Cpu.lt naujienas galima perpublikuoti tik gavus raštišką administracijos sutikimą. Nebijokit, paprašykit, mes draugiški :) Jei vis dėl to nuspręsite "biški pavogti", būsim priversti imtis teisinių priemonių.
+(370) 684-97070
info(eta)cpu.lt
Balandis 28, 2024
Pasaulinės statistikos duomenimis, mobiliųjų įrenginių vartotojai vidutiniškai socialiniuose tinkluose kasdien praleidžia beveik 3 valandas. Šiandien internete viešiname kone kiekvieną savo gyvenimo akimirką, investuojame savo jėgas ir laiką į turinį socialiniuose tinkluose, o kai kurie iš to sugeba ir užsidirbti. Tačiau, ar visuomet įvertiname mūsų pačių viešai pateiktos informacijos įtaką savo reputacijai?
Pusė paauglių nesirūpina savo reputacija internete
Daugiau nei pusė tūkstančio 14–18 m. jaunuolių vasarą dalyvavo kompanijos „Samsung“ atliktoje apklausoje. Beveik 50 proc. moksleivių patvirtino tinkamai neįvertinantys savo pačių internete viešinamo turinio.
Socialiniuose tinkluose moksleiviai viešai dalinasi savo darytomis nuotraukomis, vaizdo įrašais, laisvai reiškia nuomonę ir nevaržomai komentuoja po kitų įrašais. Tačiau dažnai pamiršta, kad tai, kas patenka į elektroninę erdvę, lieka joje amžinai.
„Tai jog beveik pusė jaunuolių tiesiog pasikliauja savo intuicija ir neįvertina, kad viešinamas turinys daro tiesioginę įtaką jų reputacijai, tikrai stebina. Šiandien, kai visi praktiškai gyvename socialiniuose tinkluose ir kiti gali matyti visą viešai paskelbtą informaciją, matome, kad šioje vietoje dar reikia šviesti jaunimą“, – sako „Samsung“ skaitmeninių įgūdžių lavinimo programos moksleiviams „Skaitmeninis moksleivio IQ“ vadovė Eglė Tamelytė.
Tyrimas taip pat rodo, kad paaugliai tinkamai nesirūpina ne vien savo, bet ir kitų reputacija. Nors 63 proc. apklausoje dalyvavusių moksleivių sako, kad bendraudami internete vadovaujasi taisykle nesielk su kitu taip, kaip nenorėtum, kad elgtųsi su tavimi, vis tiek net 64 proc. jų nedaro nieko, kai mato, kad kito asmens pasidalintas turinys yra užgaulus, nepagarbus ar kitaip trikdantis.
Visuomet galvokite apie pasekmes
Tad kaip reikėtų elgtis socialiniuose tinkluose, kad nesugriautume savo reputacijos? Bent jau kelis kartus apsvarstykite, ar tikrai verta dalintis būtent ta nuotrauka ar vaizdo įrašų, publikuoti savo nuomonę ar komentuoti po kito asmens įrašu. Visuomet pagalvokite, ar tam tikra informacija nepakenks nei jūsų, nei kito žmogaus reputacijai.
Beveik 200 tūkst. sekėjų „Instagram“ paskyroje turinti drabužių kūrėja Sinoma Nainė sako, kad prieš kažką paskelbiant viešai ar rašant komentarą, ji pagalvoja, kokias pasekmes tai gali atnešti.
„Man labai svarbu tai, kad žmonės mane matytų tokią, kokia aš esu, tačiau visada prieš ką nors publikuodama, rašydama ar keldama įrašus į „Instagram story“ galvoju apie savo reputaciją. Aš pati vadovaujuosi taisykle, kad visada prieš kažką paskelbiant ar rašant komentarą reikia numatyti 5 arba 10 žingsnių į priekį“, – pataria S. Nainė.
Pagrindinis kriterijus, kuriuo bendraudama su savo sekėjais vadovaujasi žinoma moteris – nuoširdumas ir atvirumas. „Bendraujant socialinėje erdvėje reikia visada išlikti savimi, bet niekada neleiskite lipti sau ant galvos. Turėti savo nuomonę taip pat yra labai gerai, bet ji visuomet turi būti argumentuota“, – sako S. Nainė.
Ko nepatartina daryti socialiniuose tinkluose?
Reikėtų nepamiršti ir to, kad socialinius tinklus linkę peržiūrėti galbūt būsimi darbdaviai, kuriems tam tikri juokeliai ar nuotraukos gali nepatikti. Viskas, ką paviešinate gali pakenkti jūsų įvaizdžiui. Nėra paslaptis, kad siautulingų vakarėlių vaizdai socialinio tinklo paskyroje gali sugadinti jūsų reputaciją.
„Patarimų, ką galima, o ko nepatartina skelbti socialiniuose tinkluose, moksleiviai gali rasti programos „Skaitmeninis moksleivio IQ“ interneto svetainėje. Jaunuoliams svarbu ne tik tobulinti bendravimą virtualioje erdvėje, tačiau ir sužinoti, kaip apsaugoti savo duomenis ar nepažeisti autoriaus teisių. Socialiniuose tinkluose reikia elgtis taip pat atsakingai, kaip ir realiame pasaulyje“, – kalba E. Tamelytė.
Taip pat bet ką publikuojant viešai reikėtų atsižvelgti į savo rašybą ir gramatiką, visuomet įvertinti informaciją ir patikrinti, ar ji nėra klaidinga. Juo labiau, reikėtų nepamiršti ir to, kad negalite kelti kitų žmonių nuotraukų be jų sutikimo – tai gali užtraukti teisinę atsakomybę. Nepamirškite pagalvoti ir prieš ką nors komentuodami – kitų nuomonės smerkimas ar pašaipos taip pat gadina jūsų gerą įvaizdį.
Jau šį savaitgalį minėsime 9-ąjį vieno populiariausių pasaulyje socialinių tinklų „Instagram“ gimtadienį. Šia proga, technologijų ekspertai dalijasi šio tinklo sukūrimo detalėmis, atskleidžia, kas yra instagramiškiausi miestai ir maistas, o kas – turi didžiausią sekėjų būrį.
Jūsų dėmesiui – Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, pristato 6 įdomybes apie „Instagram“ tinklą ir jo vartotojus.
1. Pradžia: kas bendro tarp „Instagram“ ir „Foursquare“?
Pirmasis „Instagram“ prototipas vadinosi „Burbn“ ir buvo skirtas vartotojams dalintis savo realiu laiku lankomų vietų žymėmis su draugais. Tačiau platformos kūrėjai Kevin Systrom ir Mike Krieger greitai suprato, jog jų produktas pradeda priminti rinkoje tuo metu jau įsitvirtinusią programą „Foursquare“ ir nusprendė daugiau dėmesio skirti mobiliajai fotografijai.
Beje, iš pradžių kasdienėmis akimirkomis dalintis skirtą tinklą norėta pavadinti „Codename“, tačiau prieš pat paleidžiant jį į rinką, platforma buvo pervadinta į originalųjį „Instagram“. Šis pavadinimas buvo sudarytas sujungus du terminus – „Instant camera“ (liet. momentinis fotoaparatas) ir „Telegram“ (liet. telegrama).
2. Netobula pirmoji nuotrauka
Pirmąją nuotrauką į „Instagram“, keliais mėnesiais anksčiau nei ši platforma pradėjo veikti oficialiai, įkėlė vienas iš tinklo įkūrėjų K. Systrom. Šis kadras buvo papildytas užrašu „test“ (liet. testas, bandymas) ir redaguotas su iki šiol egzistuojančiu filtru „X-PRO2“.
Nuotraukoje matyti auksaspalvis retriveris, nufotografuotas Todos Santos miestelyje, Meksikoje, šalia tako užkandinės „Tacos Chilakos“, ir... netyčia į kadrą patekusi K. Systrom merginos pėda. Vėliau „Instagram“ įkūrėjas teigė, kad jei būtų žinojęs, jog šis kadras taps istoriniu, jį fotografuodamas būtų pasistengęs labiau.
Minėtą nuotrauką galite pamatyti čia: https://www.instagram.com/p/C/?utm_source=ig_embed
3. „Instagram“ ir skaičiai
Skaičiuojama, kad 90 proc. visų „Instagram“ vartotojų sudaro žmonės iki 35-erių metų, tuo tarpu aktyviausi jų yra 18–24 metų amžiaus. Nustatyta, kad vidutiniškai vartotojai šiame socialiniame tinkle praleidžia apie 53 min. per dieną, o tai – tik 5 min. mažiau nei vidutiniškai praleidžiama „Facebook“.
Į „Instagram“ kiekvieną dieną yra įkeliama daugiau nei 100 mln. nuotraukų, o jos surenka daugiau nei 3,5 mlrd. „patinka“ paspaudimų. Didelę jų dalį surenka vadinamieji influenceriai, kurių – vis daugėja. „Influencer DB“ atlikto tyrimo duomenimis, anketos, turinčios daugiau nei 15 tūkst. sekėjų, sudaro net 39 proc. visų „Instagram“ paskyrų skaičiaus.
4. Meilė, pica ir Londonas
Daugelis „Instagram“ vartotojų, siekdami didesnio pasiekiamumo ir kitų vartotojų įsitraukimo, naudoja įvairias grotažymes. Šiais metais populiariausių grotažymių dešimtukas yra: #love, #instagood, #photooftheday, #fashion, #beautiful, #happy, #cute, #tbt , #like4like ir #followme.
Tuo tarpu dažniausiai „Instagram“ tinkle šiemet fotografuojamas maistas buvo pica, mėsainiai, sušiai, didkepsniai ir prancūziški migdoliniai pyragaičiai „Macarons“. Egzistuoja ir „instagramiškiausi“ pasaulio miestai. Tokiais jau keletą metų iš eilės yra tituluojami ir daugiausiai grotažymių sulaukia Londonas, Paryžius, Niujorkas, Dubajus ir Stambulas.
5. Populiariausių „Instagram“ nuotraukų TOP 3
2019 m. populiariausios ir daugiausiai „like“ paspaudimų (daugiau nei 53,8 mln.) surinkusios nuotraukos visame „Instagram“ tinkle titulą turi... kiaušinis. Jo nuotrauka buvo įkelta kaip iššūkis visiems „Instagram“ vartotojams drauge siekti pasaulio rekordo ir „patinka“ skaičiumi aplenkti tuo metu pirmavusią JAV įžymybės Kylie Jenner ir jos naujagimės dukros nuotrauką.
Beje, minėta K. Jenner žinutė šiuo metu patenka į antrąją populiariausių „Instagram“ nuotraukų vietą – ji yra surinkusi daugiau nei 18,6 mln. paspaudimų „patinka“. Tuo tarpu trečiąją vietą užima paskutinioji šiame tinkle reperio „XXXTentacion“ publikuota žinutė prieš jo mirtį 2018 m birželį.
Išvyskite populiariausias „Instagram“ nuotraukos:
1 vieta: https://www.instagram.com/p/BsOGulcndj-/
2 vieta: https://www.instagram.com/p/Be3rTNplCHf/?utm_source=ig_embed
3 vieta: https://www.instagram.com/p/Bi-hISIghYe/?utm_source=ig_embed
6. Sekamiausios „Instagram“ paskyros
Populiariausios „Instagram“ paskyros turi milijonus sekėjų. Įdomu tai, jog jų daugiausiai turi paties „Instagram“ tinklo profilis (314 mln. sekėjų), antroje vietoje – futbolininkas Christiano Ronaldas (185 mln.), trečioje – dainininkė Ariana Grande (165 mln.), ketvirtoje – aktorius Dwayne Johnsonas (158 mln.), o penktoje – Selena Gomez (157 mln.).
Savo sekėjų bazę augina ne tik įžymybės, bet ir įvairūs prekių ženklai. Populiariausių penketuke dominuoja mados ir grožio rinkos atstovai: „Nike“ (93,5 mln. sekėjų), „Victoria‘s Secret“ (68,8 mln.), „Huda Beauty“ (39,3 mln.), „Gucci“ (37 mln.) ir „Chanel“ (36,9 mln.).
Remiantis naujausio tyrimo duomenimis, kurį Kaspersky atliko Baltijos regiono šalyse[1], 31 proc. latvių, 29 proc. estų ir 25 proc. lietuvių pripažįsta, kad įsilaužimas į jų asmenines socialinių tinklų paskyras yra daug blogiau nei namo apiplėšimas ar automobilio vagystė.
Nepaisant to, kad šio regiono vartotojams socialinių tinklų paskyros yra labai vertingos, tyrimas parodė, jog dėl savo neatsargių veiksmų jie gali tapti lengvais kibernetinių nusikaltėlių taikiniais. Pavyzdžiui, 35 proc. vartotojų mobiliuosiuose įrenginiuose nenustato prieigos slaptažodžio, 44 proc. dalinasi prieigos raktu su kitais asmenimis, daugiau nei pusė yra paskelbia savo asmeninius duomenis mažiausiai 5 tinklalapiuose, o 75 proc. savo įrenginiuose neatsijungia nuo socialinių tinklų paskyrų.
Toks neatsargus elgesys gali sukelti daug problemų. Įsilaužę į socialinės žiniasklaidos svetaines, pavyzdžiui, Facebook ar LinkedIn, kibernetiniai nusikaltėliai gali paskelbti komentarus ar vaizdus, kuriais siekiama pakenkti asmens reputacijai, arba dar blogiau –pasisavinti aukos tapatybę.
„Didžiąją dalį nepageidaujamų pasekmių lemia blogi vartotojų įpročiai. Daugelis jų mano, kad pavojai, kuriuos jie gali patirti, kai naudojasi socialiniais tinklais, yra nepakankamai svarbūs, – pabrėžė Andis Steinmanis, Kaspersky atstovas Baltijos regione, ir pridūrė: – Tiesą sakant, atrodo, kad dauguma savo gyvenimą padalina į dvi skirtingas dalis, ir nesuvokia, kad tai, ką jie veikia internete, taip pat daro įtaką jų realiam gyvenimui.“
Todėl kas penktas Baltijos šalių vartotojas yra nukentėjęs nuo kibernetinių įsilaužimų. Estijoje šis skaičius dar didesnis (23 proc.). O Latvijoje ir Lietuvoje su tuo susidūrė 14 proc. vartotojų.
Kad jūsų socialinių tinklų paskyros būtų saugios, Kaspersky rekomenduoja atlikti keletą paprastų veiksmų:
- socialinių tinklų paskyroms pasirinkite tik stiprius slaptažodžius ir reguliariai juos keiskite;
- nenaudokite to paties slaptažodžio daugiau nei vienai svetainei ar paslaugai;
- neatidarinėkite nežinomų failų, nes jie gali būti kenkėjiški;
- nespaudinėkite nuorodų, kurias gaunate iš nežinomų šaltinių (elektroniniuose laiškuose, trumpųjų pranešimų programėlėse ar socialiniuose tinkluose);
- nepasitikėkite įtartinais žmonėmis, kurie už jūsų asmeninius duomenis žada kažką naudingo, ir neatskleiskite per daug informacijos apie save;
- pradėkite naudoti patikimus saugumo sprendimus, kurie gali sumažinti privatumo pažeidimų riziką, pavyzdžiui, „Kaspersky Security Cloud“ ir „Kaspersky Total Security“.
„Kaspersky“ – tai 1997 m. įkurta tarptautinė kibernetinio saugumo bendrovė. „Kaspersky“ sukauptos žinios ir patirtis padeda kurti novatoriškus saugumo sprendimus ir paslaugas, kurie užtikrina viso pasaulio verslo, ypatingos svarbos infrastruktūrų, vyriausybių ir vartotojų saugumą. Platų „Kaspersky“ bendrovės portfelį sudaro pažangiausi galinių įrenginių apsaugai skirti produktai ir daugybė specializuotų saugumo sprendimų bei paslaugų, skirtų kovoti su sudėtingomis ir nuolat evoliucionuojančiomis kibernetinėmis grėsmėmis. „Kaspersky“ technologijos saugo daugiau nei 400 mln. vartotojų ir 270 tūkst. verslo klientų. Norėdami sužinoti daugiau, skaitykite www.kaspersky.com.
„Facebook“, „Facebook Messenger“ ir elektroninis paštas – tai programėlės, be kurių daugiausiai lietuvių neištvertų nei vienos dienos. Kasdien naudojamų ir žmonėms itin reikalingų programėlių sąraše atsidūrė ir daugiau gerai žinomų pavadinimų, tokių kaip „YouTube“, „Instagram“, „Viber“, „Google Maps“, „WhatsApp“ ir kitos. Šias tendencijas atskleidė „Telia“ užsakymu atlikta internetinė Lietuvos gyventojų apklausa.
„Vis daugiau žmonių sunkiai įsivaizduoja savo dieną be išmaniojo telefono ir jame esančių programėlių, kurios padeda plėsti akiratį, bendrauti su draugais ir artimaisiais, sužinoti paskutines naujienas, orų prognozes ir kitą juos dominančią informaciją. Tai taip pat rodo, kad mobilusis internetas žmonėms tapo savaime suprantamu, kasdieniu dalyku – visos programėlės, kurias jie įvardijo kaip būtiniausias, naudoja mobiliuosius duomenis“, – pastebi Giedrė Kaminskaitė-Salters, „Telia“ tiesioginių ir skaitmeninių kanalų vadovė.
Tiesa, tarp išmaniųjų telefonų savininkų buvo ir tokių, kurie neturi populiariausių programėlių, bet tokių žmonių – tik 7 procentai.
Daugiausiai, net 48 proc. apklaustųjų, nurodė, kad nei dienos neištvertų be „Facebook“, 38 proc. – be „Facebook Messenger“, o 33 proc. – be elektroninio pašto programėlės. Į reikalingiausių programėlių sąrašą taip pat pateko bankų aplikacijos (18 proc.), „YouTube“ (14 proc.), orų programėlės (12 proc.) ir „Instagram“. Pastaroji programėlė ypač svarbi 18–29 metų amžiaus respondentams.
Apklausos dalyvių pasiteiravus, kokią programėlę jie pirmiausia įsijungia ryte, daugiausiai žmonių, 32 procentai, įvardijo tą pačią „Facebook“, antroje vietoje liko el. paštas (17 proc.), trečioje – orų programėlė (15 proc.). Taip pat daug žmonių rytais pirmiausia patikrina, ar gavo naujų žinučių į „Facebook Messenger“ (13 proc.), įsijungia naujienų portalų programėles (5 proc.) ar savo mėgstamą žaidimą (4 proc.).
Jauniausi apklausos dalyviai, nuo 18 iki 29 metų, dažniau nei kiti rytais įsijungia „Facebook Messenger“ ir „Instagram“ programėles, vyriausi (50–60 metų) – tikrina orų prognozes ir el. paštą.
Beje, nors banko programėles daug žmonių įvardijo kaip vienas svarbiausių, rytais tikrinti savo sąskaitos likučių ar atlikti pavedimų jie neskuba – šios programėlės nebuvo įvardintos tarp tų, kurias žmonės įsijungia vos atsikėlę. Tik pavieniai respondentai iš pat ryto telefone įsijungia ir „YouTube“, interneto naršyklę, socialinius tinklus „Pinterest“ ar „LinkedIn“.
„Dažnas iš mūsų telefone turime po kelias dešimtis programėlių, bet tik keletas jų mums yra svarbiausios ir ši apklausa išskyrė būtent jas. Pirmenybę žmonės teikia socialiniams tinklams, bendravimui su draugais ir artimaisiais – juk ir pačių telefonų pirminė paskirtis buvo būtent tokia. Taigi, keičiasi tik būdai ir priemonės“, – sako G. Kaminskaitė-Salters.
Gyventojų apklausą apie mobiliuosius telefonus ir jų pasirinkimą „Telia“ užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Kantar“. Apklausa buvo vykdoma internetu šių metų vasarį, o joje dalyvavo 1 018 respondentų (18–60 metų amžiaus) iš visos Lietuvos.
