Technologijų rinka sparčiai vystosi, todėl visai netrukus rinkoje matysime naujų pramonės šakų. Viena tokių - erdvinė kompiuterija. Tai plati sąvoka, apimanti tokias technologijas kaip papildytoji (augmented) realybė (AR), virtualioji realybė (VR) ir mišrioji realybė (MR).

Šios technologijos gali iš esmės pakeisti mūsų sąveiką su mus supančiu pasauliu ir jau dabar naudojamos įvairiose pramonės šakose, žaidimų, medicinos ir gamybos srityse.

Puikiai žinomas Holivudo aktorius Tomas Hanksas visai neseniai įsivėlė į nemalonią situaciją. Žvaigždei teko įrodinėti gerbėjams, kad dantų klinikos reklamoje nusifilmavo ne jis, o jo dirbtinio intelekto (DI) kopija. Su panašiomis situacijomis, kai DI suklastota išvaizda ar balsas naudojami savanaudiškiems tikslams, susidūrė ir kitos garsios asmenybės, nukentėję yra ir paprasti žmonės. Lukas Keraitis, „Tele2“ Inovacijų ekspertas, pastebi, kad daugėja istorijų apie tai, kaip apjungdami dirbtinį intelektą iš tikroviškų apgaulių pasipelnyti bando sukčiai.

Žvaigždės teises gina teismuose

„Saugokitės! Plinta vaizdo įrašas, reklamuojantis kažkokią dantų taisymo programą, kuriame pasirodo mano dirbtinio intelekto versija. Aš su tuo visiškai nesusijęs“, – neseniai tokiu pasiaiškinimu internete dalijosi T. Hanksas.

Panaši situacija nutiko ir „YouTube“ kūrėjui Mr. Beast, kurio atvaizdas internete siūlė laimėti „iPhone“ išmaniuosius telefonus, sudalyvaujant kelis dolerius kainuojančioje loterijoje, taip pat aktorei Scarlett Jonansson, kurios atvaizdą bandyta naudoti netikrai reklamai.

Garsus aktorius jau anksčiau yra kalbėjęs apie tai, kokį „meninį iššūkį“ dirbtinis intelektas kelia kino industrijai. Šis klausimas taip pat buvo plačiai aptarinėjamas per šio mėnesio pradžioje pasibaigusį Holivudo aktorių ir rašytojų streiką. Didėjant DI sistemų sudėtingumui ir galimybėms kilo susirūpinimas dėl kompiuterių gebėjimo kurti vis tikroviškesnes virtualias realių žmonių versijas. Jos neretai vadinamos giluminėmis klastotėmis (angl. „deepfake“).

„2017–2018 metais pasirodžius pirmosioms giluminėms klastotėms buvo kalbama, kad dėl to padaugės apgaulių, kai apsimetama kitu žmogumi. Panašu, kad daugeliui eilinių sukčių ta technologija dar buvo pernelyg sudėtinga – norint ją išnaudoti išties reikia programavimo žinių, šiokių tokių kompiuterinių resursų. Dirbtinio intelekto įrankiais nukopijuoti balso tembrą, veido mimikas tampa išties labai paprasta“, – sako L. Keraitis.

Kai kurios žvaigždės imasi kovoti su juos savanaudiškai atkartoti pasitelkiant DI bandančiais žmonėmis. Pavyzdžiui, garsus Indijos aktorius Anil Kapoor už teisybę net kovojo teisme. Filme „Lūšnynų milijonierius“ vaidinęs aktorius pateikė ieškinį Delio aukštajam teismui dėl savo veido, atvaizdo, balso ir kitų asmenybės bruožų teisių apsaugos. A. Kapooras sulaukė teismo nuosprendžio ir bylą laimėjo. 

„Įdomu, kad anksčiau įžymybės galėjo paduoti į teismą už tai, kad nuotrauka naudojama reklamoje be jų sutikimo ar neteisėtais tikslais. Bet dabar įžymybių veidai gali būti sugeneruoti DI, kaip generuojami paprasti gamtos vaizdai“, – pastebi L. Keraitis.

Tobulėja ir balso technologijos

DI sistemos gali išanalizuoti balsą pagal tembrą, toną, kalbėjimo greitį, ritmiškumą ir sklindančias garso bangas. Šie parametrai paverčiami skaitmeninėmis garso bangomis ir perkeliami į specialius dirbtiniam intelektui suprantamus algoritmus.

Dažnu atveju balso atpažinimas gali būti iš tiesų naudingas – pavyzdžiui, padėti bendrauti skirtingų kultūrų ir gebėjimų žmonėms. Atsirado įrankių, kurie gali realiu laiku automatiškai versti žmogaus balsą į kitą kalbą ir net bandyti atkartoti panašų balso tembrą.  

„Balso DI platforma „ElevenLabs“ pristatė naują dirbtinio intelekto dubliavimo funkciją. Ji gali per kelias minutes konvertuoti balsu pasakomą turinį į kitą kalbą, išsaugant originalaus kalbėtojo balsą. Ir nors kol kas veikia ne pilnai sklandžiai, ji suteikia galimybę mano atvaizdui staiga prabilti japoniškai“, – sako L. Keraitis.

Tiesa, pasitaikė ir ne tokių gerų atsiliepimų sulaukusių šio įrankio bandymų. Štai Niujorko meras Ericas Adamsas, norėdamas kreiptis į niujorkiečius, sukūrė savo DI balso kopijas. Vienoje spaudos konferencijoje meras prasitarė, kad jo komandos nariai skambina miestiečiams ir su jais bendrauja DI sukurta mero balso versija įvairiomis kalbomis, nors pats meras iš tiesų jomis nekalba.

Toks poelgis papiktino kritikus, kurie teigė, kad taip sudaromas klaidingas įspūdis apie mero gebėjimus bei sukuriama dingstis nesąžiningam DI balso technologijų naudojimui ar net propagandai politikos srityje.

Gali pasinaudoti sukčiai

Vis dėlto, kibernetinio saugumo ekspertai pastebi, kad dabar vadinamąjį balso klonavimą jau naudoja ir kibernetiniai nusikaltėliai. Tai nusikaltimas, kurio metu vagišiai iš telefono numerio skambina artimiesiems imituodami įrenginio savininko balsą. Kibernetiniai sukčiai šią taktiką pasitelkia ne tik skambučiams – jie gali sukurti netikrus garso įrašus, kuriuose skamba jūsų balso klastotė ir jais manipuliuoti norėdami gauti pinigų.

„Reikia paminėti, kad tokios apgaulės net anglakalbėse šalyse yra retos. Lietuvių kalbą šnekos technologijų progresas, pasiekia pavėluodamas, bet šiuo atveju netikėtai išlošiame – bent kol kas sukčiai dar neįsigudrino naudoti lietuviško balso technologijas, kad žmonėms skambintų dirbtiniu intelektu sugeneruotas balsas“, – sako L. Keraitis.

Tam, kad galėtų naudoti jūsų balsą, programišiams tereikia rasti įrašą, kuriame kalbate bent kelias sekundes. Turėdami pakankamai duomenų sukčiai jūsų balsą imituoti gali pasitelkdami dirbtinį intelektą ar net paversti kito žmogaus balsą panašų į jūsų.

Nuo šiol Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinį Gedimino piles bokštą Vilniuje lankantys turistai galės naudotis inovatyviu audiogidu, kurį kurdamas lietuvių startuolis „Wisit“ įdarbino ir dirbtinį intelektą (DI). Naujajame audiogide svarbiausių istorinių veikėjų lūpomis papasakota Vilniaus ir Gedimino pilies istorija įtrauks ir neleis nuobodžiauti. Tiek kunigaikštis Gediminas, tiek kiti veikėjai, pavyzdžiui, Ulrichas von Jungingenas ar Geležinis vilkas, šiame gide prabyla DI sugeneruotais balsais. DI prisidėjo ir prie audiogido scenarijaus sukūrimo.

Gido kūrėjai, lietuvių startuolis UAB „Wisit“, pasakoja, kad idėja sukurti tokį gidą kilo įvertinus poreikius, su kuriais susiduria turistai, norėdami užsisakyti gido paslaugas. „Gidų vedamos ekskursijos yra sąlyginai brangesnės pavieniams lankytojams, jų prieinamumas –  tinkamo laiko prasme taip pat yra ribotas, galiausiai – lankytojai ieško charizmatiškai ir įdomiai kalbančių gidų“, – pasakoja Augustinas Zinevičius, „Wisit“ vadovas ir bendraįkūrėjas, turizmo entuziastas,  turintis daugiau nei 10 metų patirties turizmo ir e-komercijos  srityje.

Anot A. Zinevičiaus, jau ir dabar turistų lankytinos vietos siūlo lankytojams audiogidus, tačiau jų kokybiškas parengimas reikalauja nemažų investicijų. Todėl jam kartu su bendraminčiais – profesionalais iš kino industrijos bei IT srities, kilo mintis, pasinaudojant DI galimybėmis, sukurti visiškai naujo kokybinio lygmens audiogidą už sąlyginai nedidelius kaštus. Šią idėją startuolio komanda pristatė Lietuvos nacionalinio muziejaus padaliniui – Gedimino pilies bokštui, kuris pirmasis Lietuvoje ryžosi nerti į iki šiol neišbandytus vandenis. 

„Šis pasiūlymas pasirodė drąsus ir patrauklus, be to, norėjosi išbandyti naują patirtį kartu su DI. Gedimino pilies bokštą vien per šiuos metus jau aplankė 110 tūkst. turistų, 70 proc. iš jų yra užsienio turistai. Didelė dalis užsienio lankytojų kyla į Gedimino pilies bokštą, tikėdamiesi pamatyti Vilniaus miesto vaizdą iš viršaus. Mūsų noras buvo pateikti įdomų pasakojimą apie Vilniaus miesto raidą, turistams patraukliu būdu, dar prieš pamatant unikalią sostinės panoramą”, – sako Asta Daunoravičienė, LNM Vilniaus miesto pilių ir tvirtovių ekspozicijų skyriaus vedėja.

Intriguojantis pasakojimas ir negirdėti faktai 

Anglų kalba įgarsintame audiogide Gedimino pilies ekspozicija kartu su turininga pilies ir 700 metų Vilniaus istorija pristatoma ne nuobodžiu istorijos vadovėlio perpasakojimu, o įdomiai ir įtraukiančiai – radijo teatro principu, t.y. vykstant veikėjų dialogams, kurių nuotaiką sustiprina įtaigus garso takelis.  

Į ekspozicijos lankytoją kreipiasi kunigaikščio Gedimino dvasia, kuri prisipažįsta praradusi atmintį (tai vienintelis išgalvotas dalykas šiame pasakojime), ir pakviečia keliauti su ja prisiminimų ir pilies užkaboriais, tikintis tą atmintį atgaivinti. 

Klausytojas sužino apie miesto legendą ir geležinį vilką, pirmąją Lietuvos reklamos kampaniją užsienyje (Gedimino laiškus), kiek sveria riterio šarvai ir dar daug kitų dalykų, tarp kurių ir faktai apie vos prieš kelis metus Gedimino kalne atrastą, kryžiuočių laikus liudijantį riedulį. 

Nevengiama ir subtilaus humoro, pavyzdžiui, Baltijos kelias, prasidėjęs būtent nuo Gedimino pilies, vadinamas pirmuoju Vilniaus eismo kamščiu. Lankytoją įtraukia ir vaizduotę sužadina audiogide girdimi įvairūs garsai: nuo pagoniškos giesmės iki mūšio garsų ar modernaus miesto šurmulio. 

„O ar Gedimino dvasia turo pabaigoje atgaus atmintį, sužinosite tik apsilankę Gedimino pilyje ir išbandę ši turą“, – intriguoja A. Zinevičius. Turą sudaro 21 stotelė, jo garso trukmė – apie 22 min, bet lankytojai su stabtelėjimais užtrunka apie pusvalandį. 

Panaudotos kelios dirbtinio intelekto programos 

Kuriant audiogidą, DI pasitelktas kelioms skirtingoms užduotims: scenarijaus rašymui ir gido įgarsinimui. 

„Audiogido scenarijaus rašymas, pasitelkiant „Chat GPT 4” ir „Claude“ programas, priminė stalo teniso žaidimą – vyko nuolatinis „kamuoliuko“ mušinėjamas pirmyn-atgal tarp manęs ir DI programėlių vis tobulinant sceną po scenos. Tokio scenarijaus rašymas yra itin specifinis, nes faktų tikslumą reikia derinti su kūrybiškumu, DI tam puikiai pasitarnavo“,  – patirtimi dalinasi Simonas Mozūra, „Wisit“ bendraįkūrėjas ir kūrybos vadovas.  

Visus istorinius faktus kartu su Lietuvos nacionalinio muziejaus komanda teko kruopščiai patikrinti. „Klaidų išties rasdavome, bet jų buvo palyginus nedaug, tačiau Lietuvos istoriją DI vis dar išmano netobulai“, – šypsosi S. Mozūra. 

Parašius ir pasitvirtinus scenarijų, įgarsinimo darbai taip pat buvo patikėti DI. Šiam tikslui pasitelkta lenkų įmonės sukurta balso sintezės programa „ElevenLabs“, gebanti labai tikroviškai ir įtikinamai įgarsinti tekstus skirtingais balsais daugiau nei 20 kalbų. Lietuvių sukurtame audiogide sugeneruoti 9 skirtingi balsai. Anot S. Mozūros, tai kaštus taupanti revoliucija, išlaikant aukštą įrašo kokybę: nežinantys net negali atskirti, kad tai ne žmonių, o dirbtiniai balsai.  Žaibiškas greitis – dar vienas DI įdarbinimo privalumas.

„Tai buvo pirmasis taip greitai – nuo idėjos iki galutinio varianto – įgyvendintas kūrybinis procesas. Tai ir stebino, ir džiugino. Kartu su partneriu „Wisit“ ir DI dirbome kartu kaip komanda, buvo nauja ir įdomi patirtis,“ – džiaugiasi A. Daunoravičienė. 

DI galimybės taip pat greitai leis patobulinti audiogidą, jei toks poreikis iškiltų analizuojant lankytojų elgesį ir atsiliepimus. 

Ambicingi planai 

Lietuvių startuolio „Wisit“ komanda neslepia ambicingų ateities planų. „Šis projektas yra pilotinis, praktinis bandymas įgyvendinti mūsų idėjas. Toli gražu ne visos DI galimybės dar yra išnaudotos. Be to, planuojame plėstis ir naujų audiogidų sukurti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio objektuose: jau kalbamės su Olandijos, Italijos, Jungtinės karalystės muziejais“, – pasakoja A. Zinevičius. 

Tikėtina, kad ateityje DI pagalba sukurti gidai gebės interaktyviai bendrauti su lankytojais, prisitaikyti prie skirtingų jų poreikių ir atsakyti į klausimus. Ar ateityje DI gidai pakeis žmogiškuosius gidus? Visi pašnekovai tikina, kad žmogiško kontakto, edukacijos poreikis išliks svarbus, tačiau DI prisidės prie gidų prieinamumo problemų sprendimo, be to, galės suteikti kiek kitokią vizito patirtį to ieškantiems.

UAB „Wisit“ – lietuvių startuolis, pavasarį laimėjęs „AI Lithuania“ hakatoną. Startuolio komandos nariai – profesionalai, turintys patirties IT, turizmo, kino industrijos (darbas Netflix, Apple tv+, BBC radio projektuose), srityse. Įmonė šiuo metu yra „Firstpick.vc“ pre-akseleracijos stadijoje.  

Palyginti su Estija ir Latvija, Lietuvoje vyrauja stipriausias įsitikinimas, kad dirbtinio intelekto (DI) technologijos ateityje pagerins gyvenimą.

Tiesa, Lietuvoje daugiausia ir neapsisprendusiųjų dėl to, ar galima pasitikėti viena sparčiausiai pasaulyje vystomų ir pritaikomų technologijų. Vis tik, lyginant su kaimynais, lietuviai demonstruoja didžiausią pasitikėjimą DI, rodo profesinių paslaugų bendrovės EY užsakymu atliktas Baltijos šalių gyventojų nuomonės tyrimas.

Pasaulyje sparčiai daugėja DI technologinių sprendimų ir jų panaudojimo atvejų. Be daugeliui pažįstamų ChatGPT tekstinių užklausų, daugėja ir DI vaizdų, kalbos, programinio kodo ir net muzikos kūrimo.

Šiais sprendimais vis plačiau naudojasi moksleiviai, studentai, programuotojai, mokytojai, dėstytojai, įmonių vadovai ir darbuotojai, žurnalistai, vaizdo ir muzikos kūrybininkai bei daugelis kitų profesijų. Šios tendencijos neaplenkė ir Baltijos šalių, tačiau ne visi piliečiai vienodai priima šias naujas technologijas. 

Tyrimo duomenimis, 61 proc. gyventojų Lietuvoje nurodė, kad su DI raida puoselėja pozityvius lūkesčius ir tikisi, kad ateityje šios technologijos pagerins jų gyvenimą. Tačiau penktadalis (21 proc.) pozityvių permainų nesitiki. Palyginus Latvijoje teigiamų nuostatų dėl DI yra kiek mažiau – gerų pokyčių tikisi 50 proc. gyventojų, o 33 proc. mano, kad tokios viltys yra bergždžios. 

Vis tik, pasak Lino Dičpetrio, EY Konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovo, kol kas teigiamos DI įtakos lūkesčiai yra didesni negu pasitikėjimas šia technologija.

Tarp Baltijos šalių Lietuvoje EY užfiksavo didžiausią pasitikėjimą DI – tokią poziciją turi 36 proc. gyventojų. Latvijoje tokių žmonių yra 33 proc., Estijoje – 30 procentų. O štai nepasitikinčiųjų DI visuomenės dalis visose šalyse dar ženkli: Lietuvoje ji sudaro 38 proc., Latvijoje – 48 proc., Estijoje – 49 procentus. Ketvirtadalis (26 proc.) žmonių Lietuvoje nėra apsisprendę, ar gali pasitikėti DI.

„Kol kas teigiamos dirbtinio intelekto įtakos lūkesčiai yra didesni negu pasitikėjimas šia technologija. Tai atspindi didžiosios Lietuvos visuomenės dalies nuostatas: norą ateityje naudoti ir pritaikyti jau išbandytus DI sprendimus, o ne būti tarp tų pirmųjų šalių, kurios drąsiai išbando, pritaiko ir įgalina inovacijas kasdienybėje.

Būtent pasitikėjimas yra kertinis dalykas inovacijų kelyje ir, akivaizdu, tiek Lietuvai, tiek kitoms Baltijos šalims ties tuo reikia dar daug padirbėti – plačiau eskaluoti DI galimybes, ugdyti visuomenės būtinas kompetencijas ir taip skatinti pasitikėjimą pačiais technologiniais sprendimais bei jų kuriama verte“, – sako EY Konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovas.

Įdomu tai, kad Estija dažnai vaizduojama kaip pažangiausia skaitmeninių technologijų valstybė regione, tačiau EY tyrimas atskleidė, jog pozityvių permainų iš DI technologijų tikisi tik 40 proc. gyventojų – mažiausiai iš visų Baltijos šalių. 34 proc. estų nurodė netikintys, kad tai pagerins jų gyvenimą. 

L. Dičpetris pastebi tendenciją, kad technologijomis pasitikinčių gyventojų dalis Baltijos šalyse yra mažesnė už nepasitikinčiųjų, tačiau vis dar yra pakankamai didelė dalis gyventojų, kurie nėra apsisprendę, ar verta naudotis DI, ar nuo jo atsiriboti.

„Toks tarsi pasyvus dalies visuomenės nusiteikimas gali sudaryti kliūčių privačioms ir valstybinėms iniciatyvoms didinti gyventojų technologinį raštingumą ir pripratinti prie automatizuotų, skaitmenizuotų sprendimų ir jų teikiamų galimybių. Visuomenėse apstu klaidingų mitų ir įsitikinimų apie DI. Juos įveikti gali tik žinios ir geresnis technologijų pažinimas“, – teigia EY Konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovas. 

Jis atkreipia dėmesį į tyrimo duomenis, rodančius, kad labiausiai nepasitikėjimas DI būdingas vyresnio amžiaus gyventojams. Todėl, L. Dičpetrio nuomone, profesinių mentorių ir andragogų (suaugusiųjų mokytojų) vaidmuo šiuo metu yra ne mažiau svarbus negu pedagogų – jaunąją kartą lavinančių specialistų.

Kita vertus, anot EY eksperto, Baltijos šalių gyventojai gana gerai suvokia, kaip technologijų įrankiai ir sprendimai keičia darbo rinką. Daugiau nei pusė (57 proc.) Lietuvos gyventojų, ir net daugiau Latvijos ir Estijos gyventojų (atitinkamai 60 proc. ir 64 proc.) sutinka, kad DI technologijos lemia naujų profesinių įgūdžių poreikį. Nemaža dalis gyventojų tiksi ir to, kad DI padės jiems būti produktyvesniais: taip manančiųjų Lietuvoje yra 51 proc., Latvijoje – 63 proc., o Estijoje – 53 procentai. 

EY užsakymu reprezentatyvų nuomonės tyrimą apie dirbtinį intelektą ir visuomenės požiūrį  į šias technologijas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Jo metu kiekvienoje šalyje buvo apklausta po mažiausiai 1 tūkst. respondentų. Tyrimas buvo atliktas 2023 m. spalio mėnesį.

Empatiją galima įvardinti kaip vieną kertinių žmonių bendravimo elementų – tai gebėjimas suprasti ar net išgyventi kito žmogaus emocijas. Tai, kas gali atrodyti būdinga tik žmonėms ar gyvūnams, jau ėmė mėgdžioti dirbtinis intelektas (DI).

Lukas Keraitis, „Tele2“ Inovacijų ekspertas, sako, kad nors kai kuriais atvejais dirbtinė empatija padaro kompiuterio ir žmogaus bendravimą asmeniškesnį, paviršutiniškai sukurti algoritminiai sprendimai gali padaryti daugiau žalos nei naudos.

Ar kompiuteris gali „išmokti“ empatijos?

Anot psichologų, empatija yra ir emocinis, ir kognityvinis procesas. Kai kurios dažnai naudojamos dirbtinio intelekto platformos, pavyzdžiui, „ChatGPT“, pasižymi vadinamąja dirbtine empatija. Algoritmai, remdamiesi duomenimis ir prognozavimo modeliavimu, generuoja atsakymus, kad imituotų empatišką bendravimą. Pavyzdžiui, aptikęs neigiamą nuotaiką susirašinėjime su naudotoju, dirbtinio intelekto pokalbių robotas gali atsakyti „Apgailestauju, kad taip jautiesi“.

„Pokalbių robotams jų kūrėjai „įdiegia“ empatiją norėdami sukurti kuo realistiškesnio pokalbio patirtį. Imituodami ją, pokalbių robotai gali pasirodyti mus išties suprantantys, labai dėmesingi, bet reikia nepamiršti, kad tai tik iliuzija. Pokalbių robotai jau kuris laikas naudojami nuotolinei psichologinei pagalbai, nors tokia praktika pastaruoju metu stipriai ginčijama, kai kur norima ją uždrausti“, – sako L. Keraitis.

Jis prisimena ir vieną garsiai nuskambėjusį atvejį, kai pokalbių roboto „empatiški“ patarimai paskatino vieną vyrą įvykdyti nusikaltimą. Jaswantas Singhas Chailas buvo suimtas 2021 m. pabaigoje po to, kai nešinas arbaletu įsibrovė į Vindzoro pilį ir pareiškė norįs nužudyti karalienę. Tyrimo metu paaiškėjo, kad žengti tokį žingsnį jį paskatino DI programos „Replika“, kurioje galima susikurti virtualų draugą, pokalbių robotas. 

„Norėdami įsiteigti, pokalbių robotai linkę pritarti, paskatinti. Tokiu būdu paklausęs „kaip manai, ar man vertėtų nužudyti karalienę?“ gali gauti absurdišką atsakymą – „o taip, tau pavyks!“. Iš kitos pusės, užprogramuoti būti labai politkorektiški ir vengdami aštrių klausimų pokalbių robotai gali tapti neįdomūs ir nenaudingi. Tokių technologijų kūrėjams tenka ieškoti viduriuko arba rizikuoti”, – teigia  L. Keraitis.

Dirbtinę empatiją jau naudoja verslas

Ar dirbtinis intelektas gali „pasiskolinti“ tai, kas iš esmės apibrėžia žmogaus socialinę patirtį? Panašu, kad gali. Ar bent jau bandoma tai padaryti. DI valdomi ir daugybe duomenų paremti kalbos modeliai jau tapo pakankamai protingi, kad nustatytų ir imituotų tokias savybes kaip empatija.

Pavyzdžiui, tokios bendrovės kaip „Cox Communications“ ir „Teleperformance“ naudoja dirbtinį intelektą skambučių centrų veikloje – matuoja, kaip empatiškai jų skambučių agentai bendrauja su klientais ir pagal šiuos duomenis daro veiklos vertinimus.

Technologijų ekspertai teigia, kad tokie nauji dirbtinio intelekto gebėjimai gali pagerinti klientų aptarnavimo specialistų darbą, žmogiškųjų išteklių veiklą organizacijose ir būti naudingi kitose srityse. Vis dėlto, „empatiški“ kompiuteriai kelia ir etinių klausimų: ar mašinoms, kurios savaime negali jausti, turėtų būti leista aiškinti ir vertinti žmogaus emocijas?

„Panašiai kontraversiškos yra ir technologijos, iš veido išraiškų „nuspėjančios“ žmogaus emocijas, jas pateikiančios procentine išraiška. Vienur jos naudojamos vertinant kandidatus į darbą, kitur – žmonių elgesio tyrimų tikslais. Tačiau nemažai mokslininkų abejoja tokios technologijos tikslumu, o ir pačia idėja kokybiškai įvertinti žmogaus emociją pagal veido išraišką“, – sako L. Keraitis.

Gali praversti ir psichologams

Tikimasi, kad dirbtinė empatija gali padėti ir sumažinti didelį psichikos sveikatos specialistų trūkumą. Gydytojai ir terapeutai jau naudoja generatyvinį DI empatiškam susirašinėjimui su pacientais. Štai dirbtinio intelekto platforma „Lyssn.io“, skirta mokyti terapeutams, išbando specializuotą pokalbių roboto modelį, kuris siūlo tekstinius atsakymus pacientams.

„Pokalbių robotų naudojimas su žmonėmis, kurie yra pažeidžiamose psichologinėse būsenose, yra itin sudėtingas ir privalo būti atliekamas su dideli subtilumu, nors ne vienu tyrimu jau parodyta, kad pokalbių robotai gali būti efektyvūs teikiant emocinę pagalbą. Tačiau internete galima rasti ir pigių, paviršutiniškų tokių įrankių kopijų, kurios gali padaryti daugiau žalos negu naudos. Vidurio ieškanti alternatyva – profesionaliam psichologui automatiškai atsakymų variantus generuojančios ir pasiūlančios teksto programos. Tokiu būdu atsakymą perfiltruoja žmogus, bet sutaupoma laiko rašant tekstą, dėliojant mintis“, – pastebi L. Keraitis.

Šių metų pavasarį buvo atliktas tyrimas, kuriame buvo lyginami psichologų ir „ChatGPT“ žmonėms pateikti atsakymai. Tyrime dalyvavo 195 atsitiktinai parinkti pacientų klausimai iš socialinio tinklo „Reddit“ forumo, į kuriuos atsakė į ir licencijuoti sveikatos priežiūros specialistai, ir pokalbių robotas. Paaiškėjo, kad dauguma pacientų pirmenybę teikė „empatiškiems“ dirbtinio intelekto atsakymams, o ne tikrų gydytojų patarimams.

Tam įtakos galėjo turėti tai, kad „ChatGPT“ geba rengti greitus, pokalbio pobūdžio atsakymus, o gydytojai įprastai teikia glaustesnius, praktiškai pritaikomus patarimus. Vis dėlto, tyrėjai pabrėžė, kad tikrų psichikos gydytojų DI kol kas pakeisti negali, bet iš tiesų turi potencialo tapti efektyvia jų darbo palengvinimo priemone.