
Cpu.lt naujienas galima perpublikuoti tik gavus raštišką administracijos sutikimą. Nebijokit, paprašykit, mes draugiški :) Jei vis dėl to nuspręsite "biški pavogti", būsim priversti imtis teisinių priemonių.
+(370) 684-97070
info(eta)cpu.lt
Lietuvoje mobiliojo ryšio aprėptis 4G ryšiu dengia 97,9 proc., o 5G – 94,7 proc. šalies teritorijos. Spartus 5G ryšys jau prieinamas beveik visiems gyventojams – net 99,7 proc. Lietuvos namų ūkių. Vis dėlto Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) atkreipia dėmesį, kad ryšio sparta dar ne visur atitinka keliamus reikalavimus, ypač transporto keliuose.
„Nors magistraliniuose keliuose ir geležinkelių linijose ryšio sparta per metus šiek tiek pagerėjo, spartusis 5G dar neveikia visose svarbiausiose transporto atkarpose. Tokios paslaugos būtinos ne tik gyventojams, bet ir pažangioms transporto sistemoms, o iki metų pabaigos lieka nedaug laiko įvykdyti 700 MHz dažnių juostos leidimuose numatytą reikalavimą – užtikrinti ne mažesnį kaip 30 Mb/s greitį magistraliniuose keliuose ir geležinkelio linijose“, – pastebi RRT pirmininkė Jūratė Šovienė.
Priklausomai nuo operatoriaus, magistraliniuose keliuose ir geležinkelio linijose 30 Mb/s gaunamojo ryšio spartos užtikrinimo rodiklis siekia 81,9–90,8 proc.
5G prieinamas beveik visiems
Spartus 5G tinklas jau veikia pagrindinėse urbanizuotose teritorijose. Atsižvelgiant į operatorių, 5G ryšys gyvenamosiose patalpose dengia skirtingą dalį šalies: „Bitė Lietuva“ – 77 proc. (+2,6 proc., palyginti su gegužės mėn.), „Telia Lietuva“ – 99,7 proc. (be pokyčių), o „Tele2“ – 72,6 proc. (+4,5 proc.).
Vis dėlto mobiliojo ryšio sparta išlieka nevienoda. Vidutinės tinklo apkrovos (50 proc.) sąlygomis 30 Mb/s greitis pasiekiamas 90,6 proc. namų ūkių, o 100 Mb/s – 71,9 proc.
Kaimiškose vietovėse spartos rodikliai per metus pagerėjo nežymiai: 30 Mb/s greitis pasiekiamas 59,8 proc. (+1,9 proc.), o 100 Mb/s – 25,9 proc. (+2,4 proc.) namų ūkių.
2026 m. viduryje RRT planuoja surengti 700 MHz, 1500 MHz ir 2100 MHz radijo dažnių aukcionus. Tai padės užtikrinti spartesnį, atsparesnį ir kiekvienam prieinamą mobiliojo ryšio plėtrą visoje Lietuvoje. Aukciono rezultatai nulems, kaip mobilusis ryšys bus plėtojamas artimiausius penkerius metus.
Kol 5G naudotojų skaičius Lietuvoje sparčiai didėja, fiksuotojo ryšio plėtra, kaip rodo RRT tyrimas, praktiškai sustojo. Per dvejus metus 5G naudotojų skaičius išaugo daugiau nei 4,5 karto – iki 780 tūkst., o mobiliaisiais tinklais perduodamų duomenų apimtys padidėjo beveik 45 proc., tačiau kartu tai pradėjo kelti apkrovos problemų piko valandomis. Tuo metu šviesolaidinis internetas pasiekė tik 61,1 proc. gyvenamųjų patalpų – vos 0,5 procentinio punkto daugiau nei 2023 m.
„Tai signalizuoja tik vieną – be papildomos valstybės paramos šviesolaidinio tinklo plėtra nepaspartės. Be stipraus fiksuotojo ryšio nebus ir kokybiško mobiliojo – todėl sprendimai čia reikalingi ne tik iš operatorių, bet ir iš valstybės, savivaldybių bei pačių gyventojų“, – dėmesį atkreipia J. Šovienė.
Fiksuotojo ir mobiliojo ryšio aprėpties situacija šiais metais savivaldybėse iš esmės išliko tokia pati kaip 2023 m. – didžiausia aprėptis fiksuojama didmiesčiuose, o mažiausia Alytaus, Lazdijų, Ignalinos, Pagėgių, Skuodo, Šilalės ir Molėtų rajonuose. Tai rodo, kad teritoriniai skirtumai išlieka struktūriniai ir per dvejus metus reikšmingai nesumažėjo.
Anot RRT pirmininkės, ryšio infrastruktūros plėtra regionuose priklauso ne tik nuo operatorių investicijų, bet ir nuo savivaldybių bei vietos bendruomenių sprendimų. Ten, kur leidimų išdavimas ir derinimo procedūros yra aiškios ir greitos, tinklų plėtra vyksta sklandžiau. Užsitęsusios procedūros ar neaiškūs reikalavimai didina projektų kaštus ir stabdo investicijas.
Gruodį Lietuvoje oficialiai nutrauktas 3G tinklų veikimas. Ši technologija jau buvo pasenusi, o dauguma šiuolaikinių įrenginių palaiko spartesnes 4G arba 5G technologijas.
„3G išjungimas leis mobiliojo ryšio operatoriams sutelkti spektro išteklius į kokybiškesnį ir spartesnį ryšį, ypač tiems, kurie gyvena šalies regionuose ir pasienyje“, – sako J. Šovienė.
Vartotojai, kurių telefonai ir įrenginiai palaiko 4G ar 5G, jokio skirtumo nepajus.
Naujausi mobiliojo ryšio aprėpties ir spartos duomenys: https://www.rrt.lt/judriojo-rysio-tinklu-tiketinos-aprepties-zonos-ir-teoriniu-spartos-skaiciavimu-zonos/
Plačiajuosčio ryšio aprėpčių žemėlapis: https://placiajuostis.rrt.lt/2025/
Bendrosios elektroninių ryšių sektoriaus pajamos pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su analogišku laikotarpiu pernai, išaugo 5,8 proc., iki 205,1 mln. Eur, rodo Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) surinkti duomenys.
Tendencijos kol kas nesikeičia – didžiausią įtaką tokiam augimui turi pajamos, gautos už mobiliojo interneto paslaugas. Jos per pirmus tris metų mėnesius pasiekė 87 mln. Eur ir sudarė 42,4 proc. visų elektroninių ryšių sektoriaus pajamų.
Toliau auga ir mobiliuoju ryšiu išsiųstų ir priimtų duomenų kiekis. Palyginti su 2022 m. I ketvirčiu, šiemet jų išsiųsta ir priimta 25 proc. daugiau. Ši tendencija atspindi ir mažėjantį tradicinių paslaugų teikiamų fiksuoto ryšio tinklais, pvz. televizijos, kalbinio ryšio paslaugų gavėjų skaičiaus mažėjimą.
Nuosekliai didėja ir įrenginių tarpusavio sąveikai naudojamų ryšio numerių M2M (angl. Machine to Machine, Man to Machine, Machine to Man) paslaugoms teikti skaičius. Palyginti su 2022 m. IV ketv., padidėjo 17,1 proc., iki 871,5 tūkst.
„535,2 tūkst., arba 61,4 proc. visų M2M paslaugų buvo teikiamos tarp įrenginių, pavyzdžiui, perduodant įvairių skaitiklių duomenis. Pagal galinių įrenginių, naudojamų M2M paslaugoms teikti, skaičių UAB „Bitė Lietuva“ užėmė 50 proc. rinkos“, – aiškina Raimonda Purvienė, RRT elektroninių ryšių reguliavimo grupės patarėja.
2023 m. I ketv. fiksuotojo kalbinio ryšio paslaugų gavėjų skaičius buvo mažiausias nuo 2021 metų. Jis per metus sumažėjo 12,3 proc., iki 241,7 tūkst.
„Mažėja ir fiksuotojo ryšio tinkle inicijuotų skambučių trukmė. Šiemet ji trumpesnė 26,1 proc., palyginti su2022 m. I ketvirčiu. Tikėtina, kad šiam mažėjimui įtakos turi ir mobiliojo kalbinio ryšio paslaugų ir ne elektroninių ryšių paslaugų, pavyzdžiui, „Viber“, „WhatsApp“, „Facebook Messenger“ naudojimas“, – teigia R. Purvienė, RRT ekspertė.
2023 m. I ketvirčio elektroninių ryšių sektoriaus apžvalga parengta remiantis elektroninių ryšių paslaugų teikėjų RRT pateiktais duomenimis apie per 2023 m. pirmąjį ketvirtį vykdytą veiklą. Visa apžvalga paskelbta RRT tinklalapyje.
Įsigijus naują išmanųjį, pradėti juo naudotis norisi iš karto. Tačiau technologijų ekspertai pataria prieš tai pasirūpinti senuoju ir jame esančia asmenine informacija, ypač, jei įrenginį ketinama parduoti ar padovanoti.
Jūsų dėmesiui – Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, dalijasi 4 patarimais, kaip tinkamai ir saugiai atsisveikinti su senuoju telefonu.
1. Visų svarbiausia – kontaktai
Kontaktų sąrašas yra viena svarbiausių telefone esančios informacijos dalių, todėl pradėti reikėtų būtent nuo jų perkėlimo. Gera žinia – tiek „iOS“, tiek „Android“ operacinės sistemos juos nuolat išsaugo internetiniuose serveriuose, todėl numerius perkelti į naująjį įrenginį galima vos kelių mygtukų paspaudimu.
„iPhone“ telefonų savininkų kontaktai yra laikomi „iCloud“ debesyje, iš kurio duomenis nukopijuoti galima paskyroje suvedus savo „Apple ID“ slaptažodį. Tuo tarpu su „Android“ viskas dar paprasčiau – tereikia prisijungti prie savo „Google“ paskyros naujajame įrenginyje ir visi serveryje turimi numeriai atsiras adresų knygutėje.
Tiesa, prieš tai patikrinkite, ar jūsų senajame telefone kontaktai debesyje yra reguliariai atnaujinami – t. y. nustatymų skiltyje įjungtos „Back Up“ (liet. Atsarginės kopijos) ir „Sync Contacts“ (liet. Sinchronizuoti kontaktus) funkcijos.
2. Išsaugojimo vertos akimirkos
Kai sėkmingai perkelsite savo artimųjų, draugų ir kolegų telefonų numerius, nepamirškite išsaugoti ir kitos savo privačios informacijos: nuotraukų, vaizdo bei muzikos įrašų. Šių duomenų atsargines kopijas visuomet galima kaupti interneto saugyklose, iš kurių vėliau patogiai atsisiųsite reikalingus failus į bet kurį įrenginį. „Apple“ savininkai turinį pekelti gali į tą patį „iCloud“ debesį, o „Android“ – į „Google Drive“ bei „Google Photos“ platformas.
Žinoma, nuotraukas bei kitus duomenis galima nukopijuoti ir tiesiai į naująjį telefoną arba kompiuterį – turintieji „Android“ tai padaryti gali per USB jungtį. Ja tereikia sujungti abu įrenginius ir ekrane atsiradus „File transfers“ (liet. Duomenų perkėlimas) užklausai – ją patvirtinti. Tuo tarpu „iPhone“ savininkams laido net nereikia, užteks kompiuteryje įjungti „iTunes“ platformą, viršutinėje meniu juostoje pasirinkti telefono ikonėlę ir atsiradusioje lentelėje paspausti mygtuką „Back Up Now“ (liet. Sukurti atsarginę kopiją dabar).
3. Išvalykite telefono atmintį
Kai kontaktai ir duomenys bus išsaugoti, telefoną beliks paruošti kelionei į naujo savininko rankas. Visų pirma, nustatymų skiltyje reikėtų atsijungti nuo visų paskyrų: el. pašto, susirašinėjimo platformų ir socialinių tinklų, o tuomet – ištrinti visą telefone esančią informaciją.
Lengviausias būdas tai padaryti – nustatymuose pasirinkti funkciją „Reset“ (liet. Atstatyti), o tuomet – „Erase All Content And Settings“ (liet. Ištrinti visą turinį ir nustatymus). Tokiu būdu bus ištrinta telefonų knygelė, įrašytos programėlės, žaidimai, nuotraukos, vaizdo įrašai, interneto naršymo istorija ir internetiniai prisijungimų slaptažodžiai. Po šio proceso išmaniajame liks tik tos programos, kurias įdiegė pats telefono gamintojas, o senasis įrenginys bus paruoštas pardavimui arba dovanojimui.
Norint dar daugiau saugumo, prieš atkuriant gamyklinius parametrus, visus duomenis galima ir užšifruoti – nustatymuose reikėtų pasirinkti saugumo skiltį, o joje spausti „Encrypt“ (liet. Šifruoti). Tuomet būsite užtikrinti, kad informacija liks užkoduota visam laikui.
4. Nepalikite senojo telefono stalčiuje
Jei neturite kam atiduoti ar padovanoti senojo telefono, nepaslėpkite jo stalčiuje. Operatorius „Tele2“ visoje šalyje superka nebenaudojamus išmaniuosius arba pasirūpina jų perdirbimu.
Senąjį įrenginį tiesiog atneškite į bet kurį operatoriaus saloną ir jo darbuotojai nustatys telefono vertę. Už šią sumą galėsite įsigyti aksesuarų išmaniesiems arba padengti dalį naujojo telefono sumos. Jeigu paaiškės, kad senasis įrenginys yra labai prastos būklės ir negali būti parduodamas – operatorius pasirūpins tinkamu jo perdirbimui.