Sukčiai aktyviai veikia jau kelis dešimtmečius ir sukelia daugybę problemų į jų pinkles patekusiems žmonėms. Saugumo bendrovės „Hiya“ duomenimis, vien 2022 m. paskutinį ketvirtį europiečiai sulaukė net 82 mln. sukčių skambučių per dieną. Tačiau ekspertai pastebi, kad vis dažniau piktavaliai su žmonėmis susisiekia ne tik telefono ryšiu, bet ir įvairiomis mobiliosiomis programėlėmis, pavyzdžiui, „Viber“ ar „WhatsApp“, kurios užtikrina didesnį anonimiškumą, tad tendencija rodo, kad ilgainiui jos gali tapti dominuojančiu apgaulės būdu. 

Linas Marcinkevičius, „Tele2“ kredito ir rizikos kontrolės vadovas, teigia, kad telefoniniai sukčiai veikia itin gudriai ir prisitaiko prie tobulėjančių technologijų: „Dažniausias šių apgavikų tikslas – iš žmogaus išvilioti pinigus jam pačiam atskleidžiant banko kortelės duomenis, kurioje yra įgalinta funkcija atsiskaitymui internete, arba asmeninius duomenis, kurie yra naudojami prisijungiant prie elektroninės bankininkystės. Todėl sulaukus panašaus pobūdžio skambučio, net jei skambinama į išmaniąją programėlę, asmuo turėtų kuo greičiau tokį pokalbį nutraukti ir apie įvykį informuoti atsakingas institucijas, pavyzdžiui, policiją“.

Kaip veikia telefoniniai sukčiai?

Ekspertas pastebi, kad apgavikai dažniausiai veikia imituodami šias situacijas:

Prisistato esantys svarbių institucijų darbuotojai. Tai bene dažniausia telefoninių sukčių apgaulės forma. Svarbu atsiminti, kad realūs svarbių įstaigų ar įmonių darbuotojai niekuomet neprašo atskleisti asmeninės informacijos, pavyzdžiui, prisijungimo prie asmeninės banko paskyros kodo. Sulaukę tokio skambučio ir prašymo atskleisti savo asmeninius duomenis, kuo greičiau tokį pokalbį nutraukite ir susisiekite oficialiais įstaigos kontaktais informuodami apie patirtą ketinimą apgauti. Abejonių turėtų sukelti ir tai, jei skambintojas su jumis susisiekė išmaniąja programėle – įprastai institucijų darbuotojai skambina telefono ryšiu. 

Apsimeta artimaisiais, patekusiais į nelaimę. Sulaukėte nepažįstamo numerio skambučio, kurio metu jums neva artimas žmogus graudžiai pasakoja apie patekimą į avariją ir prašo skubiai pervesti pinigų? Jei taip, išlikite budrūs ir skambintojui užduokite keletą kontrolinių klausimų, pavyzdžiui, kiek jam metų ar kur tiksliai gyvena. Dažniausiai sukčiai bando išsisukti nuo atsakymų ir sukelti stresą pasakojant apie didelę patirtą žalą, tad nepasiduokite jų spaudimui ir nutraukite pokalbį. Jei vis dar kyla dvejonių dėl nelaimės, tikruoju jo numeriu susisiekite su žmogumi, kuris neva jums skambina ir išsiaiškinkite situaciją. 

Trumpai skambteli iš tolimos šalies. Jei telefono ekrane matote, kad praleidote skambutį iš tolimos šalies, neskubėkite perskambinti. Geriausia išeitis – nepažįstamą numerį įvesti į „Google“ paiešką ir išsiaiškinti, ar skambučio iš šio numerio nesulaukė ir kiti žmonės. Įsitikinę, kad tai sukčiai, nedelsiant užblokuokite numerį.

Atsiunčia nežinomą internetinę nuorodą. Vis dažniau sukčiams kaip apgaulės įrankį naudojant populiarias susirašinėjimo programėlės, pavyzdžiui, „Viber“ ar „WhatsApp“, galima sulaukti įtartinų nuorodų iš nepažįstamų telefono numerių. Tokių žinučių tikslas – gavėjui atvėrus nuorodą nuo jo banko sąskaitos nurėžti dalį pinigų. Todėl būkite itin atsargūs ir neskubėkite spausti tokių nuorodų – net jei gautoje žinutėje jums žadamas solidus prizas ar dovana. Dažnai sukčiai šį apgaulės būdą naudoja prieš žmones, bandančius kažką parduoti internetinių skelbimų portaluose. 

Kaip apsisaugoti nuo telefoninių sukčių? 

Saugantis sukčių apgaulės, būtina išlaikyti budrumą ir blokuoti kiekvieną apgavikų telefono numerį. Turintys „iPhone“ mobiliuosius įrenginius nepageidaujamus skambučius gali blokuoti skambučių istorijoje paspaudę apskritimu apibrėžtą raidę „i“, matomą šalia nepageidaujamo numerio. Tada teliks pasirinkti funkciją „Block this caller“.

„Android“ telefonuose tokius skambučius galima užblokuoti atidarant programą „Skambučiai“ ir pasirenkant „Paskutiniai skambučiai“ arba „Skambučių istorija“. Tuomet reikia bakstelėti numerį, kurį norima užblokuoti, ir pasirinkti „Blokuoti/pranešti apie šlamštą“. 

Jei sulaukėte sukčių žinutės susirašinėjimo programėlėje, nedelsiant užblokuokite žinutės siuntėją. „WhatsApp“ programėlėje tai galima padaryti atidarius susirašinėjimą ir paspaudus ant kontakto – tuomet parinktyse beliks pasirinkti „Block“ arba „Report and block“. Nepageidaujamus kontaktus „Viber programėlėje galima užblokuoti pokalbio langelyje paspaudus „Info“ („Android“ įrenginiuose) arba pokalbio pavadinimą („iOS“ įrenginiuose) ir tuomet pasirinkus „Chat info“ bei bakstelėjus „Block this contact“.

El. laiškai apie paveldėtą Afrikos princo turtą ar neva avariją sukėlusį anūką jau seniai yra tapę sukčiavimo klasika. Tačiau pastaruoju metu internete atsiranda naujos kartos apgavystės, kurioms nusikaltėliai pasitelkia netgi dirbtinį intelektą (DI). Vasario 7 d. Europoje minint Saugesnio interneto dieną, „Telia“ ekspertai pristato vis labiau populiarėjančius pavojus internete ir pateikia patarimų, kaip nuo jų apsisaugoti.

„Technologijoms nesustabdomai tobulėjant, piktavaliai netrunka rasti būdų jas panaudoti sukčiavimui. Štai iš pradžių mokiniams rašinėlius rašęs „ChatGPT“ DI pokalbių robotas šiandien kuria įtikinamus tekstus sukčiavimo kampanijoms, o DI balso generatorius sukčiui jau leidžia prabilti jūsų vadovo ar artimojo balsu. Žinoma, nusikaltėliai nedorų tikslų siekia ir paprastesniais būdais – kurdami netikras el. parduotuves bei apsimesdami žinomomis įmonėmis ir taikydamiesi į vaikus. Deja, vienintelis universalus būdas nepapulti į jų pinkles – neskubėti ir nuolat išlaikyti budrumą“, – pasakoja „Telia“ saugos komandos vadovė Odeta Baranauskienė.

(Ne)tikri balsai ir giliosios klastotės

Prieš gerą dešimtmetį Lietuvoje siaučiant telefoniniams sukčiams, daugelis stebėdavosi, kaip nepažįstamam žmogui pavykdavo apsimesti į bėdą papuolusiu šeimos nariu ar giminaičiu bei taip aukas akimirksniu patikėti visas santaupas. Kad ir kaip būtų sunku patikėti, šiandien panašioms schemoms nereikia jokių psichologijos žinių ar aktorystės sugebėjimų – pakanka neilgo aukai pažįstamo asmens balso įrašo.

„Jau prieš porą metų „Forbes“ aprašė atvejį, kai Honkonge įsikūrusio banko valdytojas po skambučio su iš balso pažįstamu vienos kompanijos direktoriumi, jo prašymu, į nurodytą sąskaitą pervedė 35 milijonus JAV dolerių. Tik vėliau paaiškėjo, kad minėtas skambutis tebuvo DI įrankiais įtikinamai sukurta klastotė. Kadangi visuomenei tampa prieinamos „Eleven Labs Prime AI“ ir kitos panašios priemonės, leidžiančios iš trumpo įrašo kone idealiai klonuoti žmogaus balsą, netolimoje ateityje sulaukę įtartino skambučio iš vadovo ar antrosios pusės, turėsime būti itin atsargūs ir nuolat tikrinti mus pasiekusią informaciją“, – prognozuoja Odeta Baranauskienė.

Pašnekovė taip pat įspėja skeptiškiau žiūrėti ir įvairias internetines reklamas, kuriose matomi garsūs žmonės. Giliosios klastotės (angl. deepfake) technologijos leidžia klonuoti ne tik balsą, bet ir veido bruožus, todėl jos pasitelkiamos propagandai bei pinigų išviliojimui. Pavyzdžiui, praėjusiais metais plačiai nuskambėjo atvejis, kai suklastotame vaizdo įraše ekscentriškasis JAV verslininkas Elonas Muskas ragino investuoti į netikrą kriptovaliutų prekybos platformą. Tiesa, tada aferą greitai atpažinti padėjo bloga vaizdo kokybė ir nenatūralios garsenybės veido išraiškos.

Netikros el. parduotuvės

Praeityje netikras elektronines parduotuves daugeliui atpažinti pavykdavo iš tolo. Jas išduodavo vaikiškas puslapio grafinis dizainas, gramatinės klaidos ir iš užsienio kalbos neišversto teksto nuotrupos. Vis dėlto nusikaltėliai sparčiai tobulėja, samdydami profesionalius internetinių svetainių kūrėjus, o rišlių ir įtikinamų tekstų kūrimui vis dažniau pasitelkdami garsųjį „ChatGPT“ DI pokalbių robotą. Taip pat piktavaliai šias svetainės aktyviai reklamuoja socialiniuose tinkluose bei „Google Ads“ platformoje, kurios skelbimai matomi skaitant net populiariausius naujienų portalus ar tiesiog ieškant informacijos „Google“ paieškoje.

„Pagrindinis būdas įtarti, kad patekome į netikrą elektroninę parduotuvę – dauguma ten esančių produktų kitose prekybos vietose kainuoja 20, 30 ar net 50 proc. brangiau, o internete nėra jokių atsiliepimų ir informacijos apie jos valdytojus. Be to, apgavystę gali išduoti ir neįprastai didelis spaudimas pirkti. Suprasdami, kad kuo daugiau laiko praleisite jų internetiniame puslapyje, tuo daugiau jums kils įtarimų, sukčiai pasitelkia paskutines minutes iki „išpardavimo“ pabaigos skaičiuojančius laikrodukus, didelį raudoną šriftą ir pranešimus apie paskutinį sandėlyje likusį prekės vienetą“, – netikrų parduotuvių ypatybes vardina „Telia“ ekspertė.

Naujos kartos melagingi el. laiškai

Jei anksčiau duomenų viliojimo arba vadinamąsias „fišingo“ atakas kibernetiniai nedorėliai vykdydavo siųsdami mėgėjiškai atrodančius laiškus, kuriuose ragindavo pasikeisti neva nulaužtą kurios nors platformos slaptažodį, paskutiniais metais jie elgiasi kur kas kūrybingiau. Sukčiai apsimetinėja valstybinėmis institucijomis ar žinomomis įmonėmis ir sugalvoję įtikinamą priežastį bando išvilioti kur kas vertingesnius duomenis.

Nuo praėjusių metų rugsėjo lietuvių el. pašto dėžutes kartais pasiekia neva „Telia“ siųstas laiškas, kuriame pranešama, kad klientas paskutinę sąskaitą faktūrą apmokėjo du kartus ir todėl gali pateikti užklausą pinigų grąžinimui. Tačiau ir čia sukčius išduoda el. pašto adresas, kreivoka lietuvių kalba ir tai, kad greta kontaktinių duomenų prašoma ir bankinių kortelių informacijos. Nei „Telia, nei jokia įmonė ar valstybinė institucija panašiais atvejais to niekada nereikalauja, kas dažniausiai ir padeda atskirti tikrus laiškus nuo melagingų.

Sukčiai irgi gali būti romantiški

Artėjant Valentino dienai svarbu nepamiršti, kad nepaisant visuotinio susirūpinimo po prieš metus pasaulį sudrebinusio „Tinder Swindler“ filmo pasirodymo, sukčiai iš pažinčių programėlių niekur nedingo. Juos pastebėti ganėtinai sunku, kadangi savo profiliuose jie naudoja vogtas kitų profilių nuotraukas bei pirmąsias dienas būna linkę romantiškai bendrauti. Raudona lemputė galvoje turėtų užsidegti tada, kai vos kelias dienas ar savaites pažįstamas asmuo, neva patekęs į bėdą, prašo padėti finansiškai, ar duoti pinigų kelionei į pasimatymą.

Nepamirškite ir savo vaikų

Ne paslaptis, kad vaikai labai smalsūs, todėl gavę savo pirmąjį telefoną ir pasinėrę į interneto platybes jose gali nukeliauti netinkama kryptimi. Juo labiau, kai šiais laikais seksualinio pobūdžio, smurtą, lošimą, draudžiamų medžiagų vartojimą ir kitų žalingų įpročių formavimą skatinantis turinys yra itin nesunkiai pasiekiamas. Laimė, tam nesunkiai galima užkirsti kelią.

Vaikui sukūrę paskyrą naudodami „Google Family Link“ ir „Family Sharing“ tėvai gali įjungti turinio filtravimą. „Apple“ įrenginių vartotojams reikėtų pasinaudoti vaiko telefone esančiais „Screen Time“ nustatymais, aktyvuoti „Content & Privacy Restrictions“ funkciją ir jos parinktyse nustatyti, ką blokuoti. „Android“ įrenginių savininkai tai gali atlikti „Google Family Link“ programėlėje įjungę „SafeSearch“ funkcionalumą.

„Visgi svarbu suprasti, kad turinio filtravimas nėra panacėja, nes vaikai ir į juos besitaikantys nusikaltėliai ilgainiui gali surasti būdų įveikti minėtas apsaugas. Tad vertėtų neapsiriboti vien tik blokavimais ir kartu pasitelkti švietimą. Pavyzdžiui, CGI ir „Telia“ kurtas „Spoofy“ žaidimas 5-10 m. amžiaus vaikams leis kartu su žaidimo herojais spręsti įvairias užduotis, kurios padeda suprasti, kokiu turiniu galima dalintis, kas yra asmeninė informacija, kaip ją apsaugoti, kaip atpažinti kitas grėsmes. Taip pat žaidimo svetainėje tėvams pateikiama informacija, kuri padės aptarti žaidimą kartu su vaikais, padėti įsisavinti esmines mintis ir pamokas“, – „Telia“ saugos komandos vadovė Odeta Baranauskienė.

Asmeninio kibernetinio saugumo srityje Lietuvos gyventojai nesijaučia stiprūs – tik 29% apklaustųjų savo žinias šioje srityje vertina gerai. Jie teigia žinantys, kaip apsisaugoti nuo įvairių sukčių, kompiuterinių virusų, duomenų ir identiteto vagių ar hakerių internete. Apie pusė (47%) gyventojų savo šios srities žinias vertina vidutiniškai, o 20% mano turintys labai mažai kibernetinio saugumo įgūdžių, rodo apklausos duomenys, kurią užsakė tarptautinė informacinių technologijų bendrovė „Accenture“.    

Gyventojų apklausą atliko tyrimų bendrovė „SKDS“. Lietuvoje apklausoje dalyvavo 1017 respondentų nuo 18 iki 75 metų, apklausa vykdyta internetu. Analogiškas tyrimas atliktas ir Latvijoje, kad būtų galima palyginti duomenis.

Kas antras nuolat patiria riziką

Sukčiavimai ir duomenų vagystės internete jau yra tapę kasdienybe, su šiais reiškiniais gyventojai susiduria nuolat. Apklausos duomenys parodė, kad per keletą pastarųjų mėnesių kas antras gyventojas (47%) Lietuvoje yra gavęs sukčių siunčiamų elektroninių laiškų ar žinučių.  

Latvijoje sukčių laiškų ir žinučių sulaukia dar didesnė gyventojų dalis – 67% apklaustųjų teigė pastaruoju metu gavę tokių pranešimų.

„Skaitmeninio sukčiavimo ir įvairių nusikaltimų internete mastai auga labai sparčiai. Ir tai nestebina, nes lavindami savo technologinį raštingumą ir persikeldami į internetą, mažiau dėmesio skiriame kibernetinio saugumo žinioms. Vis dėlto tai yra esminiai įgūdžiai – juk mokydamiesi vairuoti automobilį visada pradedame nuo mokymosi stabdyti. Taip ir internete – saugumas turėtų būti svarbiausias prioritetas“, – sako Inga Žukauskienė, „Accenture“ informacinių technologijų saugumo ekspertė.              

Saugosi vengdami, rečiau imasi aktyvių veiksmų

Dauguma gyventojų Lietuvoje (77%) teigia niekada neatidarantys sukčių siunčiamų laiškų ir žinučių, nespaudžiantys juose esančių nuorodų, į žinutes paprasčiausiai neatsakantys. Tyrimas parodė, kad vengti ir ignoruoti įtartinas žinutes – tai pats populiariausias kibernetinio saugojimosi būdas tarp gyventojų.

Taip pat elgiasi ir Latvijos gyventojai – 88% apklaustųjų teigia tiesiog neatidarantys ir nereaguojantys į sukčių laiškus bei žinutes. Tai kiek didesnė gyventojų dalis nei Lietuvoje.

Antroje vietoje – reguliarus kompiuterių ir išmaniųjų telefonų programinės įrangos atnaujinimas, sutinkant su automatiniais atnaujinimais arba imantis papildomų veiksmų, jei to reikia. Taip savo įrenginius saugo 66% Lietuvos ir 63% Latvijos gyventojų.

Trečia dažniausia kibernetinio saugumo priemonė – tai išskirtinai tik saugių slaptažodžių naudojimas, kuriuos sudaro tiek skaičiai ar simboliai, tiek raidės. Taip teigia besielgiantys 60% Lietuvos ir 64% Latvijos gyventojų.

Tyrimas parodė, kad didesnio asmeninio aktyvumo ir sąmoningumo reikalaujančių kibernetinio saugumo veiksmų gyventojai tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje imasi rečiau. Pavyzdžiui, tik 36% apklaustųjų Lietuvoje ir 34% Latvijoje viešose vietose prie interneto jungiasi per mobiliuosius duomenis, o ne per toje vietoje esantį bevielį (WiFi) tinklą, kuris gali būti nesaugus.

Tik 30% gyventojų Lietuvoje ir 47% Latvijoje pakeičia gamintojo slaptažodį arba jį nustato, jei slaptažodžio nėra, įsigiję naują skaitmeninį prietaisą namuose, tokį kaip bevielis maršrutizatorius.

Ir vos 15% Lietuvos bei 19% Latvijos gyventojų reguliariai domisi kibernetinio saugumo naujienomis, atnaujina savo turimas šios srities žinias bei įgūdžius.

Jaunimas jaučiasi tvirčiau, vyresni – labiau pažeidžiami

Tyrimas atskleidė, kad labiausiai internete pažeidžiami vyresnio amžiaus gyventojai. Tik vienas-du iš dešimties (11-18%) 55-75 m. internetu besinaudojančių gyventojų gerai žino, kaip apsisaugoti nuo kibernetinių grėsmių. Tuo tarpu tarp 18-44 m. apklausos dalyvių tokių buvo tris kartus daugiau (39-47%).

Taip pat vyrai dažniau nei moterys savo kibernetinio saugumo žinias vertino gerai – taip atsakė trečdalis (36%) vyrų ir tik penktadalis (24%) moterų.  

Latvijoje asmeninio kibernetinio saugumo žinias geromis laiko šiek tiek daugiau gyventojų nei Lietuvoje – 38% apklaustųjų, lyginant su 29% Lietuvoje. Dar 42% Latvijos gyventojų kibernetinio saugumo srityje jaučiasi vidutiniškai (Lietuvoje 47%), o blogai – 17% apklaustųjų (Lietuvoje 20%). 

Kita vertus, gyventojai internete yra atsargūs ir nėra linkę lengva ranka atiduoti savo asmeninių duomenų. Pavyzdžiui, tik trečdalis (36%) gyventojų Lietuvoje sutiktų duoti savo nuotrauką, kūno išmatavimus prekybininkui tam, kad galėtų pasimatuoti drabužį virtualiai ir matytų, kaip jis gulės ant jo ar jos figūros.

Latvijoje su tuo sutiktų dar mažiau gyventojų – tik 23%. Vėlgi, jaunesnio amžiaus apklausos dalyviai buvo labiau linkę sutikti su tokiais duomenų mainais nei vyresnio amžiaus.

Panaši dalis gyventojų (35% Lietuvoje ir 30% Latvijoje) norėtų nuotoliniuose vaizdo skambučiuose dalyvauti dėvėdami išmaniuosius akinius, kuriuose matytų savo skaitmeninį dvynį kartu su kitų dalyvių skaitmeniniais dvyniais ar avatarais.

„Tokias galimybes mums atvers metavisata, tačiau tokiuose virtualiuose sprendimuose bus naudojami ir asmeniniai duomenys, kuriuos taip pat turėsime saugoti. Tad kibernetinio saugumo svarba ateityje tik augs“, – pastebi I. Žukauskienė.

„Accenture“ yra viena pirmaujančių informacinių technologijų bendrovių Baltijos šalyse ir pasaulyje. Įmonė teikia tarptautines valdymo konsultacijas, technologijų ir užsakomąsias paslaugas. „Accenture“  apyvarta Baltijos šalyse finansiniais metais, trukusiais nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d., siekė 91,29 mln. eurų. Atitinkamu laikotarpiu bendrovė uždirbo 3,96 mln. eurų pelno. „Accenture“ filialą Latvijoje atidarė 2002 m., o nuo 2021 m. įmonė turi biurą ir Lietuvoje.

Teoriškai išsinuomoti butą Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, ar bet kokiame mažesniame miestelyje nesudėtinga, tačiau realybėje tyko gana daug pavojų.

Pirmiausia, kokios kainos. Imame vidurkį, nes, tarkime, vieno kambario buto kaina Vilniaus priemiestyje ir Senamiestyje skirsis keletą kartų. Preliminariai užmetus akį į nekilnojamojo turto skelbimų portalus galime konstatuoti, kad 1 kambario butai Vilniuje mėnesiui kainuoja apie 330-350 eurus, Kaune – apie 290 eurus, Klaipėdoje – apie 240 eurus. 2 kambarių butų nuoma mėnesiui Vilniuje – apie 500–550 eurų, Kaune – apie 440 eurų, Klaipėdoje – apie 370 eurų. Čia tik https://www.bustonuoma.lt, specializuotas būsto nuomos projektas.

Tai vidurkis, prie kurio reikia pridėti ir būsto išlaikymo išlaidas. Todėl 300-350 eurų už vieno kambario butą Vilniuje greitai virsta 400-450 eurų.

Kita dalis, kur nudega pradedantieji – sukčiai. Dalis skelbimų svetainių net prideda ženklą, ar skelbimo dėjikas, jei tai ne nekilnojamojo turto agentūra, patvirtino savo tapatybę. Tada rizikos bent šiek tiek mažiau. Populiariausias sukčiavimo būdas – prašyti avanso už neegzistuojantį būstą, nes „jau tuoj atvažiuos kitas klientas“. Sumos būna keli šimtai eurų. Dėl tiek, tikėtina, žmogus neis į policiją ir negaiš laiko. Tačiau kreiptis į teisėsaugos organus vertėtų vien tam, kad tokie sukčiai būtų sustabdyti.

Daugiau nuostolių atnešantis būdas, kai sukčius gauna prieigą prie vieno ar kito buto, jį rodo „klientams“ ir išnuomoja, paimdamas mokestį už keletą mėnesių į priekį ir užstatą. Tik vėliau paaiškėja, kad taip vienas svetimas butas išnuomotas keletui ar keliolikai žmonių.

Dabar, kai didmiesčiuose nuomojamo buto jau perteklius, norint apsisaugoti, reikia nepervedinėti avanso nepažįstamiems žmonėms dar neapžiūrėjus buto. Patartina susitikti, apžiūrėti objektą ir patikrinti būsto bei jį nuomai siūlančio žmogaus dokumentus. Būtinai pasirašinėti sutartis – tada bent bus tikimybė kada nors atgauti savo pinigus jei sandoris dėl kokių nors priežasčių nutruks.

Kita butų kategorija, kuri taip pat nuomojama, tai butai valandai, arba trumpalaikė nuoma kuriuos galima rasti https://www.bustonuoma.lt/butai-valandai-parai/ svetainėje. Žmonės išsinuomoja ar perka butą ir jį nuomoja romantikos mėgėjams, kuriems reikia vietos slaptiems sustikimams arba nakvynės svetimame mieste.

Tai vienas iš verslų, kai galima iš būsto uždirbti kur kas daugiau nei ilgalaikės nuomos būdu. Kitas niuansas, kad kartais toks uždarbis, kai paskaičiuojama, kiek įdedama darbo ir laiko, nebeatrodo toks patrauklus, nes paprastai nėra derinamas su kitu darbu ar verslu.

Bet kuriuo paros metu gali paskambinti klientas ir teks lėkti jį aptarnauti už keliasdešimt eurų. Bent Vilniuje butai porai valandų nuomojami nuo 25 eurų. Nakvynė parai apie 50 eurų.

Iš kitos pusės, šis uždarbio būdas puikiai tinka pensininkams, kurie turi porą butų gretimame name ir pasitikti klientą reiškia tik išeiti į lauką, kam užtrunkama pora minučių.

Kaip sakoma liaudyje, kiekvienam savo.

užsakymo numeris:04102021

Kitąmet 73 proc. visų mažmeninės el. prekybos pardavimų bus atlikti išmaniaisiais telefonais, rodo tyrimų kompanijos „Statista“ duomenys. Ekspertai tikina, kad šie pokyčiai prekybos rinkoje – natūralūs, tačiau atneša naujų saugumo iššūkių. Programišiai rengia internetines apgaules, kurios, spėjama, pandeminių Kalėdų laikotarpiu ypač suaktyvės, nes dėl karantino ribojimų dovanas žmonės internetu perka dažniau nei praėjusiais metais. Ekspertai ramina ir primena, kad nuo apgaulių apsisaugoti padės įprasti saugumo žingsniai – tinkamai valdomi slaptažodžiai, atsakingas šaltinių tikrinimas ir truputį daugiau atidumo naršant internete.