Login to your account

Username *
Password *

Vasaros metu įvertiname patogius ir pažangius išmanius įrenginius, be kurių neįsivaizduojame savo laisvalaikio. Vienas iš populiariausių hobių – tai muzikos klausymasis, kuris, naudojant išmaniąsias ausines, pralinksmina ir nuramina.

Tačiau pastaruoju metu išmaniųjų ausinių modelių rinka sulaukė galybės įvairiausių modelių, o surasti kokybišką ir visiems tinkantį įrenginį darosi vis sunkiau. Tad kokios išmaniųjų ausinių savybės yra svarbiausios ir į ką atkreipti dėmesį, jei norite neapsigauti?

„Dar visai neseniai džiaugėmės, jog galime klausytis muzikos su ausinėmis be laidų, tačiau šiandienių vartotojų poreikiai smarkiai išaugo. Modernios išmaniosios ausinės tinka tiek jaukiam muzikos klausymui vaikščiojant parke, tiek ir darbui ar virtualiems žaidimams, todėl yra visų mėgstamas įrenginys. Kita vertus, prieš pasirenkant savąsias ausines – verta žinoti kelias naudingas gudrybes“, – teigia Urtė Eidžiūnaitė, „Huawei“ produktų mokymų vadovė Lietuvoje.

1. Moderni triukšmo slopinimo technologija

Aktyvi triukšmo slopinimo sistema vis dar yra naujovė, pastaraisiais metais džiuginusi išskirtinai moderniausių ausinių pirkėjus. Ši sistema užtikrina švarų ir kokybišką garsą, todėl renkantis ausines verta išanalizuoti įrenginių techninius parametrus ir įsitikinti, jog jūsų trokštamos ausinės palaiko šią funkciją.

„Aktyvi triukšmo slopinimo technologija automatiškai atpažįsta aplinkos garsus ir atitinkamai parenka ausinių režimą, kuris leidžia mėgautis optimaliai grojančia muzika. Šiuolaikinių belaidžių ausinių garso slopinimas veikia beveiki  iki 50 dB ribos, todėl su tokiu įrenginiu išvengsite įvairių triukšmo šaltinių, pavyzdžiui, gatvės šurmulio ar blaškančių kolegų pašnekesių ir mėgausitės mėgstama muzika ar tinklalaide“, – išskiria U. Eidžiūnaitė.

2. Platus žemų ir aukštų dažnių diapazonas

Nepriklausomai nuo mėgstamo muzikos stiliaus ar klausymosi įpročių, perkant bet kokias belaides ausines svarbi garso kokybė. Kad muzika džiugintų ir leistų pasijusti tarsi gyvo garso koncerte, belaidės ausinės turėtų pasižymėti plačiu žemų, vidutinių ir aukštų dažnių diapazonu.

„Dėl plačios dažnių apimties klausytojo ausis pasiekia garsų įvairovė, užtikrinanti turiningą muzikinę patirtį, kurią konkrečiu muzikos kūriniu siekia perteikti muzikos kūrėjai. Todėl tokios išmaniosios ausinės kaip „Huawei FreeBuds Pro 2“ užtikrina itin platų garsų diapazoną, kuris varijuoja nuo 14 Hz iki 48 kHz ir vartotojai gali mėgautis net subtiliausiai perteikiamomis natomis“, – sako U. Eidžiūnaitė.

3. Personalizuoti sprendimai

Verta atminti, jog tikrai autentiškais garsais džiaugsitės ne tik dėl techninių prietaisų savybių, bet ir sumanių programinių sprendimų, išpildančių svarbiausius vartotojų poreikius.

„Kiekvieną iš mūsų džiugina vis kitoks muzikos stilius, garsumo lygis, todėl itin svarbu, jog turimų ausinių kūrėjai galėtų pasiūlyti individualius sprendimus. Šį reikalavimą išpildo pažangus belaidžių ausinių ekvalaizeris (EQ), dažniausiai siūlantis bent kelis skirtingus klausymosi režimus. Be to, egzistuoja ir rankinio ekvalaizerio funkcija, kuri leidžia pačiam klausytojui susireguliuoti girdimus garsus. Ne mažiau svarbu ir tai, jog galėtumėte savo ausines prijungti prie kelių skirtingų išmaniųjų įrenginių, pavyzdžiui, išmaniojo telefono ar planšetinio kompiuterio. Ši savybė praverčia tada, kai atliekate kelias užduotis vienu metu ir norite atsiliepti į skambutį, kai dar visai neseniai per planšetinį kompiuterį žiūrėjote mėgstamą serialą“, – pataria U. Eidžiūnaitė.

4. Šiuolaikinius standartus atitinkantis dizainas

Šiuolaikinių įrenginių stilius yra svarbi išmaniųjų ausinių savybė, todėl renkantis įrenginį verta išsirinkti tokį modelį, kuris nuo pat pirmųjų akimirkų patrauktų jūsų akį.

„Šiandien vartotojus džiugina tai, jog išmaniąsias ausines galime rinktis iš itin plačios spalvų paletės. Visgi – tai ne vienintelis dizaino parametras, kurį reikia apgalvoti.  Svarbu, jog elegantiškas spalvas papildytų ir patogi ausinių forma, o į vidų nukreiptas ausinių mikrofonas glaudžiai priglustų prie ausies kanalo. Tik tokiu atveju ausines bus patogu nešioti“, – teigia U. Eidžiūnaitė.

5. Patikima baterija

Paskutinis, tačiau tikrai ne pats nereikšmingiausias bruožas – tai baterijos veikimo laikas.

„Belaidės ausinės praeityje susilaukė ne mažai kritikos, dėl per trumpai veikiančios baterijos, todėl savo ausines išsirinkite tik įvertinę ar atitinkamo modelio baterija gebės išpildyti kasdienius jūsų darbo ir laisvalaikio poreikius. Šiandien rinkoje pripažįstama, kad tikrai patvaria baterija vadinama tokia, kuri vienu įkrovimu gali atlaikyti bent 7 valandas. Be to, patartina įsitikinti, jog ausinių įkrovimo dėklas būtų patvarus, lengvas ir patogiai tilptų delne“, – dalinasi U. Eidžiūnaitė.

Įsibėgėjęs atostogų sezonas ir šiluma lepinantys orai prie vandens telkinių sutraukia vis daugiau žmonių, o tai kelia iššūkių norintiems rasti ramų kampelį poilsiui. Keli išmanieji įrankiai telefone gali padėti lengviau susiplanuoti išvyką prie vandens telkinio.

Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas tikina, kad šios programėlės gali padėti ne tik greičiau susikrauti daiktus, bet ir stebėti tikslias orų prognozes ar rasti ramiausią paplūdimį.

Kad nieko nepamirštumėte – „PackPoint Travel Packing List“. Nemokama aplikacija leis lengviau pasirinkti, kuriuos daiktus pasiimsite į išvyką, atsižvelgiant į jos trukmę, vietą ir orą kelionės vietoje. Svarbiausių daiktų sąrašus galite sudaryti rankiniu būdu arba pasirinkti, kad aplikacija pasiūlytų, ką turėtumėte pasiimti, remiantis jūsų įvesta informacija, kaip atostogų tipas ar planuojamos veiklos. Sudarius sąrašą, programėlė jį išsaugos už jus, taip pat galėsite juo lengvai pasidalinti su draugais ar šeimos nariais.

Orams – „The Weather Channel – Radar“ programėlėje veikia lietaus radaras, audrų sekimas ir įspėjimai apie nepalankias orų sąlygas, tad susiplanuoti geriausią laiką išvykai prie vandens bus itin paprasta. Čia galėsite stebėti tiesioginius radarų atnaujinimus ir prognozes 72 valandoms į priekį. Programėlėje taip pat rasite naudingų funkcijų, kaip saulėlydžio laikas ar žiedadulkių prognozė.

Apsaugai nuo saulės – „UVLens – UV Index Forecasts“. Saulės spindulių ultravioletinė spinduliuotė (UV) gali būti pavojinga jūsų odai, tad aplikacija gali būti naudinga, kad perspėtų, kada reikėtų slėptis nuo saulės, o kada ja pasimėgauti yra saugu. Programėlėje galėsite peržiūrėti UV indekso prognozę konkrečiai dienai ir atlikę asmeninį odos tipo vertinimą, nusistatyti nudegimo riziką bei sužinoti, kiek laiko rekomenduojama praleisti saulėje. Aplikacijos įrankiai nuolat primena ir apie pakartotinį apsaugos nuo saulės naudojimą.

Pramogoms – „TuneIn“ programėlėje rasite daugiau nei 100 tūkst. radijo stočių, kuriose galėsite klausyti koncertų, tinklalaidžių, pokalbių laidų ar net sporto naujienų. Čia turėsite visus įrankius klausyti ne tik tiesiogiai transliuojamų naujienų, bet ir įvairiausių žanrų muzikos kūrėjų iš viso pasaulio. Aplikacija yra nemokama, tačiau įsigiję „premium“ programėlės versiją, galėsite klausytis muzikos be reklamos.

Netrukdomam poilsiui – paplūdimių žemėlapis. Pirmasis Lietuvoje išmanusis paplūdimių žemėlapis leidžia realiu laiku stebėti net 86-ių pakrančių užimtumą ir iš anksto įsivertinti, kuriame paplūdimyje galima tikėtis didesnio privatumo. Žemėlapyje paplūdimiai reitinguojami nuo 1 iki 10, atitinkamai nuo mažiausio užimtumo iki didžiausio.

Sistemoje galimas ir pakrantės tipo nustatymas: ežeras, pajūris, upė arba kita. Vietą galima rinktis iš Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Telšių, Utenos ir Vilniaus apskričių. Žemėlapis turi integruotą „Google Maps“ paiešką – kiekvieno paplūdimio polapyje, paspaudus mygtuką „Kaip nuvykti“, atsiras kelionės maršrutas pėstiesiems, viešojo transporto ar nuosavo automobilio keleiviams. Išbandyti išmanųjį paplūdimių žemėlapį galite čia.

Mobiliojo ryšio telefono buvimo vietą apytiksliai nustatyti įmanoma dėl nuolatinio ryšio bokštų ir išmanaus įrenginio informacijos keitimosi. Apjungus įrenginių buvimo vietos informaciją ir vietovės plotą, galima įvertinti, kiek mobiliųjų telefonų tenka ploto vienetui, taip ir yra apskaičiuojamas paplūdimio užimtumas.

Operatoriaus „Tele2“ didžiųjų duomenų analizė „DATA ATLAS“ leidžia fiksuoti ne tik žmonių judėjimo srautus, bet ir kelionių krypčių tendencijas bei apsipirkimo įpročius. Duomenys analizuojami ir pateikiami laikantis aukščiausių duomenų saugumo standartų: naudojami tik nuasmeninti, apibendrinti, ir tik dideli klientų bazės segmentai, todėl neįmanoma identifikuoti konkretaus kliento.

 

Vasarą į gatves išrieda daugybė elektrinių paspirtukų – ši transporto priemonė leidžia ne tik sutaupyti ir išvengti kamščių, bet ir užtikrina vaizdingą kelionę. Rinkoje gausu įvairiausių modelių ir kainų paspirtukų, todėl renkantis naują dviratę transporto priemonę reikėtų atkreipti dėmesį į kelis svarbiausius kriterijus.

Arnoldas Lukošius, „Tele2 inovacijų biuro“ ekspertas paneigia mitą, kad patys brangiausi paspirtukai yra patys geriausi – kiekvienam reikėtų šią transporto priemonę rinktis atsižvelgiant į kelis esminius parametrus bei savo poreikius.

Galia – daugumos elektrinių paspirtukų didžiausias greitis – 25 km/val., tačiau skiriasi jų galingumas, nuo kurio priklauso, kaip greitai jie įsibėgėja ir važiuoja į įkalnę. Galia matuojama pagal tai, kiek energijos yra sunaudojama – kuo daugiau galios, tuo daugiau vatų turi motoras. Elektrinio paspirtuko variklio galia gali svyruoti nuo 200 vatų iki 5000 vatų. Jeigu važiuojate lygiomis vietovėmis, o ne kalvomis, pakanka ir 250 vatų galios motoro, kurį turi didžioji dalis biudžetinės klasės paspirtukų. Šiek tiek brangesni paspirtukai turi apie 350-500 vatų galios motorus, kurie lengviau įveiks aukštesnes įkalnes ar nelygumus.

Atstumas – yra vienas esminių faktorių, renkantis paspirtuką. Vienu įkrovimu nuvažiuojamas atstumas priklauso nuo kelių dedamųjų: baterijos dydžio, motoro galios ar net paspirtuko svorio. Biudžetinio modelio paspirtuku vienu įkrovimu dažniausiai nuvažiuosite maždaug 25 km, o itin galingu modeliu net iki 150 km. Gamintojai dažniausiai nurodo, kokį atstumą galite nuvažiuoti, tačiau ekspertas pabrėžia, kad nereikėtų šiais skaičiais aklai pasitikėti – jie skaičiuojamas idealiomis sąlygomis, tad tikrasis atstumas bus iki 30 proc. mažesnis. Jei kasdien planuojate važiuoti didelius atstumus, turėtumėte pagalvoti apie tokį paspirtuką, kuris vienu įkrovimu gali įveikti kuo ilgesnį kelią.

Baterija – kaip ir visų įrenginių, paspirtukų baterijos laikui bėgant dėvisi. Biudžetinių paspirtukų baterijų gyvavimo ciklas siekia 300-500 įkrovimų, brangesnių modelių ciklas gali siekti iki 1000 įkrovimų. Svarbiausia įsivertinti, ar renkatės paspirtuką ilgam laikui, ar tiesiog norite jį išbandyti. Rekomenduojama įsigyti tokį paspirtuką, kuriam nereikia itin daug laiko įsikrauti – įkrovos laikas turėtų būti apie 6-7 valandos. Taip pat apsvarstykite modelį su greitojo įkrovimo funkcija, kuri padės netikėtose situacijose.

Stabdžiai kokybiška stabdžių sistema yra svarbi elektrinio paspirtuko saugumui. Vienas iš labiausiai paplitusių ir veiksmingiausių stabdžių tipų yra diskiniai stabdžiai. Diskinius stabdžius sudaro prie padangos pritvirtintas metalinis diskas. Norėdami įjungti stabdžius, tiesiog paspauskite rankinę svirtį ant vairo. Kai kuriuose modeliuose gali būti būgniniai arba kojiniai stabdžiai, kurie paprastai reikalauja mažiau priežiūros, tačiau gali būti ne tokie veiksmingi. Aukštesnės klasės paspirtukuose paprastai stabdžiai būna įrengti ir ant priekinio, ir ant galinio rato, todėl stabdymas būna galingesnis, o slydimo rizika mažesnė.

Pakaba – paspirtukuose, kaip ir automobiliuose, nuo pakabos priklauso važiuosite minkštai ar kietai. Kokybiška pakaba leidžia nejausti kelio nelygumų ir drąsiai riedėti per duobėtus kelius. Pakaba gali būti spyruoklinė, hidraulinė arba guminė. Geresnės klasės modeliuose dažniausiai naudojamos spyruoklinės ir hidraulinės pakabos technologijos. Biudžetiniuose variantuose pakabos gali ir visai nebūti, amortizaciją užtikrina didelės padangos.

Padangos – gali būti bekamerinės arba pneumatinės. Pastarosios yra pranašesnės, nes geriau amortizuoja nelygų kelią, tai leidžia lengviau valdyti transporto priemonę. Tačiau jas lengva pradurti, todėl reikia daugiau priežiūros. Bekamerinės padangos nereikalauja tiek daug dėmesio, todėl yra populiarios tarp vartotojų, tačiau jomis šiek tiek sudėtingiau važiuoti nelygiu paviršiumi.

Lankstumas – elektriniai paspirtukai turėtų būti ne tik patogūs važiuoti, bet ir nešiotis. Prieš įsigydami šią transporto priemonę, įsitikinkite, ar jis jums ne per sunkus neštis ir ar galite jį sulankstyti. Dauguma elektrinių paspirtukų modelių turi sulankstymo mechanizmą, o kai kuriuose galima sulankstyti ir vairą.

Saugumas – kad kelionė paspirtuku būtų saugi vairuotojui ir aplinkiniams, svarbu laikytis kelių eismo taisyklių ir būti atsargiam kelyje. Būtina nepamiršti, kad paspirtuką turite vestis per perėją, reikia saugotis mašinų, duoti pirmenybę pėstiesiems, užsidėti šalmą, o tamsiuoju paros metu ir liemenę.

Nauji atradimai ir technologijos dažnai susilaukia neigiamos visuomenės reakcijos dėl nežinomos jų įtakos mums ir mūsų kasdienybei. Tačiau bėgant laikui, gerėjantis žmonių informuotumas padeda abejones išsklaidyti. Tokią tendenciją patvirtino „Telia“ užsakymu KOG instituto atliktas tyrimas, kuriame nustatyta, jog nuo 2020 m., neigiamai 5G vertinančių Lietuvos gyventojų dalis sumažėjo daugiau nei perpus, bet apie tam tikrus šio ryšio aspektus visuomenė vis dar nėra informuota pakankamai.

Vartotojų nuomonės tyrimu buvo siekiama įvertinti 5G ryšio technologijos žinomumo ir požiūrio į ją skirtumus 2020 ir 2022 m.

„Nuo 12 iki vos 5 proc. sumažėjusi neigiamai 5G vertinančių vartotojų dalis rodo, jog per pastaruosius dvejus metus rinkos dalyviams pavyko visuomenei atskleisti šios ryšio technologijos suteikiamus privalumus ir bent jau dalinai išsklaidyti nežinomybę tokiais opiais klausimais, kaip neigiama 5G įtaka sveikatai. Pastebime, kad kuo daugiau žmonės žino apie 5G technologiją, tuo yra linkę ją vertinti labiau teigiamai. Lietuvos gyventojai vis dar taip pat, kaip ir prieš dvejus metus, neturi tvirtos nuomonės apie 5G galimybes užtikrinti privatumą“, – tyrimo rezultatus komentuoja „Telia“ rinkodaros įžvalgų vadovė vadovė Justina Vaikutytė-Paškauskė.

Išaugusios žmonių žinios apie 5G

Pasak J. Vaikutytės-Paškauskės, tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje, lyginant su 2020 m., išaugo labai gerai žinančiųjų, kas yra 5G ryšys, bei smarkiai sumažėjo tų, kurie yra girdėję tik pavadinimą arba apie šią technologiją nėra girdėję visai. Gyventojai taip pat geriau informuoti apie tai, kad 5G jau įjungtas mūsų šalies teritorijoje – manančiųjų, jog šis ryšys jau veikia visoje šalyje arba tam tikruose miestuose padaugėjo atitinkamai 11 ir 16 proc.

„Teigiamus poslinkius vainikavo tai, jog 2022 m. 7 iš 10 Lietuvos gyventojų 5G ryšį įvertino teigiamai. Labiausiai prie to prisidėjo įvairūs informacijos apie 5G šaltiniai, iš kurių labiausiai augo ryšio operatorių bei jų skelbiamų naujienų reikšmė. Apie 5G ryšį iš šio kanalo sužinoję teigia apie ketvirtadalis respondentų. Tiesa, gyventojai vis dar labiausiai pasitiki specializuotų interneto puslapių apie technologijas suteikiamomis žiniomis“, – atskleidžia „Telia“ rinkodaros įžvalgų vadovė.

Trūksta informacijos apie privatumo galimybes

Kita vertus, nepaisant gerėjančio lietuvių informuotumo apie 5G ryšį, tam tikrais klausimais mūsų šalies gyventojų nuomonė per dvejus metus beveik nepasikeitė. Lygiai kaip ir 2020 m., šiemet vykdytoje apklausoje 68 proc. respondentų pasisakė neturintys nuomonės apie tai ar 5G užtikrina privatumą. Tačiau J. Vaikutytė-Paškauskė teigia, jog tai yra dėl to, kad žmonėms trūksta kompetentingos ir aiškios informacijos apie privatumo galimybes.

„Viešojoje erdvėje didžiausiais 5G suteikiamais privalumais įvardijami didesnė tinklo sparta bei mažesnis vėlinimas, o kur kas rečiau kalbama apie tai, kad šis ryšys yra ir kur kas saugesnis. 5G galime įsivaizduoti kaip silpnų vietų neturinčią tvirtovę – priešingai nei 4G atveju, cirkuliuojantys duomenys šifruojami visose tinklo dalyse, o tai apsaugo tokią jautrią vartotojų informaciją, kaip tapatybė ir buvimo vieta“, – aiškina pašnekovė.

Taip pat pažymėtina, jog 5G tinkle naudojamas kur kas pažangesnis 256 bitų šifravimas, kuris yra didelis žingsnis į priekį, lyginant su 4G naudojama 128 bitų technologija. Kalbant paprasčiau, norint iššifruoti 5G tinkle esančius duomenis kvantiniam kompiuteriui prireiktų milijonų metų.

„Tai reiškia, jog 5G sudaro dar mažiau galimybių suinteresuotoms šalims sekti ir šnipinėti vartotojus, o šiuo ryšiu jungdamiesi prie banko programėlių, naršydami ar bendraudami su draugais galime jaustis dar saugesni dėl savo privatumo“, – apibendrina „Telia“ rinkodaros įžvalgų vadovė vadovė Justina Vaikutytė-Paškauskė.

Šiandien, kai gyvename nuolatinės skubos, streso ir padidintos triukšmo taršos laikais, svarbu skirti laiko organizmo atsistatymui. Vienas veiksmingiausių būdų tai padaryti – jau šimtmečiais aktualumo ir gydomojo efekto neprarandantys gamtos garsai. Tyrimais nustatyta, kad natūralių gamtos garsų klausymasis gali beveik 30 proc. sumažinti patiriamą stresą, lyginant su urbanistiniais miesto garsais. Todėl technologijų kompanija „Huawei“, kartu su Lietuvos gamtą fiksuojančiu garso operatoriumi Vidmantu Blažiu ir muzikos atlikėju bei prodiuseriu Adu Gecevičiumi pristato unikalų garsovaizdį (angl. soundscape). Jame – virš 30 unikalių Lietuvos miškuose, giriose ir raistuose įrašytų paukščių balsų bei aplinkos gamtos garsų, kurie padės atsipalaiduoti ir pabėgti nuo kasdienybės triukšmo.

10 minučių trukmės kūrinyje galima išgirsti kokybiškai įrašytus Lietuvos miškų ir jų gyventojų garsus – nuo lakštingalos, juodojo strazdo ar griaustinio prieš lietų. Pasak V. Blažio, miškai, paukščiai bei jų natūralumas šiandienos pasaulyje tampa vis retesne prabanga. 

„Daugelis atgaivos ir ramumos ieško gamtos prieglobstyje. Šiandien žmogaus aplinka yra persotinta įvairiais garsais, urbanistiniais triukšmais ir mechanizmais. Todėl surasti ramią, neužterštą žmogaus keliamais garsais vietą pasaulyje – nelengva užduotis, nes tokių vietų paprasčiausiai beveik neliko. Net esant Amazonės džiunglėse, danguje virš galvos skrenda lėktuvai. Lietuvoje, ypač pastaruoju metu, situacija taip pat ženkliai suprastėjo – vien padėtis pasienyje su Baltarusija smarkiai pakeitė Dainavos girios, Čepkelių raisto ramybę, garsų paletę. Kita vertus, nors pastaruoju metu intensyviai kertami ir naikinami Lietuvos miškai bei girios, mes šio turto dar šiek tiek turime, nes yra daug šalių, kurios negali pasigirti ar pasidžiaugti tokia žaluma, kuri pas mus dar išliko“, – sako garso operatorius Vidmantas Blažys.

Kodėl gamtos garsų klausytis neatsibosta?

Prodiuserio Ado Gecevičiaus sukurtame garsovaizdyje užkoduota lietuviškų miškų istorija, atskleidžiama tiek autentiškais garsais, tiek subtilia autorine muzika. Pasak jo, šio garsovaizdžio geriausia klausytis ausinėmis, užsimerkus. Kaip išskiria muzikos kūrėjas, būtent gamtos garsų klausytis renkasi ir kosmoso platybėse esantys astronautai.

„Gamta ir jos garsai yra tam tikras chaosas. Būnant miške niekada neišgirsi vienodo skambesio, taip pat atsikartojančių garsų. Todėl šio muzikinio chaoso ne tik malonu klausytis, bet jis ir neatsibosta. Pavyzdžiui, būdami prie jūros mes negirdime visą laiką vienos bangos – girdime jų daug ir jos visą laiką ošia. Būtent todėl tas gausus ir nuolat kintantis gamtos chaosas pradeda veikti kaip raminamieji, atsipalaidavimas. Ši gamtos garsų klausymosi technika itin pamėgta kosmonautų: būdami kosmose, vakuume, kur nėra garso, jie nuolat pasiilgsta Žemės, todėl klausydamiesi gamtos garsų kosmonautai taip kompensuoja pasiilgtų namų, miško ilgesį. Todėl šis mūsų sukurtas garsovaizdis – būtent tokia raminanti kelionė į Lietuvos miškus ir gamtą, kurios geriausia klausytis užsimerkus bei naudojant garso slopinimo funkciją turinčias ausines, pavyzdžiui, naująsias „Huawei FreeBuds Pro 2“, – kūrinį plačiau pristato Adas Gecevičius

Teigiamas gamtos garsų poveikis priklauso ir nuo įrangos

Kaip teigia „Huawei“ produktų mokymų vadovė Lietuvoje Urtė Eidžiūnaitė, norint maksimalaus atsipalaidavimo ir teigiamo gamtos garsų poveikio, verta pasirinkti triukšmo slopinimą užtikrinančias ausines.

„Klausant garsovaizdžių, ypatingai, jei norima atsipalaiduoti, nusiraminti ar pabėgti nuo įprasto miesto triukšmo, labai svarbios tampa jo slopinimo funkcijos. Nes šiais laikais aplinkos triukšmas tiek stiprus, kad gali būti girdimas net ir su ausinėmis, ypač tais atvejais, kai klausomasi subtilių, ne visuomet garsių gamtos garsų. Todėl aplinkos triukšmo slopinimas – nepamainomas šiuolaikinių belaidžių ausinių funkcionalumas. Pavyzdžiui, naujosios belaidės ausinės „Huawei FreeBuds Pro 2” turi itin pažengusį aktyvų triukšmo slopinimą – iki 47 dB, dėl ko ausinėmis galima išgirsti kiekvieną, net patį subtiliausią garsą. Taip pat ausinės gerokai viršija žmogaus klausos diapazoną – nuo 14 Hz iki 48 kHz – kas leidžia mėgautis įvairias muzikos kūrinių aspektais, nuo diskanto iki bosų“, – išskiria U. Eidžiūnaitė.

Išgirsti naująjį muzikos kūrėjo Ado Gecevičiaus sukurtą garsovaizdį, kuriame skamba Vidmanto Blažio įrašyti autentiški Lietuvos gamtos garsai, galite čia: 

 

Ilgąjį Joninių savaitgalį žmonės iš didžiųjų Lietuvos miestų traukė kurortų link. Mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ didieji duomenys rodo, kad į kurortus poilsiautojai pradėjo vykti jau ketvirtadienį, o dažniausiai pasirinkta kryptimi tapo gerų orų nestokojęs Lietuvos pajūris.

Šventinį savaitgalį daugiausiai atostogautojų sulaukė Palanga. Čia žmonės šventė ne tik Jonines, tačiau poilsiavo ir likusias laisvas dienas. Tiek čia, tiek ir kituose lietuvių pamėgtuose kurortiniuose miesteliuose išaugę žmonių srautai laikėsi visą savaitgalį – nuo ketvirtadienio iki pat sekmadienio“, – sakė Gediminas Jankauskas, „Tele2“ duomenų mokslininkas ir projektų vadovas.

Palangoje – dvigubai daugiau žmonių nei įprastą savaitgalį

Operatoriaus duomenimis, didžiausias žmonių skaičiaus augimas pastebėtas Palangoje – į kurortą jie pradėjo plūsti jau ketvirtadienį. Lyginant su prieš tai buvusiu ketvirtadieniu, apsilankiusiųjų skaičius išaugo net 48 proc. Savaitgalio dienomis augimas buvo dar ryškesnis – žmonių skaičius Palangoje buvo apie 60 proc. didesnis nei savaitgalį prieš tai, o pats pikas pasiektas šeštadienį.

Ryškus poilsiautojų skaičiaus padidėjimas buvo fiksuojamas ežeringose Lietuvos vietovėse – Molėtų, Lazdijų ir Ignalinos rajonuose. Čia saulėtąjį šeštadienį laisvą laiką leido 25 proc. daugiau žmonių nei praėjusį šeštadienį. Taip pat augo ir vykstančių į Zarasų rajono savivaldybę – turistų skaičius, lyginant su praėjusiu šeštadieniu, čia paaugo 19 proc.

Tele2“ didieji duomenys rodo, kad ilgąjį savaitgalį suaktyvėjo ir lietuvių kelionės į kaimynines užsienio šalis. Dažniausiai pasirinkta savaitgalio kryptimi tapo Latvija – šeštadienį čia besiilsinčių lietuvių buvo 80 proc. daugiau, lyginant su prieš tai buvusiu šeštadieniu. Lenkijoje keliautojų skaičius pradėjo augti jau ketvirtadienį, o piką pasiekė šeštadienį – lyginant su prieš tai buvusiu šeštadieniu, turistų iš Lietuvos buvo 32 proc. daugiau.

Šventinę naktį skambino daugiau

Joninių naktį nuo vidurnakčio iki 6 valandos ryto skambučių buvo atlikta 33 proc. daugiau nei įprastai. Šventinę naktį išsiųsta ir kiek daugiau SMS žinučių – jų fiksuota 8 proc. daugiau nei įprastą naktį. Tuo tarpu duomenų suvartojimas buvo labai panašus į įprasto savaitgalio – lyginant interneto sunaudojimą intervale nuo vidurnakčio iki 6 val. ryto, jis buvo mažesnis vos 3 proc.

Pagal aktyvių SIM kortelių skaičių pirmąjį šių metų ketvirtį, „Tele2“ turi didžiausią šalyje elektroninių ryšių rinkos dalį (46,3 proc.). Tai leidžia tiksliai pastebėti lietuvių kelionių krypčių tendencijas. Duomenys analizuojami ir pateikiami laikantis aukščiausių duomenų saugumo standartų: naudojami tik nuasmeninti, apibendrinti, ir tik dideli klientų bazės segmentai, todėl neįmanoma identifikuoti konkretaus kliento.

Daugiau nei 100 metų Lietuvoje veikę taksofonai iškeliauja į istoriją. Birželio 20-ąją Vilniaus autobusų stotyje išjungtas paskutinis taksofonas šalyje. Viena pagrindinių nuotolinio bendravimo priemonių buvę taksofonai pastarąjį dešimtmetį tapo visiškai nebenaudojami ir užleido savo vietą pažangesnėms interneto bei mobiliojo ryšio technologijoms.

„Taksofonai buvo įrenginėjami laikais, kai mobilusis ryšys atrodė kaip tolima ateitis. Šiandien internetas veikia net ir kosmose, prie jo prijungti kone visi mūsų kasdieniai pagalbininkai, skambinti galima jau net išmaniaisiais laikrodžiais ir garsiakalbiais, o į gatves išrieda autonominiai automobiliai, kuriuose skamba dirbtinio intelekto kurta muzika. Ateitis jau seniai atėjo, o taksofonus metas perkelti ten, kur jiems ir vieta – į ryšių istoriją“, – sako „Telia“ technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius.

Šimtmetį pralenkusi technologija

Nors dažnas Lietuvos gyventojas taksofonus sieja su ryškiai mėlynomis būdelėmis, kurių savo laiku buvo apstu daugelyje viešų vietų, ši technologija dienos šviesą išvydo dar 1889 m. Iš Škotijos į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV) išsikėlusių emigrantų sūnus Williamas Gray‘us patentavo telefono aparatą, kuriuo skambinti buvo galima į jį įmetus pinigų. Ši, tuomet savo amžių pralenkusi technologija, buvo įrengta pačiame Hartfordo centre, šalies Konektikuto valstijoje. Per šimtmetį JAV buvo įrengta daugiau nei du milijonai taksofonų.

1903 m. pirmasis taksofonas buvo įrengtas Jungtinės Karalystės sostinėje Londone, o jau 1913 m. skambučius galėjo atlikti ir į miesto paštą atvykę Vilniaus gyventojai. Dar po kelių dešimtmečių, 1932-aisiais, viešasis telefonas-taksofonas įrengtas Šiaulių geležinkelio stotyje.

„Taksofonai buvo įrenginėjami centriniuose paštuose, stotyse, ligoninėse, daugelyje įstaigų ir gatvėse, kur praeidavo dideli žmonių srautai. Tai buvo pagrindinė bendravimo priemonė, leidusi palaikyti ryšį su artimais žmonėmis. Per daugiau nei šimtmetį besitęsusią taksofonų istoriją galime matyti daugybę bandymų, siekiant šią technologiją padaryti dar patogesne, plačiau prieinama ir saugesne“, – kalba „Telia“ technologijų vadovas A. Šemeškevičius.

Aktyvių veiksmų, skatinančių ryšio plėtrą Lietuvoje netrūko ir iki pirmųjų taksofonų atsiradimo. 1888 m. Prūsijai priklausiusioje Klaipėdoje atidaryta telefonų stotis-rankinis komutatorius. Po kiek mažiau nei dešimtmečio telefonų stotis su telefoniste atidaryta ir Vilniuje, Šv. Jono ir Didžiosios gatvių kampe, Radvilų rūmuose. Ši stotis tuo metu turėjo 150 abonentų ir 12 darbuotojų. Netrukus telefonų stotys buvo atidarytos ir kituose didžiuosiuose miestuose.

Nuo tūkstančių iki kelių dešimčių

Po Antrojo pasaulinio karo ėmus plėstis fiksuotajai telefonijai, intensyviai pradėtas kurti ir taksofonų tinklas. Sovietinės okupacijos metais Lietuvoje vietiniai pokalbiai monetiniais taksofonais kainuodavo dvi kapeikas, o tarpmiestiniai skambučiai – 15 kapeikų.

„Svarbus žingsnis taksofonų modernizavimo link buvo 1993 m., kai nepriklausomybę vėl atgavusioje Lietuvoje pradėti įrenginėti itališki korteliniai taksofonai „Urmet“. Nusipirkus magnetinę kortelę, kurią sudarė 25, 50, 100 ir 200 televienetų, buvo galima naudotis tarpmiestinėmis ir tarptautinėmis paslaugomis, nemokamai paskambinti specialiųjų tarnybų telefonų numeriais. Šį etapą mini ir simbolinė tuometinio „Lietuvos telekomo“ magnetinė kortelė su Jono Pauliaus II atvaizdu, skirta jo vizitui šalyje atminti. Dėl savo populiarumo magnetinės kortelės netruko tapti ir puikia rinkodarine priemone – ant jų atsirasdavo didžiausių Lietuvos įmonių reklamos“, – prisimena A. Šemeškevičius.

Visgi, taksofonų technologija neapsistojo ties magnetinėmis kortelėmis ir jau 1997 m. Lietuvoje buvo pradėti montuoti pažangesnės technologijos „Pulsar“ taksofonai su lustinėmis kortelėmis, leidžiančiomis atsiskaityti ne tik už pokalbius. Būtent šiuo laikotarpiu taksofonų paklausa ir pasiūla stipriai šovė į viršų ir jau 2000 m. įrenginių skaičius Lietuvoje pasiekė net 7,5 tūkst. – tai buvo didžiausias taksofonų skaičius šalies istorijoje. Paskutiniai sovietinio tipo monetiniai taksofonai Lietuvoje kai kur veikė net iki 1999 m. balandžio, kada jie taip pat buvo pakeisti „Pulsar“ aparatais.

„2013 m. buvo užsakyta paskutinis 100 tūkst. lustinių kortelių, o taksofonų skaičius šalyje nukrito iki kiek daugiau nei tūkstančio. Šis pokytis neabejotinai buvo susijęs su technologine pažanga ir sparčia mobiliojo ryšio plėtra – vis daugiau žmonių galimybę susisiekti su aplinkiniu pasauliu pradėjo nešiotis savo kišenėje“, – sako „Telia“ technologijų vadovas.

Ilgai trukęs atsisveikinimas

Nors taksofonų populiarumas vis mažėjo, o daugelis pasaulio šalių suskubo juos transformuoti į mobilias meno galerijas, informacines ar Wi-Fi ryšio stoteles, Lietuva buvo likusi viena iš paskutinių Europos Sąjungos šalių, kuriose taksofonų technologija vis dar gyvavo.

Taksofonų šalininkai argumentavo šios technologijos išlaikymo svarbą dėl galimybės paskambinti Bendrajam pagalbos centrui (BPC). Visgi, net ir pagalbos numeriu 112 per metus iš taksofonų buvo skambinama vos pavieniais atvejais. Dar daugiau, beveik garantuotas skambinančiųjų anonimiškumas kėlė papildomus rūpesčius – neretai pasitaikydavo melagingų pranešimų apie galimai užminuotas mokyklas, prekybos centrus ar net oro uostus.

„Taksofonai ilgą laiką buvo laikomi universaliąja paslauga, tad jos teikimas negalėjo būti nutrauktas, o taksofonai turėjo būti išlaikomi operatorių lėšomis. Tik praėjusiais metais į Lietuvos teisę perkėlus Europos elektroninių ryšių kodeksą, prievolės išlaikyti taksofonus nebeliko. Tai suteikė mums galimybę atsisveikinti su technologija, kurios vietą netruks užimti išmanios ir efektyvios šių dienų ryšio priemonės“, – kalba A. Šemeškevičius.

Šių metų pradžioje Lietuvoje dar veikė 99 taksofonai. Pernai šalyje dar buvo 213 taksofonų, 2019 metais  – 392 taksofonai, o 2015 metų pradžioje – 1171 taksofonas. Jų skaičių kasmet mažinti leisdavo Lietuvos Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į kasmet stipriai mažėjančią jų naudojimo statistiką.

Nors šiandien kišenėje nešiojamės išmaniuosius telefonus, kuriais už prekes galime atsiskaityti kone kiekvienoje parduotuvėje, palikę piniginę namuose greičiausiai vis tiek nedvejoję apsisuktume ir grįžtume. Paradoksalu, bet šis moderniausių technologijų pripildytas įrenginys vis dar priverstas nukelti skrybėlę prieš šimtmečius gyvuojantį aksesuarą. Tačiau „Google“ ir „Apple“ šiemet nusprendė padaryti tam galą ir tradicines pinigines galutinai paversti muziejaus eksponatais.

Statistikos portalo „Statista“ duomenimis, karantino laikotarpiu skaitmeninių piniginių naudotojų skaičius pakilo nuo 900 milijonų iki beveik 1,5 milijardo, tačiau analitikų teigimu, iš jų fizinių piniginių visiškai atsisakė tik labai maža dalis.

„Priežastis, kodėl dauguma žmonių vis dar negali apsieiti be tradicinės piniginės – akivaizdi. Joje laikome ne tik mokėjimo, bet ir nuolaidų, asmens tapatybės, sporto klubo bei kitas korteles, kurių išmanusis kol kas dar negali pakeisti. Visgi neseniai „Google“ ir „Apple“ pristatytos skaitmeninių piniginių naujienos netolimoje ateityje leidžia tikėtis, kad visas tradicinės piniginės turinys persikels į mūsų išmaniuosius telefonus“, – teigia „Telia“ telefonų pardavimų vadovė Rimantė Marcišauskienė.

Ilgas ir duobėtas išmaniųjų piniginių kelias

Pasak R. Marcišauskienės, skaitmeninės piniginės idėja toli gražu nėra nauja. Ją 2011 metais savo kurtam „Nexus“ telefonui pristatė „Google“, leidusi talpinti įvairius kuponus ir per NFC ryšį atlikti mobiliuosius mokėjimus. Deja, tuo metu pasaulyje dar nebuvo išpopuliarėjusios bekontaktės banko kortelės, todėl prekybininkai neskubėjo įsigyti bekontakčius mokėjimus palaikančios įrangos, kas galiausiai lėmė „Google Wallet“ žlugimą.

„Apple“ iš konkurentų patirties pasimokė, todėl 2012 metais pristatytoje „Apple Passbook“ programėlėje mobiliųjų mokėjimų galimybės nebuvo – joje buvo galima laikyti tik skrydžio ir renginių bilietus bei kuponus. Virtualių atsiskaitymų lūžis įvyko 2014 metais, debiutavus „Apple Pay“ ir po metų jos pėdomis pasekus „Android Pay“ bei ne visuose regionuose prieinamai „Samsung Pay“ paslaugoms. Nors jų kelias taip pat nebuvo rožėmis klotas, šįkart šios mobiliųjų mokėjimų programos per keletą metų įsitvirtino didžiojoje Vakarų pasaulio dalyje, įskaitant Lietuvą.

„Nenuostabu, kad skaitmeniniams atsiskaitymams įgaunant pagreitį technologijų gigantai sugrįžo prie skaitmeninės piniginės idėjos. Gegužę vykusioje „Google I/O“ konferencijoje bendrovė „Google Pay“ programėlę vėl pervadino į „Google Wallet“, pabrėždama nuo šiol platesnę jos atliekamų funkcijų gamą. Tuo metu „Apple“, pervadinimo procedūrą atlikusi jau prieš kurį laiką, šią savaitę surengtame „WWDC“ renginyje „Apple Wallet“ suteikė dar daugiau autonomijos ir galimybių“, – pasakoja ekspertė.

Skaitmeniniai asmens tapatybės dokumentai ir viešbučio raktai

„Telia“ atstovės teigimu, pagrindinė sritis, kur „Google“ ir „Apple“ deda daugiausiai pastangų – perkelti asmens tapatybės dokumentus į išmanųjį telefoną. Tam tikros JAV valstijos savo gyventojams tokią galimybę jau suteikė, tad skrendant lėktuvu ar norint išsinuomoti automobilį nebereikia iš piniginės traukti nei tapatybės kortelės, nei vairuotojo pažymėjimo.

Maža to, virtualūs dokumentai leis savo tapatybę patvirtinti privačiau. Pavyzdžiui, elektroninės prekybos aplikacijoms, kurioms privaloma patikrinti amžių parduodant tam tikras prekes, nebereikės fotografuoti visos tapatybės kortelės – jūsų išmanusis joms suteiks tik patvirtinimą, kad esate sulaukęs reikalaujamo amžiaus be įvairias grėsmes keliančio kitų duomenų atskleidimo.

„Deja, asmens identifikacijos dokumentų perkėlimas į skaitmeninę piniginę nėra toks paprastas, kaip gali pasirodyti. Tam reikia sukurti saugius skaitmeninio patvirtinimo kanalus, užtikrinti, kad dokumentas būtų maksimaliai šifruotas ir prie jo prieigą turėtų tik patikrintos aplikacijos, pakeisti tam tikrus valstybinius ir tarptautinius reglamentus bei surasti metodų, apsaugančių nuo sukčiavimo. Dėl šios priežasties ES siekia iš pradžių sukurti nuosavą asmens dokumentų skaitmeninę piniginę ir tik vėliau svarstyti apie integracijas su „Google“ ir „Apple“ paslaugomis“, – aiškina pašnekovė.

Kita vertus, „Google“ ir „Apple“ deda visas pastangas į išmanųjį telefoną perkelti ne tik šiuos svarbius dokumentus, bet ir tokį mūsų piniginėje atsiduriantį dalyką, kaip viešbučio kambario atrakinimo kortelė. Skaitmeninė jos versija, jau prieinama tam tikruose didžiausių viešbučių tinklų filialuose, suteiks galimybę raktą gauti iškart po kambario užsakymo, be būtinybės eiti į registratūrą, ir netgi elektroniniu paštu arba „WhatsApp“ žinute jį išsiųsti į svečius ateiti ketinančiam draugui. Tik laiko klausimas, kada skaitmeninėje piniginėje atsidurs nuolatiniai transporto bilietai, sporto klubo abonementai ir nuolaidų kortelės.

Dar daugiau priežasčių atsisakyti piniginės

Siekdamos, kad vartotojai skaitmenines pinigines naudotų dar dažniau, abi bendrovės ne tik ieško būdų į jas perkelti didesnę tradicinės piniginės turinio dalį, bet ir suteikti papildomo funkcionalumo. Geras to pavyzdys – „WWDC“ konferencijoje pristatyta „Apple Pay Later“ funkcija, kuri už prekes leis mokėti keturiomis lygiomis dalimis be jokių palūkanų. Įdomu tai, jog šią paslaugą be jokios finansinės įmonės pagalbos teiks pati „Apple“, o vartotojui pakaks tik pridėti savo turimą banko kortelę.

Be to, nuo šiol užsisakius prekę internetu „Apple Pay“ gebės automatiškai surasti jos siuntos sekimo numerį ir patogiai pateikti informaciją apie pristatymą. Tuo metu smulkiuosius verslininkus, prekiaujančius per įvairias muges ar renginius, atsisakyti grynųjų turėtų paskatinti galimybė gauti skaitmeninius atsiskaitymus be jokios specialios įrangos – kompanija „Apple Pay“ palaikančius „iPhone“ įgalino veikti kaip mokėjimų terminalą ir priimti bekontakčius mokėjimus.

„Beveik nėra abejonių, kad skaitmeninės piniginės galiausiai visiškai pakeis tradicines. Jos yra kur kas funkcionalesnės, lankstesnės, o svarbiausia – veikia įrenginyje, be kurio neįsivaizduojame nė vienos savo dienos. Vis dėlto Europoje asmens tapatybės dokumentų perkėlimas dėl būtinybės išspręsti tam tikrus teisinius bei techninius klausimus šiais metais dar greičiausiai neįvyks, tad tradicinę odinę piniginę ar sumažintą jos versiją dar turėsime su savimi nešiotis bent porą ateinančių metų“, – apibendrina „Telia“ telefonų pardavimų vadovė R. Marcišauskienė.

Lietuva jau netrukus galutinai atsisveikins su taksofonais, kurie daug dešimtmečių buvo viena pagrindinių viešai prieinamų ryšio priemonių. Vyresni gyventojai dar atsimena ne tik taksofonus, į kuriuos metė monetas ar kišo magnetines korteles, bet ir įvairias gudrybes, kurios leisdavo skambinti nemokamai.

Telekomunikacijų bendrovės „Telia“ reguliuojamų paslaugų vadovė Vida Gobienė sako, kad, nors pastaraisiais metais taksofonais jau beveik niekas nebesinaudoja, būta laikų, kai tai buvo pagrindinė viešojo ryšio priemonė, o taksofonų tinklo plėtrą visame pasaulyje sustabdė prieš keletą dešimtmečių įsibėgėjusi mobiliojo ryšio technologija.

Nuo 2 iki 15 kapeikų už skambutį

Sovietų okupacijos periodu po Antrojo pasaulinio karo gimę ir augę žmonės puikiai prisimena, kad norėdami paskambinti jie turėjo eiti ar važiuoti iki artimiausio taksofono aparato. Daugiausiai jų būdavo centriniuose paštuose, įstaigose, ligoninėse, stotyse ar gatvėse, kur praeidavo daugiausiai žmonių. O didžiausios grūstys vasarą Palangoje būdavo ne Basanavičiaus gatvėje, o eilėse prie taksofonų.

„Prieš keturiasdešimt metų kartu su fiksuotos telefonijos plėtra, buvo intensyviai kuriamas ir taksofonų tinklas. Septyniasdešimtųjų pabaigoje Lietuvoje daug kur jau buvo galima naudotis tam metui išties moderniais monetiniais telefono aparatais. Pokalbiai mieste kainuodavo dvi kapeikas, o tarpmiestiniai skambučiai – 15”, – teigia V. Gobienė.

Tiesa, žmonės atrasdavo būdų taksofonus pergudrauti ir ryšio paslaugomis pasinaudoti nemokamai ar kitaip pasipelnyti.

„Tam buvo imamasi įvairiausių priemonių – monetų imitacijų, telefono aparato papurtymo ar pastuksenimo ir kt. Būdavo ir taip, kad su dviem monetomis pakalbėti su artimaisiais sugebėdavo kone visas studentų bendrabutis.“, – pasakoja V. Gobienė.

Monetas keitė žetonai ir kortelės

„Telia“ ekspertės V. Gobienės teigimu, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, vietoje monetų buvo naudojami spaudos kioskuose įsigyti žetonai, o pirmieji korteliniai taksofonai pasirodė 1993 m.

„Žmonės greitai pajuto magnetinių kortelių patogumą – jas naudojant nereikėjo kas minutę mesti žetono, o pačioje kortelėje atsispindėjo, kiek minučių žmogus praleido kalbėdamas. Nusipirkus magnetinę kortelę, kurią sudarė 25, 50, 100 ar 200 televienetų, buvo galima naudotis tarpmiestinėmis ir tarptautinėmis paslaugomis, nemokamai paskambinti specialiųjų tarnybų telefonų numeriais“, – apie magnetinių kortelių įvairovę pasakoja V. Gobienė.

Pirmosios magnetinės kortelės išleidimas sutapo su Popiežiaus Jono Pauliaus II vizitu į Lietuvą, todėl pirmoji kortelė buvo skirta būtent šiam vizitui paminėti. Iš viso „Lietuvos telekomas“ išleido net 45 skirtingų vaizdelių magnetinių taksofono kortelių tiražus.

Pasak ekspertės, netrūko mėginančių pergudrauti ir kortelinius taksofonus – ryšio technologijose šiek tiek labiau besigaudantys netruko pastebėti, kad daugelio taksofonų variniai laidai buvo ne iki galo uždengti. Žinant, kada skambučio metu galima laidus užtrumpinti moneta ar kitu metaliniu daiktu, kalbėti buvo galima neeikvojant kortelės televienetų. Kai šią gudrybę televizijos reportažo metu atskleidė vienas žurnalistikos studentas, taksofonų laidai nuo tokių veiksmų buvo apsaugoti.

Taksofonų aukso amžius

1997 m. buvo pradėti eksploatuoti pažangesnės technologijos ir saugesni „Pulsar“ taksofonai su integroscheminėmis taksofono kortelėmis, apie kuriuos šiandien pirmiausiai ir pagalvojame išgirdę žodį taksofonas.

„Lustines korteles palaikantys taksofonai simboliškai pradėjo daugiau nei du dešimtmečius trukusią mums puikiai pažįstamų taksofonų erą. 50, 100 ir 200 televienetų kortelės turėjo apsaugos modulius, kurie saugojo jas nuo padirbinėjimo, į jas taip pat buvo galima įrašyti daug informacijos, net atsiskaityti už įvairias paslaugas“, – teigia V. Gobienė.

2000 metais taksofonų skaičius Lietuvoje pasiekė per 7,5 tūkst., tačiau su intensyvia mobiliojo ryšio technologijų plėtra jų skaičius pradėjo mažėti. 2013 m. buvo užsakyta paskutinės 100 tūkst. lustinių kortelių, o taksofonų skaičius šalyje jau tesiekė 1 tūkstantį.

Skaičiuoja paskutines dienas

Lietuvoje šiuo metu veikia tik 20 taksofono aparatų, tačiau net ir jais beveik nesinaudojama. „Telia“ duomenimis, pernai iš taksofono aparatų iš viso buvo atlikta vos 2 tūkst. skambučių, o vidutinė jų trukmė neviršijo 30 sekundžių. Dėl to šie aparatai jau per artimiausią mėnesį išeis užtarnauto poilsio.

„Šiandien jau atrodo sunkiai suvokiama, kad norint paskambinti reikėtų eiti į konkrečią vietą, naudoti kortelę su ryšio kreditais ir skubėti užbaigti pokalbį iki jiems pasibaigiant. Technologinis progresas taksofonus pavertė dar vienu labiau muziejui, nei šių dienų komunikacijos poreikiams tinkamu aparatu“, – sako V. Gobienė.

Iki pernai metų pabaigos taksofonų tinklas buvo laikomas universaliąja paslauga, todėl „Telia“ privalėjo užtikrinti jos tiekimą. Tačiau pernai įsigaliojus Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimams, šis taksofonų statusas buvo panaikintas ir taip sudarytos sąlygos jų išmontavimui.

Visi esame patyrę negerą jausmą, kai ilgiau žiūrint televizorių ima perštėti akys. Tokiu atveju rekomenduojama pabūti užsimerkus, pažiūrėti į tolį ar kambaryje įjungti papildomą šviesą. Geriau apšvietus kambarį akys vargsta mažiau, tačiau tuomet susiduriame su kita problema – šviestuvai atsispindi televizoriau ekrane. „Philips" sukurta unikali „Ambilight“ technologija aplink televizorių sukuria šviesos aureolę, kuri švelnina vaizdą, mažina kontrastą tarp televizoriaus ekrano ir aplinkos, todėl akys nepavargsta. Ją naudodami išvengiame ir atspindžių televizoriaus ekrane. „Ambilight“ šviečia ne tik pagal rodomo vaizdo, bet ir muzikos ritmą, o sporto sirgaliai savo televizorių gali papuošti mėgstamos šalies vėliavos spalvų šviesos aureole.

Mažiau vargsta akys
„Philips“ užsakymu buvo atliktas mokslinis tyrimas apie plokščiaekraniuose televizoriuose įdiegtą „Ambilight“ technologiją*. Dauguma apklaustų respondentų teigė, kad „Ambilight“ padeda sumažinti akių nuovargį. Taip atsitinka dėl to, kad sumažėja kontrastas tarp ekrano ir sienos, šalia kurios yra televizorius.

„Ambilight“ yra „Philips“ sukurta technologija, iš visų televizoriaus rėmo pusių kurianti dinaminę aureolę, kurios spalva koduojama pagal ekrane rodomą vaizdą. Pavyzdžiui, jei žiūrite animacinį filmuką, kuriame daugiausia rausvos spalvos, televizorius aplinką iš visų pusių apšviečia rausvo atspalvio šviesa.

Ši technologija atkuria visas ekrane rodomas spalvas ir, svarbiausia, atlieka tai dinamiškai. Pavyzdžiui, jei vaizdas sudarytas iš besikeičiančių geltonos ir žalios atspalvių, aureolė šią kaitą atkartoja. Bedrovės duomenimis, net 80 proc. pirkėjų keisdami savo senąjį televizorių kitą renkasi su „Ambilight“ technologija – ši technologija jau nuo 2004 metų yra skiriamasis „Philips“ plokščiaekranių televizorių bruožas. Plačiausiai naudojamuose modeliuose „Ambilight“ įrengiama trijose kraštinėse (televizoriaus dešinėje, kairėje ir viršuje), o daugelyje aukščiausios klasės modelių – keturiose kraštinėse.

Daugiau tikroviškumo
Technologija „Ambilight“ didina žiūrėjimo komfortą, stiprina vaizdo tikroviškumo pojūtį, padeda giliau pasinerti į žiūrimą siaubo, veiksmo ar dramos žanro filmą. Nors vaizdas iš tiesų nepasikeičia, susidaro įspūdis, kad jis yra platesnis bei aukštesnis. Vaizdas plečiasi už ekrano ribų, ir atrodo, jo sulaikyti negali jokie rėmai ir kraštai, žiūrovai jaučiasi tarsi atsidūrę filmo sūkuryje ar sporto stadione. 

Pagalbinės funkcijos
„Ambilight“ galima įjungti net kai nieko nežiūrite, taip namie sukursite jaukią atmosferą – švelnią prietemą muzikinei interliudijai ar romantiškam pokalbiui dviese. Spalvų ir šviesos sklaidą galima konfigūruoti ir suasmeninti pagal įvairius parametrus, pavyzdžiui, sienos tipą, šviesos skaistį ir atspalvį. Nustatymas „Relaxed“ (raminantis) yra neabejotinai populiariausias. Jis gerina žiūrėjimo potyrį bei daro teigiamą įtaką psichofiziologiniams rodikliams. Parinkus šią nuostatą filmai apie gamtą ramina, o žiūrėdami sporto laidas žmonės sako besijaučiantys veiklesni ir energingesni.

Šiuo metu Lietuvoje su „Ambilight" technologija įsigyti galima šias „Philips" televizorių modelių serijas: 7506, 7906, 8506, OLED706 ir OLED806.

Apie „TP Vision"
„TP Vision Europe B.V." (toliau – „TP Vision") yra registruota Nyderlanduose, pagrindinė įmonės būstinė yra Amsterdame. „TP Vision" priklauso monitorius ir televizorius gaminančiai „TPV Technology Limited“ (toliau – „TPV") kompanijai.
Daugiausia dėmesio kompanija skiria „Philips“ prekės ženklo televizorių Europos, Vidurio Rytų, Pietų Amerikos, Indijos rinkose bei tam tikrose Azijos bei Ramiojo vandenyno šalyse ir garso gaminių visame pasaulyje vystymui, kūrimui ir marketingui pagal Koninklijke Philips NV išduotą prekės ženklo licenciją. Stiprų „Philips“ prekės ženklą „TP Vision“ derina su produktų kūrimo patirtimi, meistriškumu ir giliomis žiniomis. Kurdami produktus tikime, jog galėsime vartotojams pasiūlyti puikią garso ir vaizdo patirtį.

*Nuoroda į tekste minimą tyrimą – https://www.embedded.com/a-scientific-study-on-the-effects-of-ambilight-in-flat-panel-displays/ 

 

Puslapis 1 iš 14
„Gmail“ siekia išlipti iš el. pašto dėžutės rėmų: programėlė naršyklėje nuo šiol atrodys kitaip

Išmani neišmanių daiktų ateitis: nuo emocijas atpažįstančio šaliko iki vandenį valančių buteliukų

Ieškantiems būdų susikaupti po ilgojo savaitgalio – 4 įrankiai, padėsiantys išlaikyti susitelkimą darbe

„Samsung“ pristatė naujus išmaniuosius laikrodžius: kokios prietaisų funkcijos leidžia pirmauti sveikos gyvensenos naujovių srityje?

„iPhone“ gerbėjai nekantrauja: netrukus pasirodys vienas reikšmingiausių „iOS“ atnaujinimų 

Telefono tarnavimo laiką gali prailginti paprastas veiksmas: ekspertas atskleidžia, koks jis

Lietuvoje keičiasi 5G vertinimas: mažiau bijoma dėl sveikatos, bet vis dar abejojama dėl žalos bitėms

Stilius ir forma, kurie jus nustebins – „Logitech“ mechaninė klaviatūra ir pelė iš „Studio“ serijos! 

Kasdien naudojamas „Messenger“ dar turi kuo nustebinti: ar žinote, kaip sukurti slaptą pokalbį?

Minint pasaulinę jaustukų dieną: kaip jie atsirado ir kaip susikurti tokį, kuris primintų jus

Atostogaudami nepalikite namų be priežiūros: apsaugoti turtą padės vienas išmanusis įrenginys

3 programėlės, padėsiančios sutaupyti

Laisvalaikį keičiančios žaidimų konsolės: nuo pramogų šeimoms iki galimybių profesionalams

Debesija ar USB laikmena? Ekspertas padės apsispręsti, kuris duomenų saugojimo būdas jums tinka labiau

Belaidžių ausinių pokyčiai: funkcijos ir savybės, į kurias verta atkreipti dėmesį

„Nordcurrent” žaidimų studija atrado dar vieną būdą, kaip toliau rinkti lėšas ukrainiečiams