Login to your account

Username *
Password *

Susisiekimo ministerija pagal įgyvendinamą inovacijų skatinimo priemonę „Sandbox“ (liet. – „Smėliadėžė“) naujos kartos 5G ryšiu grįstas technologijas kursiančioms šalies įmonėms paskirstė beveik 24 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) investicijų.

Iki 2026 metų bus įgyvendinami 25 išmanieji sprendimai įvairiose srityse – nuo inovatyvios logistikos ir bepiločių valdymo sistemų iki sveikatos išmaniosios priežiūros.

Susisiekimo ministerija pagal inovacijų skatinimo priemonę „Sandbox“ šiemet skelbė du kvietimus – vienas buvo skirtas verslo, mokslo ir viešojo sektoriaus konsorciumams, kitas – išimtinai startuoliams. Abiejose atrankose atrinkti laimėtojai ir skirtas finansavimas.

„Ši iniciatyva sulaukė didžiulio susidomėjimo: iš viso gautos ir vertintos net 58 paraiškos 123 mln. eurų sumai. Tai įrodo, kad technologijas kuriančios šalies įmonės ne tik nori, bet yra pasirengusios vystyti inovatyvias idėjas panaudodamos 5G ryšį, galintį padėti įgyvendinti net drąsiausius sumanymus. Jau po kelerių metų išvysime pirmuosius produktus, o mes per tą laiką sieksime tobulinti reguliacinę aplinką, kad galėtumėme eiti žingsnis į žingsnį kartu su besivystančiomis technologijomis“,  – sako susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė.

17-ai verslo ir mokslo konsorciumų projektų paskirstyta 23,6 mln. eurų. Tarp finansavimą gavusių projektų – sprendimai, skirti patogesnėms kelionėms viešuoju transportu, išmaniajam automobilių parkavimui, vairuotojų mokymui ir testavimui, taip pat išmaniosios sistemos logistikos sektoriui, bepilotės valdymo sistemos, su sveikatos bei aplinkos apsauga susiję novatoriški sprendimai.

8 startuolių planuojamiems įgyventi projektams paskirstyta 386,5 tūkst. eurų. Bus įgyvendinamos tokios startuolių idėjos kaip siuntų pristatymo ir krovinių vežimo maršrutų optimizavimas, sprendimai autonomiškai valdomoms judėjimo priemonėms bei kt.

5G ryšiu paremtus inovatyvius sprendimus skatinanti „Sandbox“ iniciatyva sulaukė pripažinimo tarptautiniu lygiu: „Emerging Europe“ (liet. – „Kylančios Europos“) apdovanojimuose Briuselyje iškovojo antrąją vietą nominacijoje „Metų šiuolaikinės ir ateičiai veiksmingos politikos formavimo iniciatyvos“. Ši priemonė finansuojama ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „NextGenerationEU“ lėšomis.

Pasaulinės 5G plėtros šiemet nesugebėjo sulėtinti nei ekonominiai iššūkiai, nei geopolitiniai neramumai. Neseniai paskelbto „Ericsson Mobility Report“ tyrimo duomenimis, 2023 m. penktos kartos tinklas visoje planetoje pasipildė daugiau, nei 600 milijonų, naujų abonentų bei viršijo net optimistiškiausias analitikų prognozes.

Tačiau artimiausiais metais 5G traukinio apsukos tik didės – jau 2029 m. 5G turėtų išstumti senesnes ryšio kartas, o vidutinis mobiliųjų duomenų suvartojimas pakils net tris kartus.

„Įspūdingas 5G populiarumo augimas rodo, jog spartus ir patikimas mobilusis internetas žmonių prioritetų sąrašuose išlieka labai aukštai, net ir pasibaigus karantinui bei kritus darbo iš namų populiarumui.

Penktos kartos tinklas dar iki šių metų pabaigos taps prieinamas beveik pusei pasaulio populiacijos, o prie šio rodiklio gerinimo smarkiai prisideda tiek besivystančios Azijos rinkos, tiek vėluojančios Europos valstybės. Galime pasidžiaugti tuo, jog Lietuva žengia pastarųjų priešakyje ir 5G kontekste vis dar išlaiko pranašumą prieš regiono kaimynus“, – 5G rinką apžvelgia „Telia“ technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius. 

5G naudotojų daugėja, bet kai kurios šalys atsilieka 

Pasak A. Šemeškevičiaus, nors šiuo metu pasaulyje jau yra 1,6 milijardo 5G abonentų, ekspertų teigimu, rinkos įsotinimo teks palūkėti dar bent šešerius metus. 2029 m. penktos kartos tinklas taps pasiekiamas 85 proc. planetos gyventojų bei iš 4G perims dominuojančios ryšio technologijos sostą. Tuo metu 4G jau nebeatitiks paprastų vartotojų ir verslo keliamų lūkesčių, tad jis atliks labiau pagalbinio ir avarinio tinklo funkciją, kurią šiuo metu vykdo 2G.

5G įsisavinime lyderiauja Šiaurės Amerikos regionas, kuriame jau daugiau, nei pusė, mobiliojo ryšio abonentų turi prieigą prie 5G, o jam iš paskos rikiuojasi Šiaurės Rytų Azijos šalys. Vakarų Europa nuo šių regionų atsilieka, tačiau dėl kiek uždelstos plėtros į lyderių trejetuką turėtų išsiveržti 2029 m., kai 5G naudosis 85 proc. gyventojų.

Deja, Rytų ir Centrinė Europa 5G vartotojų kontekste gali lygintis nebent su Afrikos ir Pietryčių Azijos regionais – moderniausias ryšys čia veikia vis dar reto vartotojo telefone.

„Rytų ir Centrinės Europos gyventojai istoriškai linkę naująsias technologijas „prisijaukinti“ kiek lėčiau, tačiau prie to prisideda ir vėluojantis tinklo vystymas. Didžiausią įtaką regiono statistikai turinti Lenkija 5G dažnių aukcioną galutinai pabaigė tik praėjusį mėnesį, kai Lietuva tai įvykdė daugiau, nei prieš metus.

Tad nenuostabu, kad ir šios valstybės gyventojai neskuba šokti į 5G traukinį – penktos kartos tinklas geriausiu atveju prieinamas tik dviem trečdaliams lenkų, kai Lietuvoje galime pasigirti vienu aukščiausių 5G padengties rodiklių pasaulyje – nuo šių metų vasaros „Telia“ 5G dengia 99 proc. mūsų šalies teritorijos“, – atskleidžia „Telia“ atstovas.

Mobiliųjų duomenų vartojimas auga kartais

Kartu su įsibėgėjančia 5G plėtra „Ericsson“ tyrėjai nustatė ir augantį mobiliojo interneto srautą. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, pasaulyje jis ūgtelėjo 33 proc., o ketvirtadalis jo jau buvo apdorota naudojant 5G infrastruktūrą. Nemažėjančios mobiliojo interneto naudojimo apimtys ateityje turėtų atsispindėti ir abonentų mobiliųjų duomenų suvartojime.

„Vidutinis išmaniojo telefono savininkas pasaulyje šiuo metu per mėnesį „prisuka“ maždaug 21 GB mobiliųjų duomenų, tačiau po šešerių metų šis skaičius turėtų išaugti net iki 56 GB. Spėjama, jog prie to smarkiai prisidės 5G ir jo atveriamos galimybės virtualiai bei papildytai realybei (VR/AR), kurių aplikacijoms „Apple“, „Meta“ ir kiti technologijų gigantai ruošia išmaniuosius akinius.

Kita vertus, 5G sparta bei talpa turėtų paskatinti vartotojus išmaniuosiuose žiūrėti daugiau ir aukštesnės raiškos filmų, dažniausiai žaisti internetinius žaidimus ar tiesiog 5G ryšiu pakeisti fiksuoto namų interneto tinklą“, – prognozėmis dalinasi A. Šemeškevičius.

Pasak pašnekovo, naujausi Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenys rodo, kad vienas SIM vartotojas „Telia“ tinkle vidutiniškai sunaudoja apie 38 GB duomenų per mėnesį. Šis suvartojimas yra skaičiuojant visų SIM korteles naudojančių mobiliųjų įrenginių duomenis. Prognozuojama, kad per šešerius metus vieno vartotojo mobiliųjų duomenų sunaudojimas per mėnesį gali išaugti iki 113 GB.

Vis dėlto „Telia“ technologijų vadovas pastebi, jog kokybiškesnių pramogų poreikis nėra vienintelis 5G plėtros variklis. Vidiniai penktos kartos tinklai jau sėkmingai diegiami ir didžiuliuose pramonės kompleksuose, tokiuose kaip Prancūzijoje esanti „ArcelorMittal“ metalurgijos gamykla.

5G užtikrina ryšį kiekviename sudėtingos konstrukcijos pastato centimetre bei garantuoja nepertraukiamą industrinių įrengimų veikimą. Vidiniai 5G tinklai skinasi kelią net į masinių renginių vietas – šiemet, prieš svarbų moterų futbolo turnyrą, jais buvo aprūpinti trys Australijos stadionai.

Per pastaruosius metus 5G įrenginių skaičius „Telia“ tinkle Lietuvoje augo dvigubai, o 5G mobiliojo interneto srautas artėja prie Šiaurės šalių lyderės Norvegijos. 5G ryšį palaiko jau kas ketvirtas lietuviškame „Telia“ tinkle veikiantis prietaisas, kurių kiekvienas per mėnesį vidutiniškai sunaudoja apie 50 GB.

Įmonės atstovų teigimu, šie rodikliai patvirtina, kad sparti „Telia“ 5G plėtra padėjo formuoti naujus vartotojų įpročius.

Pernai rugsėjį Lietuvos institucijoms uždegus žalią šviesą 5G įjungimui, „Telia“ tinkle, jau pačią pirmą dieną juo galėjo naudotis 75 proc. šalies gyventojų. Per mažiau nei metus bendrovei 5G aprėptį pavyko padidinti iki 99 procentų.  

Ryšio operatoriaus duomenimis, dar 2022 m. rugpjūčio pabaigoje „Telia“ tinkle veikiančių 5G įrenginių dalis vos peržengė 10 proc. ribą, o tuo pačiu laikotarpiu šiemet jau fiksuojama daugiau nei 24 proc. Trečdalis „Telia“ klientų Lietuvoje jau šiandien galėtų naudotis 5G paslaugomis, nes turi arba 5G palaikantį įrenginį, arba reikalingą planą.

Vis dėlto, sparčiu 5G prietaisų populiarėjimu Lietuvoje besidžiaugiantys „Telia“ atstovai pripažįsta, jog erdvės augimui dar lieka daug nors Šiaurės šalyse pagal 5G duomenų srautą pirmaujančią Norvegiją Lietuva vejasi sparčiausiai. 

„Visavertė infrastruktūra suveikė kaip degtukas, įžiebęs vartotojų susidomėjimą 5G ir paskatinusi pradėti juo naudotis. Galimybę, bet kuriame Lietuvos kampelyje turėti namų ar biuro Wi-Fi kokybei prilygstantį mobilųjį internetą, išbando vis daugiau klientų ir atgal nebegrįžta.

Tą matome iš didėjančios 5G duomenų dalies bendrame sraute ir augančio mobiliųjų duomenų poreikio tarp jį naudojančiųjų“, – 5G populiarumo potencialą komentuoja „Telia“ radijo prieigos vadovas Ramūnas Mikalauskas.

Pasak jo, jei metų pradžioje 5G mobiliojo interneto duomenų srautas sudarė daugiau kaip dešimtadalis viso „Telia“ srauto, o jau dabar artėja prie penktadalio. Reikšmingiausiai prie to prisideda naudojantieji 5G išmaniuosius telefonus ir 5G modemus. Tikėtina, kad šių įrenginių savininkai gyvena atokiose vietovėse, kuriose 5G prilygsta šviesolaidinio interneto infrastruktūrai ir leidžia mėgautis sparčiu bei stabiliu namų internetu.

„Telia“ ekspertas pastebi ir tai, kad 5G smarkiai prisideda prie mobiliojo interneto patirties gerinimo. Remiantis bendrovės statistika, į naujos ryšio kartos traukinį „įlipę“ klientai per mėnesį suvartoja vidutiniškai 48 GB mobiliųjų duomenų – maždaug 50 proc. daugiau, nei operatoriaus vidurkis. Didesnė tinklo sparta ir patikimumas leidžia nebelaukti, kol atsiras galimybė prisijungti prie Wi-Fi tinklo ir kada panorėjus žiūrėti vaizdo įrašus ir atrasti naujas erdves mokymuisi ar darbui nuotoliu.

„Net ir visą Lietuvos teritoriją padengę 5G ryšiu, neketiname stabdyti investicijų į tinklo vystymą. Artimiausiu metu esame užsibrėžę pereiti į kitą 5G plėtros etapą – esamų pajėgumų ir spartos didinimą, o lygiagrečiai planuojame gerinti ir jau egzistuojančio 4G tinklo talpą.

Tikimės, kad taip vartotojams galėsime teikti aukščiausios kokybės mobiliojo interneto paslaugas, nepriklausomai nuo jų naudojamo įrenginio galimybių ir buvimo vietos“, – ateities planus detalizuoja „Telia“ radijo ryšio vadovas R. Mikalauskas.

Populiariausio operatoriaus šalyje „Tele2“ pasiektas 5G greičio rekordas oficialiai įrašytas į Lietuvos rekordų registrą. Iki šiol tokį 5G ryšio greitį mobiliojo ryšio operatorius bandymo metu pasiekė vienintelis.

„Oficialiai užfiksuotas 5G greičio rekordas parodo „Tele2“ tinklo galimybes. Bandome naujausias technologijas, pritaikome inovacijas ir kasdien su visa komanda dirbame tam, kad pigus ir kokybiškas 5G ryšys būtų prieinamas kiekvienam šalies gyventojui“, – sakė Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius Baltijos šalims.

Pirmą kartą rekordas buvo užfiksuotas gegužės 12 dieną inovacijų konferencijos „Login“ metu. Tuomet pasiektas 4,45 Gbps 5G interneto greitis. Birželio 12-ąją rekordas buvo pasiektas kartu su rekordų fiksavimo agentūra ir įtrauktas į Lietuvos rekordų registrą – užfiksuotas net 4,22 Gbps greitis.

5G interneto greičio rekordą „Tele2“ tinkle užfiksavo Lietuvos rekordų fiksavimo agentūra „Rekordų akademija“. Matavimo rezultatai protokoluojami vertinant 3 kriterijus – duomenų gavimas (angl. download), duomenų siuntimas (angl. upload), delsa (angl. ping).

Atlikus 3 matavimus ne didesniu nei 5 min. intervalu rekordiniu laikomas geriausias rezultatas.

Matavimams naudotas išmanusis telefonas „Xiaomi MI 12 Pro“ ir „Nokia“ tinklo įranga. Matavimai atlikti naudojant kompanijos „Ookla LLC“ aplikaciją „Speedtest“.

Mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ savo tinkle 5G greičio rekordą pasiekė 26 GHz radijo dažnių juostoje (mmWave). Bandymo tikslais jai buvo gautas specialus Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) leidimas.

26 GHz radijo dažnių juosta ateityje bus skirta ir naudojama greičiui bei talpai. Ji bus ypatingai reikšminga didelių renginių, koncertų metu, o taip pat bus naudojama sporto arenose ar didžiųjų miestų centruose, kuomet susirinkus didelei masei žmonių ryšį reikės stiprinti.

Ši dažnių juosta padės tvirtus pamatus ir virtualios bei papildytos realybės paslaugoms, reikalaujančioms didelės greitaveikos.

„Išmėginta dažnių juosta pritaikoma gerinant vartotojų patirtį ar siekiant užtikrinti tinklo greitaveiką. Šis spektras gali būti naudojamas mobiliajam internetui namams, esantiems užmiestyje ar net pramonės automatizavimui“, – sakė Valerij Kovzan, „Tele2“ technikos direktorius.

Operatorius diegdamas 5G tinklą naudoja „Nokia“ įrangą. „Tele2“ 5G plėtros strateginė kryptis šiame etape yra technologiją diegti ten, kur populiacija didžiausia – miestuose, miesteliuose, savivaldybių centruose, nes čia naujos kartos ryšys bus prieinamas didesniam klientų ratui. „Tele2“ 5G tinklas jau dabar yra pasiekiamas 1 mln. vartotojų. Iki metų pabaigos šis skaičius dvigubės. 5G ryšio bokštai jau veikia 42-ose savivaldybėse iš 60-ies.

Nenutrūkstamas 5G ryšys per Lietuvą einančioje magistralėje „Via Baltica“ ir kituose valstybinės reikšmės keliuose, aukštos kokybės ryšys eismo dalyviams, jų transporto priemonėms ir išmaniosioms transporto sistemoms, savavaldžių transporto priemonių naudojimas – tokioms galimybėms teisinį pagrindą turėtų suteikti Kelių įstatymo, Elektroninių ryšių įstatymo ir kitų teisės aktų pakeitimai, kuriems šiandien pritarė Vyriausybė.

„Sudaromos teisinės sąlygos leis įgyvendinti tarptautinių 5G transporto koridorių projektą ir užtikrinti nenutrūkstamą 5G ryšį tokiuose transeuropiniam transporto tinklui priklausančiuose keliuose, kaip magistralė „Via Baltica“, sudarys sąlygas ateityje savavaldžių transporto priemonių naudojimui keliuose“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Šiuo metu Lietuvos teritorijoje esančiose europinėse magistralėse nėra reikiamos infrastruktūros nepertraukiamam 5G ryšiui užtikrinti.

Minėtų teisės aktų pakeitimai užtikrins galimybę šalia kelių statyti ryšių bokštus, jie bus laikomi kelio statiniais. Taip pat bus sudaryta galimybė nustatyti servitutą elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti ant valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių statinių (pastatų). Tai leis transporto koridorius padengti nepertraukiamu 5G ryšiu, valstybinės reikšmės keliuose plėtoti skaitmenines paslaugas, savavaldžių transporto priemonių infrastruktūrą bei miestuose ir miesteliuose užtikrinti mobiliojo ryšio aprėptį ir kokybę, tenkinančią vartotojų poreikius.

„5G ryšiu pagrįstų technologijų kūrimas vertinamas kaip pagrindinis susisiekimo inovacijų variklis, taigi tinkamos infrastruktūros kūrimas turės didelį poveikį Lietuvos konkurencingumui inovacijų ir jų taikymo srityje“, – teigia ministras.

Priėmus teisės aktų pakeitimus, ryšio operatoriai galės sparčiau ir sklandžiau Lietuvoje diegti ir plėtoti 5G ryšio tinklus ir sistemas. Vientisas, nepertraukiamas 5G ryšys ir infrastruktūros aprėptis leis verslui plėtoti intelektinių transporto sistemų, daiktų interneto sprendimus, savavaldžių transporto priemonių sistemas ir kitas duomenimis grįstas viešąsias komercines paslaugas.

Be to, užtikrinus galimybę ryšių bokštus statyti valstybinėje žemėje, bus galima siekti Europos Sąjungos finansinės priemonės „CEF Digital“ finansavimo tarptautinių 5G transporto koridorių projektui, numatančiam tarptautiniame transporto koridoriuje „Via Baltica“ užtikrinti nepertraukiamo 5G ryšio paslaugas.

Puslapis 1 iš 6
Arnoldas Lukošius išbandė naujus „Samsung“ įrenginius: pasakė, kas pribloškė labiausiai

Atsakė į keliautojams dažnai kylantį klausimą: kodėl negalima naudoti viešų „Wi-Fi“ tinklų?

„Telia“ – tarp pirmųjų išbandžiusiųjų „Microsoft 365 Copilot“: pirminį susižavėjimą DI asistentu keitė praktiškos išvados

„airBaltic“ pristato naują mobiliąją programėlę

Gediminas Jankauskas. Nemirtingumo paieškos: šimtas tablečių, kraujo vartojimas ir bandymas persikelti į kompiuterį 

Išmanūs namai – ne tik patogesni, bet ir kur kas saugesni 

Lietuvoje siautėjant karščio bangai saugokite ne tik save, bet ir telefoną: svarbu vengti kelių dažnų klaidų

„QR“ kodai pakeičia net ir kavinių meniu: ekspertas įvardijo, kodėl ne viską reikėtų skenuoti

Išmani apsauga nuo uodų, kurios nereikia nei tepti, nei purkšti

Ekspertas ragina apsaugoti save ir savo turtą: ar saugu naudotis išmaniuoju telefonu žaibuojant?

Planuojantiems vasaros keliones automobiliu „Google Maps“ siūlys sutaupyti 

Televizorius – išmanių namų valdymo centras: kontroliuokite įrenginius, taupykite energiją

Pristatytos belaidės ausinės „Huawei FreeBuds 6i“: nauji triukšmo slopinimo standartai ir išskirtinė garso kokybė

Beveik pusė europiečių rizikuoja savo sveikata: kaip išmaniosios technologijos gali pakeisti šią tendenciją? 

„Google“ stiprina partnerystę su Lietuvos žiniasklaida: pristatomas „Google News Showcase“

Televizorių evoliucija: nuo pirmųjų judančių vaizdų iki šiuolaikinių išmaniųjų ekranų