Ar klausant istorijų, kai aferistai iš nekaltų žmonių išvilioja santaupas, nekyla noras bent truputį jiems atkeršyti? Dabar jų klasta atsigręžia prieš pačius – šaltakraujų vagišių kantrybę išbando dirbtinis intelektas (DI). Jungtinėje Karalystėje (JK) veikianti telekomunikacijų bendrovė sukūrė DI pokalbių robotą, kurio vienintelis tikslas yra varginti telefoninius sukčius. Apie tai, kaip veikia ši inovatyvi priemonė kovojant su apgavikais, pasakoja Arnoldas Lukošius, „Tele2“ Inovacijų ekspertas.

Užuot mulkinę žmones, kalbasi apie mezgimą

Telekomunikacijų bendrovės „Virgin Media O2“ DI pokalbių robotas pavadintas „Ramune“ (angl. Daisy) yra suprogramuotas būtent tam, kad švaistytų sukčių laiką, juos vargintų ir erzintų. „Daisy“ naudoja kelis tarpusavyje suderintus DI modelius, kurie klausosi apgavikų ir jiems atsako suprogramuotu, labai realistiškai skambančiu balsu. 

Remiantis „Virgin Media O2“ informacija, „Daisy“ jau pavyko išlaikyti daugelį sukčių pokalbyje net iki 40 minučių. Tam, kad tai pasiektų, „Močiutė Daisy“ pasakoja sukčiams apie savo pomėgį megzti, katę Pūkutę ir pateikia melagingą asmeninę informaciją, įskaitant sugalvotus banko duomenis. 

„Pokalbių robotui paskambinę sukčiai mano, kad susidūrė su lengvu grobiu. Remdamasi išankstiniais įsitikinimais apie vyresnio amžiaus žmones, „Daisy“ dažniausiai apsimeta plepia močiute. Šio pokalbių roboto idėja yra dvejopa. Viena vertus, jis švaisto sukčių resursus. Tą patį laiką, kurį jie galėtų panaudoti apgaudinėjant tikrus žmones, tuščiai prašneka su virtualia senele. Kita vertus, tokie projektai padeda didinti sąmoningumą, kad asmuo, su kuriuo kalbate telefonu, gali būti visai kas kita nei tikitės“, – paaiškina A. Lukošius.

Eksperto teigimu, balso sintezė plačiai naudojama anglų, ispanų ir kitomis populiariausiomis kalbomis. Tačiau Lietuvoje vis dar nėra įrankio, kuris lengvai ir prieinamai visiems norintiems leistų sukurti balsą ir jį naudoti lietuvių kalba. 

„Daisy“ negali tiesiogiai perimti sukčių skambučių. Kol kas nusikaltėliai turi skambinti į specialius telefono numerius, kuriais atsiliepia sistema, imituojanti pokalbius. Tokie numeriai sumaniai įtraukti į sukčių naudojamus kontaktų sąrašus, todėl jie tampa jų atakų taikiniais.

„Tokie projektai kaip „Daisy“ skatina visuomenės kritinį mąstymą, atsargumą kalbant telefonu. Technologijos leidžia atkartoti balsą ir vystyti labai įtikinamai skambantį pokalbį. Vien žinojimas, kad tai jau įmanoma, gali apsaugoti ne vieną geros širdies, bet galbūt per daug patiklų žmogų“, – pažymi „Tele2“ Inovacijų ekspertas.

Kas apsaugo lietuvius ir ką verta turėti omenyje?

Lietuvos Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, sukčiai Lietuvoje aktyviai didina savo atakas – per pirmąjį 2024 m. ketvirtį jie kėsinosi išvilioti 6,9 mln. eurų, antrąjį ketvirtį ši suma išaugo iki 8,3 mln. eurų, o trečiąjį ketvirtį pasiekė 8,9 mln. eurų. Su telefoniniais nusikaltėliais šalyje kovoti taikomos kompleksinės priemonės, tačiau sėkmingų apgavysčių skaičius didžiulis.

„Norint atpažinti sukčius, svarbu atkreipti dėmesį į kelis esminius požymius. Svarbių institucijų atstovai niekada neprašys atlikti piniginių pavedimų telefonu, nelieps spausti neaiškių nuorodų, nevers skubotai priimti sprendimų ar dalintis jautria informacija, pavyzdžiui, banko prisijungimais. Kol kas sukčiai lietuviškai skambinti balso imitavimo technologijų dar nenaudoja, tačiau tai gali pasikeisti ateityje. Kai taip nutiks, tokie išmanūs sprendimai kaip pokalbių robotas „Daisy“ galės tapti realybe ir pas mus“, – teigia A. Lukošius.

Mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ įdiegė sistemą, automatiškai blokuojančią padirbtų mobiliųjų numerių skambučius iš užsienio. Šis sprendimas padeda apsaugoti klientus nuo apgavikų, siekiančių išvilioti pinigus ar informaciją, užtikrina saugesnį bendravimą telefonu. Kenksmingų skambučių blokavimas jau aktyvuotas visiems „Tele2“ ir „Pildyk“ klientams.

Operatoriaus tinkle seniai veikia ir kitos apsaugos nuo sukčių sistemos, pavyzdžiui, blokuojamos SMS su kenksmingomis nuorodomis. Taip pat siūloma interneto apsaugos paslauga, aptinkanti kenkėjiškas svetaines, suklastotas parduotuves ar bankų puslapius, siekiančius išvilioti slaptažodžius ar kortelių duomenis. Paslaugą galima užsisakyti operatoriaus savitarnoje.

Automatizuotai aptinkamos saugumo spragos ir be žmogaus įsikišimo „ardomos“ programišių pinklės kažkada skambėjo kaip kibernetinio saugumo specialisto sapnas. Visa tai galėjo likti tolima utopija, jei to nebūtų priartinęs dirbtinis intelektas (DI), pilna autonomija dar ateityje, bet netolimoje. Tačiau „Telia“  vyriausias juriskonsultas prof. dr. Paulius Pakutinskas įspėja, kad DI į kibernetinės kovos areną žengia ne tik kaip angelas sargas, bet ir kaip perspektyvus nusikaltėlių sąjungininkas. 

Kažkada išmaniojo valdymo revoliuciją žadėjusio „Siri“ balso asistento ateičiai šiandien reikalingi pokyčiai. „ChatGPT“ ir kiti dirbtinio intelekto (DI) robotai vos per porą metų išmoko tai, ko „Apple“ asistentui nepavyko pasiekti per ištisą dešimtmetį – diskutuoti sudėtingiausiomis temomis, prabilti daugeliu užsienio kalbų ir reaguoti į kontekstą. Todėl „Telia“ ekspertai įsitikinę, jog netolimoje ateityje „Siri“ vaidmuo keisis – be savo atliekamų funkcijų jis taps ir tarpininku tarp mūsų bei kur kas pajėgesnių DI sistemų. 
„Prieš maždaug trylika metų galimybė telefono paklausti ir akimirksniu gauti atsakymą, ar rytoj lis lietus, atrodė kaip nesuvokiama technologijų pažanga. Deja, nuo to laiko „Siri“ ir kai kurie kiti jo konkurentai mažai tepasistūmėjo į priekį. Jie vis dar tinkami nebent buitinėms užduotimis, yra visiškai nekūrybingi bei per laiką nė kiek neprisitaiko prie individualių vartotojo įpročių. Nenuostabu, jog siekdama išvengti asistento nugarmėjimo į dulkėtą technologijų archyvą, pati „Apple“ ketina „Siri“ integruoti su „ChatGPT“ ir nuosavais DI modeliais“, – teigia „Telia“ DI intelekto teisės ekspertas dr. Paulius Pakutinskas.

Populiarumas išlieka mažas

Kai „Siri“ buvo pristatyta su 2011 m. debiutavusiu „iPhone 4S“, ne vienas technologijų entuziastas kalbėjo apie naujos eros pradžią. Daugeliui žmonių tada atrodė, jog visai netrukus savo išmanųjį galėsime valdyti balsu, prie jo beveik neprisiliesdami. Bet metams bėgant, ši vizija taip ir neišsipildė. „Siri“, net ir po daugybės gyvavimo metų, ne visada teisingai išgirsta komandas, gavęs nors kiek sudėtingesnę užduotį pagalbos kreipiasi į „Google“ bei savo negebėjimu atlikti tiksliai to, ko prašoma, tiesiog priverčia pasigailėti, kad asistentui ir vėl davėme šansą.

Neišsipildžiusius visuomenės lūkesčius patvirtina statistika. „Vixen Labs“ duomenimis, balso asistentus naudoja vos trečdalis JAV ir Jungtinės Karalystės gyventojų, o šalyse, kuriose „Siri“ ir jos konkurentai debiutavo vėliau arba iki šiol nepalaiko vietinės kalbos, naudojančiųjų dalis galėtų būti dar mažesnė. Dar įdomiau tai, kad remiantis „eMarketer“ statistika, balso asistentus labiausiai naudoja dabartiniai trisdešimtmečiai – technologijų madas diktuojančioje Z kartoje šis sprendimas susilaukia mažiau entuziazmo, kas prognozuoja liūdnas jo perspektyvas.

„Pagrindinė mažo žmonių susidomėjimo priežastis – „Siri“ nesugebėjo evoliucionuoti iš paprastų užduočių vykdytojo į tikrą mūsų asmeninį padėjėją. Jo galima paklausti, koks šiuo metu laikas Niujorke, kas laimėjo paskutines krepšinio varžybas, paprašyti paleisti muziką bei nustatyti žadintuvą. Visus šiuos veiksmus vos kelių mygtukų paspaudimais galime atlikti ir patys. Tačiau, prireikus labiau „kvalifikuotos“ pagalbos – tvarkingai suformuluoti elektroninį laišką, sudėlioti darbus į tvarkaraštį ar tiesiog sudėtingus terminus paaiškinti paprastai – „Siri“ ir kiti balso asistentai išlieka bejėgiai“, – pagrindinę problemą įvardina P. Pakutinskas.

Daugeliu atžvilgiu nusileidžia „ChatGPT“ 

Pernai išleista pokalbių funkcionalumą palaikanti „ChatGPT“ programėlės versija dar labiau aptemdė „Siri“ perspektyvas. Žmogaus balsu prabilęs robotas jau pirmąją dieną gebėjo suprasti bei kalbėti kone visomis pasaulio kalbomis, įskaitant lietuvių, o jo intelektas, lyginant su populiariausiais balso asistentais, prilygo kone genijui. Šiandien „ChatGPT“ gali juoktis iš vartotojo pokštų, keisti intonaciją priklausomai nuo pokalbio temos ir per akimirką tapti užsienio kalbos vertėju.

„Svarbiausias „ChatGPT“ pranašumas – kalbėdami su juo, galime jaustis tarsi bendraudami su žmogumi, o ne su robotu. Paklausus, ką galima pamatyti Romoje, išgirsime svarbiausias miesto įžymybes su trumpais apibūdinimais, o jei DI padėjėją pertrauksime su fraze „Man patinka gamta“, jis iš karto sureaguos ir pasiūlys keletą gamtos objektų. Be to, jis šį mūsų pomėgį įsimins ir kitą kartą prašant lankytinų vietų rekomendacijų, jas pateiks atsižvelgdamas į anksčiau įvardintą pageidavimą. Prašant analogiškų patarimų iš „Siri“, šis tiesiog atvertų pirmą nuorodą „Google“ paieškoje, o į frazę „Man patinka gamta“ atsakytų filmų apie gamtą rekomendacijomis“, – asistentus lygina „Telia“ atstovas.

„ChatGPT“ taip pat gali pasigirti daug platesniu gebėjimų sąrašu. DI įrankis vaikui prieš miegą gali pasekti pasaką, sudainuoti „Su gimimo diena“ ar kalbėti su kokiu nors juokingu akcentu. Maža to, šis asistentas gali suprasti, kas matoma įkeltoje nuotraukoje, todėl su juo galima padiskutuoti, kaip svečiams pagaminti kažkada restorane ragautą ir nufotografuotą pyragą, ar paklausti nuomonės, kaip taisyti sugedusius dviračio stabdžius. Visa tai „Siri“ būtų neįveikiama užduotis. 

„Siri“ sujungs jėgas su „ChatGPT“

Suvokdama abejotinas senųjų balso asistentų perspektyvas „Google“ dar šiemet nusprendė savo „Siri“ analogą „Google Assistant“ integruoti su nuosavu „Gemini“ DI paslaugų paketu. Panašiu keliu ketina žengti ir „Apple“. Vasarą vykusioje „WWDC“ konferencijoje kompanija anonsavo naują DI paremtą „Siri“ versiją, kuri bus daug pajėgesnė ir, esant reikalui, pagalbos galės kreiptis tiesiai į „ChatGPT“.

„Siri“, kitaip nei „ChatGPT“ ar kitos trečiųjų šalių programėlės, turi daug gilesnę integraciją su mūsų telefone esančia informacija, todėl gali atlikti joms neprieinamas užduotis. Registruojantis į skrydį, „Siri“ bus galima paprašyti nuotraukose surasti savo paso numerį, gavus žinutę su adresu – gauti ten vedančias žemėlapio nuorodas, o norint greitai pridėti nuotraukai pridėti ryškumo, leisti tai už mus padaryti pačiai „Siri“. 

Siekiant užtikrinti vartotojo duomenų saugumą, „Apple“ asistentas naudos lokaliai įrenginyje veikiančius DI modelius, o prireikus – skaičiavimams pasitelks duomenų nesaugančius „Apple“ serverius. Vis dėlto jei vartotojo užduotis pareikalaus ypatingo kūrybingumo, „Siri“ jėgas sujungs su „ChatGPT“. Įrenginio savininkui davus sutikimą, „Siri“ kartu su minėtu robotu pagal šaldytuve esančių produktų nuotrauką parekomenduos vakarienės receptą, padės išspręsti sudėtingą matematikos uždavinį ar atliks kitą nestandartinį veiksmą.

Naujoji „Siri“ taip pat kalbės natūraliau, gebės priimti rašytines komandas ir daug geriau supras kontekstą. Jei paklausite, kada kinuose pradedamas rodyti tam tikras filmas, o po to pasakysite, kad reikia bilietų, „Siri“ supras, jog bilietus norite įsigyti būtent į anksčiau minėto filmo premjerą kine, o ne šiaip ieškote svetainių, kurios užsiima bilietų prekyba.

„Žmogiškiau“ kalbanti „Siri“ jau pasirodė „iPhone“ skirtoje naujausioje „iOS 18.1“ versijoje, o jos integracija su „ChatGPT“ turėtų pradėti veikti dar šį gruodį. Pažangesnis „Apple“ balso asistentas, kaip ir visas bendrovės DI įrankių paketas, dėl ES reguliavimo neatitikimo kol kas neprieinamas Europoje. Nors konkrečios datos nėra, tikimasi, kad teisiniai klausimai bus išspręsti per ateinančius mėnesius ir „Apple intelektas“ mūsų žemyne pradės veikti jau kitais metais“, – komentuoja „Telia“ DI intelekto teisės ekspertas dr. Paulius Pakutinskas.

Dirbtiniu intelektu (DI) paremti sprendimai ugdymo procese švietimo bendruomenę skaldo į kelias stovyklas: vieni įžvelgia šios technologijos neigiamą poveikį ir keliamą grėsmę, kiti DI įrankius sėkmingai pritaiko pamokų metu ir taip net sumažina pedagogų darbo krūvį. Užsienio valstybėse DI yra vis plačiau integruojamas ugdymo procese, o ateityje kai kurios šalys žada jį įdiegti net ir į egzaminų sistemą.

Vokietijos moksleiviams – specialios DI pamokos

Vokietijos mokyklose DI įrankiai sėkmingai taikomi daugelyje sričių. Pavyzdžiui, pamokų metu DI padeda mokytojams analizuoti mokinių mokymosi ypatumus, nustatyti pagrindinius moksleivio taikomus mokymosi modelius ir įpročius, o tuomet pateikti rekomendacijas tiek moksleiviams, tiek jų mokytojams.

Šalies mokytojai DI pasitelkia ir vertinant moksleivių atliktas užduotis – ši technologija padeda per trumpą laiką įvertinti didelį užduočių kiekį, todėl mokytojams nebereikia testų vertinti rankiniu būdu. Automatinis vertinimas taip pat sumažina žmogiškųjų klaidų tikimybę ir leidžia mokinių pasiekimus vertinti objektyviau bei nuosekliau.

Šiuo metu Vokietijos vidurinėse mokyklose 15-18 metų moksleiviams yra dėstoma ir DI pritaikymo programa „KI macht Schule“. 2019 m. pradėta įgyvendinti iniciatyva siekiama supažindinti Vokietijos moksleivius su dirbtinio intelekto (DI) pagrindais ir jo etiniais, socialiniais bei techniniais aspektais.

Programa, kurią organizuoja daugiau kaip 60 jaunųjų mokslininkų, studentų ir specialistų grupė, siūlo interaktyvius praktinius seminarus, kurie derinami su mokykliniais dalykais ir padeda suprasti, kokią naudą DI gali teikti pamokų metu.

Danija ruošiasi DI pritaikyti ir egzaminų metu

Danijoje daugėja vidurinių mokyklų, kuriose mokiniams yra leidžiama laisvai naudoti „ChatGPT“ platformą. Šiuo metu dalis mokyklų taip pat aktyviai diskutuoja, kokie švietimo sistemos projektai padėtų nustatyti aiškias visuotines taisykles, kaip naudoti šį pokalbių robotą ugdymo metu.

Pamokų metu Danijoje DI įrankiai naudojami kaip papildoma priemonė, padedanti atlikti įvairias analitines užduotis. Pavyzdžiui, anglų kalbos pamokose mokiniai trumpą istoriją išanalizuoja patys, o po to naudojasi DI paremtu pokalbių robotu – taip siekiama mokinius supažinti ne tik su šios technologijos galimybėmis, bet ir ribotumu.

Šalyje jau yra pradėtas įgyvendinti dviejų metų projektas, kuriuo siekiama skatinti naudoti šią technologiją klasėse, o Danijos švietimo ministerija iniciavo procesus, kuriais siekiama leisti naudoti DI įrankius net egzaminų metu.

Švietimo sistemos atstovų manymu, leidimas naudotis DI įrankiais ir jų įdiegimas į bendrąsias ugdymo programas veiks kaip prevencinė priemonė, padėsianti sumažinti sukčiavimų naudojant šiuos įrankius atvejų skaičių.

Lietuvoje DI įrankiai vis dar vertinami dvejopai, tačiau yra neišvengiami

Nors Lietuvos ugdymo procese DI įrankiai vis dar vertinami nevienareikšmiškai, šiemet technologijų bendrovės „Samsung“ užsakymu atliktas tyrimas* Baltijos šalyse atskleidė, kad tarp Lietuvos paauglių DI ir jo įrankiai – itin populiarūs.

Kone kas antras moksleivis Lietuvoje naudoja DI ir jo įrankius namų darbams atlikti (45 proc.). Tuo tarpu Estijoje mokydamiesi dirbtinį intelektą pasitelkia kiek mažiau, 39 proc. mokinių, o Latvijoje – net 49 proc. apklaustųjų. Taip pat tyrimo rezultatai parodė, kad nieko apie DI ir jo įrankius nėra girdėję vos 3 proc. Lietuvos moksleivių.

Suprasdama DI įrankių populiarumo neišvengiamumą, „Samsung“ tvarių idėjų konkurse „Solve for Tomorrow“ moksleivius subūrė ieškoti sprendimų, kaip šią technologiją geriau pritaikyti mokymosi procese.

Daugiau nei 200 mokinių komandų iš trijų Baltijos šalių iki gruodžio mėnesio kurs originaliausias ir geriausiai pritaikomas idėjas, kuriomis sieks užtikrinti sklandų DI ir jo įrankių integravimą švietime. Trijų geriausių idėjų autoriams atiteks 16 tūkst. eurų prizinis fondas.

*Bendrovės „Samsung Electronics Baltics“ užsakymu apklausą 2024 m. rugpjūčio mėnesį internetu atliko „Norstat“. Tyrimas reprezentuoja 14–19 m. amžiaus Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų nuomonę. Apklausoje dalyvavo 930 respondentų.