„Ookla“ duomenimis, 2026 m. pirmąjį pusmetį „Tele2“ 5G tinklas Lietuvoje buvo greičiausias. Ryšio kokybę lemia ne tik 5G simbolis telefone, bet ir reali interneto sparta.
„Mobiliojo ryšio greitį lemia ne viena technologija ar dažnis. Svarbus visas derinys – turimas radijo spektras, bazinių stočių tankis, jų pajėgumas ir tai, kaip efektyviai valdomas duomenų srautas. Visa tai galiausiai virsta vienu dalyku – didesne sparta vartotojui“, – sako „Tele2“ technikos direktorius Baltijos šalims Valerij Kovzan.
Greitas - pagal vartotojų matavimus
Mobiliojo interneto naudojimas auga sparčiai. Vien per pirmąjį šių metų ketvirtį „Tele2“ tinkle perduotų duomenų kiekis, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo maždaug penktadaliu.
Daugėja aukštos raiškos vaizdo turinio, debesijos paslaugų, nuotolinio darbo įrankių, internetinių žaidimų, o mobilusis internetas vis dažniau naudojamas ir kitiems įrenginiams prijungti. Su augančiu vartojimu, auga ir klientų lūkesčiain interneto greičiui.
„Tele2“ strategija nuo pat pradžių buvo investuoti į greitą 5G. Matome, kad tai atsiperka – greičiausio 5G apdovanojimas skiriamas vertinant realių vartotojų matavimų duomenis platformoje „Speedtest”, todėl atspindi kasdienę žmonių patirtį naudojantis mobiliuoju internetu. Ir toliau nuolat didiame tinklo pajėgumus ir investuojame ten, kur poreikis didžiausias, kad didelę spartą būtų galima išlaikyti toliau augant klientų poreikiams“, – aiškina V. Kovzan.
Operatoriaus duomenimis, „Tele2“ 5G ryšys pasiekiamas jau 91,5 proc. Lietuvos gyventojų. Bendras bendrovės bazinių stočių skaičius viršija 1600, iš jų daugiau kaip 1220 jau palaiko 5G ryšį. Daugiau kaip penktadalis viso „Tele2“ tinkle perduodamo mobiliojo interneto srauto jau keliauja 5G tinklu.
Daugiau dažnių – daugiau greičio
Vienas būdų didinti tinklo spartą – papildomas radijo spektras. Šiemet „Tele2“ užsitikrino papildomus 1500 MHz ir 700 MHz dažnius.
Skirtingi dažniai tinkle atlieka skirtingą vaidmenį: žemesni 700 MHz dažniai padeda užtikrinti platesnę aprėptį ir geresnį ryšį pastatų viduje, o papildomas spektras suteikia daugiau pajėgumo ir leidžia perduoti daugiau duomenų vienu metu.
„Dažnius galima palyginti su eismo juostomis kelyje. Kuo jų daugiau, tuo daugiau duomenų vienu metu gali judėti tinklu. Papildomas spektras leidžia didinti tinklo spartą ten, kur duomenų srautas yra didžiausias“, – sako V. Kovzan.
Investicijos į greitį tęsiamos
Vien per pirmąjį 2026 m. ketvirtį „Tele2“ į ryšio kokybę investavo 5,8 mln. eurų – ketvirtadaliu daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Nuo 2021 m. investicijos į 5G tinklą Lietuvoje jau siekia beveik 14 mln. eurų.
Bendrovė toliau modernizuoja bazines stotis, didina jų pajėgumą ir diegia papildomus dažnius. Taip siekiama ne tik plėsti 5G tinklą, bet ir išlaikyti aukštą jo spartą augant duomenų kiekiui.
„Greičiausio 5G įvertinimas mums nėra finišo linija. Duomenų vartojimas auga, todėl ir tinklas turi stiprėti kartu. Mūsų tikslas – ne tik šiandien būti greičiausiems, bet ir išlaikyti šį pranašumą ateityje“, – sako V. Kovzan.
Šią vasarą vykstant didiesiems renginiams ir festivaliams „Tele2“ pasitelkė specialaus ryšio sprendimus gerinant ryšį tose vietose.
„Kiekvieną renginį vertiname individualiai. Svarbu ne tik tai, kiek žmonių jame dalyvaus, bet ir kur jis vyksta. Miesto koncertų erdvėje dažniausiai galima sustiprinti jau esamą tinklą, tačiau festivalyje atokesnėje vietovėje dažnu atveju tenka sukurti laikiną ryšio infrastruktūrą“, – sako „Tele2“ technikos direktorius Baltijos šalims Valerij Kovzan.
Vienas svarbiausių vasaros koncertų taškų
Vilniaus Kalnų parke šią vasarą jau koncertavo Andrius Mamontovas, vyko „Lithuanian Pride“ koncertas, „Juodas Vilnius 2026“, „Sting 3.0 Tour“, Ansamblių vakaras „Metų ritmu“, o rugpjūtį koncertų sezoną pratęsė „The Cure“, „Sounds Good Vilnius | Moby“, „Nick Cave & The Bad Seeds“.
Šioje vietoje „Tele2“ jau trečius metus iš eilės renginių laikotarpiu naudoja laikiną mobilią bazinę stotį. Ji padeda padidinti tinklo talpą tada, kai vienoje teritorijoje per trumpą laiką susirenka tūkstančiai lankytojų.
„Per didelį koncertą tinklo naudojimas gali pasikeisti vos per kelias valandas. Žmonės vienu metu tikrina bilietus, skambina, siunčia žinutes, filmuoja ir kelia turinį į socialinius tinklus. Todėl svarbu, kad signalas būtų pasiekiamasir kokybiškai aptarnautų pasidėjusį naudotojų kiekį vienu metu“, – aiškina V. Kovzan.
Padeda išmaniosios antenos
Naudojantis 5G ryšiu dideliuose renginiuose, svarbus ne tik tinklo padengimas, bet ir jo talpa. Todėl „Tele2“ pasitelkia išmaniąsias „Massive MIMO“ antenas, kurios leidžia vienu metu kokybišką 5G ryšį užtikrinti didesniam skaičiui žmonių.
Šią vasarą „Tele2“ pradėjo naudoti naujos kartos 64 siųstuvų ir imtuvų elementų antenas, pakeitusias anksčiau naudotus 32 elementų sprendimus. Jos padeda efektyviau išnaudoti turimus dažnius, palaikyti didesnę tinklo talpą ir sklandesnį duomenų perdavimą net esant didelei miniai.
„Paprastai tariant, tokia antena gali tikslingiau nukreipti stiprų signalą skirtingomis kryptymis ir kokybiškiau aptarnauti atskirus renginio vietos sektorius. Tai leidžia vienu metu dar kokybiškiau aptarnauti daugiau vartotojų ir išlaikyti sklandesnius vaizdo bei balso skambučius“, – sako V. Kovzan.
Atokesnėse vietovėse prireikia kitokių sprendimų
Papildomų sprendimų prireikia renginiams, vykstantiems toliau nuo didžiųjų miestų. Tokiose vietovėse didžiąją metų dalį būna palyginti nedaug žmonių, tačiau festivalio savaitgalį lankytojų skaičius gali išaugti dešimtimis kartų.
Šią vasarą „Tele2“ ryšio infrastruktūra buvo sustiprinta festivalio „Kilkim Žaibu“ vietoje Lėne, Ukmergės rajone. Čia pastatyta nuolatinė bazinė stotis, todėl jos naudą pajunta ne tik festivalio lankytojai, bet ir vietos gyventojai.
Papildomi sprendimai pasitelkti ir Žagarės vyšnių festivalyje prie Žvelgaičių ežero bei „1006 km“ lenktynėse Palangoje. Nauja bazinė stotis taip pat įrengta S. Žukausko poligono teritorijoje, kur vyko „DAIMEX Baltic“ dronų renginys.
„Vietovė, kurioje įprastai būna nedaug žmonių, festivalio metu kelioms dienoms gali sulaukti tūkstančių lankytojų. Todėl vienur pakanka padidinti jau veikiančios stoties pajėgumą, kitur reikia mobilios stoties ar naujos infrastruktūros“, – teigia V. Kovzan.
Ryšys - ne tik dėl socialinių tinklų
Stabilus mobilusis ryšys dideliuose renginiuose reikalingas ne tik norint pasidalinti nuotrauka ar vaizdo įrašu. Lankytojai telefonu naudojasi bilietams, navigacijai, pavežėjų programėlėms ir bendravimui tarpusavyje. Interneto reikia ir prekybininkams, priimantiems elektroninius mokėjimus, bei renginio organizatoriams.
Didelėms minioms pritaikyti sprendimai kai kuriose vietose veikia ir nuolat. Vilniaus Vingio parke, Kauno Dainų slėnyje ir Dariaus ir Girėno stadione Kaune įrengtos specialios stacionarios bazinės stotys bei antenos, galinčios aptarnauti itin didelius lankytojų srautus.
Šiuo metu „Tele2“ greitasis 5G ryšys pasiekiamas 90,2 proc. Lietuvos populiacijos, o 4G ryšys dengia 99,99 proc. populiacijos. Bendrovės bazinių stočių skaičius viršija 1600.
Remiantis tarptautinės interneto greičio matavimo bendrovės „Ookla“ 2026 m. pirmojo pusmečio matavimais, „Tele2“ 5G internetas pripažintas greičiausiu Lietuvoje. Apdovanojimas skiriamas vertinant realių vartotojų matavimų duomenis platformoje „Speedtest“.
Namuose greitas internetas yra savaime suprantamas dalykas, tačiau ne visada žinome, kur jį geriausia laikyti, kad interneto ryšys būtų geriausias ir kada verta atnaujinti ar perkrauti interneto modemą. „Tele2“ mobiliosios įrangos produktų grupės vadovas Edgaras Bartos atsako kaip tikslingai pasirūpinti interneto modemu.
„Iš tikrųjų modemas yra vienas svarbiausių gero ryšio grandinės elementų. Galima turėti naujausio modelio telefoną ar kompiuterį, bet jei namuose stovi kelių metų senumo įrenginys, jis paprasčiausiai nesugebės išnaudoti viso galimo interneto greičio. Interneto kokybei įtakos gali daryti faktoriai, apie kuriuos dažnas net nesusimąsto. Kokybė gali suprastėti dėl netinkamai parinktos vietos modemui pastatyti, dėl per storų namo sienų, pasenusios įrangos ar per didelio prijungtų įrenginių skaičiaus“, – sako E. Bartos.
Kodėl modemo nereikėtų slėpti spintelėje
Pasak specialisto, žmonės interneto modemą dažnai laiko ten, kur jis mažiau matomas – spintelėje, už televizoriaus ar po stalu. Tačiau ryšiui tai ne visada palanku, nes modemas ne tik priima signalą iš bokšto, bet ir skleidžia „Wi-Fi“ ryšį namuose, todėl kuo daugiau kliūčių aplink, tuo mažiau galimybių išnaudoti visą jo potencialą.
„Modemo vieta iš tikrųjų turi nemažą įtaką interneto kokybei. Jis ne tik priima signalą iš bokšto, bet ir skleidžia „Wi-Fi“ radijo bangas. Jos elgiasi panašiai kaip šviesa – kuo daugiau kliūčių pakeliui, tuo silpnesnis bus signalas. Pavyzdžiui, spintelės sienelė, storos sienos ar metaliniai paviršiai gali gerokai susilpninti signalą. Televizorius taip pat nėra geras kaimynas modemui, nes jo metalinės dalys gali veikti kaip savotiškas skydas, kuris blokuoja ar atspindi radijo bangas – dėl to taip pat gali susilpnėti ryšys“, – aiškina E. Bartos.
Anot jo, dažniausiai geriausia vieta modemui yra atvira erdvė, maždaug 1–1,5 metro aukštyje, o 4G ir 5G modemams dažnai naudinga vieta arčiau lango. Svarbu tik vengti užstatymo baldais ir tiesioginių saulės spindulių.
Naujos statybos namas ryšiui nebūtinai palankesnis
Nemažai žmonių nustemba, kai naujos statybos name ryšio galimybės kartais būna kuklesnės nei senesniame bute. Pasak eksperto, tam yra labai paprastas paaiškinimas.
„Modernūs langai dažnai turi metalizuotą sluoksnį, kuris padeda išlaikyti šilumą, tačiau jis gali slopinti ir radijo signalą. Be to, naujuose pastatuose dažnai naudojama daug armuoto betono. Sienose esanti armatūra veikia kaip metalinis tinklas, kuris gali gerokai susilpninti mobiliojo ryšio signalą. Dėl to kartais nutinka paradoksas – senesniame plytiniame name internetas gali veikti net geriau nei visiškai naujame, labai sandariame pastate“, – pasakoja E. Bartos.
Anot jo, tokiais atvejais vienas iš galimų sprendimų gali būti išorinis 5G modemas, montuojamas lauke. Taip galima geriau apeiti pastato konstrukcijų įtaką ir namuose stabiliau paskirstyti ryšį.
Perkrauti modemą tikrai verta
Dar vienas dažnas klausimas – ar tikrai verta perkrauti modemą, jei norisi stabilesnio veikimo. Pasak E. Bartos, tai nėra tik įprotis ar senas patarimas iš technikos laikų. Modemas iš esmės yra nedidelis kompiuteris, todėl jam, kaip ir kitiems išmaniems įrenginiams, kartais praverčia paprastas perkrovimas.
„Perkrovus modemą jis iš naujo nuskenuoja aplinką ir gali pasirinkti mažiau apkrautą „Wi-Fi“ kanalą. Be to, perkrovimas tiesiog išvalo laikinas klaidas ir leidžia įrenginiui veikti stabiliau. Tiesa, verta žinoti, kad modernūs modemai dalį šių procesų atlieka ir automatiškai, vartotojui to net nepastebint“, – sako E. Bartos.
„Dar veikia“ nereiškia, kad atitinka poreikius
Pasak eksperto, dar vienas labai gajus įsitikinimas – kad modemą verta keisti tik tada, kai jis visai nustoja veikti. Tai patvirtina ir „Tele2“ atlikta klientų apklausa, parodžiusi, kad 64 proc. apklaustųjų modemą naudoja nuo pat paslaugos įsigijimo ir jo nėra keitę nė karto. Tačiau technologijos keičiasi greičiau nei pats įrenginys nusidėvi fiziškai. Per tą laiką pasikeičia ir „Wi-Fi“ standartai, ir namuose naudojamų įrenginių kiekis.
„Senesni modemai dažnai palaiko tik „Wi-Fi 4“ ar „Wi-Fi 5“, o nauji telefonai, kompiuteriai ir televizoriai geriausiai veikia su „Wi-Fi 6“ ar naujesnėmis technologijomis. Dėl to net turint greitą interneto planą senas modemas gali tapti silpniausia vieta visoje sistemoje. Būtent todėl ryšio specialistai dažniausiai rekomenduoja modemą atnaujinti maždaug kas 3–4 metus, kad jis atitiktų dabartinius greičio, saugumo ir įrenginių kiekio poreikius. O jei kyla abejonių, skirtumą paprasčiausia įvertinti praktiškai – „Tele2“ klientai atnaujintą modemą gali 14 dienų išbandyti nemokamai“, – teigia E. Bartos.
Lietuvos gyventojai šiomis dienomis vis daugiau ir daugiau keliauja. Tačiau iškeliavus į užsienio gali iškilti iššūkių - mobilusis telefonas negali prisijungti prie mobiliojo ryšio tinklo ar neveikia mobilusis internetas. Ekspertas pataria ką reikia daryti prieš kelionę, kad neiškiltų nereikalingų iššūkių.
„Išmanusis telefonas kelionėje atlieka daugybę funkcijų – nuo navigacijos iki skrydžių informacijos tikrinimo ar atsiskaitymų. Todėl praradus ryšį užsienyje gali kilti ne tik nepatogumų, bet ir streso. Vis dėlto dažniausiai ryšio problema būna susijusi su keliais nustatymais, kuriuos galima greitai patikrinti pačiame telefone“, – sako Mindaugas Rauba, „Bitė Lietuva“ technologijų direktorius.
Pasak jo, pirmiausia verta įsitikinti, kad telefone įjungti mobilieji duomenys ir tarptinklinis ryšys (angl. data roaming). Jei ši funkcija išjungta, telefonas neprisijungs prie užsienio operatorių tinklų, todėl neveiks nei mobilusis internetas, nei dalis kitų ryšio paslaugų.
„Kartais žmonės „roamingą“ būna išjungę sąmoningai telefono nustatymuose, ypač jei niekur nekeliauja. Tačiau pamiršus šią funkciją aktyvuoti, telefonas užsienyje tiesiog negalės naudotis vietinių ryšio tiekėjų tinklais“, – aiškina M. Rauba.
Kita dažna priežastis – pasiektas mobiliųjų duomenų naudojimo ar išlaidų limitas. Apie tai „Bitės“ ir „Labas“ klientai paprastai informuojami SMS žinutėmis. Taip pat šią informaciją galima pasitikrinti savitarnoje.
Jei telefonas vis tiek neprisijungia prie vietos tiekėjo tinklo, pašnekovas pataria rankiniu būdu pasirinkti kitą mobiliojo ryšio tiekėją.
„Automatinis tinklo pasirinkimas dažniausiai veikia sklandžiai, tačiau kartais telefonas prisijungia prie operatoriaus, kurio ryšys konkrečioje vietoje silpnesnis. Tokiu atveju verta nustatymuose pasirinkti kitą vietinį ryšio tiekėją iš galimų operatorių sąrašo“, – sako „Bitė Lietuva“ technologijų direktorius.
Jeigu problema išlieka, gali padėti tinklo nustatymų atstatymas į gamyklinius arba telefono paleidimas iš naujo. Jei telefonas užsienyje vis tiek neprisijungia prie tinklo, ekspertas pataria kreiptis į savo ryšio tiekėją. „Bitės“ specialistai gali padėti patikrinti ryšio nustatymus ar kitus techninius parametrus ir padėti atkurti ryšį.
Pataria pasitikrinti dar prieš kelionę
Ruošiantis į kelionę patariama pasitikrinti ne tik asmens dokumentų galiojimą, bet ir mobiliojo ryšio niuansus.
„Prieš kelionę verta pasitikrinti savo mobiliojo ryšio plano sąlygas – kiek mobiliųjų duomenų galėsite naudoti užsienyje ir ar galioja tie patys tarifai kaip Lietuvoje. Taip pat rekomenduojama įsitikinti, kad telefone aktyvuotas tarptinklinis ryšys ir atsisiųsti programėles, kurių gali prireikti kelionės metu, pavyzdžiui, navigacijos ar viešojo transporto“, – pataria skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė“ technologijų direktorius.
Jo teigimu, ypač svarbu planuojant kelionę už Europos Sąjungos (ES) ribų iš anksto pasidomėti mobiliojo interneto kainomis ir, jei reikia, užsisakyti specialų duomenų paketą. Juo labiau, kad kai kuriose šalyse mobiliojo interneto kaina gali būti gerokai didesnė nei ES šalyse.
Atvykus į kitą šalį ir prisijungus prie vietinio mobiliojo ryšio tinklo „Bitės“ ir „Labas“ klientai informuojami SMS žinute apie jiems taikomus tarifus. Prireikus papildomų duomenų, juos galima lengvai užsakyti ir kelionės metu.
Nuo 2021 m. visoje Europos Sąjungoje, pagal įstatymą, namai ar jų detalės turi būti A++ energinės klasės. Tačiau ne visada tokie pastatai pasižymi puikiu ryšiu. Ekspertai pabrėžia, kad tokią problemą galima labai lengvai išspręsti.
„Geras mobilusis ryšys nėra vien tik ryšio tiekėjo atsakomybė ar tinklo konkrečioje vietovėje stiprumo klausimas. Tai priklauso ir nuo pačių pastatų – itin sandarios konstrukcijos ir šilumą sulaikančios medžiagos tampa barjeru radijo bangoms, todėl pastatų viduje ar po žeme esančiose erdvėse ryšys gali susilpnėti. Kuo konstrukcijos sandaresnės, tuo daugiau dėmesio reikia skirti sprendimams, leidžiantiems ryšio signalui pasiekti patalpas“, – sako Arūnas Mickevičius, „Bitė Lietuva“ generalinis direktorius.
Pasak jo, net ir moderniuose naujos statybos namuose ryšys gali susilpnėti tam tikrose erdvėse. Pavyzdžiui, lifte nutrūksta pokalbis, o požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje neveikia mobilusis internetas.
„Dažnai ryšio kokybę pastatų viduje lemia ne tinklo trūkumai, o fizikos dėsniai. Radijo bangos sunkiai prasiskverbia per naujas statybos konstrukcijas, „nemėgsta“ betono, metalo ir grunto, tad tokiose vietose, kaip rūsiai, liftai ar požeminės automobilių aikštelės, signalas natūraliai susilpnėja. Kuo daugiau kliūčių tarp telefono ir ryšio bokšto, tuo ryšys silpnesnis. Tai – universalus reiškinys, su kuriuo susiduria žmonės visame pasaulyje“, – paaiškina Mindaugas Rauba, „Bitė Lietuva“ technologijų direktorius.
Anot jo, liftuose signalą labiausiai riboja metalinės konstrukcijos, o požeminėse automobilių aikštelėse – storos gelžbetonio konstrukcijos ir žemės sluoksnis virš patalpų. Tokiose erdvėse nutrūkęs ryšys gali sukelti ne tik nepatogumų, bet ir nesaugumo jausmą.
Vis dėlto techniniai sprendimai egzistuoja. Pasak eksperto, verslo centruose ar didesniuose objektuose vis dažniau įrengiamos vidinės anteninės sistemos, kurios signalą paskirsto pastato viduje.
„Pastatuose, liftuose ar požeminėse automobilių stovėjimo aikštelėse galime įrengti vidines antenas ir prie jų prijungti tokią pačią įrangą kaip ryšio bokštuose. Taip užtikrinamas stabilus 4G ryšys. Tačiau 5G technologijai jau reikalingi naujos kartos sprendimai – pastato viduje montuojami aktyvūs elementai, panašūs į „Wi-Fi“ prieigos taškus, kurie užtikrina greitą ir patikimą ryšį net ir po žeme“, – aiškina M. Rauba.
Tokie sprendimai dažniausiai diegiami bendradarbiaujant su pastato vystytojais, nes reikalinga papildoma infrastruktūra. Sprendimų yra ir gyvenamiesiems A++ energinės klasės pastatams.
„Įprastai mobilusis ryšys veikia kelių dažnių kombinacijoje, o kiekvienas jų pastato viduje sklinda skirtingai. Tad jei su skambučių kokybe nekyla problemų, A++ energinės klasės gyvenamuosiuose pastatuose interneto greitis gali būti mažesnis. Tokiais atvejais dažnai privalu namuose įsirengti 5G namų interneto maršrutizatorius su išorine antena. O jei skambučiams nepakanka 4G ryšio signalo stiprumo, galima skambinti su „VoWi-Fi“ skambučių technologija, kuri naudoja namų „Wi-Fi“ tinklą“, – pataria M. Rauba.
