Trečią kartą įvykusiuose finansinių technologijų sektoriaus apdovanojimuose „Lithuanian Fintech Awards“ įvertinimo susilaukė septynios bendrovės ir asociacijos „Fintech Hub LT“ vadovė Vaiva Amulė. Vieninteliuose šio sektoriaus apdovanojimuose šalyje – gerai pažįstami pavadinimai ir ambicingi naujokai.

Finansinių technologijų ir tvarių inovacijų centro „Rockit“ rengiamuose rinkimuose įmonės bei žmonės varžėsi septyniose kategorijose. Šešiose kategorijose laimėtojus rinko 15 narių komisija, kurioje buvo Lietuvos banko, Finansų ministerijos, šalies ir užsienio bankų, rizikos kapitalo fondų, teisės konsultantų, asociacijų ir bendrovių atstovai. Dar viena nominacija atspindėjo publikos simpatijas.

Nominacijoms iš viso buvo pateikta 90 paraiškų – ženkliai daugiau nei praėjusiais metais, kai buvo sulaukta 70 paraiškų.

Didžiausią įtaką „fintech“ sektoriuje padariusia įmone buvo pripažinta mokėjimo paslaugas teikianti bendrovė „TransferGo“ už operatyvią reakciją į karą Ukrainoje. Bendrovė sudarė galimybes šalį paliekantiems žmonėms sklandžiai naudotis finansinėmis paslaugomis, o pačioje šalyje palaikė savanorystės, lėšų rinkimo ir skubios pagalbos iniciatyvas.

„TransferGo“ regiono plėtros vadovė Anastasia Fomenko kalbėjo, kad praėjusiais metais bendrovės su Ukraina susijusiomis paslaugomis pasinaudojo 400 tūkstančių žmonių, kurie atliko 4 mln. pavedimų. „Pavedimus darė ne tik ukrainiečiai, bet ir prie pagalbos iniciatyvos prisidedantys lietuviai, lenkai bei kiti. Mes ir toliau sieksime, kad pinigų perlaidos nekeltų jokių rūpesčių migrantams bet kurioje pasaulio šalyje“, – sakė A. Fomenko.

Metų „fintech“ lydere buvo pripažinta asociacijos „Fintech Hub LT“ vadovė Vaiva Amulė. Pasak jos, asociacijos tikslai yra kurti ir plėtoti „fintech“ bendruomenės dialogą su reguliatoriumi, valdžios institucijomis, kurti vieningą sektoriaus kryptį ir siekti „fintech“ paslaugų eksporto į Europą lyderystės.

„Lietuvos kaip „fintech“ šalies pripažinimas tarptautinėje erdvėje rodo, kad einame teisinga kryptimi. Todėl man įteiktą apdovanojimą skiriu visai „fintech“ bendruomenei, nes tai yra mūsų visų sunkaus darbo įvertinimas. Šis apdovanojimas yra puiki paskata „fintech“ bendrovėms ir toliau sėkmingai augti, teikti inovatyvias paslaugas, kurti naujus produktus, partnerystes, kurios bus naudingos ne tik žmonėms Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje“, – sako V. Amulė.

Geriausios metų bendrovės laurus išsinešė pirmasis skaitmeninis lietuviško kapitalo bankas verslui „SME Finance“. Metų įgalintojais šįkart buvo įvardinti du nominantai: reputacijos, atitikties, finansinių nusikaltimų ir pinigų plovimo prevencijos sprendimus teikiantys „Amlyze“ bei platforma „iDenfy“.

Metų inovatore pripažinta bendrovė „Finci“, „fintech“ sektoriuje taikanti dirbtinio intelekto, blokų grandinių, daiktų interneto, biometrikos ir robotikos technologijas.

Bendrovė „Paystraxt“ tapo laimėtoja metų plėtros istorijos nominacijoje – buvo įvertintas jos nuoseklus darbas, ekspertiškumas ir kūrybiškumas, lėmęs greitą, tačiau tvarų klientų bei pajamų augimą.

Daugiausia publikos balsų surinko e. komercijos sprendimus teikianti ir per 5000 klientų turinti bendrovė „Montonio“.

„Lithuanian Fintech Awards“ yra metų pasiekimus fiksuojančio ir „The Fintech Landscape in Lithuania“ apžvalgą pristatančio renginio dalis. 2022 metų pabaigoje Lietuvoje buvo 263 „fintech“ bendrovės, įskaitant licencijuotas ir nelicencijuotas finansinių technologijų įstaigas. Sektoriuje dirbo 7 000 žmonių, arba 18,6 proc. daugiau nei 2021-aisiais.

 Jungtinės Karalystės tyrimų bendrovės „Findexable“ sudarytame pasauliniame „fintech“ reitinge dešimt iš pirmųjų 20-ies vietų užima Europos šalys, tarp jų – ir Lietuva. Tačiau ar galime didžiuotis šiuo rezultatu? Apie priežastis, trukdančias Europos šalyse sukurti pasaulį užkariaujančius „fintech“ sprendimus, kalbėta Vilniuje įvykusioje tarptautinėje konferencijoje „Fintech Day“.

Pasak asociacijos „FinTech Belgium“ vadovės Alessandros Gambrill, Europos Sąjunga yra monstras su tiek galvų, kiek yra šalių narių, todėl apie ją kalbėti kaip apie vieną rinką labai sunku.

„Taip, įstatymų suvienodinimas yra labai smarkiai pažengęs Europos Sąjungoje. Tam, kad tai būtų įgyvendinta, „fintech“ asociacijos glaudžiai bendradarbiauja su Europos Komisija ir Parlamentu. Tikrai stengiamasi suvienodinti įstatymus, šioje srityje yra nemažai progreso, tačiau susiduriame su kiekvienos šalies reguliuotojų nuomonėmis“, – sakė A. Gambrill.

Anot jos, reguliuotojų nustatomos taisyklės tikrai kenkia inovacijų plėtra. Pavyzdžiui, vien Belgijoje tam, kad nauja, „fintech“ įmonės išvystyta technologija būtų imta naudoti banke, prireikia dvejų metų procedūrų.

Vis dėlto, „Shift4 Payments Lithuania“ vykdomasis direktorius Tadas Vizgirda atkreipė dėmesį, kad griežtas centrinių bankų reguliavimas turi ir teigiamų aspektų.

„Dauguma rinkos dalyvių žodį „reguliavimas“ priskiria keiksmažodžiui. Tikra tiesa, kad atitikties sutvarkymas atima daug laiko. Tačiau galiausiai reguliavimas labiausiai rūpinasi saugumu ir tai padeda inovuoti. Pavyzdžiui, JAV iki šiol yra daug nusikaltimų, susijusių su kredito kortelių duomenų vagystėmis. Europoje ši problema praktiškai išspręsta ir prie to smarkiai prisidėjo reguliuotojai“, – mano T. Vizgirda.

Į konferenciją iš Danijos atvykęs leidinio „Nordic Fintech Magazine“ bendraįkūrėjas Chris Crespo kalbėjo apie tai, kad Europoje daugelį metų klausiama, kodėl čia vis dar nėra išvystytų super-programėlių (angl. super-apps). Tokios programėlės turi bent kelias skirtingas funkcijas, tarp jų – ir mokėjimo už paslaugas. Šių programėlių pavyzdžiai yra „Grab“ (670 mln. vartotojų) Pietryčių Azijoje ir „Rappi“ Pietų Amerikoje, kuriomis galima užsisakyti maisto ar vaistų pristatymą, išsinuomoti bet kokią transporto priemonę ir gauti visas finansines paslaugas.

„Kodėl Europa negali turėti tokios programėlės, nors vartotojams būtent to ir reikia? Juk priežastis ne ta, kad mes nedarome inovacijų. Priežastis – Europos šalių skirtumai, tarp jų ir iki šiol neišspręsti reguliavimo skirtumai. Tai reiškia, kad skirtingų šalių „tech“ paslaugų vystytojai turi suvienyti jėgas“, – sakė Chris Crespo.

Jo manymu, Europos superprogamėlės kūrėjais greičiausiai nebus „fintech“ technologijų vystytojai. „Šie inovatyvūs produktai dažniausiai atsiranda iš mažmeninės prekybos, pristatymo ar transporto paslaugų sferos. Europoje mes turime to užuomazgų, pavyzdžiui, daug į plėtrą investavę „Wolt“ ir „Bolt“, taip pat „Deliveroo“ iš Jungtinės Karalystės. Krizė gali priversti tokias bendroves galvoti apie paslaugų spektro išplėtimą, tarp jų – ir finansines paslaugas“, – teigia „fintech“ ekspertas.

Jį papildė „Revolut“ direktoriaus pavaduotojas ir valdybos narys Andrius Bičeika, kuris teigė, kad kad 2023-ieji Europoje netaps superprogramėlių proveržio metais, nes tam reikia milijonų klientų, kuriuos pritraukti reikia daug pinigų, o rizikos kapitalo investicijos šiemet bus mažesnės.

Chris Crespo siūlė dar vieną galimybę Lietuvos „fintech“ sektoriui – intensyviau bendradarbiauti su Šiaurės šalimis.

„Baltijos ir Šiaurės šalyse daromos „tech“ inovacijos yra pasaulinio lygio. Užtenka nuvykti į kitus pasaulio regionus, ir ten rasime vyraujantį grynųjų pinigų naudojimą ar itin senus mokėjimo metodus. Aš tikiu, kad apjungę visa, ką esame sukūrę, tikrai galėsime tai panaudoti Centrinėje ar Pietų Amerikoje, Artimuosiuose Rytuose – nes tose šalyse nebereikės išrasti rato, o tik pritaikyti mūsų produktus. Eksportuokime mūsų talentus, protus ir inovacijas – tai naudinga visoms pusėms“, – kvietė Chris Crespo.

Ketvirtadienį Vilniuje įvyks antroji finansinių technologijų sektoriaus konferencija „Fintech Day“, kurioje susirinks vietos ir tarptautiniai šios srities ekspertai. Jos metu bus aptartos karščiausi temos – „fintech“ sektoriaus aktualijos lėtėjančios ekonomikos akivaizdoje, įmonių optimizavimas, finansinė įtrauktis, pinigų plovimo prevencija, klimato „fintech“ perspektyvos ir daugelis kitų.

Konferenciją organizuoja finansinių technologijų ir tvarių inovacijų centras „Rockit“ bei asociacija „Fintech Hub LT“. Diskusijose apie ekosistemos iššūkius ir perspektyvas dalyvaus institucijų ir verslo atstovai iš LR Finansų ministerijos, Lietuvos banko, JK ambasados, „Invest Lithuania“, „Ondato“, „Amlyze“, „Sorainen“, „Accenture“, kitų startuolių, finansų ir teisės patarėjų bei rizikos kapitalo fondų. Konferencijos dalyvius pasveikins finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Pasak „Rockit“ vadovės Linos Žemaitytės-Kirkman, konferencijos programa yra itin stipri, nes pavyko pritraukti žinomų pranešėjų ir diskusijų dalyvių iš Lietuvos bei užsienio.

„Finansinių technologijų ekosistemos nariai Lietuvoje yra ypač aktyvūs. Šiemet bendraorganizatorių gretas papildė „Fintech Hub LT“ asociacija, įmonės „Ondato“ ir neseniai ženklią investiciją pritraukęs vokiečių startuolis „Hawk AI“. Tokie rinkos žaidėjai ne tik noriai patys dalinasi žiniomis, bet ir padeda užmegzti naudingus ryšius su tarptautiniais ekspertais. Nors gana nedidelė, Lietuvos „fintech“ bendruomenė tapo tokia brandžia, kad rodo pavyzdį kitoms ekosistemoms“, – sako L. Žemaitytė-Kirkman.

Šiaurės šalių požiūris: Lietuvos pasiekimai – įspūdingi

Šių metų konferencija pasižymės svečių iš kitų šalių gausa. Pirmą kartą į konferenciją atvykstantis „Nordic Fintech Magazine“ bendraįkūrėjas, buvęs „Nordea Group Digital“ vyresnysis futuristas Chrisas Crespo sako, kad bus labai įdomu susipažinti su Lietuvos finansinių technologijų ekosistema.

„Lietuva išsiskiria finansinių technologijų įmonėms išduotų licencijų skaičiumi. Tai rodo, kad rinką reguliuojanti institucija yra progresyvi ir stengiasi kurti palankią aplinką. Be abejo, visur yra iššūkių, bet tai yra rodiklis, rodantis norą priimti naujoves. Be to, Lietuvoje yra labai stipri verslumo mąstysena. Įspūdinga, kad nedaug gyventojų turinčioje šalyje per trumpą laiką atsirado tiek daug „fintech“ įmonių.

Kaip stebintis tai iš šalies, galiu pasakyti, kad ne kartą galvojau apie Lietuvos pasiekimus. Kaip ši šalis tapo tokia produktyvia „fintech“ inovatore, kaip buvo suformuotas šis galingas įgūdžių, verslo aplinkos ir vizijos derinys?“, – dalinasi Chrisas Crespo.

Lygindamas Šiaurės šalių ir Lietuvos „fintech“ sektorių, jis mato daug bendrų dalykų.

„Lietuvos ir jos Šiaurės šalių kaimynių skaitmeninio išmanymo lygis yra labai panašus. Mums būdingas pažangus technologijų pritaikymo lygis ir platus nacionalinio e-ID naudojimas, dėl kurio tokios naujovės kaip atvira bankininkystė buvo lengvai įsisavintos. Mus taip pat sieja atvirumas naujovėms bei žemas korupcijos lygis, itin svarbus kuriant tarptautinių „fintech“ įmonių pasitikėjimą“, – pasakoja „Nordic Fintech Magazine“ redaktorius.

Jo požiūriu, Šiaurės šalys ir Lietuva turi daug galimybių bendradarbiauti: „Šiauriečiai fenomenaliai išmano paprastumą. Labai dažnai toks paprastumo įgyvendinimas reikalauja milžiniško techninio išprusimo. Manau, Lietuvos kompetencijos leistų greitai įgyvendinti šias šiauriečių vizijas. Jei Šiaurės ir Baltijos šalys bendrai plėtotų „fintech“ specializacijos sritis, šis regionas 21 amžiuje galėtų diktuoti, kaip visas pasaulis tvarkosi su savo finansais“. 

Chris Crespo „Fintech Day“ metu dalyvaus diskusijoje, kurioje bus aptartos aktualiausios sektoriaus temos. Anot jo, tikrai bus daug kalbama trimis klausimais: apie naujus ES reglamentus, kurie padidins „fintech“ įmonių namų darbus; mažėjančias galimybes gauti finansavimą, kuris paveiks stiprios vertės ir pelningų verslo modelių nesukūrusias įmones; klientų suradimo bei išlaikymo procesus. Eksperto manymu, šiemet išsilaikyti rinkoje bus itin nelengva vieną produktą ar paslaugą kuriančioms finansinių technologijų bendrovėms.

Konferencija vyks vasario 9 dieną gyvai „Rockit“ centre (Gynėjų g. 14), iš kurio bus tiesiogiai transliuojama „Youtube“ platformoje „ROCKIT Vilnius“ paskyroje čia.

Per COVID-19 pandemiją prasidėjęs teigiamas postūmis finansinių technologijų sektoriuje vis dar stipriai jaučiamas, taip pat didelę įtaką „fintech“ aplinkai 2022-aisiais turėjo geopolitinės priežastys. Šiuolaikinės technologijos keičia tai, kaip teikiamos bankų paslaugos Baltijos šalyse. Ką mums žada 2023-ieji?

Skaitmeninimas tęsiasi
Išpopuliarėjus galimybei įvairias paslaugas gauti nuotoliniu būdu, 2022-aisiais įvairių produktų ir paslaugų skaitmenizavimas tęsėsi, tai itin gerai atsispindi bankų veikloje – žmonės vis rečiau lankėsi banko skyriuose. Tai buvo ypač aktualu per pandemiją, tačiau tendencija išliko ir praėjusiais metais – vis daugiau paslaugomis nuotoliniu būdu naudojosi ne tik privatūs asmenys, bet ir įmonės. Viena populiarių „Citadele“ banko pasiūlytų naujovių – galimybė mažoms ir vidutinėms įmonėms atsidaryti sąskaitą nuotoliniu būdu ir naudotis kitomis paslaugomis nevykstant į banką.

Jaunoji karta vis labiau žavisi technologijomis ir įvairiais sprendimais, kai atsakymą padeda rasti robotai – pavyzdžiui, jauni žmonės dažnai renkasi interaktyvius asistentus, kurie padeda rasti atsakymą, nesikonsultuojant su klientų aptarnavimo specialistu.

2022 m. toliau populiarėjo mobilieji mokėjimai. „Citadele“ banko duomenys rodo, kad Baltijos šalyse naudotojų atliekamų mokėjimų mobiliąja programėle skaičius toliau augo ir pralenkė net atsiskaitymų interneto banke skaičių. Mobiliosiomis mokėjimų galimybėmis vis dažniau naudojasi ir juridiniai asmenys.

2022-aisiais išpopuliarėjusi tendencija – sprendimas „pirk dabar, mokėk vėliau“. Šis sprendimas nėra ypatinga naujovė, tačiau jis labai patogus naudotojui – toks mokėjimo būdas padeda pirkėjui planuoti savo pinigų srautus. Ypač jauni gyventojai vis rečiau renkasi kredito korteles, kur kas patrauklesnis jiems atrodo „pirk dabar, mokėk vėliau“ principas, kuris veikia kaip tam tikros formos prenumerata.

Sustojo privatūs mokėjimai iš Rusijos ir Baltarusijos
Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, Vakarų pasaulis atsakė sankcijomis, kad apribotų agresoriaus karinius pajėgumus. Sankcijų taikymas paveikė visą finansų sektorių, kai finansų institucijoms buvo nustatyti nauji privalomi reikalavimai. Anksčiau sankcijos buvo suprantamos kaip mokėjimų tam tikriems sankcijų sąrašuose esantiems asmenims nutraukimas. Šiuo metu sankcijų taikymas reiškia, kad bankai peržiūri beveik visus mokėjimus tiek Rusijai, tiek Baltarusijai. Iš banko duomenų matome, kad mokėjimai privatiems asmenims iš šių šalių sustojo bent jau bankų sektoriuje, be to, mokesčiai už tokius mokėjimus išaugo ir atliekamos išsamesnės patikros.

Ne mažiau aktualus dalykas, sukrėtęs Vakarų visuomenę, – pablogėjusi situacija kibernetinio saugumo srityje. Baltijos šalyse pastebimas kibernetinių atakų ne tik prieš finansų institucijas, bet ir prieš įvairiose srityse veikiančias įmones suaktyvėjimas. Dėl šios priežasties dalis investicijų į IT sritį buvo nukreipta ne į naujų produktų tobulinimą, bet į kibernetinio saugumo stiprinimą ir paslaugų teikimo tęstinumo užtikrinimą – svarbu numatyti priemones, kaip užtikrinti klientams prieigą prie jų pinigų, staiga nutrūkus energijos tiekimui. Ukrainos patirtis rodo, kad pirmosios kibernetinės atakos nukreipiamos būtent į finansų sistemą.

Ukrainos piliečių aptarnavimas – tiek asmeniškai, tiek nuotoliniu būdu
Kasdienėms paslaugoms gauti gyventojai vis dažniau renkasi skaitmeninius sprendimus, tačiau pasitaiko atvejų, kai konsultacijos akis į akį yra būtinos. Dažniausiai su tokia situacija susiduriama kalbant apie tam tikras paslaugas ar sandorius su didele pinigų suma, taip pat ilgalaikius įsipareigojimus.

Tiek Lietuvai, tiek kitoms Baltijos šalims aktualus pokytis rinkoje yra nauja klientų grupė – Ukrainos gyventojai, kuriems reikia užtikrinti greitą ir patogų finansinių paslaugų prieinamumą. Ukrainiečiams sudarytos galimybės naudotis banko paslaugomis tiek tiesiogiai, atvykus į banko skyrių, tiek naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis – banke sukurta galimybė tapti klientu nuotoliniu būdu. Visgi reikia pabrėžti, kad ukrainiečiams svarbi galimybė gauti paslaugas banko skyriuje, nes neretai sprendžiamos nestandartinės situacijos.

Ko galime tikėtis „fintech“ sektoriuje 2023-iaisiais?
Baltijos šalių finansinių paslaugų sektorius kasmet pateikia įvairių naujovių – šiuo požiūriu neretai galime konkuruoti net su JAV ar didžiosiomis Europos šalimis. Pavyzdžiui, atsiskaityti naudodami mokėjimo žiedą, o ne banko kortelę, daug labiau nustebinsite pardavėją Ispanijoje ar Graikijoje, negu nuvykę į kaimynę Latviją. Būtent tokios tendencijos leidžia tikėtis naujovių ir šiais metais. Kokios jos bus, galime numatyti pagal praėjusių metų tendencijas.

Kita aiškiai matoma tendencija – vis rečiau naudojamos fizinės mokėjimo kortelės. Jos susiejamos su įvairiais įrenginiais ir dažnas klientas kortelės net nesinešioja. 2023 m. ši tendencija tik stiprės.

Vis daugiau klientų naudojasi skaitmeninėmis paslaugomis, todėl bankai gali tiksliau nustatyti asmeninius kiekvieno kliento poreikius ir remdamiesi jais gerinti kliento patirtį. Taip užtikrinama ne tik geresnė kliento duomenų apsauga, bet ir siūlomos jam patrauklios paslaugos. Pavyzdžiui, stebima tendencija, kad klientams ypač aktualios su taupymu ir investavimu susijusios paslaugos, todėl siūlomi technologiniai sprendimai, padedantys tvarkyti biudžetą ar taupyti finansinei pagalvei, ir pan.