Login to your account

Username *
Password *

Degalų brangimas prisidėjo prie daugelio prekių kainų augimo, nes jų logistikos kaštai neišvengiamai įtraukiami į prekės savikainą. Dirbtinis intelektas galėtų ne tik atpiginti kai kurias infliacijos paveiktas prekes ar paslaugas, bet ir sumažinti transporto keliamą taršą miestuose – tuo yra įsitikinęs Lietuvoje veikiančios dirbtinio intelekto taikyme besispecializuojančios informacinių technologijų įmonės UAB „Acrux cyber service direktorius Jokūbas Drazdas.

Išaugusius logistikos kaštus jaučia ir verslas, ir plačioji visuomenė

Jokūbas Drazdas pastebi, kad kovoje su kylančiomis kainomis kartais pravartu į viską pasižiūrėti kūrybingiau ir pasitelkti naująsias technologijas, kurios gali tapti itin efektyviu įrankiu, padedančiu spręsti įvairias problemas.

„Išaugusias kuro kainas gyventojai skausmingiausiai pajuto per padidėjusias maisto produktų kainas. Net jei iki tol maisto produkto kaina santykinai buvo nedidelė, logistikos dedamoji šiandien yra didelė, o tai automatiškai stipriai išaugino maisto produktų savikainą. Įmonės dėl išaugusių kuro kainų taip pat patyrė smūgį, nes kuro kaštai sumažino pelną. Visgi, verslas supranta, kad tam, kad jis išgyventų konkurencinę kovą, negali nuolat kelti kainų, nes infliacijos metu žmonių perkamoji galia mažėja, jie atsisako kai kurių prekių ar paslaugų. Tokia situacija daugelį įmonių paskatino optimizuoti savo logistiką“, – sako Jokūbas Drazdas.

Taip nutiko ir vienam UAB „Acrux cyber service“ klientui, kurį kylančios degalų kainos ir reikalavimai dėl anglies dvideginio emisijos paskatino darbo procesų automatizavimui pasitelkti dirbtinį intelektą.

Dirbtinis intelektas kardinaliai pakeitė chaotišką įmonės logistiką

Pasak Jokūbo Drazdo, analizuodami kliento logistiką, dirbtinio intelekto sprendimus kurianti įmonė, pastebėjo, kad užsakovo logistikoje yra begalė absurdiškų situaciją, kurios prisideda prie kuro sąnaudų didėjimo.

„Pasitaikydavo tokių absurdiškų situacijų, kaip 9 kurjerių tą pačią dieną vykimas į tą patį pastatą pristatyti skirtingas siuntas. Pastebėjome, kad kai kurie kurjeriai baigdavo maršrutus per porą valandų, aplankydami tik 2-3 vietas, o tuo tarpu kitų vežėjų darbo pamaina užsitęsdavo ir jie dirbdavo viršvalandžius. Sunkvežimių vairuotojai dažnai įstrigdavo eismo spūstyse, dėl to dar labiau padidėdavo degalų sąnaudos ir, žinoma, aplinkos tarša“, – teigia Jokūbas Drazdas.

Dirbtinis intelektas pirmiausia optimizavo kurjerių kelionių maršrutus, kurie tapo mažiau persidengiantys. Tai leido 10-15 proc. sumažinti maršrutų ilgį, o su juo ir degalų sąnaudas bei pristatymo laiką.

Taip pat dirbtinis intelektas išsprendė ir kurjerių apkrovos netolygumus. Maršrutai sudaromi, atsižvelgiant į kurjerių skaičių ir adresų pasiskirstymą. Nauji adresai automatiškai dirbtinio intelekto pagalba priskiriami kurjeriui, kuris yra arčiausiai reikiamo adreso.

Nauda pasijuto iš karto

„Įmonėje įdiegus dirbtiniu intelektu pagrįstą logistikos planavimo sistemą, sutrumpėjo krovinių pristatymo laikas, sumažėjo emisijos kiekis, degalų sąnaudos. Iš viso sutaupyta 30 proc. išlaidų, skiriamų logistikai. Bendras kurjerių nuvažiuotas kelias sutrumpėjo daugiau nei du kartus – nuo buvusių 2200 km iki 900 km. Darbuotojai nebedirba viršvalandžių. Vidutinė darbo diena dėl optimizuotų maršrutų sutrupėjo iki mažiau nei 7 valandų“, – rezultatais dalinasi Jokūbas Drazdas.

Dirbtinis intelektas gali padėti kurti tvaresnę logistiką

Pasak dirbtinio intelekto sprendimus kuriančios įmonės vadovo, šis pavyzdys atskleidžia, kaip dirbtinis intelektas gali pasitarnauti ne tik verslui, bet ir visuomenės gerovei.

„Ne tik verslas, įdiegęs dirbtiniu intelektu paremtas sistemas, gauna naudą. Naudos susilaukia ir paslaugos ar produkto vartotojas, kuris dėl sumažėjusių logistikos kaštų gali įsigyti paslaugą ar prekę pigiau, o optimizuoti logistikos maršrutai sumažina oro taršą. Kasmet Lietuvoje kietosios dalelės sukelia beveik 3000 priešlaikinių mirčių, todėl tvari logistika turėtų būti verslo ir viešojo sektoriaus prioritetas“, – sako Jokūbas Drazdas.

Jokūbas Drazdas mano, kad ne tik verslas, bet ir valstybinis sektorius turėtų į savo procesus žiūrėti kūrybingiau ir nebijoti ieškoti sprendimų, susijusių su inovacijomis, kurios gali ženkliai prisidėti prie jų veiklos optimizavimo.

„Kelių erelis“ arba „kelių gaidelis“ – už šių vaizdingų ir jau kone bendrinėmis tapusių sąvokų dažnai slepiasi ne tik neatsakingi vairuotojai, bet ir dideli finansiniai nuostoliai, suluošinta sveikata ar net mirties paliesti žmonių likimai. Nors ekspertai sutinka, jog rizikingas elgesys eisme yra kompleksinė problema, neseniai pristatytos naujos technologijos teikia vilties, kad artimiausiais metais šios „paukščių“ rūšys bus įrašytos į Raudonąją knygą.

Remiantis Lietuvos kelių policijos tarnybos suvestine, eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės, skaičius nuo 2020 m. iki 2021 m. praktiškai nesumažėjo ir toliau laikosi ties 3000 riba. Nors šiokia tokia paguoda galime laikyti mažėjantį mirčių per eismo įvykius skaičių milijonui gyventojų, Lietuva pagal šį rodiklį nuo Europos Sąjungos vidurkio vis dar atsilieka beveik 15 proc.

„Kad ir kaip liūdintų eismo įvykių statistika bei ją nuolat į dugną tempiančios „kelių gaidelių“ populiacijos dydis, turime pripažinti, kad šios problemos sprendimui Lietuvoje buvo skiriama nemažai dėmesio. Aktyvi socialinė reklama, į gatves išriedantis vis gausesnis nežymėtų policijos automobilių parkas, modernūs greičio matuokliai bei dažnai vykdomi policijos reidai davė teigiamų vaisių, bet akivaizdu, jog to vis dar nepakanka.

Visgi trūkstamą žingsnį galėtų padėti žengti išmanios ir visuomenę į „kelių erelių“ gaudymą įtraukiančios programėlės ir dirbtinis intelektas (DI), ne prasčiau, nei policininko akis, aptinkantis eismo taisyklių pažeidimus“, – teigia „Telia“ vaizdo stebėjimo sprendimų vadovas Saulius Kalašnikovas.

Radaras – kiekvieno telefone

Pasak S. Kalašnikovo, Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, viena pagrindinių eismo įvykių priežasčių išlieka greičio viršijimas. Su tuo bandoma kovoti keliuose įrengiant vidutinio greičio matuoklius, statant visuomenėje daug diskusijų sukėlusius „trikojus“ ar periodiškai greitį matuojant rankiniais greičio matuokliais. Tačiau ilgainiui šių priemonių efektyvumas mažėja, nes vairuotojai įsimena stacionarių radarų vietas ir vis labiau įpranta apie policijos reidus pranešti tam skirtose socialinių tinklų grupėse bei populiarioje „Waze“ programėlėje.

Tai suprasdami garsiose Silicio slėnio kompanijose dirbę DI mokslininkai suvienijo jėgas su geriausiais Jungtinės Karalystės universitetais ir sukūrė „Speedcam Anywhere“ programėlę, kuri įgalina pėsčiuosius ir dviratininkus registruoti greičio viršijimo epizodus. Tam nereikia jokios papildomos įrangos – užtenka nukreipti telefono kamerą į galimai greitį viršijantį automobilį ir telefono aplikacija pati nustatys jo viršijimo faktą.

„Speedcam Anywhere“ vartotojui reikia atverti vos išgirdus ar pamačius greitį viršijantį automobilį. Programėlė nuskaito jo valstybinį numerį, pagal jį iš transporto priemonių registro nustato automobilio modelį bei atstumą tarp ašių. Jis palyginamas su filmuota medžiaga ir pagal tai apskaičiuojamas važiavimo greitis. Vartotojui suteikiami du pasirinkimai – išsaugoti filmuotą medžiagą arba pagal ją sugeneruoti pranešimą policijai“, – aplikacijos veikimo principą aiškina pašnekovas.

Kita vertus, motyvuodamos abejotinu matavimo tikslumu, šią programėlę kol kas atmetė tiek „Google Play Store“, tiek „App Store“ parduotuvės, o „Speedcam Anywhere“ kritikai kelia visuomenėje jautrią teoriją apie taip neva kuriamą visuotino sekimo sistemą. Tačiau akivaizdu, jog iki galo išsprendus patikimumo klausimus potencialiu radaru tapti galintis kiekvieno praeivio telefonas per labai trumpą laiką galėtų nuo greičio viršijimo atgrasyti daugumą „kelių erelių“.

Budri dirbtinio intelekto akis

Kita pastarųjų metų tendencija, kelianti didelį pavojų eismo saugumui – telefono laikymas rankose vairavimo metu. Vairuotojai šiais laikais ne tik kalba jį pridėję prie ausies, bet ir neatsispiria pagundai atrašyti į žinutes ar apimti nuobodulio – netgi praslinkti savo socialinių tinklų naujienų srautą. Tai sukontroliuoti pakankamai sudėtinga, kadangi šio pažeidimo negali užfiksuoti koks nors radaras – tam vis dar būtinos policininko akys, kurioms dažnai tenka ir daug kitų užduočių.

„Jungtinės Karalystės Varvikšyro grafystės policija šiemet išbandė furgoną, kuris gali savarankiškai fiksuoti mobiliuosius telefonus prie vairo naudojančius, o taip pat saugos diržo neseginčius asmenis. Tai atlieka kelios jame įrengtos DI paremtos kameros, galinčios atpažinti ir automatiškai užregistruoti pravažiuojančių vairuotojų daromus pažeidimus ir taip neleisti nuo atsakomybės išsisukti nė vienam pažeidėjui“, – atskleidžia „Telia“ vaizdo stebėjimo sprendimų vadovas.

Dirbtinį intelektą bandoma panaudoti ir vairavimo apsvaigus prevencijai. Mokslininko Sang-Won Bae sukurta „AWARE“ programėlė išmaniajam telefonui atidžiai analizuoja net 76 parametrus, kad nustatytų, ar vairuotojas yra pajėgus vairuoti automobilį. Aplikacijos algoritmas atkreipia dėmesį į tokius duomenis, kaip automobilio vieta, vairuotojo eisena, teksto rinkimo klaviatūra ypatumai ir net neseniai socialiniuose tinkluose paskelbtas turinys. Nors „AWARE“ ir negali uždrausti išgėrusiam asmeniui sėsti prie vairo, jos pranešimas apie pernelyg didelį apsvaigimą kartais gali būti lemtingas ir apsaugoti visuomenę nuo dar vieno nelaimingo eismo įvykio.

Ekspertas taip pat pastebi, jog DI algoritmai apskritai tėra programinė įranga, ją taip pat įmanoma pritaikyti ir stacionarioms eismo stebėjimo kameroms. Tai ne tik padidintų svarbią pamoką gavusių pažeidėjų skaičių, bet ir ilgainiui pradėtų ugdyti bausmės neišvengiamumo jausmą, kuris ko gero efektyviausiai prisidėtų prie neatsakingų vairuotojų perauklėjimo.

Deja, bet būtent leistino greičio viršijimas arba saugaus greičio nepasirinkimas išlieka pagrindine eismo įvykių priežastimi kai žūsta arba yra sužalojami žmonės. Tad labai svarbu yra keliuose elgtis atsakingai ir saugoti vieniems kitus.

Dar praėjusio amžiaus viduryje pradėta tyrinėti dirbtinio intelekto (DI) technologija šiuo metu išgyvena aukso amžių. Pastaraisiais metais įvykęs proveržis šioje srityje leido kompiuteriui ir jo programoms atlikti tas užduotis, kurios iki šiol reikalavo žmogaus mąstymo – dėl tol smarkiai išsiplėtė DI pritaikymo galimybės. Jau kurį laiką šią technologiją sėkmingai naudoja socialiniai tinklai, pramonės atstovai, medikai ir kitų sričių profesionalai, todėl vis garsiau kalbama ir apie DI pritaikymą švietime. Savo mintimis apie tai, ar kompiuteris bei išmanūs algoritmai netolimoje ateityje iš auditorijų ir klasių galės išstumti pedagogus, sutiko pasidalinti „VILNIUS TECH“ Elektronikos fakulteto Elektroninių sistemų katedros profesorius Artūras Serackis.

DI pritaikymą įvertintų tiek mokytojai, tiek besimokantieji

Nors paklaustas apie DI pritaikymą švietime profesorius galėtų įvardinti daugybę scenarijų, pati perspektyviausia sritis, jo nuomone, yra didesnis mokymo proceso individualizavimas: Anot specialisto, DI gebėtų parinkti kiekvienam mokiniui geriausiai tinkančias savarankiško mokymosi užduotis, panašiai kaip kompiuteriniuose žaidimuose parenkami panašaus pajėgumo priešininkai. „Taip besimokantysis būtų labiau įtraukiamas į mokymosi procesą, nuolat jaustų tobulėti skatinantį iššūkį, taip pat periodiškai ir „laimėtų“ tinkamai išsprendęs jam priskirtą galvosūkį, kas dar labiau padidintų motyvaciją savarankiškai mokytis“, – technologijos privalumus vardija A. Serackis.

Kita sritis, kur DI galėtų būti nepamainomas švietimo sistemoje – sinchroninis vertimas. Tai leistų gyvai klausytis mokytojų ar dėstytojų, kurie yra atradę trumpiausią kelią iki jų dėstomo dalyko supratimo, iš visų pasaulio valstybių, be vertėjo įsikišimo, kas smarkiai padidintų mokymosi proceso efektyvumą. Be to, dirbtinis intelektas padėtų pedagogams lengviau surasti klaidas studentų praktiniuose darbuose ir galėtų automatiškai atsakyti į studentams kylančius techninius klausimus apie užduočių atlikimą.

Vis dėlto A. Serackis įžvelgia ir keletą kliūčių, kurios galėtų iškilti bandant DI pritaikyti visoje švietimo sistemoje. Dirbtinio intelekto algoritmams šiuo metu reikalingi aiškūs kiekybiniai vertinimo kriterijai, kurie sunkiai įsivaizduojami socialiniuose ir humanitariniuose moksluose, kur keli mokytojai ar dėstytojai tą patį darbą gali įvertinti skirtingu pažymiu. Už šias studijų kryptis atsakingi asmenys, norėdami išnaudoti DI teikiamus privalumus, būtų priversti sukurti vieningą ir kompiuteriui suprantamą vertinimo sistemą arba laukti, kol DI ištobulės tiek, kad užduotis galės vertinti kūrybiškai.

Mokymo procesą pakeis, bet pedagogo profesijos nepanaikins

„VILNIUS TECH“ Elektronikos fakulteto Elektroninių sistemų katedros profesorius svarsto, jog įvairūs dirbtiniu intelektu paremti asistentai savarankiško ar nuotolinio mokymosi metu besimokantiesiems galėtų pasitarnauti mažindami vienybės jausmą, leisdami pajusti, kad jie nėra palikti vieni dorotis su sunkiomis užduotimis. Vis dėlto ekspertas skeptiškai žiūri į DI galimybes panaikinti pedagogo profesiją.

Serackis atskleidžia, jog universitete vienas studijų dalykas gali apimti daugybę paskaitų temų ciklų, todėl labai svarbu iš kiekvieno jų atrinkti tiek informacijos, kiek jos galėtų įsisavinti kiekvienas kurso dalyvis. Atlikti šį svarbų darbą dažniausiai padeda ilgametė dėstytojo patirtis, kurios perkėlimas į dirbtinio intelekto sistemą gali užtrukti daugybę metų. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad dėstytojas kasmet tobulėja, o DI tai savarankiškai padaryti gali būti sunkiau, jei išvis įmanoma.

Būtent čia profesorius ir mato dirbtinio intelekto bei dėstytojo misijų skirtį. Jo manymu, DI puikiai pasitarnautų atliekant įvairius mechaninius ir administracinius darbus, tokius kaip studento klaidų paiešką, individualių užduočių parinkimą bei vertinimą. Tuo metu pedagogai, kurie bus pasiruošę nuolat tobulėti, keisti savo vaidmenį švietimo procese ir ieškoti vis išradingesnių mokymo metodų, tikrai neturėtų bijoti konkurencijos iš DI sistemų, nes jos paprasčiausiai nesugebės atkartoti gyvo kontakto metu kūrybingai perteikiamos informacijos paveikumo.

Pasinaudodamas proga, ​​Lietuvos studentus, norinčius pasisemti daugiau žinių apie DI pritaikymą švietime ir kitose srityse, A. Serackis pakvietė dalyvauti tarptautinės technologijų kompanijos „Huawei“ organizuojamoje inovatyvioje tarptautinėje mokymosi programoje „Seeds for the Future“, kurioje praėjusiais metais jam taip pat teko skaityti paskaitą. Jos organizatoriai siekia didinti susidomėjimą informacinių ir komunikacijos technologijų (IKT) sektoriumi, plėsti šios srities studentų akiratį apie naujausius technologinius pasiekimus ir pabrėžti nuolat augantį skaitmeninės bendruomenės bei IKT profesionalų vaidmenį. Registracija į „Seeds for the Future“ vyksta svetainėje www.s4fbaltics.com ir tęsis iki rugsėjo 1 dienos.

Sparčiai išpopuliarėjęs dirbtinio intelekto (DI) pritaikymas įvairiuose sektoriuose įgauna dar didesnį pagreitį ir padeda klestėti verslo įmonėms, rodo naujausio „Microsoft“ tarptautinio tyrimo duomenys. Net 84,4 proc. organizacijų vadovų sako pastebintys DI naudą, kuri didžiausia tuomet, kai technologijos derinamos su darbuotojų kvalifikacijos kėlimo iniciatyvomis. DI pagalba ugdomos kompetencijos apima platų spektrą – nuo duomenų analizės ir kritinio mąstymo iki komunikacijos ir kūrybiškumo įgūdžių.

DI sprendimai leidžia sėkmingai ugdyti darbuotojus ir kelti jų kvalifikaciją, o tokio ugdymo poreikis kyla ne tik tarp darbdavių, bet ir pačių darbuotojų, rodo „Microsoft“ tyrimo duomenys. Apklausus darbuotojus ir įmonių vadovus iš 20 pasaulio šalių, paaiškėjo, jog geriausiai DI savo veikloje adaptuojančiose kompanijose net 93 proc. vadovų dirbtinį intelektą naudoja aktyviai formuojant savo darbuotojų įgūdžius arba planuoja tai daryti. Be to, beveik du trečdaliai (64 proc.) tokių kompanijų darbuotojų teigia, kad jau pasinaudojo darbdavio suteiktomis perkvalifikavimo programomis. Šis rodiklis sumažėja maždaug iki trečdalio (37,8 proc.) tose įmonėse, kur kurios dar tik pradeda dirbtinio intelekto technologijų diegimą. 

„Ateinantys mėnesiai ir metai bus lemtingi daugumai verslininkų, bandančių prisitaikyti prie pandemijos sąlygų. Dirbtinis intelektas yra skaitmeninės transformacijos branduolys, išpopuliarėjęs nepaprastu greičiu, tad tikime, kad ši technologija šiuo laikotarpiu ir toliau vaidins lemiamą vaidmenį bei padės įmonėms būti greitesnėms ir konkurencingesnėms. Vis dėlto, norint išnaudoti visą DI potencialą, reikėtų technologiją naudoti žmogaus išradingumo papildymui, minkštųjų įgūdžių tobulinimui“, – sako Renate Strazdina, „Microsoft“ vadovė Baltijos šalims.

Teigiama, kad įgūdžių ugdymas naudojant DI padeda verslui klestėti – 84,4 proc. vadovų iš DI aktyviai naudojančių kompanijų jau mato dirbtinio intelekto sprendimų vertę ir naudą. Šis skaičius sumažėja iki 58,9 proc. tose įmonėse, kurios dar tik pradeda savo veikloje naudoti DI technologijas. Be to, dirbtinis intelektas jį aktyviai naudojančiose kompanijose, padeda sukurti naujus produktus ir paslaugas, teigia 57 proc. verslininkų, o 45 proc. kompanijų padeda gerinti vartotojų patirtį.

Beveik visi darbuotojai (92 proc.) nori dalyvauti DI perkvalifikavimo iniciatyvose. 70,2 proc. žmonių, dirbančių organizacijose, kurios aktyviai naudoja dirbtinio intelekto sprendimus, teigia, kad jų organizacija aktyviai ruošiasi dirbtinio intelekto pasauliui, kuris visai netrukus bus ne vizija, bet realybė.

„Šioje naujoje realybėje įmonėms reikės žmogiško išradingumo, norint atnaujinti verslą. Atsižvelgiant į naujas bendravimo su klientais, partneriais ir suinteresuotosiomis šalimis taisykles, novatoriškoms ir lengvai prisitaikančioms organizacijoms seksis geriau. Šis tyrimas parodo, kad DI srityje lyderiaujančios įmonės yra geresnėje padėtyje, nes jos daugiau investuoja į įvairius įgūdžius ir yra labiau orientuotos į tai, kaip naujos technologijos gali ugdyti jų darbuotojus“, – teigia Azeemas Azharas, DI pramonės ekspertas ir „Exponental View“ įkūrėjas.

Norėdami gauti pagrindinių tyrimo išvadų apžvalgą, apsilankykite: https://news.microsoft.com/transform/leading-businesses-reveal-the-power-of-combining-human-ingenuity-with-ai

Kasmet vykstanti didžiausia pasaulyje technologijų paroda „CES“ – tarsi naujas žvilgsnis į ateitį. Inovacijas tobulinančios bendrovės pristato vis pažangesnius išradimus ir rodo, kaip gyvensime ateityje. Didelį dėmesį dirbtiniam intelektui (AI) skirianti bendrovė „Samsung“ šiemet Las Vegase vėl pristatė „C-Lab“ inovacijų dirbtuvėse sukurtus projektus. Dalinamės šių metų netikėčiausiais dirbtinio intelekto startuoliais.

„SelfieType“ – spausdinimas tarsi ore

Ar įsivaizduojate klaviatūrą, veikiančią kameros pagalba? „Selfie Type“ virtuali klaviatūra veiks būtent tokiu principu. „C-Lab“ dirbtuvėse sukurta inovacija bus prieinama išmaniuosiuose, planšetiniuose ir nešiojamuose kompiuteriuose, įjungus priekinę įrenginio kamerą.

Naudotis šia klaviatūra nereikės jokios papildomos aparatūros ir jungčių. Naujos kartos klaviatūra į įrenginį bus įdiegiama tiesiog, kaip papildoma programa. Prietaisą pastačius ir priekinę kamerą nukreipus į rankas, programą palaikantis dirbtinis intelektas analizuos pirštų judesius nukreiptus į foto objektyvą ir tekstą spausdins ekrane. Nematyta technologija dar labiau palengvins darbą išmaniuoju ir leis greitai spausdinti net ilgiausius tekstus.

„Becon“ – greita plaukų priežiūros tarnyba

Vyraujant greitam gyvenimo tempui, daugeliui stresas tampa kasdieniu gyvenimo palydovu. Į visus išorės faktorius organizmas reaguoja skirtingais signalais, vienas jų – plaukų slinkimas, nuo kurio daugelis nežino, kaip efektyviai gelbėtis. „Becon“ – lengvą plaukų priežiūrą užtikrinantis rankinis įrenginys, kurio pagalba pačiam vartotojui galima kasdien atlikti plaukų ir galvos odos analizę.

Remdamasis mašininio mokymosi algoritmu, diagnostinis prietaisas realiu laiku geba analizuoti galvos odos būklę nuo plaukų folikulų tankio iki galvos odos jautrumo, temperatūros ir drėgmės. Toks prietaisas gali tapti puikiu patarėju, kokios sudėties šampūną rinktis ar kiek kartų rekomenduojama plauti plaukus.

„SunnySide“ – oro prognozė pagal užsakymą

Jau pradėjote svajoti apie vasarą ir rytus, kai prabundate ne nuo žadintuvo, o nuo saulės spindulių? Technologijos pažengė tiek, kad saulėta diena galima mėgautis nekreipiant dėmesio į orą lauke. Lango formos apšvietimo įtaisas „SunnySide“ skleidžia dirbtinę saulės šviesą, kuri suteikia vartotojams galimybę mėgautis saulės spinduliais bet kuriuo metu.

Ant sienos kaip rėmas tvirtinamas prietaisas, atkartodamas visą realios saulės spindulių spektrą keičiasi kas valandą, sudarydamas saulėtos dienos įspūdį. Negana to, „SunnySide“ nėra vien tik vizuali apgaulė, prietaisas padeda pasisavinti vitaminą D ir nesijaudinti dėl odos senėjimo nuo kenksmingų saulės spindulių.

„Hyler“ – žymėjimas be pėdsakų

Daug metų telefonų „Galaxy Note“ seriją vystanti bendrovė žino, kaip tobulinti išmaniuosius rašiklius. Tačiau šįkart „CES 2020“ parodoje technologijų gamintoja pristatė naujos kartos rašiklį – žymiklį, sąveikaujantį ne tik su įrenginiu, bet ir su popieriaus lapu. Pristatyta „Hyler“ išmani paryškinimo priemonė geba skaitmenizuoti tekstus iš popieriaus į mobiliuosius įrenginius.

Braukyti knygų puslapių ar dokumentų ne tik nesinori, bet dažniausiai ir negalima, jei šaltinis yra iš ko nors skolintas. „Hyler“ žymiklis ant popieriaus nepalieka jokio pėdsako, o pabraukta informacija tiesiog išsaugoma „Hyler“ programėlėje, kurią bet kada galima peržiūrėti savo įrenginiuose. Tokia inovacija ypač paspartins mokslinių darbų rašymą, kai reikia cituoti dideles teksto dalis.

„piBo“ – naujas šeimos narys

Svarstydami įsigyti augintinį, šeimininkai dažniausiai dvejoja dėl užgriūsiančių naujų atsakomybių ir priežiūros. Jei namie norisi daugiau šurmulio ir meilaus draugo, bet turėti augintinį šiuo metu galimybių nėra, inovacijų kūrėjai sugalvojo išeitį. „C-Lab“ inovacijų dirbtuvių padėtas vystyti bendrovės „Circulus“ startuolis gimė humanoidiniu robotu „piBo“.

Vidutinio augintinio dydžio robotukas reaguoja į vartotojo veido išraiškas ir balso komandas bei pagal tai pateikia atsakymus, reaguoja į šeimininką kalbėdamas, įjungdamas muziką ar sušokdamas šokį. Vartotojai savo robotą gali nuolat papildyti naujomis funkcijomis, atsisiųsdami jas iš oficialios svetainės. „piBo“ gali tapti ne tik smagia pramoga, praskaidrinančia dieną, bet ir kasdieniu pagalbininku: priminti jūsų dienos darbus, jus nufotografuoti, pranešti oro prognozę ar įrašinėti jūsų virtualų dienoraštį.

„Vtouch“ – valdymas be prisilietimų

Panašu, kad atėjo laikai, kai svajonės turėti magiškų galių, gali tapti beveik tiesa. Na, bent pasijusti, jų turint. „Vtouch“ naujos kartos technologija leis kontroliuoti įrenginius be jokių prisilietimų. Ar galite įsivaizduoti, kad įjungsite televizorių ar kontroliuosite visą išmanių namų sistemą vien tik rankos mostelėjimu?

Mašininiu mokymusi paremta technologija fiksuoja vietą, į kurią yra nukreipiamas vartotojo žvilgsnis bei pirštas ir reaguodama atlieka komandą. Išmaniuosiuose įrenginiuose įdiegta „Vtouch“ technologija leis vartotojams pasijusti dar laisviau, o neliesdami ekranų, vartotojai juos galės išlaikyti švarius kur kas ilgiau.

Puslapis 1 iš 3