Login to your account

Username *
Password *

    Per žiemos šventes iššūkiu gali tapti tikslus maisto planavimas – norint gausaus šventinio stalo, sunkiau paskaičiuoti produktus taip, kad neliktų jų pertekliaus. Dėl to dažnam kyla klausimų, ką daryti su nepanaudotais maisto likučiais. Pasak Arnoldo Lukošiaus, „Tele2“ Inovacijų eksperto, po švenčių likusius maisto produktus sunaudoti gali padėti ir išmanūs sprendimai. Specialios programėlės leidžia išbandyti naujus receptus pasirenkant ingredientus, kuriuos jau turite savo virtuvėje.

    „Neleiskite, kad po švenčių likę maisto likučiai užsigulėtų šaldytuve. Naudodamiesi išmaniais maisto gaminimo pagalbininkais, juos lengvai galite paversti gardžiais kūriniais. Egzistuoja gausybė programėlių, kuriose galima rasti tiek klasikinius patiekalus, tiek įvairių pasaulio virtuvių skonius – jos padės jums sunaudoti šventinius likučius ir taip išvengti maisto švaistymo“, – sako A. Lukošius ir dalinasi programėlių, kurias verta išbandyti, apžvalga ir rekomendacijomis.

    „BigOven“. Ši programėlė ne tik padeda atrasti receptų pagal turimus ingredientus, bet ir tvarkyti maisto atsargas bei mažinti maisto švaistymą. Joje patalpintas ypač įspūdingas skaičius receptų – daugiau nei milijonas. Be to, programėlė pasižymi tokiomis funkcijomis, kaip maisto produktų sąrašo sudarymas ir patiekalų planavimas, todėl ypač pravers efektyviam ir tvariam šventinių likučių tvarkymui. Programėlę „Android“ naudotojai gali parsisiųsti čia, o „iOS“ – čia.

    „Yummly“. Ši programėlė naudotojams gali parekomenduoti būtent jiems aktualius receptus – juos pasiūlo dirbtinis intelektas. Kuo daugiau naudojamasi programėle, tuo labiau skonį atitinkančius receptus ji pasiūlys. Čia galima rasti patiekalų idėjų tiek visavalgiams, tiek vegetarams, veganams ar besilaikantiems įvairių dietų, turintiems alergijų. Programėlėje galima ieškoti receptų pagal turimus ingredientus, progą, pasaulio virtuvę ar kitus filtrus. Be to, joje patogu susidaryti maisto planuotę. Programėlę „Android“ naudotojai gali parsisiųsti čia, o „iOS“ – čia. 

    „Allrecipes“. Tai yra maisto mylėtojų bendruomenės sukurta platforma, kurioje naudotojai dalijasi savo mėgstamiausiais receptais. Naudojantis šiuo įrankiu, galima rasti daugybę kūrybiškų būdų, kaip panaudoti po švenčių likusius maisto likučius. Kadangi čia receptais dalijasi ne profesionalūs šefai, o namų virėjai, programėlėje gausu patarimų, kaip sunaudoti nebereikalingus maisto produktus ar net esamus patiekalus paversti naujais. Programėlę „Android“ naudotojai gali parsisiųsti čia.

    „Epicurious“. Tai maisto gaminimo programėlė, siūlanti didžiulę receptų biblioteką, galinčią padėti tinkamai sunaudoti šventinius maisto likučius. Programėlėje yra daugiau nei 50 tūkst. receptų iš įvairių populiarių maisto gaminimo platformų – „Bon Appétit“, „Gourmet“ ir kitų. Suvedus produktus, kuriuos turite savo šaldytuve ar spintelėse, programėlė pasiūlys gausų sąrašą patiekalų, kuriuos galite pasigaminti namuose. Programėlę „iOS“ naudotojai gali parsisiųsti čia.

    „Tasty“. Tai viena populiariausių gaminimo programėlių, kurioje galima rasti daugiau nei 3 tūkst. įvairių receptų. Įrankis ypač patogus dėl to, kad visi receptai jame surašyti atskirais žingsniais, juos lydi gaminimo vaizdo įrašai, o telefono ekranas gaminant neužmigs. Programėlė taip pat teikia patiekalų rekomendacijas, atsižvelgdama į paros laiką, savaitės dieną ir pagrindines šventes, turimus ingredientus ar dietinius poreikius. Nors yra sukurta JAV rinkai, programėlė konvertuoja ingredientų kiekius ir į metrines vertes. Programėlę „Android“ naudotojai gali parsisiųsti čia, o „iOS“ – čia.

    Dirbtiniam intelektui vis labiau įsitraukiant į mūsų gyvenimą, būtina nepamiršti, kad įvairūs įrankiai gali kelti didesnį pavojų nei būtų galima pagalvoti. Knieti išvysti savo veidą senatvėje, pamatyti, kaip jūsų vaikas atrodys užaugęs, o gal norėtųsi programai leisti patobulinti socialinio tinklo paskyros profilio nuotrauką? Kibernetinio saugumo ekspertas pataria dar kartą pagalvoti, ar jums to tikrai reikia.

    Pavyzdžiui, šių metų rugpjūčio mėnesio duomenimis, vien tik vaizdo koregavimo programėlę „Lensa” „Android” ir „iOS” vartotojai parsisiuntė net 26 milijonus kartų. Pastaruoju metu tokios programėlės vis labiau populiarėja, tad šansai sukčiams pasinaudoti jūsų asmenine informacija vis didėja.

    IT sprendimų platinimo įmonės „Baltimax“ kibernetinio saugumo inžinierius ir ESET skaitmeninio saugumo sprendimų ekspertas Lukas Apynis sako, kad socialinių tinklų programėlės ir žaidimai gali kelti tam tikrus saugumo iššūkius. „Kai kurios programėlės ir žaidimai gali prašyti prieigos prie jūsų asmeninės informacijos, pavyzdžiui, iš telefono įkeliant savo ar artimojo nuotrauką, tad tai gali turėti potencialų poveikį jūsų privatumui, – sako kibernetinio saugumo žinovas. – Svarbu būti atsargiam, kai suteikiate prieigą prie savo asmeninės informacijos, perskaityti ir suprasti programėlės ar žaidimo privatumo politiką prieš ją įdiegiant.“

    Taip pat svarbu žinoti, kad kai kurios programėlės ar žaidimai gali turėti saugumo spragų arba būti pažeidžiami kenkėjiškų programų atakoms.

    Norint sumažinti saugumo grėsmių riziką, rekomenduojama:

    1. Perskaityti kitų vartotojų atsiliepimus ir vertinimus apie programėlę ar žaidimą, kad gautumėte daugiau informacijos apie jų patikimumą.
    2. Svarbu būti atsargiam, kai atliekate socialiniuose tinkluose pateikiamus testus, viktorinas ar žaidimus. Kai kurios iš šių programų gali prašyti prieigos prie jūsų asmeninės informacijos arba, dar blogiau – gali būti sukurtos sukčiavimo tikslais. „Rekomenduoju būti atsargiam ir perskaityti programos sąlygas bei privatumo politiką prieš dalyvaujant bet kokiame socialinių tinklų teste, žaidime ar pan.“, – sako L. Apynis.
    3. Dauguma nemokamų socialinių tinklų žaidimų programėlių yra tikslinės reklamos priemonės, kurios siekia gauti asmens duomenis ir draugų sąrašus. „Tokių programų kūrėjai gali naudoti šią informaciją tikslinės reklamos tikslais arba net dalintis su trečiosiomis šalimis, kuriomis ne visada galime pasitikėti“, – akcentuoja kibernetinio saugumo ekspertas.
    4. Prieš įsidiegdami ar naudodami programėlę savo išmaniajame įrenginyje, atidžiai peržiūrėkite, kokių leidimų ji reikalauja. „Jei programėlė prašo per daug prieigos prie jūsų asmeninių duomenų ar kitų funkcijų, galbūt verta apsvarstyti, ar baigti programėlės diegimą“, – sako L. Apynis.
    5. Jei pastebite, kad socialinio tinklo naujienų sraute draugai masiškai pradėjo dalintis naujos programėlės rezultatais, patys neskubėkite jos išbandyti. „Tai, kad programėlę išbandė kiti, dar nereiškia, kad ji saugi. Įgyvendinant sukčiavimo schemas, viena iš priemonių – greitis. Kai pamatome, kad dešimtys draugų ką nors jau išbandė, dažnai nieko nelaukdami ir negalvodami norime išbandyti ir mes. Tačiau prieš kiekvieną tokį veiksmą verta susimąstyti, ar naudojantis šia pramoga nebus pažeistas jūsų saugumas, tad gal geriau susilaikyti“, – sako IT specialistas.  

    Praėjusią savaitę visoje Europoje, taip pat ir Lietuvoje, pradėjo veikti Marko Zuckerbergo vadovaujamos įmonės „Meta“ programėlė „Threads“. Su „Instagram“ susietą platformą išbandyti jau suskubo ir kai kurie žinomi šalies nuomonės formuotojai – programėlėje jau galima matyti jų pirmuosius įrašus. Jurgita Talačkienė, „Tele2“ skaitmeninės rinkodaros vadovė, pastebi, kad nors užsienio rinkose „Threads“ išpopuliarėjo žaibišku greičiu, Lietuvoje tokia sėkmė nėra garantuota.

    Rekordinis populiarumas

    „Meta“ naująją socialinę platformą „Threads“, skirtą dalintis srautiniu ir trumpu tekstiniu bei vaizdiniu turiniu, pasauliui pristatė dar šių metų liepą – tąkart ji pradėjo veikti Jungtinėse Amerikos Valstijose bei daugybėje kitų valstybių. Platforma netruko sparčiai išpopuliarėti ir vos per savaitę pasiekė 100 mln. užsiregistravusių vartotojų. Anot „Meta“ atstovų, paleidimą Europoje apsunkino žemyne galiojantys griežti privatumo reikalavimai – įmonei teko gauti leidimą iš Europos Komisijos.

    Pasak J. Talačkienės, tokią greitą sėkmę užsienio rinkose galima sieti su keliomis priežastimis. Visų pirma, „Threads“ veikia kaip „Instagram“ platformos tęsinys, tad pastarojoje paskyras turintys vartotojai gali paprastai ir be papildomų žingsnių prisiregistruoti į „Threads“. Be to, pagrindinė naujosios platformos varžovė „X“ (anksčiau – „Twitter“) patiria nuosmukį, kurį sukėlė šiemet įvykusios permainos.  

    „Turint omenyje dabartinį vartotojų nepasitenkinimą „X“ platformoje po Elono Musko įsigijimo, „Threads“ meta didelį iššūkį ir jau net internautų buvo pavadinta „Twitter Killer“ (liet. „Twitter“ žudike). „Threads“ gali pasiūlyti papildomą pasiekiamumą verslams, kadangi į šią platformą aktyviai registruojasi „Instagram“ vartotojai. Nepriklausomos platformoms, pavyzdžiui, „BeReal“ tai užtrunka labai ilgai“, – pastebi J. Talačkienė.

    Sėkmė Lietuvoje – negarantuota?

    Nors „Threads“ Lietuvoje jau išbando ir garsūs šalies žmonės, ekspertė milžiniškos sėkmės mūsų rinkoje programėlei žadėti neskuba. J. Talačkienės teigimu, platformoje kol kas negalima pirkti reklamos, o tai iškelia klausimų dėl kompanijos pajamų pritraukimo.

    „Kitos sėkmingos „Meta“ platformos, pavyzdžiui „Facebook“ ar „Instagram“, didelę dalį pajamų gauna iš reklamų, kurias daugiausiai perka verslai. Kol kas jokių galimybių tiesiogiai reklamuotis „Threads“ platformoje nėra, bet, tikėtina, gali atsirasti ateityje. Vis dėlto, verslui ši nauja programėlė vis tiek gali būti naudinga – čia galima vykdyti kampanijas su nuomonių formuotojais, kelti įdomų ir įtraukiantį turinį, skatinti vartotojus dalintis savo turiniu, pasiekti naujas auditorijas skatinant įvairias diskusijas“, – sako skaitmeninės rinkodaros ekspertė.

    Anot jos, didžioji dalis auditorijos šioje platformoje yra „Instagram“ vartotojai, iš kurių 71 proc. sudaro jauni, 16–34 amžiaus žmonės. Nors ši amžiaus grupė paprastai yra imlesnė naujovėms, J. Talačkienė pastebi, kad „Threads“ pirmtakas „X“ Lietuvoje taip ir neprigijo. 

    „Laikas parodys, ar „Threads“ galės varžytis su kitais socialiniais tinklais Lietuvoje. Kultūrinis faktorius tikrai turi įtakos tam, kad „X“ neprigijo mūsų šalyje – esame labiau konservatyvūs palyginus su JAV arba Jungtine Karalyste. Tačiau tai, kad platforma integruota su „Instagram“, reiškia, kad potencialo sėkmei yra tikrai daugiau nei turėjo „X“, – sako J. Talačkienė.

     

    Sparčiausiai pasaulyje augantis socialinis tinklas „TikTok“ išbando mokamą programėlės versiją. Teigiama, kad už beveik 5 eurus per mėnesį šiuo socialiniu tinklu bus galima naudotis be reklamų. Praėjusią savaitę per pasaulį nuvilnijo naujiena apie netrukus pasirodysiančias mokamas „Facebook“ bei „Instagram“ platformų versijas. 

    „Pastaruoju metu socialinių tinklų modelis keičiasi ir vis daugiau platformų suteikia galimybę įsigyti mokamą prenumeratą. Tai padarius, vartotojai gali išvengti reklamų ir stebėti tik jiems aktualų turinį. Svarstymus sekti šiuo modeliu paskelbė „Facebook“ ir „Instagram“, todėl nenuostabu, kad tokios galimybės neatmeta ir „TikTok“, – pranešime žiniasklaidai sako Andrius Archangelskis, „Bitės Profas“.  

    Be reklamų –  po 5 eurus per mėnesį

    Žiniasklaidoje pasirodė ekrano nuotraukos, kuriose matoma, kad „TikTok“ naudotojams siūloma pasirinkti, ar išbandyti nemokamą programos versiją su reklamomis ar atnaujinti ją į versiją be reklamų.

    Norintys naudotis „TikTok“ platforma ir joje nematyti remiamo turinio, kas mėnesį turės sumokėti beveik 5 eurus (4,99 JAV dolerio).

    „Nors prenumeratos suma nėra didelė, visgi, žmonės yra įpratę socialiniais tinklais naudotis nemokamai. Be to, „TikTok“ platforma leidžia reklamas vienu piršto judesiu praleisti ir toliau žiūrėti įrašus, tad ir kartkartėmis iššokančios reklamos, tikėtina, nekelia tokio didelio erzulio kaip kituose socialiniuose tinkluose. Kyla klausimas, ar vartotojai bus suinteresuoti kas mėnesį mokėti už turinį be reklamų“, – aiškina skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ ekspertas. 

    Lietuvoje populiariausiais tinklais išlieka „Instagram“ ir „Facebook“. Pastaruoju bent kartą per savaitę naudojasi daugiau kaip 1,4 mln., o „Instagram" – kone 650 tūkst. vartotojų. Vis tik šiuos gigantus sparčiai vejasi „TikTok“ – juo bent kartą per savaitę naudojasi daugiau kaip 320 tūkst. lietuvių, rodo 2022 metais atliktas tyrimas „Socialinių tinklų naudojimas Lietuvoje“.

    Mokama versija pasiekiama vienoje šalyje

    Pranešama, kad kol kas „TikTok“ bandomoji prenumeratos versija veikia vienoje anglakalbėje šalyje už JAV ribų, tačiau kokioje – neatskleidžiama.

    „Svarbu žinoti, kad šis įrankis yra bandomasis, todėl išlieka tikimybė, kad į pasaulinę rinką išplėstas dar ilgai nebus. Visgi, „TikTok“ socialinis tinklas, lyginant su „Meta“ ir „X“ platformomis, yra gana jaunas, todėl natūralu, kad nuolat išbando naujus įrankius, kurie pagerintų naudojimosi patirtį“, – teigia A. Archangelskis.

    Neseniai nuskambėjo atvejis, kai kibernetinių nusikaltėlių atakos auka tapo žymus Egipto politikas, paskelbęs apie ketinimus dalyvauti prezidento rinkimuose. Jo „iPhone“ buvo užkrėstas šnipinėjančia programine įranga dėl senesnės versijos „iOS“ spragų. „Apple“ suskubo šias spragas ištaisyti, tačiau visiems vartotojams rekomenduojama savo įrenginyje kuo skubiau įsidiegti naujausią programinės įrangos versiją.

    Taikiklyje – „iPhone“ naudotojai

    Visiems „Apple“ išmaniųjų telefonų „iPhone“ naudotojams rekomenduojama nedelsiant atlikti „iOS“ programinės įrangos atnaujinimus. Programišiai senesnėse „iOS“ versijose aptiko spragų, kurios suteikė galimybę įsilaužti į „iPhone“ naudotojų telefonus. Eksperto teigimu, galima tokių atakų pasekmė – privačių susirašinėjimų nutekėjimas ar net pavogti banko prisijungimo duomenys.

    „Anksčiau kenksmingos šnipinėjimo programos į „iPhone“ telefonus patekdavo tada, kai naudotojas netyčia paspausdavo nuorodą. Dabar sukčiai naudojasi pažeidžiamomis programinės įrangos vietomis ir vykdo tokias atakas, kurios nereikalauja jokios naudotojo sąveikos. Šnipinėjimo programos į „iPhone“ telefonus patenka per „iMessages“ žinutes su kenkėjišku paveikslėliu arba per „WhatsApp“ skambutį, į kurį net nėra būtina atsiliepti, kad programišiai patektų į telefoną“, – sako Mantas Užupis, „Tele2“ IT saugumo ekspertas.

    Pasak jo, programinę įrangą būtina atnaujinti tiems „iPhone“ naudotojams, kurių įrenginiuose šiuo metu įdiegta „iOS 16.6.1” ar „iOS 17.0.1“ programinė įranga. Būtent pastarojoje užfiksuotos trys spragos, susijusios su atsparumu įsilaužimams. Vartotojams rekomenduojama įsitikinti, kad jų programinė įranga yra saugi ir atlikti „iOS 16.7“ arba „iOS 17.0.2” atnaujinimus.

    Kas yra šnipinėjimo programos?

    Šnipinėjimo programinė įranga – tai kenkėjiška programinė įranga, leidžianti įsibrovėliams matyti viską, ką darote savo telefone. Jei į jūsų „iPhone“ buvo įdiegta tokia programinė įranga, užpuolikai gali perskaityti visas jūsų žinutes, įskaitant esančias užšifruotose programėlėse, pavyzdžiui, „WhatsApp“, taip pat pavogti slaptažodžius bei bankininkystės duomenis.

    „Įsilaužę į įrenginį, kibernetiniai nusikaltėliai gali matyti viską jūsų ekrane. Šnipinėjimo programinė įranga jiems taip pat suteikia prieigą prie mikrofono, todėl užpuolikai gali klausytis visų jūsų telefono skambučių, gauti prieigą prie jūsų buvimo vietos duomenų. Šnipinėjimo programa „Reign“ gali generuoti dviejų žingsnių autentifikavimo kodus ir taip perimti „iCloud“ paskyras bei šnipinėti turimus duomenis“, – įspėja M. Užupis.

    Praeitą savaitę išleistas „iOS 17“ atnaujinimas, be gausybės kitų patobulinimų, lietuvių „iPhone“ telefonuose aktyvavo balso skambučių per Wi-Fi  (Voice over WiFi) funkcionalumą. Šia paslauga pirmieji ir vieninteliai Lietuvoje galės pasinaudoti „Telia“ klientai. VoWi-Fi jiems papildomai nekainuos ir suteiks galimybę mėgautis kokybiškais skambučiais ten, kur nėra mobiliojo ryšio arba jo signalas yra silpnas.

    „VoWi-Fi mūsų tinkle veikia jau tris mėnesius, tačiau „Apple“ išmaniųjų savininkams paslaugos įjungimas kiek užtruko dėl gamintojo taikomų griežtų sertifikavimo procedūrų. Džiaugiamės, kad formalumus pavyko sutvarkyti pakankamai greitai, ir su naująja „iOS 17“ operacine sistema „iPhone“ įrenginiams galėsime suteikti maksimalią skambinimo kokybę. Naujoji paslauga leis skambinti į bet kurį telefono numerį pasaulyje, tiesiog prisijungus prie vieno iš mus tankiai supančių Wi-Fi tinklų, bei padarys galą praleistiems ir nutrūkusiems skambučiams rūsiuose ar už storų senamiesčio sienų“, – VoWi-Fi privalumus dėsto „Telia“ Produktų vadovas Domas Milius.

    VoWi-Fi technologija prieš dešimtmetį pirmiausia buvo įdiegta JAV ir kitose didžiosiose valstybėse, kurių teritorijos operatoriai neturėjo galimybių padengti kokybišku ryšiu. VoWi-Fi taip pat buvo išsigelbėjimas tankiai apgyvendintiems miestams, kurių bazinės stotys piko metu ne visada gebėdavo atlaikyti milžinišką vartotojų užklausų skaičių.

    „Lietuvoje net naujausios kartos „Telia“ 5G ryšys jau dengia 99 proc. teritorijos, todėl VoWi-Fi mūsų šalyje atlieka labiau naudojimosi patirtį gerinančią misiją. Pavyzdžiui, ten, kur dėl techninių ar gamtinių kliūčių, norint paskambinti, tekdavo išeiti į lauką ar palypėti ant kalnelio, to daryti nebereikia, o atokesnėse vietovėse gyvenantys žmonės gali būti ramūs, kad jų išmaniuosius visada laiku pasieks jiems adresuotos SMS žinutės ir skambučiai“, – aiškina „Telia“ atstovas.

    Be mobiliojo ryšio „duobių“ kompensavimo VoWi-Fi suteikia ir keletą kitų pliusų. Skambinant per Wi-Fi, galima mėgautis CD įrašo kokybei prilygstančiu garsu, kas leidžia daug geriau girdėti pašnekovą, net kalbant tokiose triukšmingose vietose, kaip sandėliai ar gamyklos.

    Taip pat, kadangi įrenginiui nebereikia eikvoti energijos nuolatiniam kontaktavimui su mobiliojo ryšio bazine stotimi, VoWi-Fi taupo jo baterijos resursus. Pastarasis privalumas aktualus senesnių prietaisų savininkams, kadangi gali juntamai pailginti intervalus tarp įkrovimų. 

    Savo turimame „iPhone“ įsidiegę „iOS 17“ atnaujinimą, VoWi-Fi nemokamai naudotis galės visi „Telia“ privatūs ir verslo klientai. Šią paslaugą palaiko „iPhone XS“ ir naujesni modeliai, įskaitant naujuosius „iPhone 15“, kurių išankstiniai užsakymai jau startavo rugsėjo 22 d., o pirmųjų įrenginių pristatymas savininkams ir oficiali prekyba prasidės jau rugsėjo 29 d. 

    Įsitikinti, kad VoWi-Fi paslauga aktyvuota, galima atvėrus nustatymus ir skiltyje „Phone“ pasitikrinus, ar įjungta „Wi-Fi calling“ parinktis. O norint paslaugą aktyvuoti, pirmiausia reikia pasitikrinti ar turite įdiegtą iOS17 atnaujinimą, tada nustatymuose pasirinkti „Mobile services“ funkciją „Wi-FI Calling“ paspausti „On“ ir paslauga bus aktyvuota.

    VoWi-Fi taip pat šiandien veikia dauguma visuose „Telia“ parduodamuose kitų gamintojų telefonuose. Šią funkciją šiuo metu turi dauguma „Samsung“ telefonų: „Samsung Galaxy S23“, „Samsung Galaxy S22“, „Samsung Galaxy Fold 5“, „Samsung Galaxy Flip 5“, „Samsung Galaxy A“ serijos telefonai ir kiti senesni „Samsung“ telefonai. Taip pat, funkcionalumas veikia ir su „OnePlus“, „Nokia“, „Xiaomi“, „Redmi“, „Pixel“, „Sony“ telefonai.

    Rugsėjo 22 dieną minima tarptautinė diena be automobilio. Šią dieną žmonės yra skatinami keliauti alternatyviomis transporto priemonėmis – pėsčiomis, dviračiu, paspirtuku ar viešuoju transportu, taip atkreipiant dėmesį į draugiškumą aplinkai. Anot eksperto, apsieiti be automobilio padeda išmaniosios technologijos – specialiai sukurtos programėlės leidžia matyti geriausią maršrutą keliaujant be automobilio.

    Lietuvoje tarptautinė diena be automobilio minima jau ne vienerius metus, prie jos jungiasi ir įvairios iniciatyvos, žmonės skatinami rinktis kitas transporto priemones. Pavyzdžiui, didieji miestai kviečia žmones viešuoju transportu rugsėjo 22 dieną keliauti nemokamai – šiandien tuo gali pasinaudoti Vilniaus, Šiaulių, Alytaus ir kitų miestų gyventojai.

    „Tvaresnis keliavimas – svarbi šiandienos aktualija. Prisidėti prie to, kad tvaresnės keliavimo priemonės būtų ir patogesnės, gali ir technologijos. Keliaudami galite naudotis išmaniosiomis programėlėmis, kurios jums pasiūlys geriausią maršrutą keliaujant viešuoju transportu, pėsčiomis ar dviračiu, o kai kurios leis rinktis aplinkai draugiškesnį maršrutą“, – sako Arnoldas Lukošius, „Tele2“ technologijų ekspertas.

    Jis dalijasi keliomis programėlėmis, kurios padės jums automobilį dažniau iškeisti į alternatyvias transporto priemones.

    „Strava“. Šią išmaniąją programėlę dažniausiai naudoja dviratininkai, bėgikai bei žmonės, mėgstantys žygius pėsčiomis. Tai aktyvumo stebėjimo programa, naudojanti GPS technologiją. Kaip ir bet kuri kita GPS programėlė, ji veikia fone, kol užsiimate fizine veikla. Ją galite naudoti bėgdami, eidami, važiuodami dviračiu ar riedlente, žygiuodami ilgas distancijas, plaukdami baidarėmis, čiuoždami slidėmis, irkluodami ir užsiimdami kita fizine veikla. 

    Užfiksavusi jūsų pasiektus rezultatus (laiką, maršrutą, greitį ir kitus), programėlė leis duomenimis dalintis su draugais. Programėlėje taip pat galima įveikti mestus iššūkius, varžytis su kitais naudotojais. Programėlę „Android“ naudotojai gali parsisiųsti čia, o „iOS“ – čia. 

    „Trafi“. Jei automobilį norite iškeisti į viešąjį transportą, patogiausią maršrutą jums padės suplanuoti programėlė „Trafi“. Ji šiuo metu veikia penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, o sostinėje keliaujantys žmonės joje gali įsigyti viešojo transporto bilietus. Programėlė ne tik planuoja patogiausią maršrutą, bet ir leidžia patikrinti viešojo transporto tvarkaraščius realiu laiku. Programėlę „Android“ naudotojai gali parsisiųsti čia, o „iOS“ – čia.

    „Walk15“. Tai programėlė, kurią mėgsta naudoti daug pėsčiomis vaikštantys žmonės. Ji prieinama visame pasaulyje net 25 skirtingomis kalbomis, tarp jų ir lietuviškai. Programėlėje galima skaičiuoti kasdien nueinamus žingsnius, kurti ir dalyvauti žingsnių iššūkiuose, atrasti ėjimo maršrutus, gauti prizų už ėjimą pėsčiomis bei prisidėti prie su tvarumu susijusių iniciatyvų. Programėlės kūrėjai dalijasi ir sėkmingais rezultatais – prisijungus prie ją naudojančių žmonių bendruomenės, kasdien nueinamų žingsnių skaičius padidėja bent 30 proc. Programėlę „Android“ naudotojai gali parsisiųsti čia, o „iOS“ – čia.

    „Google Maps“. Greičiausiai šią programėlę savo išmaniajame telefone jau turite. Nors dažniausiai „Google Maps“ pasitelkiamas važiuojant automobiliu, puikiai pravers ir planuojantiems maršrutą alternatyvia transporto priemone – pėsčiomis, viešuoju transportu. Be to, pravartu žinoti ir tai, kad važiuojant automobiliu programėlė pasiūlo aplinkai draugiškesnį maršrutą. Programėlę „Android“ naudotojai gali parsisiųsti čia, o „iOS“ – čia.

    Naudoti alternatyvias keliavimo priemones savo darbuotojus skatina ir verslas. Pavyzdžiui, „Tele2“ per pastaruosius keturis metus daugiau nei perpus sumažino automobilių parką. Vietoje to darbo metu žmonės skatinami naudotis automobilių ir elektromobilių dalijimosi, pavežėjimo paslaugomis, elektriniais paspirtukais, dviračiais, o už paslaugas sumoka įmonė.

    Tarptautinė strateginių pokyčių ir technologijų bendrovė „Nortal“, turinti padalinį Lietuvoje įsigijo „TPXimpact“ bendrovės dukterinę įmonę „Questers“, kuriančią ir platinančią programinę įrangą. Įmonių atstovų teigimu, šis sprendimas padės sustiprinti  ir praplėsti organizacijų veiklą – burti tarptautines informacinių technologijų (IT) ir inžinerijos komandas visame pasaulyje.  

    2007 m. veiklą pradėjusi „Questers“ yra viena lyderiaujančių tarptautinių programinės įrangos kūrimo bendrovių, kuriančių ir valdančių specializuotas komandas, dirbančias skirtingose pramonės šakose. Įmonė gali pasigirti klientais visame pasaulyje, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėjė, JAV, Vokietijoje, Belgijoje, Norvegijoje ar Šveicarijoje.

    Anot „Nortal“ generalinio direktoriaus ir įkūrėjo Priit Alamäe, „Questers“ prisijungs prie dukterinės „Nortal“ įmonės „pwrteams“ ir kartu kurs specialias tarptautines komandas klientams.

    „Tikimės, kad „Questers“ padės „pwrteams“ klientams JAV ir Jungtinės Karalystės rinkose bei padidins per pastaruosius penkerius metus pasiektą dviženklį augimą. Labai džiaugiuosi matydamas, kad mūsų tarptautinę komandą papildė daugiau nei 300 naujų darbuotojų“, – sako P. Alamäe.

    Pasak „Nortal“ padalinio Lietuvoje vadovo Mindaugo Tarailos, toks susijungimas išplės Nortal klientų ir jų projektų geografinę aprėptį,  o su naujais kolegomis susipažinti ir bendradarbiauti nekantrauja ir „Nortal“ komandos Lietuvoje nariai.

    Dalyvauti „Nortal“ augime – neįkainojama patirtis. Lietuvoje esantis padalinys iš vietinės IT kompanijos išaugo į didelį tarptautinį technologijų centrą. Vilniaus ir Kauno biuruose dirba itin stipri komanda, kuri ne tik nuolat pildosi ir plečiasi, bet ir tobulėja – dirba su vis didesniais projektais ir imasi naujų iššūkių. Tikiu, kad naujai prisijungę darbuotojai papildys mūsų ekspertines žinias“, – sako M. Taraila.

    Prekės ženklą „pwrteams“ Nortal pristatė pernai, kai į bendrovės veiklą įtraukė naują užsakomųjų paslaugų ir komandų didinimo verslo modelį. Šiuo metu „pwrteams“ dirba su klientais iš Europos ir Šiaurės Amerikos, o bendrovės paslaugų centrai įsikūrę Ukrainoje, Lenkijoje, Serbijoje, Lietuvoje, Estijoje ir Meksikoje. Po „Questers“ įsigijimo prie esamų šalių prisijungs ir Bulgarija.

    „Talentai yra „pwrteams“ sėkmės ir augimo paslaptis, tad šis žingsnis yra būtinas mūsų plėtrai. „Questers“ profesionalai Bulgarijoje papildys mūsų esamą „pwrteams“ komandą. Sieksime tapti tarptautiniais lyderiais, teikiančiais specializuotus IT sprendimus“, – teigia „pwrteams“ generalinis direktorius Karelas Saurvaltas.

    Anot „Questers“ generalinio direktoriaus Aleksandro Drangajovo, būdama „TPXimpact“ dalimi, „Questers“ tapo patikima, efektyviai dirbančia įmone, kurios tikslas – teikti klientams nuolatinę vertę.

    „Prisijungimas prie „pwrteams“ suteiks dar daugiau galimybių. Kartu galėsime dar greičiau ir efektyviau reaguoti į besikeičiančius technologinius bendradarbiavimo sektoriaus poreikius ir teikti dar geresnius pasiūlymus“, – sako A. Drangajovas.  

    Tarptautinė strateginių pokyčių ir technologijų bendrovė „Nortal“ yra žinoma dėl Estijos vyriausybės skaitmeninės transformacijos „e-Estonia“ ir toliau plečia savo veiklą Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Neseniai bendrovė įsteigė tiekimo centrą Gvadalacharoje (Meksika), taip vykdo aktyvią plėtrą Jungtinėje Karalystėje, siūlydama paslaugas tiek viešajam, tiek privačiajam sektoriui. Siekiant išplėsti pajėgas Jungtinėje Karalystėje, vykdomuoju direktoriumi buvo paskirtas Thomasas Hedley.


    Technologijų gigantei „Apple“ ką tik į produkciją paleidus savo naujausią operacinę sistemą „iOS 17“, lietuvių kuriamos slaptažodžių tvarkyklės „NordPass“ kūrėjai netruko į tai sureaguoti. Įmonė skelbia, kad jos klientai nuo šiol gali kurti, saugoti, dalintis bei naudoti slaptarakčius (angl. passkeys) „iPhone“ mobiliuosiuose įrenginiuose. 

    „NordPass“ teigimu, šios funkcijos padės naudotojams patogiau naudotis slaptažodžius besikėsinančia pakeisti technologija.

    Šių metų birželį bendrovė „Apple“ pažadėjo leisianti trečiųjų šalių programėlių kūrėjams, tokiems kaip slaptažodžių tvarkyklės, savo klientams siūlyti slaptarakčių funkcionalumą ir „iPhone“ mobiliuosiuose įrenginiuose. Lig šiol „NordPass“ klientams slaptarakčiai buvo prieinami tik darbalaukio programose, tinklalapiuose bei naršyklės plėtiniuose. Šią savaitę „Apple“ išleidus „iOS 17“, slaptažodžių tvarkyklėms buvo suteikta galimybė funcionalumą pritaikyti mobiliuose įrenginiuose.

    „Esame vieni iš pirmųjų rinkoje, savo naudotojams iš karto suteikusių galimybę slaptarakčiais naudotis „iPhone“ telefonuose, ir laikome tai svarbiu pasiekimu. Technologijų įmonių gebėjimas operatyviai atliepti naujoves slaptarakčių rinkoje padės slaptažodžius greičiau palikti užmarštyje ir pereiti prie modernesnių asmens autentifikacijos internete būdų“, – teigia Tomas Smalakys, „NordPass“ technologijų vadovas.

    Pasak jo, būtent slaptarakčiai šiuo metu laikomi perspektyviausia alternatyva slaptažodžiams. Slaptarakčius sudaro du prieigos raktai – viešasis ir privatusis. Viešasis saugomas interneto svetainėje, prie kurios norima prisijungti, o privatusis – vartotojo įrenginyje. Vienas be kito prieigos raktai neveikia, tad programišius, net ir įsibrovęs į svetainės serverį ir gavęs viešąjį raktą, negalėtų pasiekti tinklalapio naudotojo paskyros.

    Slaptažodžių tvarkyklės suteikia interneto naudotojams galimybę privatųjį raktą saugoti ne vartotojo įrenginyje, o programėlėje. Ši alternatyva leidžia slaptarakčius pasiekti ir jais naudotis skirtinguose įrenginiuose, net jei jie nepriklauso tai pačiai ekosistemai. Taip pat, kelios slaptažodžių tvarkyklės, tarp jų ir „NordPass“, slaptarakčiais leidžia dalintis su kitais programėlės vartotojais, o tai aktualu turint bendras paskyras.

    „Google“ paleidus savo naujausią operacinę sistemą mobiliesiems įrenginiams, „NordPass“ vartotojai galės naudotis slaptarakčiais ir „Android“ telefonuose.

    Lietuvoje toliau augant technologijų sektoriui, darbdaviai susiduria su iššūkiu rasti įvairaus lygmens darbuotojų. Vis dėlto, vilties teikia tai, kad jaunuolių, besirenkančių technologijų krypties studijas, daugėja – vien įstojusiųjų į inžinerijos ir technologijos mokslų kryptis studentų skaičius šiemet išaugo daugiau nei penktadaliu.

    Pasak ekspertų, tam, kad rinkoje įvyktų pokytis, iniciatyvos turi imtis ir darbdaviai, suteikdami daugiau galimybių besimokantiems ar ką tik studijas baigusiems jauniesiems specialistams.

    Studentų daugėja

    Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Strateginės partnerystės centro direktorės dr. Milenos Seržantės, šiemet net 22 proc. išaugo stojančiųjų į Inžinerijos ir technologijos mokslų kryptis. Be to, toliau didėja Informatikos mokslų krypties (13 proc.) bei matematikos mokslų (21 proc.) pasirinkimas.

    „Kasmet sulaukiame vis daugiau norinčiųjų studijuoti magistrantūros studijas, kas iš esmės signalizuoja brandžios visuomenės norą investuoti į mokslus, o kartais ir suteikia galimybę pasirinkti naują karjeros kelią arba persikvalifikuoti. Taip pat per pastaruosius penkerius metus ženkliai auga užsienio studentų skaičius“, – sako dr. M. Seržantė.

    Ekspertė priduria, kad darbo rinkoje iš tiesų pastebimas technologijų specialistų trūkumas, kuriam įtakos turi keli pagrindiniai veiksniai: „Dirbtinio intelekto, didžiųjų duomenų, pramonės 5.0, debesijos ir kitų inovacijų atėjimas į pasaulį ir į Lietuvą daro didelę įtaką ir darbo rinkos situacijai.

    Aiškiai jaučiame technologijų sektoriaus specialistų stygių ir didėjančią jų paklausą. Verslai vis aktyviau įsitraukia į bendradarbiavimą su akademine bendruomene, kadangi technologijų srities specialistus iš esmės rengia tik aukštojo mokslo institucijos.“

    Dr. M. Seržantė įsitikinusi, kad technologijų srities studijų programos anksčiau ar vėliau bus kažkuria prasme monopolizuotos verslų. „Kai kuriose srityse jau taip ir yra, pavyzdžiui energetikos, kur stojančiųjų skaičius nedidelis, o darbuotojų poreikis kasdien auga. Tad tie verslai, kurie neskirs laiko ir resursų ankstyvam bendradarbiavimui su jaunaisiais specialistais, ateityje susidurs su dar didesniais iššūkiais pritraukti darbuotojų“, – teigia ekspertė.

    Daugelis įsidarbina dar besimokydami

    Neseniai atliktoje VILNIUS TECH studentų apklausoje, kurios trečdalis respondentų buvo informatikos ir matematikos srities studentai, matyti, kad virš 80 proc. jų pradėjo dirbti dar studijų metų. Be to, beveik 60 proc. apklaustųjų teigė, kad savo pirmąjį darbą surado iš karto pagal specialybę. 

    „Apie 66 proc. mūsų studentų dirba privačiame sektoriuje, o beveik 18 proc. dirba viešajame sektoriuje. Beveik pusė studentų pradėjus dirbti dar studijų metu gauna Lietuvos vidutinį atlyginimą. Svarbu pažymėti, kad apklausos tikslinė auditorija buvo – absolventai, ką tik pabaigę studijas arba paskutinių metų studentai. Tai reiškia, kad po kurio laiko jų atlyginimai turėtų kilti“, – sako dr. M. Seržantė.

    Anot jos, vienos iš populiariausių ir geriausiai apmokamų profesijų yra šiose srityse: IT, aviacija, energetika, elektronika, finansai ir ekonomika, analitika, transporto ir statybos inžinerija. 

    Pastangas deda ir darbdaviai

    Mažinti technologijų srities specialistų trūkumą imasi ir patys darbdaviai. Dalis šalies technologijų įmonių jau siūlo praktikos programas, steigia specialias akademijas pradedantiesiems specialistams bei persikvalifikuoti siekiantiems žmonėms. Esant darbuotojų stygiui, įmonės prioritetą teikia ne vien kietiesiems įgūdžiams, bet ir tinkamumą organizacijai bei vertybėms.

    „Pagal įmonės verslo poreikius ir esamas rinkos sąlygas ieškome ir įdarbiname tiek pradedančius, tiek pažengusius specialistus. Yra kandidatų, kurie ieškodami darbo neturi didelio patirties bagažo, tad atrankos metu atsižvelgiame ir į jų motyvaciją bei vertybinį pagrindą. Tikrai ne kiekvienu atveju samdome „žinias“ ar „patirtį“, kur kas svarbiau rasti žmogų, kuriam būtų artima organizacijos kultūra, kuris norėtų mokytis, augti ir kartu su darbdaviu siekti geriausių rezultatų. Atrankos metu stengiamės suprasti, ką kandidatas gali atsinešti į komandą bei kokių dalykų iš jo galėsime išmokti“, – tikina „Tele2“ talentų paieškos vadovė Evelina Žulonė.

    Anot jos, jaunų specialistų išskirtinumu tampa tai, kad jie yra užsidegę mokytis ir tobulėti, yra veržlūs, iniciatyvūs bei žingeidūs. „Prisijungus naujam kolegai, neturinčiam patirties, organizacijos senbuviai turi galimybę pasidalinti savo patirtimi ir apmokyti naujoką bei patys išmokti naujų dalykų. Kiekvienas žmogus komandoje įneša naujovių: naujų idėjų į jau nusistovėjusias tvarkas, išskirtinį požiūrį ir sprendimus“, – įsitikinusi specialistė.

    Po praktikos – darbo vieta

    Pasak E. Žulonės, rasti pradedančiųjų talentų verslui padeda praktikos programos. Kaip sėkmės istoriją ji įvardija „Tele2“ Tinklo departamento atvejį, kai buvo įdarbinti 3 sėkmingai praktiką įmonėje atlikę studentai.

    „Vienas jų po praktikos gavo pasiūlymą pasilikti jaunesniojo transmisijos inžinieriaus pozicijoje kartu tęsiant mokslus magistro studijose. Kita elektronikos ir telekomunikacijų technologijų studentė prisijungė prie organizacijos, norėdama atlikti praktiką telekomunikacijų srityje. Parodžius norą mokytis ir tobulėti, ji gavo pasiūlymą organizacijoje pasilikti kaip jaunesnioji transmisijos inžinierė ir šiuo metu planuoja, plečia ir prižiūri tinklą ir konfigūruoja įrenginius tam, kad užtikrintų ryšį bei internetą“, – pavyzdžiais dalijasi ekspertė.

    Ekspertė įspėja, kokia klaida gali lemti negrįžtamą duomenų praradimą

    Dirbtinio intelekto reklama tampa vis sunkiau pastebima, o vartotojams kyla naujų rizikų

    Stringantį ryšį gali lemti telefono dėklas

    Katė ant maršrutizatoriaus gali sulėtinti namų internetą

    „Greet“ pristatė lietuvišką sprendimą, skirtą visam restoranų darbui valdyti

    Keičiasi laikas – ką patikrinti, jei telefonas rodo neteisingą valandą?

    Lietuviai jau naudoja DI įrankius, bet dar neišnaudoja jų efektyvumui didinti - rodo apklausa

    Kaip gydytojai prisidėjo kuriant jiems skirtą dirbtinio intelekto asistentą

    „Instagram“ mini 16-ąjį gimtadienį: ar jūsų nuotraukos ten iš tiesų saugios?

    Kada reikia perkrauti telefoną?

    Tele2“ 5G pripažintas greičiausiu: nuo ko priklauso ryšio kokybė?

    Ar fizinis DI nauja investavimo kryptis, ar tolima ateitis? Atsako Ignas Goštautas

    Trys iš penkių naudojasi dirbtiniu intelektu: tyrimas apžvelgia, kaip šią technologiją naudoja lietuviai

    Be teksto, bet su atsakymu: „Jev“ siūlo kitokią dirbtinio intelekto ateitį

    © 2018 Your Company. All Rights Reserved. Designed By Tripples