Per didžiausias metų šventes išauga Lietuvos gyventojų aktyvumas naudojantis išmaniaisiais telefonais, ne išimtis ir Velykos. Asmeninėse paskyrose žmonės dalijasi įvairiausiomis šventinėmis nuotraukomis, vaizdo įrašais ir bendrauja su artimaisiais, esančiais užsienyje ar kitame mieste. Psichologas pasakoja, kas šventiniu laikotarpiu lemia padidėjusį įsitraukimą į socialinius tinklus bei paaiškina, kokį poveikį tai turi tarpusavio ryšiui.

Praėjusiais metais e. prekybos rinką drebino viena iš vis ryškėjančių tendencijų – apsipirkinėjimas socialiniuose tinkluose. Tarptautinės siuntų pristatymo grupės „Geopost“, kuriai priklauso ir „DPD Lietuva“, užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad šiuo būdu įvairias prekes įsigyja daugiau nei pusė lietuvių. O tokias platformas kaip „Facebook“ ar „Instagram“ bent vienai su apsipirkimu susijusiai veiklai naudoja virš 80 proc. šalies gyventojų. Ekspertai pasakoja, ką tai reiškia visai e. komercijos rinkai bei ko reikėtų nepamiršti apsiperkant socialiniuose tinkluose.

Nuo elektronikos prekių iki naudotų baldų, nuo skaitytų knygų iki kvepalų – tiek ir dar daugiau produktų šiandien galima nesunkiai įsigyti įvairiuose socialinių medijų kanaluose.

„Laikai, kai socialiniai tinklai buvo naudojami tik pokalbiams su draugais ar aktualių naujienų sekimui, baigėsi. Tokios platformos kaip „Facebook“, „Instagram“ ar net „Pinterest“ jau ne pirmus metus suteikia galimybę tiesiai jose apsirūpinti skirtingomis prekėmis, o vartotojai šiomis progomis noriai naudojasi. Tai reikšmingai keičia ir e. komercijos rinką – verčia prisitaikyti pardavėjus prie išaugusios konkurencijos, permąstyti savo rinkodaros strategijas ar prekybos kanalus“, – sako „DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims Gabrielius Bilevičius.

Baltijos šalių gyventojai – imlesni naujovėms

Tyrimo rezultatų duomenimis, 2023 m. socialiniuose tinkluose apsipirko 62 proc. juos naudojančių Lietuvos gyventojų. Nuo lietuvių neatsiliko ir kitų Baltijos šalių gyventojai – 60 proc. latvių ir estų taip pat naudojo socialinius tinklus kaip apsipirkimo kanalus.

„Įdomu, kad Baltijos šalių gyventojai socialinių medijų platformose prekes įsigyja gerokai dažniau nei europiečiai – čia apsiperka kiek mažiau nei pusė, t.y. 48 proc. Europos gyventojų. Tai rodo, jog Baltijos šalių gyventojai galimai yra imlesni naujoms technologijoms ir drąsiau išbando dar plačiai nepaplitusius prekybos kanalus, o socialinės medijos yra naudojamos vis platesniam spektrui užsiėmimų“, – teigia e. komercijos ekspertas G. Bilevičius.

Apie kintantį socialinių tinklų vaidmenį byloja ir tai, kad praėjusiais metais net 83 proc. lietuvių juos naudojo bent vienai su apsipirkimu susijusiai veiklai. Tyrimas atskleidė, kad dažniausiai lietuviai socialinių medijų platformose ieško informacijos apie prekes – tai pernai darė maždaug 1 iš 3 (35 proc.) šalies gyventojų.  

„Pavyzdžiui, socialiniame tinkle „Facebook“ galima rasti ne vieną grupę, kurioje vartotojai dalijasi savo patirtimi apsiperkant vienoje ar kitoje parduotuvėje, nuvylusiais ir pasiteisinusiais pirkiniais. Tai – itin patogu potencialiems pirkėjams, norintiems priimti galutinį sprendimą dėl vienos ar kitos prekės įsigijimo“, – pažymi „DPD Lietuva“ rinkodaros vadovas Baltijos šalims.

3 paprasti patarimai saugiam apsipirkimui

Apsipirkimas socialiniuose tinkluose gali būti greitas bei patogus būdas gauti norimą prekę, tačiau derėtų nepamiršti ir atsargumo priemonių, įspėja G. Bilevičius.

„Vartotojų apsipirkimo įpročiai keičiasi, o socialiniai tinklai tampa šių pokyčių dalimi. Tam, kad įsigytas daiktas džiugintų, o apsipirkimo patirtis būtų maloni, nepagailėkite laiko ir daugiau pasidomėkite apie pardavėją, patikrinkite, ar apie jį atsiliepia kiti vartotojai, ar jis pateikia visą reikalingą informaciją bei dar daugiau“, – sako e. komercijos ekspertas.

Pasak jo, užtenka laikytis kelių paprastų patarimų ir apsipirkimas socialiniuose tinkluose taps kur kas saugesniu:

1. Pirmiausia įsitikinkite, kad pardavėjas viešai skelbia savo pavadinimą, veiklos formą, adresą, telefono numerį bei el. pašto adresą. Kilus potencialiam ginčui, kurio metu pardavėjas užblokuotų susirašinėjimą socialiniuose tinkluose, tai leistų susisiekti su juo kitais būdais.
2. Taip pat atidžiai peržiūrėkite, ar pardavėjas pateikia išsamius prekių aprašymus, informaciją apie prekių naudojimą, grąžinimo ir kitas sutarties sąlygas. Šios informacijos neradus, nerizikuokite ir iš pasirinkto pardavėjo geriau nepirkite. Pasitikrinti, ar prekybininkas yra sąžiningas, gali padėti ir atsiliepimų paieška forumuose ar jau minėtose socialinių tinklų grupėse.
3. Galiausiai, papildomą patogumą gali užtikrinti ir susitarimas, kad pardavėjas įsigytą prekę išsiųstų per patikimą siuntų pristatymo bendrovę – į paštomatą ar su kurjerio pagalba. Tokiu būdu išvengsite poreikio vykti į kitą gyvenvietę ar tolimą miesto rajoną, taupysite laiką bei būsite tikri, jog savo pirkinį gausite saugiai.

Tarptautinės siuntų pristatymo grupės „Geopost“, kuriai priklauso ir „DPD Lietuva“, užsakymu atliktas tyrimas vykdytas 2023 m. gegužės 31 d. – liepos 19 d., jo metu apklausta daugiau kaip 24 tūkst. Europos gyventojų iš 22 skirtingų šalių. Lietuvoje apklausti 804 gyventojai, iš jų socialines medijas naudoja 399 gyventojai.

Trumpų vaizdo įrašų programėlė „TikTok“ išbando naują funkciją, kurią aktyvavus vaizdo įrašai bus perjungiami automatiškai. Tai reiškia, kad ją pasirinkę naudotojai galės atsisakyti įpročio valandų valandas slinkti telefono ekranu (angl. „scrolling“). Justina Antropik, „Tele2“ skaitmeninių kanalų turinio vadovė, sako, kad platformos kūrėjai tokį pokytį vykdo atsižvelgdami į naudotojų prašymus ir norą vietoje nykščių įdarbinti akis.

Daugiau darbo akims

Viena didžiausių socialinių platformų „TikTok“ apie naująją funkciją paskelbė praėjusiais metais, tačiau iki šiol ji buvo prieinama tik atrinktiems naudotojams. Dabar programėlės kūrėjai nusprendė pasirenkamą automatinio slinkimo funkciją palaipsniui įdiegti visiems. 

„Dabar naršant „TikTok“ platformoje peržiūrėtą ar nepatikusį vaizdo įrašą naudotojai perjungia patys. Tuo tarpu naujoji funkcija veiks panašiai, kaip naudojantis „Netflix“ – platformoje pabaigus vienai serialo serijai, automatiškai perjungiama nauja. Taip suteikiama daugiau galimybių programėle naudotis be rankų“, – teigia J. Antropik. 

Pasak jos, panašią automatinio grojimo funkciją 2014 m. pasiūlė ir „YouTube“ platforma – joje šią funkciją naudotojai taip pat gali naudoti pasirinktinai. „TikTok“ programėlės kūrėjų teigimu, šis pokytis ne tik padės programėle naudotis patogiau, bet ir duos daugiau darbo akims bei smegenims.

„Dabar stebint vaizdo įrašus naudotojams nereikės pajudinti nei piršto. Tačiau žmonės vis dar galės panorėję perjungti kitą įrašą – galimybė slinkti ekranu nebus išjungta. Tad tie, kuriems automatinė perjungimo funkcija nepatinka, galės „scroll‘inti“ taip, kaip buvo įpratę“, – sako J. Antropik.

Ilgai lauktas atnaujinimas

Anot J. Antropik, „TikTok“ automatinio slinkimo funkcija vis dar bandoma, todėl jei dar negalite jos aktyvuoti savo programėlėje, teks šiek tiek luktelti. 

„Pasirodo, automatinio slinkimo funkcijos „TikTok“ naudotojai laukė labai ilgai. Internete galima rasti daugybę vaizdo įrašų ir straipsnių su patarimais, kokius telefono nustatymus atlikti, kad ši funkcija veiktų jų programėlėje. Daugelis tokių naudotojų grindžia šį poreikį didesnio peržiūrų efektyvumo siekiu“, – pastebi J. Antropik.

Ekspertės teigimu, norint patikrinti, ar jums ši funkcija jau prieinama, reikia ilgiau palaikyti pirštą ant bet kurio vaizdo įrašo ir ieškoti „Auto Scroll“ funkcijos. Norėdami išjungti šią funkciją, dar kartą palaikykite nuspaudę telefono ekraną ir vėl paspauskite tą pačią parinktį.

Viena dažniausiai naudojamų susirašinėjimo platformų „Facebook Messenger“ neseniai sulaukė gana svarbių atnaujinimų. Nuo šiol jos naudotojai galės išjungti funkciją, kuri parodo, ar gauta žinutė buvo perskaityta, taip pat redaguoti jau išsiųstas žinutes. Pasak Justinos Antropik, „Tele2“ skaitmeninių kanalų turinio vadovės, ši naujovė suteiks naudotojams daugiau privatumo.

Kaip išjungti „seen“ funkciją?

„Turbūt daugelis šios platformos naudotojų yra susidūrę su situacija, kai gavę žinutę į ją iškart negali ar nenori atsakyti, bet nori pamatyti jos turinį. Iki šiol perskaityti žinutes nepastebėtam buvo galima nebent ilgiau paspaudus ant susirašinėjimo atsiradusiame papildomame lange. Dabar „Messenger“ suteikia galimybę žinutę peržiūrėti taip, kad ją parašęs žmogus nematytų, ar ji buvo perskaityta. Taip sumažėja spaudimas atrašyti nedelsiant“, – sako J. Antropik.

Norint išjungti šią funkciją, reikėtų atverti „Messenger“ platformos nustatymus, tuomet spausti „Privacy & Safety“ skiltį, joje pasirinkti „Read Receipts“ ir išjungti „Show Read Receipts“ jungiklį.

Pasak J. Antropik, šis pokytis yra didelio „Messenger“ atnaujinimo dalis. Platformą valdanti technologijų įmonė „Meta“ neseniai „Messenger“ įdiegė galutinį šifravimą (angl. „end-to-end encryption“) – apsauginę funkciją, kuri neleidžia trečiosioms šalims, pavyzdžiui, pačiai „Meta“ platformai, matyti susirašinėjime esančią informaciją. Tai reiškia, kad pokalbį galės matyti tik du jame susirašinėjantys žmonės.

Slaptos žinutės ir galimybė redaguoti

„Messenger“ naudotojams jau prieinamos ir kitos funkcijos. Viena jų leis naudotojams redaguoti jau išsiųstas žinutes per 15 min. po jų išsiuntimo.

„Ši funkcija jau pažįstama tiems, kas naudojasi „iPhone“ žinutėmis „iMessage“ ir „WhatsApp“ susirašinėjimo platforma. Dabar ir „Messenger“ išsiųstas žinutes galima redaguoti po jų išsiuntimo, jei pastebėjote klaidą ar norite kitaip pakeisti turinį. Per šias 15 min. žinutę galite redaguoti tiek kartų, kiek norite, o redagavimo istorija nėra rodoma, todėl niekas negalės matyti, ką pakeitėte“, – tikina J. Antropik.

Ši funkcija veikia ir programėlėje, ir naršyklėje. Norėdami redaguoti žinutę programėlėje, ją bakstelėkite ir palaikykite, tuomet pasirinkite mygtuką „Edit“. Naršyklėje spustelėkite trijų taškų simbolį šalia žinutės, ir pasirinkite „Edit“. Atlikus pakeitimus, žinutė bus pažymėta kaip redaguota, tačiau kitas asmuo negalės pamatyti, kas joje buvo pakeista.

Be to, „Messenger“ pasiūlė ir dar vieną funkciją – slaptas žinutes, kurios išnyksta per 24 val. po susirašinėjimo. Dingstančios žinutės prieinamos visiems galutiniu šifravimu apsaugotiems pokalbiams. „Tele2“ ekspertė priduria, kad net ir naudodamiesi galutiniu šifravimu apsaugotomis žinutėmis, naudotojai vis tiek galės pranešti apie gaunamą šlamšto ar kenksmingą, įžeidžiantį turinį.

2023-ieji socialiniuose tinkluose atnešė daug pokyčių, tarp jų – žaibiškai išpopuliarėjusios programėlės „BeReal“ pakilimą ir nuosmukį, „Twitter“ tapimą „X“, mokamų „Facebook“ ir „Instagram“ versijų atsiradimą. Justina Antropik, „Tele2“ skaitmeninio turinio vadovė, sako, kad per praėjusius metus išryškėjo ir kita tendencija, kuri buvo pavadinta „fedivisatos“ (angl. „fediverse“) terminu – daugybės skirtingų socialinių tinklų gebėjimas sąveikauti tarpusavyje bei dalintis informacija. Anot jos, tai naudotojams suteikia galimybę patogiai naudotis jiems labiausiai patinkančiomis socialinėmis platformomis, net jei jų nenaudoja kiti artimi žmonės.

Būdas „išskaidyti internetą“

Prieš daugiau nei dešimtmetį internete atsirado ir vis dar kartais pasirodo nuotrauka, kurioje atvaizduojama, kaip iš JAV veikiančio skelbimų tinklalapio „Craigslist“ (kurio atitikmeniu Lietuvoje galima laikyti „Skelbiu.lt“) išsivystė atskiros sėkmingos skaitmeninės platformos. Pavyzdžiui, portalo menų ir rankdarbių skiltis tapo internetine parduotuve „Etsy“, o trumpalaikės nuomos skiltis – „AirBnB“. Taip viena ilgai rinką valdžiusi platforma išsiskirstė į daugybę mažesnių ir geresnę naudotojo patirtį sukuriančių programų.

Pasak J. Antropik, panaši tendencija jau vyksta ir su socialiniais tinklais – pernai išryškėjęs „fedivisatos“ (angliškų žodžių „federacija“ ir „visata“ junginys) terminas apibūdina siekį šias interneto platformas išskaidyti.

„Trumpai tariant, „fedivisata“ – tai tarpusavyje sujungti mažesni socialiniai tinklai, kuriuose visi gali skaityti ir rašyti tą patį turinį. Tokie decentralizuoti socialiniai tinklai dažnai lyginami su elektroniniu paštu, nes tam, kad galėtumėte bendrauti su kitais žmonėmis, jums nebūtina naudoti tos pačios platformos. Pavyzdžiui, jei aš naudojuosi „Gmail“, o jūs – „Outlook“, abi mūsų platformos žino, kas yra el. pašto adresas ir perduos laiškus nepriklausomai nuo savo skirtumų. Taip jau yra ir su kai kuriomis socialinėmis medijomis“, – sako J. Antropik.

Ekspertės teigimu, kol kas ši tendencija labiau pastebima mažesnėse užsienio platformose – susietą turinį galimą matyti tokiose platformose kaip „Mastodon“, „Pixelfed“, „Flipboard“, „Mammoth“. Vis dėlto, jos naudą jau įžvelgia ir didesni rinkos žaidėjai – socialinių tinklų milžinei „Meta“ vadovaujantis Markas Zuckerbergas pripažino, kad prijungti naująją „Threads“ programėlę į „fedivisatą“ būtų geras sprendimas. Be to, naudojantis „Instragram“ jau galima matyti, ką jūsų sekami žmonės rašo „Threads“, taip pat galimybę tuo pačiu turiniu iškart dalintis „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose, o pastarojoje net matyti „Facebook“ surinktas peržiūras.

Įvardija kelias naudas

Iš pirmo žvilgsnio tai, kad vietoje „Snapchat“, „Instagram“ ar „X“ programėlių atsiras dar šimtas jų funkcijas imituojančių platformų, gali atrodyti painu ir nereikalinga, tačiau ekspertai įžvelgia net kelias tokio pokyčio naudas. Pirmiausiai, naudotojams nebereiktų turėti daugybės prisijungimo vardų, skirtingų profilių, iš naujo skirtingose platformose sekti norimus žmones. Visa ši informacija priklausytų pačiam naudotojui ir jis pats galėtų ja naudotis savo nuožiūra. 

„Tai būtų galima pavadinti laisvosios rinkos požiūriu į socialinius tinklus. Vienintelis būdas laimėti „fedivisatoje“ – sukurti geriausią produktą. Dabar kiekviena socialinė medija yra atskira visata. Vienintelis būdas pamatyti „Facebook“ įrašus – prisijungti prie „Facebook“, sutikti su jos taisyklėmis, prisitaikyti prie jos estetikos, funkcijų, algoritmo ir verslo modelio. Tai šiuolaikiniam vartotojui jau nebėra gera patirtis, nes žmonės nori jaustis taip, tarsi jų socialiniai ryšiai ir turinys priklausytų jiems, o ne vienai bendrovei, kuri gali išnykti ar pakeisti savo kryptį taip, kaip tai pernai padarė „Twitter“, – pastebi J. Antropik. 

Ji priduria, kad „fedivisatoje“ užuot bandęs nuo nulio sukurti kitą visa apimantį socialinį tinklą, kūrėjas gali pasirinkti vieną ar kelias jo funkcijas ir pabandyti jas patobulinti. Vartotojams atsiranda daugiau galimybių pasirinkti mėgstamą programėlę – arba dvi, arba du šimtus – per kurią matys norimą turinį, nes viskas remiasi vienu pranešimų rinkiniu ir atviru draugų bei sekėjų tinklu.

„Išryškėjęs 2023-aisiais, šis pokytis, panašu, tęsis ir šiemet. Kaip greitai jį pastebėsime kasdienybėje, priklausys ir nuo mūsų noro išbandyti bei kurti naujoves, ir nuo tokių rinkos milžinių, kaip „Meta“ pastangų prisitaikyti prie besikeičiančių vartotojų poreikių“, – sako „Tele2“ socialinių medijų turinio vadovė.