Šiaulių bankas savo klientams pristato „Apple Pay“ – saugesnį, patikimesnį ir privatesnį atsiskaitymo būdą. Klientams nebereikės perduoti savo kortelės kitiems žmonėms, liesti fizinių mygtukų ar naudoti grynųjų pinigų. Kiekvieną operaciją apsaugo „iPhone“ galia.

Net 7 iš 10 vaikų turinčių šalies gyventojų įsitikinę, kad internetas nėra saugi vieta jų vaikams. Tokią realybę atskleidė mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ Lietuvoje atliktas tyrimas*.

Paaiškėjo ir tai, kad nepaisant nuogąstavimų savo vaikų apsauga internete pasirūpina ne visi – tėvų kontrolės griežtumas mažėja, o papildomas apsaugos priemones įdiegia tik ketvirtadalis tėvų, auginančių vaikus iki 18 metų. 

Susirūpinę, bet mažiau griežti

„Tele2“ jau antrus metus iš eilės vykdomas interneto saugumo vaikams tyrimas parodė, kad net 8 iš 10 suaugusiųjų patys vienaip ar kitaip buvo susidūrę su nesaugiomis situacijomis internete ar telefonu. Nors su grėsmėmis jau yra susidūrę ir jų vaikai, apsaugos priemones vis dar naudoja mažuma.

Tyrimo dalyvių teirautasi apie požiūrį į vaikų saugumą internete, naudojimosi internetu kontrolę, informavimą apie galimas grėsmes ir kitus susijusius aspektus. Paaiškėjo, kad 7 iš 10 tėvų mano (69 proc.), jog internetas nėra saugi vieta vaikams. Dėl šios priežasties dauguma tėvų vienu ar kitu būdu imasi kontrolės priemonių – tikrina, ką vaikai veikia internete, kokį turinį vartoja. 

Vis dėlto, pastebima tendencija, kad tėvų griežtumas per metus sumažėjo – 31 proc. tėvų mano, kad užtenka tik retkarčiais patikrinti vaiko veiklą internete (pernai tokį atsakymą rinkosi 24 proc.). Tyrimas taip pat parodė, kad didžioji dalis Lietuvos tėvų – 8 iš 10 – riboja vaikų laiką bei turinį internete. Dažniausiai tėvai riboja atžalų dienos naršymo limitą.

„Daugiau nei pusė apklaustųjų (54 proc.) yra sulaukę įtarimą keliančių žinučių ar skambučių iš nepažįstamų žmonių kalbančių užsienio kalba. Pusei respondentų taip pat yra tekę susidurti su internetiniais sukčiais. Tad akivaizdu, kad internetas suvokiamas kaip nesaugi vieta visoms amžiaus grupėms“, – pastebi Donatas Drakickas, „Tele2“ produkto vadovas.

Priemonių imasi ne visi

Nors ir pastebimas aiškus tėvų susirūpinimas dėl vaikų saugumo internete, toli gražu ne visi imasi konkrečių apsaugos veiksmų. Remiantis apklausos duomenimis, tik trečdalis tėvų (34 proc.), ribojančių vaiko laiką internete, įrenginyje yra įdiegę specialią programą. Per metus reikšmingo pokyčio nepastebima – 2023 m. šis rodiklis siekė 33 proc. Papildomų apsaugos priemonių nesiima net ir tie tėvai, kurių vaikai turėjo „nesaugios“ patirties internete.

Tėvai labiausiai nuogąstauja, kad vaikai susidurs su sukčiais ar apgavystėmis (37 proc.), turiniu ne pagal amžių (26 proc.), patirs patyčių (14 proc.). Tarp kitų tėvus labiausiai neraminančių grėsmių – seksualinis vaikų išnaudojimas (24 proc.).

Per metus „Tele2“ visos grupės mastu užblokavo daugiau kaip 5 milijonus bandymų pasiekti puslapius, kuriuose talpinamas nepilnamečių seksualinį išnaudojimą vaizduojantis turinys. Operatorius automatiškai blokuoja prieigą prie kenkėjiškų, žalingą turinį talpinančių ar vaikų išnaudojimą platinančių svetainių. 2021 m. „Tele2“ šį procesą automatizavo ir įgyvendino projektą „Project Arachnid“, kuris klasifikuoja ir blokuoja seksualinio pobūdžio svetaines.

„Tėvams rekomenduojama įsitikinti, kad vaikai tikrai gerai supranta saugaus naudojimosi internetu taisykles. Vaikai yra smalsūs, tad jei jau leidžiate vaikui naršyti internete, reikia su juo aptarti visas grėsmes. Visų pirma, patarkite vaikui soc. tinkluose nepriimti į draugus jokių nepažįstamų žmonių, net vaikų, nes žinome, kad po netikromis nuotraukomis gali slėptis piktavaliai žmonės. Taip pat svarbu mokyti kritinio mąstymo, jei iš vaiko prašoma kažkokių duomenų – vaikas turi suprasti, kad jų atskleisti negalima niekam“, – pataria D. Drakickas.

Ekspertas taip pat rekomenduoja pasirūpinti papildomomis apsaugos priemonėmis. Nuo daugelio kibernetinių grėsmių internete apsisaugoti gali padėti specialūs interneto apsaugos produktai. Pavyzdžiui, „Tele2“ tinklo lygmeniu įdiegta apsauga suteikia tėvams galimybę blokuoti netinkamą turinį: nustatyti, kad neveiktų tam tikri socialiniai tinklai, būtų užblokuota prieiga prie pornografinio turinio, prie su lošimais susijusių ir kitų žalingų svetainių. 

Be to, paslauga automatiškai aptinka kenkėjiškus puslapius ir akimirksniu užblokuoja prieigą prie jų. Apie bandymus įsilaužti klientai gali būti informuojami SMS žinute ar el. laiškais. Šią paslaugą užsisakyti galima operatoriaus savitarnos svetainėje, ji veikia tinklo lygmeniu, todėl įrenginyje nereikia kažko papildomai įdiegti ar konfigūruoti.

*Tyrimą „Vaikų saugumas internete“ bendrovės „Tele2“ užsakymu atliko UAB „Norstat“ 2024 m. vasario 15–26 d. Tyrimas reprezentuoja 18–65 metų amžiaus Lietuvos gyventojų, kurie turi vaikų iki 18 metų, nuomonę. Tyrimo metu apklausta 400 respondentų.

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) 2023 m. atliko mobiliosios interneto prieigos paslaugų kokybės rodiklių įvertinimo matavimus Lietuvos teritorijoje veikiančiuose operatorių UAB „Bitė Lietuva“, Telia Lietuva, AB, UAB „Tele2“ tinkluose. Matavimai parodė, kad vidutinė duomenų gavimo sparta padidėjo visų operatorių tinkluose – siekė 107-202 Mb/s, priklausomai nuo operatoriaus. 

„Didelę įtaką spartos augimui turėjo 5G technologijos diegimas, ypač miestuose – kai kuriuose iš jų vidutinė gavimo sparta viršija 300 Mb/s“, – sako Vaidotas Radzevičius, RRT elektroninių ryšių reguliavimo grupės vyriausiasis specialistas.

Pasak jo, duomenų siuntimo sparta, palyginti su 2022 m., taip pat paaugo visų operatorių tinkluose ir siekė nuo 19,1 iki 37,8 Mb/s. Tuo metu delsos vertė išliko panaši – 48–57 ms. Delsa rodo kokios reakcijos, greitos ar lėtos, į veiksmus atliekamus vartotojo galinėje įrangoje galima tikėtis iš tarnybinės stoties, kuri teikia turinį ar paslaugą. 

„Žema delsa aktuali realaus laiko veiklai, pavyzdžiui, kai žaidžiami kompiuteriniai žaidimais su kitais žaidėjais realiu laiku, tiesioginių vaizdo ar garso transliacijų metu, nuotolinio valdymo užduotims ir pan. Įprastų tinklalapių užkrovimo laikui delsa neturi didelės įtakos. Duomenų gavimo sparta, tarnybinės stoties (kurioje yra tinklalapis) apkrova, paties tinklalapio struktūra ir turinio elementai turi ženkliai didesnę įtaką per kiek laiko jis užsikraus“, – aiškina RRT atstovas.

Jo teigimu, sparčiai diegiama 5G technologija gali suteikti didesnes spartas ir mažesnes delsas nei iki šiol buvusios technologijos, tačiau viskas priklauso nuo pasirinkto šios technologijos diegimo būdo.

„Šiuo metu Lietuvoje 5G technologija veikia kartu su 4G, t. y. ne savarankiškame režime. Dėl šios priežasties vidutinių delsos verčių sumažėjimo, ką galėtų suteikti 5G, palyginti su praeitu laikotarpiu, nepastebėjome“, – pabrėžia ekspertas. 

Matavimai keliuose ir miestuose

RRT matavimus vykdė keliuose ir miestuose RRT automobiliu važiuojant pasirinktais maršrutais keliais ir miestų gatvėmis, o matavimai geležinkeliuose buvo atliekami keleivinio traukinio vagone važiuojant keleivių pervežimo maršrutais.

„Paslaugų kokybė keleiviniuose geležinkelių maršrutuose pagerėjo, tačiau išlieka tendencija, kad keliaujant geležinkeliais tikėtina gavimo sparta bus mažesnė nei keliaujant automobilių keliais ir miestų gatvėse. Geležinkeliai turi daugiau atkarpų, kur kelias eina miškais ar toliau nuo gyvenviečių, kur yra pastatyta mažiau bazinių stočių“, – dėsto  V. Radzevičius.

 Matavimų metu buvo pastebėta ir atkarpų keliuose, kur ryšio sąlygos ženkliai suprastėja arba mobilios interneto prieigos paslaugos teikimas iš viso nutrūksta, t. y. signalo lygis nukrenta ir jo nebepakanka ryšiui išlaikyti. 

„Dažniausiai taip nutinka tolstant nuo bazinės stoties, o kita bazinė, kuri turėtų perimti ryšio palaikymą, yra tiesiog per toli. Tokią situaciją pakeistų didesnis bazinių stočių skaičius ar sprendimas naudoti toliau sklindančius dažnius“, – sako V. Radzevičius, RRT elektroninių ryšių reguliavimo grupės vyr. specialistas.

Visą mobiliosios interneto prieigos ataskaitą rasite čia: https://www.rrt.lt/d/mobiliosios-interneto-prieigos-paslaugu-kokybes-rodikliu-ivertinimo-ataskaita-2/

Jei vis dar naudojatės trumpų vaizdo įrašų platforma „TikTok“ – verta suklusti. JAV Atstovų Rūmai ką tik priėmė svarbų įstatymo projektą, kurį patvirtinus visoje šalyje ši platforma būtų uždrausta. Pasak Luko Keraičio, „Tele2“ Inovacijų eksperto, šis pokytis susijęs su siekiu apsaugoti amerikiečius nuo galimo piktnaudžiavimo jų duomenimis. Pokyčiai paliestų ir Lietuvos naudotojus – dauguma populiariausių „TikTok“ kūrėjų – amerikiečiai, todėl jų turinio tiesiog nebeliktų. Veiksmų jau anksčiau ėmėsi ir Europos institucijos.

Priėmė svarbų žingsnį

Kovo 13 dieną JAV Atstovų Rūmai priėmė įstatymo projektą, pagal kurį Kinijos įmonė „ByteDance“ privalo parduoti „TikTok“ kitam valdytojui. Kitu atveju programėlė JAV bus užblokuota. Nors įstatymo projektas buvo priimtas absoliučia balsų dauguma, tam, kad jis taptų realiu įstatymu, jį dar turi priimti Senatas ir pasirašyti prezidentas Joe Bidenas. 

Anot L. Keraičio, šia tema JAV kalbama jau seniai. Prieš kelerius metus „TikTok“ uždraustas naudoti visų valstybės darbuotojų įrenginiuose – programėlės personalui naudoti neleidžia kariuomenė, gynybos departamentai, Baltieji rūmai.

„Iš esmės šis sprendimas pirmiausiai susijęs su politika, o tik paskui su technologijomis. „TikTok“ JAV naudojasi beveik pusė piliečių. 2021 m. Kinijoje įsigaliojęs įstatymas gali įpareigoti technologijų kompanijas atskleisti duomenis apie naudotojus valdžiai. Tad JAV baiminasi, kad tai gali būti saugumo grėsmė“, – sako L. Keraitis.

Kritikos susilaukė ir patys JAV sprendimų priėmėjai – kritikuojamas nusitaikymas į vieną „TikTok“ platformą, vietoje to, kad būtų kuriamas bendras įstatymas panašioms situacijoms spręsti. JAV ir kitose rinkose egzistuoja ir daugybė kitų populiarių Kinijos įmonių valdomų programėlių. 

„TikTok“ draudimas naudingas Amerikos milžinei „Meta“ („Facebook“, „Instagram“, „WhatsApp“ savininkei), nes pakerta pagrindinį konkurentą. Nepritariantys įstatymui taip pat sako, kad „ByteDance“ ir taip neturi gerų santykių su Kinijos valdžia, rizikuoti amerikiečių duomenimis jiems neapsimoka, tam nėra priežasčių“, – pastebi „Tele2“ Inovacijų ekspertas.

Nors prieš kelerius metus buvo skelbta, kad visų amerikiečių „TikTok“ duomenys tvarkomi fiziškai JAV esančiuose serveriuose, prižiūrimuose JAV kompanijų, šių metų pradžioje atliktas tyrimas vis dėlto atskleidė neištaisytas saugumo spragas. Paaiškėjo, kad nors ir neoficialiai, „ByteDance“ vis dar turėjo prieigą prie kai kurių individualių vartotojų duomenų.

„Anksčiau buvo minėta, bet pastaruoju metu vis tyliau aptariama ir rizika, kad „TikTok“ galėtų paveikti amerikiečius ir per patį vaizdo įrašų turinį. Pavyzdžiui, algoritmą paredaguodama taip, kad būtų rodomi Kinijai palankesnės JAV politinės partijos įrašai“, – teigia L. Keraitis.

Paveiktų ir Lietuvos naudotojus

Net ir vertinant visas saugumo rizikas, baiminamasi ir dėl galimų šio sprendimo padarinių. JAV rinkoje uždraudus „TikTok“, pagrindinio pajamų šaltinio netektų tūkstančiai amerikiečių kūrėjų. Be to, naudotojai netektų didelės dalies turinio, o tai paliestų ir naudotojus Lietuvoje.

„TikTok“ saugumas vis dažniau atsiduria ir Europos institucijų akiratyje. Praėjusiais metais svarbiausios ES politiką formuojančios institucijos – Europos Parlamentas, Europos Komisija ir Europos Vadovų Taryba – uždraudė naudoti „TikTok“ darbuotojų telefonuose. Šis sprendimas buvo priimtas siekiant apsisaugoti „nuo kibernetinio saugumo grėsmių ir veiksmų, kuriais gali būti pasinaudota kibernetinėms atakoms“.

„Meškos“ paslaugą „TikTok“ padarė išsiuntęs žinutes savo naudotojams, skatindamas juos skambinti savo įstatymų leidėjams ir skatinti juos balsuoti prieš „TikTok“ engiantį įstatymą, nes kitaip „bus paminta amerikiečių žodžio laisvė“. Kongresmenai ir kiti politikai iš tiesų sulaukė gausybės skambučių, daugiausia jaunimo, ne visada gerai suprantančio įstatymus. Jie tiesiog nenori, kad būtų uždrausta jų mėgstama programėlė. Kalbama, kad ši akcija tik dar labiau suvienijo JAV politikus parodyti „TikTok“ jo vietą. O ir pats „TikTok“, išsiųsdamas tokius raginimus naudotojams, viena koja žengė į JAV vidaus reikalus“, – sako L. Keraitis.

Mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ savo tinkle pradeda senosios kartos 3G ryšio išjungimą. Su nebeaktualiu 3G ryšiu visiškai bus atsisveikinta iki 2025 m. pabaigos. Dr. Evaldas Stankevičius, „Tele2“ tinklo planavimo ir strategijos vadovas, sako, kad šis pokytis vartotojams atneš ir papildomų naudų: modernėjant technologijoms, beveik nebenaudojamo 3G dažniai gali būti pernaudoti naujosios kartos ryšio tinklui gerinti.

Išjungimą lemia kelios priežastys

Tūkstantmečių sandūroje atsiradęs 3G ryšys po truputį praranda savo aktualumą – jį pakeitė pažangesnės 4G ir 5G tinklo technologijos. Kaip ir daugelyje kitų šalių, 3G ryšio dažniai „Tele2“ tinkle iki 2025 m. pabaigos bus perleisti 4G ir 5G tinklams, tad gyventojai raginami laiku atsinaujinti įrenginius ir SIM korteles.

Senosios kartos 3G ryšio jau visiškai atsisakė arba tinklų išjungimą įgyvendina daugybė pasaulio šalių. Tarp jų – Čekija, Vokietija, Danija, Vengrija, Singapūras, Malaizija, Australija, Jungtinė Karalystė, Ispanija, Graikija, Japonija. Anot dr. E. Stankevičiaus, mobiliojo ryšio technologijų kaitą labiausiai lemia besikeičiantys vartotojų poreikiai ir lūkesčiai, taip pat bendra technologijų sektoriaus ir interneto pažanga.

„Tam, kad naujos technologijos veiktų efektyviai ir kokybiškai, o resursų užtektų visiems, reikalingi specialūs dažniai. Išjungus senas technologijas, jose naudojami dažniai gali būti dar efektyviau panaudoti 4G ir 5G tinkluose. Paprastai tariant, išjungus jau beveik ir taip nebenaudojamą 3G ryšį, geriau veiks labiausiai naudojamas 4G ir 5G ryšys“, – sako dr. E. Stankevičius.

Pasak eksperto, dabar prie interneto jungiasi daugybė įrenginių – nuo įprastų kompiuterių ir telefonų iki automatinių vartų ir daugybės kitų išmaniųjų įrenginių. Senosios ryšio technologijos nėra pritaikytos šių prietaisų veikimui.

Gyventojams suteiks naujų galimybių

3G balso ir interneto duomenų perdavimo technologiją, kurią greičiu, kokybe ir efektyvumu jau seniai aplenkė 4G ir 5G, palaiko tik senesnio modelio mobilieji telefonai ar maršrutizatoriai, kuriais Lietuvoje naudojasi jau tik nedidelė dalis operatoriaus klientų. Dėl šios priežasties dauguma gyventojų 3G ryšio išjungimo nepajaus.

Vis dėlto, vadovas atkreipia dėmesį, kad tiems, kas senokai nėra atnaujinę savo įrenginių ar neprisimena, kada paskutinį kartą keitė SIM kortelę, vertėtų apsilankyti artimiausiame salone arba susisiekti su savo operatoriumi.

„Tiems klientams, kurie vis dar naudoja senus, tik 3G ryšį palaikančius įrenginius, juos reikėtų pakeisti į 4G ar 5G ryšį palaikančius prietaisus. Be to, svarbu laiku atsinaujinti ir SIM korteles – jei jos pritaikytos palaikyti tik 3G ryšį, jį išjungus prisiskambinti nebepavyks. Laiku atsinaujinę klientai ne tik išvengs nemalonių pasekmių, bet ir pajus visą naujausių technologijų teikiamą kokybę“, – pataria dr. E. Stankevičius.

Pasak jo, 3G ryšio tinklo išjungimas suteiks klientams galimybių dar patogiau naudotis tokiomis pažangiomis balso perdavimo technologijomis, kaip „VoLTE“, kuria naudojasi vis daugiau žmonių.

„Atsinaujinę įrenginius į tokius, kurie palaiko naujos kartos 4G ir 5G ryšį, gyventojai galės skambindami naudotis balso perdavimo paslauga „VoLTE“. Ji balsą perduoda ne įprastu mobiliojo ryšio signalu, o per mobilius duomenis. Todėl balso perdavimo kokybė tampa nepalyginamai aiškesnė, sumažėja vėlavimas ir pagerėja bendra naudotojo patirtis balso skambučių metu“, – teigia dr. E. Stankevičius.

Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) 2023 m. ketvirtojo ketvirčio ataskaitos duomenimis, mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ ir toliau išlaiko didžiausią mobiliojo ryšio rinkos dalį. Bendrovės aktyvių kalbinio ryšio SIM kortelių skaičius sudaro 45 proc. visos mobiliojo ryšio rinkos. 

„Savo klientams teikiame aukštos kokybės paslaugas už gerą kainą. Investuojame į tinklo plėtrą ir diegiame naujausias technologijas, kad užtikrintume geriausią patirtį klientams. Nuolat modernizuojame vartotojų labiausiai naudojamą 4G tinklą, o greitojo 5G ryšio padengimas jau siekia daugiau kaip 2 milijonus populiacijos. Matome, kad mūsų pastangos vertinamos – ir toliau išlaikome didžiausią klientų bazę Lietuvoje“, – sako Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius Lietuvai ir Baltijos šalims.

„Tele2“ ketvirtąjį 2023 m. ketvirtį užėmė 45 proc. visų aktyvių kalbinio ryšio SIM kortelių rinkos. Iš viso operatoriaus paslaugomis naudojasi daugiau nei 2 mln. klientų visoje Lietuvoje. 

Paskutinį praėjusių metų ketvirtį „Tele2“ verslo klientų segmentas, lyginant su kitais operatoriais, augo sparčiausiai visoje rinkoje – klientų skaičius padidėjo 1,9 proc. Tuo tarpu per metus augimas siekė 4,6 proc. 

Didžiausią rinkos dalį išlaikė ir „Tele2“ išankstinio mokėjimo paslauga „Pildyk“ – ji užima net 54,5 proc. rinkos. 

Bendras išsiųstų ir priimtų duomenų kiekis „Tele2“ tinkle išaugo 8,8 proc. ir pasiekė 120,9 tūkst. TB. Nors išlieka tendencija, kad klientai ir toliau naršo vis daugiau, o bendravimui renkasi mobiliąsias programėles, „Tele2“ tinkle įdiegti dirbtinio intelekto sprendimai ne tik taupo elektrą ir efektyvina viso ryšio tinklo veiklą, bet ir optimizuoja klientų sunaudojamą GB kiekį. 

Dėmesys interneto saugumui

Augant interneto duomenų naudojimui, „Tele2“ skiria didelį dėmesį interneto saugumui. Per 2023 m. bendrovė užblokavo daugiau kaip 5 mln. bandymų pasiekti puslapius su nepilnamečių seksualinio išnaudojimo vaizdais, iš kurių beveik 275 tūkst. – Lietuvoje.

2023 m. kovo mėn. „Tele2“ tinkle pradėjo veikti kibernetinio saugumo paslauga. Nuo veikimo pradžios, ši paslauga padėjo užkirsti kelią 260 mln. kibernetinių grėsmių. 

Kiekvieną mėnesį stebimas įvairių kibernetinių grėsmių skaičių augimas. Sukčiai vis išradingiau organizuoja atakas, tarp kurių – kenkėjiškos programinės įrangos diegimas, „fišingas“, „C&C“ atakos, o papildomos kibernetinio saugumo paslaugos padeda nuo jų apsisaugoti. 

Investicijos į tinklo kokybę ir 5G plėtrą

„Tele2“ nuolat investuoja į ryšio kokybės gerinimą. 2023 m. bendrovės investicijos siekė 26,9 mln. eurų. „Tele2“ sparčiai diegia 5G ryšio stotis visoje Lietuvoje ir nuolat gerina 4G bei 4G+++ tinklus. Jau dabar greituoju 5G ryšiu „Tele2“ tinkle gali naudotis daugiau nei 2 mln. Lietuvos gyventojų. 

Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybos elektroninių ryšių 2023 m. ketvirtojo ketvirčio ataskaitą rasite čia.

„Tele2“ visos grupės mastu tęsia kovą su vaikų išnaudojimu internete. Vien per praėjusius metus „Tele2“ užblokavo daugiau kaip 5 milijonus bandymų pasiekti puslapius, kuriuose talpinamas nepilnamečių seksualinį išnaudojimą vaizduojantis turinys. Anot Manto Užupio, „Tele2“ IT saugumo eksperto, tokių rezultatų pasiekti pavyksta bendradarbiaujant su vietinėmis ir tarptautinėmis teisėsaugos organizacijomis, tarp kurių – „Interpol“ ir „Project Arachnid“.

Blokuoja milijonus žalingų svetainių

„Vaikų apsauga „Tele2“ yra viena iš prioritetinių sričių. Turime daugiausiai klientų Lietuvoje, todėl dar atsakingiau vertiname savo klientų, ypač vaikų, saugumą. Nuolat blokuojame bandymus pasiekti svetaines su vaikų išnaudojimą vaizduojančiu turiniu. Tikime, kad tarptautinis bendradarbiavimas su teisėsaugos organizacijomis prisideda prie mūsų misijos paversti internetą saugesne vieta visiems“, – sako Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius Lietuvai ir Baltijos šalims.

„Tele2“ ne vienerius metus atlieka aktyvius veiksmus siekiant užkirsti kelią vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos platinimui. Operatorius automatiškai blokuoja prieigą prie kenkėjiškų, žalingą turinį talpinančių ar vaikų išnaudojimą platinančių svetainių. 

Bandydamas atverti žalingą svetainę, jos lankytojas nukreipiamas į kitą puslapį, kuriame pranešama apie netinkamą turinį ir pagalbos būdus. Per 2023 m. tokių bandymų Lietuvoje iš viso užblokuota daugiau nei 274,6 tūkst., o visu grupės mastu apsilankymų tokiose svetainėse skaičius per metus išaugo kone dvigubai.

Pasak IT saugumo eksperto M. Užupio, toks padidėjimas gali būti susijęs su praplėstais ir dažniau atnaujinamais blokuojamų svetainių sąrašais. Prie šių sąrašų „Tele2“ turi prieigą bendradarbiaudama su pasauline kriminalinės policijos įstaiga „Interpol“, kuri renka informaciją apie domenus, talpinančius pornografinį vaikų turinį.

„Svarbi kovos su šiuo nusikaltimu dalis – neleisti patekti į svetaines, kuriose pateikiama seksualinės prievartos prieš vaikus medžiaga. Užblokavus prieigą, užkertamas kelias pakartotiniam prievartą patyrusių vaikų išnaudojimui ir daromas auklėjamasis poveikis naudotojams, kurie, žiūrėdami ar parsisiųsdami neteisėtą medžiagą, gali ketinti padaryti sunkų nusikaltimą“, – sako M. Užupis.

Pastiprino ir kitais veiksmais

2021 m. „Tele2“ vaikų išnaudojimą vaizduojančių svetainių blokavimo procesą automatizavo ir įgyvendino projektą „Project Arachnid“, kuris klasifikuoja ir blokuoja seksualinio pobūdžio svetaines. 2017 m. kanadiečių pradėtas įgyvendinti projektas vienija automatinius žalingo turinio aptikimo metodus ir visame pasaulyje dirbančių analitikų komandą iš 14 skirtingų šalių.

„Projekte „Arachnid“ nenaudojama veido atpažinimo technologija. Jame pasitelkiama „hashing“ (liet. „kodavimo“) technologija, padedanti palyginti konkretų vaizdą ar vaizdo įrašą su žinomų žalingų svetainių duomenų baze. Įrankis greitai aptinka turinį ir siūlo sprendimą, kaip nutraukti žalingos medžiagos platinimą. Šią sistemą papildo bendradarbiavimas su vaikų apsaugos organizacijomis visame pasaulyje“, – sako M. Užupis.

Neseniai „Tele2“ ėmėsi ir kitų veiksmų, kurie padėtų didinti vaikų saugumą už interneto ribų. Operatorius pradėjo partnerystę su Vilniaus arkivyskupijos labdaros ir paramos organizacija „Caritas“ ir jos prevencinę programą, nukreiptą į kovą su prekyba žmonėmis, o ypač – nepilnamečiais.

Praėjusią savaitę technologijų gigantai, įskaitant „Microsoft“, „Meta“, „Google“, „Amazon“, „X“, „OpenAI“ ir „TikTok“ paskelbė susitarimą, kuriuo siekiama sumažinti riziką, kad dirbtinis intelektas sutrikdys šių metų rinkimus JAV. Susitarimu siekiama pažaboti dirbtinio intelekto sukurtas nuotraukas, vaizdo ar garso įrašus, kurie gali suklaidinti rinkėjus apie kandidatus ar balsavimo procesą. Visgi, kol kas didele problema išlieka ir milijardai socialinius tinklus užplūdusių dirbtinio intelekto sukurtų netikrų socialinių tinklų profilių.

Kaip rodo „Facebook“ statistika, kasmet tokių profilių pašalinama net keli milijardai, o šios problemos niekaip nepavyksta pažaboti ir visiems kitiems socialiniams tinklams. „Telia“ Skaitmeninės pažangos centro ekspertai pateikia penkis žingsnius, kaip atpažinti netikras paskyras ir nuo jų nenukentėti. 

„Facebook“ ir „Instagram“ valdanti „Meta“ jau ne vienerius metus skundžiasi, kad į pagalbą kuriant netikrus profilius sukčiams vis dažniau ateina ir dirbtinis intelektas (DI). DI sugeneruoja realistiškai atrodančias nuotraukas, asmeninius įrašus ir kitą informaciją, todėl ant jo kabliuko kartais užkimba net ir įgudę asmenys. Tyrimas nustatė, kad 2022 m. tokias DI kurtas paskyras naudojo daugiau nei du trečdaliai organizuotų grupuočių. 

„Netikri profiliai gali kėsintis į vaikus, bandyti įvilioti į finansines piramides, skleisti dezinformaciją ar tiesiog tyliai rinkti privačią informaciją didesniems nusikaltimams. Tačiau atpažinti padirbtus profilius nėra neįmanoma. Svarbiausia akylai išnagrinėti jų skelbiamą asmeninę informaciją, patikrinti ryšius su kitais profiliais ir paieškoti informacijos apie juos kituose šaltiniuose“, – teigia „Telia“ Skaitmeninės pažangos centro vaikų saugumo internete ekspertė Indrė Bimbirytė-Yun.

Atlikite greitą profilio „skrodimą“

Iš nepažįstamo asmens gavus privačią žinutę ar prašymą priimti į draugus, reikia susilaikyti nuo bet kokių aktyvių veiksmų. Pirmiausia patartina atsidaryti jo profilį ir paieškoti tipinių melagingą tapatybę išduodančių veiksmų. Dėmesį reikėtų nukreipti į profilio sukūrimo datą, išsilavinimą ir darbovietę.

„Jei sukčius prisistato žinomu žmogumi ar įmone, šalia jo profilio vardo „Facebook“, „Instagram“, „X“ ir „TikTok“ reikėtų ieškoti mėlynos varnelės. Ji reiškia, kad asmens tapatybė buvo patikrinta ir paskyra iš tiesų priklauso jam. Kartu su jos nebuvimu, apgavystę gali išduoti „šviežia“ profilio sukūrimo data ir tarpusavyje nederanti profilio informacija. Pavyzdžiui, nurodytas vyresnis amžius ir profilio nuotraukoje matomas jaunas žmogus ar biografijoje esanti itin aukšta pozicija žinomoje įmonėje ir visai kitoje pasaulio pusėje esanti gyvenamoji vieta“, – įspėja I. Bimbirytė-Yun. 

Apgavikams koją pakišti gali ir jų „Facebook“ profilio nuoroda. Dažnai norėdami tą pačią paskyrą panaudoti naujoms nelegalioms veikloms, nusikaltėliai gali pakeisti jos profilio vardą. Deja, to nepakanka, kad vartotojo vardas pasikeistų paskyros internetinėje nuorodoje, todėl vardo nesutapimas paskyroje ir naršyklės URL eilutėje yra labai rimta raudona vėliavėlė.

Panagrinėkite skelbiamą turinį

Pastaruoju metu socialiniams tinklams akcentuojant paskyros sukūrimo datą kaip patikimumo rodiklį, piktavaliai vis dažniau supirkinėja nebenaudojamus seniai sukurtus profilius, todėl pasikliauti vien tik paskyros amžiumi nėra geras sprendimas. Alternatyviu vartotojo patikimumo įrodymu gali tapti profilyje skelbiamas turinys.

Apie apgavystę gali byloti arba itin menkas aktyvumas, arba daug neseniai vienas po kito paskelbtų įrašų, kurių tekstai atrodo rašyti roboto, o jų iliustracijos – nesutampa su vartotojo profilio atvaizdu.

Tikrinkite sąsajas su kitais asmenimis

Norėdami sustiprinti paskyros legitimumo įspūdį, kibernetiniai verteivos taip pat neretai pasistengia pasididinti sekėjų skaičių. Kadangi rezultato reikia greitai, sekėjai yra ne organiškai surenkami, o elementariai nusiperkami internete. Tą labai aiškiai išduoda tokie paradoksai, kai apsimetėlis dedasi lietuviu, tačiau draugų ar sekėjų sąraše turi tik kelis lietuvius, o visi kiti likę asmenys yra akivaizdžiai kilę iš Azijos ar Afrikos šalių.

Visgi, netikrų profilių kūrėjai, siekdami atrodyti kuo įtikinamiau, jums priėmus kvietimą draugauti, po to jį gali  išsiųsti ir jūsų draugams, Taip gali susidaryti situacija, kai jums tikrinant profilio tikrumą, matote ir bendrų draugų. Tad jeigu jau turite įtarimų, kad profilis yra netikras, ne tik patys raportuokite tokį profilį, bet ir informuokite apie tai socialinio tinklo bendrus draugus.

Paieškokite daugiau informacijos internete

Šiuolaikinio žmogaus skaitmeninę tapatybę sudaro duomenys labai įvairiuose informaciniuose ištekliuose. Tai gali būti skirtingų socialinių tinklų paskyros, paminėjimai darbovietės ar nevyriausybinių organizacijų svetainėse, įrašai atvirai prieinamuose registrų duomenų bazėse.

„Kilus įtarimui, potencialaus apsimetėlio vardą galima nukopijuoti ir įklijuoti „Google“ paieškos laukelyje. Jei apart vienos socialinio tinklo paskyros internete nėra jokių kitų šio asmens paminėjimų, vargu, ar toks žmogus iš tiesų egzistuoja. Kita vertus, nusikaltėlis gali naudoti vogtą tapatybę, todėl radus daugiau įrašų internete, aferos scenarijaus iškart nereikėtų atmesti. Tokiu atveju į surastą informaciją verta geriau įsigilinti, sutikrinant, ar minimo asmens atvaizdas bei veikla atitinka į mus besikreipusio asmens profilį ir prašymus“, – akcentuoja pašnekovė.

Nepasiduokite spaudimui 

Net jeigu įtartinas profilis praeina visus minėtus filtrus, vis tiek egzistuoja tam tikras apgavystės šansas. Dėl to labai svarbu atkreipti dėmesį ir į asmens elgesį, bendraujant su jumis. Apsimetėliai prekes ar paslaugas dažnai siūlo labai įkyriai ir pabrėžia pasiūlymo laikinumą. O jei rašoma pažinties tikslais, besimezgančius santykius siekiama vystyti labai greitai. Tokioje situacijoje svarbu atsispirti potencialaus apgaviko spaudimui. Tikėtina, kad matydama jūsų „atšalimą“ kita pusė pasiduos pirmoji ir šį laiką bus linkusi investuoti naujų aukų paieškai.

„Vis dėlto susidūrus su netikru profiliu svarbu ne tik nepasiduoti jo įtakai, bet ir pasistengti, kad jis nepakenktų mažiau pastabiems žmonėms ir būtų kuo greičiau užblokuotas. Tą galima padaryti vartotojo profilio puslapyje paspaudus tris taškus ir atsidariusiame meniu pasirinkus raportavimo arba angliškai „Report“ funkciją. Kadangi tas pats nusikaltėlis, susikūręs naują paskyrą, į jus taikytis gali ir vėliau, „Instagram“ leidžia užblokuoti ir būsimus ar kitus jo turimus profilius – meniu tereikia spustelėti pasirinkimą „Block the account and other accounts they may have/create“, – pataria ekspertė. 

„Telia“ Skaitmeninės pažangos centro ekspertė pataria nepamiršti ir savo atžalų. Vaikai paprastai neturi pakankamai kritinio mąstymo, kad sugebėtų atskirti tikras paskyras nuo padirbtų, todėl jų veiklą socialinėje erdvėje turėtų prižiūrėti tėvai. „Instagram“ jau kurį laiką siūlo keletą funkcijų, kurios leidžia sekti vaiko gyvenimą socialinėje erdvėje. Visų pirma, vienas iš tėvų „Instagram“ nustatymų „Supervision“ skiltyje į vaiko paskyrą gali nusiųsti kvietimą priežiūrai. Patvirtinus kvietimą, globėjai savo „Instagram“ paskyroje gali matyti, kiek laiko socialiniame tinkle praleidžia per dieną, kokius profilius seka ir kas seka jį. Taip pat labai svarbu nustatyti tinkamus privatumo nustatymus ir idealiu atveju profilis nebus viešas.

Analogišką funkcionalumą siūlo ir „TikTok“. Programėlės privatumo parinkčių skiltyje esanti „Family Pairing“ funkcija leidžia suporuoti vaiko ir vieno iš tėvų profilius bei vėliau kontroliuoti, koks turinys jiems gali būti rodomas ir kas jiems gali siųsti žinutes.