Cpu.lt naujienas galima perpublikuoti tik gavus raštišką administracijos sutikimą. Nebijokit, paprašykit, mes draugiški :) Jei vis dėl to nuspręsite "biški pavogti", būsim priversti imtis teisinių priemonių.
+(370) 684-97070
info(eta)cpu.lt
Birželio 08, 2023
Lietuvoje veikusio „Facebook“ puslapio „Russkaja Litva“ (liet. „Rusiška Lietuva“) analizė parodė, kad socialinių tinklų platformose metų metus plečiasi ištisas tarpusavyje susijusių paskyrų tinklas, skirtas skleisti pro-kremliškus dezinformacijos naratyvus ir sąmokslo teorijas. Debunk.org tyrimo duomenimis, dezinformacijai platinti naudotos ir netikros, botų paskyros.
Kone kasdien Kremliaus propagandiniuose kanaluose aidinti „rusiškojo pasaulio“ sąvoka neaplenkia ir socialinių tinklų. 100 tūkst. prenumeratorių turėjęs „Facebook“ puslapis „Russkaja Litva“ buvo didžiausias pagal sekėjų skaičių puslapis Lietuvoje, kryptingai skleidęs pro-kremlišką turinį. Nuo 2021 m. pradžios iki 2022 m. vidurio šiame puslapyje paskelbta beveik 5 tūkst. įrašų, kurie sulaukė beveik 2 mln. reakcijų, o video medžiaga peržiūrėta 63 mln. kartų. Peržiūrų ir reakcijų skaičius buvo dirbtinai išpučiamas naudojant ir netikras, automatizuotas botų paskyras.
Kelioms dienoms po Rusijos invazijos į Ukrainą, „Russkaja Litva“ puslapyje pradėta platinti dezinformacija apie neva atsitraukiančius ir pasiduodančius Ukrainos karius, bei ES ir JAV paskelbtų sankcijų neigiamą poveikį Vakarams. „Šis tyrimas akivaizdžiai parodo, kad socialinių medijų botų fermos yra grėsmė demokratijai bei Lietuvos nacionaliniam saugumui. Botų fermos naudojamos dirbtinai didinti dezinformacijos matomumą, nes dirbtinai išpūtus interakcijų, peržiūrų kiekį sudaromas įspūdis, kad šis turinys yra patikimas“, – sako Debunk.org vadovas Viktoras Daukšas.
Tyrimo duomenimis, šį puslapį administravo asmuo, valdantis „Vladimiras K.“ „Facebook“ paskyrą. Be to, jam priklauso ir visas tinklas paskyrų kitose platformose (įskaitant „VKontakte“, „Odnoklassniki“, „Telegram“ ir „YouTube“), per kurį skleidžiama anti-vakarietiška, pro-rusiškai propaganda ir sąmokslo teorijos. Tai yra vadinamosios „sock puppet“, marionetinės paskyros – kai tikras žmogus apsimeta kažkuo kitu.
Atsižvelgiant į veiklos mastą, galima daryti prielaidą, kad tai nėra vieno žmogaus asmeninis interesas propaguoti „rusiškojo pasaulio“ viziją. Debunk.org duomenimis, puslapio administratorius yra aktyvus jau mažiausiai aštuonerius metus (nuo Krymo okupacijos), naudoja „Russkaja Litva“ pavadinimą kaip prekės ženklą, ir visą šį tinklą valdo iš kitos valstybės.
„Russkaja Litva“ taip pat aktyviai platino turinį iš kraštutinių pažiūrų, Rusijos propagandą skleidžiančių „YouTube“ kanalų, kurių bendras prenumeratorių skaičius tyrimo metu siekė daugiau nei 3,7 mln., o vaizdo įrašai peržiūrėti 1,7 mlrd. kartų. Net 90 proc. turinio šiame puslapyje buvo nuorodos į „YouTube“. Analitikai patikrino 690 tokių nuorodų – beveik pusė buvo neaktyvios. Dažniausiai ištrinamos nuorodos, neatitinkančios platformos taisyklių. Pernai gegužę, pats „YouTube“ panaikino 9000 kanalų, susijusių su karu Ukrainoje, kurie pažeidė platformos taisykles.
Artėjant Rusijos invazijai į Ukrainą, „Russkaja Litva“ sekėjų skaičius šoko į viršų, o puslapyje skelbiami įrašai sulaukė ypač daug dėmesio. Pavyzdžiui, invazijos dieną šiame puslapyje paskelbtas vaizdo įrašas su Segrėjaus Lavrovo kalba sutraukė 73 tūkst. reakcijų ir buvo peržiūrėtas 2,5 mln. kartų – daugiausiai iš visų dezinformaciją Lietuvoje skleidžiančių „Facebook“ puslapių, kuriuos stebi Debunk.org. Išsamesnis tyrimas leido daryti išvadą, kad itin didelis šio įrašo populiarumas nebuvo autentiškas.
Nemažai „Russkaja Litva“ sekėjų profilių sukėlė įtarimų dėl jų autentiškumo. Daugelis paskyrų buvo sukurtos 2019 m. ir neva priklausė vartotojams iš Ukrainos. Kai kurios iš šių įtartinų paskyrų buvo itin aktyvios, dalijosi propagandiniais įrašais – kartais net keliais pranešimais per labai trumpą laiką. Kiti profiliai, priešingai, buvo „tušti“ ir nevykdė jokios veiklos. Kai kurių paskyrų „patinka“ skiltyse buvo šimtai puslapių. Įdomu tai, kad daugumos nagrinėtų profilių „patinka“ skyreliai sutapo.
Pastebėtina, kad „Russkaja Litva“ prenumeratoriams buvo būdingas ypatingas bruožas – daugelis šio puslapio sekėjų paspaudė „patinka“ ant suklastotų profilių, apsimetančių moterimis iš Ukrainos. Netikri naudotojai buvo sukurti panašiu metu, o jų buvimo vieta nurodė du Kyjivo rajonus. Paskyros greičiausiai buvo sukurtos naudojant SIM korteles, nes daugelyje jų buvo rodomi ukrainietiški telefono numeriai. Be to, šių profilių nuotraukos yra paimtos iš interneto, o patys puslapiai buvo sukurti ne kaip asmenų, o vaizdo žaidimų – greičiausiai tam, kad nebūtų aptikti ir įgytų patikimumo, o vėliau jais pradėtų naudotis jų kūrėjai.
Šis atradimas primena Rusijos botų fermas, kurias 2022 m. metais aptiko Ukrainos saugumo tarnyba – kovą panaikintos 5 fermos su 100 000 netikrų paskyrų, balandį – tuzinas fermų su 50 000 botų, spalį - 50 000 paskyrų, ir dar 13 fermų su daugiau kaip 100 000 paskyrų gruodžio mėnesį.
Po LRT tyrimo skyriaus ir Debunk.org tyrimo, informacija apie „Russkaja Litva“ buvo perduota „Meta Threat Intelligence“ grėsmių tyrimų skyriui. Lietuvos aktyvistai taip pat masiškai raportavo šį puslapį „Facebook“ moderatoriams ir galiausiai jis buvo uždarytas. Tačiau botų paskyros, dirbtinai didinusios šiame puslapyje platinto turinio matomumą, pašalintos nebuvo.
Uždarius originalų „Russkaja Litva“ puslapį, kitas paskyros „Vladimiras K.“ valdomas puslapis, „Lithuania.ru“, buvo pervadintas į „Russkaja Litva“. Turinys jame buvo skelbiamas kasdien ir dideliais kiekiais iš karto (galbūt iš dalies automatizuotai).
Tačiau naujasis „Russkaja Litva“ puslapis taip pat buvo pašalintas. Dabar pagrindinis administratoriaus valdomas „Facebook“ puslapis yra „Lithuania.ru“. Naujųjų sekėjų skaičius nuo 2022 m. birželio mėn. labai nepasikeitė. Neseniai „Telegram“ kanalo „Russkaja Litva“ administratorius taip pat paskelbė, kad „uždaro Facebook kanalą“. Tačiau kiti jo socialinių tinklų kanalai tebėra aktyvūs.
Debunk.org komanda pradeda rinkti pavyzdžius, kai „Meta“ priklausančios platformos netinkamai apriboja arba blokuoja žinučių apie Rusijos karą Ukrainoje skaidą ar autorių veiklą.
Turinio moderavimo klausimas tampa ypač svarbus Rusijos karo Ukrainoje akivaizdoje.
„Šiandien didžiosios socialinių medijų platformos naudoja tiek dirbtinio intelekto algoritmus, tiek turinio moderatorius, tačiau algoritmai labai prastai veikia lietuvių kalba, o Lietuvai skirtų moderatorių skaičiai yra maži. Todėl matome daug atvejų, kai gaunami apribojimai ar blokavimai neatitinka“, – sako Viktoras Daukšas, Debunk.org vadovas.
Pasak jo, šia iniciatyva siekiama surinkti daugiau pavyzdžių ir pradėti konstruktyvesnį darbą su socialinių medijų platformų atstovais.
„Lietuvos Respublikos vyriausybės kanceliarija ypatingai pastaruoju metu įdėmiai stebi situaciją socialiniame tinkle „Facebook“, mato vartotojų nusiskundimus dėl galimai nepagrįsto įrašų, remiančių Ukrainą, trynimo bei autorių blokavimo. Bendraujame su „Meta“ kompanijos atstovais, su kuriais siekiame ne tik eskaluoti konkrečius pavyzdžius, bet ir rasti sisteminius sprendimus, kad tokios situacijos nesikartotų. Tikimės, kad Debunk.org komandos iniciatyva padės nustatyti tiek konkrečius atvejus, kai įrašai apie Rusijos karą Ukrainoje buvo trinkami be pagrindo, tiek bendrą problemos mastą. Ši informacija galėtų tapti rimtu argumentu tiek diskutuojant su „Meta“ kompanijos atstovais dėl moderavimo pokyčių socialiniame tinkle „Facebook“, tiek keliant klausimą Europos Komisijos lygiu“, – pažymi LR Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė.
„Akivaizdu, kad turinio filtravimas Facebook yra problema. O efektyviam problemų sprendimui yra vienas kelias. Tai – mokslinis tyrimas, kurio metu galime suprasti gilumines problemos priežastis ir jos atsiradimo bei veikimo mechanizmą. Tik tai padarę galime pasiekti, kad problemos neliktų“, – teigia Rimvydas Laužikas, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanas.
Su duomenų analize dirbs Debunk.org analitikų komanda, bei Vilniaus Universiteto Komunikacijos fakulteto ir Debunk.org įsteigtos jungtinės taikomojo mokslo grupės „Baltijos dezinformacijos observatorija“ nariai.
Patikrinus surinktą informaciją, bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos Vyriausybe gauti pavyzdžiai bus pateikti Meta siekiant tobulinti įmonės valdomų platformų turinio moderavimo politiką.
Pranešimus pateikti galite šioje nuorodoje:
Kol Ukrainos kariuomenė gina savo šalies nepriklausomybę ginklais, paraleliai vyksta ne mažiau svarbios kovos tarptautiniame informaciniame fronte. Naujausios dirbtinio intelekto technologijos pasitelkiamos kurti įtikinimas vaizdo ir garso klastotes, skleisti melagienas ir sėti nepasitikėjimą. Tačiau dirbtinis intelektas gali būti ir labai efektyvus priešnuodis prieš nusikaltėlius ar valstybes agresores, sako dirbtinio intelekto teisės ekspertas dr. Paulius Pakutinskas.
Dar karo Ukrainoje pradžioje internete pasklido suklastotas vaizdo įrašas, kuriame šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis neva ragina Ukrainos karius sudėti ginklus ir pasiduoti. Nors ši klastotė buvo gana prastos kokybės ir suklaidino nedaugelį, tačiau puikiai iliustruoja pastangas informaciniame kare panaudoti mašininio mokymosi ir dirbtinio intelekto technologijas.
„Telia“ vyriausiasis juriskonsultas, Lietuvos Dirbtinio intelekto asociacijos valdybos narys, Mykolo Romerio universiteto teisinių technologijų centro vadovas, profesorius dr. Paulius Pakutinskas sako, kad naujausios technologijos įgalina vis tikslesnes ir realistiškesnes klastotes, o dirbtinio intelekto pagalba manipuliuotą vaizdą nuo autentiško žmogaus akiai atskirti gali būti sudėtinga ar netgi visai neįmanoma.
„Tai, kas angliškai vadinama deepfake – naudojant mašininio mokymosi algoritmus modifikuota vaizdinė ar garsinė medžiaga – yra vis labiau paplitęs reiškinys, o imitacijas tampa vis sunkiau atpažinti net ir įgudusiai akiai. Pasitelkus pažangiausias technologijas ir įdėjus šiek tiek pastangų, šiandien galima iš esmės į bet kurio žmogaus, įskaitant valstybių vadovus, lūpas įdėti bet kokius žodžius, o vaizdinėse manipuliacijose „užfiksuoti“ kompromituojančius jų veiksmus. Tai kelia didelį pavojų tiek pavieniams asmenims, kurie gali tapti vis pažangesnius įrankius naudojančių kibernetinių nusikaltėlių taikiniu, tiek ir valstybių saugumui, visos politinės ir demokratinės sistemos stabilumui“, – sako dr. P. Pakutinskas.
Tinkamą atsaką gali suduoti tik dirbtinis intelektas
Anot dr. P. Pakutinsko, realistiškos klastotės, kuriamos dirbtinio intelekto pagalba, taip pat gali pakirsti žmonių pasitikėjimą bet kokia informacija ir visą viešąjį lauką paversti savotiška pilkąja zona, kurioje niekuomet negali žinoti, kas tikra, o kas – melas. Tokia terpė yra palanki sklisti įvairioms konspiracijos teorijoms, kraštutinėms pažiūroms ir ideologijoms, formuotis nuo patvirtintos ir patikimos informacijos atsiribojusiems socialiniams burbulams, veikiantiems prieš visos visuomenės interesus.
„Tačiau tos pačios technologijos, kurios įgalina naujas dezinformacijos formas ir jos sklaidos būdus, taip pat gali padėti su jais kovoti. Tiesą sakant, dirbtinio intelekto sprendimai yra vienintelis adekvatus atsakas tokioms grėsmėms. Šiandien dirbtinio intelekto sprendimai jau geba identifikuoti ir išfiltruoti melagingas naujienas, atpažinti vykdomas informacines kampanijas, identifikuoti suklastotus vaizdus, vaizdo ar garso įrašus. Į tokių technologijų vystymą reikia toliau investuoti, nes kibernetinėje erdvėje nuolat vyksta varžybos tarp blogų kėslų turinčių nusikaltėlių bei informacinio karo atakas vykdančių priešiškų valstybių ir tokius veiksmus atremti siekiančių institucijų, įmonių ir tyrėjų“, – sako „Telia“ teisės ekspertas dr. P. Pakutinskas.
Su dezinformacija kovoti padeda įvairiais būdais
Anot eksperto, dirbtinio intelekto sprendimai su melagingomis naujienomis ir klastotėmis internete gali padėti kovoti keliais būdais. Visų pirma, mašininio mokymosi algoritmai gali būti „ištreniruojami“ atpažinti suklastotą turinį pagal jo formą – t.y. pėdsakus, kuriuos palieka skaitmeninė originalių vaizdų ar garsų manipuliacija. Dirbtinis intelektas gali pastebėti įvairius netolygumus, nesutapimus ir pakeitimus, kurių žmogaus akis dažnai neužfiksuoja.
„Kita tyrimų sritis yra susijusi su naujienų turinio analizavimu. Dirbtinis intelektas gali būti pasitelktas naujienų skenavimui ieškant jau žinomų melagingų naujienų ar tam tikrų joms būdingų semantinių struktūrų. Tai yra išties aktualu, nes iš pirminių šaltinių melagingi faktai ar suklastoti vaizdai bei garsai socialiniuose tinkluose turi galimybę išplisti labai plačiai. Dirbtinis intelektas gali padėti laiku atpažinti melagienų plitimo „židinius“ ir juos užgesinti“, – sako dr. P. Pakutinskas.
Galiausiai, dr. P. Pakutinsko teigimu, analizuojami tam tikri naujienų dalijimosi ypatumai, kurie taip pat neretai gali išduoti melagingas naujienas. Pavyzdžiui, itin daug pasidalijimų, tačiau mažai patiktukų, sulaukiantys socialinės medijos įrašai gali būti melagingos naujienos požymis ir ženklas, kad tokią informaciją reikėtų papildomai patikrinti. Nagrinėjant įprastų ir melagingų naujienų sklaidos ir plitimo charakteristikas įmanoma sukurti tam tikrą rizikos vertinimo mechanizmą, kuris leistų lengviau aptikti melagingą informaciją ir sustabdyti jos plitimą.
ES įsigaliojo griežtesnis reglamentavimas
Su melagingomis paskyromis ir suklastota informacija įvairiomis priemonėmis Europos Sąjungoje aktyviau kovoti turės ir didžiosios technologijų kompanijos. Birželio viduryje Europos Komisija paskelbė sugriežtintą Kovos su dezinformacija praktikos kodeksą, kurį šiuo metu yra pasirašę 34 subjektai – tarp jų ir tokios platformos bei kompanijos kaip „Meta“, „Google“, „Twitter“, „TikTok“ ir „Microsoft“.
Kartu su neseniai priimtu ES Skaitmeninių paslaugų aktu ir būsimu teisės aktu dėl politinės reklamos skaidrumo ir atrankiojo adresavimo griežtesnis praktikos kodeksas yra svarbiausia Europos Komisijos kovos su dezinformacijos plitimu ES priemonė. Sugriežtintame kodekse numatytos tokios kovos su dezinformacija kryptys kaip reagavimas į naują manipuliacinę elgseną, faktų tikrinimo veiklos plėtimas, finansinių paskatų skleisti dezinformaciją naikinimas ir kt.
„Naujųjų nuostatų įgyvendinimas tikrai neapsieis be dirbtinio intelekto sprendimų. Na o žvelgiant kiek plačiau – kad ir kaip bežiūrėsime, dirbtinis intelektas įvairiose žmonių gyvenimo sferose neišvengiamai vaidins vis didesnį vaidmenį. Svarbu pasistengti, kad jo galimybės daugiau naudos ir pranašumų suteiktų ne nusikaltėliams ar valstybėms-agresorėms, o visiems žmonėms ir atvertų žmonijai naujas galimybes tobulėti ir kurti“, – sako dr. P. Pakutinskas.
Tikriausiai daugelis aktyvias pramogas mėgstančių lietuvių išbandė ne taip ir seniai išgarsėjusį loginio mąstymo žaidimą – pabėgimo kambarį. Nors jis laikomas nauja pramoga, tačiau šio žaidimo ištakos glūdi dar praėjusio amžiaus pabaigoje. Taigi, kaip atsirado taip žaibiškai pasaulyje ir Lietuvoje išgarsėjęs galvosūkių žaidimas?
Pabėgimo kambario žaidimo kilmė
1988 m. Johnas Wilsonas sukūrė „Behind Closed Doors“ – tekstinį žaidimą, kuriame žaidėjas yraįstrigęs kambaryje. Tokia žaidimo koncepcija sulaukė didelio susidomėjimo ir per 15 metų vaizdo žaidimai „Escape the Room“ pradėjo plisti sparčiau.
Minėtuose žaidimuose, kaip ir dabartiniuose pabėgimų kambariuose, žaidėjai turėjo atskleisti kambaryje užkoduotas paslaptis naudodamiesi tik savo gebėjimais, logika bei komandos draugų pagalba. Tik išsprendus visas užduotis arba išsiaiškinus visas paslaptis, žaidėjai pabėgą iš kambario ir pereina į kitą lygį arba žaidimą laimi.
Pirmąjį ir artimiausią realiajam pabėgimo kambariui „Escape Game“ vaizdo žaidimą pavadinimu „Crimson Room“ 2004 m. sukūrė japonas Toshimitsu Takagi. Taip buvo sukurtas terminas „Takagim“, kuriuo buvo apibūdinami tokio tipo žaidimai. Šių žaidimų atmosfera dėl grėsmingos muzikos, minimalistinės ir tuščios aplinkos bei kitų veikėjų nebuvimo dažnai sukelia izoliacijos jausmą, įtampą.
Žaidėjai turi atsakymų ieškoti virtualiajam kambaryje užvesdami pelės žymeklį ir spustelėdami objektus. Tokių kompiuterinių žaidimų veiksmas paprastai vyksta vienoje erdvėje, o žaidėjų galutinis tikslas yra ištrūkti pro duris. Pabėgimo vaizdo žaidimų populiarumas ilgainiui tapo įkvėpimu realiems žaidėjų nuotykiams tikrame pabėgimo kambaryje.
Pirmasis realusis pabėgimo kambario žaidimas – Japonijoje
2007 m. Japonijos bendrovė SCRAP pirmą kartą virtualųjį pabėgimo kambarį perkėlė į realybę. Kompanijos įkūrėjas Japonas Takao Kato 2007 m. sukūrė pirmąjį tikro gyvenimo pabėgimo žaidimą. Vaizdo žaidimų „Escape the room“ populiarumas ir asmeninis T. Kato nuotykių troškimas įkvėpė jį atrasti ką nors naujo, nematyto.
Iš pradžių japonai žaidė pabėgimo žaidimus įvairiuose šalies baruose, kavinėse ir klubuose. Tačiau per kelerius metus įvairiausi verslai įkūrė daugiau tokių pabėgimo kambarių visoje Azijoje ir Europoje. Pabėgimo žaidimai JAV pasiekė 2012, o 2014 m. pradėjo sparčiai populiarėti, kai kelios tokių žaidimų kūrėjų įmonės pamažu įsitvirtino tokiuose didmiesčiuose kaip San Franciskas, Sietlas, Sent Luisas, Niujorkas ir Nešvilis.
Lietuvoje pabėgimo kambariai pradėjo kurtis nuo 2014 m., o 2017 m. buvo pasiektas pats didžiausias šių žaidimų populiarumo pikas. Šiandien veikiančių kambarių visoje šalyje yra virš 30, o kiekvienas jų gali pasiūlyti po 2 – 3 skirtingus kambarių išdėstymus, kuriuose žaidėjai paskirstomi vaidmenimis ir valandai gali tapti detektyvais ar net alchemikais.
Tačiau svarbu paminėti, jog pabėgimo kambariai Lietuvoje pastaruoju metu kuriami ne vien tik linksmam laisvalaikiui praleisti, bet ir ugdyti žaidėjų loginio ir kritinio mąstymo įgūdžius bei socialinius ir komandinio bendradarbiavimo gebėjimus.
Pabėgimo kambariai – puikus mokymo ir kovos su dezinformacija įrankis
Pabėgimo kambariai, ugdantys daugybę socialinių ir loginio mąstymo gebėjimų, gali būti naudojami kaip jaunimo mokymo ir švietimo forma. „Britų taryba Lietuvoje ir Žinių ekonomikos forumas kartu įgyvendina „People to People“ projektą „Escape disinfo“. Šio projekto metu mokiniai galės pabėgimo kambaryje stebėti, analizuoti ir veikti pagal tyčia ir netyčia pateiktą klaidinančią informaciją, išmokti ją atskirti.
Šiuose originaliuose mokymuose įtraukiamos užduotys, kurios supažindina su naujausiomis technologijomis, vizualine komunikacija, propagandos metodais, žiniasklaidos vaidmeniu visuomenėje“,- teigia Britų tarybos vadovė Ona Marija Vyšniauskaitė, kuri pabrėžia, kad skatinti jaunimo kritinį mąstymą ir ugdyti gebėjimą atpažinti dezinformaciją yra vienas svarbiausių Britų tarybos Lietuvoje tikslų.
„Mes norėjome, kad „pabėgimo kambarys“ būtų prieinamas kuo didesniam skaičiui mokyklų Lietuvoje, todėl jis nėra fizinė erdvė įsikūrusi Vilniuje, bet vežiojamas užduočių rinkinys, kuris gali atkeliauti į bet kurią Lietuvos mokyklą ir klasę. Mokiniams labai patinka, jie aktyviai įsitraukia, diskutuoja ir spręsdami užduotis susipažįsta su itin aktualiomis temomis.
Užduotys nėra lengvos ir pats kambarys skirtas vyresnių klasių mokiniams, bet matydami didžiulį susidomėjimą tikimės ateityje jį pritaikyti ir jaunesniems“,– mintimis dalinasi Žinių ekonomikos forumo vadovas Arminas Varanauskas.
Internetui tapus neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi, didžiąją dalį naujienų sužinome iš socialinių tinklų. Tačiau sparčiai plintat melagingų naujienų (angl. fake news) ir dezinformacijos srautams, verta savęs paklausti, ar gebame kritiškai vertinti informaciją, kuria dalijasi net ir, rodos, patikimi asmenys?
Leidžiantiems daug laiko internete – rizika pakliūti į melagienų pinkles
Net 93 proc. jaunuolių socialiniuose tinkluose yra susidūrę su netikromis naujienomis, tačiau daugiau nei pusė jų nedaro jokių veiksmų, kad tokia informacija ar jos skleidėjas sulauktų atitinkamų pasėkmių – tokie skaičiai paaiškėjo technologijų bendrovei „Samsung“ atlikus tyrimą, skirtą „Galaxy A“ išmaniųjų telefonų serijos pristatymui, kurio metu buvo apklausti 15-25 metų jaunuoliai.
„Visi žmonės, leidžiantys didelę laiko dalį internete, susiduria su rizika būti paveikti netikrų naujienų, dezinformacijos, įvairių socialinių, grožio, stiliaus ar išsilavinimo klišių, kurios formuoja mūsų pasaulėžiūrą, požiūrį į save, kitus ir, žinoma, gali turėti skausmingų padarinių psichinei sveikatai, – teigia Mažvydas Kunevičius, nepriklausomas dezinformacijos ekspertas, – Yra tiek jaunų, tiek ir vyresnių žmonių, kurie geba kritiškai vertinti informaciją, tačiau yra ir tokių, kurie lengvai paveikiami dezinformacijos. Jaunimas yra paveikiamas labiau, nes praleidžia daugiau laiko internete, tačiau ir vyresnė karta gali būti lygiai taip pat paveikiama, nes nespėja kartu su technologine ir informacine pažanga. Tokio poveikio pavyzdys – dažnos senolių apgavystės, kurias inicijuoja telefoniniai sukčiai.“
Melagingą informaciją platiname patys to nežinodami
Apklausos duomenimis, 46 proc. jaunuolių mano gebantys atskirti melagingą informaciją nuo tikros, tačiau beveik pusė apklaustųjų mano, kad galimai yra patys platinę netikrą informaciją to nežinodami. Tokių neapdairių veiksmų pasekmės gali būti itin rimtos – taip ne tik paveikiama kitų žmonių mąstysena, bet ir galima susilaukti institucijų dėmesio.
„Atsakomybė už melagienų platinimą yra labai didelė, tačiau ji nėra apibrėžta. Žmonės dar nesupranta tokios informacijos įtakos. Vargu, ar dauguma, naudojančių socialines medijas ar bendravimo platformas, galėtų pasakyti, kaip veikia šių medijų algoritmai, kodėl jie gauna ir mato būtent tokią informaciją savo naujienų sraute. Mano nuomone, asmenys, platinantys melagienas, dažnai neįvertina atsakomybės už tokį elgesį arba mano, kad jos neneša, tačiau vienas pasidalinimas netikra naujiena gali padaryti didelę įtaką kitų žmonių sprendimams“, – tikina specialistas.
Nuotraukose koreguojami veido bruožai – taip pat melagiena
Tobulėjant technologijoms, nuotraukų redagavimas tapo lengvai prieinamas kiekvienam telefono naudotojui. Pastaruoju metu sparčiai išpopuliarėjo veido bruožų keitimo programėlės ar įvairūs filtrai, kurie jūsų asmenukes gali padaryti patrauklesnėmis. Deja, veido bruožų gražinimas programėlių pagalba stipriai iškreipė grožio standartus, o daugiau nei trečdalis apklausos dalyvių tokius veiksmus priskiria netikros informacijos platinimui.
Dažnai veido bruožų keitimo programėlės naudojamos norint paslėpti išvaizdos trūkumus ar norint pagerinti nuotraukų kokybę. Suprasdama vartotojų poreikį nepriekaištingomis nuotraukos džiaugtis kaskart, technologijų bendrovė „Samsung“ kovo mėnesį pristatė „Galaxy A53 5G“ ir „Galaxy A33 5G“ išmaniuosius telefonus, juose patobulinusi portreto režimą, kuris, pasitelkdamas dvi kameras ir dirbtinį intelektą, geba tiksliau įamžinti vaizdo gylį ir objekto kontūrus. Šiuose išmaniuosiuose telefonuose įdiegta optinė vaizdo stabilizavimo sistema (OIS) ir VDIS technologija kiekvieną kartą padės užfiksuoti ryškias ir neišsiliejusias nuotraukas.
Melagienos iš žinomų žmonių lūpų – dažnos ir labai įtaigios
Net 58 proc. respondentų yra susidūrę su atvejais, kai melagingą informaciją platina žinomi asmenys ir nuomonės formuotojai. Tokie žmonės turi itin didelį sekėjų ratą, tad paskleista melaginga žinutė gali turėti didelę įtaką.
„Nuomonės formuotojai ir žinomi žmonės turi didelę įtaką informacijos sklaidai ir savo auditorijai, ypač, jei ji yra kritiškai nemąstanti ir jautri. Tačiau nuomonės formuotojai yra tik dar vienas kanalas skleisti dezinformacijai – jei ta informacija radikaliai skirsis nuo iki tol žinomo žmogaus skleistos informacijos, gali būti, kad tai sukels daug klausimų jo auditorijai ir melagienos nebus tokios paveikios. Todėl tai dar vienas paskatinimas labai kritiškai vertinti bet kokią internete sutinkamą informaciją“, – teigia M. Kunevičius.
Informacijos tikrinimas – būdas išvengti melagienų poveikio
Tam, kad nepakliūtumėte į melagienų pinkles, rekomenduojama bet kokią internete sutiktą informaciją patikrinti. Štai keli būdai, kaip galite tą padaryti:
- Patikrinkite įrašo ar naujienos autorių. Įvertinkite, ar autorius yra patikimas, pavyzdžiui, patikrinkite jo paskyras skirtinguose socialiniuose tinkluose, ar juose esanti informacija apie asmenį yra vienoda. Apsvarstykite, kokiu tikslu šis autorius viešina įrašą.
- Patikrinkite kitus šaltinius. Ar šią žinutę viešina ir kitos patikimos naujienų ar žiniasklaidos priemonės? Ar įraše nurodomi patikimi šaltiniai? Patikimos naujienų agentūros turi redakcines gaires ir faktų tikrinimo šaltinius, todėl jei jose nerandate informacijos apie galimai melagingą įvykį, tai vienas iš ženklų, kad susidūrėte su dezinformacija.
- Įvertinkite komentarus po įrašu ar straipsniu. Dažnai nuorodos ar komentarai, paskelbti po įrašu, gali būti automatiškai sukurti robotų arba žmonių, pasamdytų platinti klaidinančią ir melagingą informaciją. Todėl atidžiai įvertinkite komentarus ir asmenų, kurie skelbia komentarus po žinute, paskyras.
Puslapis 1 iš 3
