Lietuvoje artėjama prie svarbaus pokyčio – jau rudenį kai kuriose parduotuvėse pasirodys pirmosios automatinės amžiaus atpažinimo sistemos. Jų veikimo principas paremtas DI veidų analize, tad įsigyti prekes, kurioms reikia, kad darbuotojas patikrintų amžių, bus galima greičiau. Povilas Kepalavičius, išmanių technologinių sprendimų įmonės „StrongPoint“ Savitarnos produkto direktorius, teigia, kad šalyje šis sprendimas kol kas veiks kaip pilotinis projektas.

Amžių nustatys kamera

„Testinės automatinės veido atpažinimo sistemos pradės veikti jau šį rudenį. Tai reiškia, kad laikui bėgant jos supaprastins apsipirkimą savitarnos kasose ir leis padidinti apsipirkimo greitį. Parduotuvių darbuotojai galės daugiau dėmesio skirti klientų aptarnavimui savitarnos kasose, o tai pagerins apsipirkimo patirtį visiems. Juk trumpesnės eilės ir greitesnis apsipirkimas – visų mūsų interesas“, – sako P. Kepalavičius.

Ši technologija jau kurį laiką sėkmingai taikoma Estijoje, kur per pastaruosius kelerius metus veido atpažinimo sistemos buvo integruotos į savitarnos kasas. Tokios sistemos greitai ir efektyviai patikrina pirkėjų amžių perkant alkoholinius gėrimus. Automatinis veido atpažinimo procesas yra itin greitas – pirkėjui tereikia nuskenuoti prekę ir kelioms sekundėms žvilgtelėti į specialią kamerą, kuri, įvertinusi biometrinius duomenis, nustato amžių.

„Nors Baltijos šalyse per pastarąjį dešimtmetį alkoholio vartojimas pastebimai sumažėjo, jie vis dar dažnai atsiduria pirkėjų krepšeliuose. Tai reiškia, kad parduotuvėse, kuriose nėra DI amžiaus atpažinimo sistemų, kiekvieną savitarnos kasose alkoholį perkantį asmenį turi patvirtinti kasininkas. Tokia tvarka sukelia nepatogumų ir pailgina apsipirkimo laiką. DI technologija gerokai padidina kasų zonų efektyvumą, o pirkėjams nebereikia laukti, kol gaus darbuotojo palaiminimą įsigyti norimas prekes", – šypteli „StrongPoint" ekspertas.

Apsukruoliai bando sistemų patikimumą

Net ir pradėjus veikti naujajai sistemai, pirkėjai galės rinktis ir įprastą amžiaus patvirtinimo būdą, kuomet tai padaro darbuotojas. Visgi, jei pirkėjas pageidauja, kad jo amžių patikrintų išmani sistema ir nenori laukti ateinančio kasininko, gali tai padaryti.

„DI technologijos veikimo metu esame sulaukę ne vieno apsukruolio bandančio pergudrauti sistemą. Tačiau galime nuraminti, kad išmanūs sprendimai ne šiaip sau laikomi tokiais. Amžiaus atpažinimo funkcija turi kelerių metų paklaidą, todėl sistemos rėžis yra nustatytas, kad jauniausias amžius nustatymui būtų 24-25 metai“, – sako „StrongPoint“ Savitarnos produkto direktorius.

Siekiant užtikrinti sistemos patikimumą ir saugumą, veido atpažinimo technologija nuolat tobulinama. Atnaujinami sistemos algoritmai ir nuolat diegiamos papildomas saugumo priemones, kurios padeda užkirsti kelią galimiems bandymams apeiti sistemą. Be to, parduotuvės darbuotojai yra apmokomi atpažinti galimus sukčiavimo atvejus ir imtis atitinkamų veiksmų, jei savitarnos kasų erdvėje darbuotojams kiltų įtarimų, kai jauni žmonės bando apgauti kameras.

Nesaugo duomenų bazėse

Kiekviena sistema, naudojanti jautrius žmogaus biometrinius duomenis, tokius kaip piršto atspaudai, akies rainele, balsas ar veido bruožai, gali sukelti klausimų apie duomenų ir privatumo apsaugą. Tai taip pat aktualu, kai kalbama apie veido atpažinimo sistemas, tačiau P. Kepalavičius nuramina – įmonės naudojami sprendimai duomenų nerenka.

„Automatinis veido atpažinimo procesas vyksta lokaliame kompiuteryje. Tai reiškia, kad momentinės pirkėjo nuotraukos niekam nesiunčiamos, o informacija apie amžių perduodama tik tekstiniu formatu. Sistemai identifikavus amžių, žmogaus vaizdas iškart ištrinamas, todėl užtikrinama aukšta asmens duomenų apsauga“, – paaiškina „StrongPoint“ Savitarnos produkto direktorius.

Automatinis veido atpažinimas įgyvendinamas laikantis griežtų asmens duomenų apsaugos reikalavimų. Šios sistemos nesaugo vartotojų veidų ilgalaikėse duomenų bazėse, o lygina biometrinius duomenis realiuoju laiku. Pasak P. Kepalavičiaus, šios technologijos atitinka GDPR standartus, todėl nėra jokios rizikos, kad vartotojo veidas bus saugomas ar naudojamas kitais tikslais.

Dirbtiniam intelektui (DI) užimant vis svarbesnę poziciją darbo rinkoje ir atsirandant vis daugiau jo pritaikymo galimybių, neišvengiamai kyla klausimas – ar DI gali pakeisti tam tikras profesijas? Sritys, į kurias krypsta daug nerimastingų žvilgsnių, yra multimedijos ir kūrybinės industrijos. Ar šių sričių specialistai iš tiesų atsidūrė pavojuje, ar priešingai – DI atveria naujas galimybes kūrėjams ir technologijų entuziastams?

Ar dar reikės žmogaus kūrybos?

Kasdien internete pasirodo vis daugiau DI sukurtų paveikslėlių, vaizdo įrašų, muzikos kūrinių ir tekstų, o jų kilmę atpažinti darosi vis sudėtingiau. DI technologijoms tobulėjant žaibišku greičiu, natūraliai kyla klausimas – jei DI algoritmų sugeneruoti kūriniai ateityje taps dar įspūdingesni, ar vis dar reikės žmogaus kūrybos?

Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) novatorės, docentės dr. Ingridos Leščauskienės, riba tarp DI ir žmogaus kūrybos vis dėlto yra ryškesnė, nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.

„Esminis skirtumas – idėjų ir kūrybos šaltinis. DI remiasi jau egzistuojančia informacija, tuo tarpu žmogus kuria remdamasis savo unikaliomis patirtimis, geba kelti naujus klausimus, eksperimentuoti ir laužyti taisykles. Kūrybai svarbus ir sąmoningumas, intuicija, gebėjimas suprasti kultūrinius ir socialinius aspektus, vertinti darbų kokybę ir jų estetinę vertę, o tuo išskirtinai pasižymi tik žmonės“, – teigia mokslininkė.

Be to, šabloniniai, pasikartojantys DI generuoti dizaino sprendimai ilgainiui atsibos ir praras savo žavesį. Šią tendenciją jau dabar galima matyti multimedijų, kompiuterinio dizaino, žaidimų, animacijos ar skaitmeninio interaktyvaus meno srityse, kur DI naudojamas vis aktyviau.

„Visuomenė vis labiau vertina kūrybą, atsirandančią iš žmogiškų patirčių ir emocijų, todėl vis dažniau ant žmogaus sukurtų skaitmeninių darbų matome žymas „sukurta žmogaus“. Įdomu, kad tai ne tik pabrėžia darbo autentiškumą, bet ir tampa kokybės ženklu“, – pastebi doc. dr. I. Leščauskienė.

Sprendimai išlieka žmogaus rankose

Akivaizdu, kad DI žmogaus visiškai pakeisti negali, tačiau jis neabejotinai transformuoja multimedijos srities sprendimų kūrimo ir taikymo praktikas, nors jo poveikis ir nevienalypis. Štai čia kyla kitas svarbus klausimas: ar DI tik pagreitina procesus, ar iš esmės keičia kūrėjo vaidmenį?

Generatyviniai DI įrankiai, tokie kaip „Midjourney“, „DALL·E“ ar „Stable Diffusion“, suteikia laisvę kurti net ir tiems, kurie neturi piešimo įgūdžių. Vis dėlto, tokie darbai neretai atrodo pernelyg nugludinti, neįdomūs, tad DI vis dažniau naudojamas idėjoms generuoti, kompozicijoms išbandyti ar vizualinei medžiagai transformuoti, o ne galutiniams produktams kurti.

Pasak Londono „Goldsmiths“ universiteto skaitmeninio meno kuratorės, tyrėjos, rašytojos ir pedagogės Rachel Falconer, ateityje lemiamu karjeros veiksniu taps ne tik DI plėtra, bet ir žmogaus gebėjimas bendradarbiauti su DI įrankiais bei sistemomis kuriant reikiamą turinį. Būtent ši ypatinga sinergija tarp žmogaus kūrybiškumo ir technologinių inovacijų nulems multimedijos bei kūrybinių industrijų raidą tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse.

Jai pritaria ir doc. dr. I. Leščauskienė, VILNIUS TECH dėstanti kompiuterinių žaidimų dizainą.

„Kompiuterinių žaidimų industrijoje specializuoti DI įrankiai vos per keletą minučių gali sukurti vieno ar kito žaidimo lygio prototipą, tačiau tik patirties ir žinių turintis profesionalas galės nuspręsti, ar DI pasiūlymas yra tinkamas žaidimo užduotims įgyvendinti, sukurti reikiamai atmosferai ar emociniam poveikiui. Taigi, kūrybiniai sprendimai galiausiai išlieka žmogaus rankose“, – sako specialistė.

Multimedijos specialistai taps tarpininkais tarp technologijų, kūrybiškumo ir DI

Doc. dr. I. Leščauskienė įsitikinusi, kad būtent tie multimedijų srities specialistai, kurie supras tiek technologinius, tiek kūrybinius multimedijos produktų aspektus ir sugebės su DI dirbti kaip su partneriu, o ne konkurentu, išliks paklausūs ateityje. Dėl šios priežasties būtina ugdyti ne tik techninius įgūdžius, bet ir esmines kompetencijas, tokias kaip kūrybiškumas ar komunikacija, strateginis ir analitinis mąstymas.

„Industrijai reikia žmonių, kurie taptų tarpininkais tarp žmogaus ir DI, gebančiais ne tik naudoti šią technologiją multimedijos produktų kūrimui, bet ir įgyvendinant dėmesį prikaustančias interaktyvaus meno idėjas “, – sako doc. dr. I. Leščauskienė.

Būtent tokie įgūdžiai bus ugdomi naujoje VILNIUS TECH ir Londono „Goldsmiths“ universiteto (Goldsmiths University of London) dvigubo diplomo studijų programoje „Multimedia design /Interactive Digital Media and Networked Arts“, kurią stojantieji į VILNIUS TECH galės rinktis jau šiais metais. Šios programos studentai vos per ketverius metus įgis tarptautinės patirties Lietuvoje ir Londone, ateities kūrėjams būtinų kompetencijų paketą ir dviejų universitetų diplomus.

„Multimedia design“ studentai galės naudotis VILNIUS TECH ir Londono „Goldsmiths“ universitetų siūlomomis mokymosi galimybėmis ir plačiu tarptautiniu profesinių ryšių tinklu. Pasirinkę šią dvigubo diplomo studijų programą studentai ne tik gaus dviejų universitetų diplomus, bet ir taps ypatingos bendruomenės dalimi.

„Ši programa, esanti multimedijos techninių, kūrybinių inovacijų ir kompetencijų priešakyje, atvers plačias tarptautinio bendradarbiavimo galimybes, išmokys efektyviai ir kūrybiškai naudotis DI įrankiais, kritiškai vertinti tokiu būdu sugeneruotą turinį bei jį pritaikyti naudotojų poreikiams. Tai itin svarbu didelio kultūrinio, techninio ir kūrybinio pagreičio veikiamame multimedijos ir kūrybinių industrijų sektoriuje“, – sako R. Falconer.

Be to, informacinių technologijų krypties išsilavinimą turintys multimedijos specialistai yra itin paklausūs tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje. Ypač didelė jų paklausa jaučiama kompiuterinio dizaino, interaktyvių kūrybinių sprendimų, AR/VR taikymų, UX/UI dizaino, interneto svetainių, kompiuterinių žaidimų kūrimo ir skaitmeninės animacijos srityse.

Siekiant stiprinti Lietuvos inovacijų pajėgumus, šalies konkurencingumą ir ilgalaikį aukštos pridėtinės vertės ekonomikos augimą, būtina spartinti technologijų verslų plėtrą, išnaudojant dirbtinio intelekto (DI) teikiamas galimybes. Jei šios srities verslų augimas pasiektų lyderiaujančių EBPO šalių lygį, Lietuvos BVP padidėtų 1,4 mlrd. EUR kasmet, būtų sukurta 23 tūkst. naujų aukštos pridėtinės vertės darbo vietų.

Tai parodė „Implement Consulting Group“ atliktas ekonomikos tyrimas, atliktas bendradarbiaujant „Google“ ir Lietuvos startuolių asociacijai „Unicorns Lithuania“.

Šiandien Lietuvoje aktyviai veikia daugiau nei 1 000 startuolių ir iš jų išaugusių technologijų įmonių – inovatyvių skaitmeninių verslų, kuriuose dirba beveik 19 000 talentų. 2024 m. minimas sektorius sumokėjo 473 mln. mokesčių – 18 proc. daugiau nei prieš metus. Lietuvoje inovatyvių verslų yra daugiau nei vidutiniškai Europoje, tačiau atsiliekame nuo Šiaurės šalių, Estijos. Maža to, šie verslai Lietuvoje neauga taip greitai, kaip kitur.

Tyrimas parodė, kad nuo 2017 m. darbo vietų skaičiaus augimas šiame sektoriuje sudarė 22% visų naujų darbo vietų privačiajame sektoriuje, o sėkmingų skaitmeninių verslų darbuotojai 40% viršija nacionalinį darbo našumo vidurkį. DI priemonių ir įrankių taikymas, adaptavimas ir kūrimas gali padėti inovatyviems skaitmeniniams verslams greičiau augti ir paskatinti inovacijas tokiose srityse kaip sveikatos technologijos, biotechnologijos, IT, gynybos technologijos ir žalioji ekonomika. Jei šios srities verslų augimas pasiektų lyderiaujančių EBPO šalių lygį, Lietuvos BVP padidėtų 1,4 mlrd. EUR kasmet, būtų sukurta 23 tūkst. naujų aukštos pridėtinės vertės darbo vietų.

„Kaip ir visame pasaulyje, taip ir Lietuvoje dirbtinio intelekto potencialas – milžiniškas. Ir mes kalbame ne tik apie perėjimą prie aukštos pridėtinės vertės ekonomikos, bet ir apie tūkstančius naujų darbo vietų bei reikšmingas investicijas, kurios neabejotinai prisidės prie šalies ekonominio augimo. Tam, kad įsitvirtintume dirbtinio intelekto srityje, sieksime užtikrinti glaudų verslo, akademinės bendruomenės ir valdžios bendradarbiavimą“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas.

Nors inovatyvių skaitmeninių įmonių vertė nuo 2019 m. išaugo 6,8 karto, vienam gyventojui tenkančių rizikos kapitalo investicijų dydis išlieka 80% mažesnis nei Estijoje ir Šiaurės šalyse. „Dealroom“ duomenimis, šiandien Lietuvos startuolių ir iš jų išaugusių technologijų įmonių vertė siekia 16 mlrd. eurų – vien pernai bendra jos vertė padidėjo 2 mlrd. Eur. Lietuvos startuolių vertės augimas per pastaruosius penkerius metus buvo sparčiausias Vidurio ir Rytų Europos regione. Pernai Lietuvos startuoliai pritraukė 128 mln. Eur investicijų.

„Lietuva turi stiprėjančią startuolių ir iš jų išaugusių technologijų įmonių ekosistemą, tačiau siekiant proveržio būtina išnaudoti DI potencialą. Sprendimų priėmėjai turi teikti pirmenybę prieigai prie pažangiausių DI priemonių, reguliavimo naštos mažinimui ir DI aktualių įgūdžių pritraukimui bei jų kūrimui darbo rinkoje. Tokiu būdu, Lietuva gali tapti lyderiaujančia inovacijų kūrėja ir užsitikrinti tvarų bei ilgalaikį ekonomikos augimą“, – teigia „Implement Consulting Group“ partneris Martin H. Thelle.

Europa ir Lietuva nepritraukia ir pakankamai proveržiui rizikos kapitalo investicijų į DI. 2024 m. pasaulinės generatyviojo DI rizikos kapitalo investicijos siekė apie 44 mlrd. EUR, tačiau Europa pritraukė tik 3,8 mlrd. EUR (9%). Lietuva gavo vos 0,2% šios sumos. Didžioji dalis Europos rizikos kapitalo investicijų sutelkta vos keliose šalyse: Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje. Jei investicijos neaugs, Europa rizikuoja atsilikti generatyviojo DI srityje ir prarasti galimybę išnaudoti visą DI potencialą.

„DI gali reikšmingai sustiprinti vietinę ekonomiką, jeigu bus diegiamas pakankamai plačiai. Matome, kad skaitmenines technologijas puikiai įvaldę gyventojai ir startuoliai jau rodo kelią. DI daro didelę įtaką verslo konkurencingumui, tad manome, kad būtų naudinga, jei šią technologiją pritaikytų dar daugiau įmonių. Mes bendradarbiaujame su vietos įmonėmis, siekdami padėti joms išnaudoti technologijų galimybes ir kartu užtikrinti, kad niekas neliktų nuošalyje: remiame ir palaikome DI įgūdžių mokymo ir kvalifikacijos kėlimo iniciatyvas“, – sako Vytautas Kubilius, „Google“ vadovas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Pasak „Unicorns Lithuania“ vadovės Gintarės Verbickaitės, Lietuvos DI industrijos žemėlapis pildosi pamažu – gerais pavyzdžiais galima laikyti įmones „Oxipit“, „Spike“, „Cast AI“, „CTO2B“, „Whatagraph“ ar „Turing College“, „Ana“. DI produktais savo paslaugų krepšeliais pildo ir technologijų lyderiai – sausį „Nord Security“ įkūrėjai startavo su DI startuoliu „nexos.ai“, skirtu efektyviau taikyti, valdyti ir optimizuoti įmonių naudojamus DI modelius ir sprendimus, vasarį „Hostinger“ pristatė naują DI įrankį „Hostinger Horizons“, kuris suteikia visas galimybes vartotojams kurti, valdyti ir paskelbti interneto programėles.

„Lietuva gali pasinaudoti unikalia galimybe tapti geriausiai DI potencialą išnaudojančia šalimi Europoje. Tačiau tam būtini aiškūs sprendimai – turime sukurti patraukliausią DI reglamentavimo aplinką, investuoti į mokymus ir talentų ugdymą, užtikrinti reikiamą infrastruktūrą ir aktyviai skatinti kapitalo investicijas DI ekosistemos augimui. Jei veiksime greitai ir strategiškai, galime pakartoti fintech sėkmės istoriją ir įtvirtinti Lietuvą kaip geriausią jurisdikciją DI verslams kurtis ir augti, tuo pačiu sukuriant reikšmingą produktyvumo ir ekonominio augimo efektą“, – sako G. Verbickaitė.

Ar pastebėjote, kad jūsų telefone galimai trūksta dalies dirbtinio intelekto (DI) funkcijų, kurias socialiniuose tinkluose demonstruoja amerikiečiai? Visa tai – dėl vartotojų teises ginančio ES reguliavimo. Būtent jis privertė „Apple“ atidėti savo pažangiausių DI naujovių debiutą mūsų žemyne, o „Google“ ir „Samsung“ jau, panašu, rado būdų atitikti ES teisinį reguliavimą. „Telia“ ekspertai paaiškina, su kokiais iššūkiais Europoje susiduria išmaniųjų telefonų rinkos lyderiai, ir kada lietuvių telefonai savo išmanumu pagaliau pasivys amerikiečių. 

„DI funkcijų palaikymas pamažu tampa pagrindiniu naujų išmaniųjų telefonų pardavimo varikliu, bet akivaizdžiai matome, kad juos gaminančios įmonės nebūtinai skuba prisitaikyti prie griežtų su tuo susijusių ES reikalavimų. Tokie uždaras ekosistemas valdantys gamintojai, kaip „Apple“, savo delsimą motyvuoja baime, kad ES teisės aktai juos privers keisti  savo privatumo standartų kartelę. Tuo metu mažesni ir atviresnes platformas naudojantys žaidėjai gali lengviau prisitaikyti prie tų pačių Europos Sąjungos taisyklių bei pasiūlyti savo DI paketus jau šiandien, be reikšmingų apribojimų“, – teigia „Telia“ vyriausiasis juriskonsultas, teisės profesorius Paulius Pakutinskas.

Kodėl delsiama? 

Šiuolaikiniai DI paketai išmaniuosiuose telefonuose apima platų funkcijų spektrą – nuo teksto redagavimo ir paveikslėlių kūrimo iki išmanių asistentų, galinčių planuoti dienotvarkę ar automatiškai rūšiuoti pranešimus. Vienos technologijų kompanijos užklausų apdorojimą perkelia į pačius įrenginius, užtikrindamos didesnį privatumą, kitos – naudoja debesų kompiuterijos infrastruktūrą. Abiem atvejais iškyla ES reguliavimo klausimai, ypač kalbant apie tai, kaip šios paslaugos turėtų būti prieinamos vartotojams. 

Vienas kiečiausių reguliavimo „riešutėlių“ šioje temoje yra ES Skaitmeninių rinkų aktas (SRA). Šis reglamentas įpareigoja septynis didžiuosius technologijų tinklų valdytojus atverti savo platformas trečiųjų šalių programėlėms ir paslaugoms. Jis taip pat draudžia dominuojantiems technologijų rinkos žaidėjams savo įrenginiuose sudaryti ypatingas sąlygas savo pačių sprendimams ir paslaugoms bei įpareigoja leistinaudotojams pašalinti iš anksto įdiegtas programas. 

Dabartinį nenorą paklusti tokiems reikalavimams „Apple“ oficialiai motyvuoja privatumo ir saugumo rizikomis. Įgyvendinant SRA reikalavimus, technologijų industrijos milžinės privalėtų leisti trečiųjų šalių dirbtinio intelekto modeliams integruotis į jų ekosistemas. Anot „Apple“, tai padidintų privatumo pažeidimo rizikas, nes rūpestingai saugomi vartotojų duomenys galimai atsidurtų tinkamai neapsaugotuose mažiau patyrusių trečiųjų šalių DI paslaugų teikėjų serveriuose. Kadangi JAV panašūs teisės aktai nepriimti, „Apple“ ten gali siūlyti tik savo pačios ir savo pasirinktų partnerių DI sprendimus bei taip garantuoti maksimalų informacijos saugumą.

„SRA reikalavimais siekiama vartotojui suteikti didesnį pasirinkimą – kad nusipirkęs tam tikro gamintojo išmanųjį jis nebūtų „įkalintas“ tik vienu DI sprendimu bei galėtų rinktis alternatyvą. Tai gali smarkiai suvienodinti skirtingų įrenginių technines galimybes, tad už oficialių pareiškimų galimai slypi ir strateginis noras apsaugoti savo uždarą verslo modelį. Tad delsiantieji didieji technologijų gamintojai šį laikotarpį veikiausiai išnaudoja ieškodami, kaip techniškai atitikti SRA reikalavimus, kartu išlaikant savo ekosistemos išskirtinumą“, – galimas priežastis komentuoja P. Pakutinskas.

Skirtingos platformos – skirtingi sprendimai

Daugeliui savo telefonuose DI naujovių laukiančių europiečių gali kilti klausimas, kodėl nenorą paklusti dabartiniams ES teisės aktams demonstruojančios „Apple“ pavyzdžiu nepasekė jos konkurentai. „Telia“ parduodami „Samsung Galaxy S25“ serijos telefonai ES vartotojams jau siūlo „Galaxy AI“ funkcionalumą, o „Google Pixel 9“ įrenginiai – „Gemini“ integracijas, kurios leidžia atlikti daugybę užduočių, nuo išmanaus nuotraukų redagavimo iki sinchroninio užsienio kalbos vertimo kalbant telefonu.

Šis kontrastas kyla iš skirtingos ekosistemų prigimties. Tokios atvirojo kodo platformos, kaip  „Android“, istoriškai buvo kuriamos didelį prioritetą teikiant suderinamumui su trečiųjų šalių sprendimams, todėl SRA reikalavimai iš jų nereikalauja drastiškų pokyčių ir DI srityje.

Pasak teisės profesoriaus, kitas svarbus faktorius yra skirtingos gamintojų pozicijos ES reguliavimo atžvilgiu. „Samsung“, nebūdamas klasifikuojamas kaip vienas iš septynių didžiausių prieigos valdytojų pagal SRA, išvengia daugelio griežtų reikalavimų. Tai bendrovei atriša rankas pasinaudoti strategine partneryste su „Google“, kuris taip pat papuola po SRA reguliavimu, tačiau reguliuojamas kitaip, ir tai leidžia integruoti pažangius „Gemini“ dirbtinio intelekto sprendimus į savo naujausius išmaniuosius. Lygiai tas pats reguliavimas galioja ir kitiems „Android“ išmaniųjų gamintojams, tokiems kaip „OnePlus“ ir „Xiaomi“. 

Tuo metu prieigos valdytojams priskiriama „Apple“ tokios prabangos neturi – jai tenka prievolė savo įrenginiuose sudaryti vienodas sąlygas visiems trečiųjų šalių DI sprendimų kūrėjams. Visa tai ją verčia daryti pakeitimus JAV siūlomame „Apple Intelligence“ DI funkcijų rinkinyje, kuris kol kas neatitinka ES reikalavimų.

„Apple“ DI paketas ES pasieks jau balandį

Nepaisant dabartinių apribojimų, „Apple“ jau paskelbė, kad „Apple Intelligence“ DI funkcijos Europos naudotojams taps prieinamos jau balandžio mėnesį. Remiantis oficialiu 2025 m. vasario 20 d. kompanijos pranešimu, kartu su „iOS 18.4“, „iPadOS 18.4“ ir „macOS Sequoia 15.4“ atnaujinimais „Apple Intelligence“ pasieks ES šalis. Jis taip pat taps prieinamas prancūzų, vokiečių, italų, portugalų (Brazilija), ispanų, japonų, korėjiečių ir supaprastinta kinų kalba.

Pirmasis „Apple Intelligence“ funkcijų paketas ES vartotojams suteiks rašymo įrankius, įskaitant teksto taisymą, perrašymą ir sutrumpinimą, kurie veiks visoje sistemoje, įskaitant trečiųjų šalių programėles. Taip pat vartotojai galės generuoti su „Image Playground“ programėle ir tiesiai klaviatūroje susikurti unikalų jaustuką (angl. emoji), pasitelkę „Genmoji“ funkciją. „Apple“ įrenginių atnaujinimuose numatyti ir DI nuotraukų redagavimo palengvinimai – nuo nepageidaujamų objektų šalinimo iki prisiminimus įamžinančių filmukų kūrimo.

Tarp kitų naujovių galima paminėti patobulintą „Siri“ su geresniu natūralios kalbos supratimu ir konteksto suvokimu, išmanų pranešimų skirstymą bei el. pašto programėlės patobulinimus, apimančius prioritetinių laiškų atpažinimą ir jų santraukų generavimą. „Apple“ pabrėžia, kad šios funkcijos užtikrins aukščiausią privatumo apsaugą nenusižengiant ES teisės aktas.  

„Svarbu suprasti, kad „Apple Intelligence“ debiuto atidėjimas Europoje yra laikinas kompromisas, o ne galutinis sprendimas. Tikėtina, kad balandį „Apple“ jau bus radusi būdų, kaip atitikti ES reglamentavimą, išlaikant savo aukštus saugumo ir įrenginių veikimo kokybės standartus. Ši situacija iliustruoja, jog technologinės inovacijos ir reguliavimo paisymas gali eiti išvien, nors kartais tam prireikia kantrybės ir kruopštaus pasiruošimo“, – reziumuoja P. Pakutinskas.

Išmanieji telefonai jau seniai tapo kur kas daugiau nei tik komunikacijos priemonėmis – šiuolaikinės jų funkcijos gali ženkliai palengvinti kasdienį gyvenimą. Tyrimų bendrovės „Statista“ duomenimis, 25-44 metų amžiaus vartotojai vis dažniau pasirenka išmaniuosius telefonus, turinčius dirbtinio intelekto (DI) technologijas. Nepaisant didelio šių įrenginių potencialo, dauguma vartotojų vis dar neišnaudoja visų jų galimybių.

Technologijos nuolat tobulėja, o kartu keičiasi ir mūsų darbo bei laisvalaikio įpročiai. Išmanieji įrenginiai dabar gali ne tik priminti apie svarbius susitikimus, bet ir automatiškai prisitaikyti prie dienotvarkės, analizuoti veiklas ar net palengvinti kasdienius darbus. Pasinaudodami šiomis funkcijomis, galime ne tik sutaupyti laiko, bet ir sukurti efektyvesnę, labiau struktūruotą dieną, neįdedant beveik jokių pastangų.

Štai penki būdai, kaip maksimaliai išnaudoti savo telefono galimybes ir paversti jį asmeniniu pagalbininku kasdieniame gyvenime.

1. Nustatykite automatinius priminimus ir įvykius

Greitas gyvenimo tempas, didelis užimtumas, patiriamas stresas gali neigiamai paveikti mūsų atmintį. Todėl kalendoriaus programėlės ir priminimų funkcijos yra puikus būdas iš anksto planuoti dienos darbus. Šios funkcijos leidžia nustatyti priminimus apie svarbias užduotis, susitikimus ar net laiką, kada reikia pailsėti. Pavyzdžiui, galite sukurti priminimą apie svarbų susitikimą, kad jis nepasimestų tarp kasdienių reikalų.

Be to, kai kurie išmanieji įrenginiai siūlo DI valdomus asmeninius pagalbininkus, kurie gali automatiškai suplanuoti dieną pagal jūsų įpročius. Tai reiškia, kad pagal jūsų ankstesnį elgesį asistentas gali pasiūlyti geriausius laikus užduotims atlikti arba priminti apie artėjančius įvykius.

2. Išbandykite balso asistentą

Balso komandos tampa neatsiejama išmaniojo telefono funkcija, leidžiančia atlikti daugelį užduočių nepaliečiant ekrano. Skaitmeniniai asistentai, tokie kaip „Bixby“, „Gemini“ ir „Alexa“ gali suplanuoti susitikimus, perskaityti naujausias žinias ar net užsakyti taksi. Užtenka vienos balso komandos: „nustatyk žadintuvą 7 val. ryto“ arba „parašyk žinutę Tomui, kad vėluosiu 10 minučių“ ir telefonas viską atliks automatiškai. Tai leis jums koncentruotis į svarbesnius dalykus, o ne į mažas užduotis.

3. Išnaudokite „Now Bar“ arba „Now Brief“ funkcijas

Naujausiuose „Galaxy S25“ serijos įrenginiuose integruota „Now Bar“ funkcija – tai interaktyvi informacijos juosta, leidžianti akimirksniu pasiekti svarbiausius duomenis tiesiai iš užrakinto ekrano. Joje galite matyti orų prognozę, kalendoriaus įrašus, naujienų suvestines ar net personalizuotas rekomendacijas, atsižvelgiant į jūsų kasdienius įpročius.

Dar viena naujovė flagmanuose – „Now Brief“ funkcija. Tai išmanus santraukos įrankis, pateikiantis svarbiausią informaciją pagal dienos laiką. Ryte jis gali parodyti darbotvarkę, priminti apie susitikimus. Dienos metu – įspėti apie suplanuotas užduotis ar pateikti eismo informaciją ir praneš, kada turite išvykti, kad būtumėte laiku suplanuotoje vietoje, o vakare – apibendrinti jūsų veiklas bei pasiūlyti, kaip geriausiai užbaigti dieną. Tai padeda greitai ir patogiai valdyti informaciją, sumažinant laiką, praleidžiamą naršant tarp skirtingų programėlių.

4.  Paverskite telefoną išmaniu nuotolinio valdymo centru

Ar žinojote, kad jūsų telefonas gali tapti universaliu namų valdymo pultu? Pažangios technologijos suteikia galimybę susieti jį su televizoriumi, oro kondicionieriumi, apšvietimu ar net kavos aparatu. 

Naudodami tokias programėles kaip „SmartThings“ ar „Google Home“, galite nuotoliniu būdu reguliuoti namų temperatūrą,  nustatyti, kad grįžus namo šviesos įsijungtų automatiškai, o po sunkios dienos – televizorių valdyti vien balsu. 

5. Automatizuokite kasdienes užduotis

Automatizavimo įrankiai, tokie kaip „IFTTT“, „Samsung Routines“ ar „Tasker“, leidžia iš anksto nustatyti tam tikras veiksmų sekas, kurios bus atliekamos automatiškai. Pavyzdžiui, galite nustatyti, kad telefonas automatiškai įjungtų tylos režimą tam tikru paros metu, aktyvuotų energijos taupymo režimą, kai baterija pasiekia 20 proc., arba persiųstų skambutį į balso paštą, kai esate susitikime. Tokios funkcijos ne tik palengvina kasdienius darbus, bet ir leidžia efektyviau valdyti laiką ir sutelkti dėmesį į tai, kas iš tiesų svarbu.