Vis plačiau naudojant išmaniuosius įrenginius ir įvairias paslaugas internete, auga ir sukčiavimų elektroninėje erdvėje skaičius. Tokių nusikaltimų padaroma žala siekia dešimtis milijonų eurų.

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) pateikė savo sprendimus, kaip būtų galima sumažinti sukčiavimo atvejų skaičių, kai pasitelkiamos SMS žinutės ir elektroniniai laiškai – tokių atvejų skaičius pernai siekė apie  30 proc.  nuo visų nustatytų sukčiavimo atvejų.

„Sukčiavimo atvejų daugėja. Operatoriai, institucijos bei verslai turi prisiimti atsakomybę ir apsaugoti savo paslaugų vartotojus. Šiuo metu vienas populiariausių SMS sukčiavimo būdų yra vardinė SMS žinutė, kurioje yra suklastotas siuntėjas, ir raginimas atidaryti SMS žinutėje nuorodą ir prisijungti prie toje nuorodoje nurodyto tinklapio.

Dėl to įvardijome galimus šių probleminių klausimų sprendimo būdus“, – sako Darius Kuliešius, RRT pirmininko pavaduotojas.

Jo teigimu, pirmiausia, RRT siekia įpareigoti operatorius persiųsti tik tokias vardines trumpąsias žinutes, kurios atitinka siuntėjų nurodytus identifikacinius požymius.

„Taikydami siuntėjo identifikavimo priemones operatoriai reikšmingai sumažins sukčių galimybes apsimesti Lietuvos valstybės institucijomis, bankais, pašto kurjeriais ir kitais populiariais paslaugų teikėjais, kurie dažnai vartotojams siunčia informaciją pasitelkdami SMS“, – aiškina RRT tarybos narys.

Be to, gavę informaciją apie sukčiavimo atvejus ar kitus saugumo incidentus, susijusius su vardinių trumpųjų žinučių siuntimu, operatoriai privalės nedelsiant nutraukti tokių trumpųjų žinučių persiuntimą.

Numerių blokavimas

2020 metais RRT jau kreipėsi į mobiliojo ryšio operatorius su prašymu bendradarbiauti ir taip užkirsti kelią sukčiavimo atvejams. Be to, Telefono ryšio numerių skyrimo ir naudojimo taisyklėse yra numatyta, kad ryšio paslaugų teikėjai, suteikę RRT išduotus telefono ryšio numerius kitiems asmenims, neša atsakomybę už suteiktų telefono ryšio numerių panaudojimą. Deja, esama situacija rodo, kad šių priemonių neužteko.

 Įsigaliojus naujiems RRT siūlomiems sprendimams, operatoriai turėtų pareigą blokuoti telefono ryšio numerius, kai skambučiai gaunami iš užsienio operatorių su lietuviškais fiksuoto ryšio numeriais, taip pat – kai skambučiai gaunami iš numerių, kurie nėra paskirti, ar kai vykdomi skambučiai, susiję su tarptinklinio ryšio paslauga, nors numerio naudotojas nėra išvykęs iš Lietuvos teritorijos.

„Netinkamos identifikacijos SMS blokavimas yra pirma vartotojų gynimo linija. Jei sukčiams visgi pavyktų išsiųsti žinutę, suveiktų antroji gynybos linija – SMS turinyje esančios kenkėjiškos nuorodos blokavimas. Interneto paslaugų tiekėjams nustatoma pareiga taikyti prieigos blokavimą prie žalingų interneto resursų, kurių registrą sudaro Nacionalinio kibernetinio saugumo centras.  

Tokiu būdu net ir laikinai atsargumą praradęs vartotojas būtų apsaugotas ir negalėtų patekti į apgaulingą interneto tinklalapį“, – teigia D. Kuliešius, pabrėžiantis, kad RRT be numatytų priemonių ir toliau aktyviai švies vartotojus.

Šiuo metu dėl RRT siūlomo teisės akto projekto paskelbta vieša konsultacija – rinkos dalyviai, kiti suinteresuoti asmenys per penkias dienas kviečiami teikti savo pasiūlymus.

Pasaulyje sparčiai populiarėjant vaizdo žaidimams, sukčiai pradėjo juos naudoti pinigų išviliojimui. Telekomunikacijų bendrovė „Telia“ praneša užfiksavusi atvejus, kai susigundę iš pirmo žvilgsnio linksmais ir įdomiais išmaniųjų telefonų žaidimais žmonės prarado tūkstančius eurų. Pavojingiausia tai, jog nukentėjusieji į šiuos nemalonumus įsivėlė atlikę vos keletą paspaudimų.

„Kuo labiau stengiamės kovoti su kibernetiniais nusikaltimais, tuo kūrybingesni ir išradingesni tampa jų organizatoriai. Naujausiai pinigų išviliojimo schemai žaidimai pasitelkti neatsitiktinai – mėgaujantis virtualiomis pramogomis vartotojų budrumas yra kur kas mažesnis, nei naudojantis elektronine bankininkyste ar mokant sąskaitas. Dėl šios priežasties tik nedaugelis atkreipia dėmesį į tai, kad žaidimas į padidinto tarifo numerius gali siųsti SMS žinutes ir taip mėnesio pabaigoje mums „padovanoti“ kelių vidutinių atlyginimų dydžio sąskaitą už mobilųjį ryšį“, – naują sukčiavimo būdą atskleidžia „Telia“ saugos komandos vadovė Odeta Baranauskienė. 

Gundo „nemokamais“ žaidimas

Sukčiai aukas medžioja įvairiose programėlėse ar užsienio internetiniuose puslapiuose  skelbdami reklamas, kuriose raginama pabandyti neva naujus nemokamus žaidimus. Pasirinkus vieną jų, išmaniojo telefono naršyklėje vartotojui parodomas langas, kuriame jis turi sutikti su taisyklėmis ir sąlygomis. Netrukus po to telefone užsienio numeriu sugeneruojama iš anksto paruošta žinutė, kurios išsiuntimą turi patvirtinti vartotojas. Kadangi to nepadarius nesuteikiama prieiga prie žaidimo, didelė dalis asmenų mygtuką „Siųsti“ spusteli net nepasidomėję, kokiu tikslu tai daroma.

„Po šių veiksmų žaidimas SMS ar MMS tipo žinutes užsienio numeriu jau pradeda siųsti fone, išmaniojo savininkui to net nepastebint. Kadangi minėti padidinto tarifo numeriai būna registruoti trečiosiose šalyse ir nėra įtraukti į mobiliojo ryšio planą, po kiekvienos žinutės į vartotojo mobiliojo ryšio sąskaitą įkrenta didesnis ar mažesnis mokestis, kuris dėl didelio kiekio pranešimų per mėnesį galiausiai virsta reikšminga suma. Deja, auka apie tai dažnai sužino tik atėjus laikui mokėti už mobiliojo ryšio paslaugas, kai imtis prevencinių veiksmų būna vėlu“, – apgailestauja O. Baranauskienė.

Šis anksčiau dar nefiksuotas pinigų išviliojimo metodas neseniai buvo pastebėtas Norvegijoje ir per ganėtinai trumpą laikotarpį spėjo nemenkai papurtyti šios šalies gyventojų kišenes. Vienas labiausiai nukentėjusių „Telia“ klientų per šią ataką prarado daugiau nei šešis tūkstančius eurų siekiančią sumą. Turint omenyje, kad sukčiavimui naudojami telefono numeriai registruoti užsienio valstybėse, egzistuoja didelė tikimybė, jog bandymus išvilioti pinigus pasitelkiant mobiliuosius žaidimus išvysime ir Lietuvoje.

Priemonių yra, tačiau viską lemia vartotojo budrumas

Pasak pašnekovės, kadangi pamatinė pasipelnymo iš žinučių ar skambučių į padidinto tarifo numerius schema nėra nauja, „Telia“ jau kurį laiką naudoja įvairius jos užkardymo įrankius. Esant sukčiavimo įtarimui ar gavus vartotojų skundus, tokie numeriai gali būti blokuojami.

Apsisaugoti nuo šios pinigų išviliojimo schemos gali padėti ir išlaidų limito įrankis. Viršijus iš anksto nustatytą mėnesio sumą už mobiliojo ryšio paslaugas, klientas apie tai informuojamas ir, nesumokėjus avanso, blokuojamas prevenciškai, užkertant kelią nusikaltėliams toliau pelnytis iš jo nežinojimo.

„Visgi šiuo konkrečiu sukčiavimo atveju išlaidų limito įrankis ne visada gali būti veiksmingas. Jei sukčių kurtas internetinis žaidimas per minutę išsiųs dešimtis ar net šimtus žinučių į brangiai apmokestintus padidinto tarifo numerius, dėl apdorojimo nulemto vėlinimo sistema gali nespėti suveikti ir taip kliento mėnesio sąskaitai leisti gerokai viršyti mėnesio limitą“, – perspėja „Telia“ saugos komandos vadovė.

Būtent todėl kovojant su tokiais išradingais pinigų išviliojimo metodais svarbiausia vaidmenį vaidina paties kliento budrumas. Ekspertė pataria žaidimus siųstis tik iš „Apple App Store“ ar „Google Play“ aplikacijų parduotuvių, nespausti ant neaiškių reklamų internetiniuose puslapiuose, įdėmiai skaityti mobiliųjų žaidimų taisykles bei sąlygas, o telefono pranešimų programėlėje pastebėjus neaiškias neva jūsų pačių siųstas žinutes – apie tai nedelsiant informuoti mobiliojo ryšio operatorių.

Taip pat nevertėtų spausti nežinomų asmenų atsiųstų nuorodų ar perskambinti, praleidus skambutį iš nežinomo užsienyje registruoto numerio.

Internetiniai sukčiai tampa vis išradingesni ir, deja, vis sėkmingesni. Lietuvos bankas skelbia, kad vien per 2022 m. I-ąjį pusmetį užfiksuoti 3 972 sukčiavimo atvejai, kai tuo tarpu per visus 2021-uosius metus jų buvo užfiksuota 3 511. Tačiau šie skaičiai – tik oficiali statistika, kuomet nukentėjusieji kreipėsi į atsakingas institucijas, tad tikėtina, kad tikrieji sukčiavimo mastai yra kur kas didesni. IT saugumo ekspertas M. Užupis dalijasi patarimais, kaip atpažinti dažniausiai pasitaikančius sukčiavimo metodus ir kaip nuo jų apsisaugoti. 

Anot Manto Užupio, „Tele2“ IT saugumo eksperto, sukčiai dažnai atnaujina apgavysčių taktikas, kad juos atpažinti būtų vis sunkiau. Dažniausiai klastojami ir masiškai siunčiami elektroniniai laiškai, SMS, socialinių tinklų žinutės, kuriose slypi įvairios nuorodos ir prisegti priedai.

Kokie yra dažniausiai pasitaikantys sukčiavimo būdai?

Suklastotos žinutės ir el. laiškai. Duomenų viliojimui pasitelkiami įvairūs kanalai – SMS žinutės, pokalbių programėlės („WhatsApp“, „Viber“), ar, pavyzdžiui, elektroninio pašto laiškai. Ypač didelį budrumą turėtų išlaikyti įmonės, nes profesiniuose socialiniuose tinkluose žmonės neretai nurodo savo darbovietę, tad sukčiams el. pašto kombinacijas atspėti būna nesunku. 

Laiškai siunčiami prisidengiant įvairių finansų įstaigų, institucijų vardu, o laiške esanti informacija sukelia spaudimą neatidėliojant imtis veiksmų. Pavyzdžiui, pranešama, kad jūsų banko sąskaita yra užblokuota, todėl jums būtina prisijungti prie banko paspaudus atsiųstą nuorodą ir suvesti jautrius duomenis.

Kenkėjiška programine įranga užkrėsti prisegtukai. Kitas dažnai pasitelkiamas būdas – kartu su laiškais siunčiami prisegtukai. Sukčiai, siųsdami laiškus, nurodo, kad prisegtuke gali būti jums aktuali informacija – taip sužadinamas smalsumas. Atsisiuntus prisegtuką ir jį išskleidus, įrenginys užkrečiamas kenkėjiška programine įranga, kuri nuskaito visus prisijungimo vardus ir slaptažodžius bei juos perduoda sukčiams. 

Sukčiavimas paieškos sistemose. Kibernetiniai sukčiai aktyviai naudojasi paieškos variklio optimizavimu. Sukūrę identiškai atrodančią svetainę, sukčiai ją paieškos rezultatuose išreitinguoja aukščiau už originalią. Žmonės, nieko neįtardami, apsilanko suklastotose svetainėse ir suveda visus asmeninius duomenis. Dažniausiai tokias svetaines-antrininkes sukčiai kuria įvairioms finansinėms institucijoms, bankams. 

Kokių duomenų nereikėtų atskleisti? 

Niekada neatskleiskite savo asmeninės informacijos – vardo, pavardės, telefono numerio, el. pašto adreso, gyvenamosios vietos adreso. Bet kokia informacija vėliau gali būti panaudota prieš jus sukčiams apsimetant įvairiomis institucijomis, kurjerių tarnybomis, bankais. 

Ypatingą dėmesį reikėtų skirti finansinės informacijos saugumui. Verta atsiminti, kad bankų ir kitų institucijų atstovai niekada neprašo telefonu ar el. paštu atskleisti jautrios finansinės informacijos. Niekada nereikėtų dalintis prisijungimais prie interneto banko, mokėjimo kortelės duomenimis (kortelės numeriu ir CVV kodu), „Smart-ID“ kodais, PIN kodų generatoriaus kodais. 

Kaip užtikrinti savo duomenų saugumą?

Net ir atsargiems interneto naudotojams gali būti sunku atpažinti sukčiavimo schemas. Sukčiai siunčia vis labiau įtikinamus pranešimus, kurie lengvai suklaidina žmones. 

Visus laiškus vertinkite kritiškai. Gavę įtartiną laišką ar žinutę, niekada nespauskite laiške esančios nuorodos, neperžiūrėkite prisegtuke esančių priedų, nepasiduokite spaudimui priimti skubotus sprendimus. Jei manote, kad laiškas gali būti tikras, atidarykite naršyklės langą ir URL laukelyje įvedę adresą apsilankykite institucijos svetainėje ir patikrinkite gautą informaciją.  

Nuolat atnaujinkite operacinę sistemą. Visi išmanūs įrenginiai dažnai tampa sukčiavimo ir kitų kenkėjiškų atakų taikiniais. Atnaujinus operacines sistemas ištaisomos įrenginiuose esančios saugumo spragos ir užtikrinama didesnė apsauga. 

Pasirūpinkite papildomais saugumo įrankiais. M. Užupio teigimu, nuo tokio pobūdžio atakų apsisaugoti gali padėti ir tinklo lygmeniu įdiegta apsauga. Ją pakanka užsisakyti mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ internetinėje svetainėje, jokių papildomų veiksmų atlikti nereikia. Ji, pasinaudodama nuolat atnaujinama duomenų baze, atpažįsta netikras el. parduotuves ar suklastotus el. bankininkystės puslapius. Aptikusi užkrėstą svetainę, apsauga iškart užblokuoja prieigą ir įspėja klientą apie galimą pavojų. 

JAV svarstant šalyje visiškai uždrausti „TikTok“, socialinis tinklas patyrė dar vieną smūgį reputacijai. Praėjusią savaitę Jungtinės Karalystės duomenų apsaugos institucija platformai skyrė 12,7 mln. svarų sterlingų baudą už leidimą ja naudotis mažamečiams, pažeidžiant pačios sukurtas taisykles.

Ekspertų teigimu, šios sankcijos yra visiškai pagrįstos ir turėtų suveikti kaip dar vienas signalas tėvams aktyviau domėtis, ką internete veikia jų atžalos.

Britų nevyriausybinė organizacija „Kovos su skaitmenine neapykanta centras“ (CCDH), atlikusi tyrimą su trylikamečiais iš JK, JAV, Kanados ir Australijos, nustatė, kad praėjus vos dviem su puse minutės nuo „TikTok“ paskyros susikūrimo jaunuoliams pradedami rodyti savęs žalojimą propaguojantys vaizdo klipai, o po aštuonių minučių – valgymo sutrikimus skatinantis turinys.

„TikTok“ daugeliui mūsų kasdien praskaidrina dieną nuotaikingais pokštais bei kitu įtraukiančiu turiniu, tačiau vaikams šis socialinis tinklas yra ypač pavojingas. Ne vienas tyrimas įrodė, kad platformos algoritmas išnaudoja vaikų pažeidžiamumą, formuodamas klaidingas nuostatas apie save ir aplinką.

„TikTok“ taip pat slapta renka privačius mažamečių duomenis, vėliau juos panaudodamas dar kenksmingesnio turinio pateikimui. Tačiau didžiausia problema, kad dėl tyčinio saugiklių nebuvimo visa atsakomybė už jaunuolio saugumą tenka patiems tėvams“, – perspėja „Telia“ tvarumo projektų vadovė Indrė Bimbirytė-Yun.

Tikslas – priklausomybė

Pasak pašnekovės, didžiausias „TikTok“ pavojus kyla iš to, jog vaikai dar neturi tvirtų vertybinių nuostatų, o brendimo metu jiems kyla daug klausimų apie besikeičiantį kūną ir minčių apie egzistenciją. Tai juos padaro itin jautrius turiniui, kuris skatina iškreiptą požiūrį į save, savo psichinę sveikatą bei padėtį visuomenėje kitų žmonių atžvilgiu.

„Trumpuosius vaizdo įrašus parenkantis algoritmas atpažįsta vaiko pažeidžiamumą ir užuot ėmęsis veiksmų nuo jo apsaugoti, jį pradeda laikyti potencialiu būdu sukelti priklausomybę.

Siekdama maksimaliai padidinti mažųjų programėlėje praleidžiamo laiko kiekį ir taip daugiau užsidribti iš jiems rodomos reklamos, platforma pradeda rodyti prieštaringus vaizdelius, kurie žadina jau galimai egzistuojančias baimes ir kompleksus. Pavyzdžiui, skatina bręstančius paauglius laikytis ekstremalių dietų“, – aiškina I. Bimbirytė-Yun.

„Telia“ atstovė dalinasi ir tai iliustruojančiais pavyzdžiais. Eksperimentą įvykdžiusi CCDH aptiko, kad „TikTok“ profilio vardą iš „Sarah“ pakeitus į „Sarah, mesk svorį“ socialinis tinklas jame talpinamą turinį kitiems vartotojams pradeda rodyti net dvylika kartų dažniau. Kitas tyrimas nustatė, jog keturiolikmečių vaikinų sraute kur kas dažniau bus atvaizduojami moterų diskriminacija ir agresija jų atžvilgiu pagarsėjusio Endriu Teito vaizdo įrašai.

Kita nevyriausybinė organizacija „Cosnumer Reports“ nustatė, kad „TikTok“ renka privačią informaciją net tada, kai programėlė nenaudojama. Aplikacija seka, kokiuose internetiniuose puslapiuose lankosi vaikas, kokius žodžius renka klaviatūra, jo buvimo vietą bei kontaktų duomenis, kas vėliau panaudojama dar tikslesniam jo pažeidžiamumų išnaudojimui ar netgi reklamuojant su tuo susijusius produktus, pavyzdžiui, skirtus svorio metimui.

Kaip apsaugoti vaikus?

Ekspertės nuomone, nepaisant taisyklėse esančio trylikos metų amžiaus apribojimo, platforma iki šiol tyčia nesistengė užkirsti kelio neteisėtam jaunuolių patekimui į platformą. Institucijų paskirtos baudos ir kylantis visuotinis nepasitenkinimas galimai paskatins „TikTok“ sugalvoti tam tikrą tėvų sutikimo patikros mechanizmą, tačiau didelė tikimybė, jog jame taip pat bus palikta neteisėtą prieigą įgalinančių spragų.

„Akivaizdu, kad tai tėvams nepaliekama kitos išeities, kaip tik savo vaiko saugumą perimti į savo rankas. Nusprendus, kad vaikas yra pakankamai subrendęs naudoti šį socialinį tinklą, reikėtų pradėti nuo tėvams skirtų nustatymų.

Programėlės privatumo parinkčių skiltyje esanti „Family Pairing“ funkcija leidžia suporuoti vaiko ir vieno iš tėvų profilius bei vėliau kontroliuoti, koks turinys jiems gali būti rodomas, kas jiems gali siųsti žinutes ir nustatyti „TikTok“ naudojimosi laiko limitą per dieną“, – pataria I. Bimbirytė-Yun.

Tiesa, labai svarbu įvertinti, kad vaikai yra labai išmanūs ir gali vieną dieną iš naujo atsisiųsti „TikTok“ aplikaciją bei susikurti naują paskyrą su kitu telefono numeriu ar tiesiog prisijungti su panašių apribojimų neturinčia savo draugų paskyra.

Kur kas saugesnis variantas būtų vaiko telefone sukurti pagrindinę paskyrą naudojant „Google Family Link“ ir „Family Sharing“, kur tėvai gali įjungti bendrą turinio filtravimą. „Apple“ įrenginių vartotojams reikėtų pasinaudoti vaiko telefone esančiais „Screen Time“ nustatymais, aktyvuoti „Content & Privacy Restrictions“ funkciją ir jos parinktyse nustatyti, kokį turinį ir programėles blokuoti. „Android“ įrenginių savininkai tai gali atlikti „Google Family Link“ programėlėje įjungę „SafeSearch“ funkcionalumą.

Visgi „Telia“ tvarumo projektų vadovės manymu, vaikui nuo pat pirmų žingsnių skaitmeniniame pasaulyje reikėtų aiškinti, kad visas turinys internete turi būti vertinamas kritiškai, jį patikrinant bent keliuose šaltiniuose ir taip atskiriant melagienas nuo faktų. Taip pat svarbu ugdyti suvokimą, kas yra netinkamas turinys ir mokyti, kad jį aptikus reikėtų pasikalbėti su tėvais arba pačiam imtis jo blokavimo.

El. laiškai apie paveldėtą Afrikos princo turtą ar neva avariją sukėlusį anūką jau seniai yra tapę sukčiavimo klasika. Tačiau pastaruoju metu internete atsiranda naujos kartos apgavystės, kurioms nusikaltėliai pasitelkia netgi dirbtinį intelektą (DI). „Telia“ ekspertai skatina neprarasti budrumo ir pristato vis labiau populiarėjančius pavojus internete ir pateikia patarimų, kaip nuo jų apsisaugoti.

„Technologijoms nesustabdomai tobulėjant, piktavaliai netrunka rasti būdų jas panaudoti sukčiavimui. Štai iš pradžių mokiniams rašinėlius rašęs „ChatGPT“ DI pokalbių robotas šiandien kuria įtikinamus tekstus sukčiavimo kampanijoms, o DI balso generatorius sukčiui jau leidžia prabilti jūsų vadovo ar artimojo balsu. Žinoma, nusikaltėliai nedorų tikslų siekia ir paprastesniais būdais – kurdami netikras el. parduotuves bei apsimesdami žinomomis įmonėmis ir taikydamiesi į vaikus. Deja, vienintelis universalus būdas nepapulti į jų pinkles – neskubėti ir nuolat išlaikyti budrumą“, – pasakoja „Telia“ saugos komandos vadovė Odeta Baranauskienė.

(Ne)tikri balsai ir giliosios klastotės

Prieš gerą dešimtmetį Lietuvoje siaučiant telefoniniams sukčiams, daugelis stebėdavosi, kaip nepažįstamam žmogui pavykdavo apsimesti į bėdą papuolusiu šeimos nariu ar giminaičiu bei taip aukas akimirksniu patikėti visas santaupas. Kad ir kaip būtų sunku patikėti, šiandien panašioms schemoms nereikia jokių psichologijos žinių ar aktorystės sugebėjimų – pakanka neilgo aukai pažįstamo asmens balso įrašo.

„Jau prieš porą metų „Forbes“ aprašė atvejį, kai Honkonge įsikūrusio banko valdytojas po skambučio su iš balso pažįstamu vienos kompanijos direktoriumi, jo prašymu, į nurodytą sąskaitą pervedė 35 milijonus JAV dolerių. Tik vėliau paaiškėjo, kad minėtas skambutis tebuvo DI įrankiais įtikinamai sukurta klastotė. Kadangi visuomenei tampa prieinamos „Eleven Labs Prime AI“ ir kitos panašios priemonės, leidžiančios iš trumpo įrašo kone idealiai klonuoti žmogaus balsą, netolimoje ateityje sulaukę įtartino skambučio iš vadovo ar antrosios pusės, turėsime būti itin atsargūs ir nuolat tikrinti mus pasiekusią informaciją“, – prognozuoja Odeta Baranauskienė.

Pašnekovė taip pat įspėja skeptiškiau žiūrėti ir įvairias internetines reklamas, kuriose matomi garsūs žmonės. Giliosios klastotės (angl. deepfake) technologijos leidžia klonuoti ne tik balsą, bet ir veido bruožus, todėl jos pasitelkiamos propagandai bei pinigų išviliojimui. Pavyzdžiui, praėjusiais metais plačiai nuskambėjo atvejis, kai suklastotame vaizdo įraše ekscentriškasis JAV verslininkas Elonas Muskas ragino investuoti į netikrą kriptovaliutų prekybos platformą. Tiesa, tada aferą greitai atpažinti padėjo bloga vaizdo kokybė ir nenatūralios garsenybės veido išraiškos.

Netikros el. parduotuvės

Praeityje netikras elektronines parduotuves daugeliui atpažinti pavykdavo iš tolo. Jas išduodavo vaikiškas puslapio grafinis dizainas, gramatinės klaidos ir iš užsienio kalbos neišversto teksto nuotrupos. Vis dėlto nusikaltėliai sparčiai tobulėja, samdydami profesionalius internetinių svetainių kūrėjus, o rišlių ir įtikinamų tekstų kūrimui vis dažniau pasitelkdami garsųjį „ChatGPT“ DI pokalbių robotą. Taip pat piktavaliai šias svetainės aktyviai reklamuoja socialiniuose tinkluose bei „Google Ads“ platformoje, kurios skelbimai matomi skaitant net populiariausius naujienų portalus ar tiesiog ieškant informacijos „Google“ paieškoje.

„Pagrindinis būdas įtarti, kad patekome į netikrą elektroninę parduotuvę – dauguma ten esančių produktų kitose prekybos vietose kainuoja 20, 30 ar net 50 proc. brangiau, o internete nėra jokių atsiliepimų ir informacijos apie jos valdytojus. Be to, apgavystę gali išduoti ir neįprastai didelis spaudimas pirkti. Suprasdami, kad kuo daugiau laiko praleisite jų internetiniame puslapyje, tuo daugiau jums kils įtarimų, sukčiai pasitelkia paskutines minutes iki „išpardavimo“ pabaigos skaičiuojančius laikrodukus, didelį raudoną šriftą ir pranešimus apie paskutinį sandėlyje likusį prekės vienetą“, – netikrų parduotuvių ypatybes vardina „Telia“ ekspertė.

Naujos kartos melagingi el. laiškai

Jei anksčiau duomenų viliojimo arba vadinamąsias „fišingo“ atakas kibernetiniai nedorėliai vykdydavo siųsdami mėgėjiškai atrodančius laiškus, kuriuose ragindavo pasikeisti neva nulaužtą kurios nors platformos slaptažodį, paskutiniais metais jie elgiasi kur kas kūrybingiau. Sukčiai apsimetinėja valstybinėmis institucijomis ar žinomomis įmonėmis ir sugalvoję įtikinamą priežastį bando išvilioti kur kas vertingesnius duomenis.

Nuo praėjusių metų rugsėjo lietuvių el. pašto dėžutes kartais pasiekia neva „Telia“ siųstas laiškas, kuriame pranešama, kad klientas paskutinę sąskaitą faktūrą apmokėjo du kartus ir todėl gali pateikti užklausą pinigų grąžinimui. Tačiau ir čia sukčius išduoda el. pašto adresas, kreivoka lietuvių kalba ir tai, kad greta kontaktinių duomenų prašoma ir bankinių kortelių informacijos. Nei „Telia, nei jokia įmonė ar valstybinė institucija panašiais atvejais to niekada nereikalauja, kas dažniausiai ir padeda atskirti tikrus laiškus nuo melagingų.

Sukčiai irgi gali būti romantiški

Artėjant Valentino dienai svarbu nepamiršti, kad nepaisant visuotinio susirūpinimo po prieš metus pasaulį sudrebinusio „Tinder Swindler“ filmo pasirodymo, sukčiai iš pažinčių programėlių niekur nedingo. Juos pastebėti ganėtinai sunku, kadangi savo profiliuose jie naudoja vogtas kitų profilių nuotraukas bei pirmąsias dienas būna linkę romantiškai bendrauti. Raudona lemputė galvoje turėtų užsidegti tada, kai vos kelias dienas ar savaites pažįstamas asmuo, neva patekęs į bėdą, prašo padėti finansiškai, ar duoti pinigų kelionei į pasimatymą.

Nepamirškite ir savo vaikų

Ne paslaptis, kad vaikai labai smalsūs, todėl gavę savo pirmąjį telefoną ir pasinėrę į interneto platybes jose gali nukeliauti netinkama kryptimi. Juo labiau, kai šiais laikais seksualinio pobūdžio, smurtą, lošimą, draudžiamų medžiagų vartojimą ir kitų žalingų įpročių formavimą skatinantis turinys yra itin nesunkiai pasiekiamas. Laimė, tam nesunkiai galima užkirsti kelią.

Vaikui sukūrę paskyrą naudodami „Google Family Link“ ir „Family Sharing“ tėvai gali įjungti turinio filtravimą. „Apple“ įrenginių vartotojams reikėtų pasinaudoti vaiko telefone esančiais „Screen Time“ nustatymais, aktyvuoti „Content & Privacy Restrictions“ funkciją ir jos parinktyse nustatyti, ką blokuoti. „Android“ įrenginių savininkai tai gali atlikti „Google Family Link“ programėlėje įjungę „SafeSearch“ funkcionalumą.

„Visgi svarbu suprasti, kad turinio filtravimas nėra panacėja, nes vaikai ir į juos besitaikantys nusikaltėliai ilgainiui gali surasti būdų įveikti minėtas apsaugas. Tad vertėtų neapsiriboti vien tik blokavimais ir kartu pasitelkti švietimą. Pavyzdžiui, CGI ir „Telia“ kurtas „Spoofy“ žaidimas 5-10 m. amžiaus vaikams leis kartu su žaidimo herojais spręsti įvairias užduotis, kurios padeda suprasti, kokiu turiniu galima dalintis, kas yra asmeninė informacija, kaip ją apsaugoti, kaip atpažinti kitas grėsmes. Taip pat žaidimo svetainėje tėvams pateikiama informacija, kuri padės aptarti žaidimą kartu su vaikais, padėti įsisavinti esmines mintis ir pamokas“, – „Telia“ saugos komandos vadovė Odeta Baranauskienė.