Cpu.lt naujienas galima perpublikuoti tik gavus raštišką administracijos sutikimą. Nebijokit, paprašykit, mes draugiški :) Jei vis dėl to nuspręsite "biški pavogti", būsim priversti imtis teisinių priemonių.
+(370) 684-97070
info(eta)cpu.lt
Nepaisant vienas po kito atsirandančių naujų socialinių tinklų, Lietuvoje populiariausiu vis dar išlieka „Facebook“, turintis daugiau nei 2 milijonus aktyvių vartotojų. Nors pastaruoju metu „Facebook“ itin dažnai sulaukia skaitmeninės rinkodaros specialistų kritikos dėl nesiliaujančių techninių problemų, panašu, kad vartotojai nuo šios platformos nusisukti neketina.
Ne paslaptis, kad būtent čia renkasi daugiausia visiems prekių ženklams reikalingos tikslinės auditorijos – šiuo socialiniu tinklu naudojasi 25 metų ir vyresni vartotojai, kurie turi didžiausią perkamąją galią. Verslams „Facebook“ palankus ir dėl to, kad čia veikia aktyvios nuorodos, dėl kurių vartotoją galima lengvai nuvesti į elektroninę parduotuvę. „Facebook“ 2023-iųjų metų tendencijas ir naujienas apžvelgia kūrybinės agentūros „Love Media“ projektų vadovė Gerda Drevininkaitytė.
Vaizdo turinys – karalius. „Facebooke“ vaizdo įrašai generuoja 135 % didesnį organinį pasiekiamumą nei įrašai su nuotraukomis, todėl nenuostabu, kad būtent tokio pobūdžio turinys ir kitais metais išliks populiariausias. Jau 2022-aisiais „Facebooke“ atsirado Reels vaizdo įrašai, tad panašu, kad ateinančiais metais jie bus tik dar aktualesni. Šiemet jau galėjome stebėti atvejus, kai vartotojams pavykdavo sugeneruoti šimtatūkstantines peržiūras vien tik organišku būdu, be jokios reklamos. Kad būtų galima pasiekti tokių rezultatų, kiekvienas prekių ženklas turėtų eksperimentuoti su kuriamu turiniu, jog atrastų vartotojams labiausiai patinkantį. Svarbu prisiminti, kad tai, kas veikia vienam, nebūtinai tiks kitam. Pirmiausia reikėtų pažinti savo auditoriją, suprasti, kokios problemos ją vargina ir tuomet, pasitelkiant vaizdo ir tekstinį turinį, padėti tas problemas išspręsti.
Dirbtinis intelektas parinks, ką matysime. Dirbtinis intelektas rekomenduos vartotojams vis daugiau nesekamo, tačiau jiems aktualaus turinio. Prognozuojama, kad net 40 % pagrindinio „Facebook“ sklaidos kanalo turinio vartotojui bus rodoma iš šaltinių, kurių jis neseka. Dirbtinio intelekto parinkto turinio tendencija atkeliauja iš „TikTok“, kurio tikslas rodyti vartotojams geriausią turinį iš visos platformos, atsižvelgiant į jų įpročius programoje. „Facebook“ vartotojai neapsiriboja tik trumpo formato vaizdo turiniu, jie pateikiami kartu su tekstiniais įrašais, nuorodomis ir naujienomis, todėl manoma, kad tai suteiks šiam socialiniam tinklui tvirtą pranašumą.
Naujienų srautas ir stories. Kitais metais matysime dar daugiau organinio turinio iš tų šaltinių, su kuriais bendraujame, įskaitant draugus ir prekių ženklus. Naujienų srautas teiks prioritetą ir rodys tuos įrašus, kurie generuos didelį įsitraukimą. Jei jums įdomesnis vaizdo turinys, savo naujienų sraute matysite daugiau tokio pobūdžio turinio. Jeigu esate labiau linkę įsitraukti į įrašus su nuotraukomis – matysite daugiau tokių įrašų. Be viso to, „Facebook“ vartotojams turi ir dar vieną naujieną – nuo šiol galima komentuoti ir pačius story, o jose paliktus komentarus matys ir visi kiti žmonės. Markas Zuckerbergas sako, kad būtent stories artimiausiu metu žais pagrindinę rolę socialiniuose tinkluose.
Tiesioginis apsipirkimas. Vartotojai nuolat skuba, jiems darosi vis svarbiau kuo greičiau apsipirkti, atliekant kiek įmanoma mažiau veiksmų. Tokią galimybę siūlo ir „Facebook“, kur apsipirkti galima trimis būdais. Pirmasis – prekių ženklo parduotuvėje, sukurtoje „Facebook“, kurią rekomenduojama turėti visiems verslams. Vartotojai čia gali įsigyti produktą, susisiekę tiesiogiai su pardavėju arba būti nukreipti į partnerio ar asmeninę internetinę parduotuvę. Antrasis būdas – „Facebook market place“, kuris veikia tarsi skelbimų portalas, kuriame žmonės, pamatę jiems patinkantį produktą, gali parašyti pardavėjui ir jį įsigyti. „Facebook“ turi didžiausią auditoriją Lietuvoje, vartotojai labai organiškai randa jiems aktualius skelbimus, tad per šį socialinį tinklą galima parduoti net greičiau ir lengviau nei per, pavyzdžiui, skelbimų portalą skelbiu.lt. Šiuo metu „Facebook market place“ aktyviai naudojasi vartotojai, parduodantys jiems nereikalingus daiktus. Na, ir trečiasis variantas – pardavinėti produktus grupėse, kai pasiūlymą mato tik tos konkrečios bendruomenės nariai. Toks būdas gali būti itin aktualus tuomet, kai produktas yra nišinis ir skirtas specifinei auditorijai.
Grupės. Dauguma „Facebook“ vartotojų yra mažiausiai 15 aktyvių grupių nariai. Šiame socialiniame tinkle grupę gali sukurti tiek pavieniai vartotojai, tiek ir prekių ženklo puslapiai. Jau visai greitai bus galima naudotis specialiai grupės bendruomenei skirtais susirašinėjimais, kur vartotojai realiuoju laiku turės galimybę kalbėtis su kitais nariais apie jiems aktualius dalykus. Šiai funkcijai kuriama ir speciali funkcija „Open to Messaging“, kuria grupės nariai galės pasinaudoti, norėdami bendrauti su kitais vartotojais. O norintieji išsamiau prisistatyti grupės profilyje, jau netrukus galės pridėti dar daugiau asmeninės informacijos skiltyje „Apie mane“. „Facebook“ įdiegė ir dar vieną naujovę – nuo šiol grupėse galima dalytis Reels vaizdo įrašais, o prieš keliant juos į grupę suteikiama galimybė įrašus dar ir patogiai redaguoti.
Influencerių turinys. Nuomonės formuotojų turinys taps aktualus ne tik „Instagrame“, bet ir „Facebooke“. 2022 metais buvo populiarios vienkartinės kampanijos ir reklaminės integracijos, kai visu turiniu influenceriai dalijosi tik savo paskyroje, pažymint prekių ženklą. Kadangi mega nuomonės formuotojų reklamos įkainiai kyla ir tampa ne visiems prieinami, 2023 metais augs nano- ir mikroinfluencerių populiarumas. Tačiau vietoj vienkartinių reklamų, kitais metais rekomenduojama su nuomonės formuotojais bendradarbiauti ambasadorystės principu, kuriant nuolatinį turinį. Taip prekių ženklai galėtų juo dalytis savo paskyrose ir jį reklamuoti, o vartotojus pasiektų kokybiškesnis turinys.
Avataro integracija. META siekia, kad vartotojai vis labiau įsitrauktų ir dalyvautų metaversijos kūrime. Skatindama avatarų naudojimą kaip skaitmeninės tapatybės formą, META tikisi didesnio žmonių aktyvumo į savo kasdienybę įtraukiant avatarus, kurie yra pagrindinis metaversijos įsitraukimo elementas. Todėl prekių ženklai jau dabar turėtų apgalvoti, kaip integruos savo produktus į šią kuriamą metaversiją.
„Facebook“ paskelbė apie pažinčių platformos „Dating“ atnaujinimą, kuris padės geriau užtikrinti vartotojų saugumą. Kuriantis anketą nuo šiol reikės patvirtinti amžių realiuoju laiku save filmuojant ar nufotografuojant asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Ką suteiks šis atnaujinimas ir kodėl svarbu būti atsargiems mezgant pažintis internete?
„Tikriausiai esate girdėję apie atvejus, kai atvykus į aklą pasimatymą žmogus, su kuriuo susitikote yra gerokai vyresnis arba jaunesnis nei sakė. Arba kai naudojantis pažinčių platformomis išviliojamos didelės pinigų sumos. 2020 m. nuskambėjo atvejis, kai vienu Kauno „Žalgirio“ krepšininku apsimetęs sukčius iš merginos apgaule išviliojo 10 tūkst. Eur. Būtent todėl programėlių kūrėjai diegia naujas funkcijas, kad geriau žinotų žmogaus tapatybę. Tiesa, toks atnaujinimas kol kas prieinamas tik JAV, tačiau tikėtina, kad nauja funkcija atkeliaus ir į kitas šalis“, – pranešime žiniasklaidai pasakoja „Bitės Profas“ Andrius Archangelskis.
Patvirtinti amžių padės vaizdo įrašas
Nors „Facebook“ pažinčių funkcija gali naudotis tik pilnamečiai, pasitaiko, kad sumelavę apie savo amžių paskyras susikuria ir paaugliai ar net vaikai.
„Populiarieji soc. tinklai „Facebook“, „Instagram“ jau seniai testuoja įvairius amžiaus atpažinimo įrankius. Pavyzdžiui, dirbtinis intelektas gali skenuoti žmogaus gimtadienio sveikinimų įrašus – draugai dažnai sveikina, nurodydami tikrąjį amžių. O „Instagram“ šią vasarą jau kai kurių žmonių JAV prašė pateikti savo asmens tapatybės dokumentą arba filmuoti save realiuoju laiku“, – pasakoja išmaniųjų technologijų ekspertas.
Šis įrankis pirmiausia „Facebook Dating“ padės užtikrinti, kad pažinčių platforma naudotųsi tik pilnamečiai.
„Vartotojas galės pasirinkti vieną iš dviejų būdų patvirtinti savo amžių: pirmasis – įkelti vaizdo įrašą, kuriame nufilmuotas vartotojo veidas. Dirbtinis intelektas vartotojo amžių nustatys išanalizavusi veido bruožus. Jei žmogus vaizdo filmuko talpinti nenori, jis gali „Facebook“ paskyros nustatymuose įkelti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą“, – aiškina A. Archangelskis.
Kaip atpažinti netikras anketas?
Pažinčių programėlių populiarumas visame pasaulyje auga, tačiau, mezgant pažintis svarbu išlikti budriems. Net kas dešimtas profilis pažinčių programėlėse – netikras, rodo kibernetinio sukčiavimo prevencijos sistemas kuriančios įmonės „Sift“ tyrimas.
„Po netikromis anketomis gali slėptis sukčiai, kurie bandys apgauti ar išvilioti pinigus. Romantiškas pažintis mezgantys nusikaltėliai pirmiausia stengiasi suartėti su žmogumi, o pelnę jo pasitikėjimą internetiniai „mylimieji“ prašo paskolinti pinigų, siūlo investuoti ar prašo atskleisti asmeninius prisijungimo prie internetinės bankininkystės duomenis“, – pasakoja A. Archangelskis.
Realaus žmogaus sukurtą netikrą anketą atpažinti gali būti sunku, kadangi jai gali būti panaudotos pavogtos nuotraukos, o aprašymas – parašytas patraukliai ir viliojančiai.
„Geriausia apsauga nuo apsimetėlių – mūsų budrumas. Jokiu būdu neatskleiskite savo asmens duomenų, adreso, nesidalinkite savo slaptažodžiais. Kilus įtarimui užblokuokite vartotoją“, – pataria „Bitės Profas“ A. Archangelskis.
Lietuvoje įsitvirtinęs populiariausių socialinių tinklų trejetukas – „Facebook“, „YouTube“ ir „Instagram“ – šiemet ir vėl išliko nepakitęs. Vis dėlto šalies vartotojų širdis vis labiau užkariauja ne tik per metus augusios vaizdo turinio platformos, bet ir sąlyginai Lietuvoje nauji socialiniai tinklai, kaip „Discord“ ar „BeReal“, rodo rinkos tyrimų bei technologijų bendrovės „Synopticom“ atlikta apklausa.
Išmaniosios komunikacijos agentūros „Idea prima“ inicijuotos apklausos duomenimis, „Facebook“ paskyrą Lietuvoje turi ir naudoja 93 proc. respondentų – 2 proc. punktais mažiau nei pastaruosius dvejus metus. Antroje vietoje – 4 proc. punktus per metus susigrąžinęs „YouTube“ su 74 proc. vartotojų (pernai jų turėjo 70 proc., 2020 m. – 74 proc.).
Trečioje vietoje likusiu „Instagram“ naudojasi 46 proc. vartotojų – 2 proc. punktais daugiau nei pernai. Toliau rikiuojasi mažiau populiarūs socialiniai tinklai: „WhatsApp“ (28 proc.), „Pinterest“ (21 proc.), „LinkedIn“ (21 proc.), „Telegram“ (20 proc.), „TikTok“ (18 proc.), „Wikipedia“ (13 proc.) ir „Twitter“ (10 proc.).
Už populiariausių platformų dešimtuko ribų – pirmą kartą į vartotojų apklausą įtrauktas nevienareikšmiškai vertinamas socialinis tinklas „Discord“, kuriuo naudojasi tik 9 proc. apklaustųjų. Nepaisant mažo vartotojų skaičiaus, ši platforma Lietuvoje pralenkė tokius žinomus tinklus, kaip „Snapchat“, „Reddit“ ir naująjį „BeReal“ – pastaruoju naudojasi 2 proc. vartotojų.
Socialinių tinklų vartotojai Lietuvoje neatsilieka nuo globalių tendencijų ir noriai išmėgina naujas bendravimui bei informacijos dalijimuisi skirtas platformas. Pavyzdžiui, su karo Ukrainoje pradžia staiga išaugo „Telegram“ populiarumas, o šiuo metu vis daugiau vartotojų išbando tik prieš kelerius metus pristatytą „BeReal“. Vis dėlto, nepaisant naujų vardų socialinių tinklų arenoje, tradicinės platformos išlieka populiariausiųjų sąraše ir panašu, kad dar ilgai nesitrauks iš jo viršūnės“, – pristatydama socialinių tinklų vartotojų įpročių tyrimo duomenis „Social Media Fest’22“ kalbėjo „Idea prima“ skaitmeninės komunikacijos komandos vadovė Viktorija Juškauskaitė-Radvilavičė.
Pirmenybę teikia vaizdo turiniui
Nors šiemet Lietuvos gyventojų naudojami socialiniai tinklai per metus nedemonstravo didelių pasikeitimų – vartotojų skaičius augo arba mažėjo vos po kelis procentus – didžiausią augimą demonstravo vaizdo turinio platformos „YouTube“, „TikTok“ ir „Instagram“.
Vaizdo turinio platformomis naudojasi visos vartotojų amžiaus grupės, skiriasi tik jų pasirinkimas: 18-29 m. respondentai labiau linkę rinktis „Instagram“ (66 proc. vartotojų), o 30 metų ir vyresni – „YouTube“, – pastebi V. Juškauskaitė-Radvilavičė.
Svarbiausia socialinių tinklų naudojimo priežastimi išlieka bendravimas su artimaisiais ir draugais (47 proc.), trečdaliui respondentų (33 proc.) tai yra pagrindinis naujienų, įvykių ir žinių kanalas.
Synopticom“ apklausos duomenimis, šiemet socialiniuose tinkluose daugiausia domėtasi politika ir pasauliniais įvykiais (42 proc.) – 10 proc. punktais daugiau nei praėjusiais metais. Į antrą vietą įsispraudė naujas turinio pasirinkimas – informacija apie Rusijos karą Ukrainoje, ja domėjosi 37 proc. respondentų. Trečioje vietoje – tradiciškai aktualijas sekantis susidomėjimas maistu ir jo gamyba (30 proc.) bei socialinėmis aktualijomis (25 proc.). Tuo tarpu susidomėjimas informacija apie COVID-19 stipriai smuko ir liko paskutinėje vietoje (3 proc.).
Pramoginis turinys, kuris socialiniuose tinkluose dominavo iki 2020-ųjų, daugiau nei metams buvo užleidęs vietą pandemijai. Šiemet turime kur kas didesnes aktualijas – karą, pasaulio įvykius, politiką. Tai natūraliai atsispindi ir socialinių tinklų vartotojų pasirinkime, koks jiems turinys yra aktualus šiuo metu“, – sako „Idea prima“ atstovė.
Vertinant socialinių tinklų vartojimą pagal lytį, didžiausias atotrūkis tarp vyrų ir moterų fiksuotas naudojant „Instagram“ ir „Pinterest“ platformas – kol 57 proc. moterų rinkosi „Instagram“, juo naudojosi tik 32 proc. vyrų. Analogiška situacija su „Pinterest“ – 35 proc. moterų ir 12 proc. vyrų. Tuo tarpu vyrai nežymiai lenkė moterišką auditoriją rinkdamiesi „YouTube“ (76 proc. vyrų ir 72 proc. moterų) ir „Twitter“ (14 proc. vyrų ir 8 proc. moterų).
Vertinant socialinių tinklų populiarumą pagal Lietuvos miestus, visuose vienodai dominuoja „Facebook“, tačiau daugiau „LinkedIn“ vartotojų yra tarp Vilniaus, „WhatsApp“ – Kauno, „Telegram“ – Klaipėdos, „TikTok“ – Šiaulių, o „Instagram“ – Panevėžio respondentų.
Rinkos tyrimų ir technologijų bendrovė „Synopticom“ Lietuvos miestų gyventojų, turinčių bent vieną socialinio tinklo paskyrą, apklausą atliko 2022 m. spalio mėnesį. Apklausoje dalyvavo 602 respondentai nuo 18 metų.
Socialiniai tinklai tapo neatsiejama gyvenimo dalimi – juose ne tik bendraujame, bet ir sužinome naujienas bei dalinamės gražiausiomis akimirkomis. Statistikos portalo „Datareportal“ duomenimis, 2022 m. pasaulyje yra 4,62 mlrd. socialinių tinklų naudotojų, o tai sudaro daugiau nei pusę visų pasaulio gyventojų.
Nors didieji socialiniai tinklai turi milžinišką vartotojų būrį, rinkoje gausu naujų platformų, kurios stebina vartotojus savo funkcionalumu bei dar nematytomis galimybėmis.
Anot Arnoldo Lukošiaus, „Tele2 Inovacijų biuro“ eksperto, populiarieji socialiniai tinklai, kaip „Facebook“, „Instagram“ ar „Snapchat“ jau yra pelnę savo populiarumą, tačiau į rinką žengiančios naujosios programėlės – taip pat vertos dėmesio. Pasak specialisto, naujieji tinklai siekia geriau atliepti vartotojų norus, mažinti reklamos ir nereikalingo turinio kiekius, būtent tai ir skatina juos išbandyti.
Draugų įamžinimui – „Poparazzi“. Tai nuotraukų dalijimosi tinklas, kuris padeda užfiksuoti realius ir tikroviškus kasdienius vaizdus. Įprastai vartotojai savo paskyras susikuria patys, tačiau čia už jus tai padaro draugai. Naudodami programėlėje esančią kamerą, padarote nuotrauką ir pažymite savo draugą, taip nuotrauka atsiduria jo profilyje. Kitaip tariant, jūsų draugai yra jūsų paparacai, o jūs – jų.
Nuotraukoms negalite atlikti jokių korekcijų, pavyzdžiui, apkarpyti, pridėti teksto ar filtrų (būtent tai visiškai atskiria šį tinklą nuo „Instagram“ ir „Snapchat“). Šis socialinis tinklas leidžia dalintis tik tikrais, nepagražintais kadrais, tad nuomonės formuotojams, kurie naudoja patobulintas nuotraukas, čia vietos nėra.
Parsisiuntus aplikaciją ir susikūrus paskyrą, programėlė automatiškai pradeda sekti visus kontaktus, esančius telefonų knygoje. Kol kas „Poparazzi“ aplikacija prieinama tik „iOS“ operacinę sistemą palaikančiuose įrenginiuose, nors bendrovė jau netrukus planuoja ją išleisti ir „Android“ operacinės sistemos įrenginiams.
Nuotraukų dalijimuisi – „VSCO“. Ši aplikacija yra populiari vaizdų redagavimo ir dalijimosi programėlė mobiliuosiuose įrenginiuose. Panašiai kaip „Instagram“, programėlė leidžia naudotojams redaguoti ir pridėti filtrus nuotraukoms prieš pasidalijant jomis.
Tačiau ši aplikacija siūlo kur kas daugiau redagavimo įrankių ir nustatymų, kurie nuotraukas pavers skaitmeniniais šedevrais. Nemokama versija vartotojams suteikia prieigą prie pagrindinių redagavimo įrankių ir filtrų pasirinkimo. Įsigijus „Premium“ versiją turėsite prieigą ne tik prie pažangesnių fotografavimo funkcijų ar filtrų, bet ir fotografijos pamokų bei ekspertų patarimų.
„VSCO“ turi tiesioginių žinučių funkciją, kuri leidžia siųsti tekstą arba dalytis nuotraukų nuorodomis su kitais naudotojais. Ši programėlė veikia „iOS“ ir „Android“ operacinėse sistemose, kurios palaiko „Android 9.0“ bei naujesnes versijas.
Bendravimui nuotraukomis – „Locket“. Su „Locket“ aplikacija savo draugų nuotraukas galėsite matyti tiesiai savo telefono ekrane. „Locket“ sinchronizuojamas su jūsų telefono kontaktais (numeriais), kad galėtumėte visiems pridėtiems kontaktams išsiųsti ir iš jų gauti nuotrauką. „Locket“ leidžia fotografuoti tik naudojant programėlę, o ne bendrinti anksčiau darytas nuotraukas iš savo galerijos.
Tai leidžia dalintis vaizdais, užfiksuotais realiuoju laiku. Kai draugas atsiunčia jums nuotrauką, ji iš karto pasirodo „Locket“ ikonėlėje (ekrano kampe) ir yra automatiškai atnaujinama visą dieną. Vėliau ir jūs galite padaryti nuotrauką bei ją išsiųsti per programėlę. Kol kas ši aplikacija veikia tik „iOS“ operacinėje sistemoje.
Gyviems pokalbiams – „Clubhouse“. Ši programėlė yra garso įrašais pagrįstas socialinės medijos tinklas, kuriame galima kalbėtis su žmonėms iš viso pasaulio, pasakoti istorijas, vystyti idėjas, gilinti draugystę ir susipažinti su naujais įdomiais žmonėmis.
Šioje aplikacijoje galima įsitraukti į įvairius pokalbius ir iš pokalbio atsijungti bet kada, kadangi ji veikia kaip tiesiogiai transliuojama tinklalaidė. Neseniai šios programėlės atstovai paskelbė, kad platformoje debiutuos ir „Ted Talks“ pokalbiai. Šia aplikacija galima naudotis „iOS“ ir „Android“ operacinių sistemų telefonuose.