Cpu.lt naujienas galima perpublikuoti tik gavus raštišką administracijos sutikimą. Nebijokit, paprašykit, mes draugiški :) Jei vis dėl to nuspręsite "biški pavogti", būsim priversti imtis teisinių priemonių.
+(370) 684-97070
info(eta)cpu.lt
Saugus, taupantis elektrą ir be proto greitas 5G ryšys sėkmingai skinasi kelią šalyje. Penktosios kartos ryšio potencialas siekia daug toliau nei tik spartesnis interneto naršymas – 5G atveria kelią naujai daiktų interneto industrijai (angl. Internet of Things, IoT). Pasak doc. dr. Artūro Medeišio, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Elektronikos fakulteto dekano, ir dr. Evaldo Stankevičiaus, „Tele2“ tinklo planavimo ir strategijos vadovo, 5G plėtra gali transformuoti miestus.
Artimiausi metai žada proveržį
„Statista“ 2024 m. birželio mėn. duomenimis, išmaniųjų miestų rinka Europoje artimiausiais metais turėtų žymiai augti. Prognozuojama, kad šiemet jos pajamos pasieks 14,75 mlrd. JAV dolerių ir kasmet didės bent 10,74 proc. Spartūs šios rinkos augimo tempai rodo vis didesnį dėmesį tvarių ir protingesnių miestų kūrimui regione. Dr. Evaldas Stankevičius pabrėžia, kad 5G technologijos atveria naujas galimybes šiems sprendimams įgyvendinti.
„Didelis 5G ryšio pralaidumas leidžia prijungti dar daugiau įrenginių ir realiuoju laiku perduoti bei analizuoti duomenis. Tai iš esmės pašalina vieną iš pagrindinių daiktų interneto plėtros kliūčių. Todėl IoT technologijos galės visiškai atsiskleisti ne tik namų aplinkoje, bet ir pramonės įmonėse, viešuosiuose pastatuose ar net gatvėse“, – sako dr. Evaldas Stankevičius, „Tele2“ tinklo planavimo ir strategijos vadovas.
Anot dr. E. Stankevičiaus, 5G ryšys leidžia kurti išmaniuosius miestus, kuriuose viskas – nuo transporto iki energijos tiekimo – veikia efektyviau ir tvariau. Vienas ryškiausių 5G taikymo viešose erdvėse pavyzdžių praėjusiais metais pradėjo veikti Švedijos sostinėje.
„Stokholme buvo atidarytas pirmasis pasaulyje automatizuotas absoliučiai tvarus keleivinis keltas. Šis inovatyvus transporto sprendimas yra prijungtas prie „Tele2" 5G tinklo, yra varomas elektra ir visai neišmeta teršalų. Tai labai tikslus praktinis pavyzdys, kaip 5G leidžia kurti naujus skaitmeninius sprendimus, kurie gerina viešąją gerovę", – teigia „Tele2“ tinklo planavimo ir strategijos vadovas.
5G technologijos taikymas plečia galimybes ir kitose Europos šalyse. „Juniper Research" studija paskelbė, kad Berlynas yra Europos išmaniųjų sprendimų lyderis 2023 m. Vokietijos sostinė sujungė viešąjį ir privatų transportą į vieną „MaaS" (angl. Mobility-as-a-Service) programą. Berlynas taip pat ėmėsi aktyvių veiksmų, kad plėstų bendrą mikromobilumą ir atsinaujinančios energijos gamybą. Dr. E. Stankevičiaus teigimu, be Berlyno, išmanumu išsiskiria ir Amsterdamas, Kopenhaga, Helsinkis, Paryžius bei Londonas.
Ar esame pasiruošę pokyčiams Lietuvoje?
Doc. dr. Artūras Medeišis, VILNIUS TECH Elektronikos fakulteto dekanas, sako, kad daiktų interneto sprendimai taikomi ir Lietuvos miestuose. Mobiliojo ryšio sistemos gali tapti svarbia pokyčių dalimi, nes jos užtikrina plačią ir patikimą informacijos mainų galimybę.
„Šiuo metu Lietuvos miestuose jau galima rasti įvairių išmaniųjų sprendimų – nuo pažangių transporto judėjimo stebėsenos iki kelionių planavimo sistemų. Kai kuriose vietose taip pat veikia ir informacinis viešojo parkavimo tinklas. Tačiau tai tik inovacijų ledkalnio viršūnė, o potencialas kurti išmaniuosius miestus yra didžiulis", – sako doc. dr. A. Medeišis.
Pasak eksperto, vis dar trūksta išplėtotų informacijos rinkimo ir dalijimosi sistemų, kurios ne tik padėtų miesto tarnyboms dirbti efektyviau, bet ir pagerintų gyventojų kasdienybę. Intensyviau įdarbinta naujoji 5G mobiliojo ryšio infrastruktūra ir plačiau diegiami išmanūs miesto sprendimai galėtų sumažinti savivaldybių bei miestiečių išlaidas ir prisidėti prie tvarumo tikslų.
5G – svarbi sąlyga išmaniems sprendimams
VILNIUS TECH Elektronikos fakulteto dekano teigimu, nors 5G technologija nėra būtina išmaniesiems miestams kurti, galima pasitelkti ir 4G, o kartais net 2G technologijas, ji vis dėlto suteikia reikšmingų pranašumų.
„Wi-Fi" taip pat gali būti taikomas, ypač individualiuose išmaniųjų namų sprendimuose, tačiau jo prieigos taškai užtikrina ribotą veikimo nuotolį, paprastai tik iki 100 metrų. Taip pat „Wi-Fi" dažniausiai yra įrengiamas pastatų viduje, todėl negali garantuoti plačios ryšio aprėpties mieste. Kokybės ir universalios ryšio aprėpties atžvilgiu platus mobiliojo ryšio tinklų taikymas visuomenės poreikiams, pavyzdžiui, išmanių miestų sprendimams, konkurentų neturi", – pažymi doc. dr. A. Medeišis.
Eksperto nuomone, lyginant su ankstesnėmis 3G ir 4G technologijomis, 5G yra ir energiją taupantis sprendimas, nes jis leidžia perduoti daugiau duomenų naudojant tą patį elektros energijos kiekį.
Mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ nuolat modernizuoja esamą ryšio tinklą ir daug dėmesio skiria greitojo 5G diegimui. 2023 m. operatoriaus tinkle buvo pasiektas 5G greičio rekordas, įrašytas į Lietuvos rekordų knygą. Jo greitis siekė 4,45 Gbps.
Naujausios kartos mobiliojo ryšio populiarėjimą patvirtina ir statistika. Remiantis naujausiais 2024 m. RRT duomenimis, „Telia“ abonentų 5G mobiliųjų duomenų suvartojimas nuo paskutinio praėjusių metų ketvirčio augo daugiau nei trečdaliu, panašūs augimo tempai fiksuojami nuo pat 5G įjungimo.
„Nuo tada, kai Lietuvoje pradėjo veikti 5G, verslas į šią technologiją žiūrėjo pragmatiškai, be didelio entuziazmo. Tačiau per pastaruosius metus susirinkusios daugiau informacijos ir supratusios, kad 5G nėra vien tik greitesnis ryšys, dalis įmonių be jo sunkiai galėtų įsivaizduoti savo darbą. Penktos kartos tinklas išplečia biuro sąvoką leisdamas dirbti iš anksčiau netinkamomis buvusių vietų ir dėl savo stabilumo yra pakankamai pajėgus pakeisti fiksuotą internetą, jei dėl vienų ar kitų priežasčių jis nebūtų prieinamas. Be to, su 5G planais verslo klientai gauna papildomų nuolaidų įrangai, daugiau tarptinklinio ryšio duomenų užsienyje ir kitų naudingų verčių“, – teigia „Telia“ verslo klientų komercijos vadovas Aivaras Janušauskas.
Biurai pasienyje ar net viduryje miško
Pasak A. Jaunšausko, tokiais atvejais ir tokiose vietose, kai kokybiškas internetas yra kritiškai reikalingas, 4G ryšio naudojimas yra didesnė rizika, nei naujos kartos tinklas.
„Nedidelėje teritorijoje susirinkus didelei poilsiautojų miniai, 4G bazinėje stotyje įprastai susidaro ryšio „spūstis“. Tad bandant iš paplūdimio kavinės sudalyvauti nuotolinėje konferencijoje, vaizdas gali pradėti atsilikinėti nuo garso, o blogiausiu atveju skambutis gali apskritai nutrūkti. 5G pasižymi kur kas didesne talpa ir yra daug atsparesnis apkrovoms, todėl vartotojo darbo kokybė nenukenčia praktiškai jokiomis aplinkybėmis. Tuo metu nuo 100 Mb/s iki net 1,5 Gb/s svyruojanti 5G sparta išlaisvina nuo būtinybės jungtis prie greičiu nepasižyminčių viešų Wi-Fi tinklų bei leidžia išlaikyti darbo našumą, siunčiant didesnės apimties dokumentus net girios viduryje“, – sako A. Janušauskas.
Apie 5G stabilumą ir tinkamumą verslui taip pat liudija galimybės jį naudoti kaip pagrindinį biuro interneto šaltinį. Didelį populiarumo augimą tarp Lietuvos įmonių pademonstravusi FWA (angl. Fixed Wireless Access) paslauga apima inžinieriaus pastato išorėje sumontuotą anteną ir biuro viduje įrengiamą maršrutizatorių. Antena „pagauna“ signalą pastato išorėje, kur jis stipriausias ir neblokuojamas namo sienų, medžių lapų ar kitų trikdžių, o vidinis maršrutizatorius be nuostolių signalą paskleidžia ten, kur jis reikalingas, todėl internetu biure tampa įmanoma naudotis lyg turint įprastą fiksuoto ryšio įvadą.
„Telia“ atstovo teigimu, FWA paslauga subalansuota toms lokacijoms, kuriose itin svarbus patikimas interneto ryšys, tačiau nėra galimybių įvesti šviesolaidžio kabelio arba tam reikalingos investicijos yra pernelyg didelės. Tarp tokių vietų patenka saugomi paveldo arba kelio apsaugos zonose esantys objektai, laikini arba nuolatiniai biurai nutolusiuose pasienio regionuose ir infrastruktūriškai neišplėtotose teritorijose bei daug kitų objektų, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių iki šiol negali turėti fiksuoto šviesolaidinio interneto.
Pasirinkimą nulemia ir papildomos vertės
„Telia“ verslo klientų komercijos vadovas atskleidžia, kad bendrovė verslo klientams kol kas mobiliojo 5G ryšio neaktyvuoja pagal nutylėjimą, tačiau vis dažniau pastebi, jog norą naudotis naujausios kartos tinklu išreiškia patys vartotojai. 35 proc. naujai prisijungiančių abonentų renkasi su 5G susietas paslaugas, o tarp mažo ir vidutinio verslo klientų 5G planų populiarumas jau spėjo aplenkti 4G paslaugų rinkinius.
„Dalį verslo pasirinkti 5G stabdo jo nepalaikančių išmaniųjų telefonų ar planšečių naudojimas, tačiau ši kliūtis pamažu nyksta, nes didžioji dalis naujų įrenginių jau aprūpinti 5G palaikymu, tad atėjus laikui atsinaujinti įrangą, darosi labai sunku pasirinkti naujausio mobiliojo ryšio galimybių neturinčius modelius. Verslo perėjimą prie 5G taip pat skatina kartu su jo planais suteikiamos papildomos vertės – specialūs pasiūlymai įrangai, daugiau tarptinklinių duomenų užsienyje, kelionių ir įrangos draudimas bei papildomai nekainuojanti mobiliojo parašo paslauga“, – teigia A. Janušauskas.
Pasvėrusios visus privalumus, vis daugiau įmonių ryžtasi ir apskritai atsisakyti 5G nepalaikančių mobiliojo ryšio planų. Tarp tokių verslų yra didžiosios šalies statybų bendrovės, logistikos kompanijos ir net kai kurios valstybinės įmonės. „Telia“, pirmoji išplėtusi 5G tinklą visoje Lietuvos teritorijoje ir nuolat investuodama į jo pajėgumus, siekia, kad 5G privalumus išbandyti galėtų kuo daugiau verslų bei yra išsikėlusi tikslą, kad 2025 m. bent penktadalis jos B2B klientų aktyviai naudotųsi 5G.
Susisiekimo ministerija pagal įgyvendinamą inovacijų skatinimo priemonę „Sandbox“ (liet. – „Smėliadėžė“) naujos kartos 5G ryšiu grįstas technologijas kursiančioms šalies įmonėms paskirstė beveik 24 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) investicijų.
Iki 2026 metų bus įgyvendinami 25 išmanieji sprendimai įvairiose srityse – nuo inovatyvios logistikos ir bepiločių valdymo sistemų iki sveikatos išmaniosios priežiūros.
Susisiekimo ministerija pagal inovacijų skatinimo priemonę „Sandbox“ šiemet skelbė du kvietimus – vienas buvo skirtas verslo, mokslo ir viešojo sektoriaus konsorciumams, kitas – išimtinai startuoliams. Abiejose atrankose atrinkti laimėtojai ir skirtas finansavimas.
„Ši iniciatyva sulaukė didžiulio susidomėjimo: iš viso gautos ir vertintos net 58 paraiškos 123 mln. eurų sumai. Tai įrodo, kad technologijas kuriančios šalies įmonės ne tik nori, bet yra pasirengusios vystyti inovatyvias idėjas panaudodamos 5G ryšį, galintį padėti įgyvendinti net drąsiausius sumanymus. Jau po kelerių metų išvysime pirmuosius produktus, o mes per tą laiką sieksime tobulinti reguliacinę aplinką, kad galėtumėme eiti žingsnis į žingsnį kartu su besivystančiomis technologijomis“, – sako susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė.
17-ai verslo ir mokslo konsorciumų projektų paskirstyta 23,6 mln. eurų. Tarp finansavimą gavusių projektų – sprendimai, skirti patogesnėms kelionėms viešuoju transportu, išmaniajam automobilių parkavimui, vairuotojų mokymui ir testavimui, taip pat išmaniosios sistemos logistikos sektoriui, bepilotės valdymo sistemos, su sveikatos bei aplinkos apsauga susiję novatoriški sprendimai.
8 startuolių planuojamiems įgyventi projektams paskirstyta 386,5 tūkst. eurų. Bus įgyvendinamos tokios startuolių idėjos kaip siuntų pristatymo ir krovinių vežimo maršrutų optimizavimas, sprendimai autonomiškai valdomoms judėjimo priemonėms bei kt.
5G ryšiu paremtus inovatyvius sprendimus skatinanti „Sandbox“ iniciatyva sulaukė pripažinimo tarptautiniu lygiu: „Emerging Europe“ (liet. – „Kylančios Europos“) apdovanojimuose Briuselyje iškovojo antrąją vietą nominacijoje „Metų šiuolaikinės ir ateičiai veiksmingos politikos formavimo iniciatyvos“. Ši priemonė finansuojama ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „NextGenerationEU“ lėšomis.
„Įspūdingas 5G populiarumo augimas rodo, jog spartus ir patikimas mobilusis internetas žmonių prioritetų sąrašuose išlieka labai aukštai, net ir pasibaigus karantinui bei kritus darbo iš namų populiarumui.
Penktos kartos tinklas dar iki šių metų pabaigos taps prieinamas beveik pusei pasaulio populiacijos, o prie šio rodiklio gerinimo smarkiai prisideda tiek besivystančios Azijos rinkos, tiek vėluojančios Europos valstybės. Galime pasidžiaugti tuo, jog Lietuva žengia pastarųjų priešakyje ir 5G kontekste vis dar išlaiko pranašumą prieš regiono kaimynus“, – 5G rinką apžvelgia „Telia“ technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius.
5G naudotojų daugėja, bet kai kurios šalys atsilieka
Pasak A. Šemeškevičiaus, nors šiuo metu pasaulyje jau yra 1,6 milijardo 5G abonentų, ekspertų teigimu, rinkos įsotinimo teks palūkėti dar bent šešerius metus. 2029 m. penktos kartos tinklas taps pasiekiamas 85 proc. planetos gyventojų bei iš 4G perims dominuojančios ryšio technologijos sostą. Tuo metu 4G jau nebeatitiks paprastų vartotojų ir verslo keliamų lūkesčių, tad jis atliks labiau pagalbinio ir avarinio tinklo funkciją, kurią šiuo metu vykdo 2G.
5G įsisavinime lyderiauja Šiaurės Amerikos regionas, kuriame jau daugiau, nei pusė, mobiliojo ryšio abonentų turi prieigą prie 5G, o jam iš paskos rikiuojasi Šiaurės Rytų Azijos šalys. Vakarų Europa nuo šių regionų atsilieka, tačiau dėl kiek uždelstos plėtros į lyderių trejetuką turėtų išsiveržti 2029 m., kai 5G naudosis 85 proc. gyventojų.
Deja, Rytų ir Centrinė Europa 5G vartotojų kontekste gali lygintis nebent su Afrikos ir Pietryčių Azijos regionais – moderniausias ryšys čia veikia vis dar reto vartotojo telefone.
„Rytų ir Centrinės Europos gyventojai istoriškai linkę naująsias technologijas „prisijaukinti“ kiek lėčiau, tačiau prie to prisideda ir vėluojantis tinklo vystymas. Didžiausią įtaką regiono statistikai turinti Lenkija 5G dažnių aukcioną galutinai pabaigė tik praėjusį mėnesį, kai Lietuva tai įvykdė daugiau, nei prieš metus.
Tad nenuostabu, kad ir šios valstybės gyventojai neskuba šokti į 5G traukinį – penktos kartos tinklas geriausiu atveju prieinamas tik dviem trečdaliams lenkų, kai Lietuvoje galime pasigirti vienu aukščiausių 5G padengties rodiklių pasaulyje – nuo šių metų vasaros „Telia“ 5G dengia 99 proc. mūsų šalies teritorijos“, – atskleidžia „Telia“ atstovas.
Mobiliųjų duomenų vartojimas auga kartais
Kartu su įsibėgėjančia 5G plėtra „Ericsson“ tyrėjai nustatė ir augantį mobiliojo interneto srautą. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, pasaulyje jis ūgtelėjo 33 proc., o ketvirtadalis jo jau buvo apdorota naudojant 5G infrastruktūrą. Nemažėjančios mobiliojo interneto naudojimo apimtys ateityje turėtų atsispindėti ir abonentų mobiliųjų duomenų suvartojime.
„Vidutinis išmaniojo telefono savininkas pasaulyje šiuo metu per mėnesį „prisuka“ maždaug 21 GB mobiliųjų duomenų, tačiau po šešerių metų šis skaičius turėtų išaugti net iki 56 GB. Spėjama, jog prie to smarkiai prisidės 5G ir jo atveriamos galimybės virtualiai bei papildytai realybei (VR/AR), kurių aplikacijoms „Apple“, „Meta“ ir kiti technologijų gigantai ruošia išmaniuosius akinius.
Kita vertus, 5G sparta bei talpa turėtų paskatinti vartotojus išmaniuosiuose žiūrėti daugiau ir aukštesnės raiškos filmų, dažniausiai žaisti internetinius žaidimus ar tiesiog 5G ryšiu pakeisti fiksuoto namų interneto tinklą“, – prognozėmis dalinasi A. Šemeškevičius.
Pasak pašnekovo, naujausi Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenys rodo, kad vienas SIM vartotojas „Telia“ tinkle vidutiniškai sunaudoja apie 38 GB duomenų per mėnesį. Šis suvartojimas yra skaičiuojant visų SIM korteles naudojančių mobiliųjų įrenginių duomenis. Prognozuojama, kad per šešerius metus vieno vartotojo mobiliųjų duomenų sunaudojimas per mėnesį gali išaugti iki 113 GB.
Vis dėlto „Telia“ technologijų vadovas pastebi, jog kokybiškesnių pramogų poreikis nėra vienintelis 5G plėtros variklis. Vidiniai penktos kartos tinklai jau sėkmingai diegiami ir didžiuliuose pramonės kompleksuose, tokiuose kaip Prancūzijoje esanti „ArcelorMittal“ metalurgijos gamykla.
5G užtikrina ryšį kiekviename sudėtingos konstrukcijos pastato centimetre bei garantuoja nepertraukiamą industrinių įrengimų veikimą. Vidiniai 5G tinklai skinasi kelią net į masinių renginių vietas – šiemet, prieš svarbų moterų futbolo turnyrą, jais buvo aprūpinti trys Australijos stadionai.
Per pastaruosius metus 5G įrenginių skaičius „Telia“ tinkle Lietuvoje augo dvigubai, o 5G mobiliojo interneto srautas artėja prie Šiaurės šalių lyderės Norvegijos. 5G ryšį palaiko jau kas ketvirtas lietuviškame „Telia“ tinkle veikiantis prietaisas, kurių kiekvienas per mėnesį vidutiniškai sunaudoja apie 50 GB.
Įmonės atstovų teigimu, šie rodikliai patvirtina, kad sparti „Telia“ 5G plėtra padėjo formuoti naujus vartotojų įpročius.
Pernai rugsėjį Lietuvos institucijoms uždegus žalią šviesą 5G įjungimui, „Telia“ tinkle, jau pačią pirmą dieną juo galėjo naudotis 75 proc. šalies gyventojų. Per mažiau nei metus bendrovei 5G aprėptį pavyko padidinti iki 99 procentų.
Ryšio operatoriaus duomenimis, dar 2022 m. rugpjūčio pabaigoje „Telia“ tinkle veikiančių 5G įrenginių dalis vos peržengė 10 proc. ribą, o tuo pačiu laikotarpiu šiemet jau fiksuojama daugiau nei 24 proc. Trečdalis „Telia“ klientų Lietuvoje jau šiandien galėtų naudotis 5G paslaugomis, nes turi arba 5G palaikantį įrenginį, arba reikalingą planą.
Vis dėlto, sparčiu 5G prietaisų populiarėjimu Lietuvoje besidžiaugiantys „Telia“ atstovai pripažįsta, jog erdvės augimui dar lieka daug nors Šiaurės šalyse pagal 5G duomenų srautą pirmaujančią Norvegiją Lietuva vejasi sparčiausiai.
„Visavertė infrastruktūra suveikė kaip degtukas, įžiebęs vartotojų susidomėjimą 5G ir paskatinusi pradėti juo naudotis. Galimybę, bet kuriame Lietuvos kampelyje turėti namų ar biuro Wi-Fi kokybei prilygstantį mobilųjį internetą, išbando vis daugiau klientų ir atgal nebegrįžta.
Tą matome iš didėjančios 5G duomenų dalies bendrame sraute ir augančio mobiliųjų duomenų poreikio tarp jį naudojančiųjų“, – 5G populiarumo potencialą komentuoja „Telia“ radijo prieigos vadovas Ramūnas Mikalauskas.
Pasak jo, jei metų pradžioje 5G mobiliojo interneto duomenų srautas sudarė daugiau kaip dešimtadalis viso „Telia“ srauto, o jau dabar artėja prie penktadalio. Reikšmingiausiai prie to prisideda naudojantieji 5G išmaniuosius telefonus ir 5G modemus. Tikėtina, kad šių įrenginių savininkai gyvena atokiose vietovėse, kuriose 5G prilygsta šviesolaidinio interneto infrastruktūrai ir leidžia mėgautis sparčiu bei stabiliu namų internetu.
„Telia“ ekspertas pastebi ir tai, kad 5G smarkiai prisideda prie mobiliojo interneto patirties gerinimo. Remiantis bendrovės statistika, į naujos ryšio kartos traukinį „įlipę“ klientai per mėnesį suvartoja vidutiniškai 48 GB mobiliųjų duomenų – maždaug 50 proc. daugiau, nei operatoriaus vidurkis. Didesnė tinklo sparta ir patikimumas leidžia nebelaukti, kol atsiras galimybė prisijungti prie Wi-Fi tinklo ir kada panorėjus žiūrėti vaizdo įrašus ir atrasti naujas erdves mokymuisi ar darbui nuotoliu.
„Net ir visą Lietuvos teritoriją padengę 5G ryšiu, neketiname stabdyti investicijų į tinklo vystymą. Artimiausiu metu esame užsibrėžę pereiti į kitą 5G plėtros etapą – esamų pajėgumų ir spartos didinimą, o lygiagrečiai planuojame gerinti ir jau egzistuojančio 4G tinklo talpą.
Tikimės, kad taip vartotojams galėsime teikti aukščiausios kokybės mobiliojo interneto paslaugas, nepriklausomai nuo jų naudojamo įrenginio galimybių ir buvimo vietos“, – ateities planus detalizuoja „Telia“ radijo ryšio vadovas R. Mikalauskas.