Login to your account

Username *
Password *

Informacinių technologijų (IT) kompanija „Accenture“ per pastaruosius finansinius metus (nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d.) Baltijos šalyse pasiekė 91,29 mln. eurų apyvartą ir uždirbo 3,96 mln. eurų pelno. Šią žiemą auganti įmonė Lietuvoje ir Latvijoje planuoja apmokyti dar 220 būsimų specialistų, kurie nori pradėti karjerą IT srityje.

Ataskaitinio laikotarpio pajamos uždirbtos „Accenture“ Latvijos padalinyje ir jos yra 14% didesnės nei ankstesniais finansiniais metais (nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d.), kai apyvarta siekė 80,1 mln. eurų, o pelnas – 3,8 mln. eurų. Lietuvos padalinys įregistruotas 2021 metų liepą, jo rezultatai atsispindės kitų finansinių metų ataskaitose.

„2021 m. išplėtėme veiklą Baltijos šalyse ir atidarėme naują technologijų centrą Vilniuje. Jame pagrindinis dėmesys skiriamas įvairių tarpindustrinių technologijų kūrimui visose pirmaujančiose technologijų platformose. Taip pat plėtojame individualios inžinerijos, infrastruktūros ir debesijos paslaugas, kurias teikiame klientams visame pasaulyje“,– sako Maksims Jegorovs, „Accenture“ vadovas Baltijos šalyse.

Jo teigimu, 2020-2021 finansinius metus Baltijos šalyse „Accenture“ baigė gerais ir stabiliais rezultatais.

Skaitmenizacijos svarba auga

Pasak M. Jegorovs, šiuo metu ekonomika išgyvena sparčią skaitmeninę transformaciją ir tai skatina IT sektoriaus plėtrą.

„Įmonės ir organizacijos siekia spartaus augimo, o technologinių sprendimų diegimas padeda sukurti konkurencinius pranašumus, teikti išskirtines paslaugas. Pastebime, kad kompanijos noriai integruoja debesų technologijos naujoves, per pastaruosius metus įgyvendinome net keletą projektų, kai klientai pilnai perėjo prie debesų technologijų. Kiti sektoriai daug dėmesio skiria komunikacijos gerinimui derindami skirtingus skaitmeninius kanalus bendravimui su savo klientais. Pavyzdžiui, praėjusiais metais turėjome projektą telekomunikacijų srityje, pagerinome bendravimą, kad klientai atsakymus gautų ne tik greitai, bet ir sau patogiu būdu“, – tendencijas vardija kompanijos vadovas.

Anot jo, skaitmeninės ekosistemos kuriamos daugelyje sektorių. Tai apima ne tik pardavimą internetu ar svetainių, programėlių kūrimą, bet ir naujų paslaugų diegimą.

„Kelios mūsų klientų įmonės per pastaruosius metus patobulino internetinio pardavimo galimybes, sistemų integravimą, duomenų analizę. Finansinių paslaugų sektoriuje buvo tęsiami automatizavimo, blokų grandinės (angl. blockchain) ir kitų IT sistemų plėtros projektai, gerinantys verslo procesų stebėjimą, sąveiką tarp skirtingų platformų ir sistemų. Taip pat paklausūs bekontakčio atsiskaitymo, kalbos technologijų sprendimai. Šiuo metu IT projektuose aktyviai naudojamos „Agile“ metodikos ir „DevOps“ praktikos“, – pasakoja M. Jegorovs.

12 kursų su galimybe įsidarbinti

Matydama augančias rinkos perspektyvas, „Accenture“ daug dėmesio skiria edukacijai ir IT specialistų rengimui Baltijos šalyse. Šią žiemą kompanija siūlo net 12 skirtingų mokymo programų. Jos apima ne tik tradiciškai paklausias sritis, kaip „Java“, „.NET“, automatizuotas testavimas, duomenų vizualizavimas ar robotika, bet ir naują „SAP“ kursą, skirtą programavimo kalbai „ABAP“ mokytis. Kita „SAP“ mokymo programa suteiks žinių apie verslo įrankius, duomenų perkėlimą.

Šią žiemą taip pat vyks keletas debesų technologijų mokymų, kuriuose bus galima susipažinti su debesų kompiuterijos infrastruktūros sprendimais, automatizavimo ir integravimo įrankiais.

„Šie „Bootcamp“ mokymai yra mūsų įdarbinimo programos dalis. Išklausę kursus dalyviai gauna sertifikatą, o tie, kurie pasirodė sėkmingiausiai, – mokamą praktiką mūsų įmonėje. Ankstesni rezultatai rodo, kad didžioji dalis stažuotojų po praktikos tampa mūsų įmonės darbuotojais. Šią žiemą Lietuvoje ir Latvijoje tokiu būdu planuojame apmokyti 220 būsimų specialistų, kurie galės pradėti karjerą IT srityje“, – sako M. Jegorovs.

Mokymuose įgyjama bazinių žinių ir įgūdžių IT karjeros pradžiai, jie vyksta panašiai kaip kasdienis darbas su projektais. Suteikiama tiek praktinių, tiek teorinių žinių bei išmokstama dirbti komandoje. Visi mokymai yra nemokami ir trunka kelias savaites, priklausomai nuo pasirinktos mokymo srities. Jie vyks nuotoliniu būdu vadovaujant patyrusiems lektoriams ir mentoriams. 

Prieš pradėdami mokytis dalyviai turi išlaikyti techninį atrankos testą. Jam reikalingos bazinės žinios pasirinktoje mokymo srityje. Taip pat vertinama stojančiųjų motyvacija, anglų kalbos žinios ir gebėjimas analitiškai mąstyti. Visi kursai vyksta anglų kalba. Daugiau informacijos apie kursus ir dalyvio paraišką galima rasti „Accenture Bootcamp“ svetainėje. 

„Accenture“ yra viena pirmaujančių IT bendrovių Baltijos šalyse ir pasaulyje. Įmonė teikia tarptautines valdymo konsultacijas, technologijų ir užsakomąsias paslaugas. „Accenture“ filialą Latvijoje atidarė 2002 m., o nuo 2021 m. įmonė turi biurą ir Lietuvoje.

Plačiau apie mokymus: www.bootcamp.lv

Ką lietuviai veikia šią vasarą? Tautiečiai šiais metais aktyviai stebėjo Europos futbolo čempionato finalą, vasaroja prie vandens telkinių ir pajūryje, o Vilniuje pramogauja Vingio parke, rodo agreguoti anoniminiai „Bitės“ tinklo duomenys. Kokios dar tendencijos matomos šią vasarą?

„Mūsų tinklo komanda kasmet ruošiasi vasaros sezonui – prognozuojant vartotojų pokyčius, daro įrangos plėtimus tose vietose, kuriose tikėtinas didesnis užimtumas. Šiais metais karščiausios užimtumo zonos, nepaisant pandemijos, panašios kaip ir pernai – matome, kad nemažai lietuvių vasaroja Lietuvos pajūryje, prie ežerų. Prie duomenų srauto augimo mažesniuose miestuose greičiausiai prisideda ir tai, kad nemažai įmonių darbuotojams suteikia galimybę patogiai dirbti nuotoliniu būdu“, – pranešime žiniasklaidai sako „Bitė Lietuva“ technologijų direktorius Gintas Butėnas.

Absoliutus rekordininkas – futbolo čempionatas

Šiemet rekordinis duomenų srautas užfiksuotas liepos 11 d., Europos futbolo čempionato finalo metu. Pernai dėl pandemijos nukeltą čempionatą futbolo aistruoliai stebėjo visoje Lietuvoje. Į rekordinį duomenų srautą patenka ir  internetinė televizija – pavyzdžiui, liepos mėnesį „Go3 | BITĖ“ platforma sudarė net apie 11 proc. visų „Bitės“ tinklo duomenų.

„Nors krepšinis yra populiariausia sporto šaka Lietuvoje, interneto duomenų srauto statistika rodo, kad šalyje turime ir daug futbolo aistruolių. Futbolo čempionato metu duomenų srautas buvo didesnis nei, pavyzdžiui, savaite anksčiau vykusių Lietuvos ir Slovėnijos krepšinio komandų Olimpinės atrankos varžybų metu“, – teigia G. Butėnas.

Aktyviausi sostinėje – Vingio parkas, oro uostas

Didmiesčiuose laiką leidžiantys lietuviai renkasi vietas arčiau gamtos. Jau nuo gegužės pradžios Vilniuje esančiame Vingio parke fiksuojamas rekordinis interneto duomenų srautas, kuris, lyginant su sausiu, augo net keturis kartus.

Akivaizdu, kad vilniečiai nori leisti laiką gamtoje net ir neišvykę iš miesto. Šią tendenciją greičiausiai padėjo išauginti rekordiniai karščiai ir karantinas –  juk pavargę nuo keturių sienų, žmonės ėmė vis daugiau laiko leisti gryname ore, įprato sportuoti Vingio parke.

„Didelis duomenų srauto augimas užfiksuotas ir Vilniaus oro uoste. Nuo vasario augęs, piką jis pasiekė birželio pradžioje, kai, lyginant su metų pradžia, tinko apkrovos padidėjo daugiau nei keturis kartus. Akivaizdu, kad pamažu atlaisvinus karantino ribojimus ir atnaujinus skrydžius, lietuviai ėmė vis dažniau rinktis keliones užsienyje“, – pasakoja „Bitės“ technologijų vadovas.

Nori būti prie vandens ir ne mieste

Vasarą labiausiai „Bitės“ tinklo apkrovos didėjo pajūryje. Liepą, lyginant su vasariu, duomenų tinklo apkrovos išaugo daugiau nei tris kartus. Lietuviai aktyviai laiką leido Palangoje, Šventojoje ir Kuršių Nerijoje. Tuo metu didžiausias duomenų srauto mažėjimas užfiksuotas didmiesčiuose – Vilniuje, Kaune, Panevėžyje ir Marijampolėje.

„Didžiųjų miestų gyventojai vasaros karščius rinkosi praleisti už miesto ribų, todėl migravo į mažesnius miestus, kurortus. Didžiausio jų dėmesio, kaip ir kasmet, sulaukė šalies pajūris, tinkantis tiek ramaus ar aktyvaus poilsio mėgėjams, tiek žmonėms, derinantiems darbą ir atostogas“, – sako G. Butėnas.

Vasarą duomenų srautas reikšmingai augo ir miškingose bei ežeringose šalies vietose – Varėnos, Prienų ir Molėtų regionuose. Šios lokacijos itin populiarios tarp baidarių fanų. Čia tinklo apkrovos taip pat išaugo daugiau nei tris kartus.

Kiekvienąkart apsilankius naujoje kavinėje ar viešbutyje su draugais visiems susivesti „Wi-Fi“ slaptažodį – erzinantis procesas. O kur dar atvejai, kai atvykus svečiams, turime ieškoti pamiršto kodo ar sudėtingą kombinaciją diktuoti kelis kartus. Laimei, šiandien yra kur kas paprastesnių būdų pasidalinti „Wi-Fi“ slaptažodžiu su draugu. Visus juos išsamiai pranešime žiniasklaidai pristato „Bitės Profai“.

„Pasidalinti „Wi-Fi“ slaptažodžiu galima greitai, lengvai ir nesukeliant grėsmės tinklo saugumui. Jums tereikia pasiimti savo išmanųjį telefoną, planšetinį ar nešiojamąjį kompiuterį, atsistoti šalia kito žmogaus ir atlikus kelis paprastus veiksmus suteikti jam prieigą prie „Wi-Fi“ tinklo“, – sako „Bitės Profas“ Andrius Archangelskis.

„Apple“: patikrinkite kontaktų sąrašą

Dalintis „Wi-Fi“ slaptažodžiu tarp „Apple“ įrenginių: telefonų, planšetinių ir nešiojamųjų kompiuterių, yra labai paprasta. Pagrindinės sąlygos – jūs abu turite būti įsivedę vienas kito telefono numerius. O įrenginiuose „iPhone“ turi veikti bent „iOS 11“, „iPad“ – bent „iPadOS 13“, o „Mac“ – bent „macOS High Sierra“ arba naujesnės operacinės sistemos versijos.

„Iš pradžių įsitikinkite, kad nė viename iš įrenginių nėra įjungtas asmeninis interneto prieigos taškas (angl. Personal Hotspot). Taip pat abu įrenginius atrakinkite ir laikykite ne didesniu kaip 10 metrų atstumu vienas nuo kito. Tuomet juose aktyvuokite „Wi-Fi“ ir „Bluetooth“ ryšius“, – pasakoja „Bitės“ išmaniųjų įrenginių ekspertas.

Jūsų įrenginys turi būti prijungtas prie „Wi-Fi“, kurio slaptažodžiu dalinsitės. Kai draugas pasirinks šį tinklą iš sąrašo, ekrane iššoks pranešimas su klausimu, ar norite dalintis slaptažodžiu. Spustelėdami „Dalintis slaptažodžiu“ (angl. Share Password), patvirtinkite leidimą.

„Android“: išnaudokite QR kodą

Tam, kad galėtumėte pasidalinti „Wi-Fi“ slaptažodžiu su „Android“ telefonų ar planšetinių kompiuterių naudotojais, prireiks susigeneruoti QR kodą. Tik prieš tai dar įsitikinkite, kad abiejuose įrenginiuose naudojama „Android 10“ ar naujesnė operacinės sistemos versija.

„Pirmiausia savo įrenginiu prisijunkite prie „Wi-FI“, kurio slaptažodžiu dalinsitės. Tuomet keliaukite į nustatymus, pasirinkite „Tinklas ir internetas“ (angl. Network and Internet) ir „Wi-FI“. Spustelėkite šalia esančią krumpliaračio ikoną, po to – dalijimosi ikoną ir ekrane atsiras reikalingas QR kodas“, – aiškina A. Archangelskis.

Draugas turės nuskenuoti jūsų ekrane matomą QR kodą naudodamas kamerą arba nukeliavęs į nustatymus ir pasirinkęs „Tinklas ir internetas“ (angl. Network and Internet). Tuomet spustelėjęs „WI-Fi“ ir „Pridėti tinklą“ (angl. Add Network). Draugo įrenginio ekrane atsiras QR ikona, kurią pasirinkęs jis galės nuskenuoti QR kodą jūsų telefone ar planšetiniame kompiuteryje. Tą padarius įrenginys automatiškai prisijungs prie jūsų „Wi-FI“.

„Windows“: svarbiausia žinoti, kur ieškoti

Deja, nėra greito būdo bendrinti „Wi-Fi“ slaptažodį iš „Windows“ kompiuterio, kokį siūlo anksčiau minėti „Apple“ ir „Android“ įrenginiai. Jei neprisimenate slaptažodžio, geriausia, ką galite padaryti, tai nukeliauti į kompiuterio nustatymus, susirasti apsaugos kodą ir padiktuoti jį draugui.

„Microsoft“ anksčiau leido automatiškai bendrinti „Wi-FI“ informaciją naudojant „Wi-Fi Sense“ funkciją, tačiau dėl saugumo ši galimybė buvo pašalinta. Tad jei pamiršote savo „Wi-Fi“ tinklo slaptažodį, galite jį rasti, jei turite kitą „Windows“ kompiuterį, kuris jau prijungtas prie jūsų „Wi-Fi“ tinklo“, – primena „Bitės Profas“.

Iš pradžių kompiuteryje spustelėkite „Windows“ ženkliuką ir keliaukite į nustatymus arba pasitelkite klavišų kombinaciją Windows+I. Tuomet pasirinkite „Tinklas ir internetas“ (angl. Network and Internet), „Tinklas ir bendrinimo centras“ (angl. Network and Sharing Center) ir spustelėkite ant prie „Ryšiai“ (angl. Connections) esančio savo „Wi-Fi“ pavadinimo.

Atsivėrusiame lange pasirinkite „Belaidžio tinklo ypatybės“ (angl. Wireless properties), po to – „Saugumas“ (angl. Security) ir pažymėkite varnelę, kad būtų rodomas slaptažodis. Šiame žingsnyje jums dar gali reikėti papildomai įvesti kompiuterio apsaugos kodą. Štai ir viskas – ekrane matomą slaptažodį pasakykite draugui.

Knygų skaitymas per karantiną ženkliai išaugo bei neaplenkė ir socialinio tinklo „TikTok“. Skaitytojų bendruomenei ėmus ypač aktyviai dalintis knygų apžvalgomis ir rekomendacijomis, paieškų su grotažyme #BookTok skaičius kovą, lyginant su rugpjūčiu, išaugo daugiau nei du kartus – nuo 5,8 mlrd. iki 15,5 mlrd., skelbia socialinio tinklo duomenys. Plačiau šį fenomeną pranešime žiniasklaidai apžvelgia „Bitės Profai“.

„TikTok“ geriausiai žinomas kaip trumpų filmukų platforma, kurioje tikrai nesitiki rasti rimtesnio turinio. Peržvelgę grotažyme „BookTok“ pažymėtą turinį, rasime vaizdo įrašų, kur „TikTok“ naudotojai rodo savo mėgstamiausias knygas, spalvingas knygų spintas ar reakcijas į paskutinę romano akimirką. Taip pat skaito ištraukas ar net vaidina literatūrinio mūrio sceną vilkėdami kostiumą ir rankoje laikydami lanką su strėle“, – sako „Bitės Profė“ Lina Štrafėlaitė.

Greičiausiai augantis knygų klubas

„BookTok“ yra „TikTok“ bendruomenė, kurianti ir skelbianti trumpas knygų apžvalgas bei rekomendacijas. Didžiausią jos dalį (71,4 proc.) sudaro jaunimas nuo 16 iki 24 metų, rodo socialinio tinklo duomenys.

„BookTok“ populiarumo augimas karantino metu leidžia manyti, kad bendruomenė padėjo jauniems žmonėms lengviau ištverti karantiną. Pasinėrę į knygas ir vėliau aptarę jas su bendraminčiais, jie galėjo ne tik patenkinti savo socialinius poreikius, bet ir lavinti kūrybiškumą kuriant nuotaikingus vaizdo įrašus“, – teigia „Bitės“ išmaniųjų įrenginių ekspertė.

Ekspertė priduria, kad skaitytojų bendruomenė socialiniame tinkle tokia aktyvi, kad ne tik paskatino prieš kelis ar keliolika metų išleistų knygų grįžimą į bestselerių sąrašą, bet ir suteikė galimybę naujiems autoriams pristatyti savo kūrybą bei atrasti savo auditoriją.

Autoriams palankus algoritmas

Seniems kūriniams sugrįžus į bestselerių sąrašus, autoriai ėmėsi bendradarbiauti su garsenybėmis, nuomonės formuotojais mainais už vaizdo įrašus. Be to, dalis rašytojų ir patys pradėjo dalintis savo kūriniais socialiniame tinkle, taip paskatindami naudotojų susidomėjimą.

„TikTok“ algoritmas yra „draugiškas“ autoriams. Užuot teikęs pirmenybę draugų turiniui, kaip, pavyzdžiui, „Instagram“, šio tinklo skiltyje „Skirta tau“ (angl. For You) pateikiami vaizdo įrašai, priklausantys nuo anksčiau naudotų grotažymių, pomėgių ir pan. Tai reiškia, kad vienas kito turinį mato tie „TikTok“ naudotojai, kurių interesai tuo metu sutampa. O tai leidžia autoriams lengvai ir greitai pasiekti tikslinę auditoriją – knygų mėgėjus“, – sako L. Štrafėlaitė.

Platformoje populiarumą gali pelnyti ir autoriai debiutantai. Pavyzdžiui, po to, kai susikūrė paskyrą ir joje ėmė dalintis savo kūrinio ištraukomis, romano „Nakties raganos prakeiksmas“ (angl. Curse of the Night Witch) autorė Alex Aster per mėnesį pardavė tiek knygų, kiek iki paskyros susikūrimo pardavė per metus.

Populiarėja ir Lietuvoje

Jau galima išskirti ryškiausius „BookTok“ bendruomenės narius, kitaip sakant – nuomonės apie knygas formuotojus. Tarp populiariausių yra @booksdanireads su 163 tūkst. @abbys_library3 su 59,7 tūkst. ir @booktok__ 22,4 tūkst. sekėjų.

Lietuvoje šis fenomenas taip pat plinta – peržiūrų su raktažodžiu „BookTokLithuania“ skaičius šiuo metu siekia daugiau nei 34 tūkstančius. Pavyzdžiui, vienas populiariausių profilių yra @asskaitau su 523 sekėjais.

 

Daugiau apie socialinius tinklus galite sužinoti iš didžiųjų miestų „Bitės“ salonuose įsikūrusių „Bitės Profų“. Išmaniųjų technologijų ekspertai konsultuoja nemokamai nepriklausomai nuo to, kokio tinklo paslaugomis naudojatės. Daugiau naudingų patarimų ir įdomių naujienų ieškokite „Bitės Profų“ puslapyje https://www.bite.lt/profai.

Vasara ne vienam žmogui asocijuojasi ne tik su malonumais, bet ir su alergija, kurią atneša užterštas oras, žiedadulkės ar net saulė. Norint, kad šie alergenai nesugadintų atostogų ar smagios išvykos į gamtą, pirmiausia svarbu gebėti juos atpažinti, o po to – imtis priemonių jų išvengti. Tą jums gali padėti padaryti išmaniosios programėlės, kurias plačiau pranešime žiniasklaidai aptaria „Bitės Profai“.

„Išvengti sezoninių alergijų dažnam beveik neįmanoma. Daugelis mūsų gyvename, kur oro užterštumas pakankamai didelis. Be to, mūsų kasdienę aplinką supa daug žalumos, o kartu – ir žiedadulkių. Tad nors alergijos ir neišvengsite, galite ją palengvinti keisdami savo kasdienius įpročius. O ką ir kada reikėtų daryti, padės suprasti išmanūs sprendimai tiesiog telefone“, – sako „Bitės Profė“ Lina Štrafėlaitė.

Išsami žiedadulkių prognozė

Vasarą dažnai pasireiškianti alergija – žiedadulkėms. Ji sukelia didelį diskomfortą dėl bėgančios nosies, čiaudulio, kuris blogina savijautą ir trukdo mėgautis vasaros malonumais. Norint užkirsti kelią žiedadulkių sukeliamai alergijai, pravartu stebėti jų sklaidos ore prognozes, pavyzdžiui, programėlėje „ar „BreezoMeter“ („Android“ ir „iOS“).

„Programėlė kiekvieną dieną pateikia informaciją apie tris pagrindinius alergijos sukėlėjus: medžius, žolę ir piktžoles. Tad žinodami kasdienę jų koncentraciją ore, atitinkamai galėsite koreguoti savo elgesį: trumpiau būti lauke ir dėvėti medicininę kaukę ar dažniau vėdinti namus“, – sako „Bitės Profė“.

Ekspertė priduria, kad „Samsung“ telefonų turėtojai kasdienę jų sklaidą gali stebėti ir programėlėje „Samsung Weather“.

Dėmesys oro kokybei

Užterštas patalpų ir lauko oras yra viena iš priežasčių, galinčių sukelti didesnius alergijos simptomus vasarą. Tad pirmiausia, reikėtų nuolat sekti oro kokybės rodiklius ir pagal tai planuoti tiek savo dienotvarkę, tiek keliones bei prižiūrėti namus.

„Tam taip pat galima pasitelkti išmaniąsias programėles, realiu laiku rodančias lauko ir patalpų oro užterštumą. Viena tokių – „AirVisual Air Quality Forecast“ („Android“ ir „iOS“). Be oro kokybės rodiklių, čia taip pat rasite išsamią 7 dienų prognozę, kuri leis lengviau susiplanuoti būsimas keliones Lietuvoje ar užsienyje“, – pasakoja L. Štrafėlaitė.

Naudinga ir tai, kad programėlėje pateikiamos rekomendacijos, ką reikėtų daryti siekiant pagerinti oro kokybę namuose ar kokių užsiėmimų vengti lauke.

Alergijai „draugiški“ receptai

Apie 17 mln. europiečių yra alergiški maistui, rodo Europos alergologijos ir klinikinės imunologijos akademijos duomenys. Ilgą laiką, gaminant tuos pačius patiekalus, maisto gamyba gali tapti varginančia rutinos dalimi, tačiau su programėle „Yummly Recipes & Cooking Tools“ („Android“ ir „iOS“) tai daryti bus gerokai lengviau.

„Suvedę, kokiems maisto produktams esate alergiškas ir tai ką mėgstate, gausite specialiai jūsų poreikiams pritaikytų receptų pasiūlymų. Programėlė padės sutaupyti laiko galvojant, ką šiandien gaminti, bei padės atrasti naujų skonių“, – sako „Bitės Profė“.

Specialios programėlės tam tikrų maisto produktų netoleruojantiems žmonėms pravers ir keliaujant. „Spokin“ („iOS“) pateiks platų restoranų, viešbučių, oro linijų, galinčių pasiūlyti patiekalų be glitimo, pasirinkimą. Taip pat rekomendacijų iš ten apsilankiusių žmonių, kad apsisaugotumėte nuo varginančių simptomų kelionės metu.

Saulės spindulių pavojai

Nors deginimasis daugeliui yra neatsiejama vasaros dalis, tačiau saulės spinduliai draugiški ne visiems. Dalis žmonių turi alergiją saulei, tad turėtų riboti buvimo lauke laiką bei nepamiršti pagrindinės apsaugos priemonės – kremo nuo saulės.

„Norėdami gauti pagalbą iš šalies, parsisiųskite išmaniąją programėlę „UVLens („Android“ ir „iOS“).  Čia galėsite matyti, kada saulė pasiekia didžiausią intensyvumą ir geriau laiką leisti pavėsyje. Taip pat pažiūrėti saulės numatomą aktyvumą ir pagal tai planuoti savo laiką lauke“, – sako „Bitės“ išmaniųjų įrenginių ekspertė.

Kita naudinga programėlė – „QSun“ („Android“ ir „iOS“). Suvedę plaukų, odos spalvos ir apgamų parametrus bei pažymėję, kada pasitepėte apsauginiu kremu, sužinosite, per kiek laiko nudegsite saulėje bei ką turėtumėte rengtis keliaudami į lauką. Be to, po kurio laiko gausite priminimą pakartotinai tepti apsaugą nuo saulės. Taip sumažinsite alerginės reakcijos riziką ir sugadintos nuotaikos ar net atostogų.

Visi technologijų gigantės „Apple“ įrenginiai kuriami taip, kad sklandžiai ir patogiai veiktų tarpusavyje. Tačiau, ką daryti, jei turite tik vieną ar kelis šio gamintojo įrenginius ir norite juos naudoti kartu su „Android“ išmaniuoju? „Tele2“ technologijų ekspertai atskleidžia, kaip greitai ir lengvai suporuoti skirtingų operacinių sistemų įrenginius.

Jūsų dėmesiui, Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, dalijasi patarimais, kaip atverti uždarąją „Apple“ ekosistemą kitiems įrenginiams.

  1. Kaip suporuoti „Android“ ir „AirPods“?

2016-aisiais „Apple“ pristatytos ausinės „AirPods“ žymėjo laidinių ausinių eros pabaigą. Iš karto po to, savo belaidžius sprendimus viena po kitos sukūrė ir dauguma kitų technologijų kompanijų, tačiau „AirPods“ iki šiol liko vienos populiariausių rinkoje. Todėl nieko keista, kad jas pasirenka ir didelė dalis „Android“ vartotojų. Žinoma, šios ausinės su jų išmaniaisiais nesusijungia automatiškai kaip su „iPhone“ telefonais – reikia įdėti šiek tiek pastangų.

Kaip susieti?

Iš pradžių telefono nustatymuose pasirinkite skiltį „Bluetooth“, o tada spustelėkite „Pair/Add a New Device“ (liet. Suporuoti / pridėti naują įrenginį). Šiek tiek luktelėkite – sistema suras šalia esančias „AirPods“ ausines ir apie tai praneš. Jums teliks patvirtinti, kad tikrai norite šiuos prietaisus susieti.

Tą patį galite padaryti ir naudodami kitą būdą. Įsitikinkite, kad telefone aktyvuotas „Bluetooth“ ryšys. Tuomet įspauskite ausinių mygtuką, esantį jų dėklo nugarėlėje. Pastebėsite, kad prietaisas mirksi mėlynai. Tai reiškia, kad buvo aktyvuotas susiejimo režimas –  netrukus telefone turėtumėte pamatyti tai pranešančią žinutę.

  1. Kaip perkelti dokumentus iš „Android“ į „Mac“?

Neretai „Android“ telefonų savininkai, kuriems tenka dirbti su „Mac“ kompiuteriais, susiduria su komplikuotu dokumentų perkėlimu iš vieno įrenginio į kitą. Dažniausia kliūtis – bandant laidu sujungti „Android“ telefoną ir „Apple“ kompiuterį, jie vienas kito neatpažįsta.

Kaip susieti?

Tokią problemą galima išspręsti naudojant debesijos sprendimus. Pavyzdžiui, patalpinant dokumentus į „Google Drive“ ar „iCloud“ platformą ir tada juos parsisiunčiant į „Mac“ kompiuterį. Šis metodas yra paprastas ir efektyvus, bet tinkamas tik tais atvejais, kai dokumentai neužima daug vietos.

Jei norite perkelti didesnius informacijos kiekius, tuomet būtų patogiau į „Apple“  kompiuterį parsisiųsti programėlę „Android File Transfer“. Parsisiuntimų aplanke pamatysite „AndroidFileTransfer.dmg“ dokumentą. Atsidarykite jį ir nutempkite ikoną į „Applications“ (liet. Programėlės) aplanką. Kai norėsite persikelti dokumentus, sujunkite telefoną ir kompiuterį USB kabeliu, o tuomet įjunkite minėtą  aplikaciją. Atsivėrusiame lange matysite visus duomenis, esančius telefone. Teliks norimus dokumentus nutempti į pasirinktus aplankus.

Aplikaciją „Android File Transfer“ parsisiųsti galima iš čia: https://www.android.com/filetransfer/

  1. Kaip perkelti dokumentus iš „Android“ į „iPad“?

Panašiai kaip ir „Mac“ atveju, dokumentų perkėlimo iš „Android“ į „iPad“ planšetę problemą galima išspręsti pasitelkus debesiją. Visgi, jeigu norite optimalesnio būdo, išbandykite programėlę „Move to iOS“. Ši aplikacija išsiskiria tuo, jog ją sukūrė pati kompanija „Apple“. Nors programėlė buvo sukurta vartotojams, pereinantiems iš „Android“ į „iOS“ operacinę sistemą, tačiau ji yra labai patogi ir palaikant draugystę su „iPad“.

Kaip susieti?

Sklandžiam procesui užtikrinti, jums teks atnaujinti savo turimos planšetės nustatymus. Skiltyje „Settings“ (liet. Nustatymai) pasirinkite „General“ (liet. Pagrindiniai) ir paspauskite „Reset“ (liet. Atnaujinti). Iš naujo konfigūruodami planšetę (arba darydami tai pirmą kartą), prieisite etapą „Apps&Data“ (liet. Programėlės ir duomenys) – jame pasirinkite skiltį „Move Data from Android“ (liet. Perkelti duomenis iš Android). Įsirašę ir įjungę programėlę „Move to iOS“, savo „iPad“ ekrane pamatysite 12 skaitmenų kodą, kurį reikės įvesti telefone. Abu įrenginiai automatiškai susijungs ir jums teliks pasirinkti, kuriuos duomenis perkelti.

  1. Kaip susieti „Android“ su „Apple Watch“?

Portalo „Statista“ duomenimis, „Apple Watch“ laikrodžiai šiuo metu užima apie pusę visos išmaniųjų laikrodžių rinkos. Nors geriausiai šio laikrodžio galimybes išnaudosite su „iPhone“ telefonu, įrenginiu galite naudotis ir su „Android“ išmaniuoju.

Kaip susieti?

Nors „Android“ telefono su „Apple“ išmaniuoju laikrodžiu suporuoti neįmanoma, bet galima perkelti jį į jau egzistuojantį ryšį. Ką tai reiškia? Jeigu turėjote „iPhone“ ir „Apple Watch“, bet sugalvojote įsigyti „Android“ telefoną, atsisakyti laikrodžio nereikia – galite juo naudotis ir toliau.

Pirmiausia, išjunkite visus tris įrenginius. Išimkite SIM kortelę iš senojo „iPhone“, perdėkite ją į „Android“ telefoną ir jį įjunkite. Telefonui visiškai įsijungus, įjunkite ir laikrodį. „Apple Watch“ taip pat prisijungs prie tinklo, tad galėsite juo atsiliepti į skambučius ir atlikti kitas funkcijas. Visos jame esančios programėlės taip pat veiks ir laiku atsinaujins. Vis dėlto, negalėsite įsirašyti papildomų aplikacijų ir įdiegti naujos „watchOS“ versijos. Nebent vėl susiesite laikrodį su „iOS“ telefonu.

Šią vasarą, dėl vis dar galiojančių ribojimų skrydžiams, keliones renkamės daugiau automobiliu. Kelionės tiek užsienyje, tiek Lietuvoje jau neįsivaizduojamos be navigacijos programėlių išmaniajame telefone: jos ne tik rodo kelionės maršrutą, bet ir padeda išvengti eismo spūsčių, įspėja apie pavojus kelyje. Kurios programėlės geriausios skirtingoms kelionėms automobiliu, pranešime žiniasklaidai pasakoja „Bitės Profai“.

„Dauguma navigacijos programėlių turi panašias funkcijas, tačiau vienos patikimesnės važiuoti mieste, kitos užmiestyje ar užsienyje. Vienos programėlės tiksliau praneša apie grėsmes kelyje, kitos rūpinasi, kad kelionės metu nepraleistume lankytinų vietų. Telefone naudinga turėti bent kelis skirtingus žemėlapius skirtingoms kelionėms“, – sako „Bitės Profas“ Martynas Vrubliauskas.

Užsienyje nepaklysite su „Maps.me

Keliaujantys užsienio šalyse turėtų rinktis navigaciją, kuri, visų pirma, naudotų kuo mažiau telefono baterijos ir padėtų sutaupyti mobiliųjų duomenų.

Žemėlapių naudojimas neprisijungus prie interneto yra pagrindinė „Maps.me“ („Android“ ir „iOS“) programėlės idėja, todėl ji ne tik taupiau naudoja išmaniojo energiją už kitas žemėlapių programėles, bet ir gali padėti sutaupyti mobiliųjų duomenų. Pavyzdžiui, Alžyre vien iš el. pašto atsiųsta 4 MB nuotrauka gali kainuoti apie 29 Eur. Tiesa, didesnių kainų išvengsite Europos Sąjungos šalyse, jei naudosite mokėjimo planų suteikiamus GB.

„Ji naudoja atviro kelių žemėlapio („OpenStreetMap“) duomenis, kuriuos kasdien atnaujina milijonai vartotojų, todėl dėl itin tikslaus žemėlapio tikrai nepasiklysite menkai žinomose užsienio vietovėse. Programėlė visiškai nemokama, todėl sutiksite nedidelį reklamų kiekį, tačiau jos neturėtų blaškyti jūsų dėmesio“, – pažymi išmaniųjų įrenginių ekspertas.

Patikimai navigacijai mieste – „Waze“

Izraelyje sukurtą navigaciją „Waze“ („Android“ ir „iOS“) 2013 m. įsigijo „Google“ kompanija. „Waze“ realiuoju laiku naudoja tuos pačius srauto duomenis, pagal kuriuos veikia ir „Google Maps“ programėlė, tačiau leidžia užtikrinčiau vairuoti mieste dėl galimybės realiu laiku vairuotojams bendradarbiauti. Vairuotojų pranešimai padeda išvengti eismo spūsčių, uždarytų kelių, įspėja apie greičio matuoklius, policiją ir kitus pavojus, dėl kurių turėtumėte keisti maršrutą.

„Jei patekote į spūstį, pasinaudokite kelionės dalijimosi galimybe, t. y. nusiųskite net ir programėle nesinaudojančiam žmogui savo kelionės nuorodą, pavyzdžiui, el. paštu ar SMS žinute. Ši funkcija ypač gelbsti vėluojant, nes jūsų laukiantys žmonės mato realų atvykimo laiką, tad žino, kada jūsų tikėtis ir neskambina nuolat klausti, kada pasirodysite“, – pataria „Bitės Profas“.

Programėlėje ir patys galite pranešti apie kelyje pastebėtą duobę ar nuvirtusį medį. Be to, „Waze“ naudojama ne tik telefone, bet ir automobilio ekrane, nes yra suderinama su „Android Auto“ arba „Apple CarPlay“. Per šią programėlę galite klausyti muzikos ir tinklalaidžių. Vis dėlto „Waze“ nerasite visų pažymėtų kavinių ar restoranų, lankytinų vietų, todėl išvažiuojantiems iš didžiųjų miestų specialistas rekomenduoja naudoti kitą programėlę.

Lankytinų vietų nepraleisite su „Google Maps“

Jei planuojate kelionę Lietuvoje, pasinaudokite „Google Maps“ („Android“ ir „iOS“) programėlės privalumais. Čia pažymėti kone visi restoranai, kavinės, vaistinės, net ir mažai kam žinomos lankytinos vietos, viešbučiai, nakvynės namai, įvairūs prekybos centrai ir kiti pastatai ar paslaugos. „Google Maps“ leidžia išsaugoti mėgstamiausių vietų sąrašą ar tokių, kurias norite aplankyti ateityje. Galite dalintis jomis su draugais arba sukurti variantų sąrašą ir nusiųsti draugams, kad visi nubalsuotumėte, kur šią vasarą keliausite.

„Naudoti navigaciją galite ne tik kelionės tikslui pasiekti, bet ir žvalgymuisi, ką įdomaus galite pamatyti pakeliui. Būtent šį poreikį patenkina „Google Maps“ programėlė. Savo maršrute galite pridėti iki devynių papildomų sustojimų. Be to, šiame žemėlapyje nuolat matysite parduotuves, kavines ar degalines su jų kokybės įvertinimais, jog galėtumėte sustoti užkąsti ar įsipilti kuro“, – tvirtina M. Vrubliauskas.

Jei netenkina „Google Maps“ pateiktas maršrutas, jį pakeisti galite laikydami pirštą ant mėlynos maršruto linijos ir vilkdami kitu keliu. Keliaudami po nežinomas vietas pasitelkite ir kitą naudingą programėlės savybę – „Street View“. Ji parodo, kaip konkrečiai atrodo ieškomas pastatas ar kelias, kuriuo važiuosite. Paprastai žinant tokią informaciją prie vairo, jaučiamasi tvirčiau.

 

Daugiau apie žemėlapių programėles galite sužinoti iš didžiųjų miestų „Bitės“ salonuose įsikūrusių „Bitės Profų“. Išmaniųjų technologijų ekspertai konsultuoja nemokamai nepriklausomai nuo to, kokio tinklo paslaugomis naudojatės. Daugiau naudingų patarimų ir įdomių naujienų ieškokite „Bitės Profų“ puslapyje https://www.bite.lt/profai.

Viena ryškiausių kasmetinės „Google I/O“ konferencijos žinių – technologijų gigantų „Google“ ir „Samsung“ partnerystė. Šios dvi kompanijos sujungs savo išmaniųjų laikrodžių operacines sistemas – „Wear OS“ ir „Tizen“ – į vieną, bent jau kol kas, pavadintą tiesiog „Wear“. Šis žingsnis išmaniųjų laikrodžių rinkoje įpūs reikšmingų vėjų, apie kuriuos – „Tele2“ apžvalgoje.

Jūsų dėmesiui, Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, pasakoja, kokių pozityvių pokyčių atneš šis dviejų technologijų rinkos lyderių bendradarbiavimas.

„Wear“ laikrodžių greitis ir baterija

„Google“ ir „Samsung“ žada, kad naujoji išmaniųjų laikrodžių karta pasižymės spartesniu veikimu ir dar ilgaamžiškesne baterija. Bent jau per „Google I/O“ pristatymą tokie pažadai buvo dalijami net kelis kartus. Teigiama, kad „Wear“ turėtų būti apie 30 proc. greitesnė nei dabartinės „Wear OS“ ir „Tizen“ versijos. Vartotojo sąsaja taip pat pasižymės elegantiškomis animacijomis ir ypač jautria reakcija. Gera naujiena ir ta, kad naujuosius išmaniuosius laikrodžius įkrauti reikės rečiau.

„Samsung“ ir „Google“ technologijų sinergija leis šias operacines sistemas daug geriau optimizuoti, todėl įvairūs jutikliai ir ekrano apšvietimas reikalaus mažiau energijos. „Google“ žada, kad net laikrodžius naudojant gana intensyviai, pavyzdžiui, visą dieną stebint širdies ritmą, o naktį – miegą, baterijoje esančios energijos turėtų užtekti bent dviem paroms. Aišku, kol kas visai tai – viso labo pažadai. Tačiau jų pakanka, kad kitų „Samsung Galaxy Watch“ lauktumėme su nekantrumu.

„Wear“ laikrodžių programėlės veiks sklandžiau

„Google“ sprendimas skirti daugiau laiko ir resursų išmaniųjų laikrodžių ekosistemos kūrimui, ko gero, labiausiai patiks ne kam kitam, o įvairių programėlių kūrėjams. Artėjančios permainos jiems leis įveikti ilgą laiką egzistavusius nuolatinius iššūkius.

Programėlių kūrėjams galvos skausmą iki šiol kėlė tai, kad skirtingi išmaniųjų laikrodžių gamintojai naudojo ir savas operacines sistemas. Pavyzdžiui, minėtoji „Samsung“ turėjo savo „Tizen“, „Garmin“ naudoja „Garmin OS“, „Fitbit“ rastumėte „Fitbit OS“ ir t. t. Tai reiškia, kad kuriant programėlę vienu metu reikia dirbti net prie kelių jos versijų. Dažnas atvejis, kai, tarkime, vienoje ekosistemoje ji veikia geriau nei kitoje. Be abejo, tokioje situacijoje labiausiai nukenčia galutiniai vartotojai.

„Google“ siekia į išmaniųjų laikrodžių rinką pagaliau įnešti daugiau nuoseklumo. Kuo daugiau gamintojų pasirinks „Wear“ operacinę sistemą, tuo mažiau problemų patirs tiek kūrėjai, tiek vartotojai. Akivaizdu, kad partnerystė su „Samsung“ – tik pradžia. Google tikslas yra paversti „Wear“ universaliu pasirinkimu, sukuriant vientisą ekosistemą – savotišką „Android“ atitikmenį išmaniųjų laikrodžių rinkoje.

„Wear“ programėlių veikimas

„Google“ žada, kad jų pagalba programėlių kūrėjams toli gražu neapsiribos tik vientisos ekosistemos sukūrimu. Jiems kompanija suteiks brėžinius, eskizus, kaip maksimaliai išnaudoti „Wear“ potencialą. Šie patarimai turėtų padėti geriau išnaudoti tokias funkcijas kaip „Tiles“ (prietaiso paieškai), laikrodžio darbalaukiai ar aktyvumo jutikliai.

Be to, tam tikri dalykai, kuriais dabar gali naudotis „Samsung“ laikrodžių savininkai, persikels ir į „Wear“. Pavyzdžiui, su „Spotify“ galėsite parsisiųsti muzikos ir klausytis jos net ir nebūdami prisijungę prie interneto. Tokią pačią galimybę turės „YouTube Music“ naudotojai. Taip pat panašu, kad „Wear“ turės specialią „Google Maps“ žemėlapių versiją, veiksiančią, net jeigu su savimi neturėsite telefono. Kitaip tariant, „Samsung“ ir „Google“ žinių bei kompetencijų sujungimas pamažu turėtų suteikti vartotojams vis daugiau naujų galimybių.

„Fitbit“ vaidmuo „Wear“ kūrimo procese

„Google“ dar 2019 m. paskelbė perkanti „Fitbit“ už nei daug, nei mažai – 2,1 mlrd. dolerių. Sandoris šių metų pradžioje buvo pagaliau pabaigtas. „Google“ gali laisvai disponuoti visomis „Fitbit“ sukauptomis žiniomis ir technologijomis. Tiesą sakant, tik paskelbus apie sandorį, buvo nemažai spekuliuojama, ką „Google“ veiks su savo pirkiniu. Tokie pirkimai technologijų pasaulyje paprastai vykdomi ne tam, kad būtų įsigyjama pati kompanija. Tikrasis interesas paprastai būna komanda ir jos turimos kompetencijos.

Regis, pagaliau, turime šiokius tokius atsakymus. „Fitbit“ tokio pasisekimo sulaukė visų pirma dėl savo veiklos stebėsenos bei sveikatos duomenų rinkimo sugebėjimų. Šios žinios ir technologijos pamažu bus perkeltos į visą „Wear“ ekosistemą. Taigi, pavyzdžiui, šiemet pasirodysiantys „Samsung Galaxy Watch“, ko gero, turės sprendimų, kurie iš tikrųjų buvo ištobulinti „Fitbit“ inžinierių. Kita vertus, ateities „Fitbit“ modeliai taip pat pereis prie „Wear“ ir absorbuos funkcijas, kadaise sukurtas „Samsung“.

„Wear“ sistemos adaptacija

Taigi, akivaizdu, kad „Google“ ambicijų ir ryžto netrūksta. „Wear“ į išmaniųjų laikrodžių rinką neabejotinai įneš daug šviežių vėjų. Tačiau iššūkių dar laukia pakankamai daug. Pagrindinis iš jų – tai gamintojų įkalbėjimas prisijungti prie naujosios sistemos. Per savo pristatymą „Google“ netgi pabrėžė, kad „Wear“ jokiu būdu neketina būti skirta vien „Fitbit“ ir „Samsung“ laikrodžiams. Prisijungti bus kviečiami visi gamintojai. Galime net neabejoti, kad šiuo metu jau deramasi tiek su „Garmin“, tiek su „Withings“, tiek su kitomis kompanijomis.

Sunku prognozuoti, kaip baigsis derybos, tačiau, kaip matėme, „Google“ tikrai turi ką pasiūlyti. Be to, kompanijos atstovai pažadėjo ir gana daug demokratiškumo: skirtingi gamintojai turės galimybę  „Wear“ operacinėje sistemoje įtraukti papildomų unikalių funkcijų ir taip išsaugoti išskirtinumą. Derybų rezultatų ilgai laukti tikriausiai nereikės. O ir pirmuosius „Samsung Galaxy Watch“ su „Wear“, pademonstruosiančius, ką ši partnerystė iš tiesų gali, greičiausiai pamatysime jau šiemet.

Finansinio saugumo užtikrinimas – svarbus žingsnis mūsų gyvenime. Nebūtina tapti finansų ekspertais ar turėti didelį investicijų portfelį, kad tą pasiektume – pradžiai svarbu išmokti tinkamai planuoti savo pajamas ir išlaidas. „Samsung Z Fold 2” pranešime spaudai pateikiami svarbiausi patarimai ir nemokami įrankiai, kurie palengvins kasdienį finansų planavimą.

Apskaičiuokite savo mėnesio išlaidas

Pirmasis žingsnis, kurį svarbu atlikti prieš pradedant planuoti savo biudžetą – apskaičiuoti preliminarias mėnesio išlaidas ir išskirti konkrečias išlaidų kategorijas, pavyzdžiui, maistas, buitis, mokesčiai, drabužiai ir kt. Lengviausias būdas tą padaryti – rinkti apsipirkimo kvitus arba, jeigu mokate kortele, išsitraukti banko išrašą. Išlaidas galima skirstyti į reguliarias, kintančias ir atsirandančias nenumatytais atvejais. Kiekvieną mėnesį suma gali skirtis, todėl rekomenduojama išlaidas nuolat sekti.

Apskaičiuokite gaunamas pajamas

Planuojant savo biudžetą lygiai taip pat svarbu vesti suvestinę, kiek kiekvieną mėnesį gaunate pajamų. Viskas labai paprasta tiems, kurie gyvena vieni ir turi vieną pajamų šaltinį, tačiau ši taisyklė ypač pasitarnaus turintiems keletą pajamų šaltinių, planuojantiems biudžetą poroje ar šeimoje.

Pasirinkite tinkamą biudžeto skirstymo metodą

Suskaičiavus, kiek pinigų gaunate ir išleidžiate per mėnesį, galite pradėti ieškoti priimtiniausių metodų, kaip tvarkyti savo finansus. Daugelis finansų specialistų rekomenduoja  laikytis 50-20-30 biudžeto skirstymo taisyklės. Ką tai reiškia? Renkantis šį metodą, visos pajamos ir išlaidos yra skirstomos į tris pagrindines grupes: 50 proc. pajamų dalis skiriama būtinosioms išlaidoms (maistas, paskolos, komunaliniai mokesčiai ir t. t.), 30 proc. atidedama pramogoms, laisvalaikiui, drabužiams, mokymams ir panašiems dalykams. Likusi 20 proc. dalis atidedama taupymui.

Sekite savo finansus ir juos kontroliuokite

Pasirinkus jums priimtiniausią taupymo metodą, laikas pradėti žymėti mėnesio pajamas ir  išlaidas skaičiuoklėje, pavyzdžiui, „Excel“ dokumente. Kartais pirkimo čekiai pasimeta arba tiesiog pamirštame pridėti netikėtai gautas pajamas. Tokiais atvejais patariama nelaukti savaitės ar mėnesio pabaigos ir kiekvieną pirkinį pažymėti vos jį prisiminus. Pajamas ir išlaidas ypač patogu žymėti išmaniuosiuose telefonuose, turinčiuose „multi active window“ funkciją – ji leidžia įrenginio ekrane vienu metu naudotis keliomis programomis. Pavyzdžiui, „Z Fold 2“ sulenkiamas telefonas suteikia galimybę viename ekrane matyti „Excel“ lentelę, patikrinti banko išrašus ir tuo pačiu naudotis skaičiuotuvu.

Naudokitės pagalbinėmis programėlėmis

Specialios mobiliosios programėlės dar labiau palengvina finansų tvarkymą. Štai 3 populiariausios nemokamos mobiliosios aplikacijos „Android“ išmaniesiems telefonams:

  1. Daugiafunkcė programėlė „EveryDollar: Budget Planner & Expense Tracker Tool“. Ši finansų planavimo programėlė yra laikoma viena populiariausių pasaulyje. Patogu, kad šią aplikaciją galima susieti su visomis sąskaitomis ir žymėti grynuosius mokėjimus. Programėlė automatiškai seks visas jūsų išlaidas ir įplaukas. Patogu, kad galima nustatyti biudžeto limitą ir gauti įspėjamąsias žinutes, kai jis viršijamas.
  2. Šeimos biudžeto planavimui: „Savings tracker“. Kiekvienas šeimos narys, įsidiegęs šią programėlę, galės matyti bendra biudžeto likutį bei išsamią jo analizę.
  3. 3. Paprastas ir patogus finansų planavimo įrankis „Expense manager“. Ši aplikacija puikiai tiks tiems, kurie nori tik patogiai sekti savo biudžetą, tačiau nesusieti su programėle savo banko sąskaitos. Į šią programėlę visą svarbiausią informaciją galima įvesti rankiniu būdu.

Stebėkite savo progresą

Finansų planavimas yra ilgalaikis procesas, todėl rekomenduojama progresą tikrinti kiekvieną savaitę. Tokia dažna finansų peržiūra leis stebėti, kaip jums sekasi, o  prireikus – koreguoti biudžetą. Žinoma, susiformavus planavimo įpročiui, tikrinti biudžetą galite kas dvi savaites ar mėnesį.

Vieni griežtai seka visas savo išlaidas ir planuoja ateities pirkinius, kiti laisviau leidžia pinigus kasdien, tačiau nuolat atsideda dalį pinigų taupydami. Kad ir kokiais metodais besivadovautumėte, svarbiausia taisyklė – planavimas.

 

Inovacijos ir JAV korporacija IBM yra kone sinonimai. Nors šią technologijų milžinę dažnas sieja su kompiuterine technika, jos veiklos spektras kur kas platesnis, o kasmet išduodami tūkstančiai patentų tai tik paliudija. Net jei kompiuteriai ir technologijos jums – tolima sritis, nustebsite sužinoję, kad su kai kuriais IBM išradimais esate ne sykį susidūrę, o gal net naudojatės šiandien.

„Kurti išradimus, naujoves ir jas patentuoti yra viena, tačiau tikroji IBM, kaip ir daugelio kitų IT bendrovių, sėkmės priežastis slypi gebėjime pritaikyti inovacijas bei technologinius sprendimus taip, kad jie tarnautų žmonėms. Būtent tai leido IBM įsitvirtinti technologijų lyderės pozicijoje“, – sako „Telia" Įrangos vadovas Aurimas Karnejevas.

Kai buvo įkurta 1911-ųjų birželio 16 dieną, bendrovė buvo pakrikštyta „The Computing-Tabulating-Recording Company“, o pavadinimą į visiems pažįstamą IBM („International Business Machines“) pakeitė 1924-aisiais – toks jis liko iki šiol.

Šiandien IBM turi apie 350 tūkst. darbuotojų visame pasaulyje, o jų originalios idėjos ir technologiniai sprendimai keičia kiekvieno iš mūsų gyvenimus. Kaip? Leiskime kalbėti darbams: A. Karnejevas kviečia susipažinti su penkiais išradimais, kuriuos realybe pavertė IBM.

Magnetinės kortelių juostelės. Skaičiuojama, kad kasmet žmonės visame pasaulyje magnetines korteles perbraukia 50 mlrd. kartų. Ir nors šiandien dažniau atsiskaitome bekontakčiu būdu, magnetinės juostelės tebėra naudojamos nuolaidų kortelėse. Už viso to kyšo IBM ausys: pirmosios kredito kortelės egzistavo jau ankstyvajame praeito amžiaus 8dešimtmetyje, tačiau tuo metu jomis atsiskaityti buvo pernelyg sudėtinga – mokėjimą kortele lydėjo skambutis telefonu į artimiausią įgaliotą instituciją, kuri turėjo patvirtinti sandorį, be to, kortelės numerį reikėjo įvesti ranka. Šie sunkumai išnyko tada, kai IBM kūrėjų komanda sugalvojo prie kiekvienos mokėjimo kortelės priklijuoti duomenis saugančią magnetinę juostelę, kurią specialiai tam skirtas prietaisas galėjo nuskenuoti vienu paprastu perbraukimu.

Brūkšniniai kodai. Šiandien brūkšninius kodus sutinkame kiekviename žingsnyje, jie naudojami dešimtyse pramonės sričių ir sektorių, nuo prekybos ir paslaugų, iki švietimo ir sveikatos apsaugos. Universalus produkto kodas (UPC) pirmąkart užpatentuotas dar 1949 metais, tačiau šis išradimas tuo metu jokio atgarsio nesusilaukė. Brūkšniniai kodai, kokius esame įpratę matyti šiandien, pradėti naudoti tik dėl IBM mokslininkų pastangų. Būtent jie apie 1970-uosius įžvelgė jų potencialą bakalėjos parduotuvėse. Tuo metu apsipirkimas užtrukdavo gerokai ilgiau, kadangi kiekvienos prekės kainą kasininkai turėjo įvesti rankiniu būdu, be to, prekeiviams buvo sudėtinga vesti prekių apskaitą. IBM mokslininkai, vystę skenavimo technologiją, nusprendė susieti ją su seniai pamirštu išradimu ir visa tai pritaikyti parduotuvėje. Brūkšninius kodus imta spausdinti ant vis daugiau prekių pakuočių, o šis išradimas leido sutaupyti daug kasininkų laiko ir pagreitinti apsipirkimą.

Lazerinės akių operacijos. Vieno svarbiausių praeito amžiaus medicinos išradimų istorija prasidėjo nuo Padėkos dienos kalakuto likučių IBM biure 1981-aisiais. Mokslininkų grupė nusprendė patikrinti, kaip eksimerinis lazeris, tuo metu naudotas raižant plastiką, veiktų gyvą audinį. Jie nukreipė šį lazerį į kalakuto likučius ir pastebėjo, kad kalakuto mėsos paviršinių molekulių ryšys buvo pakeistas, nepadarant jokios fizinės žalos likusiai mėsai. Šio eksperimento potencialą mokslininkai kaipmat suprato ir, po kelerius metus trukusių bandymų, eksimerinis lazeris pirmą kartą buvo panaudotas modifikuojant akies rainelės paviršių. Iki dabar tokiu principu grįstos akių operacijos yra populiariausias būdas milijonams žmonių gydyti trumparegystę, toliaregystę ar astigmatizmą.

 Superkompiuteris. IBM ne tik sukūrė vieną pirmųjų superkompiuterių, „IBM 7030 Stretch“, bet ir reikšmingai prisidėjo prie jų populiarinimo. Bene labiausiai pasaulyje išgarsėjo IBM superkompiuteris „Deep Blue“, kurio pagrindinė paskirtis buvo žaisti šachmatais. Jis gebėjo apskaičiuoti 200 tūkst. ėjimų per sekundę ir 1997 metais, šešių žaidimų mače, nugalėjo tuometinį pasaulio šachmatų čempioną Garį Kasparovą. „Deep Blue“ buvo svarbus tuometinio technologijų progreso pavyzdys, vaizdžiai įprasminęs žmogaus ir kompiuterio varžytuves bei paklojęs pamatus dirbtinio intelekto plėtrai.

„Floppy“ diskelis. Dar 1971 metais IBM pristatyta naujovė – magnetinis „Floppy“ diskelis – pirmą kartą istorijoje leido dirbti „neprisirišant“ prie konkretaus kompiuterio ir turėti svarbius duomenis su savimi. Be to, šių diskelių išradimas paspartino programinės įrangos plėtrą, kadangi atsirado galimybė programas įrašyti į laikmenas ir jas parduoti. Ir nors „Floppy“ diskelius išstūmė kompaktiniai diskai, o pastaruosius sėkmingai pakeitė USB atmintinės, „flopikai“ dar ilgai neliks užmiršti: daugelyje programų jų ikonėlė iki šiol atstoja „Saugoti“ mygtuką ir, kaip juokauja IT specialistai, geresnė pamaina jiems nebus rasta dar bent šimtą metų.

Ką žinote apie kriptovaliutas? Ne viskas, ką esate girdėję, yra tiesa

Tobulos šventės internete: kaip nepasiduoti spaudimui ir mėgautis savo Kalėdomis?

Ryšių technologijų pokyčiai 2025-aisiais: ką verta žinoti vartotojams ir verslui?

Socialinių tinklų draudimas vaikams: ar Australijos pavyzdys įkvėps Lietuvą?

Gyvenimą socialiniuose tinkluose galėsite pradėti iš naujo: „Instagram“ pasiūlys naują funkciją

„TikTok“ draus grožio filtrus paaugliams: saugos psichinę sveikatą

5 programėlės, kurios pravers kiekvienam vairuotojui

„Žemiškos“ užklausos „ChatGPT“: kaip išsivirti sriubą iš „kirvio“ ir išgelbėti perlaistytą augalą?

Planuojate žiemos atostogas? Pasiūlė sprendimą, kuris padės rasti pamestą bagažą

„Samsung“ atskleidė „One UI 7“ atnaujinimo detales: daugiau DI galimybių, mažiau telefono atrakinimų

Kaip saugiai laikyti kriptovaliutas: žinokite 4 pagrindines taisykles

Ar kriptovaliutos turi realią vertę?

ES kriptovaliutų rinkoje gali nelikti vienos populiariausių valiutų

„Adobe“ akcijoms krentant, bendrovė ieško sprendimų: vieną iš savo programų padarė nemokama

Iš proto varanti senutė: kaip DI kovoja su telefoniniais sukčiais?