Trumpų vaizdo įrašų programėlė „TikTok“ išbando naują funkciją, kurią aktyvavus vaizdo įrašai bus perjungiami automatiškai. Tai reiškia, kad ją pasirinkę naudotojai galės atsisakyti įpročio valandų valandas slinkti telefono ekranu (angl. „scrolling“). Justina Antropik, „Tele2“ skaitmeninių kanalų turinio vadovė, sako, kad platformos kūrėjai tokį pokytį vykdo atsižvelgdami į naudotojų prašymus ir norą vietoje nykščių įdarbinti akis.

Daugiau darbo akims

Viena didžiausių socialinių platformų „TikTok“ apie naująją funkciją paskelbė praėjusiais metais, tačiau iki šiol ji buvo prieinama tik atrinktiems naudotojams. Dabar programėlės kūrėjai nusprendė pasirenkamą automatinio slinkimo funkciją palaipsniui įdiegti visiems. 

„Dabar naršant „TikTok“ platformoje peržiūrėtą ar nepatikusį vaizdo įrašą naudotojai perjungia patys. Tuo tarpu naujoji funkcija veiks panašiai, kaip naudojantis „Netflix“ – platformoje pabaigus vienai serialo serijai, automatiškai perjungiama nauja. Taip suteikiama daugiau galimybių programėle naudotis be rankų“, – teigia J. Antropik. 

Pasak jos, panašią automatinio grojimo funkciją 2014 m. pasiūlė ir „YouTube“ platforma – joje šią funkciją naudotojai taip pat gali naudoti pasirinktinai. „TikTok“ programėlės kūrėjų teigimu, šis pokytis ne tik padės programėle naudotis patogiau, bet ir duos daugiau darbo akims bei smegenims.

„Dabar stebint vaizdo įrašus naudotojams nereikės pajudinti nei piršto. Tačiau žmonės vis dar galės panorėję perjungti kitą įrašą – galimybė slinkti ekranu nebus išjungta. Tad tie, kuriems automatinė perjungimo funkcija nepatinka, galės „scroll‘inti“ taip, kaip buvo įpratę“, – sako J. Antropik.

Ilgai lauktas atnaujinimas

Anot J. Antropik, „TikTok“ automatinio slinkimo funkcija vis dar bandoma, todėl jei dar negalite jos aktyvuoti savo programėlėje, teks šiek tiek luktelti. 

„Pasirodo, automatinio slinkimo funkcijos „TikTok“ naudotojai laukė labai ilgai. Internete galima rasti daugybę vaizdo įrašų ir straipsnių su patarimais, kokius telefono nustatymus atlikti, kad ši funkcija veiktų jų programėlėje. Daugelis tokių naudotojų grindžia šį poreikį didesnio peržiūrų efektyvumo siekiu“, – pastebi J. Antropik.

Ekspertės teigimu, norint patikrinti, ar jums ši funkcija jau prieinama, reikia ilgiau palaikyti pirštą ant bet kurio vaizdo įrašo ir ieškoti „Auto Scroll“ funkcijos. Norėdami išjungti šią funkciją, dar kartą palaikykite nuspaudę telefono ekraną ir vėl paspauskite tą pačią parinktį.

Viena dažniausiai naudojamų susirašinėjimo platformų „Facebook Messenger“ neseniai sulaukė gana svarbių atnaujinimų. Nuo šiol jos naudotojai galės išjungti funkciją, kuri parodo, ar gauta žinutė buvo perskaityta, taip pat redaguoti jau išsiųstas žinutes. Pasak Justinos Antropik, „Tele2“ skaitmeninių kanalų turinio vadovės, ši naujovė suteiks naudotojams daugiau privatumo.

Kaip išjungti „seen“ funkciją?

„Turbūt daugelis šios platformos naudotojų yra susidūrę su situacija, kai gavę žinutę į ją iškart negali ar nenori atsakyti, bet nori pamatyti jos turinį. Iki šiol perskaityti žinutes nepastebėtam buvo galima nebent ilgiau paspaudus ant susirašinėjimo atsiradusiame papildomame lange. Dabar „Messenger“ suteikia galimybę žinutę peržiūrėti taip, kad ją parašęs žmogus nematytų, ar ji buvo perskaityta. Taip sumažėja spaudimas atrašyti nedelsiant“, – sako J. Antropik.

Norint išjungti šią funkciją, reikėtų atverti „Messenger“ platformos nustatymus, tuomet spausti „Privacy & Safety“ skiltį, joje pasirinkti „Read Receipts“ ir išjungti „Show Read Receipts“ jungiklį.

Pasak J. Antropik, šis pokytis yra didelio „Messenger“ atnaujinimo dalis. Platformą valdanti technologijų įmonė „Meta“ neseniai „Messenger“ įdiegė galutinį šifravimą (angl. „end-to-end encryption“) – apsauginę funkciją, kuri neleidžia trečiosioms šalims, pavyzdžiui, pačiai „Meta“ platformai, matyti susirašinėjime esančią informaciją. Tai reiškia, kad pokalbį galės matyti tik du jame susirašinėjantys žmonės.

Slaptos žinutės ir galimybė redaguoti

„Messenger“ naudotojams jau prieinamos ir kitos funkcijos. Viena jų leis naudotojams redaguoti jau išsiųstas žinutes per 15 min. po jų išsiuntimo.

„Ši funkcija jau pažįstama tiems, kas naudojasi „iPhone“ žinutėmis „iMessage“ ir „WhatsApp“ susirašinėjimo platforma. Dabar ir „Messenger“ išsiųstas žinutes galima redaguoti po jų išsiuntimo, jei pastebėjote klaidą ar norite kitaip pakeisti turinį. Per šias 15 min. žinutę galite redaguoti tiek kartų, kiek norite, o redagavimo istorija nėra rodoma, todėl niekas negalės matyti, ką pakeitėte“, – tikina J. Antropik.

Ši funkcija veikia ir programėlėje, ir naršyklėje. Norėdami redaguoti žinutę programėlėje, ją bakstelėkite ir palaikykite, tuomet pasirinkite mygtuką „Edit“. Naršyklėje spustelėkite trijų taškų simbolį šalia žinutės, ir pasirinkite „Edit“. Atlikus pakeitimus, žinutė bus pažymėta kaip redaguota, tačiau kitas asmuo negalės pamatyti, kas joje buvo pakeista.

Be to, „Messenger“ pasiūlė ir dar vieną funkciją – slaptas žinutes, kurios išnyksta per 24 val. po susirašinėjimo. Dingstančios žinutės prieinamos visiems galutiniu šifravimu apsaugotiems pokalbiams. „Tele2“ ekspertė priduria, kad net ir naudodamiesi galutiniu šifravimu apsaugotomis žinutėmis, naudotojai vis tiek galės pranešti apie gaunamą šlamšto ar kenksmingą, įžeidžiantį turinį.

2023-ieji socialiniuose tinkluose atnešė daug pokyčių, tarp jų – žaibiškai išpopuliarėjusios programėlės „BeReal“ pakilimą ir nuosmukį, „Twitter“ tapimą „X“, mokamų „Facebook“ ir „Instagram“ versijų atsiradimą. Justina Antropik, „Tele2“ skaitmeninio turinio vadovė, sako, kad per praėjusius metus išryškėjo ir kita tendencija, kuri buvo pavadinta „fedivisatos“ (angl. „fediverse“) terminu – daugybės skirtingų socialinių tinklų gebėjimas sąveikauti tarpusavyje bei dalintis informacija. Anot jos, tai naudotojams suteikia galimybę patogiai naudotis jiems labiausiai patinkančiomis socialinėmis platformomis, net jei jų nenaudoja kiti artimi žmonės.

Būdas „išskaidyti internetą“

Prieš daugiau nei dešimtmetį internete atsirado ir vis dar kartais pasirodo nuotrauka, kurioje atvaizduojama, kaip iš JAV veikiančio skelbimų tinklalapio „Craigslist“ (kurio atitikmeniu Lietuvoje galima laikyti „Skelbiu.lt“) išsivystė atskiros sėkmingos skaitmeninės platformos. Pavyzdžiui, portalo menų ir rankdarbių skiltis tapo internetine parduotuve „Etsy“, o trumpalaikės nuomos skiltis – „AirBnB“. Taip viena ilgai rinką valdžiusi platforma išsiskirstė į daugybę mažesnių ir geresnę naudotojo patirtį sukuriančių programų.

Pasak J. Antropik, panaši tendencija jau vyksta ir su socialiniais tinklais – pernai išryškėjęs „fedivisatos“ (angliškų žodžių „federacija“ ir „visata“ junginys) terminas apibūdina siekį šias interneto platformas išskaidyti.

„Trumpai tariant, „fedivisata“ – tai tarpusavyje sujungti mažesni socialiniai tinklai, kuriuose visi gali skaityti ir rašyti tą patį turinį. Tokie decentralizuoti socialiniai tinklai dažnai lyginami su elektroniniu paštu, nes tam, kad galėtumėte bendrauti su kitais žmonėmis, jums nebūtina naudoti tos pačios platformos. Pavyzdžiui, jei aš naudojuosi „Gmail“, o jūs – „Outlook“, abi mūsų platformos žino, kas yra el. pašto adresas ir perduos laiškus nepriklausomai nuo savo skirtumų. Taip jau yra ir su kai kuriomis socialinėmis medijomis“, – sako J. Antropik.

Ekspertės teigimu, kol kas ši tendencija labiau pastebima mažesnėse užsienio platformose – susietą turinį galimą matyti tokiose platformose kaip „Mastodon“, „Pixelfed“, „Flipboard“, „Mammoth“. Vis dėlto, jos naudą jau įžvelgia ir didesni rinkos žaidėjai – socialinių tinklų milžinei „Meta“ vadovaujantis Markas Zuckerbergas pripažino, kad prijungti naująją „Threads“ programėlę į „fedivisatą“ būtų geras sprendimas. Be to, naudojantis „Instragram“ jau galima matyti, ką jūsų sekami žmonės rašo „Threads“, taip pat galimybę tuo pačiu turiniu iškart dalintis „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose, o pastarojoje net matyti „Facebook“ surinktas peržiūras.

Įvardija kelias naudas

Iš pirmo žvilgsnio tai, kad vietoje „Snapchat“, „Instagram“ ar „X“ programėlių atsiras dar šimtas jų funkcijas imituojančių platformų, gali atrodyti painu ir nereikalinga, tačiau ekspertai įžvelgia net kelias tokio pokyčio naudas. Pirmiausiai, naudotojams nebereiktų turėti daugybės prisijungimo vardų, skirtingų profilių, iš naujo skirtingose platformose sekti norimus žmones. Visa ši informacija priklausytų pačiam naudotojui ir jis pats galėtų ja naudotis savo nuožiūra. 

„Tai būtų galima pavadinti laisvosios rinkos požiūriu į socialinius tinklus. Vienintelis būdas laimėti „fedivisatoje“ – sukurti geriausią produktą. Dabar kiekviena socialinė medija yra atskira visata. Vienintelis būdas pamatyti „Facebook“ įrašus – prisijungti prie „Facebook“, sutikti su jos taisyklėmis, prisitaikyti prie jos estetikos, funkcijų, algoritmo ir verslo modelio. Tai šiuolaikiniam vartotojui jau nebėra gera patirtis, nes žmonės nori jaustis taip, tarsi jų socialiniai ryšiai ir turinys priklausytų jiems, o ne vienai bendrovei, kuri gali išnykti ar pakeisti savo kryptį taip, kaip tai pernai padarė „Twitter“, – pastebi J. Antropik. 

Ji priduria, kad „fedivisatoje“ užuot bandęs nuo nulio sukurti kitą visa apimantį socialinį tinklą, kūrėjas gali pasirinkti vieną ar kelias jo funkcijas ir pabandyti jas patobulinti. Vartotojams atsiranda daugiau galimybių pasirinkti mėgstamą programėlę – arba dvi, arba du šimtus – per kurią matys norimą turinį, nes viskas remiasi vienu pranešimų rinkiniu ir atviru draugų bei sekėjų tinklu.

„Išryškėjęs 2023-aisiais, šis pokytis, panašu, tęsis ir šiemet. Kaip greitai jį pastebėsime kasdienybėje, priklausys ir nuo mūsų noro išbandyti bei kurti naujoves, ir nuo tokių rinkos milžinių, kaip „Meta“ pastangų prisitaikyti prie besikeičiančių vartotojų poreikių“, – sako „Tele2“ socialinių medijų turinio vadovė.

Turbūt būtų sunku rasti žmogų, kuris nėra bent kartą girdėjęs britų grupės „Wham!“ kūrinio „Last Christmas“, tapusio savotišku žiemos himnu. Vis dėlto, kai kurie socialinių tinklų naudotojai užsibrėžė tokį tikslą įgyvendinti. Pasak Justinos Antropik, „Tele2“ skaitmeninio turinio vadovės, tokiose platformose kaip „TikTok“ gruodį plito iššūkis „Whamageddon“, kurio pagrindinis tikslas – šventiniu laikotarpiu nei karto neišgirsti šios dainos. 

Tęsia tradiciją

Nuo išleidimo 1984 metais iki dabar kultinės grupės „Wham!“ daina „Last Christmas“ karaliauja kalėdinių dainų topų viršūnėse ir yra vienas žinomiausių šventinių kūrinių pasaulyje. Nors kai kuriems daina asocijuojasi su pakilia šventine nuotaika, kitiems pradėjo įgristi. 

Nors atsirado dar anksčiau, mintis kalėdiniu laikotarpiu vengti „Last Christmas“ pradėta populiarinti dar 2010 m. viename internetiniame forume. Tuomet idėjos autoriai sugalvojo iššūkį nei karto neišgirsti šios dainos iki pat gruodžio 31 dienos.

„Prasidėjęs kaip pokštas viename forume, iššūkis netruko susilaukti dėmesio visame pasaulyje – jį kasmet žaidžia tūkstančiai žmonių ir net yra sukurtas oficialus žaidimo tinklalapis. Dažniausiai jis trunka iki Kalėdų, tačiau dalis žmonių jį tęsia iki pat Naujųjų Metų. Šiemet žaidimą dar labiau išpopuliarino „TikTok“ platforma, kurioje visą gruodį plinta grotažymė „Whamageddon“ – ja žymimi vaizdo įrašai, kuriuose žmonės pasiskelbia apie pralaimėjimą ir kur išgirdo taip vengtą dainą“, – sako J. Antropik.

Pasak jos, žaidimą kiek palengvina tai, kad pralaimėti galima tik išgirdus dainos originalią versiją, o perdainuoti kūriniai nesiskaito. „Visai galimas daiktas, kad net to patys nežinodami šį iššūkį šiemet jau pralaimėjote. Bet visuomet galite pasiruošti kitiems metams – nepanašu, kad ši daina kada nors pasitrauks iš klausomiausių topų“, – pastebi J. Antropik.

Pokštas sukėlė pyktį

Gruodžio pradžioje Didžiojoje Britanijoje nutiko įvykis, papiktinęs daugybę „Whamageddon“ dalyvių. Į Northamptono mieste vykusias futbolo varžybas susirinko daugiau nei 7 tūkst. sirgalių, kuriems linksminti per pertrauką buvo pasamdytas DJ.

„Norėdamas papokštauti, jis sugrojo originaliąją „Last Christmas“ versiją, taip priversdamas visus iššūkio dalyvius, buvusius stadione, pralaimėti. Tiesa, už šį akibrokštą jam vėliau teko viešai atsiprašyti – jis sulaukė daugybės pasipiktinusių žmonių žinučių, kuriems šis įvykis visai nepasirodė juokingas“, – sako J. Antropik.

Lapkričio 16-tąją visame pasaulyje minima tarptautinė tolerancijos diena. Mykolas Kriščiūnas, „Jaunimo linijos“ psichologas ir Kauno padalinio vadovas, sako, kad netolerantišką elgesį lemia vidinis nesaugumas, bet toleranciją galima ir ugdyti. Pagarbaus elgesio su aplinkiniais vaikus turėtų pirmiausia skatinti šeimos ir mokyklos aplinka. Donatas Drakickas, „Tele2“ produkto vadovas, priduria, kad su netolerancija susiduriama ir skaitmeninėje erdvėje, tačiau joje yra būdų filtruoti žalingą turinį, galintį turėti neigiamų pasekmių emocinei sveikatai.

Netoleranciją iššaukia kelios priežastys

Anot psichologo, netoleranciją kitų atžvilgiu gali iššaukti kelios priežastys. „Viena jų – patirtis. Moksliniai tyrimai sako, kad vienas iš esminių tolerancijos formavimosi būdų – susidūrimas su žmonių skirtingumu įvairiose kultūrose ar socialinėse situacijose. Žmonėms, mažiau susidūrusiems su skirtingumu, tolerancija kaip savybė gali būti svetimesnė“, – sako M. Kriščiūnas.

Tolerancijos trūkumas taip pat gali būti siejamas su vidiniu nesaugumu, priduria ekspertas: „Galvojimas, kad skirtingi žmonės pakenks man ar mano artimiesiems, gali kelti nerimą, kas skatina ir specifinio požiūrio formavimąsi. Galiausiai tai gali būti kultūrinės priežastys. Augant ir gyvenant kultūroje, kurioje yra skatinamas vienodumas ir vienalytiškumas, skatinama diskriminacija, natūralu, kad tolerancija gali būti sunkiau pasiekiama.“

Sutinkama ir skaitmeninėje erdvėje

Netolerancijos apraiškas kitų atžvilgiu itin dažnai galima pastebėti skaitmeninėje erdvėje, o ypač – socialiniuose tinkluose. M. Kriščiūnas sako, kad labiausiai atpažįstama netolerancija pasireiškia per kalbą: įžeidinėjimus, skaudinančius epitetus, grasinimus, smurto skatinimus, bet gali būti ir paslėpta. 

„Kartais nebesusimąstome, kad gyvename tam tikruose socialiniuose burbuluose, ypač socialiniuose tinkluose. Toks gyvenimas dažnai yra patogus, ir kartu sukeliantis sunkumų tuomet, kai susiduriame su žmonėmis ar požiūriais, kurie yra ypač nutolę nuo mūsiškių. Internete žmonės neretai pasislepia už anonimiškumo ir gali drąsiai ir viešai negerbti kitokių žmonių, gyvenimo būdų, požiūrių. Pagalvoti apie šias rizikas yra vertinga“, – pataria psichologas.

Anot jo, gyvo bendravimo metu galima gyvai matyti kito žmogaus reakcijas į ištartus žodžius ir poelgius, kas taip pat leidžia koreguoti savo elgesį dabar ir čia, žinant, kad kitą žeidžiame ar kitaip paveikiame.

Toleranciją galima ugdyti

M. Kriščiūno teigimu, tolerancijos gyvenime labiau išmokstama nei įgyjama: „Vaikai, susiduriantys su skirtingomis aplinkomis ir gyvenimo bei žmonių skirtingumu, turi didesnę tikimybę ugdytis toleranciją, priimti skirtingus požiūrius, elgesius tiek realybėje, tiek skaitmeninėje erdvėje. Kalbant apie vaikus, ypač svarbi yra šeimos bei mokyklos aplinka, tačiau visuomeninis ir kultūrinis kontekstas paveikia kiekvieną iš mūsų, tad turime suprasti, kad pavyzdžiais tiek vaikams, tiek vieni kitiems esame kasdien.“

Psichologui antrina ir Donatas Drakickas, „Tele2“ produkto vadovas, kuris priduria, kad apie pagarbų ir tolerantišką elgesį internete su vaikais turėtų pasikalbėti tėvai. Šių metų pradžioje „Tele2“ Lietuvoje atliktas tyrimas parodė, kad net 7 iš 10 tėvų mano, jog internetas nėra saugi aplinka vaikui.

„Dažniausiai internete vaikai su netolerancija gali susidurti socialiniuose tinkluose, todėl tėvams patartina sekti vaiko veiklą programėlėse – periodiškai patikrinti, su kuo vaikas bendrauja, pakalbėti apie tai, kaip atpažinti patyčias bei pačiam nebūti jų iniciatoriumi“, – pataria D. Drakickas.

Jis priduria, kad tėvai turi galimybę vaikus nuo įvairių grėsmių internete apsaugoti papildomai. Pavyzdžiui, „Tele2“ tinklo lygmeniu įdiegta apsauga suteikia tėvams galimybę blokuoti netinkamą turinį, pavyzdžiui, nustatyti, kad neveiktų tam tikri socialiniai tinklai, būtų užblokuota prieiga prie pornografinio turinio ir kitų žalingų svetainių. Be to, paslauga automatiškai aptinka kenkėjiškus puslapius ir akimirksniu užblokuoja prieigą prie jų. Neseniai interneto apsaugos paslaugą „Tele2“ nemokamai padovanojo visoms Lietuvos mokykloms, besinaudojančioms operatoriaus interneto paslaugomis. 

Gali turėti pasekmių

Pasak M. Kriščiūno, tiek realiame gyvenime, tiek skaitmeninėje erdvėje, kai kuriais atvejais netolerancija gali peraugti į įžeidinėjimą, engimą, smurtą. Tai žmogui turi rimtas pasekmes – skatina užsidaryti, žmonės neretai izoliuojasi nuo savo aplinkos ir net artimųjų, didėja nuolat jaučiamas nesaugumas ir nerimas. „Kalbant iš platesnės perspektyvos, netolerancija visuomenėje gali skatinti susiskaldymą, kas vėliau perauga į sunkiau išsprendžiamas sociologines ir psichologines problemas, taip pat ir konfliktavimą, smurtą“, – teigia M. Kirščiūnas.

Psichologas pabrėžia, kad įžeidinėjamas ar kitaip žeidžiamas žmogus neturėtų kentėti. Patartina įvertinti, ar su netolerantišku žmogumi yra būdų susitarti – kartais žmonės elgiasi žeidžiančiai ir nemaloniai nesuprasdami, kad taip elgiasi. 

„Jeigu toks kalbėjimasis nepadeda, gali tekti nuo situacijos ar paties žmogaus atsitraukti trumpesniam ar ilgesniam laikui. Svarbu sekti savo emocijas – net jeigu žmogus sakosi nieko blogo neturintis omenyje, jei mes jaučiamės įskaudinti, vadinasi, tas skausmas yra tikras. Tokiose situacijose yra labai reikšminga kitų žmonių parama, palaikymas – ar tai būtų priimantys artimieji, ar daugybę skirtingų patirčių girdėję ir priimti pasiruošę „Jaunimo linijos“ savanoriai. Saugi ir rami aplinka gali tapti priešnuodžiu tai aplinkai, kuri mums kenkia“, – sako M. Kriščiūnas.

Pasak jo, suderinti skirtingus požiūrius ir palaikyti pagarbų dialogą, skatinant toleranciją, pirmiausiai padeda atvirumas ir sąžiningumas. Suprasdami, kad visi turi skirtingus požiūrius ir skirtingas gyvenimo patirtis, žmonės gali atviriau bendrauti su kitais.