Login to your account

Username *
Password *

Create an account

Fields marked with an asterisk (*) are required.
Name *
Username *
Password *
Verify password *
Email *
Verify email *
Captcha *
Reload Captcha

Vakar įvykusio renginio metu "Apple” pristatė naujausius kompiuterius. Ir nors šiandien „Apple“ geriausiai žinoma kaip bendrovė, sukūrusi milžiniško populiarumo sulaukusius „iPhone“, „iPad“ įrenginius, „Macintosh“ kompiuteriai yra būtent tai, kas atvedė bendrovę į dabartinę sėkmę. „Apple“ žengė vieną rizikingiausių žingsnių įmonės istorijoje –  atsisakė beveik 15 metų naudotų „Intel“ lustų ir pasiryžo juos pakeisti savo kurtu procesoriumi. Kokių pokyčių gali tikėtis naujųjų „Mac“ savininkai, pranešime žiniasklaidai pasakoja „Bitės Profai“.

„Intel“ procesoriams našumu ir efektyvumu pastarąjį dešimtmetį negalėjo prilygti praktiškai jokie konkurentai, todėl jie buvo montuojami į didžiąją dalį visų per šį laikotarpį išleistų kompiuterių. Visgi, „Apple“ norėjo pasiūlyti dar daugiau ir taip išsiskirti rinkoje, todėl sukūrė nuosavus kompiuterių procesorius. Tai leido paleisti dar galingesnius, mažiau energijos naudojančius ir nemažai kitų privalumų turinčius „Mac“ įrenginius“, – paaiškina „Bitės Profas“ Karolis Špiliauskas.

Ta pati išorė  kardinaliai naujas vidus

Vakar debiutavę „MacBook Air“, „MacBook Pro 13“ ir „Mac Mini“ atrodo identiškai dar pirmoje šių metų pusėje pasirodžiusiems pirmtakams, pradedant išorės dizainu ir ekrano raiška ir baigiant klaviatūra bei mikrofonais. Visgi atvėrę korpusą, rastume nemažai skirtumų.

„Naujieji procesoriai jiems garantuos net iki 3,5 greitesnę veikimo spartą ir didesnį efektyvumą, dėl kurios jis mažiau kaista. Iliustratyvu tai, kad naujajame „MacBook Air“ kompiuteryje net nebus ventiliatoriaus. Tai ir įrenginį padarys gerokai plonesniu ir tylesniu“, – pasakoja „Bitės“ išmaniųjų įrenginių ekspertas.

Taip pat naujųjų „MacBook“ savininkai galės visai dienai pamiršti įkroviklį, kadangi, „Apple“ teigimu, „M1“ lustai yra patys efektyviausi pasaulyje ir „MacBook Air” leidžia vienu įkrovimu internete naršyti iki 15 valandų, o „offline“ video turinį žiūrėti iki 18 val. Tai iki šiol ilgiausiai laikanti „MacBook Air” baterija.

„Apple“ savarankiškai kuriami iki šiol tik mobiliesiems įrenginiams skirti procesoriai kasmet vis labiau tolo nuo konkurentų diegiamų procesorių. Pavyzdžiui, naujausiuose „iPad Pro“ randamas „Apple A12Z“ savo pajėgumu pranoko netgi porą kartų brangesnį „MacBook Pro“ su „Intel“ lustu. Akivaizdu, jog „Apple“ jau iš anksto ruošėsi mobiliųjų procesorių kūrime įgytą patirtį pritaikyti kompiuteriams. Kitaip tariant, naujų „Mac“ viduje randame praktiškai tą patį lustą, kaip ir „iPhone“ bei „iPad“, tik tiek, kad jis yra dar našesnis.

Neraminantis klausimas – programos

Priežastis, kodėl perėjimas prie nuosavų lustų vertinamas kaip šiek tiek rizikingas ėjimas – naujuose kompiuteriuose neveiks dabartiniams „Mac“ skirtos programos, nebent jos bus specialiai modifikuotos. Tai suprasdama, „Apple“ jau iš anksto pasirūpino, kad „Microsoft Office“ ir tokių populiarių aplikacijų, kaip „Photoshop“, kūrėjai iš anksto perkurtų savo aplikacijas. Visgi kyla klausimas, ar nebus taip, jog nusipirkęs naująjį „MacBook“ jo savininkas negalės naudoti senesnių ir mažiau populiarių programų?

„Apple“ pagalvojo ir apie tai. Naujoje operacinėje sistemoje „macOS Big Sur“ yra integruotas specialus „vertėjas“ – seniems „Intel“ lustams parašytų programų kodą išvers į suprantamą naujiesiems „Apple M1“. Jis suveiks vos atsisiuntus nepritaikytą aplikaciją be jos kūrėjo įsikišimo ir bent teoriškai turėtų padėti naujausių „MacBook“ pirkėjams nejausti jokių programų stygiaus.

„Tiesa, nors „vertėjas“ buvo kuriamas kaip laikinas sprendimas tam, kad programuotojai turėtų daugiau laiko perkurti aplikacijas, sunku tikėtis, jog visos iš tūkstančių senesnių „Mac“ programų kada nors bus adaptuotos. Tai gali sukelti įvairių nepatogumų vartotojams“, – galimus pereinamojo proceso nesklandumus vardina K. Špiliauskas

Pamatai bendrai operacinei sistemai

Nors senų programų pritaikymas naujiesiems procesoriams pareikalaus nemažai kūrėjų resursų, naujoji lustų architektūra tai kompensuos kitu būdu. Kadangi naujuosiuose „Mac“ montuojami labai panašūs procesoriai į esančius „iPhone“ ir „iPad“, kompiuteriai palaikys telefonų ir planšečių programėles, todėl jų kūrėjams nebebus būtina specialiai kurti „Mac“ versijos.

„Šis faktas gali pasitarnauti įvairiuose scenarijuose. Pavyzdžiui, jeigu savo „iPhone“ pripratote žaisti kokį nors žaidimą, juos galėsite įsidiegti į savo kompiuterį ir pasimėgauti per pertraukėles darbe ar kitu metu. Be to, „iOS“ yra daugybė paprastai ir lengvai valdomų, bet patogių naudojimui programų. Štai norėdami kompiuteryje paredaguoti nuotrauką, nereikės griebtis „Photoshop“ ar kitos programos,  pakaks tiesiog pasirinkti paprastai telefonuose naudojamą nuotraukų redagavimo aplikaciją“, – pasakoja „Bitės Profas“.

Tokios galimybės galimai netgi paskatins „iOS“ ir „iPadOS“ programų kūrėjus vartotojams pasiūlyti dar funkcionalesnių programėlių, tam, kad jų potencialą išnaudotų ir „Mac“ kūrėjai. Vis dėlto šis ryžtingas „Apple“ žingsnis pasitarnaus ne tik trumpoje, bet ir ilgoje laiko perspektyvoje. Vienoda procesorių architektūra atveria vartus bendros operacinės sistemos, diegiamos tiek į kompiuterius, tiek į telefonus ir planšetes, kūrimui. „Tai ateityje leis visiškai ištrinti ribas tarp skirtingų įrenginių ir susikoncentruoti tik į tai, ką norite atlikti, o ne kurį įrenginį tai užduočiai pasirinkti“, – prognozuoja K. Špiliauskas.

Daugiau apie inovatyviausius kompiuterius ir naujausias technologijų rinkos tendencijas galite sužinoti iš didžiųjų miestų „Bitės“ salonuose įsikūrusių „Bitės Profų“. Išmaniųjų technologijų ekspertai konsultuoja nemokamai nepriklausomai nuo to, kokio tinklo paslaugomis naudojatės. Daugiau naudingų patarimų ir įdomių naujienų ieškokite „Bitės Profų“ puslapyje https://www.bite.lt/profai.

Sveika gyvensena ir rūpestis savo fiziniu kūnu yra šiuolaikinės visuomenės bruožas, taip pat – ir kasdien naudojamos technologijos. Iš pradžių su išmaniaisiais laikrodžiais ar išmaniosiomis apyrankėmis entuziastingai skaičiavome ir kontroliavome per dieną nueitus žingsnius. Dabar naujausios technologijos leidžia padaryti dar daugiau – pavyzdžiui, išmatuoti širdies ritmą bei nustatyti ne tik deguonies kiekį kraujyje, bet ir streso lygį. 

Širdies ritmo matavimai ir kiti svarbūs sveikatos parametrai šiandien yra aktyviai naudojami ne tik sporto entuziastų, bet ir visų, kas nori geriau suprasti savo kūną ir pagerinti savijautą.

„Širdies ritmo matavimas, „SpO2“ arba kraujo prisotinimo deguonimi rodiklis, miego ciklai – visa tai apie savo organizmą šiandien galime sužinoti savarankiškai, be medicininių tyrimų. Tik kad ir kaip įspūdingai šie rodikliai beskambėtų, daugelis vartotojų nežino, ką reiškia kiekviena iš šių funkcijų ar kaip jas naudoti kasdienybėje. Todėl išsiaiškinus kiekvieno šių rodiklių reikšmę ir rekomenduojamą jų stebėjimo dažnumą, galime geriau pažinti savo organizmą ir išmokti savarankiškai jam pagelbėti“, – sako Šarūnas Urbonas, „Huawei“ produktų vadovas Lietuvoje.

Paprastas, bet svarbus rodiklis – pulso matavimas 

Daugumoje šiandien nešiojamų prietaisų yra optiniai pulso jutikliai. Tai reiškia, kad pulsas matuojamas mirksinčiais šviesos diodais, įmontuotais laikrodžio gale. Po oda skleidžiama šviesa atsispindi nuo kraujotakos, o algoritmas apskaičiuoja kraujo tekėjimą arba pulso dažnį. Šis sprendimas yra patogesnis nuolatiniam širdies ritmo stebėjimui kasdien, nes tam nereikia sėdėti nejudant ar naudoti specialių širdies ritmo diržų. 

Širdies ritmo matavimas yra vertingas tuo, kad leidžia mums pastebėti, kai kūnas perspėja apie padidėjusį krūvį, o tai ypač svarbu treniruočių metu. Normalus širdies ritmas ramybės būsenoje yra apie 60-80 dūžių per minutę. Ritmas, viršijantis 80 dūžių per minutę, jau laikomas pagreitintu. Esant dideliam krūviui, pavyzdžiui, sportuojant, maksimalios širdies ritmo vertės bus individualios, nes jas lemia fizinio pasirengimo lygis ir bendra sveikatos būklė. Šias vertes galima nustatyti išmaniuoju laikrodžiu, kuris taip pat jus įspės, jei jos bus viršytos.

„Dėl dirbtinio intelekto algoritmų ir pažangių jutiklių išmaniųjų laikrodžių tikslumas tik šiek tiek atsilieka nuo medicininių apžiūrų. Bet pagrindinis laikrodžių privalumas yra galimybė bet kuriuo metu stebėti pulso pokyčius. Pavyzdžiui, „Huawei Watch GT 2 Pro“ įspėja vartotoją, jei kardinaliai pasikeičia jo širdies ritmas, leidžiantis subalansuoti krūvį treniruotės metu. Be to, ilgainiui stebėdami širdies ritmą galite pamatyti, kas skatina jo pokyčius ir laiku, konsultuodamiesi su gydytoju, atkreipti dėmesį į savo širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatą“, – išskiria Š. Urbonas.

Rūgščių lygis organizme arba „SpO2“

Vienas iš naujausių jutiklių ir matavimų, galintis pateikti daug naudingų duomenų apie mūsų sveikatą, yra pulso oksimetras. Jis matuoja „SpO2“ arba kraujo prisotinimą deguonimi. Oksimetrai, naudojami tiek medicinoje, tiek išmaniuosiuose laikrodžiuose, pasitelkia raudonos ir infraraudonosios šviesos jutiklius. Tai leidžia nustatyti deguonies procentą kraujyje, kuris parodo, kaip gerai organizmas aprūpinamas deguonimi ir kaip gerai veikia mūsų vidaus organai. Mažas „SpO2“ lygis gali sukelti nuovargį, energijos trūkumą ir galvos skausmą. Sveikiems žmonėms „SpO2“ rodiklis siekia apie 95 proc., nors galimas ir mažesnis skaičius. Kita vertus, jei jūsų rodiklis reguliariai yra mažesnis nei 90 proc., gali būti, kad atėjo metas kreiptis į gydytoją. 

Pasak Š. Urbono, šie jutikliai vis dažniau įtraukiami į išmaniuosius laikrodžius, skirtus profesionaliam sportui, siekiant padėti ekstremalaus sporto mėgėjams: „Tokie jutikliai ypač svarbūs žmonėms, kurie lipa į kalnus arba mėgaujasi ekstremaliu sportu dideliame aukštyje, kur deguonies netekimas gali būti didesnis. Štai kodėl naujausiame išmaniajame laikrodyje „Watch GT 2 Pro“ yra „SpO2“ jutiklis, kuris padės geriau įvertinti savo fizinę būklę ir nuspręsti, ar atėjo laikas pertraukai, ar galite tęsti savo veiklą nesijaudindami“. 

Ar aukštas mūsų streso lygis?

Mes visi kasdien susiduriame su stresu, nesvarbu, ar tai būtų nenumatyta situacija, ar tiesiog įtempta darbo diena. Ilgai trunkantis stresas gali paveikti mūsų sveikatą, nes tai papildomai apkrauna kūną ir emocinę būseną. Todėl ankstyvas streso atpažinimas gali būti puiki prevencijos priemonė, norint suprasti, kada verta pristabdyti kasdienes darbų lenktynes.

„Nešiojami išmanieji prietaisai matuoja streso lygį naudodami širdies ritmo kintamumą arba laiko intervalus tarp širdies ritmo ir matuoja stresą 100 balų skalėje. Skirtingai nuo širdies ritmo matavimo, kuris fiksuoja vidutinį širdies plakimų skaičių per minutę, šie širdies ritmo kintamumo rodikliai labiau orientuoti į nedidelius širdies ritmo svyravimus, kurie gali apibūdinti stresą“, – nurodo Š. Urbonas. Laikrodis „Watch GT 2 Pro“ naudoja „Huawei TruRelax“ technologiją, kuri nuolat stebi būtent šį parametrą, perspėdama, kada atėjo laikas atsikvėpti ir sumažinti stresą. Taip pat laikrodis pasiūlo būtent tokioms situacijoms pritaikytus kvėpavimo pratimus. Jei jaučiatės pavargęs, tereikia padaryti trumpą pertraukėlę ir minutei atlikti kvėpavimo pratimus, kurie sumažins stresą ir pagerins jūsų savijautą. 

Kaip įvertinti savo nakties miegą?

Miego kokybės analizė įtraukta į beveik kiekvieno išmaniojo laikrodžio funkcijų sąrašą, kad galėtumėme moksliškai įvertinti savo nakties miego kokybę. Pavyzdžiui, kiek laiko miegojome, ar miegas buvo gilus, ar negilus ir trūkčiojantis. Tai padeda įvertinti miego įpročius, taip pat rasti optimalų dienos pradžios laiką, atsibundant tinkamiausiame miego etape.

Pasak Š. Urbono, į išmanųjį laikrodį įtraukti sprendimai yra tokie pažangūs, kad jį nešiojant galima aptikti įvairius miego sutrikimus: „Naudodama infraraudonųjų spindulių technologiją, „Huawei TruSleep 2.0“ miego kokybės stebėjimo funkcija analizuoja ne tik miego stadijas ir širdies ritmą, bet ir žmogaus kvėpavimą miego metu. Jis leidžia nustatyti miego sutrikimus, tarp kurių miego apnėja ar dusulys miego metu. Be to, dirbtinis intelektas geba nuolat analizuoti miego kokybės duomenis ir pateikti asmenines rekomendacijas, kaip galėtume juos pagerinti“.

Išmaniuosiuose telefonuose saugome daugybę svarbios informacijos: šimtus nuotraukų, vaizdo įrašų, kontaktų ir kitų reikalingų failų. Netyčia ištrynus tokius duomenis, yra galimybė laiką atsukti atgal – pasitelkus keletą išmanių sprendimų, juos galima lengvai atkurti.

Jūsų dėmesiui – Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, dalijasi naudingais patarimais, kaip surasti ir iš naujo atkurti prarastas nuotraukas, dokumentus, telefonų numerius ar kitus svarbius duomenis.

1. Ištrinti duomenys „sandėliuojami“ šiukšliadėžėje

Pametus ar ištrynus tam tikrus duomenis savo telefone, visuomet turite antrą šansą juos susigrąžinti. Ištrinti duomenys kurį laiką vis dar yra saugomi jūsų telefono atmintyje.

Prarastas nuotraukas ar vaizdo įrašus „Android“ išmaniajame atkursite labai paprastai. Telefono nuotraukų galerijos aplikacijoje, slenkant per albumus žemyn į apačią, rasite šiukšliadėžės ikonėle pažymėtą aplanką „Recently Deleted“ (liet. Neseniai ištrinti). Čia galėsite pasirinkti kurias ištrintas nuotraukas ar vaizdo įrašus norite atkurti.

„iPhone“ taip pat leidžia susigrąžinti neseniai ištrintas nuotraukas. Jas rasite savo telefone esančioje nuotraukų programoje „Photos“ (liet. Nuotraukos), skiltyje „Other Albums“ (liet. Kiti albumai), „Recently Deleted“ aplanke.

Čia saugomos visos nuotraukos, kurias ištrynėte per pastarąsias 30 dienų. Ant kiekvienos nuotraukos, jos apačioje rašomas dienų skaičius, kuris liko iki jos ištrynimo. Praėjus šiam laikotarpiui, nuotraukos iš aplanko ištrinamos automatiškai ir nesugrąžinamai. Norėdami sutaupyti vietos savo telefone, nuotraukas šioje vietoje galite ištrinti iš karto.

2. Duomenis gali išgelbėti „debesys“

Tuo atveju, jei nuotraukų ar kitų failų neberandate ištrintų nuotraukų albumuose, jie vis dar gali slėptis išmaniųjų ekosistemų debesyse.

Naudojantys „Android“ išmaniuosius įrenginius, nuotraukų ir kitų duomenų dublikatus gali saugoti patogiose ir talpiose duomenų saugyklose internete, pavyzdžiui, „Google Drive“, „Google Photos“ ar „Dropbox“. Taip galite būti ramūs, kad visos atsarginės jūsų duomenų kopijos išliks – jas išsaugosite, net ir praradę savo įrenginį ar jam sugedus.

Ištrintus dokumentus galite rasti duomenų saugyklos šiukšliadėžėje drive.google.com/drive/trash.

Tuo tarpu „iPhone“ visas nuotraukas išsaugo jūsų „iCloud“ paskyroje. Prisijungę prie savo paskyros, pasirinkite nuotraukų aplanką „Photos“. Čia prie albumų rasite „Recently Deleted“ folderį. Jame bus ir visos neseniai ištrintos nuotraukos. Beliks pažymėti reikiamas nuotraukas ir paspausti „Recover“ (liet. Atkurti).

„iCloud“ duomenų saugykloje galite saugoti ne tik nuotraukas, bet ir kalendorius, žinutes, aplikacijų ir socialinių tinklų duomenis, „Word“, „Acrobat“ ir kitus pasirinktus dokumentus.

3. Kur saugoti telefono numerius?

Kita dažnai iškylanti problema – prarasti ar netyčia ištrinti svarbūs kontaktai. Tam, kad taip nenutiktų, svarbu apsidrausti iš anksto.

„Android“ savininkams tereikia paspausti ant telefono rageliu pažymėtos ikonos, pasirinkti „Contacts“ (liet. Kontaktai) ir spustelėti ant trijų taškelių viršutiniame dešiniajame kampe. Tuomet paspausti „Settings“ (liet. Nustatymai) ir naujai atsidariusiame lange pasirinkite „Import/Export“ (liet. Importuoti / Eksportuoti). Prisijungus prie „Gmail“ ir pasirinkus „Import from storage“ (liet. Įkelti iš duomenų saugyklos) ir „Import contacts to“ (Liet. Įkelti kontaktus į) galėsite perkelti visus savo turimus telefono numerius į savo „Google“ paskyrą. Tai padarę, būsite užtikrinti, kad net ir praradus telefoną, išsaugosite visus savo kontaktus.

Turintiems „iPhone“ telefonus išsaugoti visus reikalingus kontaktus taip pat lengva – geriausia juos saugiai laikyti duomenų saugykloje „iCloud“. Nueikite į savo išmaniojo nustatymus, spauskite ant savo vardo, pasirinkite skiltį „iCloud“ ir patikrinkite ar aktyvuota „Contacts“ (liet. Kontaktai) eilutė – ji turi būti įjungta ir pažymėta žalia spalva.

Be to, savo turimus kontaktus galite saugoti ne tik internetinėse duomenų saugyklose, bet ir telefone, SIM kortelėje arba atminties SD kortelėje.

Šiemet naršymui internete naudojame dvigubai daugiau duomenų nei pernai. Tą lemia tiek nuolatos stebimas organinis duomenų naudojimo augimas, tiek metų pradžioje prasidėjęs karantinas. Karantinas išpopuliarino ir iki tol mažai žinomas pokalbių platformas bei atvėrė kelią didesniam socialinių tinklų ir vaizdo turinio naudojimui, rodo agreguoti anoniminiai „Bitės“ tinklo duomenys.

Reikšmingai išaugus apkrovimams Europos ryšių tinkluose žemyne įvedus karantiną, „Youtube“ ir „Netflix“ platformose laikinai sumažino transliavimo kokybę, kuri neseniai pagaliau grąžinta į ankstesnį lygį.

Duomenų augimo lyderis – „TikTok“

Neseniai mažai kam Lietuvoje žinomu buvęs socialinis tinklas „TikTok“ šiandien yra viena populiariausių programėlių pasaulyje, perkopusi 2 mlrd. atsiuntimų ribą.

„Nenuostabu, kad susidomėjimas šiuo socialiniu tinklu sparčiai auga ir Lietuvoje. Šiemet „TikTok“ naudojimas lyginat su pernai išaugo net 61 proc. Šioje programėlėje suvartojamų duomenų srautas „Bitės“ tinkle nuolat augo ne tik karantino metu, bet ir jam pasibaigus, o naudojimo piką pasiekė rugpjūtį. Vis tik atėjus rugsėjui, vartotojai socialiniame tinkle tampa mažiau aktyvūs“, – pasakoja Gintas Butėnas, „Bitė Lietuva“ technologijų vadovas.

Anot eksperto, greičiausiai rudenį žmonės apskritai mažiau laiko skiria pramogoms juos pasivijus mokslo metų ir naujo darbų sezono rūpesčiams.

Nors „TikTok“ šiuo metu išgyvena milžinišką pakilimą, kai kuriose šalyse, visų pirma, JAV, kyla nuogąstavimų dėl programėlės renkamų vartotojų duomenų saugumo. Vis tik socialinio tinklo populiarumui tai įtakos nepadarė – „TikTok“ šiemet yra dažniausiai atsisiunčiama programėlė visame pasaulyje, rodo analitikos bendrovės „Sensor tower“ duomenys. Populiarumą patvirtina ir „Bitės“ tinklo duomenys.

„Lyginant šių metų sausį su rugpjūčiu, kai „TikTok“ pasiekė savo naudojimo piką, naudojimasis socialiniu tinklu vien mūsų tinkle yra išaugęs dvigubai. Tokį augimą galima aiškinti tiek naujovių ilgesiu, nes socialinių tinklų versle gana ilgą laiką be didesnės konkurencijos karaliavo senieji žaidėjai, tiek vis dar gana nedideliu tinklo vartotojų skaičiumi. „Facebook“ ar „Instagram“ tokius augimo rodiklius demonstruoti būtų sudėtinga, nes šiandien šiomis programėlėmis ir taip naudojasi daugybė klientų“, – neįprastą augimą aiškina G. Butėnas.

Nepaisant to, „Facebook“ rugpjūtį ir ypač rugsėjo pradžioje pasiekė šių metų naudojimosi piką, kas padėjo išlikti socialiniam tinklui aiškiu lyderiu Lietuvoje. Tuo metu jau minėta „Instagram“ platforma šį rudenį susilaukia net 30 proc. mažiau dėmesio nei balandį, kai buvo pasiektas pandemijos pikas. Tam įtakos galimai turėjo dalies gyventojų sugrįžimas į darbus po vasaros atostogų bei dalies vartotojų migravimas į „TikTok“.

Jausdama konkurento alsavimą, „Instagram“ jau kopijuoja į populiarumo viršūnę kopiančios platformos funkcionalumus – naujas produktas „Instagram Reels” apžvalgininkų laikomas „TikTok” klonu.

Ilgalaikis pandemijos poveikis – nuotolinis darbas

Pandemijos laikotarpiu ypač augo įvairių pokalbių platformų – „Zoom“, „Messenger“, „Whatsapp“, „Viber“ ir kt. – populiarumas. Joms aptarnauti skirtas duomenų srautas padidėjo net 480 proc.

Nors pasibaigus karantinui daugumos bendravimo programų populiarumas krito, naršymas jose rugsėjį vis tiek išlieka gerokai didesnis nei prieš karantiną. Pavyzdžiui, duomenų srautas bendravimo platformoje „Slack“ dabar yra net 50 proc. didesnis, lyginant su sausio ir vasario mėnesiais.

Pasak G. Butėno, akivaizdu, kad karantino metu pamėgtas bendrauti ir dirbti  skirtas programėles žmonės ir toliau pritaiko savo kasdienybėje. Pandemija išmokė dirbti nuotoliniu būdu, todėl net ir sugrįžę atgal į biurus, daugelis vis dar daug funkcijų atlieka virtualiai, dėl saugumo vengia gyvo kontakto.

„Balandžio pradžioje, lyginant su laikotarpiu prieš karantiną, duomenų srautas „Zoom“ platformoje buvo beveik 30 kartų didesnis. Rugsėjį programoje suvartojamų duomenų kiekis jau yra beveik devynis kartu mažesnis nei per patį piką, tačiau lyginant su laikotarpiu prieš karantiną, programa vis tiek išlieka beveik 10 kartų populiaresnė“, – pasakoja G. Butėnas.

Panaši situacija pastebima ir verslo, mokymosi įstaigų pamėgtoje platformoje – „Microsoft Teams“: lyginant su laikotarpiu prieš karantiną, rugsėjį duomenų srautas čia išaugęs net 90 proc.

„Bitės“ ekspertas pasakoja, kad šie duomenų srauto rodikliai atskleidžia, jog po vasaros dalis žmonių neskuba grįžti į biurus ir toliau dirba nuotoliniu būdu. Taip pat tikėtina, kad net ir tie, kurie sugrįžo į darbo vietas, darbo susitikimus su klientais ar kolegomis ir toliau organizuoja virtualiai. Panašu, kad tai tvarus, ilgalaikis pandemijos poveikis.

„Netflix“ ir „YouTube“ grąžino vaizdo kokybę

Legalus vaizdo turinio žiūrėjimas Lietuvoje pamažu auga. Štai naršymui vaizdo įrašų nuomos platformoje „Netflix“ išnaudotų duomenų srautas šiemet net tris kartus didesnis nei pernai. Susidomėjimas platforma šiek tiek šoktelėjo prasidėjus karantinui, tačiau piko metu dramatiškas srauto augimas nefiksuotas.

„Tam įtakos galėjo turėti sumažinta „Netflix“ transliavimo kokybė. Tuo buvo siekiama suvaldyti karantino metu ženkliai išaugusius apkrovimus Europos ryšių tinkluose. Dėl šios priežasties transliavimo kokybė iš aukštos (angl. High Definition, HD) sumažinta į įprastą (angl. Standard Definition, SD) ir „Youtube“ platformoje. Jei šie pakeitimai nebūtų įgyvendinti, būtume matę dar dramatiškesnį duomenų srauto augimą, kas būtų buvusi dar didesnė našta ir taip gana aktyviai veikusiems Lietuvos ir Europos tinklams“, – aiškina G. Butėnas.

Pasak G. Butėno, duomenų srautai atskleidžia, kad vasaros pradžioje Lietuvai perduodamo vaizdo kokybė – atstatyta. Tiesa, tai padaryta tyliai, be informacinių pranešimų. Dėl šios priežasties dalis vartotojų to galėjo nė nepastebėti, tačiau tai yra svarbus kokybinis pokytis.

Nuolatinis duomenų augimas pastebimas ir „Go3“ išmaniosios televizijos platformoje. Atėjus vasarai, duomenų srautas sumažėjo nežymiai, o vaizdo turinį žmonės dažniau žiūrėjo per skirtingus įrenginius – ne tik televizorių, tačiau ir telefoną, planšetę, kompiuterį. O štai rugsėjį, kaip įprasta, vaizdo turinys ir vėl dažniau vartojamas televizoriuje.

Šiemet, lyginant su pernai, 40 proc. augo ir muzikos programėlės „Spotify“ duomenų srautas. Tuo metu rudenį, lyginant su vasaros mėnesiais, srautas augo apie 10 proc. Platformą žmonės dažniausiai naudoja kaip būdą prasiblaškyti antroje darbo dienos pusėje ar po darbo, rodo tyrimai.

 

Be muzikos – nė žingsnio: vieniems tai fonas bėgiojant ar pakeliui į darbą, kitiems ji padeda susikaupti dirbant, atsipalaiduoti ilsintis ar išsilieti vakarėlio metu. Keičiasi tik muzikos klausymosi įpročiai, būdai ir naudojami įrenginiai, o šiuo metu didžiausia kova verda tarp muzikos ir vaizdo įrašų transliavimo platformų.

Ketvirtadienį minint Pasaulinę muzikos dieną „Telia“ komercijos ir paslaugų vadovė Elina Dapkevičienė apžvelgia, kaip šiandien atrodo populiariausių muzikos klausymosi platformų ir įrenginių kraštovaizdis.

„Buvo laikai, kai muzikos žmonės klausėsi patefonais ir kasetiniais grotuvais. Juos nukonkuravo kompaktiniai diskai, o pastaruosius – skaitmeniniai MP3 įrašai. Ir nors pastarąjį dešimtmetį vinilinių plokštelių pardavimai vėl auga, tai yra ir liks tik smulki niša palyginus su įspūdingais tempais rinką okupuojančiomis muzikos transliavimo paslaugomis“, – sako „Telia“ ekspertė E. Dapkevičienė.

Pasaulyje per 400 milijonų žmonių muzikos klausosi naudodamiesi specialiomis transliavimo platformomis, rodo „Counterpoint Research“ duomenys. Šioje srityje dvi aiškios lyderės – „Spotify“ su 30 proc. ir „Apple Music“ su 25 proc. rinkos. Dar po maždaug dešimtadalį pyrago atriekia „Amazon Music“ ir „YouTube Music“, o likęs ketvirtadalis tenka smulkesniems žaidėjams, tokiems kaip „Pandora“, „Tidal“ ir kitiems.

Muziką žmonės... žiūri!

Tačiau tai – tik muzikos įrašų transliavimo platformos. Pasirodo, dar dažniau žmonės muzikos klausosi žiūrėdami muzikinius vaizdo klipus, pavyzdžiui, „YouTube“.

Naujausia Tarptautinės fonogramų pramonės federacijos IFPI apklausa, kurioje dalyvavo 34 tūkst. žmonių iš 21 šalies, rodo, kad vaizdo įrašų platformoms tenka net 47 proc. muzikos transliavimo laiko. Apskritai net 77 proc. apklausos dalyvių nurodė per pastarąjį mėnesį bent kartą klausęsi muzikos per „YouTube“.

Tyrimų bendrovė „Nielsen“ pateikia dar didesnį atotrūkį: anot jos, iš 5,1 trilijono 2019 metais transliuotų muzikos įrašų 66 proc. buvo žiūrimi vaizdo įrašų svetainėse ir tik likusių 33 proc. žmonės klausėsi muzikos platformose.

Mažiau vagia, bet mažiau ir perka

„Muzikos vaizdo įrašų populiarumui įtakos gali turėti tai, kad „YouTube“ išlieka visiškai nemokama, nereikalauja registracijos ir praktiškai neturi jokių apribojimų – išskyrus tai, kad joje rodomos reklamos. Bet juk kažkaip už muzikos klausymąsi susimokėti reikia“, – pastebi E. Dapkevičienė.

Ji priduria, kad nemokamos muzikos transliavimo alternatyvos svariai prisideda prie muzikos piratavimo mažinimo. IFPI duomenimis, 2019 metais maždaug kas ketvirtas (27 proc.) apklausos dalyvis prisipažino per pastarąjį mėnesį muzikos klausęsis nelegaliais būdais, nors metais anksčiau tokių buvo net 38 proc.

„Nielsen“ skaičiuoja, kad žemyn ritasi ir albumų pardavimai – fizinėse laikmenose įrašytų albumų pernai parduota 15 proc., skaitmeninių įrašų – 25 proc. mažiau nei 2018-aisiais. Tiesa, vinilinių plokštelių prekyba nežymiai atsigauna: tokių albumų pernai parduota beveik 10 proc. daugiau nei užpernai. Visgi tai išlieka smulki niša, mat per visus praėjusius metus pasaulyje parduota vos apie 8 mln. į vinilines plokšteles įrašytų albumų.

Išnaudoja ne visas galimybes

„Bendrai muzikos vartojimas pasaulyje atsigauna. Ir nors muzikos klausymosi platformų populiarumas auga itin sparčiai, anaiptol ne visi žino ir išnaudoja visas jų suteikiamas galimybes. Imkime kad ir tą patį „Spotify“ – dauguma žmonių pasitenkina tik bazinėmis funkcijomis, nors ši platforma siūlo kur kas daugiau“, – sako E. Dapkevičienė.

Netikite? „Telia“ ekspertė atrinko penkias retai naudojamas, bet kiekvienam klausytojui naudingas „Spotify“ funkcijas:

  1. Klaviatūros kombinacijos. Jos pravers kiekvienam, kuris naudojasi „Spotify“ platforma kompiuteryje. Klaviatūros kombinacijomis galima valdyti beveik viską: nuo dainų perjungimo („Ctrl“+rodyklė į kairę/dešinę), dainų maišymas („Ctrl“+S), kartojimas („Ctrl“+R) ir dar daugiau. Išsamų klaviatūros kombinacijų sąrašą „Windows“ ir „Mac OS“ kompiuteriams rasite „Spotify“ svetainėje.
  2. Miego laikmatis. Žmonės, kurie mėgsta užmigti su muzika, gali pasinaudoti miego laikmačio funkcija, kuri sustabdo grojaraštį pasibaigus nustatytam laikui. Šią funkciją telefono programėlėje rasite paleidę grojaraštį, dešiniame viršutiniame kampe paspaudę tris taškus ir pasirinkę miego laikmačio (angl. Sleep timer) režimą.
  3. Žadintuvas. Užmigus su muzika, su ja galima ir atsikelti! „Android“ išmaniųjų telefonų savininkai „Google Clock“ programoje gali išsirinkti unikalią žadintuvo melodiją iš „Spotify“ kataloge esančių muzikos įrašų. Išjungus žadintuvą galima pasirinkti funkciją, kuri pratęs muzikos įrašo grojimą per programą.
  4. Asmeninė muzika. Įsigiję „Spotify Premium“ prenumeratą klausytojai tikisi rasti visus norimus kūrinius mediatekoje, tačiau kai kurių kūrinių ten gali nebūti. Tarkim, „Jungėnų kaimo kapelos“ įrašų „Spotify“ neturi. Tokiu atveju galite pasinaudoti funkcija, kuri importuoja muzikos įrašus iš kompiuterio arba išmaniojo telefono muzikos bibliotekos. Ją rasite programos nustatymuose pasirinkę vietinių failų (angl. Local files) skirtuką.
  5. Išmanioji paieška. „Spotify“ klausytojai kasdien ieško dainų pagal pavadinimą, muzikos atlikėją ar albumą, todėl „Spotify“ sukūrė išmaniąją paiešką, kuri padeda rasti norimą albumą ar muzikos kūrinį paprasčiau ir greičiau. Ši paieška naudoja žymas (angl. Search tag), kurios susiaurina paiešką. Pavyzdžiui, paieškoje įvedus „year:2000“ matysite 2000 metais išleistus muzikos kūrinius. Taip pat šias žymas galima naudoti vienu metu: paieškoje įvedus „genre:pop and year:1993” rezultatai rodys 1993 metais išleistus popmuzikos kūrinius. Daugiau patarimų rasite „Spotify“ svetainėje.

Artėja nauji mokslo metai, kurie šiemet bus kitokie nei visuomet, nes moksleiviams gali tekti ir toliau mokytis nuotoliniu būdu. Kad tėvai vaikus galėtų aprūpinti funkcionalia ir tuo pačiu finansiškai palankia technine įranga, sprendimas gali būti naujojo išmaniojo telefono įsigijimas. Kas iš tikrųjų svarbu jaunam žmogui renkantis telefoną?

1. Ekrano dydis

Jauni žmonės savo išmaniuosius telefonus kasdien naudoja vaizdo įrašams per „YouTube“, įvairiems filmams ir serialams žiūrėti, todėl yra svarbu ekrano dydis bei jo skiriamoji geba. Be to, išmaniojo telefono ekranas negali būti labai didelis. Jis turi patogiai gulėti jūsų delne ir taip pat turi būti galima, prireikus, juo naudotis viena ranka. Ne mažiau svarbi yra ekrano šviesa, spalvų kokybė ir žiūrėjimo kampas. Rinkitės tokį telefoną, kurio ekranas jums leistų skaityti net lauke, ryškioje saulės šviesoje. Kita vertus, patartina, kad ekranas būtų bent Full HD (1920 x 1080 pikselių) – tai yra šiuolaikinių standartų mažiausias reikalavimas.

2. Fotoaparato skiriamoji geba

Jauni žmonės labai aktyviai fotografuoja ir filmuoja ir, paredagavę šią medžiagą, ją talpina į „Instagram“, „YouTube“ ar „TikTok“, todėl fotoaparato skiriamoji geba yra labai svarbi. Šiuo metu populiariausi išmanieji telefonai užpakalinėje dalyje turi keturis fotoaparatus – su plačiakampiu objektyvu, su vaizdo gylio jutikliu ir didelės skiriamosios gebos. Taip galima gauti labai ryškias, turinčias daug detalių nuotraukas ir vaizdo įrašus. Kita vertus, prasidėjus mokslams, išmaniojo telefono fotoaparato prireiks užfiksuoti lentoje užrašytą informaciją ir įamžinti akimirkas su klasės draugais.

3. Baterija

Parinkdami jaunam žmogui skirtą telefoną, tėvai taip pat turi atsižvelgti į baterijos talpą (mAh) ir į laiką, per kurį baterija išsikrauna. Telefono suteikiamas malonumas gali būti labai trumpas, jeigu jis išsikrauna per kelias valandas. Jauni žmonės nuolat kažką veikia visą dieną ir aktyviai naudoja telefoną, todėl labai svarbu, kad telefono baterija be įkrovimo atlaikytų visą dieną.

4. Atmintis

Telefonai, kurių įdiegtą atmintį sudaro 16 GB, dabar laikomi pasenusiais ir turinčiais per mažai atminties. Kadangi telefonu padaromų nuotraukų ir vaizdo įrašų kokybė gerėja, šie failai užima daugiau vietos ir, norint fotografuoti ir filmuoti bei nesibaiminti, kad atmintis greitai bus pilna, reikia rinktis telefoną su ne mažesne kaip 32 GB atmintimi. LG išmanieji telefonai turi 64 GB ir didesnę vidinę atmintį.

5. Biudžetas

Jaunų žmonių poreikiai labai dideli, ir kartais net nesusiję su išmaniųjų telefonų užgaidomis. Tačiau klaidinga manyti, kad tokie telefonai kainuoja brangiai. Pasiūla yra labai įvairi, tačiau yra keli telefonai, kurie kainuoja maždaug 150–250 EUR. Pavyzdžiui tai gali būti LG K serijos išmanieji telefonai (K61, K51S ir K41S).

Paskutinę vasaros savaitę meteorologai žada trumpalaikes liūtis su perkūnija. Ir nors žaibai šią vasarą Lietuvoje trankėsi ne kartą, anaiptol ne visi žmonės žino, kaip elgtis žaibuojant, kad būtų saugūs patys ir apsaugotų savo namų įrenginius.

„Žaibų sezonu „Telia“ tinklo ir įrangos gedimų skaičius, lyginant su kitais mėnesiais, išauga 2–3 kartus. Dažniausiai žaibai sugadina „Telia“ įrangą klientų namuose, nors neišvengiame gedimų ir tinklo infrastruktūroje. Žaibus ypač traukia mobiliojo ryšio stotys, taip pat jie daug žalos pridaro varinei tinklo infrastruktūrai“, – sako „Telia“ paslaugų ekspertas Giedrius Žilinskas.

Paneigdamas gajausius mitus apie žaibus, G. Žilinskas pateikia patarimų, kaip elgtis atidundant audros debesims:

  1. Mitas: žaibas du kartus ten pat netrenkia.
    „Žaibai į tą pačią vietą trenkia ne tik du, bet ir tris ar daugiau kartų. Tuo ne sykį įsitikino „Telia“ tinklo inžinieriai, kuriems ten pat tenka vykti ir žaibų pridarytą žalą taisyti po kelis kartus per sezoną“, – sako G. Žilinskas.

  2. Mitas: žaibas trenkia tik į aukščiausią tašką.
    Žaibai įprastai renkasi lengviausią kelią, taigi dažniau trenkia į aukštesnius objektus, bet taip yra ne visada – vietoje medžio jie gali pasirinkti žemę, vietoje elektros stulpo – pašto dėžutę ir t.t. Todėl žaibuojant saugiausia būti ne atviroje vietovėje, o patalpoje.

  3. Mitas: žaibuojant užtenka įrenginius išjungti tik iš elektros tinklo.
    Perkūnijos metu patariama nuo elektros tinklo atjungti visus nebūtinus elektros prietaisus – televizorius, kompiuterius, mikrobangų krosneles ir kt. Taip juos apsaugosite, o po žaibų galėsite ir toliau jais saugiai naudotis.

    Tačiau žaibo išlydis įrenginius gali nepataisomai sugadinti ne tik per elektros tinklą, bet ir per varinės prieigos infrastruktūrą. „Priežastis, kodėl vario technologijos yra labiau pažeidžiamos, labai paprasta – jos žaibo sukeltą elektros lauko indukcinę srovę gali gauti tiek tiesiogiai per vario infrastruktūrą, tiek per elektros tinklus. Dėl to rečiau nuo žaibų kenčia miestų daugiabučių gyventojai, o dažniau – privačių namų kvartalai ir labiau nutolusios vietovės, kuriose tradiciškai yra daugiau vario infrastruktūros“, – paaiškina G. Žilinskas. Todėl žaibuojant tinklo įrenginius – maršrutizatorius, TV priedėlius, laidinio telefono aparatus – patariama ne tik išjungti iš elektros tinklo, bet ir atjungti interneto ar telefono ryšio kabelį. Tiesa, šviesolaidžiu (nepainiokite su žaibolaidžiu!) elektra nekeliauja, taigi šviesolaidžio kabelių atjunginėti nebūtina.

    „Telia“ atstovas priduria, kad šiuo metu yra kuriamas sisteminis įrankis, kuris padės operatyviai nustatyti žaibavimo metu padarytus nuostolius ir atstatyti sutrikusias paslaugas klientams. Be kita ko, ši sistema aptiktų dėl žaibavimo sugedusius maršrutizatorius ir per kurjerius pristatytų naują įrangą „Telia“ klientams tiesiai į namus.

  4. Mitas: žaibus traukia mobilieji telefonai ir ausinės.
    Smulkūs metalo turintys daiktai, tokie kaip mobilusis telefonas ar ausinės, turi itin mažą įtaką tam, kur trenks žaibas. Visgi su telefonu ir ausinėmis ar be jų, lauke per perkūniją būti nesaugu. O namuose tiek skambinti, tiek naršyti mobiliuoju ar klausytis muzikos galite drąsiai. Užtat varinės infrastruktūros internetu, TV paslaugomis ir laidiniu namų telefonu dėl jau minėtų priežasčių patartina laikinai nesinaudoti.

  5. Mitas: palapinėje taip pat saugu, kaip automobilyje.
    Jei užklupo audra, o greta nėra jokio pastato, kur galėtumėte pasislėpti, saugiausia vieta – automobilis metaliniu stogu. Net jei žaibas į jį trenktų, elektros srovė keliaus jo metaliniu rėmu, kol pasieks žemę, aplenkdama viduje esančius keleivius. Svarbiausia neliesti jokių metalinių automobilio dalių, nesinaudoti elektronika. Beje, žmonės klaidingai tiki, kad nuo žaibo automobilyje saugo guminės padangos – žaibo išlydis yra toks galingas, kad padangos jam ne kliūtis. Todėl, pavyzdžiui, kabrioletas nuo žaibo neapsaugos.

    Užtat palapinė yra bene blogiausias pasirinkimas. Negana to, kad ji gali būti aukščiausias objektas lygioje pievoje, netoliese trenkus žaibui jus nupurtyti gali ir žeme keliaujanti elektros srovė.

Mitas: jei nustojo lyti, į lauką eiti saugu.
Net jei lietus liovėsi ir audros debesys traukiasi, neskubėkite į lauką – žaibai dažnai trankosi audros pakraščiuose. Pasitaiko net atvejų, kai žaibas trenkia už 10–15 kilometrų nuo lietų nešančio debesies.

„Shopify“, vienoje populiariausių pasaulyje e. prekybos platformų, kurią naudoja ir lietuviškos e. parduotuvės, integruota galimybė atsiskaityti per mokėjimų operatorių Paysera. Lietuvių fintech įmonei tapus oficialiu „Shopify“ mokėjimų operatoriumi, šią platformą naudojatys e. prekybininkai galės keliais mygtuko paspaudimais aktyvuoti pirkėjų atsiskaitymus per Baltijos šalyse veikiančias finansų įstaigas.

„Iki šiol „Shopify“ el. parduotuvėms nebuvo iškart integruotos galimybės priimti pirkėjų atsiskaitymų per Baltijos šalyse veikiančius bankus, kaip ir per „Paysera“. Tam prekybininkams reikėjo pasirašyti papildomas sutartis, investuoti į programavimą, naudoti papildomas nuorodas į kitas sistemas. Dabar to nebereikia”, - sako Vytenis Morkūnas, didžiausios Lietuvoje elektroninių pinigų įstaigos „Paysera LT“ generalinis direktorius. Mums tapus oficialiu „Shopify“ mokėjimų operatoriumi, praktiškai kiekvienas e. parduotuvės vadovas savarankiškai gali aktyvuoti atsiskaitymus per Baltijos šalių finansų įstaigas”.

Pasak V. Morkūno, e. komercijos milžinė oficialiems mokėjimų operatoriams kelia patikimumo, apyvartos ir kokybinius reikalavimus, todėl  „Shopify“ mokėjimų operatoriaus statusas suteiks papildomo pasitikėjimo įmone, kuri nuolat plečia partnerių tinklą užsienio rinkose.

Lietuvos banko duomenimis, „Paysera LT“ yra didžiausia elektroninių pinigų įstaiga (EMI) Lietuvoje. Bendrovė teikia pinigų surinkimo internete, pervedimų, valiutos konvertavimo, bilietų platinimo ir kitus mokėjimo sprendimus. Bendrovės įmokų surinkimo sprendimais naudojasi apie 90 proc. el. parduotuvių Lietuvoje. Per metus „Paysera” mokėjimų sistemoje ir mobilioje programėlėje atliekama 6 mlrd. EUR operacijų, tai 16 mln. Eur operacijų kasdien. Pinigų perlaidos vyksta 23-imis valiutomis ir pasiekia 180 pasaulio šalių. „Paysera“ įmonės Lietuvoje ir Kosove tapo pirmosiomis, kurioms suteiktos EMI licencijos šiose šalyse.

 

Pasaulyje kasdien vyksta begalė išmaniųjų įrenginių kamerų atakų (angl. camfecting), kurių metu siekiama įsilaužti į vartotojų įrenginius ir be savininkų leidimo aktyvuoti jų kameras. Taip programišiai siekia neteisėtai užfiksuoti, o vėliau ir panaudoti vartotojų atvaizdą. Baimindamiesi tokio tipo duomenų vagystės, žmonės imasi apsaugos priemonių, pavyzdžiui, įrenginių kameras užklijuoja lipnia juosta, kad jos, netikėtai aktyvuotos, negalėtų nieko užfiksuoti. Ar ši priemonė tikrai naudinga? Plačiau apie kamerų atakas pasakoja „Bitės Profai“.

„Daugiau nei 15 tūkst. privačių, prie interneto prijungtų kamerų, yra itin lengvai prieinamos, rodo „Wizcase“ atliktas tyrimas. Taip yra todėl, kad nemažai jų turi lengvai nuspėjamus apsaugos standartus ir „nulaužiamus“ įgaliojimus. Norint apeiti apsaugos sistemas, dažnai tereikia gauti prieigą prie administratoriaus teisių, kurią per neatidumą – naudodami apgaulės programėles ar lankydamiesi įtartinuose puslapiuose – gali suteikti net ir patys įrenginių savininkai“, – sako „Bitės Profas“ Karolis Špiliauskas ir plačiau pasakoja apie įrenginių kamerų apsaugą.

Kaip ir kam vykdomos kamerų atakos? 

Kamerų užkrėtimas (angl. camfecting) yra kibernetinė ataka, kurios metu programišiai nuotoliniu būdu užgrobia vartotojų įrenginių kameras ir pastariesiems nieko nežinant, gali jas valdyti – įjungti, išjungti, pradėti jomis filmuoti ar fotografuoti. Toks įsilaužimas atliekamas kompiuterį ar kitą įrenginį užkrečiant virusu arba prieigos paprasčiausiai paprašant.

„Vienas dažniausių būdu, kaip programišiai gauna tokią prieigą, yra apgaulės programėlės (angl. rogue apps). Jos sukurtos taip, jog nesukeltų jokio įtarimo – atlieka realią funkciją, primena kitas patikimas programėles, tačiau iš tiesų yra pavojingos, nes prašo leidimo valdyti svarbias telefono ar kito įrenginio funkcijas, tarp kurių, žinoma, yra ir kamera“, – pasakoja K. Špiliauskas. 

Norėdami pradėti naudotis programėlėmis, vartotojai privalo prieigą prie prašomų funkcionalumų suteikti, kitaip programėlė tiesiog neveiks. Kai tas padaryta, programišiai lengvai gali imtis savo nusikaltimų, kurių dažniausias – neteisėtas atvaizdo rinkimas.

„Įrenginių kameros slapta aktyvuojamos, tad įrenginiu besinaudojantys vartotojai net nežino, kad yra stebimi ar net filmuojami. Siekiant nuo to apsaugoti vartotojus, įrenginių gamintojai šalia kompiuterių ar planšečių kamerų dažnai įmontuoja ryškios spalvos lemputę, nurodančią, kada kamera būna aktyvi. Taip vartotojai gali pastebėti, kai vaizdas fiksuojamas be jų leidimo. Vis tik yra būdų, programišiams leidžiančių šią švieselę išjungti – tokiu atveju atpažinti, kada esame sekami, praktiškai neįmanoma“, – nuogąstauja K. Špiliauskas.

Toks įrenginių kamerų užkrėtimas vykdomas ne atsitiktinai, o tikslingai pasirinkus auką – dažniausiai, jos nukreiptos į aukščiausio lygio vadovus, politikus ar garsenybes. Nors ir gerokai rečiau, programišių taikiniais tampa ir įprasti vartotojai, tad saugumo priemonių turi imtis visi.

„Atakų metu siekiama surinkti privačią ar slaptą informaciją, kuri galėtų būti panaudota nusikaltimams įvykdyti ateityje. Taip pat gali būti vykdoma ir atvaizdo vagystė – padarytos nuotraukos naudojamos dokumentams klastoti, melagingai naudojant kito asmens tapatybę. Žinoma, atakų metu renkama asmeninė informacija gali būti panaudota šantažui ateityje – prašoma piniginė išpirka už nepaviešintus įvaizdžiui ar reputacijai kenkiančius ar tiesiog gėdingus įrašus bei informaciją“, – vardija „Bitės Profas“. 

Kaip apsisaugoti?

Norint išvengti neleistinų įsibrovimų, svarbu užsiimti tinkama prevencija iš anksto, nes jau užgrobtus įrenginius atpažinti gerokai sunkiau.

„Pirmiausia, vartotojai turėtų vengti spausti nuorodas nežinomuose internetiniuose puslapiuose ar iš nepažįstamų gavėjų gautuose laiškuose. Čia esančios programėlių atsisiuntimo nuorodos dažniausiai veda į apgaulingas programėles (angl. rogue apps). Jos gali apkrėsti nieko neįtariančių vartotojų įrenginius virusais ar kitaip pakenkti . Todėl būtina labai atsakingai rinktis programėlių atsisiuntimo šaltinį“, – pasakoja K. Špiliauskas.

Jei radote jums patinkančią programėlę, kuri tikrai atrodo saugi, tačiau jos atsisiuntimas įmanomas tik iš nepažįstamo interneto puslapio, dar kartą paieškokite jos oficialiose parduotuvėse.

„Jei atsisiuntėte iš pažiūros patikimą programėlę, atidžiai įvertinkite, kokią prieigą prie funkcijų jai suteikiate. Leiskite naudotis tik tomis telefono ar kito įrenginio funkcijomis, kurios tiesiogiai susijusios su tuo, kam programėlė skirta. Pavyzdžiui, navigacijai telefone tikrai reikės leidimo nustatyti jūsų buvimo vietą, bet visiškai nereikės tiesioginės prieigos prie kameros, nes ji, naudojant programėlę, nereikalinga. Jei vis tik matote, kad tokios prieigos prašoma, verčiau jos nesuteikite“, – aiškina K. Špiliauskas.

Norint apsisaugoti tinkamai, svarbu imtis ir kitų įprastų telefono, kompiuterio ar kito išmaniojo įrenginio apsaugos priemonių – nuolat atlikti įrenginio atnaujinimus, ekraną apsaugoti patikimu slaptažodžiu arba biometrinių duomenų reikalaujančiu užraktu, jungiantis prie paskyrų naudoti dvigubos autentifikacijos metodą, atsargiau naudoti atvirus Wi-Fi tinklus.

Ar reikia užklijuoti kamerą?

Baimindamiesi, kad bus netikėtai stebimi, vartotojai imasi dar vienos, kiek netikėtos, prevencijos priemonės – užklijuoja įrenginių kameras nepermatoma lipnia juostele. Tokiu būdu net ir netikėtai slapta aktyvuota kamera neužfiksuos jokio vaizdo. Ar ši priemonė tikrai veiksminga?

Prieš keletą metų diskusijas dėl kameros saugumo įžiebė „Facebook“ įkūrėjo ir generalinio direktoriaus Marko Zuckerbergo nuotrauka, kurioje jis įamžintas šalia savo kompiuterio. Įrenginio nuotraukoje matyti, kad kompiuterio kamera ir garsiakalbis užklijuoti nepermatoma juosta. Ekspertai iš tiesų pripažįsta, jog vertėtų susirūpinti kameros saugumu, tačiau kita vertus – panikuoti tikrai nereikia.

„Toks problemos sprendimas atrodo logiškas ir tikrai gali būti veiksmingas, nepaisant to, kad neretai sukelia ironiškas vartotojų šypsenas. Štai, pavyzdžiui, net buvęs Federalinio tyrimų biuro (FTB) direktorius Jamesas Corney 2016 m. Kenjono koledže sakė kalbą, kurioje prisipažino, kad ant savo kompiuterio kameros yra užsiklijavęs juostelę. Vis tik net ir užklijavus „apkrėstą“ kamerą, gali būti įrašinėjamas jos garsas, bandoma ieškoti prieigos prie kitų įrenginių funkcijų. Todėl juostelė gali tapti tik papildomu sprendimu, o daug svarbiau pasirūpinti įrenginio sistemos apsauga“, – pataria „Bitės Profas“.

Lietuvoje per metus fiksuojama apie 50 tūkst. įvairių kibernetinių incidentų. Tad jei kyla įtarimas, kad buvo įsilaužta į jūsų išmanųjį prietaisą, apie tai galite internetu pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai. Jums bus suteikta specialistų pagalba. 

Daugiau informacijos apie išmaniųjų įrenginių saugumą galite sužinoti iš didžiųjų miestų „Bitės“ salonuose įsikūrusių „Bitės Profų“. Išmaniųjų technologijų ekspertai konsultuoja nemokamai nepriklausomai nuo to, kokio tinklo paslaugomis naudojatės. Daugiau naudingų patarimų ir įdomių naujienų ieškokite „Bitės Profų“ puslapyje https://www.bite.lt/profai. 

Vilnius, Lietuva, rugpjūčio 5 d. Šį trečiadienį technologijų kompanija „Samsung“ surengė pirmą virtualų savo produktų pristatymą, per kurį pademonstravo net penkis naujus įrenginius. Lietuvos laiku nuo 17 val., tiesiogiai iš Korėjos internete transliuojamo renginio metu daugiausiai dėmesio sulaukė aukščiausios klasės flagmanai – „Galaxy Note20“ ir „Galaxy Note20 Ultra“. Naujieji įrenginiai pasižymi itin greitu procesoriumi, patobulintomis funkcijomis darbui bei pramogoms.

Be šios išmaniųjų serijos, taip pat buvo pristatytas naujausias planšetinis kompiuteris „Galaxy Tab S7“ ir didesnė jo versija „Tab S7+“, išmanusis laikrodis „Galaxy Watch3“, naujo dizaino belaidės ausinės „Galaxy Buds Live“ bei sulenkiamas telefonas „Galaxy Z Fold2“.

„Turbūt mes dar niekada taip nepasitikėjome technologijomis, kaip šiandien. Jos lydi mus kone kiekviename žingsnyje, todėl „Samsung“ tiki, kad tokie įrenginiai turi palengvinti mūsų kasdienį gyvenimą. Kiekvienas šiandien pristatytas įrenginys yra skirtas tam, kad vartotojams suteiktų dar daugiau patogumo tiek dirbant, tiek pramogaujant. Tuo tarpu, visi penki prietaisai kartu, kaip vienos „Galaxy“ ekosistemos dalis, tai padaryti padės dar sklandžiau“, – sako Simonas Skupas, „Samsung Electronics Baltics“ vadovas Lietuvoje.

Naujos galimybės darbui

Trečiadienio vakarą visam pasauliui pristatyti „Galaxy Note20“ sudaro galingiausią iki šiol sukurtą „Note“ išmaniųjų telefonų seriją. „Galaxy Note20 Ultra“ skirtas tiems, kurie nori turėti aukščiausios klasės galingą išmanųjį, pasižymintį itin našiu veikimu. Jo mažesnysis brolis „Galaxy Note20“ sukurtas platesniam šios serijos vartotojų ratui, kurio tikslas maksimaliai išnaudoti laiką tiek dirbant, tiek pramogaujant.

Ne paslaptis, kad „Note“ serijos naudotojai yra patys ištikimiausi „Samsung“ gerbėjai, todėl „Galaxy Note20“ modeliuose didžiausi patobulinimai atlikti šių išmaniųjų vartotojų ypač vertinamose flagmanų savybėse. Viena jų, tai nuo 2011 m. tobulinamas „S Pen“ rašiklis.

Su patobulintu išmaniuoju rašikliu „S Pen“, kurį turi ir planšetiniai kompiuteriai „Tab S7“ ir „Tab S7+“, rašymas dar sklandesnis, lyg naudotumėtės tikru rašikliu, o atnaujinta gestų funkcija leidžia atlikti dar daugiau veiksmų. Pavyzdžiui, pakeltas aukštyn ir iš karto nuleistas žemyn, išmanusis rašiklis vartotoją grąžins į pradinį telefono langą.

Dar viena funkcija, kuri padės įvairius darbus atlikti bet kur, bet kada ir naudojantis bet kuriuo nauju „Galaxy“ ekosistemos įrenginiu – tai „Samsung Notes“. Šioje programėlėje vartotojai ranka užrašytus žodžius iš karto galės konvertuoti į skaitmeninį tekstą, kuris automatiškai sinchronizuosis ir atsidurs vartotojo telefone, planšetėje ir kompiuteryje. „PDF“ dokumentus bei „Microsoft PowerPoint“ prezentacijas redaguoti bus taip pat lengviau, nei iki šiol. Tuo tarpu, nauja garso funkcija leis geriau valdyti savo užrašus – kai vartotojas klausysis savo įrašyto balso, išmanusis telefonas paryškins tekstą atsižvelgiant į garso takelį.

Dėl patobulintos „Windows“ sąsajos[1] vartotojai galės išmaniajame telefone esančias mobiliąsias programėles pasiekti iš „Windows 10“ kompiuterių, kurių darbastalyje taip pat bus galima susikurti aplikacijų ikonas. Taip, norint peržiūrėti telefono nuotraukų galeriją ar socialinių tinklų naujienas, nereikės ieškoti savo išmaniojo. Be to, „Samsung Notes“ sinchronizuojasi su „Microsoft OneNote“ užrašais ir „Outlook“ elektroninio pašto dėžute, tad telefone esantys priminimai iš karto atsidurs „Microsoft Outlook“, „To Do“ ir „Teams“[2]programose.

Aukštos kokybės vaizdo įrašai

Su 21:9 kraštinių santykiu ir 24 kadrų per sekundę įrašymu, šios serijos telefonų 8K kamera leis įamžinti aukštos raiškos ir itin profesionalius vaizdo įrašus. Profesionalus vaizdo[3] režimas vartotojams pasiūlys aukščiausio lygio fokusavimą, garsą, ekspozicijos galimybes, apšvietimą, mastelio keitimo funkcijas ir 120 kadrų per sekundę filmavimą „FHD“ raiška. Dėl naujo lazerinio automatinio fokusavimo „Note20 Ultra“ kamera turės ypač tikslų fokusavimą, o su tiesioginio fokusavimo funkcija vaizdo įrašai atrodys tarsi realūs. Tuo tarpu, profesionalūs kameros objektyvai ir patobulintas „Space Zoom“ priartinimas leis įamžinti itin detalius kadrus.  

Taip pat vartotojai galės valdyti ir koreguoti „Note20“ serijos mikrofonų kryptis ten, kur norės, o su kartu pristatytomis „Galaxy Buds Live“ bevielėmis ausinėmis bus galima įrašyti kokybišką garsą, nesvarbu, kiek triukšmo yra fone.

 

Viskas, ko reikia pramogoms

Kuo džiaugtis taip pat turės ir žaidimų mėgėjai, nes „Galaxy Note20“ serija pasižymi dar geresniu našumu ir ekrano kokybe. Be to, žaidžiant vaizdo žaidimus dėl 5G[4] ir „Wi-Fi 6“ ryšių vaizdo atidėjimo momentas yra sumažinamas iki minimumo. „Note20“ serijoje taip pat yra įdiegta „Samsung DeX“ technologija, kuri leidžia belaidžiu būdu prisijungti prie didesnio „Smart TV“[5] ekrano ir taip dviejuose ekranuose dirbti vienu metu.

Greičiausias procesorius

Naujausios „Note“ serijos modeliuose įdiegti greičiausi procesoriai, kuriuos turi „Galaxy“ įrenginiai, o „Note20 Ultra“ dinaminis „AMOLED 2X“ ir 120Hz greičio atnaujinimo dažnio ekranas prisitaiko prie žiūrimo turinio ir taip prailgina baterijos veikimo laiką. Abu modeliai turi išmanią bateriją[6], pasižyminčią greito įkrovimo funkcija, per 30 minučių įkraunančia daugiau nei 50 proc. baterijos[7].

„Note20 Ultra“ palaiko 5G[8] ir „Wi-Fi 6“ standartą, kuris užtikrina geresnį interneto ryšį. Vartotojai taip pat galės būti ramūs dėl savo duomenų saugumo, nes kaip ir visuose „Samsung“ įrenginiuose, taip ir naujausiuose flagmanuose yra įdiegta „Knox“ saugumo platforma.

Šios serijos flagmanai taip pat yra pirmieji „Galaxy“ įrenginiai, palaikantys „UWB“ technologiją. Ji leidžia įvairiais dokumentais tarp skirtingų įrenginių dalintis itin greitai, tereikės „Note20 Ultra“ nukreipti į kitą „UWB“ palaikantį įrenginį[9].

„Galaxy“ ekosistemos dalis

 

Tiek „Galaxy Note20“, tiek „Galaxy Note20 Ultra“ galima sklandžiai sujungti su virtualaus renginio metu pristatytais planšetiniais kompiuteriais „Tab S7“ ir „Tab S7+“, išmaniuoju laikrodžiu „Galaxy Watch3“ ir belaidėmis ausinėmis „Galaxy Buds Live“.

„Note20“ ir „Note20 Ultra“ Lietuvoje bus galima įsigyti nuo rugpjūčio 21 d., o išankstiniai užsakymai prasidės jau nuo rugpjūčio 5 dienos. „Galaxy Note20“ galima rinktis iš mistinės pilkos, mistinės bronzinės ir mistinės žalios spalvų, o „Note20 Ultra“ – iš mistinės juodos ir mistinės bronzinės. Norėdami gauti daugiau informacijos apie „Galaxy Note20“ seriją, apsilankykite www.samsung.lt/galaxy.

„Galaxy Note20“ ir „Galaxy Note20 Ultra“ produktų specifikacijos:

 

 

GalaxyNote20 Ultra

GalaxyNote20

Išmatavimai

77.2 x 164.8 x 8.1

75.2 x 161.6 x 8.3

Svoris (g)

208g

192g (LTE)

Ekranas

6.9" WQHD+ Lenktas

6.7" FHD+ Plokščias

(Adaptyvus 120Hz)

(60Hz)

3.5Φ (Kameros akutė)

4.5Φ (Kameros akutė)

Piršto atspaudo skaitytuvas

FOD (ultragarsas, 9x4)

FOD (ultragarsas, 9x4)

Galinė kamera

Pirma (Plataus kampo)

108MP PD OIS (F1.8, 0.8㎛)

12MP 2PD OIS (F1.8, 1.8㎛)

Antra (Tele-objektyvas)

12MP (F3.0, 1.0㎛, OIS, Optinis 5x priartinimas)

64MP (F2.0, 0.8㎛, OIS, Hibridinis 3x priartinimas)

Trečia (Itin plataus kampo)

12MP (F2.2, 1.4㎛)

12MP (F2.2, 1.4㎛)

Priekinė kamera

10MP 2PD AF (F2.2, 1.22㎛)

10MP 2PD AF (F2.2, 1.22㎛)

AP

Exynos990 (7nm)

Exynos990 (7nm)

Atmintis

RAM

12 GB LPDDR5

8 GB LPDDR5

ROM

256, microSD

256 GB

Baterija

4,500mAh

4,300mAh

Įkrovimas

(Laidinis įkrovėjas/Belaidis įkrovėjas/D2D)

25W / 15W / 4.5W

25W / 15W / 4.5W

UWB

O

X

Garsas

3 mikrofonai, Stereo garsiakalbiai

3 mikrofonai, Stereo garsiakalbiai

Kita

IP68, Wi-Fi 6

IP68, Wi-Fi 6

*Visos funkcijos, savybės, specifikacijos ir kita produkto informacija pateikiama šiame dokumente, įskaitant, bet neapsiribojant, priedais, dizainu, kainomis, komponentais, galingumu, prieinamumu ir produkto galimybėmis gali pasikeisti be atskiro pranešimo ar perspėjimo.

[1] Vartotojai turi susieti savo „Galaxy“ įrenginį su „Windows“ kompiuteriu per „Link to Windows“ funkciją esančią „Galaxy“ įrenginyje ir kompiuteryje įdiegtoje programėlėje „Your Phone“, sekti įdiegimo žingsnius, įskaitant tai, kad abiejuose įrenginiuose reikia būti prisijungus prie tos pačios „Microsoft“ paskyros. „Link to Windows“ yra jau tam tikruose „Galaxy“ įrenginiuose. Kompiuteris turi turėti naujausią „Windows 10 atnaujinimą. „Galaxy“ įrenginys ir kompiuteris turi būti prijungti prie to pačio „Wi-Fi“ ryšio. Kai kurios mobiliosios programėles riboją turinį, kuriuo galima dalintis su kitais ekranais arba jų naudojimui reikia liečiamo ekrano. Galimybė vienu metu naudotis keliomis programėlėmis bus prieinama vėliau šiais metais.

[2] Paslaugos bus prieinamos vėliau šiais metais. Reikia būti prisijungus prie vienos „Microsoft“ paskyros. „Microsoft Outlook“ sinchronizuojasi tik žiniatinklio versijoje.

[3] „Bluetooth MIC“ funkcija yra optimizuota garso kokybei „Samsung“ BT įrenginiuose.

[4] 5G paslaugos galimos tik ten, kur veikia 5G ryšys. Tikras greitis gali skirtis priklausomai nuo šalies, ryšio paslaugų tiekėjo ir vartotojo aplinkos..

[5] „Samsung DeX“ bevielė jungtis yra palaikoma „Smart TV“, kurie palaiko „Miracast“. „Samsung DeX“ suteikia optimizuotą patirtį su „Samsung Smart TV“ išleistais nuo 2019 m.

[6] Įvertinta pagal tipinio/vidutinio vartotojo naudojimąsi. Nepriklausomai „Strategy Analytics“ Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Didžiojoje Britanijoje liepos mėn., in USA 2020 m. su iš anksto išleistomis SM-N980, SM-N981, SM-N985, SM-N986 įrenginių versijomis, pagal numatytuosius nustatymus naudodami LTE ir 5G Sub6 ryšius (netestuota su 5G mmWave ryšiu). Faktinis baterijos veikimo laikas gali skirtis priklausomai nuo tinklo aplinkos, naudojamų funkcijų ir programėlių, skambučių ir žinučių rašymo dažnumo, pakrovimų kitų veiksnių..

[7] Paremta itin greito įkrovimo rezultatais, kurie buvo atlikti „Samsung“ laboratorijose, naudojant įkrovėją esantį dėžutėje, kai telefono baterija yra 0 proc. ir visos paslaugos, funkcijos ir ekranas - išjungti.  Faktinis įkrovimo greitis gali skirtis priklausomai nuo realaus naudojimo, įkrovimo sąlygų ir kitų veiksnių.

[8] 5G ryšio paslaugos yra suteikiamos tik ten, kur veikia 5G ryšys. Tikras greitis gali skirtis priklausomai nuo šalies, ryšio paslaugų tiekėjo ir vartotojo aplinkos.

[9] Ši funkcija veikia tik tarp „Samsung“ įrenginių, kurie palaiko UWB.

Puslapis 1 iš 7
Penki patarimai efektyviam darbui per atstumą: dirbkite kaip generolas ir valgykite „varles“

Pamoka, kurios niekaip neišmokstame: ketvirtadalis lietuvių iki šiol nenaudoja telefono apsaugos priemonių

Kaip naudotis „Korona Stop LT“ programėle, skirta kovai su koronavirusu?

Mados sugrįžta: kodėl kadaise populiarumą praradę sulenkiami telefonai vėl madingi?

Beveik idealus „Apple“ išmanusis laikrodis? „Apple Watch Series 6“ apžvalga

„Mastercard” atveria „Google pay“ plėtros kelius Europoje

3 patarimai, kaip motyvuoti save fizinei veiklai karantino metu

„PlayStation 5“ ir „Xbox Series X“ kovos pradžia – tuščiomis lentynomis

„LG Electronics“ pradeda naujausios K serijos K42 ir K52 pardavimus Lietuvoje

Programėlės lengvesniam karantinui: padės dirbti produktyviau ir pasilinksminti su draugais

„Telia“ jungia 5G ryšį: jau veikia 11 stočių

„LG OLED“ televizorius ir X serijos „XBOX“ atskleidžia žaidimo naujos kartos konsole potyrius

Kaip technologijos padeda išlikti sveikam ir palaikyti gerą savijautą?

Nemokamo VPN kaina – prarasti asmeniniai duomenys ar sulėtėjęs naršymo greitis?

Belaidžių ausinių funkcijos: ar tikrai visas žinojote?