Login to your account

Username *
Password *

Marius Galdikas. Kokios tendencijos augins „paytech“ rinkos žaidėjus?

By Marius Galdikas, „ConnectPay“ vadovas Gegužė 31, 2022 593

Mokėjimo sprendimų kūrėjai nenustoja ieškoti naujų augimo kelių nepaisant to, kad pastaraisiais metais susidūrė su dideliais iššūkiais, pradedant pandemija, „Brexit“ ir baigiant karu Ukrainoje. Drąsiausi finansų rinkų žaidėjai jau žengia į „Metavisatą“, tačiau artimiausioje ateityje „paytech“ augins žemiškesnės tendencijos, tarp jų vadinamieji A2A mokėjimai, „climate fintech“ plėtra ar įterptosios bankininkystės populiarėjimas.

Auga mokėjimai iš sąskaitos į sąskaitą. Mokėjimai iš sąskaitos į sąskaitą (angl. account-to-account, A2A) populiarėja pirmiausia dėl mokėjimų greičio ir kaštų. Tiesiogiai iš vienos sąskaitos į kitą atliekami mokėjimai padeda išvengti kortelių operacijoms taikomų mokesčių, o be tarpininkų pinigai gavėjus pasiekia greičiau.

Nors mokėjimai kortelėmis kol kas išlieka pagrindinis verslo įmonių pasirinkimas, tačiau, atsižvelgiant į augantį susidomėjimą, ateityje A2A sprendimai turėtų keisti kortelinius mokėjimus, juo labiau kad A2A sprendimus siūlantys startuoliai savo plėtrai pritraukia milijonines investicijas. Tačiau prieš tai jie turi nemažai nuveikti. Pavyzdžiui, perteikti vertę pirkėjams, nes kol kas daugiausia naudos iš A2A privalumų gauna prekybininkai, o ne jų klientai.

Didėja spaudimas dėl žaliųjų inovacijų. Jungtinės Tautos yra užsibrėžusios tikslą iki 2050 metų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti iki nulio. Tai didina spaudimą ir „fintech“ įmonėms, nepaisant to, kad daugelio jų įtaka pasaulinei klimato kaitai yra santykinai maža, todėl  „fintech“ finansuoja žaliąsias inovacijas ir kuria sprendimus, padedančius mažinti poveikį aplinkai kitiems sektoriams.

Beje, remiantis „CommerzVentures“ ataskaita, 2021 metais „climate fintech“ pritraukė 3 kartus didesnį finansavimą nei visais ankstesniais metais kartu sudėjus.

Populiarėja įterptoji bankininkystė. Įterptoji bankininkystė suteikia galimybę ne bankinėms institucijoms integruoti savo platformose ir teikti klientams finansines paslaugas, kurios tradiciškai buvo prieinamos tik bankuose. Pavyzdžiui, „Amazon“ teikia vartojimo paskolas bendradarbiaudama su „pirk dabar, mokėk vėliau“ paslaugų teikėju „Affirm“.

Tokių sprendimų augimą prognozuojantis „Barclay“ teigia, kad vien mokėjimų srityje 2020 metais pajamos iš įterptųjų bankinių paslaugų buvo 16,1 mlrd. JAV dolerių. Prognozuojama, kad per ateinančius 10 metų įterptosios bankininkystės vertė sieks maždaug 7 trilijonus JAV dolerių.

„No-code“ arba „low-code“ – tai programinės įrangos kūrimo būdai, nereikalaujantys didesnių programavimo įgūdžių. Rinkoje esančios programinės įrangos produktai nebūtinai atitinka įmonių poreikius, tuo tarpu „no-code“ arba „low-code“ sprendimai leidžia ir nepatyrusiems specialistams lengvai redaguoti arba kurti naują programinę įrangą ir prisitaikyti ją savo poreikiams.

Finansų sektorius žengia į „Metavisatą“. Prognozuojama, kad iki 2030 metų virtualaus pasaulio ekonomika pasieks nei daug, nei mažai – 13 trilijonų dolerių.

„JP Morgan“ bankas nesenai atidarė „Onyx Lounge“ saloną viename iš populiariausių virtualių pasaulių – Decentralande, ir tapo pirmuoju JAV banku, įžengusiu į metaverslą.

Tikėtina, kad „fintech“ bus vienas iš pagrindinių žaidėjų, formuojančių „Metavisatos“ mokėjimų aplinką, dėl savoskaitmeninės prigimties. „Metavisata“ gali iš esmės pakeisti internetinių mažmenininkų bendravimą su klientais, o tai, kaip atrodys mokėjimai virtualiame pasaulyje, nuspręs būtent „fintech“ sektorius.

Marius Galdikas yra finansinių technologijų bendrovės „ConnectPay“ vadovas, finansinių technologijų rinkos ekspertas

Rate this item
(0 votes)