Visada išklausys, patars, paguos ir leis pasijusti teisiu. Kai kažkada taip buvo galima apibūdinti tik terapeutus, šiandien taip nesuklysite kalbėdami ir apie dirbtinio intelekto (DI) modelius. Naujausių tyrimų duomenimis, populiarūs DI įrankiai geriau atlieka empatijos testus nei realūs žmonės. Darius Povilaitis, „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas, sako, kad vis daugiau žmonių ieško emocinės paramos bendraudami su DI, tačiau toks atvirumas gali turėti nenumatytų pasekmių.

Kai DI tampa patarėju, jūsų išgyvenimai gali tapti vieši

2024 m. gegužės 22 d. paskelbtas „Nature“ leidybos grupei priklausančiame žurnale „Communications Psychology“, atskleidė, kad didieji kalbos modeliai (angl. LLMS) pranoksta žmones standartiniuose emocinio intelekto testuose. Juose DI pasiekė stulbinantį 81 proc. tikslumą ir taip smarkiai pralenkė žmonių vidurkį (56 proc.). 

Tyrimas parodė, kad ChatGPT‑4 ne tik geba spręsti emocinio intelekto testus geriau nei vidutinis žmogus, bet ir sukuria naujus, patikimus testų klausimus. Kurti testus reiškia formuluoti klausimus, kurie tiksliai vertina žmogaus gebėjimą atpažinti, suprasti ir reguliuoti emocijas. Šios išvados leidžia teigti, kad DI pokalbių robotai gali generuoti atsakymus, kurie atitinka tikslias žinias apie žmogaus emocijas ir jų reguliavimą.

„Kai žmogus kreipiasi į DI kaip į terapeutą, atskleidžia daug itin asmeninės informacijos. Šiuo metu net vystosi tendencija, kai žmonės kelia į modelius susirašinėjimus su draugais, kolegomis ar antromis pusėmis ir klausia patarimų, analizuoja pokalbius. Nors visai neseniai buvo paviešintas atvejis, kai ChatGPT kitoje užklausoje parodė asmeninį Regitros dokumentą, nes kažkas jį kėlė į modelį anksčiau. Tai  rodo, kad į sistemą patekę duomenys gali netikėtai pasirodyti kitose sąveikose“, – perspėja kibernetinio saugumo ekspertas. 

Pavyzdžiui, Gemini modelio apačioje yra nurodyta, kad modelis dar tobulinamas ir jūsų susirašinėjimus gali peržiūrėti kitas žmogus. Kai kuriose sistemose, dažniausiai naudojantis nemokama versija arba neprisijungus prie paskyros, vartotojų įvedama informacija gali būti naudojama modelio tobulinimui.

Kaip klausti ir išlaikyti privatumą? 

Kibernetinio saugumo eksperto teigimu, yra keletas būdų, kaip kalbant su DI geriau apsaugoti savo asmeninius duomenis. Galima išjungti pokalbių istoriją, klausimus formuluoti be asmeninių detalių arba pateikti informaciją kiek įmanoma anonimiškiau.

„Norint saugiau bendrauti su ChatGPT ar Gemini, svarbu vengti atskleisti asmeninius duomenis ir formuluoti klausimus kuo bendriau. Be to, rekomenduojama išjungti ar reguliariai ištrinti pokalbių istoriją, kad jūsų įvestas tekstas nebūtų naudojamos modelio mokymui. Bet kuriuo atveju kelti asmeninių duomenų, susirašinėjimų, dokumentų, nuotraukų su savo atvaizdu nereikėtų, nes taip prisiimate rizikas. Griežtai nerekomenduoju dalintis finansine informacija“, – sako D. Povilaitis.

Svarbu prisiminti, kad DI modeliai, nors ir galingi, nėra neklystantys. Jie kartais gali „halucinuoti“. Tai reiškia, kad modeliai generuoja informaciją, kuri skamba įtikinamai, bet iš tikrųjų yra neteisinga.

Anot D. Povilaičio, ChatGPT ar Gemini gali atrodyti labai empatiški, jų žodžiai tėra statistiškai pagrįsti tekstai.  Jie nesupranta, ką reiškia jausti skausmą, nerimą ar džiaugsmą. 

„Žmonės ieško pagalbos visais įmanomais būdais. Suprantu, kad turint DI kišenėje sunku atsispirti paklausti patarimo. Ir viskas su tuo būtų gerai, tačiau DI modeliai tik apdoroja žodžius ir nuspėja, kas galėtų padėti, remdamiesi dideliais tekstų rinkiniais. Tai nėra tas pats, kas tikro žmogaus gebėjimas pajausti emocijas, išgirsti tarp eilučių. Kitaip nei psichologinės sveikatos specialistai, pokalbių robotai linkę nuolat patvirtinti vartotojo įsitikinimus, net kai šie yra klaidingi“, – paaiškina D. Povilaitis.

Norėdami sutaupyti laiko, dažnai renkatės savitarnos kasas, tačiau neretai tenka sustoti ir laukti amžiaus patvirtinimo. Siekiant sumažinti klientų laukimo laiką ir darbuotojų vykdomų amžiaus patvirtinimų kiekį daugiau nei perpus, prekybos tinkle „Iki“ jau testuojamas  naujas sprendimas – automatinė amžiaus atpažinimo sistema, veikianti dirbtinio intelekto (DI) pagrindu. Pasak Juliaus Stulpino, išmanių technologinių sprendimų įmonės „StrongPoint Technology“ vadovo, praktika rodo, kad veido amžiaus atpažinimo technologija maždaug 6 iš 10 atvejų leidžia sutaupyti laiko ir apsipirkti be darbuotojų pagalbos.

„IKI Lietuva“ generalinė direktorė Nijolė Kvietkauskaitė teigia, kad, įprastai apie 40 proc. visų savitarnos kasose vykstančių intervencijų, yra susijusios su amžiaus nustatymu. Su išmaniąja DI sistema bent 60 proc. tokių atvejų gali būti automatizuojami, todėl bendras darbuotojų iškvietimų kiekis sumažėja maždaug trečdaliu. Tai leidžia jiems daugiau laiko skirti pagalbai klientams ar kitiems darbams.

„Automatinė veido atpažinimo technologija sutrumpina amžiaus patikrinimo procesą savitarnos kasose vidutiniškai nuo 30 iki mažiau nei 10 sekundžių. Šis sprendimas mažina eiles, greitina apsipirkimo procesą ir leidžia darbuotojams susitelkti į prasmingesnius darbus. Tai rodo, kaip išmaniosios technologijos gali nepastebimai, bet reikšmingai pagerinti mūsų kasdienę patirtį, paversdamos anksčiau erzinusius momentus visiškai nepastebimais“, – teigia sprendimą įgyvendinusio „StrongPoint Technology“ vadovas  J. Stulpinas.

Pirkėjai amžiaus patvirtinimui kasmet sugaišta iki 200 tūkst. valandų

Lietuvoje šią technologiją pirmasis testuoti pradėjo prekybos tinklas „Iki“, pirmasis įdiegęs savitarnos kasas dar prieš 17 metų. Vilniuje, Pilaitės pr. 42 esančioje parduotuvėje įdiegta savitarnos kasa, kurioje DI  patvirtina, kad pirkėjas būtų pakankamo amžiaus įsigyti produktus, kurių pirkimui taikomi ribojimai.

Keturias savaites truksiančio pilotinio projekto metu veiks viena unikali kasa, kuri kol kas skirta tik technologijos testavimui, o ne realiam apsipirkimui. Anot N. Kvietkauskaitės, šiuo testu siekiama realiomis sąlygomis įvertinti, kaip veikia ši technologija.

„Mūsų misija - lengvesnei kasdienai, todėl nuolat galvojame, kaip padėti savo pirkėjams apsipirkti kaip įmanoma sklandžiau. Automatinė veido atpažinimo technologija gali padėti sutrumpinti atsiskaitymo procesą savitarnos kasose beveik 20 sekundžių, tai ženklus apsipirkimo patirties pagerinimas. Nuolat investuojame į inovacijas, nes tai leidžia testavimo būdu atsirinkti technologijas, kurios iš esmės keičia mažmeninės prekybos verslą. Šiuo testu išbandome, kaip pirkėjams dar greičiau atsiskaityti savitarnos kasose, o mums – užtikrinti atsakingą amžiaus ribojimą turinčių prekių pardavimą be papildomo darbuotojo įsitraukimo. Efektyviname kasdienius procesus, kad savo pirkėjams užtikrintume modernią ir malonią apsipirkimo aplinką“, – sako N. Kvietkauskaitė.

Per metus „Iki“ savitarnos kasose atliekama net apie 55 milijonus darbuotojų intervencijų. Vien laukdami, kol darbuotojas patvirtins jų amžių, klientai kasmet sugaišta apie 200 tūkst. valandų. Skaičiuojama, kad DI pagrindu veikianti amžiaus atpažinimo technologija bendrą intervencijų kiekį leistų sumažinti maždaug ketvirtadaliu. Anot N. Kvietkauskaitės, testuojamas sprendimas leistų darbuotojams susitelkti į prasmingesnius darbus – aptarnauti klientus, rūpintis prekių papildymu lentynose, padėti tiek reguliariose, tiek savitarnos kasose ar kitaip gerinti apsipirkimo patirtį klientams, užuot skubėjus atlikti mechaninius patvirtinimus likus kelioms minutėms iki parduotuvės uždarymo.

 Ar dirbtinė barzda, makiažas ar akiniai padės apgauti DI? 

Algoritmai ir DI veikia tiksliau nei žmogus, todėl jei neapgausite žmogaus, vargu ar pavyks apgauti sistemą. Automatinė amžiaus atpažinimo sistema nespėlioja. Sistema niekada nesakys, kad  dėl amžiaus yra daugiau mažiau tikra. Ji veikia tiksliai. Jaunesniems asmenims taikomas papildomas „buferis“, pavyzdžiui, jei asmuo yra vyresnis nei 25 metai, jo amžius patvirtinamas automatiškai. 

„Sistema atpažįsta, ar prieš kamerą stovi gyvas žmogus, ar pirkėjas bando sistemą apgauti, pavyzdžiui, parodyti vyresnio amžiaus žmogaus nuotrauką iš telefono. DI analizuoja ne tik veidą, bet ir aplinką – stebi, ar ji natūraliai kinta, ar tai, tarkime, statiškas fonas ar ranka su telefonu. Jei nustatoma, kad prieš kamerą nėra gyvo žmogaus, amžius nepatvirtinamas ir kviečiamas darbuotojas. Tad bandymai apgauti DI su dirbtine barzda, akiniais, makiažu ar nuotrauka – tiesiog neveiks“, – paaiškina „StrongPoint Technology“ vadovas.

Dar daugiau saugumo 

DI pagrindu veikiantis amžiaus patikrinimo sprendimas, kurio testas pradėjo veikti Lietuvoje, išsiskiria pažangia ir ypač saugia architektūra. Visi amžiaus nustatymo veiksmai atliekami tiesiog pačiame įrenginyje – veido atvaizdai niekur nesiunčiami ir nėra saugomi.

„Tai reiškia, kad nei nuotraukos, nei jokie su jomis susiję duomenys nepalieka įrenginio. Estijoje, pavyzdžiui, veido duomenys pirmiausia paverčiami vadinamaisiais „taškais“ ir siunčiami į debesijoje veikiantį algoritmą, kuris nustato, ar žmogus atitinka minimalų amžiaus reikalavimą. Lietuvoje vykdomame teste visa analizė vyksta lokaliai, įrenginio viduje. Tai leidžia visiškai eliminuoti duomenų perėmimo riziką ir užtikrinti maksimalų privatumo lygį“, – sako J. Stulpinas.

Visas procesas trunka vos kelias sekundes. Pirkėjui sutikus, specialioje „Iki“ savitarnos kasoje nuskenuojamas pirkėjo veido profilis. Pateikus rezultatą, visa informacija nedelsiant ištrinama. Algoritmas veikia tiesiog savitarnos kasos kompiuteryje – jokie duomenys nėra saugomi ar siunčiami kitur.

Jo teigimu, Lietuvoje bandomas DI sprendimas teoriškai galėtų veikti net ir be interneto ryšio. Kitaip tariant, duomenys ne tik nėra siunčiami, bet ir iš viso nelieka jokio skaitmenio pėdsako.

Internete plinta netikėtas ir kiek gąsdinantis naujo ChatGPT modelio panaudojimo būdas – programa per kelias minutes gali išsiaiškinti duotos nuotraukos lokaciją. Įrankį išbandęs „Tele2“ technologijų ekspertas Lukas Keraitis sako, kad funkcija veikia stebinančiai tiksliai, todėl nuo šiol reikėtų būti dar atsargesniems, jei norime saugoti savo privatumą.

Nuotraukų lokaciją nustato ir iš smulkmenų

Neseniai pasirodęs dirbtinio intelekto „ChatGPT“ modelis o3 daugelį nustebino savo intelektualiais atsakymais. Tai vienas iš „mąstančių“ (angl. reasoning) modelių, kuris pirma apsvarsto naudotojo užklausą ir tik tuomet imasi ją vykdyti. Viena iš daugelio jo savybių – gebėjimas iš nuotraukos atspėti lokaciją, kur ji daryta.

„Ši naujovė verčia dar kartą susimąstyti, ką apie save viešiname internete. Nepažįstamasis per kelias minutes gali sužinoti, kokioje gatvėje darėte nuotrauką, nesvarbu, Lietuvoje ar ne. Neįtikėtina, ir šiek tiek neramina, kad viešai prieinamas įrankis tai sugeba“ – pasakoja įrankį išbandęs „Tele2“ technologijų ekspertas Lukas Keraitis.

Lukas testavo įrankį iš pažinčių programėlėje padarytų ekrano nuotraukų. Nuotrauką programa išanalizuoja per kelias minutes ir pasiūlo spėjimą, kur ji daryta. Kuo daugiau informacijos nuotraukoje, tuo tiksliau bus atlikta užduotis.

„Be abejo, jei fone matome Eifelio bokštą, užduotis labai paprasta. Tačiau dirbtinio intelekto modelis, pavyzdžiui, gali įžvelgti logotipą stovinčio automobilio stiklo atspindyje, jį prisiartinti, apversti, išanalizuoti, palyginti tai su aplinkine augmenija, kelio ženklais, pastatų fasadais… Nors taip pat dažnai daro klaidas (patikrinti galima žemėlapyje pagal duotas koordinates), kartais modelis atsakymus pateikia iš tokių mažų detalių, kurių pats žiūrėdamas į nuotrauką visai nematau“ – pasakoja Lukas.

Stebina tikslumu

Naudotojai tokį „ChatGPT“ gebėjimą lygina su aukšto lygio geospėjimo žaidimo (angl. „Geoguessr“) ekspertais, iš detalių puikiai spėjančių lokacijas bet kur pasaulyje. Dirbtinio intelekto įrankis taip pat detaliai paaiškina savo spėjimo logiką.

„Ar tai būtų baras, ar gatvės kampas, ar terasa kitame pasaulio kampe – jei tik yra pakankamai vizualios informacijos, modelio spėjimas gali būti gana tikslus. Jis apmokytas pasitelkus gausybę paveikslėlių ir nuotraukų iš įvairių pasaulio šalių ir sugeba apjungti tas žinias. Neramu, kad dalis žmonių net neįsivaizduoja, kad tai įmanoma ir gana paprasta“ – mintimis dalinasi Lukas.

Kito eksperimento metu Lukas darė socialinių tinklų istorijų ekrano nuotraukas ir testavo, kaip greitai suras jų fotografavimo vietą.

„Moteris socialiniuose tinkluose filmuojasi, kaip vaikšto su savo vaiku tam tikroje kaimynystėje, kas nors išsisaugo tokio video kadrą ir su „ChatGPT“ per kelias minutes turi spėjimą, kur jie yra. Galbūt tuo metu jie dar vaikšto tomis gatvėmis. Taip galima netyčia išduoti, kuriame rajone ir kurioje gatvėje gyveni. Be abejo, ne kiekvienu atveju tai yra problema – juk gali tiesiog pasidžiaugti atostogų lokacija ar eiti žinoma gatve ir tiek. Bet tokie įrankiai skatina persvarstyti, kiek daug norime leisti nepažįstamiesiems žinoti apie mus. Juk internete pilna keistų žmonių.“ – svarsto Lukas.

Luko eksperimento video Facebook: https://www.facebook.com/share/r/18tD3W8oqB/

Instagram: https://www.instagram.com/reel/DJpHCOKNQEQ/?igsh=OWZjN2M3aGhoZmZv

Pranešimą paskelbė: Asta Buitkutė, UAB Tele2
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
2025-06-09 09:55
Laisvalaikis, pramogos ITT Verslas, ekonomika, finansai
Kontaktinis asmuo
Asta Buitkutė
Viešųjų ryšių vadovė
UAB Tele2
+37066800467
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Prisegti failai

Dirbtinis intelektas, dar neseniai laikytas technologine naujove, šiandien tampa neatsiejama kasdienio gyvenimo dalimi. Vis daugiau vartotojų renkasi DI ne tik informacijos paieškai, bet ir užduotims atlikti ar kelionėms planuoti. Artimiausiu metu šios galimybės taps dar prieinamesnės ir labiau integruotos į kasdien naudojamus įrenginius. Technologijų bendrovė „Samsung“ žengia dar vieną žingsnį į priekį – „Gemini“ funkcija netrukus pasieks dėvimus įrenginius, tokius kaip išmanieji laikrodžiai ir ausinės.

Su „Gemini“ funkcija išmanieji laikrodžiai tampa dar išmanesni – jie gebės realiuoju laiku versti kalbas, suprasti užklausas, teikti reikiamą informaciją ar balsu generuoti trumpas žinutes. Tai reikšmingas žingsnis link dar patogesnio ir efektyvesnio kasdienio naudojimo.

Pasitelkus „Gemini“, išmanusis laikrodis galės ne tik priminti spintelės numerį sporto klube, bet ir suteikti koncentruotą informaciją apie gautą naują elektroninį laišką. DI, integruotas visose laikrodžio programose, greitai apdoros užklausas ir iškart pateiks atsakymus, leisdamas vartotojui be trikdžių grįžti prie pradėtos veiklos.

Laikrodyje veikiantis DI kalbės natūraliu, žmogui artimu balsu ir intonacija. Būdami kelyje, galėsite paprašyti laikrodžio pateikti orų prognozę, svarbiausias naujienas ar, pavyzdžiui, rekomenduoti restoraną.

„Galaxy Buds“ ir „Gemini“ sinergija

„Samsung“ ir toliau diegia naujoves dėvimųjų technologijų srityje – netrukus bus pristatyta dar glaudesnė „Galaxy Buds“ ausinių integracija su „Gemini“. Ausinėse esantis mikrofonas leis balsu tiesiogiai valdyti išmanųjį telefoną: galėsite skambinti, keisti muzikos takelius ar atsakyti į žinutes, net neišėmę telefono iš kišenės.

Be to, ausinės galės akimirksniu interpretuoti pokalbius ir versti juos skirtingomis kalbomis. Tai leis bendrauti be kalbos barjerų, pavyzdžiui, keliaujant ar susitinkant su užsienio partneriais.

Išmaniosios buitinės technikos rinka plečiasi sparčiau nei bet kada – nuo šaldytuvų, kurie padeda planuoti maisto atsargas, iki orkaičių, kurios automatiškai parenka kepimo režimą ir leidžia valdyti jas nuotoliniu būdu. Nors technologijos gali reikšmingai palengvinti kasdienybę, netinkamas pasirinkimas dažnai tampa ilgalaikiu galvos skausmu. Kaip suprasti, kurios funkcijos iš tiesų naudingos?

Ekspertai pastebi, kad vartotojų prioritetai keičiasi – šalia galingumo ar dizaino vis svarbesnės tampa funkcijos, atitinkančios individualius poreikius: laiko ir energijos taupymas, saugumas ir pritaikymas prie kasdienės rutinos.

„Šiandien žmonės nebenori skirti laiko tam, kad suprastų, kaip veikia jų technika – jie tikisi, kad techika supras juos. Svarbiausi tampa išmanūs sprendimai, kurie tyliai prisitaiko prie mūsų rutinos: skalbia, kai elektra pigesnė, primena apie produktus šaldytuve ar pasiūlo greitesnį kepimo režimą. Tai – ne prabanga, o naujas komforto lygis“, – sako technologijų bendrovės „Samsung“ produktų treneris A. Mateika.

Atsakingas sprendimas prasideda nuo supratimo, ko jums iš tikrųjų reikia. Žemiau – pagrindiniai patarimai, padėsiantys pasirinkti išmaniąją buitinę techniką.

1. Pradėkite nuo savo poreikių

Renkantis buitinę techniką, verta pagalvoti apie visas funkcijas, kurios gali palengvinti kasdienybę – nuo laiko taupymo iki automatizavimo ir nuotolinio valdymo. Daugelis šiuolaikinių įrenginių sujungia visas šias galimybes. Pavyzdžiui, skalbyklė, pati parenkanti režimą, ar šaldytuvas, sekantis produktų galiojimą, tampa nepakeičiamais pagalbininkais namuose.

Išmaniųjų funkcijų pritaikymas tampa dar efektyvesnis su dirbtiniu intelektu. Buitinėje technikoje integruotos sistemos, tokios kaip „Bespoke AI“, geba išmokti vartotojo elgsenos, optimizuoti energijos suvartojimą ir net siūlyti suasmenintus patarimus programėlėje.

2. Nepamirškite saugumo

Kiekvienas įrenginys, prisijungęs prie „Wi-Fi“, tampa jūsų namų ekosistemos dalimi, todėl kibernetinis saugumas šiandien yra ne galimybė, o būtinybė.

Renkantis išmanią techniką, verta įsitikinti, kad gamintojas ne tik siūlo pažangius sprendimus, bet ir rūpinasi jūsų duomenų apsauga. Reguliarūs programinės įrangos atnaujinimai, integruotos saugumo sistemos ir patikima duomenų šifravimo politika – tai ženklai, jog įrenginys sukurtas galvojant apie jūsų saugumą.

3. Ieškokite pranašumų

Tikrasis išmanumas slypi ne funkcijų gausoje, o gebėjime jas pritaikyti prie žmogaus įpročių ir kasdienės rutinos. Ieškokite funkcijų, kurios taupo laiką, energiją ar palengvina sprendimų priėmimą. Pavyzdžiui, išmanioji įrenginių diagnostika gali iš anksto įspėti apie galimus gedimus, o individualizuoti darbo režimai padeda išvengti bereikalingo resursų švaistymo.

„Bespoke AI“ geba mokytis iš jūsų elgesio: pavyzdžiui, skalbyklė gali pati pasiūlyti trumpesnį režimą, jei pastebi, kad dažniausiai skalbiate švelnius arba delikačius audinius. Tokia personalizacija padeda ne tik taupyti laiką, bet ir sumažinti išlaidas.

4. Rinkitės tvarumą

Išmanioji buitinė technika gali būti svarbus žingsnis link tvaresnio gyvenimo. Modernūs įrenginiai ne tik taupo elektros energiją, bet ir geba prisitaikyti prie elektros tinklo apkrovos, dirbti mažesnės paklausos laikotarpiais ir efektyviau naudoti vandenį.

Rinkdamiesi buitinę techniką, atsižvelkite į energinio efektyvumo klasę, taupymo režimus bei galimybes optimizuoti veikimą pagal jūsų vartojimo įpročius.

Nepamirškite: svarbu ne tik pradinė įsigijimo kaina, bet ir ilgalaikės eksploatacijos išlaidos. Net nedidelis energijos skirtumas kasdienėje buityje laikui bėgant gali turėti reikšmingą poveikį tiek jūsų biudžetui, tiek aplinkai.

5. Nepamirškite techninio aptarnavimo ir garantijos

Kuo daugiau technologijų – tuo svarbesnė tampa patikima jos priežiūra. Sudėtingesni įrenginiai reikalauja greito, kvalifikuoto ir lengvai pasiekiamo aptarnavimo, kuris užtikrina, kad netikėti trikdžiai nevirstų ilgalaikėmis problemomis.

Rinkdamiesi buitinę techniką, pasidomėkite, kaip veikia gamintojo garantinis ir pogarantinis aptarnavimas – ar Lietuvoje veikia autorizuoti servisai, ar lengvai prieinamos atsarginės dalys, ar pagalba teikiama sklandžiai. Visa tai tampa itin svarbu siekiant sklandaus ir ilgalaikio naudojimo.