Robertas Primagovas, „Telia“ produktų pardavimo vadovas teigia, kad DI pasirinkimą lemią įmonės noras apsaugoti duomenis ir jų saugumas. Todėl dažniausiai mūms pažįstami dirbtinio intelekto modeliai nėra tinkami įmonėms. 

Pasak R. Primagovo, DI įrankių pasirinkimas organizacijose pirmiausia yra pasitikėjimo klausimas. Skirtingi generatyvinio DI sprendimai gali skirtis funkcionalumu ar pritaikymu konkrečioms užduotims, tačiau organizacijoms svarbiausia, kaip jie tvarko ir saugo vartotojų duomenis.

„Esminis klausimas nėra vien tai, kuris DI įrankis patogesnis. Ne mažiau svarbu, kaip tvarkomi vartotojų duomenys ir ar galima būti tikram, kad pateikta informacija liks saugioje aplinkoje“, – sako R. Primagovas.

Jo teigimu, dalis viešai prieinamų DI platformų, ypač nemokamų jų versijų, gali naudoti vartotojų pateiktą informaciją modelių tobulinimui ar kitoms paslaugų teikėjo reikmėms. Tokia praktika gali kelti papildomų rizikų organizacijoms, jei darbuotojai į šias sistemas įkelia konfidencialius dokumentus, kodą ar kitą jautrią informaciją.

„Pastaraisiais metais pasaulyje ne kartą fiksuoti atvejai, kai įmonių duomenys pateko į viešas DI sistemas vien dėl to, kad darbuotojai jose analizavo ar apdorojo vidinius dokumentus. Tyrimai rodo, kad daugiau nei pusė darbuotojų, naudojančių generatyvinį dirbtinį intelektą darbe, yra bent kartą į tokius įrankius įvedę konfidencialią įmonės informaciją, o apie du trečdaliai tai daro per asmenines, įmonės neprižiūrimas paskyras“, – atkreipia dėmesį jis.

Viešo ir organizacijoms skirto DI skirtumai

Roberto Primagovo teigimu, vienas svarbiausių skirtumų tarp asmeniniams vartotojams skirtų DI platformų ir organizacijoms pritaikytų sprendimų yra duomenų valdymas. Organizacijoms skirti DI įrankiai įprastai užtikrina, kad vartotojų pateikta informacija nebūtų naudojama viešųjų kalbos modelių mokymui ir liktų organizacijos kontroliuojamoje aplinkoje.

Be to, tokie sprendimai dažnai integruojami su jau naudojamomis darbo sistemomis. Pavyzdžiui, dalis dirbtinio intelekto įrankių, tokių kaip „Copilot“, veikia tiesiog organizacijos darbo aplinkoje ir gali naudoti tik tuos dokumentus ar duomenis, prie kurių vartotojas jau turi prieigos teises. Tokiu būdu nereikia papildomai kopijuoti ar perkelti informacijos į išorines platformas.

„Įsivaizduokite, jūs į namus įsileidžiate valytoją ir duodate jai raktą nuo viso būsto. O organizacijos patvirtinto DI įrankio atveju galite duoti ne tik raktą nuo namų, bet ir atskirai reguliuoti, į kuriuos kambarius galima užeiti, kurių spintelių negalima atidaryti. Tai leidžia išlaikyti esamą prieigos valdymo sistemą ir užtikrina, kad organizacija galėtų kontroliuoti, kokie duomenys yra pasiekiami konkrečiam darbuotojui ar sistemai“, – aiškina R. Primagovas.

Ekspertas taip pat pabrėžia, kad rizikos, susijusios su DI naudojimu, dažnai yra susijusios su žmogiškuoju faktoriumi. Net jei organizacijos neapibrėžia aiškių informacijos panaudojimo taisyklių, darbuotojai vis tiek gali naudoti įvairius DI įrankius savo darbui palengvinti.

Todėl, pasak jo, organizacijoms svarbu ne tik nustatyti naudojimo gaires, bet ir pasiūlyti darbuotojams saugius, organizacijos patvirtintus ir valdomus DI sprendimus. Taip galima sumažinti riziką, kad jautri informacija bus perduota į išorines sistemas.

„Dirbtinis intelektas organizacijose jau tapo svarbia darbo priemone, todėl sprendimas, kokius DI įrankius naudoti, turėtų būti vertinamas ne tik technologiniu, bet ir saugumo, valdymo bei organizacinės atsakomybės požiūriu“, – apibendrina „Telia“ produktų pardavimų vadovas Robertas Primagovas.

Lietuvos mokslininkai sukūrė dirbtinio intelekto modelį upių būklei stebėti. Šios technologijos dėka bus galima lengviau nustatyti vandens būklę, stebėti ekosistemą ir jų poveikį bei stebėti pokyčius vykstant kraštovaizdžio transformacijoms.

Panašūs tyrimai dažniausiai vykdomi kalnuotose vietovėse, kur dėl didelių nuolydžių ir intensyvios tėkmės hidromorfologiniai procesai yra gerokai dinamiškesni. Tačiau didžioji Lietuvos upių dalis yra lyguminės – monotoninės ir mažo nuolydžio, todėl net smulkūs pokyčiai jose sunkiau identifikuojami.

Pasak KTU IF profesorės Dalios Čalnerytės, modelio tikslas – įvertinti tėkmės greitį nesiremiant supaprastintomis prielaidomis. „Daugelis matematinių modelių nevertina lokalių parametrų, tokių kaip dugno struktūra, akmenys ar augmenijos tankumas – būtent šie veiksniai lemia pasipriešinimą vandens tėkmei“, – pasakoja KTU profesorė.

Mokslininkų sukurtas modelis įvertina lokalias upės savybes ir apskaičiuoja numanomą tėkmės vidurkį. Tokiu būdu DI modelis susieja vaizdų seką su upės tėkmės greičiu, ypač aplinkose, pasižyminčiose lygumų vandens telkiniams būdingomis charakteristikomis.

Daugialypė mokslo integracija

LEI Hidrologijos laboratorijos vadovas dr. Vytautas Akstinas teigia, kad kuriant modelį buvo integruotos kelios mokslo sritys, kurios tarpusavyje papildė viena kitą.

Hidromorfologinis upių vertinimas suteikė aiškią problemos apibrėžtį ir padėjo įvardyti praktinį poreikį, skaitmeninis modeliavimas leido tiksliai atkurti fizikos procesus realiomis sąlygomis, kompiuterinė rega buvo pasitelkta vaizdų sekų analizei, o dirbtinio intelekto metodai atliko esminį vaidmenį mokant modelį veikti tiksliai ir patikimai.

„Kiekvienas gamtoje vykstantis procesas turi savo fizikinę prigimtį, todėl visų šių sričių visuma padeda mums geriau suprasti aplinkoje vykstančius procesus“, – sakė dr. V. Akstinas.

Duomenys – iš dronų surinktų vaizdo sekų

Tradiciniai metodai upių tėkmės greitį modeliuoja remdamiesi tik dviem vaizdo kadrais, todėl informacijos tikslumas yra ribotas, o tiesioginiai matavimų gavimas gali užtrukti ilgiau.

KTU mokslininkai šiam tikslui pritaikė dronus, kurie leidžia pagreitinti duomenų rinkimo ir analizavimo procesą. Tuo pačiu tai palengvina gaunamuose rezultatuose panaikinti vėjo, atsitiktinių nešmenų, atspindžių ir kitų aplinkos veiksnių įtaką.

Anot prof. D. Čalnerytės, gauti duomenys papildomi fizikos principais grįsto baigtinių elementų modelio rezultatais, kurie įvertina lokalias upės savybes ir apskaičiuoja vidutinį tėkmės greitį. Ši informacija naudojama DI modeliui apmokyti, kad jis gebėtų susieti vaizdų seką su realiomis tėkmės greičio reikšmėmis.

„Pagal tiesioginius matavimus sukurtas modelis įvertina lokalias upės savybes ir leidžia išplėsti duomenų rinkinį. Jis suteikia galimybę susieti vaizdo pokyčius su tėkmės greičiu bet kuriame analizuojamo upės ruožo taške“, – pasakoja KTU profesorė.

Nauda ekstremaliomis klimato sąlygomis

Mokslininkų ir partnerių sukurtas metodas padeda operatyviai reaguoti į staigius hidrodinaminius upės pokyčius ekstremalių oro reiškinių metu.

„Modelis leidžia dažniau ir greičiau vertinti upės ruožo būklę per potvynius, sausras ar kitas ekstremalias situacijas. Turint daugiau duomenų galima laiku imtis apsaugos priemonių ir sumažinti galimą žalą“, – akcentuoja KTU profesorė.

Tyrėjai pažymi, kad metodas gali būti taikomas ir vertinant žmogaus veiklos poveikį ekosistemoms – pavyzdžiui, šalia užtvankų, hidroelektrinių, tiltų ar ištiesintų upių ruožuose. „Upės yra kritinis įvairių organizmų buveinių elementas. Mūsų metodika padeda identifikuoti žmogaus poveikį pažeistose vietovėse“, – prideda laboratorijos vadovas.

„Projekte sprendėme įdomų informatikos srities uždavinį – skaitinio modeliavimo ir DI metodų integraciją ir ši idėja gali būti pritaikoma kitose srityse“, – sako KTU prof. D. Čalnerytė.

Mokslininkė pažymi, kad ateities tyrimai galėtų būti susiję su skaičiavimo efektyvumu ir modelių architektūros modifikacija. Pasak dr. V. Akstino, technologija galėtų būti panaudojama ne tik kiekybiniame vandens telkinių vertinime, bet ir kokybiniame.

„Galimi tyrimai, skirti vandens užterštumui, drumstumui ar kitiems fiziko-cheminiams parametrams analizuoti. Viskas priklauso nuo naudojamų sensorių ir surinktų duomenų apdorojimo, todėl ši technologija turi didelį potencialą įvairioms skirtingoms taikymo sritims“, – pasakoja LEI atstovas.

„Telia“ ir „Brookfield“ sudarė ilgalaikę partnerystę, kurios tikslas stiprinti skaitmeninę nepriklausomybę Europoje ir Švedijoje ir skatinti saugų dirbtinio intelekto naudojimą. Parnerystė remiasi jau anksčiau paskelbtais „Brookfield“ tikslais investuoti iki 9,2 mlrd. eurų į dirbtinio intelekto infrastruktūrą Švedijoje.

Pagrindinis šios investicijos tikslas – užtikrinti, kad strateginiai valstybės ir verslo duomenys nenutekėtų už šalies ribų. Planuojamus statyti naujuosius DI centrus, vadinamąsias „DI gamyklas“, į vientisą ekosistemą sujungs „Telia“ nacionalinis šviesolaidinis tinklas, o visą jo valdymą į savo rankas perims specializuotas „Telia Cygate“ padalinys.

„Tai reiškia gerokai daugiau saugumo. Viskas, nuo fizinės infrastruktūros iki duomenų apdorojimo, bus valdoma vietinių IT specialistų, iš kurių kiekvienas praeis papildomas patikras dėl patikimumo. Sistema veiks pagal Švedijos teisę, todėl jautrūs duomenys liks šalies viduje. Tai leis strategiškai svarbiems sektoriams, pavyzdžiui, ligoninėms, bankams, valstybinėms institucijoms, drąsiai naudoti dirbtinį intelektą, žinant, kad jų informacija negalės pasinaudoti nedraugiškai nusiteikusios valstybės, jų hakeriai ar verslai“, – sako Vygintas Domarkas, „Telia“ skaitmeninės transformacijos ir technologijų vadovas.

„Telia“ turės išskirtinę teisę siūlyti rinkai ir parduoti šio projekto DI debesijos paslaugas verslo ir viešojo sektoriaus klientams Švedijoje. Tai iš esmės sustiprins Švedijos ir visos Europos skaitmeninį savarankiškumą.

Geopolitika keičia prioritetus

Poreikį turėti nuosavą infrastruktūrą rodo ir verslo nuotaikos. „Accenture“ duomenys atskleidžia, kad net 61 proc. organizacijų keičia savo strategiją. Reaguodamos į geopolitines įtampas, bendrovės pirmenybę teikia suverenioms DI technologijoms, kurios leidžia įmonėms įgauti daugiau savarankišmumo skaitmeninėje erdvėje.

Anot „Telia“ skaitmeninės transformacijos ir technologijų vadovo, prie to prisideda ir suvokimas, kad duomenys šiandien yra vienas svarbiausių strateginių išteklių.

„Duomenys šiandien yra mūsų energija, labai svarbi žaliava. Įmonės vis dažniau vertina ne tik technologijų kainą ar greitį, bet ir tai, kur saugomi jų duomenys, kas juos valdo ir kokiai jurisdikcijai jie priklauso. Dėl to nepriklausomi DI sprendimai iškart geriau padeda verslui valdyti atsparumo rizikas ir viską, kas su tuo susiję. Kai verslas jaučia geopolitines įtampas, grįžta prie saugumo kaip svarbiausio veiksnio“, – teigia V. Domarkas

Lietuva neatsilieka

Tuo metu Lietuvoje „Telia“ taip pat stiprina savo infrastruktūrą ir prisideda prie didesnės Lietuvos skaitmeninės nepriklausomybės. Vilniaus pašonėje, Raisteniškėse, įmonė pradeda naują duomenų centro projektą, į kurį investuoja 26 mln. eurų. 2027 metų antroje pusėje veiklą pradėsiantis centras suteiks verslui galimybę svarbiausius duomenis saugoti čia pat, Lietuvoje.

„Gyvename laikotarpiu, kai fizinės valstybės sienos nebesuteikia tokio saugumo kaip anksčiau. Kibernetinė erdvė tapo ta vieta, kurioje šiuo metu susiduria daugiausia geopolitinių interesų. O kai strateginiai šalies ir verslo duomenys niekur neiškeliauja ir yra valdomi mūsų pačių, nedraugiškos jėgos praranda svertus mus šantažuoti ar daryti spaudimą“, – pabrėžia V. Domarkas.

„Google.org“ skiria Europai 30 mln. dolerių su tikslu tobulinti dirbtinio intelekto naudojimosi įgūdžius. Iniciatyva bus įgyvendinta bendradarbiaujant su viešuoju sektoriumi, universitetais ir darbdaviais. Mokymai pasieks ir Lietuvą.

Šiandien Rygoje vykusiame „Future of Work Forum“ renginyje „Google“ paskelbė apie „AI Works for Europe“ – tęstinę iniciatyvą, kuria siekiama bendradarbiauti su viešuoju sektoriumi, darbdaviais ir universitetais, kad Europos darbuotojai ir studentai įgytų pagrindinių DI įgūdžių, reikalingų sėkmingai veikti naujoje ekonomikoje, kurioje vis svarbesnį vaidmenį atlieka dirbtinis intelektas.

„Google“ paskelbė skirianti papildomus 30 mln. JAV dolerių „Google.org“ Europos DI galimybių fondui (European AI Opportunity Fund) ir naujiems ištekliams, kurie padės dviem pagrindinėms grupėms įgyti bazinių DI įgūdžių: Europos studentams, netrukus baigsiantiems studijas ir žengsiantiems į darbo rinką, bei esamiems darbuotojams, kurie jau gali pritaikyti DI savo veikloje.

Nuo 2015 metų „Google“ daugiau nei 21 milijonui europiečių, įskaitant ir lietuvius, suteikė skaitmeninių arba DI įgūdžių mokymus, o pastaruoju metu savo pastangas vis labiau sutelkia būtent į DI kompetencijas.

Universitetų studentų rengimas darbo rinkai

Per pastaruosius metus dalis naujojo „Google.org“ skirto 30 mln. JAV dolerių finansavimo buvo panaudota nevyriausybinėms organizacijoms INCO ir Chance, kurios sukūrė programą „NewFutures:AI“. Ji padės paskutinių kursų studentams įgyti praktinių DI įgūdžių ir gauti karjeros konsultacijų.

Nuo šiandien INCO ir Chance siekia bendradarbiauti bent su penkiasdešimčia Europos aukštųjų mokyklų, įskaitant ir Lietuvos mokslo įstaigas. Dėl „Google.org“ finansavimo ši programa universitetams bus nemokama. „Google“ siekia apmokyti bent 26 500 studentų Centrinėje ir Rytų Europoje bei Baltijos šalyse.

24 proc. pradedančiųjų darbo pozicijų Lietuvoje jau reikalauja su DI susijusių įgūdžių

Naujos DI mokymo programos bus skirtos studentams, siekiantiems karjeros srityse, kurios, kaip parodė „Google.org“ finansuotas INCO tyrimas, artimiausiu metu vis dažniau prireiks DI kompetencijų. Tai informacinių ir ryšių technologijų, administravimo, logistikos, rinkodaros ir finansų sritys.

INCO tyrimas sujungė išsamius EBPO ir Europos Komisijos pateiktus užimtumo duomenis, interviu su daugiau nei 1500 Europos darbdavių ir jaunų darbo ieškančių žmonių bei DI analizė, apimanti 31 milijoną pradedančiųjų (entry-level) lygio darbo skelbimų ES ir Jungtinėje Karalystėje.

Tyrimas parodė, kad beveik 25 proc. pradedančiųjų pozicijų jau reikalauja DI įgūdžių, o 74 proc. smulkiųjų ir vidutinių įmonių darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami tinkamai kvalifikuotų kandidatų. Lietuvoje buvo išanalizuota 220 tūkst. darbo skelbimų ir nustatyta, kad 24 proc. jų jau aiškiai nurodo DI įgūdžių poreikį. Didžiausia paklausa matoma tam tikrose srityse: beveik pusė (41 proc.) skaitmeninės rinkodaros ir turinio kūrimo pozicijų jau reikalauja pradinio lygio DI kompetencijų, taip pat pastebėta, jog DI reikalavimų skaičius nuo 2023 metų patrigubėjo apskaitos ir finansų srities darbo skelbimuose.

Naujas DI profesinis sertifikatas ir nevyriausybinių organizacijų parama

„Google“ taip pat praneša apie „Google AI Professional Certificate“ – profesinį sertifikatą, kuris padės Lietuvos darbuotojams išmokti naudotis DI įrankiais, kuriuos darbdaviai vertina labiausiai.

Suprasdama, kad vien sukurti tokius išteklius nepakanka, „Google“ taip pat remia patikimas vietos organizacijas, kad būtų užtikrinta platesnė ir lygesnė prieiga prie mokymų. Lietuvoje „Google.org“ remia nevyriausybinę organizaciją „Talents for Tech“, kuri bendradarbiaus su kitomis vietos nevyriausybinėmis organizacijomis, profesinėmis sąjungomis, ICT asociacijomis ir kitomis organizacijomis, kad pasiūlytų hibridinius mokymus ir papildomą dalyvių palaikymą.

Ši iniciatyva yra dalis visos Europos mastu vykdomos programos, pagal kurią, remiant „Google.org“, daugiau nei 50 tūkst. darbuotojų gaus paramą DI įgūdžiams įgyti.

Sparčiai tobulėjant ir populiarėjant technologijoms ir augant jų naudojimusi visuomenėje, vis daugiau gyventojų kreipiasi į dirbtinį intelektą dėl nerimą keliančių simptomų. Keli atsakymai gali suklaidinti klientą dėl kurių, vėliau sveikata gali pablogėti. Sveikatos priežiūros specialistai įspėja, kad dirbtinis intelektas nepakeičia individualios medicininės konsultacijos.

Remiantis „OpenAI“ duomenimis, kasdien daugiau nei 40 mln. žmonių visame pasaulyje konsultuojasi su „ChatGPT“ sveikatos temomis: užduoda klausimus apie savo savijautą, sveikatos sutrikimus ar gydymo būdus.

Pasak „Northway“ šeimos gydytojo Valerijaus Morozovo, pats faktas, kad žmonės domisi savo sveikata ir aktyviai ieško informacijos, yra teigiamas reiškinys, tačiau egzistuoja ne vienas „bet“.

„Informuotumas ir žinios apie savo ligas ir būkles yra pozityvus dalykas. Problemos prasideda tada, kai informacija apie sveikatą priimama nekritiškai ir ja aklai tikima. Su dirbtiniu intelektu galima pasitarti, tačiau be atodairos vadovautis jo rekomendacijomis ar reikalauti, kad gydytojas jas vykdytų – negalima“, – sako V. Morozovas.

Gydytojas pažymi, kad praktikoje kasdien susiduria su pacientais, kurie atvyksta jau „pasidiagnozavę“ pagal interneto ar DI pateiktą informaciją.

„Pirminiam supratimui ir žinojimui tai nėra blogai. Kur kas didesnė problema – kai žmogus pasianalizuoja ir toliau nesiima jokių veiksmų, nusprendžia iš viso nesikreipti į gydytoją. Tada išauga rizika praleisti rimtą būklę“, – pabrėžia šeimos gydytojas.

Ko dirbtinis intelektas nemato

Nors DI gali pateikti struktūruotą ir užtikrintai skambančią informaciją, jis vertina ir atsakymus formuluoja tik pagal tai, kas jam parašyta užklausoje.

„Dirbtinis intelektas neturi galimybės įvertinti paciento būklės dinamikos, nemato žmogaus, negali atlikti apžiūros ar užduoti papildomų klausimų taip, kaip tai daro gydytojas. Pacientas gali manyti, kad tam tikra informacija nėra svarbi ir jos nepaminėti, o būtent ji nustatant diagnozę ir ieškant gydymo būdų gali būti lemiama“, – nurodo V. Morozovas.

Gydytojas pateikia pavyzdį: jei vaikui atsiranda besiplečiantis paraudimas odoje ir pakyla temperatūra po erkės įkandimo, dirbtinis intelektas gali įtarti Laimo ligą ir rekomenduoti kreiptis į gydytoją. Tačiau tokia išvada remiasi tik keliais pateiktais faktais.

„Tokioje situacijoje gydytojas visų pirma tikslintų daug papildomų detalių – kiek laiko tęsiasi karščiavimas, kokia temperatūra, kaip atrodo bėrimas, kaip jaučiasi vaikas, ar atsirado kitų simptomų. Kartais būtent šie niuansai leidžia atskirti vieną ligą nuo kitos“, – sako V. Morozovas.

Jo teigimu, medicinoje svarbi ne tik bendra informacija, bet ir kontekstas, todėl keli papildomi klausimai ar paciento apžiūra gali visiškai pakeisti situacijos vertinimą.

Savidiagnostika gali būti pavojinga

Pasak V. Morozovo, pasitaiko realių situacijų, kai delsti ar ieškoti atsakymų internete gali būti pavojinga paciento sveikatai ar net gyvybei.

„Insultas, staigus dusulys, sąmonės praradimas, rimtos traumos – tai atvejai, kai būtina nedelsiant kreiptis į medikus. Deja, pasitaiko ir kraštutinių situacijų, kai žmonės, perskaitę informaciją internete, delsia kreiptis pagalbos net esant akivaizdžiai grėsmei sveikatai“, – pažymi jis.

Gydytojas priduria, kad DI sukurtas taip, jog visuomet pateiktų atsakymą, tačiau medicinoje svarbiausia – tikslumas, o ne atsakymo greitis ar „naudingumo“ įspūdis.

Nuotolinė konsultacija – patikimesnė alternatyva

Pasak Audriaus Zinevičiaus, „Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos draudimo eksperto, DI platformų populiarėjimas rodo, kad žmonės ieško greito ir patogaus sprendimo, tačiau sveikatos klausimais svarbiausia – profesionali atsakomybė ir duomenų saugumas.

„Jei savo sveikatos duomenis pateikiame technologijų bendrovei, kuri neteikia sveikatos priežiūros paslaugų, atsakomybė lieka pačiam vartotojui. Kreipiantis į gydytoją, galioja profesinis konfidencialumas ir aiški atsakomybė už sprendimus. Tai esminis skirtumas“, – sako A. Zinevičius.

Remiantis pernai „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktu reprezentatyviu gyventojų tyrimu, 9 iš 10 šalies gyventojų prireikus rinktųsi nuotolinę šeimos gydytojo konsultaciją. Ypač palankiai šias paslaugas vertina 26–35 metų amžiaus gyventojai, tarp kurių net 93 proc. nurodo, kad konsultuotųsi su gydytoju nuotoliniu būdu.

„Nuotolinės konsultacijos leidžia greitai pasiekti specialistą, gauti e. receptą, siuntimą tyrimams ar tolimesnei konsultacijai. Tai yra žymiai patikimesnė alternatyva nei remtis bendro pobūdžio informacija DI platformose ar internete“, – teigia ekspertas.

Pagalbininkas, bet ne gydytojas

Specialistai sutaria, kad dirbtinis intelektas gali būti naudingas kaip pagalbinė priemonė – pavyzdžiui, padedanti pasiruošti vizitui ar suformuluoti klausimus gydytojui.

„Jei žmogus klausia, kaip pasiruošti vizitui pas specialistą ar kokie simptomai gali reikšti rimtą būklę, tai gali padėti geriau susiorientuoti. Tačiau diagnozuoti ir numatyti gydymo būdus ir medikamentus turi gydytojas“, – pabrėžia V. Morozovas.

Pasak A. Zinevičiaus, svarbiausia nepamiršti, kad technologijos gali būti įrankis, tačiau jos nepakeičia atsakingo medicininio vertinimo.

„Sveikatos klausimais greitis neturi būti svarbesnis už tikslumą. Jei kyla abejonių dėl savijautos, geriau pasirinkti profesionalią konsultaciją, ir šiandien tai galima padaryti nuotoliniu būdu“, – apibendrina ekspertas.