsultantai gali padėti skirtingomis kalbomis kalbantiems klientams“, – pasakoja U. Okulevičienė.

Klientams tenka trumpiau laukti

DI ne vienerius metus naudoja ir kasdienes paslaugas teikiančios bendrovės. 2021 metais įdiegtas „Ikea“ sprendimas Billie gali patikrinti užsakymo būseną ir pristatymo laiką, pranešti apie trūkstamas ar sugadintas prekes. Šis DI įrankis savarankiškai išsprendžia apie 47 proc. visų klientų užklausų, skelbia „Ikea“.

„Didžiausia DI nauda atsiskleidžia sprendžiant dažnai pasikartojančius klausimus. Klientui nereikia laukti eilėje, o darbuotojams lieka daugiau laiko sudėtingesnėms situacijoms, kuriose iš tiesų reikalingas žmogaus įsitraukimas. Pavyzdžiui, skelbiama, kad „H&M“ naudojamas DI išsprendžia iki 70 proc. klientų užklausų“, – sako skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ DI projektų vadovė.

Vokietijos telekomunikacijų bendrovės „Deutsche Telekom“ DI su klientais visą parą bendrauja tiek raštu, tiek balsu.

DI klientų aptarnavime dirba ir Lietuvoje. Pernai skaitmeninių paslaugų bendrovė „Bitė Lietuva“ pristatė raštu su klientais bendraujančią DI konsultantę AI-stę.

„Mums svarbu, kaip greitai žmogus gauna jam reikalingą atsakymą ir išsprendžia savo klausimą. Nuo starto su AI-ste jau bendravo daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žmonių. Ji savarankiškai padėjo išspręsti apie 70 proc. visų užklausų“, – skaičiuoja U. Okulevičienė.

Atsakymą AI-stė vidutiniškai pateikia per 6 sekundes, maždaug 10 kartų greičiau nei konsultantas. Vienu metu ji gali aptarnauti praktiškai neribotą skaičių žmonių.

Naujasis Lietuvos technologijų startuolio „Hostinger“ įrankis DI paverčia verslo pagalbininku. Su programėlės pagalba bus galima sukurti svetainę, programėlę bei plėsti verslą.

Žmonių poreikiai ir lūkesčiai keičiasi

„Hostinger“ evoliuciją iš interneto svetainių kūrimo ir hostingo paslaugų teikėjo į DI grįstą verslo auginimo platformą lydi spartus augimas. 2025 m. bendrovės pajamos padidėjo 51 proc. iki 275,4 mln. eurų, o klientų skaičius išaugo 35 proc. iki 4,6 mln. daugiau nei 150 šalių. Ilgalaikį bendrovės augimą šiemet įvertino ir „Financial Times“ su „Statista“, pripažinusios „Hostinger“ antra nuosekliausiai augančia bendrove Europoje.

Keičiasi ne tik pati „Hostinger“, bet ir tai, ką jos klientai nori sukurti internete. Prieš metus mažiau nei 4 proc. „Hostinger“ įrankiais kuriamų projektų nepateko į tradicinių interneto svetainių kategorijas. Šiandien tokių projektų jau beveik kas penktas: tai klientų savitarnos portalai, internetinės programėlės, mokymosi platformos ir kiti verslo įrankiai.

Šiais atvejais vien gražaus puslapio internete neužtenka. Klientų portalui reikia saugaus prisijungimo ir vartotojų paskyrų, internetinėms programėlėms – duomenų bazės, el. parduotuvei – prekybos infrastruktūros, o DI paremtam produktui – integruoto dirbtinio intelekto.

Būtent čia atsiranda skirtumas tarp generatyvinio ir agentinio DI. Generatyvinis DI gali pasiūlyti dizainą ar parašyti kodą. Agentinis DI gali ne tik pasiūlyti, ką reikėtų padaryti, bet ir pats atlikti konkrečius veiksmus.

„Šiais laikais konkurencija jau nebevyksta dėl to, kas greičiau sugeneruos pagrindinį puslapį. Svarbiausia, kas nutinka po to. Ar DI gali sukurti klientų valdymo sistemą, paleisti el. parduotuvę, padėti pritraukti klientų ir toliau augti? Būtent šiuos iššūkius ir norime padėti spręsti savo klientams su „AI Builder“, – sako „Hostinger“ produkto viceprezidentė Auksė Žirgulė.

Nuo idėjos iki klestinčio verslo vienoje platformoje

„AI Builder“ apjungia skirtingas kūrimo internete patirtis, kurias iki šiol siūlė du atskiri įrankiai. „Hostinger Website Builder“ svetainių kūrimui pirmenybę teikė rankiniam redagavimui, tuo tarpu 2025 m. pristatytas „Hostinger Horizons“ išplėtė galimybes kurti ne tik svetaines bet ir internetines aplikacijas tiesiog bendraujant su DI.

Dabar, riboms tarp interneto svetainių ir aplikacijų nykstant, šios kryptys susiliejo vienoje platformoje.

Perkelti idėją į internetą galima ne tik tekstine užklausa. Pavyzdžiui, restorano savininkas gali įkelti meniu PDF failą, dizaineris – ekrano nuotrauką ar fotografiją, o verslininkas – pateikti savo senos, atgyvenusios svetainės nuorodą. „AI Builder“ šią informaciją pavers svetaine, parduotuve, aplikacija ar įrankiu.

Vartotojas pats nusprendžia kaip – rankiniu ar DI agento režimu – nori kurti ir vystyti projektą toliau.

Dauguma reikalingų įrankių yra integruoti ir veikia „Hostinger“ infrastruktūroje, todėl vartotojui nereikia kiekvienai funkcijai ieškoti paslaugų teikėjų, kurti papildomų paskyrų ar jungti skirtingų sistemų. Pavyzdžiui, paprašytas sukurti registracijos funkciją „AI Builder“ iškart parengs duomenų bazę, sukonfigūruos prisijungimą slaptažodžiu, vienkartiniu kodu ar per „Google“ ir „Apple“. Paprašytas sukurti el. parduotuvę jis aktyvuos reikiamus funkcionalumus, tokius kaip mokėjimai ir prekių pristatymas. Norint pritraukti naujus ir išlaikyti esamus klientus, „AI Builder“ pasitelks „Hostinger Reach“ el. pašto rinkodaros platformą.

„Hostinger“ platforma palaiko ir kitus DI agentus. Su kiekvienu planu siūlomas „Hostinger Connector“ leidžia prijungti vartotojo pasirinktą DI asistentą, įskaitant „Claude Code“, „Cursor“ ar „VS Code“, ir iš jų tiesiogiai valdyti svetainę bei paskyrą.

„AI Builder“ nuo rugpjūčio 18 d. yra prieinamas naujiems ir esamiems „Hostinger“ klientams visame pasaulyje. Esami projektai ir toliau veiks kaip iki šiol. Planus, kainas, suteikiamų DI kreditų kiekį ir kitą naudingą informaciją galite rasti „AI Builder“ polapyje.

Apie „Hostinger“

„Hostinger“ – 2004 m. Lietuvoje įkurtas technologijų startuolis, vystantis DI paremtą internetinio verslo kūrimo ir auginimo platformą. Bendrovės paslaugos apima hostingą, domenus, el. paštą, interneto svetainių ir aplikacijų kūrimą, el. prekybą, el. pašto rinkodarą bei agentinius DI sprendimus.

2025 m. bendrovės pajamos pasiekė 275,4 mln. eurų, o metų pabaigoje jos paslaugomis naudojosi 4,6 mln. klientų daugiau nei 150 šalių. Šiandien „Hostinger“ aptarnauja daugiau nei 5 mln. vartotojų. Didžiausios bendrovės rinkos yra Indija, Brazilija, Indonezija, JAV ir Prancūzija.

„Radisson Hotel Group“ viešbučių tinklas ir technologijų bendrovė „Accenture“ bendradarbiaudami sukūrė dirbtiniu intelektu paremtą programėlę, kuri skirta „ChatGPT“. Programėlės dėka galima ieškoti, planuoti bei lyginti kainas ir rezervuoti kambarį viešbutyje. 

Programėlę galima pasiekti „ChatGPT“ platformoje pavadinimu @RadissonHotels – ji aktyvuojasi tokį pavadinimą įvedus užklausos pradžioje arba susiradus įskiepių ar papildinių skyrelyje.

Programėlė leidžia pokalbio formatu ieškoti viešbučių daugiau nei 100 šalių, jose galima rinktis iš daugiau kaip 1 000 viešbučių. Pradėję pokalbį su DI programėle, keliautojai gali paprašyti konkrečių rekomendacijų, pavyzdžiui, šeimai tinkamo viešbučio savaitgalio poilsiui Amsterdame ar viešbučio Paryžiuje su sporto sale ir SPA netoli Eifelio bokšto.

Programėlė pateikia viešbučių pasiūlymus su realiu laiku atnaujinama informacija apie laisvus kambarius ir kainas, vieta mieste, patogumais, viešbučio aprašymu ir interaktyviais žemėlapiais. Pasirinkę norimą variantą, keliautojai nukreipiami rezervaciją užbaigti tinklo interneto svetainėje.

Ateityje planuojama plėsti funkcionalumus, įtraukiant gilesnį personalizavimą, lojalumo programos atpažinimą, kambarių rezervaciją jau paties pokalbio metu, rezervacijų valdymą, kelionės keitimą ir DI konsjeržo funkcijas.

Ši programėlė – tai svarbus žingsnis visuomenei pereinant prie agentinės prekybos, kurioje paieška, palyginimas ir sprendimų priėmimas vyksta pokalbio forma bendraujant su DI.

Remiantis „Accenture“ vartotojų tyrimu „Consumer Pulse Research“, 87 proc. keliautojų yra pasirengę bendradarbiauti su DI kelionių agentu, kad rastų geriausią pasiūlymą, o 71 proc. teigia, kad bent pusę jų išlaidų viešbučiams ar oro linijoms per artimiausius 12 mėnesių paveiks DI.

Viešbučių tinklas šį pokytį mato ir praktikoje – vis daugiau srauto į rezervacijų puslapius ateina ne iš internetinės paieškos ir įprastų kanalų, bet iš DI platformų.

„Dirbtinis intelektas iš esmės keičia tai, kaip žmonės ieško ir rezervuoja viešbučius, todėl siekiame būti šio pokyčio priešakyje, – sako „Radisson Hotel Group“ komercijos vadovas Gianni Di Fede. – Iš naujo kuriame viešbučių paieškos patirtį naujos kartos keliautojams – pasitinkame juos jau kelionės planavimo etape.“

Programėlė tiesiogiai jungiasi prie viešbučių tinklo sistemų ir realiu laiku pateikia viešbučių informaciją, padedančią greičiau pereiti nuo bendros kelionės idėjos prie konkretaus pasiūlymų sąrašo.

„DI agentais paremta prekyba iš esmės keičia tai, kaip žmonės atranda ir pasirenka prekių ženklus. Kelionių planavimas vis dažniau vyksta pokalbio forma bendraujant su DI, todėl įmonės turi iš naujo apgalvoti, kaip jos pasirodo vartotojui – ne tik tam, kad būtų surastos, bet ir tam, kad būtų pasirinktos bei suteiktų vertę tuo metu, kai priimami sprendimai“, – teigia „Accenture Song“ vadovė Ndidi Oteh.

Programėlė yra platesnės viešbučių tinklo skaitmeninės transformacijos dalis. „Accenture“ padėjo grupei modernizuoti infrastruktūrą, sujungti skirtingus prekių ženklus į vieną pasaulinę platformą ir sudaryti sąlygas personalizuotai rinkodarai.

Programėlė „ChatGPT“ aplinkoje šią sistemą išplečia į naują DI paieškos kanalą, todėl viešbučių tinklas gali išlikti matomas, aktualus ir lengvai rezervuojamas keičiantis keliautojų elgsenai.

Šis projektas – tai „Accenture“ ir „OpenAI“ partnerystės dalis, kuria siekiama padėti organizacijoms praktiškai naudoti DI sprendimų priėmimo procesuose, atverti naujas augimo galimybes, stiprinti ryšį su vartotojais ir didinti veiklos efektyvumą.