Gausėjantis darbuotojų skaičius, tvirtos pozicijos tarptautinėje rinkoje ir daugiau jaunų specialistų – tokias praėjusių metų „fintech“ tendencijas išryškino tradicinė kasmetinė apžvalga „The Fintech Landscape in Lithuania“, rengiama finansinių technologijų bendruomenės ir valstybės institucijų.

2022 metų pabaigoje Lietuvoje buvo 263 „fintech“ bendrovės, įskaitant licencijuotas ir nelicencijuotas finansinių technologijų įstaigas. Ženkliai augo darbuotojų skaičius: sektoriuje dirbo 7 000 žmonių, arba 18,6 proc. daugiau nei 2021-aisiais.

„Fintech“ bendrovės pernai pritraukė 67,9 mln. eurų investicijų (2021 m. – 65,6 mln. eurų). Tai sudarė 13 proc. visų investicijų į Lietuvos bendroves. Didžiąją dalį, 61,6 mln. eurų, pritraukė startuolis „kevin.“.

„Investuok Lietuvoje“ generalinio direktoriaus Elijaus Čivilio teigimu, nors 2022-iuosius metus lydėjo neramus geopolitinis ir ekonominis kontekstas, Lietuvos „fintech“ ekosistema išliko stipri.

„Finansinių technologijų sektorius jau tapo neatskiriama Lietuvos ekonomikos dalimi – pastarieji keleri metai išbandė ir įrodė Lietuvos „fintech“ atsparumą ir lankstumą bei privertė sektorių žengti brandos link. Matome, kad Lietuva tvirtina savo kaip atsakingos bei atviros fintech lokacijos pozicijas Europoje: naujai prisijungiančių rinkos žaidėjų skaičiai lėtėja, tačiau stabiliai auga „fintech“ įmonių pelnas bei darbuotojų skaičius, o dėmesys pinigų plovimo prevencijai leidžia sektoriui ir toliau augti tvariai“, – sako E. Čivilis.

2022 m. mūsų šalies finansų įstaigos mokėjimo paslaugas teikė 25 mln. klientų visoje Europos Sąjungoje, elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų sektorius turėjo daugiau nei 3,3 mln. klientų. Pernai elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų pajamos didėjo 1,6 karto, o mokėjimo operacijų suma – 1,3 karto. Palyginti su 2021 m., augo ir sutelktinio finansavimo bei tarpusavio skolinimo rinkos.

Lietuva pagal elektroninių pinigų įstaigų skaičių ir toliau buvo Europos Sąjungos lyderė, stiprino savo pozicijas kaip finansinių technologijų centras. Lietuvos banko Naujokų programos duomenys rodo augantį susidomėjimą mūsų šalies finansų rinka.

„Siekiame, kad licencijuotos „fintech“ įstaigos kurtų kuo didesnę pridėtinę vertę visuomenei, o Lietuva tarptautinėje erdvėje būtų laikoma patikima ir saugia jurisdikcija. Jaučiame, kad tai ypač svarbu siekiant pritraukti globaliai veikiančius ir aukštą reputaciją turinčius investuotojus. Matome stiprią konkurenciją mokėjimų, vartojimo kreditų rinkose, tai naudinga vartotojams. Labai svarbu, kad su verslo plėtra įstaigos stiprintų atitikties kultūrą, didintų atsparumą grėsmėms, tinkamai valdytų rizikas“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.

Jis pridūrė, kad centrinis bankas ir toliau palaikys su finansų rinkos dalyviais konstruktyvų dialogą, daug dėmesio bus skiriama kapitalo rinkos plėtrai ir „fintech“ įmonių pritraukimui.

Ypatingas ir valstybės institucijų, ir finansų rinkos dalyvių dėmesys skiriamas pinigų plovimo prevencijai – stiprinami gebėjimai, sukurta pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos kompetencijų sertifikavimo programa. Siekiama, kad Lietuva taptų  šiuo metu kuriamos ES Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo priežiūros institucijos (AMLA) namais

Ekonomiškai sudėtingo laikotarpio įveikimo raktas – susitelkimas

Nepaisant stabtelėjusių rizikos kapitalo investicijų ir galimai sudėtingo laikotarpio pasauliniam „tech“ sektoriui, rinkos dalyvių nuotaikos išlieka optimistinės. Tik kas dešimta „fintech“ bendrovė Lietuvoje neplanuoja plėtros šiais metais.

Pozityvios nuotaikos prideda ir tai, kad daugėja jaunų specialistų (16-34 m.), besirenkančių informacines komunikacines technologijas. 2020-2021 m. jų skaičius išaugo 17 proc., iki 52 tūkstančių.

Pasak finansų technologijų ir tvarių inovacijų centro „Rockit“ vadovės Linos Žemaitytės-Kirkman, prie sėkmingos „fintech“ plėtros prisideda susiformavusi stipri ekosistema, kuri aktyviai bendradarbiauja tarpusavyje, su valstybės institucijomis ir švietimo įstaigomis. 

„Natūralu, kad sparčiai besiplėtojančiame sektoriuje kyla įvairių iššūkių, o kartais – net nesutarimų tarp suinteresuotų pusių. Tačiau mūsų visų stiprybė yra noras kartu spręsti problemas ir siekti naujų verslo aukštumų. Tą itin pastebi apsilankantys svečiai iš užsienio – daugelis jų teigia, kad tokios vieningos finansinių technologijų bendruomenės ir rezultatus duodančių diskusijų su įvairius interesus ginančiomis institucijomis jiems dar neteko matyti“, – teigia L. Žemaitytė-Kirkman. 

Visą Lietuvos „fintech“ rinkos apžvalgą galima rasti „Invest Lithuania“ svetainėje, o susipažinti su „Rockit Fintech Map 2022“ galima paspaudus čia 

„Fintech“ sektoriaus apžvalgą rengia „Investuok Lietuvoje“ kartu su Finansų ministerija, Lietuvos banku, finansinių technologijų ir tvarių inovacijų centru „Rockit“, „Fintech Hub LT“ bei Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijomis, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Duomenys surenkami apklausiant sektoriaus bendroves ir remiantis oficialia statistika.