Lietuvoje toliau augant technologijų sektoriui, darbdaviai susiduria su iššūkiu rasti įvairaus lygmens darbuotojų. Vis dėlto, vilties teikia tai, kad jaunuolių, besirenkančių technologijų krypties studijas, daugėja – vien įstojusiųjų į inžinerijos ir technologijos mokslų kryptis studentų skaičius šiemet išaugo daugiau nei penktadaliu.

Pasak ekspertų, tam, kad rinkoje įvyktų pokytis, iniciatyvos turi imtis ir darbdaviai, suteikdami daugiau galimybių besimokantiems ar ką tik studijas baigusiems jauniesiems specialistams.

Studentų daugėja

Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Strateginės partnerystės centro direktorės dr. Milenos Seržantės, šiemet net 22 proc. išaugo stojančiųjų į Inžinerijos ir technologijos mokslų kryptis. Be to, toliau didėja Informatikos mokslų krypties (13 proc.) bei matematikos mokslų (21 proc.) pasirinkimas.

„Kasmet sulaukiame vis daugiau norinčiųjų studijuoti magistrantūros studijas, kas iš esmės signalizuoja brandžios visuomenės norą investuoti į mokslus, o kartais ir suteikia galimybę pasirinkti naują karjeros kelią arba persikvalifikuoti. Taip pat per pastaruosius penkerius metus ženkliai auga užsienio studentų skaičius“, – sako dr. M. Seržantė.

Ekspertė priduria, kad darbo rinkoje iš tiesų pastebimas technologijų specialistų trūkumas, kuriam įtakos turi keli pagrindiniai veiksniai: „Dirbtinio intelekto, didžiųjų duomenų, pramonės 5.0, debesijos ir kitų inovacijų atėjimas į pasaulį ir į Lietuvą daro didelę įtaką ir darbo rinkos situacijai.

Aiškiai jaučiame technologijų sektoriaus specialistų stygių ir didėjančią jų paklausą. Verslai vis aktyviau įsitraukia į bendradarbiavimą su akademine bendruomene, kadangi technologijų srities specialistus iš esmės rengia tik aukštojo mokslo institucijos.“

Dr. M. Seržantė įsitikinusi, kad technologijų srities studijų programos anksčiau ar vėliau bus kažkuria prasme monopolizuotos verslų. „Kai kuriose srityse jau taip ir yra, pavyzdžiui energetikos, kur stojančiųjų skaičius nedidelis, o darbuotojų poreikis kasdien auga. Tad tie verslai, kurie neskirs laiko ir resursų ankstyvam bendradarbiavimui su jaunaisiais specialistais, ateityje susidurs su dar didesniais iššūkiais pritraukti darbuotojų“, – teigia ekspertė.

Daugelis įsidarbina dar besimokydami

Neseniai atliktoje VILNIUS TECH studentų apklausoje, kurios trečdalis respondentų buvo informatikos ir matematikos srities studentai, matyti, kad virš 80 proc. jų pradėjo dirbti dar studijų metų. Be to, beveik 60 proc. apklaustųjų teigė, kad savo pirmąjį darbą surado iš karto pagal specialybę. 

„Apie 66 proc. mūsų studentų dirba privačiame sektoriuje, o beveik 18 proc. dirba viešajame sektoriuje. Beveik pusė studentų pradėjus dirbti dar studijų metu gauna Lietuvos vidutinį atlyginimą. Svarbu pažymėti, kad apklausos tikslinė auditorija buvo – absolventai, ką tik pabaigę studijas arba paskutinių metų studentai. Tai reiškia, kad po kurio laiko jų atlyginimai turėtų kilti“, – sako dr. M. Seržantė.

Anot jos, vienos iš populiariausių ir geriausiai apmokamų profesijų yra šiose srityse: IT, aviacija, energetika, elektronika, finansai ir ekonomika, analitika, transporto ir statybos inžinerija. 

Pastangas deda ir darbdaviai

Mažinti technologijų srities specialistų trūkumą imasi ir patys darbdaviai. Dalis šalies technologijų įmonių jau siūlo praktikos programas, steigia specialias akademijas pradedantiesiems specialistams bei persikvalifikuoti siekiantiems žmonėms. Esant darbuotojų stygiui, įmonės prioritetą teikia ne vien kietiesiems įgūdžiams, bet ir tinkamumą organizacijai bei vertybėms.

„Pagal įmonės verslo poreikius ir esamas rinkos sąlygas ieškome ir įdarbiname tiek pradedančius, tiek pažengusius specialistus. Yra kandidatų, kurie ieškodami darbo neturi didelio patirties bagažo, tad atrankos metu atsižvelgiame ir į jų motyvaciją bei vertybinį pagrindą. Tikrai ne kiekvienu atveju samdome „žinias“ ar „patirtį“, kur kas svarbiau rasti žmogų, kuriam būtų artima organizacijos kultūra, kuris norėtų mokytis, augti ir kartu su darbdaviu siekti geriausių rezultatų. Atrankos metu stengiamės suprasti, ką kandidatas gali atsinešti į komandą bei kokių dalykų iš jo galėsime išmokti“, – tikina „Tele2“ talentų paieškos vadovė Evelina Žulonė.

Anot jos, jaunų specialistų išskirtinumu tampa tai, kad jie yra užsidegę mokytis ir tobulėti, yra veržlūs, iniciatyvūs bei žingeidūs. „Prisijungus naujam kolegai, neturinčiam patirties, organizacijos senbuviai turi galimybę pasidalinti savo patirtimi ir apmokyti naujoką bei patys išmokti naujų dalykų. Kiekvienas žmogus komandoje įneša naujovių: naujų idėjų į jau nusistovėjusias tvarkas, išskirtinį požiūrį ir sprendimus“, – įsitikinusi specialistė.

Po praktikos – darbo vieta

Pasak E. Žulonės, rasti pradedančiųjų talentų verslui padeda praktikos programos. Kaip sėkmės istoriją ji įvardija „Tele2“ Tinklo departamento atvejį, kai buvo įdarbinti 3 sėkmingai praktiką įmonėje atlikę studentai.

„Vienas jų po praktikos gavo pasiūlymą pasilikti jaunesniojo transmisijos inžinieriaus pozicijoje kartu tęsiant mokslus magistro studijose. Kita elektronikos ir telekomunikacijų technologijų studentė prisijungė prie organizacijos, norėdama atlikti praktiką telekomunikacijų srityje. Parodžius norą mokytis ir tobulėti, ji gavo pasiūlymą organizacijoje pasilikti kaip jaunesnioji transmisijos inžinierė ir šiuo metu planuoja, plečia ir prižiūri tinklą ir konfigūruoja įrenginius tam, kad užtikrintų ryšį bei internetą“, – pavyzdžiais dalijasi ekspertė.

Vasara abiturientams – iššūkių metas. Mokyklą baigę ir apie studijas svajojantys jaunuoliai turi nuspręsti, kokioje aukštojoje mokykloje ir kokios krypties studijas jie pasirinks. Prioritetinių specialybių sąraše esančios IT studijų programos vis dar pritraukia daugiau vaikinų nei merginų. Informatikos mokslų daktarė, inovacijų ekspertė ir politikė Eglė Radvilė savo pavyzdžiu įkvepia Lietuvos moksleives rinktis IT profesijas. 

Informacinės technologijos (tiksliau – programų sistemos) jau ne vienerius metus patenka tarp populiariausių studijų programų Lietuvoje. Šiais metais, IT specialybės yra įtrauktos ir į švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sudarytą prioritetinių specialybių sąrašą suteikiant neribotą studentų priėmimą į valstybės finansuojamas vietas. Tačiau ši studijų kryptis vis dar išlieka populiaresnė tarp vyrų. Statistika rodo, jog 2018-aisiais Lietuvoje informacinių ir ryšio technologijų bakalauro studijas universitete rinkosi 472 vyrai ir 83 moterys. Panašūs ir kolegijų duomenys: 2020-2021 metais tokią pačią studijų kryptį kolegijose rinkosi daugiau nei 1 tūkst. 300 vyrų ir 187 moterys.

Didesnį vyrų įsitraukimą į IT sferą taip pat pastebėjo ir Informatikos mokslų daktarė Eglė Radvilė.

„IT pradėjau domėtis dar būdama vaikas. Jau tada atkreipiau dėmesį, kad šioje srityje dirba, ja domisi mažai merginų“, – sakė ji.

Prieš keletą metų „Next Generation“ paskelbtame tyrime nurodoma, jog moterys su technologijomis susijusius mokslus galimai rečiau renkasi dėl visuomenėje vyraujančių lyčių stereotipų, favoritizmo – darbuotojus samdančiųjų noro įdarbinti pomėgiais, lytimi panašius į save asmenis.

„Mano nuomone, stereotipai dažniausiai vyrauja išorinėje aplinkoje, tarp tų asmenų, kurie neturi nieko bendro su IT mokslais. Pati asmeniškai su tuo esu susidūrusi tik kartą. Manau, kad nėra jokio pagrindo manyti, kad mergaitės nėra gabios šioje srityje. Tikrai raginu merginas stoti studijuoti IT. Kuo daugiau merginų pritrauksime, tuo mažiau niekuo nepagrįstų stereotipų turėsime“, –  dėstė E. Radvilė.

Apie mergaičių raginimą rinktis IT profesijas pasakoja ir „Women Go Tech“ bendraįkūrėja Žydrūnė Vitaitė.

„Siekiant į aukštąsias mokyklas pritraukti kuo daugiau merginų, turime rodyti įkvepiančius pavyzdžius. Siekiant skleisti žinią apie technologijų, inžinerijos ir verslo pasaulio galimybes, skatinti verslumą bei inovatyvų mąstymą tarp Lietuvos moksleivių įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose, kartu su Lietuvos Junior Achievement pradėjome iniciatyvą „Empowering girls“. Projekto metu virš 80 savo srities lyderių ir profesionalių jau aplankė virš 140 mokyklų. Pamokų metu tech srityse dirbančios moterys pasidalina savo asmenine karjeros istorija ir supažindina moksleivius su profesijų įvairove. Šiuo metu pamokose sudalyvavo jau virš 8 tūkst. Lietuvos moksleivių“.

Savo įkvepiančia asmenine karjeros istorija su moksleiviais dalinosi ir šiuo metu aplinkosaugos srityje dirbanti E. Radvilė: „Kai man buvo vienuolika metų, tėvai nusiuntė į kompiuterių mokyklą, kurioje man labai patiko. Ir dabar puikiai pamenu laikus, kai Lietuvoje buvo vos keli internetiniai puslapiai. Būdama 16-17 metų jau dirbau IT srityje, o sulaukusi 19-os tapau IT skyriaus vadove“.

Moteris teigia, kad IT profesijos pasižymi didžiule įvairove, todėl sau tinkančią poziciją gali rasti beveik bet kas. Tačiau pastebime, kad vienose iš jų specialistų labai trūksta, kai kitose IT srityse dirbančiųjų – į valias. Pasak E. Radvilės, šiuo metu darbo rinkoje jaučiamas gerų programuotojų, IT projektų vadovų, IT architektų, kibernetikos bei dirbtinio intelekto specialistų trūkumas.

Inovacijų ekspertė neišskiria, kurioje aukštojoje mokykloje – kolegijoje ar universitete – reikėtų rinktis studijas. Moteris teigia, jog tiek kolegija, tiek universitetas suteikia žinių, tačiau daugelį dalykų galima išmokti ir specialiuose kursuose ar savarankiškai. Tačiau Harvardo universiteto absolventė mato ir daugiau naudų iš studijų universitete.

„Ilgai mokiausi universitete ir tai dariau ne todėl, kad smarkiai trūko žinių, bet man buvo be galo įdomu bendrauti su žmonėmis, kurie tyrė man įdomias sritis. Manau, kad mokytis reikia visą gyvenimą, tačiau pats žmogus pasirenka, kokioje srityje ir kokios kokybės mokslo jis siekia“, – sakė ji. – IT sektoriuje Lietuva yra tikrai pažengusi. Turime puikias sąlygas paruošti kvalifikuotus specialistus, diegti inovacijas. Visgi, IT labai greitai keičiasi, viskuo reikia nuolat domėtis, žvelgti į pasaulį atviromis akimis“.

Tokie terminai kaip „vartojo patirtis“ (angl. user experience) daugeliui technologijas išmanančių žmonių nebėra naujiena, informacijos daugėja, o ir įvairiausių kursų šia tema netrūksta. Tačiau programuotojo patirtis (angl. developer experience) yra ne mažiau svarbi. IT specialistas aiškina, ką šis terminas reiškia ir kodėl įmonėse turėtų būti vis daugiau šią sritį išmanančių talentų. 

Dažnai lyginama su terminu „kliento patirtis“ 

Terminas „programuotojo patirtis“ apibūdina programuotojo lengvumo ir pasitenkinimo lygį dirbant su įvairiausiais įrankiais, platformomis ar technologijomis siekiant įvykdyti darbo užduotis. „Kilo Health“ Programuotojų patirties skyriaus vadovas Justinas Židonis teigia, kad tai panašu į kliento patirtį naudojantis kokiu nors produktu, tik šiuo atveju klientas yra programuotojas.

„Gera programuotojo patirtis yra svarbi, nes ji padeda programuotojams dirbti efektyviau, nešvaistyti laiko užduotims, kurios nesusijusios su tiesioginiu darbu, naudotis patogiais įrankiais ir platformomis, skirti visą dėmesį sprendžiamoms užduotims“, – teigia „Kilo Health“ atstovas.

Pašnekovas pratęsia, kad už šią sritį atsakinga komanda daugiausia dėmesio skiria problemoms identifikuoti. Tai gali būti bet kas nuo procesų, įrankių, platformų iki dokumentacijos ar to, kaip programuotojas jaučiasi savo darbo vietoje, naujų technologijų, įrankių ar platformų pritaikymas. IT yra labai sparčiai besikeičianti sritis, todėl labai svarbu sekti naujoves ir jas įdiegti, jei tai gali padėti būti efektyvesniems.

Kodėl svarbu investuoti į šią sritį?

Tokios pozicijos kaip programuotojų patirties specialistai yra gan naujos, tačiau susidomėjimas jomis greitai auga. J. Židonis pabrėžia, kad pastebima vis didesnė šios srities įrankių pasiūla, pavyzdžiui „Get DX”.

„Lietuvoje dar gana mažai įmonių investuotoja į šią sritį, tačiau manau, kad ateityje susidomėjimas tik augs. Nuolat augant IT specialistų paklausai, įmonės turės atkreips dėmesį, kaip šiems specialistams palengvinti kasdienes užduotis, norint išlikti patraukliems. O juk ir įmonei nauda tampa labai aiški – programuotojai susikoncentruoja į svarbiausias užduotis ir kuria geresnius produktus“, – teigia pašnekovas.

J. Židonis papildo, kad, norint pagerinti programuotojų patirties komandos darbą, svarbu išmokti klausytis programuotojų ir nepamiršti kiekybinių duomenų. Vieno programuotojo perspektyva, nors ir galinti pateikti labai aiškų problemos apibrėžimą, nebūtinai bus tokia pati kaip kito programuotojo. Todėl labai svarbu kartais atsitraukti ir pamatyti bendrą vaizdą, o tai išryškėja tik sujungus kokybinius (programuotojų atsiliepimai) ir kiekybinius duomenis (angl. engineering metrics).

Šiemet į informacinių technologijų krypčių studijų programas Lietuvos aukštosiose mokyklose įstojo 71 proc. daugiau moterų negu pernai, rodo šiandien, Pasaulinę informacinių technologijų plėtros dieną, pirmą kartą skelbiamas Moterų technologijų srityje barometras, kurio sudarymą inicijavo IT bendrovė „Adform Lietuva“.

Priėmimą į IT krypčių studijų programas Lietuvoje šiemet vykdė 18 universitetų bei kolegijų, į kurias studijuoti buvo priimtos iš viso 547 moterys. Remiantis aukštųjų mokyklų pateiktais duomenimis, tai yra 71 proc. daugiau negu 2021 m., kai į IT studijas aukštosiose mokyklose buvo priimta studijuoti 320 studenčių.

Pavyzdžiui, Vilniaus universitete į visas IT krypčių studijų programas įstojusių moterų skaičius išaugo 67 proc., tuo tarpu Kauno technologijos universitete – 103 proc.

„Tai yra didžiulis šuolis, rodantis, kad visuomenės nuostatos profesijų atžvilgiu sparčiai kinta, o kartu pradeda keistis ir vaizdas aukštųjų mokyklų informatikos mokslų paskaitose. Jei anksčiau moterų čia beveik visai nematydavome, jų sparčiai daugėja, vis daugiau IT specialisčių papildo ir mūsų darbo rinką“, – pirmą kartą skelbiamo Moterų technologijų srityje barometro duomenimis apžvelgia informacinių technologijų bendrovės „Adform” žmogiškųjų išteklių direktorė Dovilė Buinickaitė-Struckienė.

Naujausiais duomenimis, vyrų į IT studijų programas mūsų šalyje vis dar priimama gerokai daugiau nei moterų, tačiau šis atotrūkis kasmet vis mažėja.

2021 m. į IT studijų programas kolegijose ir universitetuose iš viso primta 320 moterų ir 1706 vyrai, tuo tarpu šiemet studijuojančių IT krypčių specialybes gretas papildė 547 moterys ir 2216 vyrų.

Pastebima, kad toliau didėjant IT specialistų poreikiui darbo rinkoje, IT studijų programose auga abiejų lyčių studentų skaičius, tačiau priimtų studijuoti vyrų skaičius auga kur kas nuosakiau – jei moterų, įstojusių į IT studijų programas, skaičius šiemet šoktelėjo 71 proc., tai vyrų – 30 proc.

„Moterys šiais metais sudarė penktadalį visų įstojusiųjų į IT krypčių studijų programas Lietuvos aukštosiose mokyklose, kai tuo tarpu pernai šis skaičius siekė 15 proc. Jau pastebime, kad moterų kandidačių pamažu daugėja ir darbuotojų atrankose į įvairias IT pozicijas“, – komentuoja „Adform“ atstovė D. Buinickaitė-Struckienė.

Moterų technologijų srityje barometras yra nauja iniciatyva, kuria siekiama fiksuoti, kaip kinta lyčių proporcijos tarp informacinių technologijų studijas pasirinkusių studentų bei reguliariai matuoti pokytį, kartu išryškinant įvairovės IT sektoriuje svarbą.

Kaip skelbia iniciatoriai, šio projekto metu kasmet bus renkami, analizuojami ir viešinami priėmimo į IT krypčių studijų programas duomenys, apžvelgiamos tendencijos, dalinamasi aukštųjų mokyklų, IT sektoriui atstovaujančių įmonių bei darbo rinkos ekspertų įžvalgomis.  

Sudarant pirmąjį Moterų technologijų srityje barometrą aukštųjų mokyklų bendrojo priėmimo duomenis surinko ir susistemino Nacionalinė švietimo agentūra. Barometras parengtas pagal aukštųjų mokyklų pateiktus 2022 m. spalio 19 d. duomenis.

„Pradedame šią iniciatyvą, nes norime griauti stereotipus, kurie vis dar trukdo moterims atrasti IT sritį, bei dalintis savo sukaupta patirtimi – jau dabar moterys mūsų įmonėje sudaro 48 proc. visų darbuotojų ir tarp jų matome daugybę įkvepiančių pavyzdžių. Kartu norime prisidėti ir palaikyti šioje srityje jau įgyvendinamas iniciatyvas, todėl dar šiemet pristatysime naują kampaniją, kurios metu pakviesime moksleives iš bendrojo lavinimo mokyklų iš arčiau susipažinti su darbo IT srityje kasdienybe.

Turime suprasti, kad informacinės technologijos mus lydi visose srityse, kiekviename žingsnyje. Jos yra skirtos naudotis visiems žmonėms, tad ir kuriamos turi būti visų žmonių. Tik taip turėsime tokias technologijas ir sprendimus, kurie geriausiai atitinka mūsų poreikius“, – pabrėžia D. Buinickaitė-Struckienė.

Moterų IT studijose sparčiai daugėja ir Vilniaus universitete – kai kuriose programose jos jau lenkia vyrus

Iš Lietuvos aukštųjų mokyklų daugiausiai moterų į IT krypčių studijas šiemet priėmė Vilniaus universitetas ir Kauno technologijos universitetas.

Studijuoti IT mokslų į VU šiemet įstojo 150 moterų, kai pernai buvo priimta 90. Šiemet VU vykdė priėmimą į trylika skirtingų IT krypčių studijų programų.

„Mes vis dar girdime visuomenės nuostatas, kad mūsų fakulteto specialybės yra labiau „vyriškos” ir kad merginoms reiktų rinktis labiau „moteriškas“, tačiau pastaraisiais metais pastebime gerėjančias tendencijas: vis daugiau merginų keičia nusistovėjusius stereotipus ir renkasi tai, kas joms yra įdomu”, – pastebi doc. dr. Jurgita Markevičiūtė, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto strategijos ir bendrųjų reikalų prodekanė.

Pasak jos, VU Matematikos ir informatikos fakultete bendrai į bakalauro studijas kasmet įstoja apie 30 proc. moterų, tačiau atskirose kryptyse ir specialybėse situacija skiriasi.

Kaip pabrėžia VU atstovė, jau yra ir tokių IT krypčių studijų programų, į kurias moterų įstoja daugiau nei vyrų, pavyzdžiui, bioinformatikos studijas renkasi 60 proc. moterų.

„Greičiausiai jas suvilioja galimybė derinti informatikos ir biologijos studijas. Gerokai mažesnė dalis, apie 25 proc. merginų, įstoja į programų sistemų ir informacinių technologijų studijų programas. Tarp mokyklų absolvenčių mažiausiai populiarios yra informatikos bei informacinių sistemų inžinerijos studijos“, – pastebi doc. J. Markevičiūtė.

Anot jos, Vilniaus universitetas skiria daug dėmesio siekiant keisti stereotipines visuomenės nuostatas.

„Dirbdami su mokyklomis ir mokiniais nuolat pabrėžiame, kad nėra vyriškų ar moteriškų specialybių, o studijuoti ir dirbti reikia tai, kas tau patinka, o ne tai, ko iš tavęs tikisi visuomenė, draugai ar šeima”, – pažymi docentė.

Rositos istorija: nors matematika nebuvo jos stiprioji pusė, tai nesutrukdė siekti karjeros IT

Šiemet informatikos inžinerijos studijas Kauno technologijos universitete baigusi Rosita Sadauskaitė sako, kad studijų metais jos grupėje buvo tik trys merginos ir daugiau nei dvidešimt vaikinų.

Kai dar studijų metais Rosita kam nors pasipasakodavo, kad studijuoja IT, kai kuriems aplinkiniams tai sukeldavo nuostabą: „Turbūt esi labai protinga, jei jau studijuoji IT“, – tekdavo išgirsti jai. Tiesa, mergina sako, kad prieštaringų replikų ji sulaukdavo retai – palaikymo visada būdavo kur kas daugiau.

„Studijų pradžioje merginų mūsų fakultete buvo visai mažai, vėliau jų ėmė daugėti. Kai susirinkdavome studentų atstovybėje, kartais net susidarydavo įspūdis, kad vaikinų informatikos moksluose yra mažuma. Tačiau taip atrodė todėl, kad merginos buvo aktyvesnės“, – prisimena 22-ejų R. Sadauskaitė.

Vos baigusi studijas įmonėje „Adform Lietuva“ kokybės užtikrinimo inžiniere pradėjusi dirbti R. Sadauskaitė teigia, kad mokykloje ji labiau linko prie humanitarinių mokslų, nes matematika mokykloje jai sekėsi sunkiau ir nelabai patiko.

„Būdama moksleivė labiau įsivaizdavau save žurnaliste, nei IT specialiste. Kita vertus, man visada buvo įdomu analizuoti sistemas ir jų logiką, todėl kai mama pasiūlė lankyti IT mokyklą, susidomėjau. Buvau gal devintoje klasėje, kai laisvalaikiu pradėjau mokytis bendrinių dalykų apie kompiuterius ir operacinių sistemų veikimą, vėliau – ir programavimo kalbų. Man patiko, todėl galiausiai nutariau stoti ne į žurnalistiką ar kokią kitą humanitarinių mokslų specialybę, o į informatikos inžineriją”, – pasakojo jaunoji IT specialistė R. Sadauskaitė, neabejojanti, kad perspektyvias IT specialybes ateityje atras vis daugiau merginų.

Kas antras suaugęs Lietuvos gyventojas – 52% – mano, kad jo ar jos skaitmeninių įgūdžių ir žinių lygis yra geras. Panašiai savo skaitmeninius gebėjimus vertina ir kaimyninės Latvijos gyventojai – 55% į tokį klausimą atsako teigiamai, rodo tarptautinės IT (informacinių technologijų) bendrovės „Accenture“ tyrimo duomenys.

Supranta naudą

Tyrimas atskleidė, kad 6 iš 10 suaugusių gyventojų Lietuvoje – 59% – supranta, kad naujausių technologijų išmanymas gali padėti išlaikyti konkurencingumą darbo rinkoje. Taip manančių Latvijoje kiek mažiau – 48%. Apklausoje buvo minimos tokios technologijos, kaip automatizavimas, dirbtinis intelektas ir kitos.

„Tyrimo rezultatai džiugina ir rodo, kad mes Lietuvoje suprantame technologijų naudą bei jų kuriamą vertę. Kuo toliau, tuo labiau technologijos keis mūsų darbus ir gyvenimą, todėl technologijų žinios bei gebėjimai taps vis svarbesni“, – sako Martynas Rudokas, „Accenture“ vadovas Lietuvoje.             

Pasak M. Rudoko, vienas iš pavyzdžių – klientų aptarnavimo specialistų darbas. Anksčiau sėkmingiems klientų aptarnavimo darbuotojams reikėjo gerų bendravimo ir projektų valdymo įgūdžių, šiuo metu – svarbu mokėti analizuoti ir naudotis duomenų suteikiamomis įžvalgomis, kurios padeda klientams pateikti tikslesnius pasiūlymus. Ateity šį darbą atliks dirbtinis intelektas, kurio priežiūrai reikės IT gebėjimų ir žinių turinčio darbuotojo.  

Technologijų mokosi nuolat

Didžioji dalis gyventojų Lietuvoje – 86% – per pastaruosius metus ką nors nuveikė, kad pagerintų savo skaitmeninius gebėjimus. Daugiau nei pusė – 56% – tai darė savarankiškai: patys sprendė išskilusią problemą ar ieškojo informacijos, bandydami geriau suprasti, sužinoti apie technologijas.

39% skaitė naujienas, klausė ar žiūrėjo įvairius podkastus bei laidas, tiek pat – 39% – tarėsi su šeimos nariais, giminėmis, draugais ar kaimynais. Tik 1 iš 10 gyventojų – 11% – per pastaruosius metus nedarė nieko, kas sustiprintų skaitmeninius įgūdžius bei žinias.

Latvijoje per pastaruosius metus savo technologinius gebėjimus pagerino panaši dalis visuomenės – 82%. Kiek daugiau iš jų mokėsi savarankiškai – 59%, mažiau skaitė ar klausėsi įvairių laidų, straipsnių – 27%, bet kiek daugiau tarėsi su savo aplinkos žmonėmis – 42%. Visiškai nieko teigė nedarę 16% Latvijos gyventojų.

Didžioji dalis gyventojų tiek Lietuvoje (77%), tiek Latvijoje (75%) mano, kad jiems reikėtų dar tobulinti savo skaitmeninius įgūdžius, kad galėtų efektyviau dirbti ir naudotis naujausiomis technologijomis. Dažniau taip mano vyresni gyventojai.

Mato geresnę perspektyvą IT

Tyrimas atskleidė, kad net kas penktas gyventojas (22% Lietuvoje ir 20% Latvijoje) norėtų išmokti programavimo ar kitokių technologijų ir pakeisti savo karjerą į IT sritį.

„Pastaruoju metu Lietuvoje matome pozityvią tendenciją – žmonių, keičiančių kvalifikaciją ir baigiančių IT mokymus įvairiose perkvalifikavimo programose, skaičius pasiekė IT programas universitetuose ir kolegijose baigiančių studentų skaičių. Tai rodo, kad vis daugiau žmonių atranda ir susidomi technologijomis, ir mes turime gerą pagrindą ateičiai, kai technologijos bus visur“, – sako M. Rudokas.

Ir tai nestebina, nes daugumos žmonių patirtis naudojantis technologijomis yra teigiama: 84% Lietuvos ir 83% Latvijos gyventojų mano, kad skaitmeninės technologijos palengvino ir pagerino jų gyvenimą. O daugiau nei trečdalis gyventojų Lietuvoje (40%) ir Latvijoje (36%) nuolat seka naujausias technologijų tendencijas.

Lietuvoje gyventojų apklausą atliko tyrimų bendrovė „SKDS“, apklausoje dalyvavo 1017 respondentų nuo 18 iki 75 metų, apklausa vykdyta internetu. Analogiškas tyrimas atliktas ir Latvijoje, kad būtų galima palyginti duomenis.  

„Accenture“ yra viena iš pirmaujančių IT bendrovių Baltijos šalyse ir pasaulyje. Įmonė teikia tarptautines valdymo konsultacijas, technologijų ir užsakomąsias paslaugas. „Accenture“  apyvarta Baltijos šalyse finansiniais metais, trukusiais nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d., siekė 91,29 mln. eurų. Atitinkamu laikotarpiu bendrovė uždirbo 3,96 mln. eurų pelno. „Accenture“ filialą Latvijoje atidarė 2002 m., o nuo 2021 m. įmonė turi biurą ir Lietuvoje.