finansinis raštingumas

Spalio 07, 2026

„ChatGPT“ finansiniai patarimai: kuo tikėti ir kuo ne?

Dirbtinis intelektas (DI) gali padeda tiek darbe, tiek buityje, o kai kuriais atvejais – ir sprendžiant kasdienius finansinius klausimus. Tokie įrankiai kaip „ChatGPT“ gali akimirksniu pasiūlyti biudžeto planavimo, taupymo ar investavimo patarimų, tačiau kyla klausimas – ar jais galima pasitikėti? Apie tai, kaip vertinti „ChatGPT“ patarimus ir ko nepamiršti priimant finansinius sprendimus, pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė.

Paprašius „ChatGPT“ patarimo dėl finansų planavimo, dirbtinis intelektas dažnai pradeda nuo universalių klausimų: ar žmogus turi finansinę pagalvę, ar susiduria su skolomis, ar planuoja didesnius pirkinius, ar nori taupyti ateičiai. Jei žmogus nurodo, kad susiduria su neatidėliotinais poreikiais – pavyzdžiui, augančiomis kasdienėmis išlaidomis, paskolų įsipareigojimais ar nenumatytomis sveikatos išlaidomis – DI dažnai siūlo mažiau taupyti ir susitelkti į kasdienį stabilumą.

Kita vertus, jei žmogus turi stabilias pajamas ir neskuba, „ChatGPT“ paprastai rekomenduoja daugiau taupyti, kaupti finansinę pagalvę ar net investuoti ilgalaikiams tikslams. Tačiau, pasak A. Mincienės, „ChatGPT“ patarimus būtina vertinti itin kritiškai.

„Dirbtinis intelektas vertina tik tuos duomenis, kuriuos jam pateikiate, o jie dažnai būna neišsamūs, todėl remtis vien jo patarimais planuojant finansus yra gana rizikinga. DI nemato jūsų pajamų struktūros, neturi prieigos prie kredito istorijos, nežino jūsų asmeninių tikslų ir negali įvertinti, kaip ekonominiai ar darbo rinkos pokyčiai paveiks būtent jus“, – teigia „Luminor“ ekspertė.

Anot jos, naudojantis „ChatGPT“ verta jį traktuoti kaip informacijos paieškos ar minčių struktūravimo įrankį. Taip pat ekspertė rekomenduoja prašyti dirbtinio intelekto remtis patikimais finansų šaltiniais ir pateikti nuorodas. Dar geresnė praktika – naudoti specializuotus DI sprendimus, pavyzdžiui, „Perplexity“, kurie orientuoti į patikrintos informacijos paiešką internete.

Atsako supaprastintai

„ChatGPT“ dažnai pateikia populiarias finansų planavimo taisykles – pavyzdžiui, „50:30:20“ biudžeto principą ar rekomendacijas turėti kelių mėnesių finansinę pagalvę. Nors tokie patarimai gali būti naudingi kaip atspirties taškas, jie ne visada tinka kiekvienam žmogui.

„Universalūs finansiniai modeliai neatsižvelgia į individualias aplinkybes – šeimos dydį, skirtingą pajamų stabilumą, skolų struktūrą ar rizikos toleranciją. Todėl jie turėtų būti laikomi gairėmis, o ne konkrečiu veiksmų planu“, – pabrėžia A. Mincienė.

Nepateikite asmeninių duomenų

Ekspertė atkreipia dėmesį, kad „ChatGPT“ pateikiama informacija ne visada būna tiksli ar atnaujinta. Be to, egzistuoja ir vadinamasis patvirtinimo šališkumas (angl. confirmation bias) – dažniausiai „ChatGPT“ pateikia atsakymus, kurie sustiprina jau turimą jūsų nuomonę, o ne objektyviai įvertina situaciją.

„Bet kokia informacija, kuria pasidalijate su dirbtiniu intelektu, tampa jo mokymosi dalimi. Todėl jokiu būdu nereikėtų jam patikėti jautrių finansinių ar asmens duomenų, o gautus atsakymus tikrinti patikimuose šaltiniuose“, – sako ekspertė.

Galutinį sprendimą priimkite patys

Pasak A. Mincienės, „ChatGPT“ gali būti puikus pagalbininkas – padėti suprasti sąvokas, įvertinti galimus scenarijus ar pasiruošti pokalbiui su specialistu. Tačiau jo pateikiami patarimai neturėtų būti laikomi galutiniais.

„Dirbtinis intelektas gali padėti galvoti, bet neprisiima atsakomybės už jūsų sprendimus – ji tenka tik jums. Todėl finansinius sprendimus reikėtų priimti įvertinus savo tikslus, rizikas, o geriausia, pasitarus su profesionalais“, – apibendrina ekspertė.

Technologijos

Finansų planavimas be sumaišties galvoje: programėlės ir technologijos, kurios padeda sutaupyti

Taupyti taip pat nelengva, kaip ir mesti svorį – sunku priversti pradėti, reikia labai daug ryžto ir valios, iš esmės keisti gyvenimo įpročius. Vis dėlto abu procesai ilgainiui tampa rutina, o rezultatai motyvuoja. Deja, ne visi savo finansinę situacija moka vertinti intuityviai ar banko sąskaitoje esančio likučio dydį nešiotis mintyse, tad pinigus tvarkyti gali padėti ir technologijos – įvairiausios asmeninių finansų planavimo programėlės, o taupyti – išmanūs elektroniniai namų prietaisai.

Finansų ekspertai nuolat pabrėžia, kad asmeninių finansų valdymo esmė – gebėjimas sutaupyti ir pinigus paskirstyti taip, kad jų visuomet būtų nenumatytoms problemoms spręsti. Skaitmeninių finansinių paslaugų įmonės „Credit24“ rinkodaros vadovė Neringa Žemaitė sako, kad neretai klaidingai manoma, jog sutaupyti gali tik daug uždirbantys. Atvirkščiai – savo pinigų neskaičiuojantys neretai gyvena nuo algos iki algos.

„Ne vienas šalies ekonomistas ar verslininkas viešai yra užsiminęs, kad naudoja asmeninių finansų planavimo programas, dažnai iš įpročio paprasčiausią „Excel“ failą, kuriame stebi savo pajamas ir išlaidas, paskirsto jas į daugybę įvairiausių grafų pagal konkrečią sritį, pavyzdžiui, mokesčiams, maistui, pramogoms, automobilio remontui ir t.t. Įdomu tai, kad tai dažniausiai daro žmonės, kurių pajamos gana aukštos, jie, regis, galėtų leisti sau tiek daug neskaičiuoti. Tad akivaizdu, kad finansus programose jie planuoja tikrai ne dėl to, kad yra finansiškai neišprusę, o atvirkščiai – aiškus turimo biudžeto struktūravimas padeda pinigų turėti daugiau“, – sako N. Žemaitė.

Ji pataria pasinaudoti savo finansus kruopščiai planuojančių žmonių pavyzdžiais. Visų pirma – į mobilųjį telefoną parsisiųsti vieną iš populiarių finansų planavimo programėlių ir pabandyti joje tvarkyti bent 2–3 mėnesių pajamas.

Naudojasi milijonai žmonių

Pasaulyje gerai žinomos finansų valdymo programėlės, pavyzdžiui, „Mint“, „You Need a Budget“, „Spendee“, „PocketGuard“, „Goodbudget“ ar „Wally“ siūlo įvairias funkcijas, padedančias vartotojams efektyviai valdyti savo biudžetą, stebėti išlaidas ir planuoti finansus.

Kai kurios, kaip „Mint“ ar „PocketGuard“, automatiškai sujungia banko sąskaitas ir kategorizuoja išlaidas, tuo tarpu „You Need a Budget“ ir „Goodbudget“ remiasi iš anksto paskirstyto biudžeto stebėjimu, ir leidžia naudotojui pačiam atidžiau kontroliuoti išlaidas.

Mėgstantys atsiskaityti grynaisiais neretai renkasi „Spendee“ ir „Wally“, mat jos suteikia galimybę rankiniu būdu pridėti informaciją apie operacijas. Iš esmės visų šių programėlių veikimo principas yra panašus.

„Yra žmonių, kurie geba visą informaciją iki paskutinio cento nešiotis savo galvose, tačiau tokių tikrai nedaug. Šios programėlės yra naudingos, nes suteikia galimybę geriau suprasti savo išlaidų įpročius, optimizuoti biudžetą ir išvengti finansinio streso. Be to, dauguma jų turi išmanius priminimus, analizės įrankius, leidžia nusistatyti taupymo tikslus ir nuolat primena, kaip jums sekasi jų siekti”, – teigia N. Žemaitė.

Vis dėlto jis primena, kad labai svarbu pasirinkti patikimas, daugelio išbandytas programėles, nes joms dažniausiai suteikiama labai jautri informacija – duomenys apie mokėjimus, prieiga prie bankų sąskaitų, asmeninė informacija ir t.t.

Padeda tvarkyti paskolas

Finansų valdymo programėlės itin naudingos gali būti turintiems paskolų. Jos leidžia matyti bendrą skolos sumą, mėnesines įmokas, palūkanas bei mokėjimų terminus. Daugelis programėlių siūlo automatinius priminimus apie artėjančius atsiskaitymus. Be to, kai kurios turi skaičiuokles, kurios padeda modeliuoti skolos grąžinimo strategijas.

Pavyzdžiui, „Creditea“ programėlė leidžia vartotojams valdyti savo kredito liniją, peržiūrėti turimą kredito limitą, atlikti pervedimus iš mokėjimo sąskaitos tiesiai į kreditorių sąskaitas. Programėlė taip pat suteikia galimybę stebėti savo kredito būklę realiuoju laiku ir gauti rekomendacijas jai gerinti. Kita žinoma paskolų valdymo programėlė „Debt Payoff Planner“ vizualiai parodo skolų mažėjimo eigą, pateikia prognozes ir primena apie artėjančius mokėjimus.

„Naudojant šias ar kitas programėles galima išvengti finansinio chaoso, kuris dažnai kyla, kai bandoma stebėti ir kontroliuoti įvairias skolas bei finansinius įsipareigojimus. Tinkamai pasirinktos programėlės padeda struktūrizuoti skolas, suteikia daugiau kontrolės, leidžia išvengti vėlavimo. Patarčiau programėles naudoti tiems, kuriems paskolos vis dar yra lig baubas ir turėdami įsipareigojimų jie jaučiasi nesaugiai“, – pataria finansų ekspertė.

Padeda sumažinti neišvengiamas išlaidas

Efektyviai savo finansus valdantys ir planuojantys žmonės pastaruoju metu žengia dar toliau ir pradeda naudoti išmaniuosius įrenginius, kurie padeda sutaupyti. Dažniausiai šiandien tai susiję su tvariu energijos vartojimu, mat išlaidos energijai daugelio biudžetuose sudaro itin reikšmingą dalį.

„Galime atsisakyti kasdienio kavos puodelio ar pietų kavinėje, mažiau važinėti ir apkarpyti išlaidas degalams, pirkti mažiau daiktų. Tačiau yra išlaidų, kurios neišvengiamos, pavyzdžiui – sąskaitos už elektrą. Vis tik šiandien turime galimybę rinktis išmanius tiekėjų planus, kurie leidžia elektrą naudoti tuomet, kai ji pigiausia. Be to, tai daryti leidžiantys įrenginiai padeda ne tik taupyti energiją, bet ir suteikia patogumo, nes daugumą užduočių galima atlikti nuotoliniu būdu“, – pastebi N. Žemaitė.

Pavyzdžiui, išmanieji termostatai gali automatiškai sumažinti šildymą, kai energijos kaina yra aukšta, ir padidinti, kai kaina krinta. Kai kurie įrenginiai taip pat gali reaguoti į kainas ir pagal tai planuoti buitinės technikos veikimą, pavyzdžiui, įjungti indaplovę arba skalbimo mašiną, pradėti krauti automobilį, kai elektros kaina sumažėja, ar išjungti jai šoktelėjus.

Remiantis „Statista“ duomenimis, vidutinis išmaniųjų įrenginių skaičius vienam namų ūkiui nuolat didėja. 2020 m. JAV vidutiniškai vienas namų ūkis turėjo apie 10 prijungtų įrenginių ir prognozuojama, kad iki 2030 m. šis skaičius gali išaugti iki 50. Europos namų ūkiuose išmaniųjų įrenginių skaičius taip pat nuolat auga. Tai lemia didėjantis išmaniųjų telefonų, planšetinių kompiuterių, televizorių, virtuvinių įrenginių naudojimas.

Kadangi namuose daugėja elektronikos, didėja ir namų ūkių energijos poreikis. Europos Komisijos duomenimis, buitiniai prietaisai sudaro apie 15–20 proc. bendro elektros suvartojimo Europoje.

Technologijos

Technologijos keičia tai, kaip vaikai elgiasi su pinigais: kaip finansinio raštingumo mokyti šiandien?

Skirtingų tyrimų rezultatai rodo, kad vykstanti technologijų revoliucija keičia mūsų įpročius dėl atsiskaitymo, elgesio su pinigais ir tai paliečia ne tik mus, bet ir vaikus ar jaunimą. Ekspertai teigia, kad matant šį pokytį būtina imtis pokyčių vaikų ir jaunimo finansinio raštingumo ugdyme, nes technologijos greta visų teigiamų aspektų, sukuria ir naujų iššūkių.

Būtina mokyti, kad pinigai realybėje ir išmaniajame įrenginyje yra verti tiek pat

Augant mobiliųjų mokėjimo programėlių populiarumui, pastebėta, kad jauni žmonės dažniau pasiduoda impulsiniam pirkimui. Pavyzdžiui, tyrimai parodė, kad mobiliųjų mokėjimų naudotojai dažniau turi problemų su kreditinėmis kortelėmis ir skolomis.

„Tai rodo, kad naujos technologijos gali skatinti neatsakingą finansinį elgesį, jei trūksta tinkamo finansinio išsilavinimo. Dėl to turime užtikrinti, kad ugdydami jauniausių mūsų visuomenės narių finansinį išprusimą nepamiršime pridėti ir naujausios informacijos, kuri galbūt praeityje nebuvo tokia aktuali.

Juk vaikai ir paaugliai dažnai nesupranta, kokios yra rizikos naudojant tokias priemones, kaip kreditinės kortelės ar mikro paskolos, todėl tėvai ir mokytojai turi ypatingą dėmesį skirti jų mokymui apie skaitmeninių finansų valdymo rizikas. Internete dažnai viskas atrodo netikra, lyg ne realybėje vyksta, todėl jaunas žmogus gali tikrai neapdairiai elgtis su pinigais ar išsiugdyti prastus įpročius, jei apie tai nėra tinkamai informuotas“, – komentuoja platformos „Viena sąskaita“ generalinė direktorė Aušra Čiuplienė.

Pasak jos, nors to, ką turime išmokyti savo vaikus apie finansus, turinys kinta kartu su besikeičiančiu pasauliu, pačios formos turėtų išlikti panašios: „Vaikai mokosi stebėdami savo tėvus. Tyrimas, atliktas „National Endowment for Financial Education“ (NEFE), parodė, kad vaikai, kurie stebi, kaip tėvai elgiasi su pinigais, dažniau ugdosi tvirtus finansinius įgūdžius.

Tai reiškia, kad tėvai turi būti pavyzdys, demonstruodami atsakingą taupymo, išlaidų ir investavimo elgseną. Taip pat ne vienas tyrimas atskleidžia, kad finansinės diskusijos tarp tėvų ir vaikų yra svarbios formuojant jų supratimą apie pinigus. Diskusijos apie kišenpinigius, biudžetą, taupymą ir išlaidas padeda vaikams geriau suprasti finansinius sprendimus ir elgtis atsakingiau“.

Įtraukite vaikus į biudžeto planavimą naudojant technologinius sprendimus

A.Čiuplienė siūlo nepamiršti ir to, jog technologijos kurią ir naudų, ir apie tai būtina kalbėti: „Tas pačias technologijas galime pasitelkti finansiniam raštingumui ugdyti: juk dabar matyti, kiek išleidi, kiek sutaupai, nusistatyti taupymo tikslus yra labai paprasta, tam yra ir programėlės, ir skirtingos platformos. Labai rekomenduoju tėvams mokyti vaikus su jomis elgtis, nes nors ir patiriame iššūkių dėl naujų technologijų, kartu jos sukuria sąlygas turbūt lengviau nei bet kada anksčiau stebėti savo pinigus“.

Tyrimai parodė, kad daugelis paauglių jau naudoja mobiliąsias programas, skirtas pinigų valdymui, ir ši praktika padeda jiems mokytis taupyti bei planuoti išlaidas: „Jei vaikas yra išmokytas naudotis biudžeto planavimo įrankiais, jis gali realiu laiku sekti, kur, kam ir kiek išleidžia, matyti, kiek sutaupo. Pavyzdžiui, mūsų sukurtame biudžeto įrankyje, galima pridėti ne vieno, bet kelių bankų ir kortelių duomenis bei matyti bendrą biudžetą, kategorizuoti išlaidas, nusistatyti bendrus šeimos taupymo tikslus, sekti, kaip sekasi jų siekti.

Kai vaikas dalyvauja bendrame šeimos biudžeto planavime, jis lengviau supranta, kas kiekvieną mėnesį yra būtinosios, pasikartojančios išlaidos už, pavyzdžiui, komunalines paslaugas, mato, kokie mokesčiai yra mokami, kokią dalį visų šeimos pajamų jie sudaro. Juk jei vaikas supras ir matys, kad už elektrą tenka kas mėnesį sumokėti nemažai, ir ją taupyti atžalą paskatinti bus lengviau. Kas kartą kartu prisėdant prie biudžeto planavimo platformos, vaikui galima žaismingai paaiškinti, kas ką reiškia, analizuoti, kiek galima skirti pramogoms, kiek – taupymui, matant būtinąsias visos šeimos išlaidas“, – sako platformos „Viena sąskaita“ vadovė.

Pasak jos, jeigu anksčiau apie finansus su vaikais kalbėjome ir aiškinome skaičiuodami grynus pinigus, dabar daugeliu atvejų tai tenka daryti analizuojant duomenis, esančius internetiniuose įrankiuose, o tai visą edukacijos procesą tikrai palengvina.

Internetas

„TikTok“ soc. tinkle plintantys finansiniai patarimai – pasitikėti ar geriau neprasidėti?

Socialinėje platformoje „TikTok“ vartotojų dėmesį traukia ne vien pramoginis, bet ir edukacinis turinys – įvairaus žanro vaizdo pamokos renka milijonines peržiūras, tarp kurių ir finansinę sėkmę žadantys patarimai. Tiesa, populiariausias turinys – ne finansų ekspertų, bet didelę auditoriją turinčių vartotojų, besidalinančių įžvalgomis, kurios padeda sėkmingai investuoti, lengviau taupyti ar greitai praturėti. Finansų ekspertė peržiūrėjo 5 populiariausias „TikTok“ finansų patarimų tendencijas ir atskleidė, kurios iš jų gali pasiteisinti.

Vos keli įpročiai ir jūs – milijonierius

Viena dažniausiai pasitaikančių finansinių patarimų kategorijų „TikTok“ platformoje – investavimo taisyklės, padėsiančios uždirbti pirmąjį milijoną. Tokius patarimus dažniausiai dalina verslininkai, per ne vienerius metus pasiekę finansinę laisvę. Pavyzdžiui, JAV verslininko Roberto Croako vaizdo įrašas „Ar nori tapti pirmuoju milijonieriumi savo šeimoje?“ sulaukė beveik 4 mln. teigiamų reakcijų.

Jis atskleidė kelias paprastas taisykles: pradėti investuoti anksti ir kuo dažniau, per savaitę atsidedant po 50–100 dolerių, pakeisti savo mąstymą – gavus pinigų galvoti ne apie tai, kaip juos išleisti, o kur investuoti. Taip pat atsisakyti trijų nenaudingų veiklų, o laisvą laiką išnaudoti dviejų naujų įgūdžių tobulinimui, kurie po 3-6 mėn. galėtų atnešti papildomą pajamų šaltinį.

TikTok vaizdo įrašas - Robert Croak

Rūta Ežerskienė, „Citadele“ banko valdybos narė, atsakinga už mažmeninę bankininkystę Baltijos šalyse, pritaria, kad investavimo pradžiai nebūtina turėti dešimčių tūkstančių eurų. Tačiau atsidėti kas savaitę po 50–100 eurų gali ne kiekvienas, tad investuoti reikėtų pagal savo galimybes.

„Turinio kūrėjai dažnai vartotojus užkabina intriguojančiais pažadais. Svarbu valdyti savo lūkesčius – reguliarus investavimas gali padėti sukaupti nemenką sumą pinigų, tačiau tapti milijonieriumi gali pavykti tikrai ne kiekvienam. Siekiant padidinti pajamas, išties galima laisvalaikį išnaudoti naujų įgūdžių mokymuisi. Tačiau svarbu įsiklausyti į savo poreikius – pailsėję galime būti labiau motyvuoti ir efektyviau dirbti“, – komentuoja ekspertė.

Mėnesio taupymo iššūkiai

„TikTok“ tinkle populiarėja iššūkis, leisiantis per mėnesį sutaupyti iki 200 eurų. Vartotojai raginami užrašuose nusibraižyti mėnesio kalendorių ir skirtingomis spalvomis pažymėti 4 dienas, kuriomis neleis sau turėti jokių išlaidų ir 8 dienas, kuriomis nepirks, pavyzdžiui, kavos ar pietų mieste.

TikTok vaizdo įrašas - Kevinstemplate

Pasak, „Citadele“ banko atstovės, tai įdomus eksperimentas, tačiau realybėje gali būti sunkiai efektyviai pritaikomas.

„Galbūt dieną, kurią mėnesio pradžioje nusimatėte nieko neleisti, nutiks kažkas svarbaus ir prireiks nenumatytų išlaidų, o dieną, kurią numatėte leisti pinigus, iš tiesų pirkti nieko nereikės? Itin griežtas režimas gali vėliau sukelti norą save apdovanoti, o taip santaupų galite išleisti dar daugiau, nei pavyko sutaupyti. Auksinis patarimas – gavus atlyginimą, iškart atsidėti dalį pinigų būtinosioms išlaidoms, o dalį – taupymui. Matydami likusią kasdienėms išlaidoms ir laisvalaikiui tenkančią sumą galėsite lengviau valdyti savo išlaidas“, – teigia R. Ežerskienė.

Kiaulę taupyklę keičia segtuvai

Dar vienas vartotojų susidomėjimo sulaukęs taupymo būdas – įsigyti arba pasigaminti segtuvus su vokais, sunumeruotais nuo 1 iki 100 ir reguliariai į kiekvieną voką įdėti tiek pinigų, koks skaičius ant jo nurodytas. Galiausiai šis iššūkis gali padėti sutaupyti 5050 eurų.

TikTok vaizdo įrašas - Her money mastery

Ekspertės nuomone, iššūkis patrauklus tuo, kad nebūtina pinigų atsidėti kiekvieną dieną, todėl jį išmėginti gali kiekvienas pagal savo galimybes. Be to, žaismingas procesas, kai grynieji įdedami į gražų segtuvą, labiau įtraukia ir prideda motyvacijos.

„Atliekamus pinigus arba netikėtai gautas papildomas pajamas visada rekomenduojama atsidėti taupymui. Šį principą iš esmės matome pritaikomą ir čia. Visgi, ne visuomet turime grynųjų, bet šį metodą galima naudoti, atsidedant santaupas banko sąskaitoje, ir pažymint tai užrašuose, arba naudojantis taupymui skirtomis programėlėmis, kurios taip pat turi žaidybinį funkcionalumą“, – teigia pašnekovė.

Detalus išlaidų biudžetavimas

Soc. tinklų turinio kūrėjai skatina ne tik vadovautis jų finansiniais patarimais, bet ir įsigyti jų sukurtus skaitmeninius įrankius, pavyzdžiui, išlaidų planuoklius. Pasakodami, kaip kiekvieną mėnesį detaliai seka savo biudžetą ir tai jiems padeda efektyviau valdyti išlaidas, sudomina vartotojus ne tik paklausyti jų patarimo, bet ir įsigyti jų siūlomus planavimo šablonus.

TikTok vaizdo įrašas - Simone cdw

„Taip planuodami biudžetą galime aiškiai sekti pajamas ir išlaidas, nustatyti, kokia dalis pajamų tenka būtinoms, kintamoms išlaidoms, o kuri – santaupoms. Išaugus infliacijai daugelis pajuto, kad nors neleidžia daugiau pinigų laisvalaikiui, atsidėti nuo atlyginimo taupymui lieka mažiau. Taip galime matyti priežastis. Nebūtina pirkti būtent tokios reklamuojamos mobiliosios programėlės, galima rasti ir panašių nemokamų versijų arba tokią biudžeto planavimo lentelę paprasta susikurti patiems kompiuteryje, – komentuoja banko atstovė. – Rekomenduojama įrašyti sumas, net jei tai padaryti bus nemalonu. Kai pamatome, kad gerokai viršijome biudžetą nebūtinoms prekėms, suprantame, kad tai nebuvo geriausias sprendimas ir tikėtina, kad kitą kartą elgsimės atsakingiau.“

50/30/20 ir 70/20/10 taisyklės

Populiarios dar dvi taisyklės – 50/30/20, nurodanti, kad planuojant biudžetą 50 proc. pajamų turėtų būti skiriama būtinosioms išlaidoms, 30 proc. – kintamoms ir 20 proc. taupymui. 70/20/10 taisyklė nurodo tas pačias dedamąsias, tik kitomis dalimis. Skirtingi turinio kūrėjai vartotojams aktyviai siūlo naudoti vieną iš taisyklių, tačiau nepateikia priežasčių.

TikTok vaizdo įrašas - Kevins template; TikTok vaizdo įrašas - Created by mardia

Anot R. Ežerskienės, taisyklės pasirinkimas turėtų priklausyti nuo pajamų dydžio ir tikslo, kiek bei per kurį laiką norima sutaupyti. „Biudžeto išskaidymas proporcijomis padeda peržiūrėti savo išlaidas, įvertinti, kurios yra būtinybė, o kurių galima atsisakyti. Įvertinus savo pajamas ir poreikius galima patiems nusistatyti konkrečią dalį, kurią būtinai kiekvieną mėnesį atsidėsite santaupoms bei investavimui. Tai padės ugdyti taupymo įprotį ir sekti savo biudžetą. O turėdami daugiau atliekamų pinigų, galėsite atsidėti didesnę dalį“, – teigia pašnekovė. „Kita vertus, vis ilgėjant žmonių gyvenimo trukmei, visgi rekomenduojama siekti, kad taupymui ir investavimui skirta dalis būtų didesnė nei 10 proc., todėl 50/30/20 taisyklė labiau atspindėtų poreikį ateityje sukaupti daugiau.“

FinTech

Finansinio raštingumo augimo kreivę gali paspartinti „fintech“ bendrovės ir universitetai

Apie finansinio raštingumo svarbą daug kalbama verslo sektoriuje bei ekonomistų pasisakymuose. Ypač ši tema aktuali ekonominių sunkumų laikotarpiu, tačiau kiek svarbus mūsų gyvenime iš tikro yra finansinis raštingumas?

Pagrindinius finansinio raštingumo komponentus sudaro: biudžeto planavimas, investavimas, skolinimasis, mokesčių skaičiavimas ir asmeninių finansų valdymas. Iš tiesų, finansinio raštingumo įgijimas yra vienas iš svarbiausių dalykų, kuriuos žmogus gali padaryti, kad užsitikrintų ilgalaikį finansinį stabilumą. Būti finansiškai išprususiam yra įgūdis, suteikiantis daugybę privalumų, galinčių pagerinti gyvenimo lygį bet kurio amžiaus žmonėms.

Lietuviai žino per mažai

Lietuvos banko užsakymu „Spinter tyrimų“ apklausos duomenys atskleidė, kad net 63 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog jų asmeninė finansinė situacija nepriklauso nuo jų pačių. Daugiau kaip pusė (55 proc.) šalies gyventojų įsitikinę, kad jų finansinė padėtis labiausiai priklauso nuo ekonominės padėties šalyje. Dar 8 proc. atsakė besiremiantys šeima – sutuoktiniu, partneriu ar tėvais. Ir tik beveik keturi iš dešimties mano, kad asmeniniai finansai labiausiai priklauso nuo jų pačių kompetencijos ir įgūdžių. Toks įsitikinimas rodo, kad didžioji dalis lietuvių dar nemoka tinkamai valdyti savo pačių finansų.

Lietuvos bankų asociacijos inicijuotas gyventojų finansinio raštingumo indekso tyrimas parodė, kad indekso rodiklis šiemet sudaro 45 balus iš 100 galimų. Per trejus metus nuo pirmojo tyrimo, indeksas padidėjo vos dviem balais. Tarptautinės reitingavimo agentūros „Standart&Poors“ pristatytoje ataskaitoje „Finansinis raštingumas visame pasaulyje“ Lietuva surinko 39 proc. iš 100 proc. Akivaizdu, kad lietuviai domisi finansų valdymo klausimais, tačiau pokyčiai vyksta per lėtai.

„Fintech“ įtakos svarba

Greitesniems pokyčiams įgyvendinti pečius suremia Lietuvos finansinės įmonės, asociacijos bei švietimo įstaigos. „Fintech Hub LT“ valdybos pirmininkė Asta Grigaitytė sako, kad pasaulyje sparčiai populiarėja „fintech“ paslaugos, kurios padeda spręsti ir finansinio raštingumo klausimą.

„Mano nuomone, dėl „fintech“ sektoriaus augimo Lietuvoje labiau tapo naudojamos elektroninės bankininkystės paslaugos, asmeninių finansų valdymo el. sprendimai. Mūsų šalyje žmonės turi ypač didelį pasirinkimą finansines paslaugas teikiančių įmonių. Šiuo metu Lietuvoje yra 13 bankų ir 6 užsienio bankų filialai, 87 elektroninės pinigų bei 51 mokėjimo įstaiga. Didelė konkurencija mažina kainas bei gerina paslaugų kokybę“, – teigė „Fintech Hub LT“ valdybos pirmininkė Asta Grigaitytė.

Finansinio raštingumo mokymo srityje taip pat svarbi „fintech“ įmonių vykdoma švietėjiška veikla. Šia tema „Fintech Hub LT“ asociacijos valdyba ir nariai rengia seminarus bei mokymus, o dalyvių susidomėjimas bei jų gausa rodo, kad „fintech“ įmonėms ši tema – svarbi.

Finansinio raštingumo žinios – nuo vaikystės

Ekonomistai neretai pabrėžia, kad finansinio raštingumo mokyti reikia pradėti nuo vaikystės. Dažnai nepakanka vien teigiamo tėvų pavyzdžio, kad vaikai išmoktų valdyti pinigus. Šiam tikslui „fintech“ įmonės kuria programėles, kitus elektroninius įrankius, padedančius ugdyti vaikų ir paauglių finansinį raštingumą. Pavyzdžiui, lietuviai sukūrė didelio populiarumo sulaukusią „Poklet“ – finansinio raštingumo programėlę mokiniams. Tarptautinė milžinė „Revolut“ jaunesniems vartotojams siūlo naudotis programėle „Revolut, for <18s“.

Ugdyti vaikų gebėjimą tvarkytis su pinigais nepakanka tik namuose. Mokyklų vaidmuo šioje srityje taip pat atlieka itin svarbų vaidmenį. Deja, ne visos mokyklos turi gerų specialistų, ne visada mokymosi programos spėja paskui naujausias tendencijas. Todėl Lietuvoje mokiniams, norintiems tobulėti finansų srityje, taip pat padeda aukštųjų mokyklų iniciatyvos.

Vilniuje vykusioje nemokamoje moksleiviams Vilniaus universiteto Verslo mokyklos (VU VM) ir „Nasdaq Vilnius“ akademijoje „Mano pinigai – mano sprendimai“ paaiškėjo, kad dabartinės kartos jaunuoliams geriau suprasti finansinio raštingumo labirintus padeda ir galimybė gyvai pabendrauti su šios srities profesionalais.

„Akademijoje pastebėjome, kad jaunuoliai daug išmano apie asmeninių finansų valdymą, finansų rinką ir domisi, kokią vertę suteikia dalyvavimas joje. Tačiau nemaža dalis jaunimo turi klausimų į kuriuos internete, ar pamokose ne visada randa atsakymų. Šią problemą puikiai padeda išspręsti panašūs projektai, kaip mūsų akademija. Jose jaunimas diskutuoja su finansinio raštingumo specialistais, lankosi finansų įstaigose. Džiugina ir tai, kad projektas patvirtino tokio koncepto, kada moksleiviai teorines žinias papildo praktinėmis įžvalgomis – veiksmingumą. Tai skatina tęsti šio projekto vystymą ir prisidėti prie jaunųjų talentų ateities “, – pažymi dr. Birutė Miškinienė, VU VM direktorė.

„Džiaugiuosi, galėjusi inicijuoti tokios akademijos įgyvendinimą, sujungiant geriausias universiteto ir verslo patirtis, taip atliepiant tiek aukštojo mokslo, tiek verslo poreikį auginti ateities talentus finansų srityje čia ir dabar: supažindinti su naujausiomis realiomis praktikomis, ugdyti bei kurti tvarius ryšius su ateities talentais kuo anksčiau, taip suteikiant jiems dar didesnes galimybes kurti sėkmingas karjeras šioje srityje“, – teigia Aneta Šlekytė-Kaminienė, VU VM Strateginių verslo partnerysčių vadovė.