Iki metų pabaigos „LG Electronics“ (LG) daugumoje Europos rinkų suteiks galimybę naudotis jos novatoriškomis iš priekio pakraunamomis skalbyklėmis su „ThinQ AI“, kurias varo kompanijos firminis „Direct Drive™“. Su AI DD™ pranašumais, naujosios skalbyklės gali užtikrinti visapusišką, bet švelnų valymą, nes nustato kiekvienos įkrovos svorį bei audinių charakteristikas, todėl išskalbia greičiau ir geriau.

LG technologija AI DD skaitmeniniu būdu apdoroja dvidešimt tūkstančių su skalbyklės naudojimu susijusių informacijos elementų ir pritaikydama kiekvienos įkrovos drabužių kiekį bei jautrumą atitinkančias nuostatas, atlieka optimaliausią skalbimo ciklą. Tai garantuoja, kad kiekvieną kartą skalbiniai bus išskirtinai švarūs, taip pat drabužiai bus pažeidžiami 18 procentų mažiau ir juos bus galima nešioti ilgiau.*

LG funkcija „TurboWash™ 360“ suteikia galimybę skalbti trumpiau dėl to nenukenčiant skalbimo kokybei  – visas skalbimo ciklas užtrunka tik 39 minutes. Drabužiams greičiau tapti švariems taip pat padeda ir sistema „3D Multi Spray“. Dėmės geriau pašalinamos, nes ji vienu metu vandens čiurkšles švirkščia keturiomis skirtingomis kryptimis. Dar daugiau laiko pirkėjai gali sutaupyti LG skalbyklę „AI DD“ suporavę su „LG MiniWash“, kuri telpa tiesiai po ja ir sukuria sistemą „TWINWash™“, leidžiančią vienu metu apdoroti dvi skalbinių įkrovas.

Padidindamos patvarumą ir efektyvumą, kurių reikalauja Europos vartotojai, LG skalbyklės AI DD energijos efektyvumo klasę A+++-50 procentų didele dalimi užtikrina dėl taikomos apgręžiklio technologijos, kuriai suteikiama 10 metų garantija. Kad vartotojui būtų dar patogiau, LG skalbykles AI DD galima valdyti balso komandomis iš prijungto AI garsiakalbio, taip pat valdyti ir stebėti per „ThinQ“ mobiliąją programėlę.

„Messe Berlin“ vykstančioje „IFA 2019“ (rugsėjo 6–11 d.) 18 salėje LG siūlys interaktyvius potyrius su žaidimu, kuris pristatys AI DD galią ir linksmai bei įdomiai pademonstruos, kaip užtikrinamas optimizuotas skalbimas. Daugiau apie LG IFA veiklą sužinosite socialiniuose tinkluose sekdami grotažymes #LGIFA2019.

*  Pasirinkus medvilnės ciklą su 2 kg skalbinių ir, palyginti su įprastine LG skalbykle FC1450S2W. 2019 m. kovą išbandė „Intertek“. Naudojant kitokios sudėties įkrovą ir esant kitokiems aplinkos veiksniams, rezultatai gali būti kitokie.

# # #

Apie „LG Electronics Home Entertainment Company“

„LG Electronics Home Entertainment Company“ yra televizorių, garso ir vaizdo sistemų, monitorių, projektorių ir nešiojamųjų kompiuterių rinkos lyderė. Įmonė yra pripažinta rinkos inovatorė, pelniusi šį pripažinimą už OLED televizorius, kurie pakeitė aukščiausios kokybės televizorių kategoriją. LG yra įsipareigojusi gerinti klientų gyvenimą su inovatyviais namų pramogoms skirtais produktais, tokiais kaip pažangūs OLED televizoriai ir apdovanojimus pelnę SUPER UHD televizoriai su dirbtinio intelekto galimybėmis. Daugiau informacijos rasite www.LGnewsroom.com.

„Huawei“ pristatė „Ascend 910“ – galingiausią dirbtinio intelekto procesorių, kartu su „MindSpore“ – visapusiška dirbtinio intelekto skaičiavimo sistema.  „Huawei“ rotacinio pirmininko Eric Xu teigimu, tą padėjo pasiekti kruopštus, dar praėjusių metų spalį pristatytos dirbtinio intelekto strategijos laikymasis. 

„Viskas juda į priekį, kaip ir buvo planuota, pradedant nuo mokslinių tyrimų, produkto vystymo iki jo pristatymo. Buvome pažadėję visapusišką dirbtinio intelekto portfelį, o šiandien tai ir pristatėme, išleisdami „Ascend 910“ ir „MindSpore“. Tai taip pat žymi naują etapą „Huawei“ dirbtinio intelekto strategijoje“, - kalbėjo Eric Xu.

Didesnė skaičiavimo galia

„Ascend 910“ yra naujas dirbtinio intelekto procesorius, priklausantis „Huawei Ascend-Max“ lustų rinkiniui. Apie planuojamas procesoriaus specifikacijas „Huawei“ pranešė dar 2018 m. vykusiame flagmano pristatymo renginyje „Huawei Connect“. Po metus trukusių tyrimų, bandymų rezultatai parodė, kad „Ascend 910“ procesorius atlieka funkcijas su daug mažesnėmis energijos sąnaudomis, nei buvo planuota iš pradžių.

„Ascend 910“ veikia daug geriau negu tikėjomės. Be jokios abejonės, šis procesorius yra daug galingesnis nei bet kuris kitas dirbtinio intelekto procesorius visame pasaulyje“, – sakė Eric Xu.

Ateityje „Huawei“ ir toliau investuos į dirbtinio intelekto procesorius, siekdama suteikti gausesnę, lengvai prieinamą ir pritaikomą skaičiavimo galią, kuria bus galima naudotis įvairiose situacijose (pvz.: „kraštų“ kompiuterijos technologijoje (angl. „edge computing“), autonominio transporto priemonių vairavimo skaičiavimams ir mokymams atlikti).

„MindSpore“ – visapusiška dirbtinio intelekto skaičiavimo sistema

„Huawei“ šiandien taip pat pristatė „MindSpore“ – dirbtinio intelekto skaičiavimo sistemą, palaikančią dirbtinio intelekto aplikacijų plėtrą visuose etapuose. Tokios skaičiavimo sistemos yra itin svarbios, leidžia palengvinti dirbtinio intelekto programų plėtrą ir prieinamumą bei užtikrina privatumo apsaugą.

2018 m. „Huawei“ paskelbė tris savo dirbtinio intelekto vystymo sistemos tikslus: sumažinti dirbtinio intelekto apmokymo trukmę ir išlaidas, sunaudoti kuo mažiau išteklių palaikant didžiausią efektyvumą ir padidinti gebėjimą prisitaikyti įvairiose situacijose.

„MindSpore“ yra didelis žingsnis šių tikslų įgyvendinimo link. Kai vis daugiau dėmesio yra skiriama privatumo apsaugai, sistemos palaikymo galimybė įvairiuose scenarijuose yra būtina, siekiant užtikrinti saugią ir visapusišką dirbtinio intelekto veiklą.

Vartotojų privatumą sistema padeda užtikrinti naudodama tik jau iki šiol apdorotą gradiento ir modulio informaciją. Sistema pati neapdoroja duomenų, todėl privačių vartotojų duomenis galima apsaugoti esant įvairioms aplinkybėms.

Siekia kurti dirbtinio intelekto ekosistemą

Ši dirbtinio intelekto sistema yra pritaikoma visiems scenarijams – visuose įrenginiuose, „kraštų“ ir debesijos technologijose, ir užtikrina sklandų tarpusavio bendradarbiavimą. Sistemos sukurta „Dirbtinio intelekto kaip kodo” (angl. „AI Algorithm As Code“) projektavimo koncepcija suteikia galimybę programuotojams lengvai sukurti pažangias dirbtinio intelekto programas ir greičiau išmokyti savo sukurtus modelius.

Pristatydamas „MindSpore“, Eric Xu pabrėžė „Huawei“ įsipareigojimą sukurti tvirtesnę ir gyvesnę dirbtinio intelekto ekosistemą.

„MindSpore“ taps atviro kodo programa pirmajame 2020 m. ketvirtyje. Mes siekiame paskatinti platesnį dirbtinio intelekto naudojimą ir padėti programuotojams daryti tai, ką jie moka geriausiai“, – sakė Eric Xu.  

Pristatymo pabaigoje Eric Xu pridūrė, kad „Huawei“ pristatys daugiau dirbtinio intelekto produktų artėjančioje konferencijoje „Huawei Connect 2019“, kuri įvyks rugsėjo 18-20 dienomis, Šanchajuje. „Huawei“ glaudžiai bendradarbiauja su savo partneriais, siekdama išplatinti dirbtinį intelektą, padaryti jį labiau prieinamą bei pademonstruoti skaitmeninių technologijų naudą kiekvienam asmeniui, namui, transporto priemonei ir organizacijai.

10 mlrd. dolerių ribą pernai peržengusi pasaulinė dirbtinio intelekto (DI) rinka per artimiausius penkerius metus, skirtingomis prognozėmis, išaugs iki 50 mlrd. ar net 170 mlrd. dolerių ir pasaulio ekonomikai sukurs trilijonais dolerių skaičiuojamą pridėtinę vertę. Tačiau šiandien DI sprendimus daugiausiai taiko technologijų kompanijos, o kitose srityse verslininkai į DI žiūri kur kas atsargiau.

Skaičiuojama, kad DI sistemos gali padidinti darbo efektyvumą iki 40 procentų. Verslui tai reiškia svarų konkurencinį pranašumą, todėl net 84 proc. verslų ateityje taikys DI savo veikloje, rodo atliktas „Statista“ tyrimas.

Didžiausias DI potencialas įžvelgiamas kelionių, prekybos, transporto ir logistikos, gamybos, aukštųjų technologijų ir energetikos rinkose. Ir nors dalis kompanijų savo veikloje jau taiko DI sistemas ir sprendimus, kartu įžvelgiamos ir įvairios su tuo susijusios rizikos.

„Pasaulyje dirbtinis intelektas pasitelkiamas vis naujose srityse ir vis sudėtingesnėms problemos spręsti. Todėl, natūralu, kad didėja ir rizikų, susijusių su tokių sprendimų diegimu, vertinimo poreikis“, – teigia Linas Dičpetris, profesinių paslaugų bendrovės „EY“ konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovas.

Klausimai aktualūs ir Lietuvoje

Dičpetris paaiškina, kad dirbtinis neuroninis tinklas veikia kitaip negu tradicinė programinė įranga. Pavyzdžiui, apdorodama subjektyviai sukauptus duomenis DI sistema gali kurti subjektyvius ir net nepriimtinus rezultatus. Be to, opūs ir kur kas sudėtingesni yra dileminiai klausimai, tokie kaip DI taikymo etiniai, ekonominiai, socialinio poveikio, atskaitomybės ir saugumo ir daugelis kitų.

„EY“ konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovo teigimu, DI vertinimo klausimai aktualūs ir Lietuvoje. „Esame palanki ekosistema technologijų startuoliams, lietuvių kuriami dirbtinio intelekto sprendimai pritraukia vis daugiau investicijų ir jau yra eksportuojami į kitas rinkas. Be to, neseniai buvo parengta Nacionalinė dirbtinio intelekto strategija. Taigi mūsų verslas ir institucijos sprendžia tuos pačius svarbius su dirbtiniu intelektu ir jo galimybėmis susijusius klausimus, kaip ir visas pasaulis“, – sako L. Dičpetris. 

Sukūrė unikalų sprendimą

Anot pašnekovo, jau atėjo laikas, kai reikia ieškoti atsakymų į dileminius klausimus. Šia linkme dirba ir tarptautinė profesinių paslaugų bendrovė „EY“, kuri rinkai pasiūlė pirmąjį pasaulyje sprendimą, padedantį įvertinti dirbtinio intelekto rizikas ir galimybes. Naujoji platforma, pavadinta „EY Trusted AI“, modeliuodama ir analizuodama galimus dirbtinio intelekto taikymo scenarijus, padeda numatyti, apskaičiuoti ir valdyti tikėtinas rizikas.

„EY Trusted AI“ platforma dirbtinio intelekto įtaką gali įvertinti skirtingais aspektais ir įvairiose srityse – nuo švietimo ir sveikatos apsaugos iki valstybės saugumo ir gynybos. Ji pasitelkia pažangius analitikos modelius: akumuliuodama didelius kiekius duomenų ir dirbdama pagal specialų algoritmą ji gali tikslia skaitine išraiška pateikti dirbtinio intelekto sistemos sandaros vertinimą, išmatuoti galimus jos veiklos rizikos veiksnius, nustatyti susijusias šalis ir poveikį joms, įvertinti ekonominę naudą ir kitus parametrus.

Atliekant DI sprendimų vertinimus platforma padeda apibrėžti DI sprendimų objektyvumą (kūrėjų komandos, duomenų, DI mokymo metodų), pačios sistemos kibernetinį saugumą, DI mokymosi metodų ir sprendimų priėmimo kriterijų aiškumą/pagrįstumą, bendravimo su DI sistema skaidrumą bei galimybę valdyti bendravimo gylį, taip pat platforma nustato, kaip rezultatai atitinka tikslumo ir stabilumo lūkesčius. Vertinama sprendimo valdysena, etiškos sandaros principai ir standartai, etiško elgesio kodeksas, sistemos kūrimo rizikos ir kontrolių sistema, atitiktis teisės aktų reikalavimams (pvz. Bendrajam Duomenų Apsaugos Reglamentui), validuojami duomenų modeliai, panaudojami DI sprendimai duomenų kokybei patikrinti, atliekamos kitos procedūros.

Platformos sugeneruota informacija suteikia vertingų įžvalgų dirbtinio intelekto kūrėjams, programuotojams, projektų vadovams, investuotojams ir verslininkams, kurie finansuoja tokius projektus, bei padeda geriau suprasti vykdomų projektų potencialą, ekonominę naudą ir valdyti su tuo susijusias rizikas.

Naująja „EY Trusted AI“ platforma, kuri sukurta „Microsoft Azure“ debesų kompiuterijos sprendimų pagrindu, šiuo metu naudojasi jau dešimtys įmonių ir organizacijų.

Apie „EY“:

Profesinių paslaugų bendrovė „EY“– audito, mokesčių, apskaitos, teisinių, valdymo ir įmonių sandorių konsultacijų paslaugų lyderė Baltijos šalyse, vienijanti daugiau nei 600 joje dirbančių specialistų ir priklausanti pasauliniam „EY“ tinklui.

„EY“ yra „EY Global“ narė – viena iš pirmaujančių pasaulyje organizacijų, teikiančių audito, mokesčių, sandorių ir verslo konsultavimo paslaugas. Daugiau nei 270 000 mūsų specialistų visame pasaulyje vienija bendros vertybės ir tvirtas pasiryžimas siekti kokybės.

Birželį „LG Electronics“ (LG) į prekybą išleidžia savo 2019 metų aukščiausios klasės OLED W9, E9, C9 ir B9 serijų televizorius su dirbtiniu intelektu, kurie nustebins technikos gerbėjus neregėtos kokybės vaizdu ir garsu. Kino teatrui prilygstančius potyrius užtikrins „Dolby Vision™ HDR“ ir „Dolby Atmos®“ technologijos.

OLED televizoriai išsiskiria sodria juoda spalva ir puikiu kontrastu, nes jiems, kitaip nei standartiniams LCD ekranams, nereikia galinio pašvietimo. Kitas svarbus naujos kartos LG televizorių pranašumas yra tas, kad jie leidžia mėgautis puikia vaizdo kokybe iš platesnio žiūrėjimo kampo.

Antros kartos išmanusis procesorius „Gen 2 α9“, įdiegtas W9, E9 ir C9 serijų televizoriuose, pagerina vaizdo ir garso kokybę išnaudodamas dirbtinį intelektą ir giliojo mokymosi technologiją bei gausią duomenų bazę.

Procesorius atpažįsta šaltinio kokybę ir pritaiko geriausią įmanomą algoritmą, taip sukurdamas stebėtinai realų vaizdą. Jis taip pat analizuoja aplinkos sąlygas, todėl pasiekiamas optimalus ekrano ryškumas ir aiškus vaizdas. Erdvinio atpažinimo technologija prisitaiko prie namų aplinkos ir ją užpildo kokybišku „Dolby Atmos®“ garsu.

2019 m. OLED televizorių modeliai palaiko HDMI 2.1, todėl juose galima iš išorinių šaltinių rodyti 120 kadrų per sekundę turinį, taip pat žiūrėti didelio dažnio 4K raiškos vaizdus (4K HFR), naudoti automatinį mažos delsos režimą (ALLM), kintamą atnaujinimo dažnį (VRR) ir patobulintą garso grįžties kanalą (eARC). Naujausias funkcijas neabejotinai įvertins vaizdo žaidimų mėgėjai, nes jiems kadrų atnaujinimo dažnis ir vaizdo kokybė yra itin svarbi.

Be to, „LG WebOS Smart TV“ operacinė sistema kartu su „Magic Remote“ pulteliu pasirūpina patogiu ir intuityviu televizoriaus valdymu bei leidžia mėgautis internetinėmis video platformomis, prijungti telefoną prie televizoriaus ir atkurti 4K turinį iš įvairių šaltinių išlaikant aukščiausią kokybę.

LG OLED televizorius bus galima įsigyti Lietuvoje nuo birželio mėnesio.

Dirbtinis intelektas šiandien jau veikia ir lietuvių kalba. Jis gali būti pritaikomas ne tik sudėtingų techninių operacijų atlikimui, bet ir kasdienybėje. UAB „Tilde informacinės technologijos“ sukūrė programėlę, pasinaudojusi viešai prieinamais Vilniaus universiteto (VU) projekto „Lietuvių šneka valdomos paslaugos – LIEPA“ rezultatais – lietuvių natūralios šnekos garsynu ir teksto sintezatoriumi.

Kalba, kurios nėra technologijose, ateities neturi

Kaip teigia VU Filologijos fakulteto mokslininkas dr. Audrius Valotka, šnekos sintezavimo ir atpažinimo projektas buvo pasirinktas dėl kelių priežasčių. „Pirmiausia, tokį pasirinkimą lėmė moksliniai interesai, kurie sutapo su projekto finansavimo sfera. Ne mažiau svarbus ir tyrėjų požiūris į kalbos ateitį: jeigu lietuvių kalbos nebus skaitmeninėse technologijose, ji pasmerkta išnykti. Taip kažkada nutiko toms kalboms, kuriomis nebuvo pradėta spausdinti knygų – jos liko istorijos paraštėse“, – sako projekto vadovas. Nepakanka deklaruoti valstybinio lietuvių kalbos statuso, reikia ją „apgyvendinti“ mus supančiose skaitmeninėse technologijose.

Būtent tokias technologijas kuria įmonė UAB „Tilde informacinės technologijos“. Jos direktorė Renata Špukienė teigia, kad kalbinių technologijų vystymas yra įmonės strateginė kryptis nuo 2000 m. Prieš kelerius metus prasidėjus dirbtinio intelekto plėtros proveržiui, atsirado daugiau galimybių kurti kalbines technologijas, kurios iki tol buvo pernelyg sudėtingos, nes nebuvo pakankamai pajėgumų apdoroti didžiulius duomenų kiekius. Šios technologijos kuriamos naudojant dirbtinį intelektą bei pritaikant neuroninių tinklų ir giluminio mokymosi metodiką.

Kalbos technologijų kūrėjų ir vystytojų mūsų rinkoje yra labai nedaug, tad natūralu, kad mokslininkai bei verslininkai vieni kitus pažįsta ir domisi vieni kitų veikla, dalyvauja tose pačiose konferencijose, bendrauja ir ieško bendrų sąlyčio taškų. Taip ir UAB „Tilde informacinės technologijos“, kurdama naujas technologijas, domėjosi, kas Lietuvoje dirba šioje srityje, kas jau yra nuveikta, kokią ateitį ir visuomenės poreikius mato tos srities mokslininkai.

Bendravimas atveria kelius mokslo ir verslo vystymui

Įmonė „Tilde informacinės technologijos“ turi ilgametę bendradarbiavimo su mokslininkais patirtį ir yra vykdžiusi projektus su Vilniaus universitetu, Lietuvių kalbos ir Baltijos pažangiųjų technologijų institutais.

Įmonės direktorė R. Špukienės teigia, kad bendradarbiavimas su mokslininkais nėra paprastas. Mokslas paprastai atlieka fundamentinius mokslinius tyrimus, o verslas sutelkia dėmesį daugiau į eksperimentinę plėtrą ir vystymą, produktų ir paslaugų kūrimą. Todėl čia svarbų vaidmenį atlieka įvairios nacionalinių ir Europos Sąjungos fondų finansuojamos mokslo bei verslo bendradarbiavimo priemonės: HORIZON 2020, Eureka, Eurostars (MITA), programa Intelektas LT (LVPA).

„Nėra lengva suderinti mokslininkų ir verslo požiūrį į fundamentinius tyrimus, nes mokslininkai dažnai linkę tyrinėti tai, kas juos domina, tačiau tai nebūtinai tuo metu yra aktualu rinkai, ne visada iš to gali vystytis tolimesni projektai arba gimti paslaugos ir produktai. Vis dėlto, komunikuojant galima surasti bendrus požiūrio taškus“, – patirtimi dalijasi verslininkė.

Siekiama kuo geresnio rezultato su kuo mažesniais skaitmeniniais ištekliais

Dr. A. Valotka sako, kad šnekos sintezatorius jau dabar yra iš esmės gerai veikiantis produktas, kuriuo naudojasi Vilniaus savivaldybės, DELFI.lt, „Lietuvos žinių“ ir kitų portalų skaitytojai. Šiuo metu gerinama sintezatoriaus kokybė, plečiamas jo pritaikymas, derinami skaičių ir matavimų vienetų linksniai, vyksta perkėlimas į Android ir iOS aplinką. Be to, lietuviškas šnekos sintezatorius suteikia daug galimybių žmonėms su regos negalia.

„Stengiamės sukurti tokį produktą, kad su kuo mažesniais skaitmeniniais ištekliais (pvz., neprisijungus prie interneto) būtų pasiektas rezultatas. Tam naudojame didelį, 1000 valandų, labai kruopščiai anotuotą garsyną – duomenų bazę, kurioje tūkstančiai balsų įrašyti įvairiose aplinkose: triukšmingoje, ramioje, kalbant keliems žmonėms, radijo studijoje. Kita projekto dalis – šnekos atpažinimas. Vienas iš esminių projekto tikslų – valdyti balsu daiktus, kurie tuo metu nėra prisijungę prie interneto“, – apie projektą pasakoja A. Valotka.

Nauja technologija – ir kasdienis prietaisas, ir specialistų įrankis

A. Valotka pabrėžia, kad produktas yra skirtas įvairaus amžiaus grupėms be apribojimų. „Programos vartotojais gali būti tiek vyresnio amžiaus žmonės, kuriems nereikia skaityti naujienų, bet jas gali klausyti balsu, tiek ir neįgalieji, kurie balsu gali valdyti savo aplinką. Vis tik, mes labai norime, kad šnekos technologijomis naudotųsi ir kuo jaunesni vartotojai. Juk vaikystėje, paauglystėje labai lengva priprasti prie naujų technologijų, kurios vaikams yra visiškai natūrali aplinka. Pradėję naudotis lietuviškomis šnekos technologijomis dabar, jomis naudosis ir ateityje“, – mano mokslininkas.

R. Špukienė papildo, kad šnekos atpažinimo technologiją galima taikyti labai plačiai. Programėlė „Tildės balsas“ skirta paprastam vartotojui naudotis kasdieninėje veikloje – rašant trumpąsias žinutes, elektroninius laiškus, pastabas ar užrašus. Specialistams įmonė siūlo būtent jiems pritaikytus sprendimus, atitinkančius konkrečius poreikius: nuo filmų ar kitų vaizdo įrašų subtitravimo, teismo posėdžių stenografavimo iki ligoninėse apžiūrų metu daromų įrašų arba diagnozių aprašų įdiktavimo. Šiandien šnekos technologijas kasdien naudoja įmonė „Kantar TNS“, kuri užsiima žiniasklaidos stebėjimu. Ji yra viena iš pirmųjų įmonių Lietuvoje, kuri savo veikloje kliaujasi technologijomis, sukurtomis naudojant dirbtinį intelektą bei pritaikant giluminio mokymosi metodiką.

Lietuvių kalbos technologijų rezultatai prieinami visiems

Integruotų lietuvių kalbos ir raštijos išteklių, produktų ir paslaugų interneto svetainėje „Raštija“ galima rasti ir daugiau integruotos lietuvių kalbos bei raštijos išteklių – mokslinių projektų rezultatų, pavyzdžiui, anglų-lietuvių-anglų ir prancūzų-lietuvių-prancūzų kalbų porų mašininio vertimo programą. A. Valotka teigia, kad vertėjų naudojimąsi šia programa liudija užplūstantys laiškai, ypač tada, kai vykdomi serverio tvarkymo darbai.

Kitą tinklapyje pateiktą programų pluoštą: virtualiąją mokymosi aplinką „Claroline“, elektroninio portfelio rengyklę „Mahara“, buhalterinės apskaitos programą „TurboCash“, klientų ryšių valdymo programą „Vtiger“, lokalizavo prof. Valentinos Dagienės, gerai žinomos informatikos ir informacinio mąstymo konkurso „Bebras“ iniciatorės ir vadovės, vadovaujamos grupės. Greta minėtų programų – vertimo atminties žodynas ir keletas kompiuterijos terminų žodynų.

Visi integruotų lietuvių kalbos ir raštijos išteklių tinklalapyje pateikti Vilniaus universiteto mokslininkų sukurti produktai gali būti naudojami nemokamai. Be apribojimų jais galima  naudotis kuriant naujus, komercinius produktus.