Login to your account

Username *
Password *

Daugiagalvis slibinas: ar Europos Sąjungoje sukuriamos geresnės sąlygos vystytis „fintech“ verslams?

By Bosanova Vasario 22, 2023 254

 Jungtinės Karalystės tyrimų bendrovės „Findexable“ sudarytame pasauliniame „fintech“ reitinge dešimt iš pirmųjų 20-ies vietų užima Europos šalys, tarp jų – ir Lietuva. Tačiau ar galime didžiuotis šiuo rezultatu? Apie priežastis, trukdančias Europos šalyse sukurti pasaulį užkariaujančius „fintech“ sprendimus, kalbėta Vilniuje įvykusioje tarptautinėje konferencijoje „Fintech Day“.

Pasak asociacijos „FinTech Belgium“ vadovės Alessandros Gambrill, Europos Sąjunga yra monstras su tiek galvų, kiek yra šalių narių, todėl apie ją kalbėti kaip apie vieną rinką labai sunku.

„Taip, įstatymų suvienodinimas yra labai smarkiai pažengęs Europos Sąjungoje. Tam, kad tai būtų įgyvendinta, „fintech“ asociacijos glaudžiai bendradarbiauja su Europos Komisija ir Parlamentu. Tikrai stengiamasi suvienodinti įstatymus, šioje srityje yra nemažai progreso, tačiau susiduriame su kiekvienos šalies reguliuotojų nuomonėmis“, – sakė A. Gambrill.

Anot jos, reguliuotojų nustatomos taisyklės tikrai kenkia inovacijų plėtra. Pavyzdžiui, vien Belgijoje tam, kad nauja, „fintech“ įmonės išvystyta technologija būtų imta naudoti banke, prireikia dvejų metų procedūrų.

Vis dėlto, „Shift4 Payments Lithuania“ vykdomasis direktorius Tadas Vizgirda atkreipė dėmesį, kad griežtas centrinių bankų reguliavimas turi ir teigiamų aspektų.

„Dauguma rinkos dalyvių žodį „reguliavimas“ priskiria keiksmažodžiui. Tikra tiesa, kad atitikties sutvarkymas atima daug laiko. Tačiau galiausiai reguliavimas labiausiai rūpinasi saugumu ir tai padeda inovuoti. Pavyzdžiui, JAV iki šiol yra daug nusikaltimų, susijusių su kredito kortelių duomenų vagystėmis. Europoje ši problema praktiškai išspręsta ir prie to smarkiai prisidėjo reguliuotojai“, – mano T. Vizgirda.

Į konferenciją iš Danijos atvykęs leidinio „Nordic Fintech Magazine“ bendraįkūrėjas Chris Crespo kalbėjo apie tai, kad Europoje daugelį metų klausiama, kodėl čia vis dar nėra išvystytų super-programėlių (angl. super-apps). Tokios programėlės turi bent kelias skirtingas funkcijas, tarp jų – ir mokėjimo už paslaugas. Šių programėlių pavyzdžiai yra „Grab“ (670 mln. vartotojų) Pietryčių Azijoje ir „Rappi“ Pietų Amerikoje, kuriomis galima užsisakyti maisto ar vaistų pristatymą, išsinuomoti bet kokią transporto priemonę ir gauti visas finansines paslaugas.

„Kodėl Europa negali turėti tokios programėlės, nors vartotojams būtent to ir reikia? Juk priežastis ne ta, kad mes nedarome inovacijų. Priežastis – Europos šalių skirtumai, tarp jų ir iki šiol neišspręsti reguliavimo skirtumai. Tai reiškia, kad skirtingų šalių „tech“ paslaugų vystytojai turi suvienyti jėgas“, – sakė Chris Crespo.

Jo manymu, Europos superprogamėlės kūrėjais greičiausiai nebus „fintech“ technologijų vystytojai. „Šie inovatyvūs produktai dažniausiai atsiranda iš mažmeninės prekybos, pristatymo ar transporto paslaugų sferos. Europoje mes turime to užuomazgų, pavyzdžiui, daug į plėtrą investavę „Wolt“ ir „Bolt“, taip pat „Deliveroo“ iš Jungtinės Karalystės. Krizė gali priversti tokias bendroves galvoti apie paslaugų spektro išplėtimą, tarp jų – ir finansines paslaugas“, – teigia „fintech“ ekspertas.

Jį papildė „Revolut“ direktoriaus pavaduotojas ir valdybos narys Andrius Bičeika, kuris teigė, kad kad 2023-ieji Europoje netaps superprogramėlių proveržio metais, nes tam reikia milijonų klientų, kuriuos pritraukti reikia daug pinigų, o rizikos kapitalo investicijos šiemet bus mažesnės.

Chris Crespo siūlė dar vieną galimybę Lietuvos „fintech“ sektoriui – intensyviau bendradarbiauti su Šiaurės šalimis.

„Baltijos ir Šiaurės šalyse daromos „tech“ inovacijos yra pasaulinio lygio. Užtenka nuvykti į kitus pasaulio regionus, ir ten rasime vyraujantį grynųjų pinigų naudojimą ar itin senus mokėjimo metodus. Aš tikiu, kad apjungę visa, ką esame sukūrę, tikrai galėsime tai panaudoti Centrinėje ar Pietų Amerikoje, Artimuosiuose Rytuose – nes tose šalyse nebereikės išrasti rato, o tik pritaikyti mūsų produktus. Eksportuokime mūsų talentus, protus ir inovacijas – tai naudinga visoms pusėms“, – kvietė Chris Crespo.

Rate this item
(0 votes)