Šiandien išmanieji telefonai vaikams atveria daugybę galimybių – jos padeda mokytis, bendrauti ir pramogauti. Tačiau norint užtikrinti saugią ir subalansuotą patirtį, svarbu atkreipti dėmesį į atsakingą jų naudojimą. Tėvų įsitraukimas kartu su tinkamomis technologijomis gali padėti apsaugoti asmeninius duomenis, nustatyti privatumo ribas ir esant poreikiui suteikti greitą pagalbą.

Kokį telefoną rinktis?

Renkantis telefoną vaikui, svarbiausia įvertinti į jo praktiškumą ir saugumą. Atsižvelkite į esmines funkcijas, leidžiančias užtikrinti jų saugumą ir subalansuotą naudojimą.

Vidutinės klasės „Galaxy A“ serija siūlo sprendimus, kurie padeda tėvams valdyti vaikų išmaniąją patirtį – stebėti ekrano naudojimo laiką, nustatyti apribojimus ir skatinti atsakingą technologijų vartojimą. Be to, šiuose įrenginiuose integruotos saugumo priemonės, tokios kaip GPS sekimas, „Knox Vault“ duomenų apsauga ir SOS pranešimų funkcija, leidžia geriau pasirūpinti vaikų gerove.

Vis dėl to svarbu ne tik technologinės priemonės, bet ir pokalbiai su vaikais apie saugų naudojimąsi internetu. Dalijamės 5 svarbiausiais patarimais, kurie padės jūsų vaikui išmaniai naudotis telefonu ir išvengti pavojų.

1. Slaptažodžių stiprumas – tėvų atsakomybė

Nors kibernetinis saugumas tampa vis aktualesnis, daugelis vis dar renkasi lengvai atspėjamus slaptažodžius. „NordPass“ atliktas tyrimas atskleidė, kad vienas dažniausiai naudojamų slaptažodžių pasaulyje – „123456“, kurį nulaužti užtrunka vos kelias sekundes.

Norint užtikrinti vaikų paskyrų saugumą, svarbu išmokyti juos kurti stiprius slaptažodžius, sudarytus iš raidžių, skaičių ir specialiųjų simbolių. Taip pat reikėtų reguliariai keisti slaptažodžius ir jų neatskleisti net artimiausiems draugams.

Išmaniosios technologijos šiuo atveju irgi gali padėti. Pavyzdžiui, „Knox Vault“ saugumo sistema užtikrina, kad net jei telefonas būtų užkrėstas kenkėjiška programa ar patirtų bandymą įsilaužti, šie duomenys išliktų nepasiekiami programišiams. Be to, 6 metus trunkantys saugumo atnaujinimai užtikrina, kad telefonai išlieka patikimi ir sklandžiai veikiantys ilgus metus.

2. Virtualios saugumo zonos – papildoma apsauga

Daugelis tėvų ieško būdų, kaip užtikrinti vaikų saugumą už namų ribų. Vienas iš efektyviausių sprendimų – virtualių geografinių ribų nustatymas, leidžiantis gauti pranešimus, jei vaikas palieka saugią zoną.

„Galaxy A“ telefonai suteikia galimybę nustatyti tokias ribas naudojant GPS sistemą ir realiuoju laiku stebėti vaiko buvimo vietą. Papildomą saugumą suteikia „Galaxy SmartTag“ – šis išmanusis žymeklis gali būti pritvirtintas prie kuprinės ar raktų ir leidžia matyti jo buvimo vietą net tada, kai telefonas išsikrauna ar yra išjungtas.

3. Kuo mažiau asmeninės informacijos

Vaikams gali būti sunku suvokti, kokią riziką kelia informacija, kuria jie dalijasi socialiniuose tinkluose. Jie dažnai nesusimąstydami skelbia nuotraukas iš namų, mokyklos ar mėgstamų vietų, taip atskleisdami asmeninę informaciją, kuri gali būti panaudota piktavališkai.

Tėvai turėtų reguliariai peržiūrėti vaikų socialinių tinklų privatumo nustatymus ir pasirūpinti, kad jų įrašus matytų tik artimi draugai ar šeimos nariai. Taip pat svarbu aptarti, kokia informacija gali kelti pavojų ir kodėl ne viską verta viešinti. Be to, verta išjungti nereikalingas vietos nustatymo funkcijas – ne visos programėlės turi žinoti, kur jie yra.

4. „Tylaus skambučio kodas“ – slapta pagalbos žinutė

Kai kuriose situacijose vaikai gali neturėti galimybės tiesiogiai paprašyti pagalbos. Tokiais atvejais sutartas signalas ar kodinė frazė gali tapti jų išsigelbėjimu. Pavyzdžiui, 2021 m. JAV paauglė išvengė pagrobimo parodydama tarptautinį pagalbos gestą, kurį buvo išmokusi iš „TikTok“ (delnas rodomas į priekį, nykštys lenkiamas į delną ir pirštai užlenkiami ant nykščio). Jį atpažinęs žmogus iškvietė policiją.

Tėvai turėtų iš anksto aptarti su vaikais, kaip pranešti apie pavojų – tai gali būti specialus žodis, gestas ar veiksmas. Taip pat naujuosiuose „Galaxy A“ telefonuose esanti avarinio SOS pranešimo funkcija leidžia vos keliais mygtukų paspaudimais išsiųsti pagalbos signalą pasirinktiems kontaktams.

5. Atidus programėlių naudojimas

Vaikai dažnai nesupranta, kokius leidimus suteikia atsisiųstoms programėlėms. Kai kurios iš jų gali be aiškios priežasties reikalauti prieigos prie mikrofono, kameros ar net kontaktų.

Kad išvengtumėte duomenų nutekėjimo, svarbu reguliariai peržiūrėti, kokias programėles vaikai naudoja ir kokius leidimus jos turi. Tėvai turėtų su vaikais pasikalbėti apie tai, kodėl ne visos programėlės  yra saugios ir kodėl prieš suteikiant leidimus verta gerai pagalvoti, ar jie tikrai būtini.

Papildomą duomenų apsaugą užtikrina „Personal Data Engine“, kuris suteikia galimybę aiškiai matyti, kokie duomenys yra renkami, ir prireikus apriboti prieigą prie kontaktų, buvimo vietos ar kitos jautrios informacijos.

Šiandieniniame sparčiai besivystančiame pasaulyje vaikų saugumo užtikrinimas kartu išlaikant jų nepriklausomybės poreikį ir atsakingumą tampa ne vienos šeimos iššūkiu ir nesutarimų priežastimi. Nesprendžiamos ir atsikartojančios situacijos kenkia tarpusavio santykiams, o ilgainiui taip pat žaloja ir psichinę sveikatą.

Kaip rodo VšĮ „Jaunimo linija“ duomenys, per parą savanoriai atsako apie 150 telefoninių ir virtualių („chat“) užklausų, iš kurių 64 proc. yra susiję su savižala ir savižudybėmis, 30 proc. pokalbių susiję su santykiais su tėvais, likusi dalis – psichikos problemos, vienišumas.

Pasak organizacijos komunikacijos vadovės Ritos Stanelytės, iš skambinančiųjų pokalbių su savanoriais ryškėja tendencija, jog dėl sunkumų šeimoje skambinantys paaugliai ir jaunuoliai negali atvirai ar nuoširdžiai pasikalbėti su savo šeimos nariais.

„Pagalbos ieškantys jauni žmonės skundžiasi trūkinėjančiais, momentiniais santykiais su tėvais. Dažniausiai taip nutinka dėl didelio gyvenimo tempo ir užimtumo. Žinoma, ne paskutinėje vietoje yra ir paauglystės laikotarpio problemos, kurias reikia išgyventi tiek vaikams, tiek ir tėvams“, - pastebi R. Stanelytė.

Kaip laiko trūkumas įtakoja tėvų ir vaikų santykius

Kokybiškas laikas drauge, artimi pokalbiai ir gebėjimas išklausyti ir suprasti vieni kitų jausmus ir būsenas neturėtų būti nustumti į užribį.

Pasak psichologės Ingos Būdvytytės, pritrūkstant kokybiško laiko šeimoje, tėvai pradeda domėtis tik baziniais dalykais, pvz., ar vaikas pavalgė, ar išsivalė dantis, ar paruošė namų darbus, kokius pažymius gavo mokykloje ir pan.

„Tokiais atvejais vidinė vaiko būsena lieka neaptarta ir nepastebėta. Dėl to vaikai dažnai jaučiasi nesuprasti, jiems ima atrodyti, kad jie tėvams nerūpi, o tai gali paskatinti vaikus netinkamai elgtis ir tokiu būdu siekti tėvų dėmesio. Tuomet įsisuka ydingas ratas – tėvams atrodo, kad jie stengiasi, daug dirba, kad viskuo aprūpintų vaikus, o šie yra tokie nedėkingi, kad nesiteikia net gerai mokytis“, - pastebi psichologė.

Pasitikėjimas ugdomas bendraujant ir dalijantis patirtimi

Svarbu suprasti, jog santykiai su vaiku yra dalinimasis patirtimis, o ne kontrolė. Norint išlaikyti artimą ir atvirą ryšį, labai svarbu kalbėtis ir daryti tai nuo mažų dienų. Išklausymas ir padėkojimas už atvirumą duos geresnių rezultatų nei kritika ir moralizavimas dėl padarytų klaidų, vaikas pats norės dalintis savo išgyvenimais ne tik prie vakarienės stalo, bet ir dienos eigoje.

Jei tėvams paprasčiau bendrauti telefonu, su vaikais būtina aptarti, kada ir kodėl skambinama ir kam to reikia, pataria psichologai. Patiems tėvams reikia atsakyti į klausimą, kam jiems reikalingi tie skambučiai. Dažnu atveju jie jaučiasi ramiau žinodami, jog su vaiku viskas gerai, tačiau pagrindinis tikslas turėtų būti vaiko saugumo užtikrinimas, kuomet tėvų nėra šalia.

Trumpi skambučiai, bendravimas susirašinėjimo programėlėse ar konkrečių mobiliųjų programėlių telefone naudojimas kuria abipusio saugumo jausmą tėvams ir vaikams – visi šeimos nariai žino vieni kitų dienos planus ir buvimo vietą, gali greitai pasidalinti svarbiomis naujienomis. Tokios mobilios programėlės, kaip „Findmykids“ ir kitos, padeda tėvams jaustis ramiai ir esant poreikiui pasitikrinti vaiko buvimo vietą, o vaikai nejaučia nuolatinio poreikio informuoti apie savo buvimo vietą, elgiasi savarankiškiau ir patys priima sprendimus.   

Kaip elgtis išgirdus frazę „Man taip tikrai nenutiks“

„Svarbu su vaikais kalbėtis ir tiksliai įvardinti, kodėl norite su jais pasikalbėti, kodėl norite žinoti, kur vaikas yra. Vaikai, ir ypač paaugliai, mūsų skambučius gali suvokti kaip kontrolę, šnipinėjimą, kišimąsi į privatumą, o šie dalykai niekam nėra malonūs.

Tuomet atsiranda vaiko „užmaršumas“ paskambinti, skambučių „negirdėjimas“, telefono „išsikrovimas“ ir kiti panašūs pasiteisinimai. Susitarimai, paaiškinimai, derybos, ribos, nuoseklumas, pažadų iš abiejų pusių laikymasis čia gali padėti“, - sako organizacijos „Gelbėkit vaikus“ psichologė Silvestra Markuckienė.

Ji priduria, jog vaikai nori būti savarankiški, bet jie dar negeba numatyti bei įvertinti grėsmę ar riziką taip, kaip tai daro suaugę. Dėl to tėvai dažnai gali girdėti „man tai taip tikrai nenutiks“. Tą svarbu žinoti ir traktuoti vaikų elgesį ne kaip tyčinį pasipriešinimą, o kaip negebėjimą vertinti riziką.

Patarimai, kaip su vaiku kalbėti apie saugumui reikalingų mobiliųjų programėlių naudojimą

• Su vaiku aptarkite saugumo klausimus, ypač po nesenų įvykių, kai buvo pagrobta mergaitė ar be žinios dingo berniukas. Svarbu vaikui paaiškinti, kam reikalinga programėlė – visų pirma ji skirta jo saugumui užtikrinti, o ne kontroliuoti, kur ir su kuo jis būna.
• Kartu su vaiku pasirinkite vieną programėlę, pavyzdžiui, programėlę „Findmykids“, kartu išanalizuokite funkcionalumus. Šios programėlės pagalba galima matyti tikslią vaiko buvimo vietą, gauti pranešimus, kai vaikas pakeičia vietovę ar vietą.  Išmokykite vaiką, kaip naudotis buvimo vietos dalijimosi funkcijomis ir SOS mygtuku, kad galėtų susisiekti su jumis nelaimės atveju. Labai svarbu, jog programėlė atitiktų abiejų pusių poreikius.
• Susitarkite dėl bendrų naudojimosi taisyklių ir jų laikykitės. Jei vaikas išreiškia norą kažkuriuo metu nesidalinti savo buvimo vieta ar nesiųsti jam žinučių, iš anksto tai aptarkite ir laikykitės susitarimo nedaryti aptartų veiksmų.
• Paaiškinkite, jog programėlės neribos vaiko laisvės – vaikas galės jausis saugiai ir jam nereikės keisti įprastos rutinos ir pomėgių. Programėlės pagalba tėvams bus ramiau, jei vaikas neatsiliepia telefonu, bet pagal buvimo vietą matosi, kad jis mokykloje, būrelyje ar pas draugą.
• Aptarkite, kaip svarbu vieniems kitus informuoti, kur ir kada ketinate būti. Tai padeda planuoti sutartą vakarienės laiką, bendro laiko leidimą. Atminkite, jog tai turėtų galioti ne tik vaikui, bet ir jums.
• Būtinai pabrėžkite, kad pasitikite savo vaiku, o ši programėlė svarbi tam, kad atsitikus nelaimei būtų galima jį kuo greičiau surasti. Nepamirškite susitarti dėl paprastų ženklų ar žodžių, kuriuos parašytų ar pasakytų paskambinęs ar atsiliepęs, jei atsidurtų nepalankioje situacijoje.

Skaitmenizacija ir mobiliųjų programėlių  naudojimas stiprina vaikų ir tėvų santykius, tik svarbu jas pasitelkti ir naudoti tinkamai, pastebi ekspertai. Galima sukurti šeimos pokalbių kambarį, kur visi galėsite pasidalinti naujienomis, įdomiomis nuotraukomis ar informacija. Parašyti žinutę palinkit geros dienos, lengvo kontrolinio darbo, ar tiesiog primenant, kad jį mylite, užtruks vos keletą minučių, tačiau bus gražus dėmesingumo ženklas.

Internete gausu turinio, neskirto vaikams ir paaugliams. Tačiau toks turinys juos vis tiek pasiekia. Nuo nepageidaujamų vaizdų vaikus skiria viso labo vienas paspaudimas. Pavyzdžiui, „Facebook“ trumpo vaizdo įrašo apie kačiukus nuoroda gali atverti visai ne tuos vaizdus, kurių tikėjotės. Geriau su vaikais apie turinį suaugusiesiems kalbėti keliais metais per anksti nei viena diena per vėlai, sako Rasa Jauniškienė, Skaitmeninės etikos centro vadovė. Patarimu, kaip blokuoti žalingas svetaines, dalijasi Justina Antropik, „Tele2“ skaitmeninio turinio vadovė.

2023 m. „Common Sense Media“ tyrimas rodo, kad vidutiniškai 12 m. amžiaus vaikai pradeda susidurti su suaugusiems skirtu turiniu internete. 15 proc. vaikų panašų turinį aptinka būdami 10 m. ar net jaunesni. Tyrimo duomenys atskleidžia, jog pusė vaikų turinį, skirtą suaugusiems, pamatė atsitiktinai, paspaudę nuorodą, kuri juos ten nuvedė.

„Tėčiai ir mamos, norėdami apsaugoti vaikus, kartais atideda pokalbį apie nepatogias temas vėlesniam laikui. Tačiau apie suaugusiems skirtą turinį su vaikais ir paaugliais labai svarbu kalbėtis kuo anksčiau: geriau tai padaryti pora metų per anksti, nei viena diena per vėlai. Pasikalbėkime jautriai su vaikais pirmieji, nesuteikime šios privilegijos industrijos, kuriančios suaugusiems skirtą turinį, atstovams“, – sako R. Jauniškienė.

Amžiaus ribos socialiniuose tinkluose – mitas?

Skaitmeninės etikos centro specialistų teigimu, daug Lietuvos mažamečių turi paskyrų platformose, kurių būtina amžiaus riba yra 13 metų. Anot pašnekovės, kartais vaikai patenka ir į suaugusiems skirtas platformas, kuriose leidžiama platinti ir uždirbti iš mokamo turinio, prenumeratų, tekstinių žinučių ar skambučių su prenumeratoriais.

„Kasmet bendraujame su tūkstančiais vaikų ir paauglių visoje Lietuvoje. Į klausimą, kokį amžių, kurdami paskyras socialinėse platformose, jie yra nurodę, vaikai vardija 20, 46, 35, 18, 60 metų. Jie teigia, kad melagingą amžių nurodo tam, kad galėtų gauti daugiau funkcijų socialiniuose tinkluose“, – sako R. Jauniškienė.

Pasak ekspertės, suaugusiųjų turinio platformos gali įvairiai neigiamai paveikti vaikus ir skatinti elgesį, vedantį į priklausomybę. Pastebima, kad jaunesni nei 18-os metų jauni žmonės, internete parduoda vis daugiau turinio suaugusiesiems, pavyzdžiui siūlo savo nuotraukas mainais už pinigus ir dovanas.

„Kokio bebūtų amžiaus suaugusiems skirto turinio kūrėjai, siekdami atitikti paklausą ir išlaikyti sekėjų dėmesį, dažnai ima kurti vis ekstremalesnį turinį. Kai į tokią veiklą įsisuka vaikai, jie, dažnai patys nesuprasdami, sumoka milžinišką kainą. Kai jų vertė priklauso nuo išvaizdos, tai gali skatinti pernelyg imti rūpintis kūnu kaip pagrindiniu vertės ir pajamų šaltiniu, be to, tai gali neigiamai paveikti savivertę, psichikos sveikatą“, – sako R. Jauniškienė.

Svarbiausia – neteisti

Atvirumas ir nuoširdumas yra pagrindiniai principai bendraujant su vaikais jautriomis temomis. Svarbu domėtis ne tik vaiko kasdienybe, bet ir tuo, kas jam kelia džiaugsmą ar nerimą, kokios platformos jį domina ir ko jis ten išmoksta. Anot R. Jauniškienės, tėvams svarbu patikinti vaiką ir jam pakartoti, kad, nepaisant to, kas benutiktų virtualioje erdvėje, tėvai padės tai išspręsti.

„Verta ieškoti momentų, kurie natūraliai leidžia pradėti jautrius pokalbius su vaiku. Pavyzdžiui, išgirdus dainos žodžius, istoriją televizijoje ar naujienų reportaže. Klauskite atvirų klausimų, kurie skatina diskusiją, svarbu vaiko netardyti. Jei nejauku kalbėti apie pornografiją, aptarkite seksualizavimą medijoje – TV laidose, filmuose, reklamose“,  – kviečia pašnekovė.

Interneto išvalyti neįmanoma, bet blokuoti svetaines – galima

Justina Antropik, „Tele2“ skaitmeninio turinio vadovė, sako, kad suaugusiųjų turinio platformos išliks skaitmeninio pasaulio dalimi. Ji akcentuoja, kad tėvai turi būti informuoti, kaip šnekėtis su atžalomis, o šalia to – pasiremti visomis techninėmis priemonėmis, kad apsaugotų vaikus nuo žalingo turinio.

„Interneto išvalyti neįmanoma. Suaugusiesiems skirto turinio platformos rasis ir toliau. Nors istorija rodo, kad kai kurios dėl savo neigiamo poveikio bus uždarytos, svarbu įgalinti įrankius, kurie padeda apsaugoti nepilnamečius nuo nepageidaujamo turinio. Pavyzdžiui, „Tele2“ teikia tarp tėvų itin populiarią interneto apsaugos paslaugą, kurią galima užsisakyti ryšio operatoriaus savitarnoje. Ją naudojantys tėvai savo namų tinkle gali blokuoti tam tikrą turinį ir svetaines“, – teigia J. Antropik.

Nuo 2021 m. „Tele2“ vaikų išnaudojimą vaizduojančių svetainių blokavimo procesą vykdo automatiškai ir įgyvendina projektą „Project Arachnid“, kuris klasifikuoja ir blokuoja seksualinio pobūdžio svetaines.

J. Antropik teigimu, projekte „Arachnid“ nenaudojama veido atpažinimo technologija. Vietoje to, veikia „hashing“ technologija, kuri padeda palyginti konkretų vaizdą ar vaizdo įrašą su jau žinomų kenksmingų svetainių duomenų baze. Šis įrankis leidžia greitai aptikti nepageidaujamą turinį ir pasiūlo veiksmus, kaip sustabdyti jo platinimą. Sistemą dar labiau sustiprina bendradarbiavimas su įvairiomis vaikų apsaugos organizacijomis visame pasaulyje.

Nauja kuprinė, sąsiuviniai, patogus rašiklis… o ar mano vaikui jau reikia telefono? O gal ryšiui palaikyti užteks ir išmanaus laikrodžio? Tokius klausimus artėjant rudeniui sau dažnai užduoda būsimųjų pirmokų tėveliai. Laura Saulėnaitė-Laukienė, „Tele2“ įrangos pardavimų vadovė, pataria, kaip išrinkti telefoną pradinukui.

„Vaikas praneša, kad nuėjo į mokyklą. Įspėja, jeigu anksčiau baigiasi pamokos. Patikina, kad suvalgė pietus. Telefonai leidžia tėvams jaustis ramiau, žinant, kur ir kaip laiką leidžia jų vaikai. Tėvų noras apsaugoti vaiką dažnai veda prie sprendimo padovanoti pirmąjį įrenginį”, – sako L. Saulėnaitė-Laukienė.

Kokį telefoną rinktis?

Nusprendę pirkti telefoną, atkreipkite dėmesį į ekraną ir dizainą: mobilusis turėtų būti patogus laikyti rankoje. Anot specialistų, geriausia telefoną rinktis drauge su vaiku – tam, kad įrenginį jis galėtų pasimatuoti  savo delne ir pats jį išmėginti.

„Geriausia rinktis telefono modelį, turintį tą pačią operacinę sistemą, kuri yra naudojama tėvų telefonuose – taip bus lengviau ir paprasčiau įrenginius suderinti tarpusavyje bei paaiškinti vaikui, kaip telefonu naudotis”, – sako L. Saulėnaitė-Laukienė.

Ieškantiems geriausio nebrangaus „Android“ modelio, verta rinktis „Samsung Galaxy A“ seriją.  Ryškaus ekrano ir patikimi „A05s“ ir „A15 5G“ modeliai puikiai fotografuoja ir išsiskiria itin ištvermingomis baterijomis.

Jei jūsų vaikas mėgsta tyrinėti ir mokytis žaisdamas, metalinio korpuso planšetė „Samsung Galaxy Tab A9+ 5G" gali būti geras pasirinkimas. Didelis ekranas ir edukacinės programėlės padės ugdyti kūrybiškumą. Prieš naujus mokslo metus planšetę galima įsigyti išskirtinėmis sąlygomis.

Jei šeimos nariai naudoja „iOS“ ekosistemos įrenginius, vaikui drąsiai galima pirkti „SE” serijos arba seniau išleistus „iPhone“ modelius, kurių kaina taip pat yra draugiškesnė. „Apple“ įrenginiai reguliariai siūlo įdiegti atnaujinimus, todėl jie išlieka saugūs ir patikimi ilgesnį laiką.

Jei telefonui per anksti – išmanusis laikrodis

Jei nusprendėte, kad pradinukui dar per anksti naudotis telefonu, tačiau jau atsiranda poreikis palaikyti ryšį per atstumą – rinkitės specialiai vaikams pritaikytą išmanųjį laikrodį. Jis vaikui leidžia susisiekti su iš anksto nustatytais artimųjų kontaktais, o tėvams – stebėti vaiko buvimo vietą.

„Pirmokui puikus pasirinkimas išmanus laikrodis „Gudrutis Super-G Active Pro“. Jis turi telefonams būdingus balso ir vaizdo skambučius, gali skaičiuoti vaiko žingsnius, sekti kūno temperatūrą ar širdies ritmą”, – pataria įrangos pardavimų vadovė.

Dviguba apsauga: nuo ekrano iki interneto

Vaiko išmaniojo  apsaugai rekomenduojama  įsigyti ekrano stikliuką ir dėklą. Pastarasis bus smagia asmeninio stiliaus detale, taip pat apsaugos įrenginį nuo įbrėžimų ar smūgių.

Pirkdami telefoną, būtinai pasirūpinkite įrenginio draudimu – aktyvūs pradinukai dažnai įrėžia ar sudaužo telefonus net ir su apsauginėmis priemonėmis. Apdraudę telefoną, tėvai gali būti ramūs, kad netikėtos išlaidos nekels papildomo streso.

L. Saulėnaitė-Laukienė primena, kad internete nuolat auga įvairių grėsmių skaičius, tad ne mažiau svarbus yra ir vaiko saugumas. „Tele2“ atliktas tyrimas parodė, kad tėvai tampa sąmoningesni ir net 8 iš 10 tėvų Lietuvoje riboja laiką, kurį jų vaikai praleidžia internete, o kai kurie iš jų – riboja ir turinį.

„Vaiko saugumą naudojantis telefonu užtikrinsite sukūrę ir pridėję jį prie bendros šeimos paskyros. Tai padės formuoti sveikus naudojimosi telefonu įpročius. „Android“ ekosistemoje tokią paskirtį atlieka „Google Family Link“ aplikacija, o „Apple“ – „Family Sharing“ funkcija”, – įžvalgomis dalijasi įrangos pardavimų vadovė.

Kitas efektyvus saugumo įrankis – „Tele2“ tinkle įdiegta interneto apsauga. Ji leidžia tėvams blokuoti netinkamą turinį: nustatyti, kad neveiktų tam tikri socialiniai tinklai, būtų užblokuota prieiga prie pornografinio turinio, uždraustos su lošimais susijusios ir kitos žalingos svetainės.

Įžengęs išmanusis amžius liudija spartų technologijų progresą. Ir nors jų mėgėjai ploja katučių, tėvai bei globėjai imasi už galvų. Išmanieji prietaisai kelia vis daugiau grėsmių mažiesiems bei jauniesiems mūsų visuomenės nariams. 

Kaipgi apsaugoti savus vaikus? Į kokius aspektus vertėtų atkreipti dėmesį? Patarimais dalinasi prekybos centro internete „Varlė.lt“ ekspertas. 

Rizika internete

Nesvarstysime klausimo, ar derėtų vaikui įteikti jo asmeninį įrenginį, neaptarinėsime ir kokio amžiaus tai daryti verčiausia. Dabartinė tikrovė tokia, kad daugelis vaikų jau nuo mažų dienų pažįstami tiek su išmaniaisiais įrenginiais, tiek su interneto platybėmis. Taigi svarbiausias klausimas – kaip? Kaip išmokyti vaikus saugiai būti virtualioje tikrovėje? 

Ši tema toli gražu nėra naujiena. Į ją gilinamasi eilę metų. Atliekami tyrimai rodo, kad vaikų jauseną, emocinę būklę stipriai lemia internetinės patirtys. Ir vis dėlto tėvai ne visuomet suvokia galimas grėsmes, o suprantantieji ne visuomet žino, kaip nuo jų apsisaugoti.

Realybėje sergėdami nuo pavojų vaikus mokome nekalbėti su nepažįstamaisiais. Kodėl nemokome taip elgtis internete? Juk virtualūs draugai nėra tikri draugai. Kartais po draugo kauke slepiasi ir išnaudotojai. Vaikais internete gali patirti viliojimą ar netgi seksualinį išnaudojimą, psichologinį smurtą, spaudimą dalytis nederamo turinio nuotraukomis, taip pat sunkiai pakeliamas patyčias.

Raudona šviesa – atsargiai pavojus!

Svarbu pastebėti signalus, pranešančius apie vaiko patiriamas patyčias, o gal seksualinio pobūdžio viliojimą.

Apie tai liudija vaiko emocinės būklės pokyčiai – nerimastingumas, prislėgtumas, ryškūs nuotaikos svyravimai ar neįprasta pykčio, nervingumo gausa.

Pakitę mitybos ar miego įpročiai.

Pokyčiai bendravime – kai staiga iš draugų rato dingsta vieni ar kiti vaikai.

Persimainęs naudojimasis internetu – tam skiriama daugiau laiko, slapukaujama (nesidalijama, kas veikiama internete, naudojamasi juo nuošaliau nuo kitų šeimos narių).

Netgi atsisakymas eiti į mokyklą.

Tokiu atveju, vaikui dažnai prireikia kvalifikuotų asmenų pagalbos. Tad nedvejodami kreipkitės.

Kibernetinis saugumas: svarbiausios taisyklės

Kad to nenutiktų svarbu priimti tinkamus sprendimus, atlikti labai konkrečius žingsnius.

Dalinimasis asmenine informacija turi būti itin atidus. Juk tokie jautrūs mūsų duomenys kaip vardas ir pavardė, gimimo metai, kontaktiniai duomenys ar mokyklos pavadinimas būtent tai, kuo prieš mus pačius, šiuo atveju, prieš mūsų vaikus gali pasinaudoti pikto linkintys asmenys.

Dalinimasis savo asmenine informacija ar savo nuotraukomis (juolab nederamo turinio) tampa puikiu įrankiu seksualinio pobūdžio išnaudotojams. Su vaikais vertėtų smulkmeniškai aptarti bendravimą su nepažįstamaisiais virtualioje erdvėje ir jiems augant tai karts nuo karto priminti. Juk ir paauglys gali užsimiršti bei prarasti budrumą – išnaudotojo maskuotę palaikydamas egzistuojančiu savu bendraamžiu.

Dažnai šios grėsmės kyla socialinių tinklų platformose. Todėl bendrauti juose vertėtų itin atsargiai. Atskiras dėmesys turėtų būti skiriamas privatumo nustatymams. Svarbu vaikams paaiškinti jų funkcijas ir parodyti, kaip savo skelbiamą informaciją padaryti privačią. Taipogi saugumą kuria pačios vaiko paskyros privatumas. Tuomet informacija apie jį matoma tik vaiko patvirtintiems žmonėms.

Internetinis saugumas – tai ir slaptažodžio saugumas (stiprus, karts nuo karto keičiamas, atskleidžiamas tik tėvams) , ir atsakingas naudojimasis įvairiomis programėlėmis, įtartinomis nuorodomis ar dokumentais.

Būtina vaikui padėti suprasti, kokios yra elektroninės patyčios. Informuoti, kaip jis turėtų pasielgti tokiu atveju. Kad jas atpažinęs, vaikas drąsiai kreiptųsi į suaugusius, praneštų atitinkamoms internetinėms platformoms, o kas svarbiausia tokiose grėsmingose situacijose neliktų vienas.

Į pagalbą tėvams!

Kadangi vis dėlto gyvename išmaniajame amžiuje vertėtų pasidairyti po šiuolaikinių prekių bei paslaugų lentynas. Akivaizdu, jog ir šiuo aspektu technologijų kūrėjai spėjo pagalvoti. Yra sukurta ne viena programa, padedanti tėvams užtikrinti tinkamą vaiko saugumą.

„Pavyzdžiui, ESET turi įvairių saugumo planų namams ir vaikams. Juos renkasi mūsų klientai, atsakingai besirūpinantys savo vaikų kibernetiniu saugumu. Jie vaikams ramia širdimi perka išmaniuosius prietaisus.

Tokios programos veikia panašiu principu. Jos suteikia galimybę tėvams kontroliuoti vaiko prie įrenginio praleidžiamą laiką, filtruoti matomą turinį – kontroliuoti vienų ar kitų programų, socialinių tinklų naudojimą, blokuoti tam tikrus tinklalapius, taipogi sekti vaikų buvimo vietą,“ –  žiniomis dalijasi prekybos centro internete „Varle.lt“ produkto vadovas Ruslanas Kavaliauskas.

Nors programinė įranga atlieka šnipinėjimo funkcijas, vis dėlto ji tampa puikiu pagalbininku apsaugant vaikus nuo internetinių grėsmių.

Taigi ginkime savus vaikus, lai jie visad būna saugūs!