Login to your account

Username *
Password *

Užsienyje dažnai galima išgirsti, kad Lietuva yra Europos Sąjungos (ES) finansinių technologijų centras. Mūsų šalis pagal elektroninių pinigų įstaigų skaičių yra lyderė ES.VšĮ „Investuok Lietuvoje” duomenimis, Lietuvoje 2022 m. pabaigoje buvo 263 „fintech“ bendrovės, įskaitant licencijuotas ir nelicencijuotas finansinių technologijų įstaigas. Pernai mūsų šalyje įsikūrusios finansų įstaigos mokėjimo paslaugas teikė 25 mln. klientų visoje Europos Sąjungoje. Lietuvoje sparčiai augantis „fintech“ sektorius vis dažniau sulaukia ir tarptautinių finansinių technologijų įmonių dėmesio. Pavyzdžiui, 2022 m. į Lietuvą įžengė „fintech“ gigantas „Nuvei“, veiklą vykdantis visuose pasaulio kontinentuose kaip mokėjimų partneris verslui.

„Nuvei“ Lietuvos padalinio vadovas Juozas Kaminskas sako, kad tokios didelės įmonės padalinio atsiradimas Lietuvoje sukūrė gerai apmokamų darbo vietų, naujų paslaugų verslui. Vilniuje dirbanti „Nuvei“ komanda kuria tarptautinius produktus, kurie palengvina ir pagreitina verslo organizacijų plėtrą suteikdama verslui visus reikiamus mokėjimo kanalus, priemones pasiekti vartotojus visame pasaulyje lengvai ir greitai.

Anot didžiausios Baltijos šalyje licencijuotas finansinių technologijų įmones Lietuvoje vienijančios asociacijos „Fintech Hub LT“ vadovės Gretos Ranonytės, tarptautinės įmonės „Nuvei“ atėjimas įrodo, kad Lietuvoje sudarytos geros sąlygos ambicingų „fintech“ bendrovių augimui, lietuvių specialistų žinios yra itin vertinamos ir reikalingos tarptautinėms įmonėms.

„Nuvei“ – Toronto ir Niujorko „Nasdaq“ biržoje listinguojama finansų grupė

Kanadietiškų šaknų turinti grupė šiemet atšventė 20 metų gimtadienį. Greičiausiai ji pradėjo augti ir plėstis prieš kelerius metus, kai ėmė aktyviau įsigyti verslus įvairiuose pasaulio regionuose, praplečiant verslo klientų segmentus bei užtikrinant geresnius lokalizuotų mokėjimo sprendimus partneriams. Šiemet „Nuvei“ grupė artėja prie 200 mlrd. JAV dolerių metinės apyvartos pasauliniu mastu, bei 1,1 mlrd. metinių pajamų. Skaičiuojama, kad grupės akcijų vertė yra per 2 mlrd. JAV dolerių. 

Lietuvoje bendrovė turi elektroninių pinigų įstaigos licenciją. Pagal mokėjimų apimtis ar jų vertę, „Nuvei“ yra viena iš didžiausių elektroninių pinigų įstaigų Lietuvoje. 

„Nuvei“ grupė vystė dvi produktų linijas: mokėjimo kortelių apdorojimą globaliu mastu bei alternatyvius mokėjimo metodus. Dabar „Nuvei“ siūlo ir mokėjimo sąskaitas, bei kortelių leidybą. Už tai atsakingas tapo Lietuvos padalinys. Mes atidarome verslo sąskaitas, teikiame SEPA, SEPA Instant, SWIFT mokėjimus, taip pat, siūlome atvirąją bankininkystę (angl. Open banking) bei leidžiame korteles verslui. Pirma rinka, kurioje pradėjome siūlyti ir toliau sėkmingai vystome šiuos produktus – Europa. Vėliau planuojame produktus plėsti globaliai. Šiuo metu grupėje dalinamės atsakomybėmis pasauliniu mastu, o Lietuva išlieka strategiškai svarbi šių paslaugų tiekimui“, – teigia Juozas Kaminskas.

„Nuvei“ Lietuvoje dirba 100 darbuotojų. Skaičiuojama, kad vidutinis atlyginimas yra 4 774 eurų. 

Kuo Lietuva traukia tarptautines „fintech“ įmones

Kaip teigia J. Kaminskas, Lietuvoje susiklostė ypatingai gera ekosistema „fintech“ įmonėms. Pirmiausia – reguliacinė bazė, kuri aiškiai pristatoma ir suprantama. Antras labai svarbus aspektas – lanksti prieiga prie EU mokėjimo sistemos SEPA. Lietuvos banko „CentroLink“  produktas leidžia gana lengvai integruotis naujai licencijuotoms įmonėms, bei pradėti teikti mokėjimus eurais. Kitos šalys tokių įrankių ar tokio lengvo prisijungimo prie SEPA sistemos neturi ir kreipiasi netgi į „CentroLink“  komandą, ar turi rinktis kitus komercinius bankus, kaip tarpininkus. Trečias svarbus dalykas – bendruomenė, kuri jau yra susiformavusi. Joje dalijamasi žiniomis ir patirtimi Lietuvos bei globaliniu mastu. 

Lietuvos finansinių technologijų („Fintech“) sektoriaus vystymasis per artimiausius penkerius metus turėtų įgauti dar didesnį pagreitį, o galutinis tikslas yra tapti tarptautiniu mastu pripažįstamu aukštos pridėtinės vertės Europos „Fintech“ centru. Tai numatyta 2023–2028 m. Lietuvos „Fintech“ sektoriaus plėtros gairėse, kurias su partneriais parengė ir šiandien pristatė Finansų ministerija.  

Renginyje Finansų ministerijos, Lietuvos banko, VšĮ „Investuok Lietuvoje“, VšĮ „GO Vilnius“, „Rockit“, BCCS klasterio, asociacijos „Fintech Hub LT“ ir asociacijos „Infobalt“ atstovai pasirašė Memorandumą dėl 2023–2028 metų finansinių technologijų sektoriaus plėtros Lietuvoje veiksmų plano vykdymo. Memorandumas numato, kad bendromis pastangomis valstybės institucijos ir rinkos dalyviai sieks gairėse užsibrėžto pagrindinio tikslo. 

„Per pastaruosius šešerius metus šalyje pasiekėme tikrą „Fintech“ sektoriaus proveržį, o šio sektoriaus tolesnė kokybinė plėtra yra vienas iš mūsų prioritetų. Todėl siekiame ne tik stiprinti Lietuvos kaip regioninio finansinių technologijų centro poziciją, bet keliame tikslą, kad mūsų šalis būtų visuotinai pripažįstama kaip Europos aukštos pridėtinės vertės „Fintech“ centras. Kartu su partneriais parengtos šio sektoriaus plėtros gairės numato esminius darbus, reikalingus šio tikslo įgyvendinimui“, – sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Pasak ministrės, sėkmingai ir tvariai sektoriaus plėtrai svarbu užtikrinti kokybinę sektoriaus plėtrą,  kompetencijų ir talentų ugdymą bei rizikų valdymą ir didėjančią įmonių brandą. Taip pat bus siekiama į Lietuvą pritraukti inovatyvius sprendimus siūlančias įmones bei didinti Lietuvos, kaip jurisdikcijos, žinomumą.   

Skatinant kokybinę sektoriaus plėtrą Finansų ministerija išanalizuos įmonėms kylančias kapitalo pritraukimo problemas (ypač vėlesnėse įmonių augimo stadijose) ir, esant poreikiui, pasiūlys galimus sprendimo būdus – pavyzdžiui, pritraukiant tarptautinius investuotojus, didinant INVEGOS paramos verslui priemonių apimtį ar geriau išnaudojant Europos Sąjungos ir kitų fondų teikiamas galimybes.  

Finansinių technologijų rinkai yra gyvybiškai svarbus pakankamas aukštos kvalifikacijos talentų kiekis. Todėl  ketinama stiprinti bendradarbiavimą su aukštojo mokslo įstaigomis, kurių nemaža dalis jau inicijavo programas ar kursus, skirtus „Fintech“ reikalingiems specialistams rengti – tai leistų išlaikyti stabilų ir tvarų sektoriaus augimą ateityje sumažinant profesionalių darbuotojų trūkumo tikimybę.  

Siekiant geriau valdyti galimas „Fintech“ rizikas, bus daugiau dėmesio skiriama mokymams, konsultacijoms – tai padidins reguliavimo reikalavimų aiškumą ir įmonių brandą. Taip pat numatoma stiprinti kylančių rizikų – pinigų plovimo, teroristų finansavimo, kibernetinio sukčiavimo ir kitų – valdymą bei gerinti valstybės institucijų bendradarbiavimą ir informacijos keitimąsi.

Viena didžiausių Lietuvos stiprybių – artimas ir atviras valstybės institucijų bei rinkos dalyvių bendradarbiavimas sprendžiant kylančias problemas ir siekiant užsibrėžtų tikslų. Pakartoti šią Lietuvos sėkmės istoriją kitoms šalims bus sunku – tai rodo ir Finansų ministerijos parengtas penkerių metų „Fintech“ plėtros Lietuvoje veiksmų planas, kurį sudaro 59 priemonės ir kurias įgyvendins net 26 suinteresuotos šalys – valstybės institucijos, viešosios įstaigos ir asociacijos.

„Gairių ir jų įgyvendinimo plano parengimas bei derinimas subūrė geriausius šalies ekspertus, rinkos ir Lietuvos institucijų atstovus, o bendro darbo rezultatas – dokumentas, kuris brėžia ilgalaikius nacionalinius ir tarptautinius tikslus visam sektoriui“, – sako G. Skaistė.

Artimiausių penkerių metų „Fintech“ sektoriaus plėtros Lietuvoje gairės yra svarbios finansinių technologijų ekosistemos plėtrai bei licencijuotiems dalyviams, technologinėms įmonėms, viešojo sektoriaus institucijoms ir daugeliui kitų.

Atlikus išsamų Lietuvos startuolių sektoriaus tyrimą paaiškėjo, kad didžioji dalis startuolių savo veiklą vykdo verslui skirtos programinės įrangos, finansinių technologijų ir sveikatingumo srityse. Nuo šiol visa pagrindinė informacija apie Lietuvos startuolius pasiekiama atnaujintoje Lietuvos startuolių duomenų bazėje.

Inovacijų agentūros skyriaus „Startup Lithuania“ ir startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ bendra iniciatyva, nuo šiol bus galima realiu laiku sekti Lietuvoje veikiančių startuolių augimą – tiek individualiai, kadangi nuo šiol kiekvienas Lietuvos startuolis turi savo profilį su svarbiausia veiklos informacija, pritrauktų investicijų skaičiumi ir laisvomis darbo vietomis, tiek filtruoti ir nagrinėti startuolius pagal industriją, kuriose jie veikia, verslo modelį.

Remiantis naujausiais duomenimis, šiandien Lietuvoje aktyviai veikia per 850 startuolių. Maždaug du trečdaliai jų vadovaujasi verslas verslui (B2B) modeliu, apie trečdalis – verslas klientui (B2C), iki 5 proc. produktus ar paslaugas siūlo vyriausybei, viešajam sektoriui (B2G). 

Informacija apie investicinę startuolių aplinką nurodoma remiantis Ventury.app duomenimis. Šiemet į startuolius Baltijos šalyse iš viso jau investuota per 100 mln. eurų: Estijoje – 47 mln. eurų, Lietuvoje – 34 mln. eurų, o Latvijoje – 28 mln. eurų.

TOP 5 industrijos, kuriose aktyviausiai veikia Lietuvos startuoliai:

  1. Verslui skirta programinė įranga (Business Software), 25 proc.

  2. Finansų technologijos (FinTech), 14 proc.

  3. Sveikatingumas (HealthTech, Life sciences & Wellness), 10 proc.

  4. Gamyba ir pramonė (Advanced Manufacturing & Industry), 7 proc.

  5. Reklama ir kūryba (AdTech & Creative Tech), 6,5 proc.

„Kurdami vieningą ir išsamią Lietuvos startuolių duomenų bazę, siekiame pažinti mūsų šalies startuolius, jausti nuolat augančios startuolių ekosistemos pulsą.

Tik rinkdami tokius duomenis galime kokybiškai analizuoti sektoriaus situaciją – tai ne tik padeda identifikuoti ekosistemos problemas bei galimybes, bet taip pat leidžia geriau pristatyti ir reprezentuoti ekosistemos potencialą užsienyje, patekti į tarptautinius reitingus ar apžvalgas“, – teigia Inovacijų agentūros skyriaus „Startup Lithuania“ vadovė Roberta Rudokienė.

Startuolius vienijančios asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė Inga Langaitė pastebi, kad tendencijos Lietuvoje pernelyg nesiskiria nuo vyraujančių pasaulyje – tai rodo visos mūsų šalies startuolių ekosistemos brandą ir patvirtina galimybes dar stipriau augti.

„Lietuvos startuoliai kuriasi ir veiklą vykdo perspektyviose industrijose, orientuojasi į globalią rinką, tvarų verslo modelį, geriausius talentus ir skaidrumą, turi aukštas ambicijas. Esame gerame kelyje, reikia tik šiek tiek laiko naujoms sėkmės istorijoms gimti“, – sako I. Langaitė.

2023 m. I ketv. duomenimis, Lietuvos startuoliai šalies biudžetą jau papildė 83 mln. eurų, sektoriuje dirba 17,5 tūkst. darbuotojų, vidutiniškai gaunančių 3,7 tūkst. eurų atlyginimą. Šiuo metu startuoliai ieško per 500 darbuotojų – IT, kibernetinio saugumo, produktų, pardavimų, marketingo, žmogiškųjų išteklių, klientų aptarnavimo specialistų ir vadovų.

Birželio 6–8 d. Nyderlandų sostinėje Amsterdame vyksta didžiausias Europoje fintech industrijos renginys – konferencija „Money 20/20 Europe 2023“. Konferencijoje, kuri, skaičiuojama, sutraukė per 7,5 tūkst. dalyvių iš viso regiono, daug dėmesio skiriama finansiniam tvarumui, finansų rinkos stiprinimui ir naujiems reguliaciniams iššūkiams.

Viename svarbiausių fintech renginių pasaulyje Lietuvai atstovauja VšĮ „Investuok Lietuvoje“, didžiausia, fintech įmones vienijanti bendruomenė „ROCKIT“, startuolis „Ondato“, skaitmeninis bankas „EMBank“ ir kt. Šiemet šalies delegaciją sudaro daugiau nei 50 įmonių ir organizacijų, kurias renginio svečiai galės išvysti apsilankę ryškiame Lietuvos stende.

 Siekiama dar labiau išryškinti Lietuvos patrauklumą

 Pasak vienos iš „Money 20/20“ dalyvių, asociacijos „Fintech Hub LT“ vadovės Vaivos Amulės, Lietuva jau dabar yra matoma kaip ryški fintech inovacijų kryptis, pritraukianti įvairių fintech įmonių iš viso pasaulio dėmesį. 

„Mūsų bendradarbiavimo ekosistema puoselėja dalijimosi žiniomis, bendradarbiavimo ir augimo dvasią, ir dėl to Lietuvos fintech sektorius pasiekė puikių laimėjimų. Šiame pasaulinio lygio renginyje dalyvaujančios šalies įmonės siekia atrasti naujų partnerių, investuotojų ir klientų, taip pat įgyti pačių naujausių žinių bei atkurti ryšius su senais partneriais. Tokie renginiai – galimybė parodyti dinamišką Lietuvos fintech kraštovaizdį ir įtvirtinti mūsų, kaip lyderiaujančio fintech centro Europoje, poziciją“, – teigia V. Amulė. 

Lietuva garsėja pasiekimais kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu srityse, pažangia skaitmeninių technologijų pramone ir atitikties ekosistema šalyje, taip pat nacionaline reguliavimo patirtimi finansų sektoriuje. 

Šalies sostinė Vilnius jau kelerius metus iš eilės pripažįstamas didžiausiu fintech centru Europoje pagal Europos Sąjungos (ES) licencijuotų įmonių skaičių bei daugiau nei 7 tūkst. specialistų, dirbančių pinigų plovimo ir teroristų finansavimo srityje. Kitas sostinės žingsnis – tapti naujaisiais ES Kovos su pinigų plovimu institucijos (angl. Anti-Money Laundering Authority) namais.

Lietuva – svajonių namai fintech bendrovėms 

Šalies patrauklumus vardija ir Lietuvos banko Finansų rinkos plėtros vadovas Lukas Jakubonis: „Turint platų užsakomųjų paslaugų spektrą, viską, ko reikia verslo plėtrai, pas mus besikuriančios fintech įmonės ras po ranka. Be to, pats rinkos reguliavimo procesas – nesudėtingas ir lengvai valdomas. Tad, jei svajojama sukurti savo fintech įmonę ar plėstis Europoje, Lietuva – puiki vieta tam įgyvendinti.“

Pasak nuotolinio klientų atpažinimo technologijų bendrovės „Ondato“ bendraįkūrėjo ir vadovo Liudo Kanapienio, Lietuvos, kaip Europos „fintech hub“ vardas, pastebimai ryškėja pasaulinėse rinkose. Vis daugiau fintech įmonių iš Lietuvos plečiasi į užsienį, ir taip didina šalies rinkos žinomumą. 

„Apskritai, pati fintech rinka darosi brandesnė, o naudojami ir sukurti technologiniai sprendimai yra vis pažangesni tiek tradicinių finansų, tiek kriptovaliutų srityje. Todėl į joje veikiančius žaidėjus kur kas daugiau dėmesio atkreipia stambesni prekių ženklai, į juos palankiau žvelgia užsienio rinkos. 

Be abejonės, reikia suprasti ir dabartinę makroekonominę situaciją: karas Europoje, sulėtėjęs investavimas į startuolius, fintech sektorių taip pat skatina elgtis apdairiau ir protingai planuoti plėtrą. Nors investicijų šiais metais matome ir matysime mažiau, Lietuvos fintech sektorius toliau stiprins savo konkurencingumą, o viena pagrindinių to priežasčių yra ekosistemos alkis inovacijoms ir sugebėjimas jas greitai adaptuoti“, – sako L. Kanapienis.

 

Web3, decentralizuotų finansų, kripto ir metavisatos srityse veikiantį verslą vienijanti organizacija „Crypto Economy Organisation“ (CEO) išsirinko naują valdybą ir apsibrėžė naujus tikslus sparčiai kintančioje kripto ekonomikos plėtros ir reguliavimo aplinkoje.

Konstatuodama, kad Lietuva  išlieka patraukli šio verslo steigimuisi šalis, organizacija ketina siekti tvaraus kripto ekonomikos rinkos augimo ir bendradarbiauti su priežiūros institucijomis, kuriant racionalią ir progresą skatinančią teisinę bazę.   

Registrų centro duomenimis, šių metų kovo 1 dieną Lietuvoje veikė 272 naujausius Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nustatytus minimalaus 125 000 EUR įstatinio kapitalo reikalavimus atitinkantys virtualaus turto paslaugų teikėjai. 

„Tai įspūdingas skaičius, rodantis, kad Lietuva yra ne tik fintech, bet ir Web3 šalis, turinti pažangią platformą tarptautinio verslo startui ir augimui. Daugeliu atvejų fintech ir kripto yra gretimos arba susiliejančios industrijos, šiuo metu išgyvenančios tą pačią pasirinkimo problemą: o kur toliau? Norėtųsi, kad Lietuva išliktų viena iš pirmaujančių Europos šalių, turinčių aiškų ir prognozuojamą reguliavimą bei suprantančių industrijos ypatumus ir išskirtinumą.  CEO telkia ir kviečia prie asociacijos jungtis naujus industrijos dalyvius dialogui ir bendradarbiavimui, kuriant palankią ir skaidrią verslo aplinką“, - pažymėjo CEO prezidentas Vytautas Kašėta. 

Pasak jo, jau šį pavasarį ES turėtų būti priimtas kripto turto rinkų reglamentas MiCA (Markets in Crypto Assets Regulation), kuris šalyse-narėse realiai pradėtų veikti 2024-2025 metais.  

„Tai labai svarbus taisyklių paketas, kurio diegimas ir veikimas  nebūtų įmanomas be civilizuoto dialogo su rinkos dalyviais. Toks dialogas itin aktualus Lietuvoje, kuri nuveikė daugiau nei daugelis kitų Europos Sąjungos šalių, pritraukdama kripto ir Web3 ekonomikos verslą. Nesinorėtų, kad sukauptas potencialas būtų iššvaistytas. Gera žinia, kad diskusija jau vyksta – praėjusių metų pabaigoje surengtame „Web3: Impact The Future Summit“ mums pavyko prie apskritojo stalo suburti daugelį suinteresuotų institucijų ir rinkos dalyvių pokalbiui apie bendradarbiavimo formas, turinį bei sektoriaus plėtros perspektyvas“, - pridūrė V. Kašėta.

„Kai kuriose pasaulio valstybėse kyla įvairių iniciatyvų riboti kriptoturto paslaugų teikėjų veiklą, atriboti nuo bankinio sektoriaus ar net apskritai uždrausti tokią veiklą. Lietuva išsiskiria kaip pažangi ir teisės aktų reikalavimų besilaikantiems virtualaus turto paslaugų teikėjams palanki šalis, kuri šį sektorių vertina kaip fintech sektoriaus tąsą. Tai priežastys, skatinančios pasaulinio lygio verslus kurtis mūsų šalyje. Kartu tai yra paskata Lietuvai išlikti nuosekliai tobulinant reguliavimą ir jo įgyvendinimo praktiką. Juolab kad ES išsikėlė ambiciją tapti pirmaujančiu žemynu skaitmeniniam verslui ir inovacijoms, o rizikas, būdingas virtualaus turto sektoriui, valdyti ne draudimais, o aiškiu, prognozuojamu ir visose valstybėse narėse suvienodintu reguliavimu. ES požiūris skiriasi nuo JAV požiūrio, kuri pasirinko draudimų ir ribojimų kelią. Dėl to pastaruoju metu pastebimas su Web3 industrija susijusio milijardais skaičiuojamo kapitalo bėgimas iš šios šalies. Priėmus teisingus sprendimus, dalis šių investicijų galėtų įsilieti į ES ir Lietuvos ekonomikas. Manau, kad šioje srityje CEO asociacija gali atlikti reikšmingą vaidmenį būdama tarpininke tarp Lietuvoje veikiančių Web3 sektoriaus dalyvių ir viešojo sektoriaus atstovų“, - pažymėjo CEO viceprezidentas Gediminas Laucius.

Naujai išrinktos CEO valdybos pirmininku ir prezidentu perrinktas inovacijų įmonės „SUPER HOW?“  vienas iš įkūrėjų Vytautas Kašėta. Viceprezidentu išrinktas integruotų profesinių paslaugų grupės „Lewben“ partneris Gediminas Laucius, viceprezidente taip pat išrinkta Ieva Trinkūnaitė, atstovaujanti įmonę „Foxpay“. Naujais valdybos nariais tapo advokatų kontoros „TGS Baltic“ partneris Mindaugas Civilka ir Mindaugas Navickas, atstovaujantis „iSun Lithuania“. Į valdybą perrinkti Linas Būtėnas iš Vilniaus universiteto, CEO viceprezidentas Andrius Bartminas, atstovaujantis įmonei „SUPER HOW?“,  Evaldas Bružė iš Lietuvos kibernetinių nusikaltimų kompetencijų ir tyrimų centro bei Dmitrij Radin, atstovaujantis bendrovei „BlockBank“.

„TikTok“ soc. tinkle plintantys finansiniai patarimai – pasitikėti ar geriau neprasidėti?

Dažnas slaptažodžių keitimas ne visada padeda: kibernetinio saugumo ekspertas pateikė 7 patarimus, kaip apsaugoti savo duomenis

Naujausias sukčių įrankis – „FraudGPT“: kaip apsisaugoti

Nuo šiol „Tinder“ pasimatymai bus kitokie: pristatytas programėlės pokytis leis išvengti ir ypač pavojingų situacijų

Dubajuje „Huawei“ pristatė naujus inovatyvius produktus: dėmesys dizainui ir sveikatos stebėjimui

Informacinių sistemų programavimas viešajam sektoriui: pagrindiniai privalumai

Dirbtinis intelektas, nuo kurio nepasislėpsime: į „Facebook“ ir „Instagram“ atkeliauja neišjungiamas „Meta AI“ asistentas

„Vinted“ po spartaus augimo metų fiksavo pelną ir toliau investuoja į ateitį

5G, dirbtinis intelektas ir dronai – verslas su įvairių Lietuvos universitetų mokslininkais kurs įnovatyvų įrankį nuotoliniam transporto stebėjimui be žmogaus įsikišimo

Viešasis sektorius ir technologijos – kaip „GovTech Lab“ surado nestandartinį inovacijų kūrimo modelį

Skandaluose skendintis „TikTok“ naudotojus nustebino dar vienu sprendimu: blokuos „problematiškus“ kūrėjus

Tyrimas: ko prireiks norintiems uždaryti mirusiojo paskyras internete?

Kaip susikurti asmeninį kino teatrą po atviru dangumi? Ekspertas dalijasi, kokios įrangos gali prireikti

Kriptovaliutų apmokestinimo aspektai. Kaip „prikasus“ pelno, nesulaukti VMI dėmesio

„Instagram“ ruošia kritikuojamą funkciją: leis realiu metu matyti draugų buvimo vietą

Primena, kam būtina atsinaujinti SIM kortelę: dėl vykstančių pokyčių kai kurie gali likti nepasiekiami