Login to your account

Username *
Password *

Dirbtinis intelektas į technologijų pasaulį atnešė naują terminą. „Vibe coding” (programavimas tekstu nurodant DI, ką nori suprogramuoti ir programuotojui tiesiogiai nekeičiant kodo) skamba patraukliai, tačiau inžinieriai perspėja: ši praktika gali būti pavojingai patogi.

Socialiniuose tinkluose vaibkoderiai dalinasi įspūdingomis istorijomis apie tai, kaip vos per kelias minutes sukūrė sudėtingus prototipus ar net pilnas aplikacijas.

Tačiau programinės įrangos inžinerijos ekspertai tam turi ir kitokį požiūrį. Jie primena, kad greitaisiais metodais sukurti rezultatai dažnai turi paslėptą kainą, kurią teks sumokėti vėliau.

Kaip teigia programinę įrangą bankams, energetikos įmonėms ir žinomiems startuoliams kuriančios įmonės „Softeta” inovacijų vadovas Martynas Dadurka, net ir jokios patirties programavime neturintiems žmonėms „vibe coding” padeda sukurti veikiančius prototipus.

„Tai akivaizdus programavimo su DI privalumas, tačiau norint kurti saugią ir patikimai veikiančią programinę įrangą, būtina iš esmės suprasti IT sistemas, jų kūrimo ir palaikymo principus. Pamatinių žinių trūkumo DI generuojamas kodas užpildyti negali,” – sako M. Dadurka.

Greita pradžia, lėtas ir skausmingas finišas

Ekspertai pastebi, kad „vibe coding” puikiai tinka idėjų prototipams. Tačiau projektui išaugus, pasikliauti vien tik DI kuriamais projektais nepavyksta. DI generuojamas kodas dažnai būna netvarkingas, sunkiai palaikomas ir pilnas saugumo spragų. Kitaip nei dažnas programavimo pagrindų neturintis „vaibkoderis”, patyręs programinės įrangos inžinierius žino, kaip aptikti ir išspręsti šias problemas.

„Neįgudę aplikacijų kūrėjai linkę pernelyg pasitikėti dirbtinio intelekto sugeneruotu kodu. Paleidžia DI sukurtą programą ir džiaugiasi, kad ji veikia. Tokį entuziazmą nesunku suprasti, tačiau, be priežiūros DI sukurtas programinis kodas paprastai turi labai rimtų spragų, kurios ilgainiui tampa didžiule rizika verslui. Kai matau kodą su klaidomis, suprantu, ką reikia pakeisti, kad šios klaidos būtų ištaisytos. Žmogus be reikiamų programinės įrangos kūrimo žinių ir patirties to nemato,“ – pastebi Vytautas Balasevičius, įmonės Softeta technologijų vadovas.

Jis įvardija pavyzdžius, kurie šiuo metu dažni praktiškai visose DI generuojamose sistemose.

„Toks programinis kodas dažnai neefektyvus ir sunkiai prižiūrimas. Nėra aiškios projekto struktūros ar įgyvendinimo disciplinos. Naudojant DI įrankius, klaidų taisymas ir sistemos derinimas yra labai sudėtingas. DI linkęs pamiršti ankstesnį kontekstą, o tai sukuria vis naujų problemų užuot išsprendus senąsias. Tai ypač pastebima stambesniuose projektuose, nei paprasta interneto svetainė, ar vieną aiškią funkciją turinti mobilioji programėlė,” – antrina Pranas Šileika, technologijų įmonės.„Softeta” vadovas.

Kodėl profesionalių programuotojų eros pabaiga dar labai toli

DI šiandien vis dar nesugeba pilna apimtimi įvertinti sudėtingos IT sistemų architektūros. DI modeliai nepastebi subtilių sistemos komponentų tarpusavio priklausomybių, nenumato, kaip architektūriniai sprendimai aplikaciją paveiks ateityje, negali suplanuoti komponentų sąveikos esant dideliam sistemos apkrovimui. Dažnai tinkamai neįvertina, kada jo sprendimas yra pavojingas.

Martyno Dadurkos žodžiais, bent jau kol kas programinę įrangą kuriantys profesionalai gali būti ramūs: „Visa programinė įranga ilgainiui reikalauja priežiūros. O prižiūrėti, tvarkyti ir tobulinti kodą, kurio nesupranti – misija neįmanoma. Be to, generuojantis dirbtinis intelektas taip pat nepajėgus įvertinti, ar kuriama sistema efektyviai sprendžia verslo tikslus. Jis nekelia klausimo, ar būtent taip sukurta sistema kartais nesukūrė daugiau rizikų nei atnešė naudos. Į šiuos klausimus šiandien atsakyti gali tik patyrę profesionalai.

Jis teigia, kad šiandienai DI yra puikus programavimo pagalbininkas, bet labai prastas architektas ir projekto vadovas. Jis padeda patyrusiems, bet klaidina pradedančiuosius. Todėl ši technologija didžiausią pranašumą pirmiausia suteikia būtent patyrusiems programinės įrangos inžinieriams.

Kas iš tikrųjų laimės šias technologines lenktynes

DI revoliucija jau vyksta, tačiau jos centre – ne DI namuose programuojantys entuziastai, o programinės įrangos inžineriją išmanantys specialistai. Jie supranta technologijos gylį, o dirbtinį intelektą ir juo grįstas sistemas naudoja kaip daugiklį, o ne pakaitalą.

Kaip apibendrina įmonės „Softeta” IT specialistai, patyrę inžinieriai čia turi didžiausią pranašumą.

„Tai renesansas. Ironiška, bet būtent patyrę inžinieriai yra tie, kurie išnaudos dirbtinio intelekto įrankius geriausiai. Jie turi žinias, kurios leidžia visas naujai atsirandančias technologijas paversti galingiausiu įrankiu, o ne spąstais,“ – sako P. Šileika, IT įmonės.„Softeta” vadovas.

„Vibe coding” gali būti greitu keliu idėjoms pasitikrinti. Tačiau ateitį vis tiek kurs tie, kurie supranta, ką daro.

Kai senos nuotraukos ima blukti, nyksta ne tik spalvos – nyksta ir istorijos. Sulankstytas albumas gali būti paskutinis tiltas į praeitį, kurią norime išsaugoti. Šiandien dirbtinis intelektas suteikia galimybę atkurti negrįžtamai pažeistus vaizdus. Vaizdų generavimo įrankis „Nano banana“ padeda ne tik atgaivinti jaunystės akimirkas, bet ir sukurti naują ryšį tarp kartų – senjorai gali dalintis atnaujintomis nuotraukomis su šeima ir kartu prisiminti tai, kas svarbiausia.

Laikui bėgant senos nuotraukos tampa vis trapesnės – blunka spalvos, jos plyšta, nudyla smulkios, bet svarbios detalės. Daugelis šeimų metų metus saugo prisiminimų pilnus albumus, tačiau laikas paveikia ir juos. O juk būtent nuotrauka gali sukelti ryškiausias praeities emocijas.

Su amžiumi susiję atminties sutrikimai paliečia vis didesnę visuomenės dalį. Klinikinės medicinos žurnalo tyrimas rodo, kad 1 iš 4 vyresnių nei 50 metų europiečių susiduria su atminties sutrikimais. Tai apsunkina žmogaus gebėjimą prisiminti konkrečius įvykius ir apie juos papasakoti kitiems.

Dėl to kiekviena išsaugota nuotrauka įgauna dar didesnę vertę – ji yra ne tik sentimentalus objektas, bet ir įrankis, kuris padeda atgaivinti šeimos ir asmenines istorijas.

Noras dalintis ir įtraukti šeimą

Vyresnio amžiaus žmonėms prisiminimai – ne tik istorijos, bet ir būdas palaikyti ryšį su artimaisiais. Psichologijos mokslininkų tyrimas rodo, kad vaizdai sukelia net 1,3 karto aiškesnius prisiminimus nei žodinis pasakojimas. Todėl nuotraukos tampa tiltu tarp kartų.

Natūralu, kad senesni žmonės nori parodyti, kaip atrodė jaunystėje, papasakoti šeimos istorijas ir artimiau bendrauti su vaikais bei anūkais. Vis daugiau jų naudojasi išmaniaisiais telefonais, planšetėmis ar kompiuteriais – siunčia nuotraukas, dalyvauja bendruose pokalbiuose, jungiasi prie šeimos grupių.

Tačiau sudėtingos programos ir painios funkcijos dažnai atbaido. „Technologijos, kurios leidžia paprastai peržiūrėti, atnaujinti ar pasidalinti senomis nuotraukomis, tampa ypač svarbios – jos padeda ne tik saugoti prisiminimus, bet ir stiprinti tarpusavio ryšį šeimoje“, – sako Eglė Tamelytė, „Samsung“ komunikacijos vadovė Lietuvoje.

Atkurtos nuotraukos – sugrįžę prisiminimai

Šią problemą sprendžia „Nano banana“ – dirbtinio intelekto įrankis, sukurtas senoms nuotraukoms atkurti. Jo naudojimas paprastas ir suprantamas net vyresnio amžiaus žmonėms.

Pirmiausia reikia nufotografuoti arba nuskenuoti pažeistą nuotrauką. Šalia vaizdo pateikiama užklausa – nurodoma, ką reikia atkurti: susidėvėjusias detales, tuščias vietas, spalvas. Sistema automatiškai analizuoja nuotrauką ir pagal pateiktą informaciją atkuria trūkstamus elementus. Dirbtinis intelektas gali paryškinti veidus, pašalinti įbrėžimus, grąžinti spalvas ir net atkurti dingusias detales.

Vos po kelių akimirkų vartotojas mato atnaujintą nuotrauką skaitmeniniu formatu. Ją galima išsaugoti, nusiųsti artimiesiems ar atsispausdinti iš naujo. Dažnai šis procesas tampa bendru šeimos projektu: jaunesni giminaičiai padeda techniniais klausimais, o vyresnieji dalijasi prisiminimais ir detalėmis, kurios buvo prarastos.

Technologija, kuri kuria ryšį

„Nano banana“ veikia „Gemini“ dirbtinio intelekto pagrindu, gebančiu atpažinti veidus, fono detales ir net istorinių nuotraukų ypatumus. Vartotojui nereikia gilintis į techninius nustatymus – viskas vyksta automatiškai, todėl dėmesys sutelkiamas į svarbiausią dalyką: emocinį rezultatą. Vos per kelias minutes galima atkurti vaizdus, kurie padeda išsaugoti prisiminimus ilgam.

Atkurtos nuotraukos tampa daugiau nei skaitmeniniais failais – jos skatina pokalbius, suartina šeimą ir leidžia kartu prisiminti praeitį. Vyresnio amžiaus žmonės jaučiasi išgirsti, o jaunesnės kartos atranda savo šeimos istoriją. Kiekviena atnaujinta nuotrauka sustiprina ryšį tarp praeities ir dabarties, tarp senesnės ir jaunesnės kartos. Tai vertė, kuri išlieka ilgiau nei bet kuri technologija.

Ir tai nėra tik graži idėja. 2024 m. informacinių technologijų, slaugos ir biomedicininės informatikos tyrimas atskleidė, kad DI paremtos nuotraukų sąsajos padeda vyresniems žmonėms aktyviau prisiminti ir jausti emocinį ryšį su artimaisiais. Net 92 proc. apklaustųjų teigiamai vertino tokius DI sukurtus albumus.

Naujas kompanijos „Microsoft“ tyrimas atskleidė, kad dirbtinio intelekto (DI) naudojimas Lietuvoje siekia 21 proc. Pagrindinis „Microsoft“ tyrimų centras (angl. think tank) „The AI Economy Institute“ pristatė naują dirbtinio intelekto paplitimo ataskaitą (angl. AI Diffusion Report), kurioje pateikiama išsami analizė apie tai, kur ir kiek DI yra kuriamas, vystomas bei naudojamas.

„Baltijos regionas išsiskiria kaip vienas skaitmeninių lyderių Europoje. Lietuva, Latvija ir Estija rodo puikų atsakingos ir daugeliui prieinamos DI plėtros pavyzdį. „Microsoft“ investicijos į skaitmeninius įgūdžius, inovacijas bei viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą leidžia didžiulį DI potencialą paversti realia pažanga. Jei ir toliau bus kryptingai investuojama į žmones, infrastruktūrą ir politiką, kuri užtikrins, kad šios technologijos nauda būtų prieinama visiems, dirbtinio intelekto ateitis Baltijos šalyse yra tikrai šviesi“, – sako Leonidas Polupanas, „Microsoft“ vadovas Ukrainoje ir Baltijos šalyse.

Ekspertas pabrėžia, jog pagal DI naudojimą ir paplitimą Baltijos šalys, kuriose išvystyta pažangi skaitmeninė infrastruktūra ir gyvena technologijoms imlios visuomenės, laikomos vienomis lyderių Europoje.

Kur DI naudojamas daugiausiai?

Ataskaitoje pateikiamas vertinimas, kiek DI taikomas ir naudojamas atskirose valstybėse, inovacijų centrų analizė, žmonių naudojimosi juo įgūdžių tendencijos ir skaitmeninės infrastruktūros įtaka DI prieinamumui.

Dirbtinis intelektas yra naujausia ir sparčiausiai plintanti bendrosios paskirties universali technologija žmonijos istorijoje. Per mažiau nei trejus metus DI įrankiais jau pasinaudojo daugiau nei 1,2 mlrd. žmonių. DI augimas yra spartesnis nei interneto, asmeninių kompiuterių ar išmaniųjų telefonų plėtra.

Tačiau, kaip ir ankstesnės masinės išmaniosios technologijos, DI nėra vienodai prieinamas visiems. Šiaurės pusrutulio šalyse DI naudojimas yra dvigubai didesnis nei pietinėje pasaulio dalyje, o nuo lyderių vis sparčiau atsilieka šalys, kurių BVP vienam gyventojui yra mažesnis nei 20 tūkst. JAV dolerių per metus.

Kai kuriose Šiaurės pusrutulio šalyse DI naudoja daugiau nei pusė darbingo amžiaus gyventojų, o kai kuriose Afrikos bei Azijos valstybėse šis rodiklis – mažesnis nei 10 proc. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad jei šis atotrūkis nebus mažinamas, artimiausius dešimtmečius kur kas daugiau naudos iš DI gaus būtent virš pusiaujo esančios pasaulio šalys.

DI pritaikymo ir naudojimo lyderiai yra Jungtiniai Arabų Emyratai (59,4 proc. žmonių naudoja DI įrankius), Singapūras (58,6 proc.), Norvegija (45,3 proc.) ir Airija (41,7 proc.). Tai leidžia daryti išvadą, kad aukštas kompiuterinis raštingumas, bendras išsilavinimas ir technologijų prieinamumas gali skatinti greitą DI plėtrą net ir be didelių inovacijų centrų ar vietinių DI modelių kūrimo.

Pagrindinės DI plėtros sąlygos

DI paplitimą pasaulyje lemia trys tarpusavyje susiję veiksniai: inovacijų kūrėjai – tyrėjai ir modelių rengėjai, tobulinantys DI intelektą; infrastruktūros kūrėjai – inžinieriai ir institucijos, kurie vysto DI per kompiuterių tinklus, resursus ir veikimo principus; vartotojai – žmonės ir organizacijos, pasitelkiantys DI mokymuisi, kūrybai ir problemų sprendimui.

Taip pat aiški tendencija, kad DI dažniau naudojamas ten, kur yra tvirti ekonominiai ir technologiniai pagrindai ir atsilieka ten, kur šių pamatų trūksta. Maždaug 4 mlrd. žmonių – pusė pasaulio populiacijos – vis dar neturi sąlygų naudotis dirbtinio intelekto įrankiais.

Pagrindiniai DI ekosistemos elementai yra elektros energiją tiekiančios sistemos, galinčios užtikrinti sklandų prietaisų ir duomenų centrų veikimą; duomenų centrai, sudarantys pasaulinio virtualaus tinklo „stuburą“; internetas, leidžiantis naudotojams jungtis ir keistis duomenimis; skaitmeniniai ir DI įgūdžiai, atveriantys galimybes kurti, naudojantis šiuo instrumentu; kalba, lemianti, kas gali naudoti DI ir kaip jis vystosi.

Pavyzdžiui, tos šalys, kurių gyventojai kalba mažiau paplitusiomis kalbomis (pvz., Malavis, Laosas) ir nekalba tarptautinėmis užsienio kalbomis, pasižymi mažesniu DI naudojimu, net ir šiuos duomenis pakoregavus pagal valstybės BVP ar interneto prieigą.

DI ateitis

„Microsoft“ ataskaitoje konstatuojama, kad DI modelių pasaulyje nuolat daugėja, o tuo pačiu mažėja ir skirtumai tarp jų. Pavyzdžiui, nors dabar šioje srityje pirmauja Jungtinės Valstijos su „OpenAI GPT-5“, tačiau Kinija atsilieka jau tik mažiau nei pusmečiu. 200 geriausių DI modelių yra sukurta vos septyniose pasaulio šalyse: JAV, Kinijoje, Prancūzijoje, Pietų Korėjoje, Jungtinėje Karalystėje, Kanadoje ir Izraelyje. Atotrūkis tarp lyderės Amerikos ir paskutinės sąrašo šalies Izraelio tesiekia 11 mėnesių.

Tiesa, Jungtinėms Valstijoms ir Kinijai bendrai priklauso net 86 proc. pasaulio duomenų centrų pajėgumų – tai rodo, kaip stipriai yra sukoncentruoti DI infrastruktūros pagrindai.

Dirbtinis intelektas yra naujausia bendrosios paskirties universali technologija, kurios plėtra – sparčiausia žmonijos istorijoje. Tolygus jos vystymasis ir vienodos galimybės pasinaudoti šios technologijos teikiamais privalumais labai priklausys nuo koordinuotų bendrų pastangų, plečiant DI infrastruktūrą, gerinant jo veikimo principus bei gebėjimus ir mažinant skirtingų žmonijos kalbų sukuriamus barjerus.

Išsamiau su „Microsoft“ „AI Diffusion Report“ galite susipažinti čia.

 

 

Prieš kelerius metus mokinys ar studentas klasėje sėdėdavo su sąsiuviniu ir bandydavo spėti paskui dėstytoją. Dabar užtenka pakelti telefoną – ir viskas išsisprendžia.

Dirbtinis intelektas (AI) šiandien ne tik rašo eilėraščius ar padeda kurti memus – jis jau tapo realiu pagalbininku mokantis. Išmanieji telefonai su AI gali atpažinti tekstą nuo lentos, išversti knygos puslapį ar net sutrumpinti ilgą konspektą į kelias aiškias pastraipas.

Prekybos centro internete „Varle.lt“ ekspertai sako paprastai: „Telefonas šiandien gali tapti tavo korepetitoriumi – tereikia išmokti juo naudotis protingai.“

Kai telefonas supranta, ką matai

AI kameros seniai peržengė „gražios nuotraukos“ ribas. Jos atpažįsta tekstus, figūras, net rašyseną. Nukreipei kamerą į lentą – telefonas iškart ištiesina vaizdą, pašalina atspindžius ir leidžia tekstą išsaugoti ar išsiųsti draugui.

„Tokios funkcijos kaip „Text Recognition“ ar „Google Lens“ jau įdiegtos daugelyje naujų modelių – nuo „Samsung Galaxy“ iki „Xiaomi“ serijų,“ – aiškina Varle.lt ekspertas.

Trumpai tariant, nereikia net užsirašinėti – AI padaro konspektą už tave.

Vertimas akimirksniu – kai kalbos barjeras tiesiog išnyksta

Paskaitos anglų kalba? Straipsnis vokiečių? Jokios problemos. Tiesiog nukreipi kamerą į tekstą – ir telefone matai vertimą gyvai, net ant paties vaizdo.

Vertimo įrankiai, tokie kaip „Live Translate“, leidžia studentui suprasti užrašus, net jei kalba dar nepažįstama. Tai didžiulis palengvinimas mokantis užsienio kalbų ar dirbant su tarptautiniais šaltiniais.

Kai kurie AI sprendimai jau geba išgirsti tavo balsą ir automatiškai versti pokalbį – taigi, bendrauti užsienyje ar per „Erasmus“ programą tampa paprasčiau nei bet kada.

Konspektai, kurie susirašo patys?

Ar žinojai, kad dabar galima tiesiog nufotografuoti paskaitos užrašus, o telefonas juos pavers į redaguojamą tekstą?

AI technologija, vadinama rašto atpažinimu, sukuria skaitmeninį konspektą iš tavo nuotraukos. Kai kurie telefonai net automatiškai „sutvarko“ turinį – išskiria svarbiausius punktus, paryškina sąvokas ir leidžia pridėti komentarus. Tai nebe svajonė – tai jau kasdienybė.

Telefonas, kuris žino, kada tau reikia pertraukos

AI mokosi iš tavo įpročių: kada dirbi, kada ilsiesi, kiek laiko žiūri į ekraną.

„Modernūs išmanieji ne tik taupo energiją, bet ir pritaiko veikimą prie naudotojo ritmo – sumažina pranešimų kiekį mokantis, siūlo „focus mode“ ar net primena pailsėti,“ – sako Varle.lt specialistas.

Trumpai – tai telefonas, kuris nori, kad gautum geresnį pažymį ir išsimiegotum.

Ne tik pramogai – tikram rezultatui

Nors atrodo, kad telefonas – tik socialinių tinklų draugas, AI leidžia jį paversti produktyvumo įrankiu. Išmanieji dabar padeda rašyti referatus, generuoti santraukas, tikrinti gramatiką ir net kurti pateiktis.

„Svarbiausia – naudoti AI protingai. Kai įrankis padeda suprasti, o ne tik kopijuoti – tai tampa tikru mokymosi palengvinimu,“ – pabrėžia ekspertas.

Dirbtinis intelektas – ne klasėje, o tavo rankose

Telefonas, kuris atpažįsta tekstą, verčia kalbas ir net generuoja santraukas – tai ne ateitis, tai dabartis. Ir ji jau tavo kuprinėje. Kaip sako Varle.lt ekspertai:

„Dirbtinis intelektas nereiškia, kad mokytis taps lengviau – jis reiškia, kad galėsi mokytis išmaniau.“

 

Lemtingi sprendimai, kurie turi didelę įtaką kiekvieno žmogaus ateičiai, vis dažniau patikimi dirbtiniam intelektui (DI). Reaguodama į augančią DI įtaką ir galimas rizikas, Europos Sąjunga (ES) žengė istorinį žingsnį ir priėmė pirmąjį pasaulyje griežto reguliavimo dokumentą – Dirbtinio intelekto aktą. Kaip šis dokumentas nustatys ribas technologijų kūrėjams ir tiesiogiai paveiks kiekvieno europiečio gyvenimą, atsako prof. dr. Paulius Pakutinskas,  „Telia“ DI teisės ekspertas.

Nevaldomas DI gali sustiprinti senus, visuomenėje jau įsišaknijusius iššūkius ir kelia naujų. Modeliai, apmokyti naudojant istorinius duomenis, perima ir įtvirtina žmonėse slypinčius stereotipus, gilina išankstinį nusistatymą (angl. bias). Realių gyvenimo pavyzdžių daug, vienas iš jų garsiai nuskambėjęs – bendrovės „Amazon“ bandymas sukurti DI įrankį, kuris turėjo automatizuoti darbuotojų atranką.

„Šiuo atveju DI mokėsi iš istorinių duomenų – dešimties metų senumo CV, tarp kurių didžioji dalis buvo vyrų. Dėl to sistema ne tik išmoko teikti pirmenybę vyriškos lyties kandidatams, bet ir pradėjo neigiamai vertinti moterų gyvenimo aprašymus, kuriuose aptikdavo su moterimis siejamų veiklų. Pavyzdžiui, jei CV rasdavo įrašą, kad kandidatas vadovavo moterų sporto komandai, jau vertindavo labiau neigiamai“, – paaiškina prof. dr. P. Pakutinskas.

„Amazon“ galiausiai buvo priversta šio automatininės CV atrankos sprendimo atsisakyti. Šiemet įmonė taip pat susiduria su analogiškais skandalais. Bendrovė DI darbo atrankose diskriminuoja kitą visuomenės grupę – neįgaliuosius. Tokie incidentai puikiai iliustruoja, kaip neapdairiai sukurtas ir taikomas DI gali įtvirtinti nelygybę, pažeisti svarbiausias žmogaus teises. Būtent siekis apsaugoti žmones nuo tokios paslėptos diskriminacijos ir kitų pavojingų dalykų, yra vienas pagrindinių impulsų ES valstybėms sukurti DI reglamentuojantį dokumentą.

Pasak „Telia“ DI teisės eksperto, ES aktas nereguliuoja pačios technologijos – ji savaime nėra nei gera, nei bloga. Reguliuojamas konkretus jos taikymas ir galima neigiama įtaka žmogui bei visuomenei.

„Europa siekia, kad rinką pasiektų tik tokie DI sprendimai, kurie būtų saugūs ir nepažeistų pamatinių žmogaus teisių. Todėl DI Aktas numato rizika grįsta reguliavimą: kuo didesnė potenciali grėsmė žmogaus teisėms ir saugumui, tuo griežtesni reikalavimai keliami“, – pabrėžia prof. dr. P. Pakutinskas.

Žymės DI generuotą turinį

DI Aktas reguliuoja atsižvelgdamas į kylančią riziką, aiškiai atskiria visiškai draudžiamas praktikas nuo tų, kurios yra mažai rizikingos. Visiškai draudžiamų DI sistemų sąraše atsidūrė socialinis reitingavimas (angl. social scoring), pasąmonės manipuliacijos, pasinaudojimas žmonių pažeidžiamumu dėl amžiaus, ligos, negalios ar kitų savybių, masinis veidų nuskaitymas ir rinkimas iš interneto, emocijų atpažinimas darbe bei švietimo įstaigose ir kt.

DI Akte daugiausia dėmesio skiriama aukštos rizikos sistemoms. Ši kategorija apima sritis, kur DI gali tiesiogiai pažeisti žmogaus teises arba yra itin svarbus saugumui. Pavyzdžiui, kai DI atrenka darbuotojus, sprendžia dėl viešųjų paslaugų ar valdo kritinę infrastruktūrą.

Aukštai rizikai priskiriamos ir DI sistemos, įdiegtos dideliam ratui jau iki šiol reguliuojamų technologijų, kurios taikomos tokios srityse kaip automobiliai, žaislai, liftai, motociklai, laivai ir kt. ES tokių sistemų nedraudžia, bet jų kūrėjams kelia itin aukštus reikalavimus: jie privalės iki pateikiant DI sistemą į rinką įrodyti, kad produktas yra saugus, patikimas, nediskriminuoja žmonių ir pan.

„Aukštos rizikos DI sistemos nėra uždraustos, tačiau joms taikomas išankstinis reguliavimas. Užuot situaciją vertinus po rizikos atsiradimo ir neigiamų pasekmių kilimo, kūrėjai privalo atlikti didžiulius namų darbus iš anksto, kad neigimos pasekmės nekiltų arba būtų žymiai sumažintos. Tai reiškia, kad DI produktas į ES rinką turi ateiti  tada, kai yra saugus ir patikimas. Tai sudėtingas procesas, bet būtent taip ES įgyvendina principą, kad rinką pasiektų tik saugūs ir patikimi sprendimai, o europiečiai nebūtų technologijų ekspertimentiniais triušiais“, – aiškina „Telia“ ekspertas.

Prof. dr. P. Pakutinskas atkreipia dėmesį į programėles, kurios „atgaivina“ senas nuotraukas – tai puikus pavyzdys, kaip DI sukelia stiprias emocijas ir ištrina ribą tarp tikrovės bei fikcijos.

„Žmogus emociškai įsitraukia, nes mato savo tikrą nuotrauką – atrodo, lyg ji tiesiog virsta trumpu filmuku. Tačiau iš tiesų visi judesiai joje yra dirbtinai sukurti, suklastoti. Juk realybėje tas žmogus nuotraukoje nei žingsnio nežengė, nesisukiojo – visa tai yra DI interpretacija, kurią daugelis priima už gryną pinigą, bet žmonėms tai įdomus, smagu. Tačiau lygiai tą pačią technologiją galima panaudoti ir blogiems tikslams, pavyzdžiui, kuriant žmogų kompromituojančius vaizdus“, – paaiškina profesorius.

Būtent todėl viena svarbių DI Akto naujovių yra privalomas DI sukurto turinio žymėjimas. Taip siekiama, kad vartotojai lengviau atskirtų, kas yra tikra, o kas – sukurta DI.

Taisyklės įsigalioja palaipsniui: ko laukti?

Dažnai diskutuojama, kad griežtesnis DI taikymo reguliavimas pakenks Europos konkurencingumui, ypač lyginant su JAV ir Kinija, kur inovacijos vyksta sparčiau. Tačiau, pasak prof. Pauliaus Pakutinsko, toks tiesioginis palyginimas nėra teisingas, nes JAV, Kinijos ir Europos visuomenės bei verslo kultūros jau dabar yra labai skirtingos.

„Labai neteisinga tiesiogiai lyginti obuolį su kriauše, ar ne? Kai kas nori to tokio „agile“ agresyvaus stiliaus, bet reikia suprasti, kad Europa yra kitokia, senasis žemynas yra orientuotas į vertybes, saugumą, patikimumą“, – teigia P. Pakutinskas.

Anot jo, ES siekia ne tik ekonominės naudos, bet ir socialinio saugumo, todėl renkasi lėtesnį, bet patikimesnį kelią, skatindama kurti žmogaus teisių nepažeidžiančius DI produktus.

„Ar gali šis DI reguliavimas neigiamai veikti konkurencingumą? Taip, gali, bet tam DI aktas numato ir inovacijų skatinimo priemones, pavyzdžiui, smėliadėžes (angl. sandbox), kitas priemones, tačiau viskas priklausys kaip sklandžiai mes tai įgyvendinsime, kaip gebėsime reaguoti į rizikas ir netrukdyti inovacijoms, kaip sugebėsime nepaversti šio reguliavimo sudėtingu ir biurokratiniu procesu. JAV ir Kinija jau dabar yra toli priekyje. DI reguliavimas yra iššūkis, bet tai ir galimybė Lietuvai būti lankstesnei, efektyvesnei, nei kitos didelės ES šalys. Matau gerų ženklų iš Lietuvos institucijų, jos teigia, kad sieks ne bausti ir trukdyti, o padės ir skatins verslus kurti inovacijas“, – teigia prof dr. P. Pakutinskas.

Naujosios dirbtinio intelekto taisyklės nepradėjo galioti visos iškart – pokyčiai įgyvendinami keliais etapais. Nuo 2025 metų vasario ES uždraustos pačios pavojingiausios DI praktikos, tokios kaip manipuliavimas žmonių elgesiu ir socialinis reitingavimas, kuris jau keletą metų veikia Kinijoje. Be to, nuo 2025 m. rugpjūčio 2 d. įsigaliojo ir svarbus reguliavimas didiesiems, pamatiniams DI modeliams. Tai yra tos „smegenys“, kuriomis veikia tokie įrankiai kaip „ChatGPT“, „Gemini“ ir kiti.

Nuo 2026 metų rugpjūčio 2d. įsigalios beveik visas DI Aktas. Nuo šios datos griežti saugumo, skaidrumo, nediskriminavimo, žmogaus priežiūros ir kiti reikalavimai bus taikomi didelei daliai aukštos rizikos DI sistemų, pavyzdžiui, toms, kurios padeda spręsti, ar žmogus gaus darbą, įvertinti CV, dalyvauja teikiant esmines viešąsias ir privačias paslaugas, pavyzdžiui, nustato socialinių išmokų dydį, vertina kreditingumą ir panašiai.

Likusi dalis aukštos rizikos DI sistemų įsigalios nuo 2027 m. rugpjūčio 2 d. Taip Europa palaipsniui kuria sistemą, kurioje DI tarnautų žmogui, o ne keltų grėsmę piliečių teisėms ir galimybėms.

Prof. dr. Paulius Pakutinskas, UNESCO Dirbtinio intelekto, naujųjų technologijų ir inovacijų visuomenei centro vadovas, dalijasi įžvalgomis iš 2025 m. spalio mėn. vykusios UNESCO ekspertų konferencijos. Kaip Europos dirbtinio intelekto kompetentingų institucijų darbo grupės narys, jis padeda formuoti DI priežiūros ir DI Akto įgyvendinimo strategijas ES. Profesorius taip pat yra „Telia“ dirbtinio intelekto teisės ekspertas.

Puslapis 1 iš 28