Login to your account

Username *
Password *

Daugiausiai dezinformacijos apraiškų Lietuvos gyventojai pastebi socialiniuose tinkluose, rodo tyrimų bendrovės „Spinter“ vykdyta reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa, atlikta Vyriausybės kanceliarijos užsakymu. Dauguma respondentų taip pat mano, kad socialinių tinklų valdytojai į dezinformaciją nereaguoja tinkamai – jų veiksmai užkardant ir paneigiant dezinformaciją nėra pakankami.

Apklausa praėjusių metų pabaigoje atlikta siekiant geriau suprasti šalies gyventojų susidūrimo su dezinformacija patirtis, gilesnio dezinformacijos paplitimo ir poveikio pažinimo, Nacionaliniam krizių valdymo centrui (NKVC) nuo 2023 m. pradžios pradėjus koordinuoti šalies institucijų veiklą informacinių grėsmių prevencijos ir užkardymo srityje.

„Tiek nacionalinės priemonės, kuriant konsoliduotą šalies institucijų ekspertinį dezinformacijos analizės modelį ir generuojant atsako veiksmus, tiek kartu su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija steigiamo mokymų centro, suteiksiančio galimybę EBPO ir šalių partnerių tarnautojams mokytis tarpusavyje ir stiprinti gebėjimus atpažįstant neteisėtas užsienio įtakas, mažinant jų žalingą poveikį, užkertant joms kelią bei kovojant su dezinformacija, padės Lietuvai ir užsienio partneriams geriau pasirengti tokių šalių agresorių kaip Rusija keliamoms grėsmėms“, – pažymi LR Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė.

Vienas iš NKVC prioritetinių darbų 2024 m. – įtvirtinti ir tobulinti vieningą duomenų formato metodologija ir pažangiais technologiniais sprendimais paremtą Informacinių incidentų stebėsenos ir analizės modelį. Jis apjungs 10-ies institucijų valdomus duomenis ir įžvalgas apie informacines grėsmes Lietuvai bei padės padidinti informacinių grėsmių prevencijos ir užkardymo efektyvumą. Šis visuomenės nuomonės tyrimas yra vienas vertingų įrankių, leidžiančių sistemiškiau vertinti dezinformacijos žalą nacionaliniam saugumui, kartu su kitais visuomenės nuomonės tyrimais jis leidžia susidaryti dezinformacijos vartojimo ir paveikumo žemėlapį.

Remiantis tyrimo duomenimis, 65 proc. respondentų niekada nesinaudoja dezinformaciją skleidžiančiais Rusijos ir Baltarusijos kanalais, tik 8 proc. tyrime dalyvavusiųjų teigė kasdien ar bent kartą per savaitę naudojantys šiuos kanalus.

63 proc. apklaustųjų atsakė daugiausia melagienų pastebintys socialiniuose tinkluose. Tokia pat dalis mano, kad socialiniai tinklai (jų valdytojai) tinkamai nereaguoja į dezinformaciją, t. y. vykdo jos paneigimą bei užkardymą visiškai netinkamai (25 proc.) arba greičiau netinkamai (38 proc.).

Lietuvos gyventojai labai aiškiai indikavo socialinius tinklus kaip dažniausiai dezinformacijos išnaudojamą kanalą. Ir nors jų platformos pačios nėra dezinformacijos autoriais ar informacinių incidentų operacijų vykdytojais, tai neužkerta kelio dezinformacijos sklaidai.

Tyrimo rezultatai rodo, jog piliečiai dezinformaciją pastebi gana dažnai. Net 44 proc. apklaustųjų pažymėjo kartą per savaitę ir dažniau pastebintys pranešimus ar žinutes žiniasklaidoje arba socialiniuose tinkluose, kurie, jų manymu, yra dezinformacija. Tyrime dalyvavusieji pažymėjo, kad dažniausiai dezinformaciją pastebi žinutėse apie karą Ukrainoje (15 proc.), COVID-19 ir skiepus (8 proc.) bei Izraelio ir „Hamas“ karą (5 proc.).

Tyrimas taip pat parodė, kad Lietuvos gyventojai gana gerai vertina savo įgūdžius atpažinti dezinformaciją – 44 proc. apklaustųjų teigė labai gerai arba gerai gebantys atpažinti tikslingai skleidžiamas melagingas žinias, o 29 proc. savo gebėjimą atpažinti dezinformaciją vertina vidutiniškai.

Vykdant tyrimą apklausta 1015 respondentų nuo 18 iki 75 metų, apklausa vykdyta visos šalies mastu.

Metų pradžioje prasidėjusi masiškiausia dezinformacinė ataka su vieninteliu tikslu – vilioti pinigus iš patiklių gyventojų – toliau plinta Baltijos šalyse ir Lenkijoje, rodo „Debunk.org“ tyrimas. Savo veiklai sukčiai pasitelkia vis platesnį žinomų visuomenės veidų ratą – nuo pramogų pasaulio žvaigždžių, iki sportininkų ir Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos prezidentų bei premjerų.    

„Tai, kad į dezinformacijos ir diskreditavimo kampaniją įtraukiami pirmieji valstybių asmenys, tampa ir nacionalinio saugumo bei tarptautinio valstybių reputacijos klausimais, – sako „Debunk“ vadovas Viktoras Daukšas. – Socialinių tinklų platformos neturi jokių saugiklių, kurie neleistų nusikaltėliams apsimetinėti dideliais prekės ženklais, tokiais kaip „Ignitis“, „Orlen Lietuva", ar išnaudoti valstybės vadovų nuotraukas ar video. Turint omenyje kitąmet artėjančius trejus rinkimus, tai yra didelė grėsmė, kuria gali pasinaudoti Lietuvai nedraugiški veikėjai.“

„Debunk“ fiksuoja, kad socialiniuose tinkluose vykdomoje sukčių atakoje neteisėtai buvo pasinaudota LR prezidento Gitano Nausėdos ir premjerės Ingridos Šimonytės, Latvijos prezidento Edgar Rinkēvičs, Estijos prezidento Alaras Karis ir premjerės Kaja Kallas, taip pat Lenkijos vadovų ir buvusio Europos Tarybos prezidento Donaldo Tusko atvaizdais.

Pasak eksperto, sukčiai tampa vis išradingesni, manipuliuojama ne tik nuotraukomis, bet ir vaizdo įrašais – pavyzdžiui, naudojant dirbtiniu intelektu paremtą „deepfake“ video technologiją, sukčiai „įdėjo“ fiktyvios investavimo schemos reklamą į Lenkijos ministro pirmininko Mateuszo Morawieckio lūpas. Lietuvoje sukčiai jau panaudojo daugiau kaip 20 šalies vadovų, politikų, žurnalistų ir įtakingų visuomenės veidų – nuo futbolininko Deivido Šembero ar dainininko Vido Bareikio iki nuomonės formuotojos Viktorijos Siegel ar „Ignitis grupės“ vadovo Dariaus Maikštėno.

Atakos mastai išaugo

Lapkričio mėnesio duomenimis, sukčių veiksmų apimtys dar labiau išaugo. Jie jau panaudojo mažiausiai 124 profilius ir 119 netikrų svetainių adresų. Per šias paskyras parodytos net 1144 netikros „Facebook“ reklamos, o jų pasiekta auditorija - beveik 10 milijonų vartotojų. „Debunk“ neabejoja, kad ši dezinformacinė kampanija prisidėjo prie liūdnos Lietuvos bankų asociacijos paskelbtos statistikos, kad trečiąjį šių metų ketvirtį iš lietuvių sukčiai pavogė du milijonus eurų.

„Naudodamiesi netikrais žiniasklaidų priemonių ir visuomenės veikėjų profiliais sukčiai skelbia ir intensyviai reklamuoja netikras naujienas. Nieko neįtariantys vartotojai nukreipiami į svetainę, kuri atrodo kaip tikra, o straipsnyje aprašomas neva lengvas būdas užsidirbti pinigų investuojant. Suvilioti vartotojai galiausiai nukreipiami į svetainę, kurioje sukčiai prašo pervesti pinigus“, – apie sukčių taikomą pinigų viliojimo schemą pasakoja V. Daukšas.

Didžioji dalis netikrų profilių  bando apsimesti Lietuvos žiniasklaidos kanalais LRT, LNK, „Delfi“ „InfoTV“, ar „Ignitis“ bei „Orlen Lietuva“ įmonėmis. Kitose šalyse naudojami tų šalių populiarūs portalai.

Sukčiavimo atakų nepavyksta nutraukti nepaisant to, kad į „Facebook“ savininkę „Meta“ kreipėsi LR Vyriausybės atstovai. Ekspertai pastebi, kad nepaisant „Meta“ deklaruojamų pastangų kovoti su sukčiavimo schemomis, dezinformacija ir „botais“, matome, Facebook“ savininkų dėmesys problemai spręsti nėra pakankamas, o sukčių paskyros blokuojamos vangiai.

Kaip apsisaugoti nuo sukčių?

„Debunk“ vadovas aiškina, kad norėdami apsisaugoti nuo dezinformacijos ir sukčių atakų, gyventojai turėtų kritiškai vertinti socialiniuose tinkluose skaitomą turinį ir nuolat tikrinti, ar tai nėra klastotė. Susidūrus su klastote „Debunk“ visuomet rekomenduoja kreiptis į e. policiją.

Siekiant atskirti tikrą svetainę nuo fiktyvios, rekomenduojama atkreipti į dėmesį į interneto svetainės adresą, kuris dažniausiai skiriasi nuo tikrojo (pvz., egzistuojančios žiniasklaidos priemonės). Nors svetainės pavadinimas ir panašus, dažnai būna pridurta nereikalingų simbolių ir žodžių. Netikros svetainės taip pat kopijuoja atpažįstamų portalų dizainus, tačiau jose pasitaiko aibė klaidų ir neatitikimų.

Susidūrus su „deepfake“ technologija, dera prisiminti, kad dirbtinis intelektas šiandien jau gali imituoti ne tik žmogaus veidą, bet ir vaizdo įrašą, o taip pat – įdėti į lūpas tuos žodžius ir tas mintis, kurių kalbėtojas niekada nesakė. Pagrindinis patarimas norintiems neapsigauti – tikrinti informaciją kituose šaltiniuose.

Socialinių tinklų vartotojams taip pat patariama analizuoti skandalingas naujienas skleidžiančių autorių profilius. Paprastai jie būna šviežiai sukurti, neturi sekėjų, įrašų istorijos – ir tai jau yra rimtas signalas, kad profilis yra netikras ir sukurtas sukčiavimo ar dezinformacijos skleidimo tikslais. Pastebėjus tokius profilius, gyventojai taip pat gali apie juos pranešti Debunk.org.

Apie Debunk.org

Debunk.org yra nepriklausomas tyrimų centras ir nevyriausybinė organizacija, analizuojanti dezinformaciją bei vykdanti medijų raštingumo kampanijas Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Balkanų regione.

Nors su propaganda ir dezinformacija viešojoje informacinėje erdvėje susiduriame kone kasdien, tikėtina, kad artėjant Vilniuje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui ji suaktyvės dar labiau. Mantas Užupis, „Tele2“ IT saugumo ekspertas, sako, kad nors gebėti atpažinti melą ir manipuliaciją aktualu visada, tačiau šiomis dienomis gyventojams būtina išlaikyti dar didesnį budrumą. 

Gali padaugėti bandymų apgauti

Besiruošiant aukščiausių NATO vadovų vizitui Lietuvoje, didinamas dėmesys apsaugai visose srityse. Viena jų – kibernetinis saugumas. Pasak „Tele2“ saugumo eksperto, vykstant šiam renginiui išauga įvairių kibernetinių atakų tikimybė.

„Gyventojams dėl kibernetinių atakų per daug jaudintis nereikėtų – labiausiai budrios turėtų būti verslo įmonės ir valstybinės institucijos, o visuomenei svarbu papildomą dėmesį atkreipti į galimus propagandos, dezinformacijos atvejus. NATO viršūnių suvažiavime didelis dėmesys bus skiriamas mūsų regiono saugumui bei karui Ukrainoje, todėl gali padaugėti dezinformacijos ar propagandos būtent šiomis temomis“, – sako M. Užupis.

Propaganda ir dezinformacija

Propaganda apibrėžiama kaip tam tikrų idėjų ar informacijos sklaida, siekiant paveikti ar paskatinti tam tikrą požiūrį, poziciją. Dažniausiai priešiškos šalys siekia plėsti savo įtaką informacinėje erdvėje ir formuoti sau palankią viešąją nuomonę. 

Neretai propagandą lydi dezinformacija – melaginga ar klaidinanti informacija, kuri skleidžiama sąmoningai siekiant suklaidinti visuomenę. Tam pasitelkiamos rašytinės, vaizdo ir garso priemonės, iš konteksto išimama informacija. Ši informacija smarkiai paveikia turinio patikimumą.

Visų pirma, gyventojams patariama visą internete matomą informaciją vertinti kritiškai, atsižvelgti į informacijos šaltinių patikimumą, neprisidėti prie dezinformacijos ar propagandos sklaidos. Tai galioja ir informacijos ieškant patiems, ją aptikus atsitiktinai ar tapus kibernetinių sukčių „fišingo“ (angl. phishing) taikiniu – neatidarinėkite neaiškių nuorodų, gautų SMS žinutėmis, el. paštu, socialinių tinklų asmeninėmis žinutėmis ir kitur.

M. Užupis dalinasi pagrindiniais žingsniais, kurie padės nustatyti, ar nesusidūrėte su propaganda ar dezinformacija.

Įvertinkite informacijos kanalą. Įsitikinkite, kad interneto puslapis, kuriame perskaitėte informaciją, yra patikimas – kokia jo misija, kam jis priklauso, kokia jo gyvavimo istorija, kaip atrodo kita ten skelbiama informacija. Svarbu žinoti, kad kibernetiniai sukčiai gali nulaužti ir patikimus informacijos kanalus bei juose patalpinti tikrovės neatitinkančią informaciją, tad geriau visuomet būti budriems.

Įsigilinkite į turinį. Antraštės kartais gali klaidinti ar išpūsti nagrinėjamą temą, tad neskubėkite daryti nepamatuotų išvadų. Perskaitykite visą informaciją ir tik tuomet vertinkite jos patikimumą.

Patikrinkite autorių. Gali būti, kad įtartinos informacijos autorius ja dalinasi ne pirmą kartą. Patikrinkite, ar visame autoriaus kuriamame turinyje atsispindi panaši ideologija, kokia autoriaus reputacija, ką apie jį sako jums patikimi nuomonės lyderiai.

Patikrinkite šaltinius. Jei jums įtartiname turinyje nurodyti šaltiniai, kuriais rėmėsi autorius, patikrinkite ir juos. Įsitikinkite, kad pateikti šaltiniai iš tiesų paremia turinyje nupasakojamą istoriją.

Patikrinkite datą. Galbūt informacija, kurią pamatėte, jau pasenusi? Iš naujo pernaudojama sena informacija gali neatitikti dabartinės situacijos ir iškreipti tiesą.

Įvertinkite savo šališkumą. Kiekvienas žmogus turi savo įsitikinimus, vertybiškai suformuotą požiūrį ir nuomonę. Pasvarstykite, ar įtartinos informacijos neinterpretuojate šališkai ir ar sugebate atsiriboti nuo savo asmeniškumų.

Paklauskite ekspertų. Neįmanoma gerai išmanyti visų sričių – galbūt susidūrėte su įtartina informacija, kurios iki galo nesuprantate ar patys nerandate paaiškinimo? Paklauskite patarimo žmonių, kurie temą išmano geriau nei jūs – tai padės priimti tinkamą sprendimą.

Galbūt tai tik juokelis? Ne visą informaciją, randamą internete, reikėtų priimti rimtai. Kartais žmonės rimtas temas paverčia satyra ir išsigalvoja situacijas, norėdami iš jų pasijuokti. Gali būti, kad tai, ką norėtųsi pavadinti dezinformacija, tėra autoriaus humoras.

Lietuvoje veikusio „Facebook“ puslapio „Russkaja Litva“ (liet. „Rusiška Lietuva“) analizė parodė, kad socialinių tinklų platformose metų metus plečiasi ištisas tarpusavyje susijusių paskyrų tinklas, skirtas skleisti pro-kremliškus dezinformacijos naratyvus ir sąmokslo teorijas. Debunk.org tyrimo duomenimis, dezinformacijai platinti naudotos ir netikros, botų paskyros.

Kone kasdien Kremliaus propagandiniuose kanaluose aidinti „rusiškojo pasaulio“ sąvoka neaplenkia ir socialinių tinklų. 100 tūkst. prenumeratorių turėjęs „Facebook“ puslapis „Russkaja Litva“ buvo didžiausias pagal sekėjų skaičių puslapis Lietuvoje, kryptingai skleidęs pro-kremlišką turinį. Nuo 2021 m. pradžios iki 2022 m. vidurio šiame puslapyje paskelbta beveik 5 tūkst. įrašų, kurie sulaukė beveik 2 mln. reakcijų, o video medžiaga peržiūrėta 63 mln. kartų. Peržiūrų ir reakcijų skaičius buvo dirbtinai išpučiamas naudojant ir netikras, automatizuotas botų paskyras.

Kelioms dienoms po Rusijos invazijos į Ukrainą, „Russkaja Litva“ puslapyje pradėta platinti dezinformacija apie neva atsitraukiančius ir pasiduodančius Ukrainos karius, bei ES ir JAV paskelbtų sankcijų neigiamą poveikį Vakarams. „Šis tyrimas akivaizdžiai parodo, kad socialinių medijų botų fermos yra grėsmė demokratijai bei Lietuvos nacionaliniam saugumui. Botų fermos naudojamos dirbtinai didinti dezinformacijos matomumą, nes dirbtinai išpūtus interakcijų, peržiūrų kiekį sudaromas įspūdis, kad šis turinys yra patikimas“, – sako Debunk.org vadovas Viktoras Daukšas.

Tyrimo duomenimis, šį puslapį administravo asmuo, valdantis „Vladimiras K.“ „Facebook“ paskyrą. Be to, jam priklauso ir visas tinklas paskyrų kitose platformose (įskaitant „VKontakte“, „Odnoklassniki“, „Telegram“ ir „YouTube“), per kurį skleidžiama anti-vakarietiška, pro-rusiškai propaganda ir sąmokslo teorijos. Tai yra vadinamosios „sock puppet“, marionetinės paskyros – kai tikras žmogus apsimeta kažkuo kitu.

Atsižvelgiant į veiklos mastą, galima daryti prielaidą, kad tai nėra vieno žmogaus asmeninis interesas propaguoti „rusiškojo pasaulio“ viziją. Debunk.org duomenimis, puslapio administratorius yra aktyvus jau mažiausiai aštuonerius metus (nuo Krymo okupacijos), naudoja „Russkaja Litva“ pavadinimą kaip prekės ženklą, ir visą šį tinklą valdo iš kitos valstybės.

„Russkaja Litva“ taip pat aktyviai platino turinį iš kraštutinių pažiūrų, Rusijos propagandą skleidžiančių „YouTube“ kanalų, kurių bendras prenumeratorių skaičius tyrimo metu siekė daugiau nei 3,7 mln., o vaizdo įrašai peržiūrėti 1,7 mlrd. kartų. Net 90 proc. turinio šiame puslapyje buvo nuorodos į „YouTube“. Analitikai patikrino 690 tokių nuorodų –  beveik pusė buvo neaktyvios. Dažniausiai ištrinamos nuorodos, neatitinkančios platformos taisyklių. Pernai gegužę, pats „YouTube“ panaikino 9000 kanalų, susijusių su karu Ukrainoje, kurie pažeidė platformos taisykles.  

Artėjant Rusijos invazijai į Ukrainą, „Russkaja Litva“ sekėjų skaičius šoko į viršų, o puslapyje skelbiami įrašai sulaukė ypač daug dėmesio. Pavyzdžiui, invazijos dieną šiame puslapyje paskelbtas vaizdo įrašas su Segrėjaus Lavrovo kalba sutraukė 73 tūkst. reakcijų ir buvo peržiūrėtas 2,5 mln. kartų – daugiausiai iš visų dezinformaciją Lietuvoje skleidžiančių „Facebook“ puslapių, kuriuos stebi Debunk.org. Išsamesnis tyrimas leido daryti išvadą, kad itin didelis šio įrašo populiarumas nebuvo autentiškas.

Nemažai „Russkaja Litva“ sekėjų profilių sukėlė įtarimų dėl jų autentiškumo. Daugelis paskyrų buvo sukurtos 2019 m. ir neva priklausė vartotojams iš Ukrainos. Kai kurios iš šių įtartinų paskyrų buvo itin aktyvios, dalijosi propagandiniais įrašais – kartais net keliais pranešimais per labai trumpą laiką. Kiti profiliai, priešingai, buvo „tušti“ ir nevykdė jokios veiklos. Kai kurių paskyrų „patinka“ skiltyse buvo šimtai puslapių. Įdomu tai, kad daugumos nagrinėtų profilių „patinka“ skyreliai sutapo.

Pastebėtina, kad „Russkaja Litva“ prenumeratoriams buvo būdingas ypatingas bruožas – daugelis šio puslapio sekėjų paspaudė „patinka“ ant suklastotų profilių, apsimetančių moterimis iš Ukrainos. Netikri naudotojai buvo sukurti panašiu metu, o jų buvimo vieta nurodė du Kyjivo rajonus. Paskyros greičiausiai buvo sukurtos naudojant SIM korteles, nes daugelyje jų buvo rodomi ukrainietiški telefono numeriai. Be to, šių profilių nuotraukos yra paimtos iš interneto, o patys puslapiai buvo sukurti ne kaip asmenų, o vaizdo žaidimų – greičiausiai tam, kad nebūtų aptikti ir įgytų patikimumo, o vėliau jais pradėtų naudotis jų kūrėjai.

Šis atradimas primena Rusijos botų fermas, kurias 2022 m. metais aptiko Ukrainos saugumo tarnyba – kovą panaikintos 5 fermos su 100 000 netikrų paskyrų, balandį – tuzinas fermų su 50 000 botų, spalį - 50 000 paskyrų, ir dar 13 fermų su daugiau kaip 100 000 paskyrų gruodžio mėnesį. 

Po LRT tyrimo skyriaus ir Debunk.org tyrimo, informacija apie „Russkaja Litva“ buvo perduota „Meta Threat Intelligence“ grėsmių tyrimų skyriui. Lietuvos aktyvistai taip pat masiškai raportavo šį puslapį „Facebook“ moderatoriams ir galiausiai jis buvo uždarytas. Tačiau botų paskyros, dirbtinai didinusios šiame puslapyje platinto turinio matomumą, pašalintos nebuvo.

Uždarius originalų „Russkaja Litva“ puslapį, kitas paskyros „Vladimiras K.“ valdomas puslapis, „Lithuania.ru“, buvo pervadintas į „Russkaja Litva“. Turinys jame buvo skelbiamas kasdien ir dideliais kiekiais iš karto (galbūt iš dalies automatizuotai).

Tačiau naujasis „Russkaja Litva“ puslapis taip pat buvo pašalintas. Dabar pagrindinis administratoriaus valdomas „Facebook“ puslapis yra „Lithuania.ru“. Naujųjų sekėjų skaičius nuo 2022 m. birželio mėn. labai nepasikeitė. Neseniai „Telegram“ kanalo „Russkaja Litva“ administratorius taip pat paskelbė, kad „uždaro Facebook kanalą“. Tačiau kiti jo socialinių tinklų kanalai tebėra aktyvūs.

Debunk.org komanda pradeda rinkti pavyzdžius, kai „Meta“ priklausančios platformos netinkamai apriboja arba blokuoja žinučių apie Rusijos karą Ukrainoje skaidą ar autorių veiklą.

Turinio moderavimo klausimas tampa ypač svarbus Rusijos karo Ukrainoje akivaizdoje.

„Šiandien didžiosios socialinių medijų platformos naudoja tiek dirbtinio intelekto algoritmus, tiek turinio moderatorius, tačiau algoritmai labai prastai veikia lietuvių kalba, o Lietuvai skirtų moderatorių skaičiai yra maži. Todėl matome daug atvejų, kai gaunami apribojimai ar blokavimai neatitinka“, – sako Viktoras Daukšas, Debunk.org vadovas.

Pasak jo, šia iniciatyva siekiama surinkti daugiau pavyzdžių ir pradėti konstruktyvesnį darbą su socialinių medijų platformų atstovais.

„Lietuvos Respublikos vyriausybės kanceliarija ypatingai pastaruoju metu įdėmiai stebi situaciją socialiniame tinkle „Facebook“, mato vartotojų nusiskundimus dėl galimai nepagrįsto įrašų, remiančių Ukrainą, trynimo bei autorių blokavimo. Bendraujame su „Meta“ kompanijos atstovais, su kuriais siekiame ne tik eskaluoti konkrečius pavyzdžius, bet ir rasti sisteminius sprendimus, kad tokios situacijos nesikartotų. Tikimės, kad Debunk.org komandos iniciatyva padės nustatyti tiek konkrečius atvejus, kai įrašai apie Rusijos karą Ukrainoje buvo trinkami be pagrindo, tiek bendrą problemos mastą. Ši informacija galėtų tapti rimtu argumentu tiek diskutuojant su „Meta“ kompanijos atstovais dėl moderavimo pokyčių socialiniame tinkle „Facebook“, tiek keliant klausimą Europos Komisijos lygiu“, – pažymi LR Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė.  

„Akivaizdu, kad turinio filtravimas Facebook yra problema. O efektyviam problemų sprendimui yra vienas kelias. Tai – mokslinis tyrimas, kurio metu galime suprasti gilumines problemos priežastis ir jos atsiradimo bei veikimo mechanizmą. Tik tai padarę galime pasiekti, kad problemos neliktų“, – teigia Rimvydas Laužikas, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanas.

Su duomenų analize dirbs Debunk.org analitikų komanda, bei Vilniaus Universiteto Komunikacijos fakulteto ir Debunk.org įsteigtos jungtinės taikomojo mokslo grupės „Baltijos dezinformacijos observatorija“ nariai.

Patikrinus surinktą informaciją, bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos Vyriausybe gauti pavyzdžiai bus pateikti Meta siekiant tobulinti įmonės valdomų platformų turinio moderavimo politiką.

Pranešimus pateikti galite šioje nuorodoje:

https://form.typeform.com/to/TyTwaH5R

Puslapis 1 iš 4
„Logitech“ pirmoji bendradarbiavimui skirtų vaizdo sprendimų asortimente perėjo prie perdirbto plastiko ir antrosios gyvybės medžiagų

„Fintech Day“ konferencija: dirbtinis intelektas, tvarus investavimas ir pokyčiai finansų srityje

Fotografas D. Ščiuka pataria, kaip pasidaryti profesionalių nuotraukų su telefonu: padės dirbtinis intelektas

Naujas DI vaizdo įrašų kūrimo įrankis pribloškė: tuoj galėsime namuose „gaminti“ net Holivudo filmus?

Interneto sukčiai nemiega: per mėnesį sustabdyta 7 mln. sukčiavimo atvejų 

Netikrus profilius dirbtinis intelektas „kepa“ milijardais: 5 žingsniai, kaip juos atpažinti socialiniuose tinkluose

„Tele2“ kartu su „Interpol“ saugo vaikus nuo išnaudojimo internete: skaičiai šokiruoja

„Samsung“ pristatė naująją „Galaxy Fit3” išmaniąją apyrankę, skirtą stebėti sveikatingumo rodiklius

„Luminor Phone POS“ Lietuvoje jau išbandė daugiau nei 200 prekybininkų

Naujas terminas psichologijoje – nomofobija. Kodėl taip bijome rankose neturėti išmaniojo telefono?

Socialiniai tinklai – ne tik susirašinėjimui: prekes juose įsigyja daugiau nei pusė lietuvių

Laukiamiausi 2024 m. vaizdo žaidimai: nuo atgimusios „Final Fantasy VII“ klasikos iki „S.T.A.L.K.E.R. 2“ siaubo Černobylyje

„Philips Monitors“ E1 linijoje – keturi nauji monitoriai šių laikų profesionalams, dirbantiems hibridinėje darbo aplinkoje

Mobiliųjų žaidimų tendencijos 2024: kas lydės šiais metais?

Lietuvoje pradėjo veikti naujieji telefono numeriai: galima skambinti vietoje aštuoneto naudojant nulį

2G ir 3G įranga paveiks jūsų daiktų interneto (M2M/IoT) sprendimus ateityje – 5 būdai, kaip elgtis, kad tai nenutiktų