Login to your account

Username *
Password *

 

Estijos startuolis „Bilance“ Lietuvoje pristatė automatinę pinigų apskaitos programėlę, padėsiančią privatiems asmenims turėti geresnę savo išlaidų apžvalgą ir kiekvieną mėnesį sutaupyti daugiau pinigų. Taigi, bus lengviau siekti finansinės nepriklausomybės.

Brolių Mihkelio ir Eriko Vetemaa sukurta mobilioji programėlė sujungia visų Lietuvos bankų ir kitų finansinių platformų, pavyzdžiui, Revolut“ ir „Wise“, bankininkystės duomenis. Prisijungus prie banko, programėlė pateikia naudotojo išlaidų ir pajamų apžvalgą, vėliau duomenys yra automatiškai atnaujinami.

„Požiūris į finansinį švietimą Europoje keičiasi, tačiau dar nėra patogių finansų stebėjimo priemonių. Susidomėję laukiame, kaip naudotojai priims naują programėlę ir kiek „Bilance“ padės lietuviams sutaupyti“, – pažymėjo programėlės „Bilance“ kūrėjas ir generalinis startuolio direktorius Mihkelis Vetemaa.

„Europos Sąjungos žingsniai link atvirosios bankininkystės naudotojams atvėrė galimybes patogiai gauti mokėjimų duomenis iš bankų. Mokėjimus suskirstėme naudodami „besimokančias“ sistemas, todėl programėlės naudotojams bus kur kas lengviau apžvelgti savo finansus. Ateityje, naudodami dirbtinį intelektą, ketiname pasiūlyti ir individualizuotas konsultacijas“, – pasidalino vienas iš startuolio įkūrėjų ir technologijų direktorius Erikas Vetemaa.

Ilgainiui broliai planuoja sukurti centralizuotą platformą, kurioje privatūs asmenys išsamiai matys savo ir visų savo šeimos narių finansus – turto, paskolų, investicijų, išlaidų ir pajamų apžvalgą.

Programėlė „Bilance“ vienu metu yra pristatyta Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Suomijoje. Šiais metais planuojama plėstis ir į kitas Europos šalis. Startuolio komanda buvo atrinkta į šeštąją Estijos „Tehnopol Startup“ įmonių inkubatoriaus grupę, kuri savo kelionę plėtros programoje pradėjo šiais metais.

Viena didžiausių Lietuvoje finansinių technologijų įmonių „ConnectPay“, pradėjusi teikti visas bankininkystės paslaugas verslo klientams ir lietuvių kalba, yra viena iš nedaugelio paslaugų teikėjų mūsų šalyje, sudaranti galimybę verslo sąskaitas atidaryti be jokio tiesioginio kontakto su vadybininku. Įdiegusi automatizuotus procesus ir sąsajas su išorinėmis duomenų sistemomis, „ConnectPay“ sąskaitas verslo klientams atidarys itin greitai – per vieną darbo dieną nuo užpildytos paraiškos gavimo.

„Jauni, pradedantys verslai, startuoliai pripratę veikti greitai, efektyviai ir be nereikalingų kliūčių. Lygiai taip pat jie renkasi patikimus verslo partnerius, kurie eina koja kojon su inovacijomis ir gali palaikyti spartų augimo tempą. Atlikę rinkos analizę matome, kad šiuo metu esame tarp kelių sparčiausiai sąskaitas klientams atidarančių bendrovių. Tai padaryti leidžia optimizuoti procesai, sąsajų su išorinėmis duomenų sistemomis gausa bei kompetentinga komanda“, – komentuoja „ConnectPay“ vadovas Marius Galdikas.

„ConnectPay“ verslo klientai paraiškas bei reikalingus dokumentus pateikia internetu. Tapatybės patikra atliekama skaitmeniniu būdu, o visa būtina informacija apie klientą operatyviai gaunama iš viešai prieinamų išorinių duomenų sistemų. Administruojant didelių įmonių struktūrą, gali kilti papildomų klausimų, jie klientams operatyviai pateikiami raštu, be tiesioginio kontakto su vadybininku.

„Bet kokio tiesioginio kontakto derinimas gali trukti kelias darbo dienas. Vieni bankai reikalauja, kad būsimas klientas fiziškai atvyktų į skyrių iš anksto sutartu laiku, kiti prašo pokalbio vaizdo skambučiu, kurio metu užpildoma kliento pažinimo anketa. Mes visa tai atliekame skaitmeniniu būdu, todėl verslo sąskaitą galime atidaryti jau kitą darbo dieną“, – kalba M. Galdikas.

Naujausiais Lietuvos banko duomenimis, pagal aptarnaujamų mokėjimų vertę „ConnectPay“ yra antra didžiausia elektroninių pinigų įstaiga Lietuvoje. 2021 m. „ConnectPay“ metinė aptarnautų mokėjimų vertė siekė 10,6 mlrd.  eurų – tai 86 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu užpernai, kai buvo aptarnauta 5,7 mlrd. eurų mokėjimų. „ConnectPay“ saugoma klientų lėšų suma per metus augo nuo 135 mln. eurų iki 261 mln. eurų praėjusių metų pabaigoje.

Palaikydama spartų augimą, bendrovė įdiegė ir toliau tobulina rizikų valdymo procesus. Per pastaruosius dvejus metus į pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevenciją bendrovė investavo daugiau kaip 3 mln. eurų.

Kada paskutinį kartą lankėtės fiziniame banko padalinyje? Jei tikslaus atsakymo rasti nepavyksta, greičiausiai, mieliau renkatės internetinio banko alternatyvas. Tokią logiką paskatino skaitmenizacija ir poreikis rinktis paslaugas patogesniu, nuotoliniu būdu. Šiandieninių vartotojų teigimu, laiko laukiant eilėse leisti neverta, o visagalis internetas, supaprastinant daugelio paslaugų veikimą, iš tiesų padeda sutaupyti kaštus bei laiko resursus.


Kartu su internetinių bankų alternatyvomis į kibernetinė erdvę veržiasi išmanias technikas pasitelkę internetinių apgaulių specialistai. Nors daugeliui pažįstamų telefoninių sukčiavimo būdų pamiršti pastarieji neketina, opia problema visuomenei tampa didesnio masto bei rimtesnių pasekmių sulaukiančios asmens duomenų ir tapatybės vagystės. Vien tik 2021 m. Lietuvos programišiai pasisavino, o po to viešai paskelbė gerai žinomų įmonių, pavyzdžiui, „CityBee“, „Filmai.in“ ar „Domenai.lt“, klientų duomenis.

Kibernetinių atakų skaičius augs

Lietuviško kibernetinio saugumo startuolio „iDenfy“ vadovas, Domantas Čiuldė, teigia abejosiantis, jog programišiai greitu metu mažins indėlį blogiems savo kėslams įgyvendinti. Anot specialisto, išpuolių daugės, o jiems ruoštis rekomenduojama visiems, ypatingai banko industrijai ir sparčiai populiarėjančiam FinTech sektoriui.

Paklausus specialisto, ką daryti norint išvengti sukčių pinklių, D. Čiuldė tikina, jog svarbu kritiškai vertinti bet kokią informaciją internete, nereaguoti į prašymus atlikti bankinius pavedimus, būti budriems netikėtų skambučių metu ir atidžiai skaityti įtartinus el. laiškus.

Sukčiai neretai prašo pateikti tik kelis PIN kodo skaitmenis, tačiau tai tik dar vienas būdas lengviau išvilioti asmeninius duomenis. Pastarieji aktyviai veikia ir apsiperkant internetu, tad svarbu patikrinti, ar paslaugų teikėjas turi visas licencijas, ar elektroninis puslapis, teikiantis paslaugas, yra tikras.

Į pagalbą – tapatybės patvirtinimas

Vienas iš būdų, padėsiančių užkirsti kelią sukčiams ir pinigų plovimui, pasak D. Čiuldės, tai nuotolinis tapatybės patvirtinimas. Šia technika siekiama aptikti sintetines, suklastotas tapatybes, kuriomis sukčiai prisidengia norėdami gauti prieigą prie svetimų internetinių banko paslaugų.

Nuotolinės tapatybės paslauga leidžia išvengti vizito banke, mat vartotojams tereikia kelių paspaudimų – nufotografuoti savo pasą ar tapatybės kortelę bei pateikti selfie tipo fotografiją. Automatinė sistema greitai nuskanuoja kliento duomenis ir palygina juos su tapatybės dokumento informacija. Jei viskas sutampa, vartotojas gauna „žalią“ šviesą jungtis prie banko ir toliau naudotis paslaugomis.

„Nusikaltėliai internete stengiasi išlaikyti anonimiškumą, bando nuslėpti savo veidą, tapatybės patvirtinimo metu prisidengdami kaukėmis. Pasitelkus dirbtinį intelektą, sistema atpažįsta visas klastotės formas, tad sukčiai savo kelionės tęsti nebegali, o standartiniai vartotojai gali mėgautis greita procedūra namuose, išvengiant tradicinio banko scenarijaus“, – aiškina D. Čiuldė.

Bankus skatina suklusti

Vartotojai, daug laiko praleisdami internete, kelia aukštesnius reikalavimus įmonėms duomenų saugumo užtikrinimui. Nenuostabu, jog didžiausias dėmesys skiriamas finansų sektoriui. Vis daugiau šio sektoriaus žaidėjų ieško papildomų, inovatyvių technologinių sprendimų, galinčių apdoroti didelį kiekį informacijos greitai ir saugiau bei apsaugoti vartotojų duomenis nuo kibernetinių atakų.

Siekiant sumažinti tapatybės vagysčių riziką ir neleisti sukčiams naudotis kortelių duomenimis be leidimo, prie lietuviškos „iDenfy” nuotolinės tapatybės patvirtinimo sistemos prisijungė „Alternative Payments“. Įmonės klientai, atsiskaitydami už paslaugas skaitmeninėje erdvėje, kaip alternatyvą kredito kortelėms, gali rinktis jiems patogius, vietinius mokėjimo būdus.

Mindaugas Rizgelis, „Alternative Payments“ vadovas, žingsnį įkomplektuoti nuotolines tapatybės patvirtinimo paslaugą grindžia ne būtinu įstatymo principu, o kaip efektyvų metodą bankams patenkinti augančius vartotojų poreikius saugiai ir lengvai pasiekti norimas paslaugas. „Nuotolinis tapatybės patvirtinimas yra inovatyvus, patogus būdas užtikrinti, kad vartotojas naudojasi savais duomenimis ir turi skaidrius ketinimus. Tokiu būdu, taupydami laiką iš kaštus, pasirinkę saugią, automatinę saugos sistemą, bankai optimizuoja vidinius procesus.“ – priduria M. Razgelis.

Panaikinus tarptautinius judėjimo ribojimus, rekordinis kiekis žmonių plūstelėjo į kelionių organizatorių programėles ir internetinius puslapius, siekdami šį sezoną atsigriebti už dvejus praėjusius metus. Ekspertai dalijasi naudingais patarimais, padėsiančiais sutaupyti ir išvengti išlaidų, kurias gali nulemti įrenginio pasirinkimas ar vieta, iš kurios užsakinėjate viešbučius ir skrydžių bilietus.

 „Tarptautiniai tyrimai rodo, kad net 65 proc. keliautojų šiemet yra pasiruošę atostogoms išleisti daugiau nei bet kuriais ankstesniais metais. Tačiau šį pramogoms ir naujoms patirtims skirtą didesnį biudžetą nesunkiai gali ištirpdyti gudrūs kai kurių kelionių organizatorių triukai ir neplanuotos išlaidos dėl neapdairumo.

Gera žinia, jog dažnai to galima išvengti atsisiuntus tam tikrą programėlę, užsakymui pasirinkus kitą įrenginį ar tiesiog atlikus keletą papildomų paspaudimų“, – teigia „Telia“ telefonų kategorijos vadovė Rimantė Marcišauskienė.

 Pigesni skrydžiai ir viešbučiai

 Daugelis keliautojų greičiausiai yra pastebėję, jog skrydžio bilietų ir viešbučio rezervacijų kainos gali smarkiai kisti priklausomai nuo įvairių faktorių. Kai kurie jų yra objektyvūs, pavyzdžiui, kelionių krypties populiarumas, sezoniškumas ar užsakymo pateikimo laikas iki kelionės pradžios, bet dalis jų savotiškai tyko vartotojų iš pasalų.

 „Prieš keletą metų „Wall Street Journal“ atliktas tyrimas nustatė, kad viena populiari internetinė kelionių agentūra savo svetainėje atvaizdavo skirtingas tų pačių viešbučio kambarių kainas skirtinguose įrenginiuose.

Buvo pastebėta, jog „Apple“ kompiuterių savininkams buvo rodomos didesnės kainos, nei „Windows“ vartotojams, o ylai išlindus iš maišo šiai kelionių agentūrai neliko nieko kita, kaip tik atsiprašyti ir panaikinti šią nesąžiningą svetainės funkciją. Būtent todėl prieš patvirtinant rezervaciją dėl visa ko vertėtų kelionės kainą patikrinti kitame įrenginyje“, – pataria specialistė.

Bilietų ir viešbučių kaina taip pat gali priklausyti netgi nuo buvimo vietos. Kadangi vykstantys atostogų dažnai būna linkę plačiau atverti piniginę, nei namo grįžtantys vietiniai, kelionių organizatoriai bando tai išnaudoti savo naudai. Savo telefone įsidiegus vieną iš jūsų vietovę nurodantį IP adresą pakeičiančių VPN programėlių ir joje nusistačius šalį, į kurią skrendate, dažnai galima išvysti geresnę kelionės kainą.

Taip pat kartais sutaupyti pavyksta ir VPN aplikacijoje pasirinkus žemesniu pragyvenimo lygiu pasižyminčią valstybę, pavyzdžiui, Indiją.

Dar viena kelionių organizatorių taktika – duomenų apie jūsų paieškas išsaugojimas naršyklės slapukuose (angl. cookies). Pavyzdžiui, jei pastaruoju metu kurį laiką į tam tikrą puslapį užsukate patikrinti to paties skrydžio kainos, vieną dieną galite būti nemaloniai nustebinti, kad ji netikėtai pakilo.

Tokį spaudimą pasitelkusios kelionių agentūros tikisi, kad pamatę išaugusią sumą pagaliau suskubsite bilietus įsigyti ir daugiau nebedelsite. Dirbtinai iškreiptų kainų galima išvengti prieš kelionės paieškas kiekvienoje naršyklėje įsijungus „Incognito“ režimą, neleidžiantį išsaugoti slapukų.

Naudingi įrankiai kiekvienai kelionei

Užsisakius visus reikalingus skrydžius ir viešbučius, elektroninio pašto dėžutę užplūsta visa galybė rezervacijos patvirtinimo laiškų su keliautojui reikalinga informacija. Deja, atėjus išvykimo datai, dėl daugybės kitų rūpesčių kyla didelė rizika kažką praleisti ar supainioti, o tai gali lemti neplanuotas išlaidas ir nesklandumus.

„Telefone įsidiegus „TripIt“ programėlę, ji nuskenuos jūsų elektroninio pašto dėžutę, suras lėktuvų ar kito transporto bilietus, viešbučių, automobilių nuomos užsakymus ir visus kitus dokumentus. Pagal visą šią informaciją aplikacija sudarys detalų kelionės planą, kurį pasiekti galėsite vos keletu paspaudimų.

Be to, atsiradus bet kokiems pasikeitimams, pavyzdžiui, oro linijoms atidėjus skrydį, ar tiesiog artėjant išvykimo laikui, „TripIt“ apie tai jus informuos specialiu pranešimu. Tai galimai padės išvengti bereikalingo laukimo oro uoste ar „pramiegotų“ skrydžių“, – pasakoja „Telia“ ekspertė.

Kartais juokaujama, jog vienintelis su kelione susijęs dalykas, kurio negali atlikti išmanusis telefonas, tai už mus sudėti lagamino. Visgi tai arčiausiai prie realybės priartina „PackPoint“ programėlė. Pasak R. Marcišauskienės, aplikacija pirmiausia detaliai susirinks informaciją apie tai, kur keliaujate, kiek truks jūsų kelionė ir koks jos tikslas, ir pagal tai sudarys detalų sąrašą, ką būtina pasiimti, įskaitant skirtingoms kelionės dienoms skirtus drabužius, elektronikos prietaisų įkroviklius ir netgi vizas ar COVID-19 pasus. Tikėtina, kad taip keliautojui neteks nuvykus prie jūros neplanuotai pirkti maudymosi kostiumėlio ar akinių nuo saulės.

Galiausiai R. Marcišauskienė rekomenduoja pasinaudoti per karantiną laikinai sustabdyta, bet šiuo metu vėl veikiančia „AirBnB Experiences“ paslauga.

„Ji išpildo daugelio keliautojų svajonę išvengti nuvalkiotų ir pervertintų užsieniečiams skirtų pramogų, dar vadinamų „spąstais turistams“. „AirBnB Experiences“ suteikia galimybę užsisakyti vietinių gyventojų organizuojamų veiklų ar ekskursijų, tokių kaip sviestinių ragelių degustacija Paryžiuje ar bėgimas Rokio Balboa maršrutu Filadelfijoje, kurios šalį padės pažinti kur kas geriau ir dažnai pigiau, nei kelionių organizatorių organizuojami turai“, – pataria „Telia“ atstovė.

Šiandien sunku rasti išmanųjį telefoną, kuriame nebūtų „Facebook“, „Instagram“ ar „TikTok“ socialinio tinklo programėlės. Šie rinkos gigantai iš rinkos sėkmingai išstūmė prieš mažiau nei dešimtmetį iškilusius ir vartotojus dešimtimis ar net šimtais milijonų skaičiavusius tokius socialinius tinklus kaip „MySpace“, „Vine“ ir „Google+“. Tačiau toks likimas, ekspertų teigimu, laukia tikrai ne visų šiuo metu apleistų ir savotiškoje egzistencinėje krizėje atsidūrusių socialinių platformų.

„Kol šių metų vasarį „Facebook“ skelbė apie pirmąkart per 18 metų užfiksuotą aktyvių vartotojų skaičiaus sumažėjimą, „Snapchat“ analitikus nustebino net 20 proc. augimu. „Twitter“ vartotojų skaičius šoko į viršų paskelbus, kad šią platformą ketina įsigyti Elonas Muskas, o prie „Telegram“ prisijungė daug naujų vartotojų Rusijoje uždraudus naudotis „WhatsApp“ susirašinėjimo platforma. Tai yra akivaizdus įrodymas, jog socialinių tinklų pozicijos nėra iškaltos akmenyje, o vartotojų skaičiui didelę įtaką turi net ir geopolitiniai veiksniai ar verslo sandoriai“, – sako „Telia“ žiniasklaidos planavimo vadovas Jaroslav Kokoškin. 

Tačiau jis pažymi, kad didžiausią įtaką socialinių tinklų raidai gali turėti unikalių ir patrauklių technologinių naujovių diegimas. Todėl net tokios primirštos platformos, kaip „Snapchat“, „Twitter“ ir „Reddit“, ateinančiais metais gali pakeisti tvarką populiariausių socialinių tinklų reitinguose.

Nepelnytai pamiršti? 

„Snapchat“ vadinti primirštu sunkiai apsiverčia liežuvis – statistikos portalo „Statista“ duomenimis, tai yra dvyliktas pagal dydį socialinis tinklas, turintis daugiau, nei pusę milijardo vartotojų, kurių netrūksta ir tarp lietuvių. Tačiau tokie neblogi rezultatai smarkiai atsilieka nuo įspūdingų prieš šešetą metų skelbtų analitikų prognozių, žadėjusių vietą šiam socialiniam tinklui šalia „Facebook“ ir „Instagram“.

„Mažai kas pamena, tačiau „Snapchat“ buvo tokių šiandien įprastų socialinių tinklų funkcijų, kaip po pažiūrėjimo išnykstančios nuotraukos ar 24 valandas rodomos istorijos, pradininkas. Deja, kai jos buvo nukopijuotos konkurentų iš „Facebook“, vartotojų susidomėjimas platforma išblėso. Laimė, bendrovės padarytos reformos pastaraisiais metais davė vaisių, o paslaptinga vizija leidžia kalbėti apie šviesią „Snapchat“ ateitį“, – pasakoja ekspertas.

2016 metais kompanija pristatė kamerą turinčius „Spectacles“ akinius. Taip pat „Snapchat“ pradėtas pristatinėti nebe socialiniu tinklu, o išmaniojo telefono kameros programėle. Pastarosios pavadinimą pateisino daugybė papildytos realybės (AR) filtrų, leidžiančių savo veidui suteikti juokingas išraiškas, kiškio ausytes ar savo kiemo viduryje pastatyti virtualų vienaragį.

Pasak „Telia“ specialisto, programėlę valdanti bendrovė jau kurį laiką aktyviai supirkinėja nedidelius AR sprendimų pritaikymą e-komercijoje kuriančius startuolius. Tai vartotojams padėjo pasiūlyti galimybę virtualiai pasimatuoti „Prada“, „Puma“ ir kitų prekės ženklų drabužius ar netgi prieš pirkimą išbandyti kosmetiką.

Spėjama, jog tai padės „Snapchat“ ilgainiui įsitvirtinti kaip socialios prekybos platformai, vartotojams suteikiant visiškai naują apsipirkimo patirtį. Be to, gausu spekuliacijų, kad kompanija slapčia vysto AR paremtą alternatyvą „Meta“ kuriamai metavisatai.

Atgimstantis „Twitter“ ir atrandamas „Reddit“

Praėjusią savaitę pasaulį sudrebinus žinioms apie tai, kad „Twitter“ įsigijo „Tesla“ ir „SpaceX“ įkūrėjas Elonas Muskas, visuomenėje vėl atgijo diskusijos apie šio pastaraisiais metais į prarają grimzdusio socialinio tinklo ateitį. Nors šiuo metu pasigirsta įvairių nuomonių, analitikai sutinka, jog šios naujienos gali būti būtent tas šiaudas, kuris padės „Twitter“ išbristi iš užklupusios krizės. 

„Politikų ir verslo atstovų pamėgtas socialinis tinklas šiuo metu buvo kritikuojamas dėl savo nedraugiškumo tautinėms, rasinėms ir seksualinėms mažumoms, cenzūros bei galimybių nesunkiai manipuliuoti visuomenės nuomone. Nors E. Musko planai „Twitter“ paversti nemoderuojama laisvo žodžio platforma, kurios turinio rodymo algoritmų veikimo principai būtų vieši, visų vartotojų tapatybė – patvirtinta, o reklama neegzistuotų, skamba utopiškai, akivaizdu, jog juos įgyvendinus „Twitter“ taptų unikalia ir labai rimta „Facebook“ alternatyva“, – svarsto Jaroslav Kokoškin.

Ekspertas taip pat atkreipia dėmesį į sparčiai populiarėjantį „Reddit“. Daug kam gali būti staigmena, jog šis labiau forumą primenantis socialinis tinklas turi daugiau vartotojų negu „Twitter“ ir per praėjusius metus sugebėjo paaugti beveik trečdaliu.

„Svarbiausia „Reddit“ sėkmės priežastis – bendruomene paremtas veikimo modelis. Vartotojams čia leidžiama anonimiškai burtis į privačias grupes, susikurti nuosavas taisykles ir jos moderavimą patikėti savanoriui. Tokios galimybės atriša rankas žmonėms laisviau diskutuoti, nebijant cenzūros, ir lengviau atsidurti tarp bendraminčių.

Be to, platformoje gausu IT ir kitų sričių specialistų, todėl konsultaciją, pavyzdžiui, sugedus kompiuteriui galima gauti greičiau, nei kituose socialiniuose tinkluose“, – pasakoja Telia“ ekspertas.

Karantininis „Clubhouse“ žavesys

„Clubhouse“ galima vadinti tikrų tikriausiu „karantininiu“ socialiniu tinklu. Vos per kelis mėnesius nuo debiuto ši platforma 2021 metų pradžioje sugebėjo prasibrauti į populiariausių „App Store“ programėlių penketuką ir žaibiškai susirinkti pirmuosius 10 milijonų vartotojų. Tačiau šiemet šio socialinio tinklo populiarumas smarkiai priblėso – programėle kasdien tesinaudoja maždaug 2 milijonai vartotojų, o populiariausių aplikacijų topuose ji balansuoja ties iškritimo iš dvidešimtuko riba. 

„Šio socialinio tinklo sėkmę neabejotinai lėmė jo unikalumas ir palanki situacija rinkoje. Per karantiną bendravimo išsiilgusiems žmonėms „Clubhouse“ suteikė galimybę su kitais vartotojais jungtis į pokalbių klubus ir juose bendrauti balsu, o ne nuotraukomis, vaizdo transliacijomis ar trumposiomis žinutėmis. Ši žmogiško kontakto tuštumą užpildanti formulė pasirodė esanti labai veiksminga, nes prie platformos kartu su milijonais kitų vartotojų prisijungė Holivudo žvaigždės ir netgi „Facebook“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas“, – aiškina J. Kokoškin.

Deja, pasak „Telia“ eksperto, „Clubhouse“ išlaikyti susidomėjimo nesugebėjo, nes populiarumo viršūnėje socialinis tinklas buvo prieinamas tik „iPhone“ telefonų savininkams, jo sėkmę pastebėjusi „Twitter“ išleido analogišką „Spaces“ platformą, o atlaisvėjus karantinui žmonės šį socialinį tinklą iškeitė į gyvą bendravimą. Nors „Clubhouse“ ankstesnių laikų šlovė jau nebeprognozuojama, išnykimas bent jau artimiausiu metu taip pat negresia. Programėlę dėl tinkamumo diskusijoms pamėgo politikos apžvalgininkai, poezijos entuziastai ar net kitų žmonių nuomonę apie savo idėjas norintys išgirsti startuolių kūrėjai.

Lygiai prieš 20 metų, laikais, kai dar nebuvo nei „iPhone”, nei „Facebook”, Kaune su kelių programuotojų komanda startavusi Lietuvos ir Vokietijos kapitalo programinės įrangos kūrėja „NFQ Technologies“ savo Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Krokuvos biuruose švenčia Lietuvos technologijų kontekste įspūdingą veiklos jubiliejų.

Jau 18 metų NFQ dirbantis Pauliaus Insoda, dalinasi, jog nuoseklų bendrovės augimą visą šį laiką lėmė anksti suvokta skaitmenizacijos vertė verslui, orientacija į startuolius bei didelį augimo potencialą turinčius produktus ir kitoks požiūris į talentus.

„Net jei pirmuosius metus dirbome privataus namo kambaryje ar buvusios ligoninės patalpose, visada žinojome, kad talentus į priekį labiausiai veda ne aklas vykdymas, o kūryba ir galimybė prisidėti savo žiniomis ir patirtimi prie svarbiausių verslo technologinių sprendimų. Be abejo, esame turėję visokių projektų, tačiau strateginė mūsų kryptis parduoti ne valandas, o idėjas ir prisiimti atsakomybę už sėkmingą jų įgyvendinimą, pastaruoju metu kaip niekad pasiteisina. Nenuostabu, kad trečiąjį dešimtmetį pasitinkame su rekordiniais rezultatais, dar didesne 2022-ųjų ambicija, stipriausiu istorijoje kolektyvu ir atvirumu naujoms galimybėms“, – sako P. Insoda, NFQ vadovas.

Nuo technologijų kūrėjų iki investuotojų

Nuo pat veiklos pradžios NFQ siekė būti ne vien programavimo paslaugų, o idėjų ir sprendimų kūrimo bendrove, pilnai valdančia savo partnerių technologijų sritį. Ši lietuvių ambicija lėmė, kad jau pirmąjį veiklos dešimtmetį NFQ komandos buvo pilnai atsakingos už rinkos lyderiais tapusių startuolių technologijų ir didelį augimo potencialą turinčių produktų vystymą nuo pirmos dienos.

Tarp didžiausių pirmųjų NFQ sėkmės istorijų buvo Vokietijos skrydžių paieškos sistema „swoodoo“, kurią ilgainiui įsigijo JAV milžinė KAYAK, taip pat savo metu viena populiariausių Vokietijos rinkoje el. prekybos platforma „OXID eShop“. Antrąjį veiklos dešimtmetį NFQ kolegos kūrė ir iki šiol vysto tokius verslus ir produktus kaip į Frankfurto biržą neseniai įžengusi atostogų būsto paieškos platforma „HomeToGo“, Vokietijos baldų prekybos lyderė „home24“, logistikos inovatoriai „Alaiko“ ir „Atlantic Express“, bei dešimtis kitų. Į dalį savo vystomų verslų NFQ taip pat investuoja tapdami verslo dalininkais-bendrakūrėjais.

P. Insodos teigimu, orientacija į didelio augimo potencialo produktus yra patraukli ir darbuotojams – tokie projektai yra įdomesni, suteikiantys daugiau kūrybinės laisvės ir nuosavybės jausmo. Savo ruožtu jau turima patirtis didelio augimo potencialo verslų vystyme NFQ atveria galimybes dirbti su vis naujais produktais, kurių savininkai ieško verslo vystymo greičio, technologijų lyderystės, entuziazmo ir patirties.

„Lietuvoje dar vyrauja įspūdis, kad startuoliai yra keleto jaunuolių komandos bendradarbystės centruose. Visgi mūsų atveju kalbame apie solidžius ir itin patyrusius verslų įkūrėjus, dešimtimis milijonų skaičiuojamas pradines investicijas ir atitinkamai dideles tempo bei plėtros ambicijas. Greičio ir šviežių idėjų poreikis vis dažniau jaučiamas ir didžiosiose pasaulio korporacijose – jos taip pat ieško būdų transformuoti savo verslą ar kurti naujoves, o turėdamos iššūkių su vidiniais procesais ir inovacijomis, pagalbos kreipiasi ir į mus“, – komentuoja P. Insoda.

Šį reiškinį gerai iliustruoja pernai paskelbta strateginė NFQ partnerystė su Vokietijos IT sprendimų milžine „valantic“. Šios kompanijos klientų ratą sudaro tokie pasauliniai vardai kaip „Siemens“, „Telefonica“ ar „Coop“, matantys „valantic“ kaip išorinį inovacijų, idėjų, greičio ir augimo šaltinį el. komercijos, verslo valdymo sistemų, naujų produktų, procesų automatizavimo ir kitose srityse. Lietuvoje NFQ praėjusių metų gruodį atidarė „valantic LT“ technologijų ir inovacijų kūrimo kompetencijų centrą, padėsiantį stambiesiems pasaulio verslams greičiau augti el. prekybos ir kitose srityse.

„Ši mūsų partnerystė – puikus pavyzdys, kad startuoliški darbo principai šiandien tapo universalūs. Konkurencija lemia tai, kad įmonės nebegali sau leisti metų metus gimdyti inovacijas savo istoriškai nusistovėjusiose vidinėse kultūrose ir procesuose. Tikram proveržiui reikia greičio, nestandartinio mąstymo ir plačios patirties. Mes savo ruožtu partneriams papildomai duodame ir kryptis, strategijas, taktikas, procesus. Ir, žinoma, technologijas, kuriomis didžiuojamės“, – sako NFQ vadovas.

Tolesnė plėtra

Pernai NFQ atidarė ir pirmąjį biurą Lenkijoje, Krokuvoje, o P. Insoda užsimena, kad bendrovė aktyviai ieško galimybių atidaryti dar vieną padalinį kitoje užsienio šalyje.

„Vos pradėję darbą Lenkijoje iškart įsitikinome, kad tai – teisingas pasirinkimas. Šalyje puikiai dera vietos ir trečiųjų šalių talentų ekosistemos, maloniai stebina kultūrinis artumas tiek su Lietuva, tiek su Vakarų Europa. Tad Krokuvoje šiemet esame numatę spartų augimą, o metų eigoje tikimės paskelbti apie dar vieną NFQ biurą užsienyje. Mūsų kriterijai aiškūs: ekosistemos patirtis, dydis, entuziazmas ir kultūrinis artumas“, – tvirtina P. Insoda.

Be pastarojo meto tarptautinių startuolių krypties, NFQ taip pat yra laikoma viena iš el. komercijos pradininkių Lietuvoje. Kompanija taip pat vysto Lietuvos ir užsienio partnerių skaitmenizacijos projektus kelionių, aviacijos, logistikos, judrumo, prekybos ir kituose sektoriuose. Taip pat, 2012 m. NFQ įkūrė išskirtinį jauniesiems IT talentams ir persikvalifikuoti norintiems specialistams skirtą „NFQ Akademijos“ projektą – pirmąją Lietuvoje iniciatyvą, išorės talentus ugdančią įmonės viduje. Šią semestro trukmės intensyvių praktinių mokymų programą per visą jos istoriją baigė daugiau kaip 650 programuotojų, sėkmingai tęsiančių karjerą NFQ ar kitose Lietuvos bei užsienio įmonėse. 

Platesnei NFQ įmonių grupei, vienijančiai per 800 specialistų, taip pat priklauso skaitmeninės rinkodaros agentūra Vokietijos Bavarijoje, biurai Vietname ir Singapūre, taip pat investicijų padalinys „NFQ Capital“.

Kriptovaliutų keitykla „SpectroCoin“ – antrą mėnesį iš eilės išlieka pačiu populiariausiu darbdaviu Lietuvoje. Technologijų sektoriaus darbuotojus ir potencialius darbdavius sujungiančioje platformoje „MeetFrank“ jau du mėnesius darbuotojai labiausiai domisi galimybe dirbti „SpectroCoin“.

Tokį darbuotojų susidomėjimą nulemia augantis kriptovaliutų populiarumas ir darbuotojų noras prisidėti prie naujųjų technologijų bei jų vystymo. „Nėra žmogaus, kuris nežinotų, kas yra kriptovaliutos. Tai yra ateitis ir daugelis nori prie tos ateities prisidėti – būti finansinių inovacijų dalimi. Tai padeda mums konkuruoti dėl paties aukščiausio lygio profesionalų“ - džiaugiasi „SpectroCoin“ ir „Bankera“ įmonių bendraįkūrėjas Vytautas Karalevičius.

Būtent toks beveik dešimtmetį veikiančios įmonės veiklos pobūdis padeda keturis mėnesius išlikti sąrašo viršūnėje ir du mėnesius būti pirmoje vietoje. “Mes rikiuojame kompanijas pagal tai, kiek žmonių per mėnesį kreipiasi į juos dėl darbo. Taip mes galime labai tiksliai įvertinti, kuri įmonė yra populiariausia” – teigia „MeetFrank” padalinio Lietuvoje vadovas Justas Burba.

Programėlė padeda įmonėms rasti specialistus

„MeetFrank“ padeda darbuotojams anonimiškai ieškoti darbo. Platformoje galima sužinoti apie atviras pozicijas įvairiose įmonėse, darbui reikalingus įgūdžius bei atlyginimus. Tuo tarpu darbdaviai mato nuasmenintus darbuotojų duomenis, jų patirtį bei lūkesčius algai. Tik darbuotojui suaplikavus į darbo poziciją, darbdaviui atskleidžiama jo tapatybė.

„Mes padedame profesionalams rasti naujų iššūkių nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos. Visame pasaulyje turime 120 tūkstančių darbo skelbimų greitai augančiose kompanijose. 35 tūkstančiai šių darbų yra nuotoliu. Darbui Baltijos šalyse turime 4 tūkstančius skelbimų” – teigia Justas Burba.

Darbdaviai pasiruošę priimti ukrainiečius

Didėjant į Lietuvą atvykstančių Ukrainos karo pabėgėlių skaičiui, verslai ruošiasi juos priimti. Lietuvos technologijų sektoriui jau ilgą laiką trūksta įvairių specialistų – pinigų plovimo prevencijos specialistų, produktų vystytojų, testuotojų ir programuotojų. Tikimasi, kad šis trūkumas darbo rinkoje taps galimybe čia atvykstantiems ukrainiečiams įsitvirtinti Lietuvoje.

„Per pastarąjį mėnesį prie mūsų prisijungė jau trys ukrainiečiai. Esame pasiruošę artimiausiu metu įdarbinti dar bent 10. Šiemet „Bankera“ ir „SpectroCoin“ planuoja augti nuo 200 iki bent 250 darbuotojų. Tikimės dalis jų bus iš Ukrainos“ – teigia personalo vadovė Ieva Raciuvienė.

Pasiruošimas jaučiamas visoje darbo rinkoje. “MeetFrank” Lietuvos padalinio vadovas Justas Burba teigia “Programėlėje išskiriame darbdavius, kurie ieško ukrainiečių darbuotojų ir yra pasiruošę padėti jiems čia persikelti. Šiuo metu ukrainiečius priimti yra pasiruošusios 165 kompanijos, kurios siūlo jiems 1400 darbo vietų.”

Konkurencija dėl darbuotojų – itin aštri

Ieva Raciuvienė atkreipia dėmesį, kad apskritai konkurencija dėl darbuotojų yra itin aštri. “Technologinės įmonės stipriai konkuruoja dėl darbuotojų. Vadovaujamės principu, kad

profesionalams mes galime suteikti tinkamą darbo ir poilsio balansą. Tačiau šalia to rūpinamės ir visa eile kitų specialistams svarbių svarbių dalykų: įdomus produktas, išskirtinė industrija ir galimybė prisidėti prie finansinių inovacijų kūrimo”.

“SpectroCoin” biurai yra įkurti Vilniaus, Kauno bei Talino miestų centruose, taip pat darbuotojai gali dirbti nuotoliniu būdu. „SpectroCoin“ ir „Bankera“ labiausiai rinkoje išsiskiria galimybe dirbti Ramiajame vandenyne esančioje Vanuatu saloje. “Darbostogų” – darbo ir poilsio išvykų šalys varijuoja nuo nuo Pietų Prancūzijos iki Dubajaus.

Estijos startuolis „Montonio Finance“, veikiantis Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bei siūlantis „viskas viename“ tipo e. komercijos atsiskaitymo sprendimus, pritraukė 11 mln. Eur finansavimą. Bendrovė taip pat paskelbė apie savo plėtrą į Lenkiją bei planus šiais metais žengti į daugiau naujų rinkų. Besiruošdama šiam augimui, įmonė siekia išplėsti savo komandą visoje Europoje.

Pagrindinis platformos, kuri siūlo verslui mokėjimų priėmimo paslaugas ir užtikrina sklandų procesą nuo siuntimo iki pristatymo el. parduotuvėms, „A serijos“ finansuotojas – „Index Ventures“. Šiame etape taip pat dalyvavo ir ankstesni investuotojai: „Lithuanian Practica Capital“, „Practica“, „Tera Ventures“, „ffVC“ ir „Superangel“. Prie augančio startuolio sėkmės anksčiau prisidėjo „Wise“, „Pipedrive“ ir „Bolt“ vadovai, tarp kurių – „Bolt“ generalinis direktorius Markus Villig ir buvęs „Adyen“ vykdomasis direktorius Myles Dawson, dabar prisijungiantis prie „Montonio“ valdybos.

„Montonio“ platforma per vieną integruotą savitarnos sistemą leidžia prekybininkams sklandžiai priimti banko mokėjimus ir tvarkyti įvairias el. prekybos paslaugas, nuo finansavimo iki pristatymo ir pinigų grąžinimo valdymo. Ši platforma sprendžia dažną e. komercijos verslo problemą, kai įmonės priverstos naudotis keliomis sistemomis ir dėl to patirti didesnes sąnaudas arba pasikliauti sprendimais, kurie nėra pritaikyti jų rinkai.

„Smulkūs ir vidutinio dydžio prekybininkai paprastai gauna standartinius pasiūlymus iš tradicinių mokėjimų bei logistikos paslaugų tiekėjų. Dažnu atveju jie negali priimti dalies mokėjimų, yra apmokestinami priemokomis už mažas sumas ir turi derinti daugybę skirtingų sprendimų. Tai reiškia, kad verslas patiria didesnes išlaidas ir negali užtikrinti aukščiausios kokybės klientų aptarnavimo. Mes norime tai pakeisti“, – sako „Montonio“ generalinis direktorius ir vienas iš bendrasteigėjų Markus Lember.

„Montonio“ yra viena iš bendrovių, pasirinkusių savo mokėjimų įstaigą įkurti Lietuvoje. Domas Dieliautas, Lietuvos padalinio vadovas, vertina čia sudarytas sąlygas finansinių technologijų startuoliams vystyti: „Lietuva turi gerai išvystytą infrastruktūrą su daugybe organizacijų, verslo centrų, inkubatorių ir pasižymi į ateitį orientuotu požiūriu. Mums labai svarbu, kad turime čia savo biurą ir juridinį vienetą, nes tai – didžiausia Baltijos šalių rinka ir viena pirmaujančių valstybių pasaulyje pagal sąlygas „fintech“ startuoliams augti.“

Pritrauktas investicijas įmonė planuoja panaudoti ir savo pajėgumams Vilniuje plėsti. Jau šiuo metu aktyviai ieškoma programinės įrangos kūrėjų, pardavimų, pinigų plovimo prevencijos, atitikties ir kitų sričių specialistų, kurie galėtų netrukus prisijungti prie komandos.

Kaip savo stiprybę bendrovė išskiria tai, kad naudodamiesi jų platforma, verslai gali atsisakyti keleto tiekėjų, kad galėtų priimti tiesioginius pavedimus, „pirk dabar, mokėk vėliau“ ir kitas mokėjimų formas. Platformos specifika leidžia lengvai pritaikyti ją konkretiems vietiniams poreikiams pasitelkiant platų paslaugų spektrą – nuo siuntimo iki prekių bei pinigų grąžinimo.

„Montonio“ sprendžia tikrai svarbų, bet nepakankamai aptarnaujamą elektroninės prekybos infrastruktūros aspektą – viską, kas vyksta po apmokėjimo. Organiškas šio verslo augimas rodo tikrą jų produkto paklausą ir poreikį“, – sako Julia Andre, viena iš „Index Ventures“ partnerių. Kartu su Jan Hammer jie prisijungia prie startuolio valdybos.

Buvęs „Adyen“ generalinis direktorius Myles Dawson, prisijungiantis kaip investuotojas ir valdybos narys teigia, kad investuotojams patraukli „Montonio“ vizija pateikti visapusišką el. prekybos sprendimą nuo mokėjimo momento, kurioje pabrėžiamas perėjimas nuo individualių mokėjimo produktų prie naujos kartos el. prekybos platformų, prekybininkams teikiančių daugiau vertės ir pagerinančių klientų patirtį.

„Montonio“ Baltijos šalyse jau turi daugiau kaip 3000 klientų – e.komercijos prekybininkų, kurie naudojasi įvairiais jų sprendimais. Tarp platformos klientų Lietuvoje – tokie prekės ženklai kaip „Gera dovana“ ir „Forum Cinemas“. Pernai „Rockit“ organizuojamuose Lietuvos „fintech“ startuolių apdovanojimuose bendrovė pateko į trumpuosius sąrašus dviejose nominacijose.

Estijos startuolis „Montonio Finance“, veikiantis Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bei siūlantis „viskas viename“ tipo e. komercijos atsiskaitymo sprendimus, pritraukė 11 mln. Eur finansavimą. Bendrovė taip pat paskelbė apie savo plėtrą į Lenkiją bei planus šiais metais žengti į daugiau naujų rinkų. Besiruošdama šiam augimui, įmonė siekia išplėsti savo komandą visoje Europoje.

Pagrindinis platformos, kuri siūlo verslui mokėjimų priėmimo paslaugas ir užtikrina sklandų procesą nuo siuntimo iki pristatymo el. parduotuvėms, „A serijos“ finansuotojas – „Index Ventures“. Šiame etape taip pat dalyvavo ir ankstesni investuotojai: „Lithuanian Practica Capital“, „Practica“, „Tera Ventures“, „ffVC“ ir „Superangel“. Prie augančio startuolio sėkmės anksčiau prisidėjo „Wise“, „Pipedrive“ ir „Bolt“ vadovai, tarp kurių – „Bolt“ generalinis direktorius Markus Villig ir buvęs „Adyen“ vykdomasis direktorius Myles Dawson, dabar prisijungiantis prie „Montonio“ valdybos.

„Montonio“ platforma per vieną integruotą savitarnos sistemą leidžia prekybininkams sklandžiai priimti banko mokėjimus ir tvarkyti įvairias el. prekybos paslaugas, nuo finansavimo iki pristatymo ir pinigų grąžinimo valdymo. Ši platforma sprendžia dažną e. komercijos verslo problemą, kai įmonės priverstos naudotis keliomis sistemomis ir dėl to patirti didesnes sąnaudas arba pasikliauti sprendimais, kurie nėra pritaikyti jų rinkai.

„Smulkūs ir vidutinio dydžio prekybininkai paprastai gauna standartinius pasiūlymus iš tradicinių mokėjimų bei logistikos paslaugų tiekėjų. Dažnu atveju jie negali priimti dalies mokėjimų, yra apmokestinami priemokomis už mažas sumas ir turi derinti daugybę skirtingų sprendimų. Tai reiškia, kad verslas patiria didesnes išlaidas ir negali užtikrinti aukščiausios kokybės klientų aptarnavimo. Mes norime tai pakeisti“, – sako „Montonio“ generalinis direktorius ir vienas iš bendrasteigėjų Markus Lember.

„Montonio“ yra viena iš bendrovių, pasirinkusių savo mokėjimų įstaigą įkurti Lietuvoje. Domas Dieliautas, Lietuvos padalinio vadovas, vertina čia sudarytas sąlygas finansinių technologijų startuoliams vystyti: „Lietuva turi gerai išvystytą infrastruktūrą su daugybe organizacijų, verslo centrų, inkubatorių ir pasižymi į ateitį orientuotu požiūriu. Mums labai svarbu, kad turime čia savo biurą ir juridinį vienetą, nes tai – didžiausia Baltijos šalių rinka ir viena pirmaujančių valstybių pasaulyje pagal sąlygas „fintech“ startuoliams augti.“

Pritrauktas investicijas įmonė planuoja panaudoti ir savo pajėgumams Vilniuje plėsti. Jau šiuo metu aktyviai ieškoma programinės įrangos kūrėjų, pardavimų, pinigų plovimo prevencijos, atitikties ir kitų sričių specialistų, kurie galėtų netrukus prisijungti prie komandos.

Kaip savo stiprybę bendrovė išskiria tai, kad naudodamiesi jų platforma, verslai gali atsisakyti keleto tiekėjų, kad galėtų priimti tiesioginius pavedimus, „pirk dabar, mokėk vėliau“ ir kitas mokėjimų formas. Platformos specifika leidžia lengvai pritaikyti ją konkretiems vietiniams poreikiams pasitelkiant platų paslaugų spektrą – nuo siuntimo iki prekių bei pinigų grąžinimo.

„Montonio“ sprendžia tikrai svarbų, bet nepakankamai aptarnaujamą elektroninės prekybos infrastruktūros aspektą – viską, kas vyksta po apmokėjimo. Organiškas šio verslo augimas rodo tikrą jų produkto paklausą ir poreikį“, – sako Julia Andre, viena iš „Index Ventures“ partnerių. Kartu su Jan Hammer jie prisijungia prie startuolio valdybos.

Buvęs „Adyen“ generalinis direktorius Myles Dawson, prisijungiantis kaip investuotojas ir valdybos narys teigia, kad investuotojams patraukli „Montonio“ vizija pateikti visapusišką el. prekybos sprendimą nuo mokėjimo momento, kurioje pabrėžiamas perėjimas nuo individualių mokėjimo produktų prie naujos kartos el. prekybos platformų, prekybininkams teikiančių daugiau vertės ir pagerinančių klientų patirtį.

„Montonio“ Baltijos šalyse jau turi daugiau kaip 3000 klientų – e. komercijos prekybininkų, kurie naudojasi įvairiais jų sprendimais. Tarp platformos klientų Lietuvoje – tokie prekės ženklai kaip „Gera dovana“ ir „Forum Cinemas“. Pernai „Rockit“ organizuojamuose Lietuvos „fintech“ startuolių apdovanojimuose bendrovė pateko į trumpuosius sąrašus dviejose nominacijose.

Nors mygtukiniai telefonai galia ir suteikiamomis galimybėmis negali konkuruoti su išmaniaisiais, pasaulyje jų pardavimai vis dar skaičiuojami šimtais milijonų. Kas juos perka, kam naudoja ir kokį vaidmenį jie atlieka Rusijos užpultoje Ukrainoje?

„Bendrai mygtukiniai telefonai „Telia“ tinkle Lietuvoje sudaro apie dešimtadalį visų prisijungusių įrenginių, jų dalis lėtai, bet nuolat, mažėja. Panaši situacija ir kitose Europos šalyse. Tačiau netikėtumų pasitaiko – pastarąjį mėnesį turėjome atvejų, kuomet buvo nupirkta keli šimtai mygtukinių telefonų vienu metu“, – sako „Telia“ telefonų kategorijos vadovė Rimantė Marcišauskienė.

Svarbūs Ukrainos gynėjams

Lyginant su išmaniaisiais, mygtukiniai telefonai turi bent kelis privalumus: savaitę ar net kelias atlaikanti baterija, patvarumas ir keliskart mažesnė kaina, net lyginant su biudžetiniais išmaniaisiais.

Taip pat mygtukiniai telefonai dažnai neturi vietos nustatymo (GPS) funkcijos, kurią išmanieji naudoja navigacijai. Daugeliui tai būtų trūkumas, bet tik ne karo zonose: tokius telefonus sunkiau susekti. Jų apytikslę buvimo vietą galima žinoti nebent pagal įrenginio prisijungimą prie bazinės stoties ir tik tuo atveju, jei priešas turi prieigą prie operatoriaus sistemų.

Apskritai, kuo mažiau funkcijų ir programų telefone yra, tuo jis labiau atsparus kibernetinėms atakoms. Todėl mygtukiniai telefonai, ypač senesni modeliai, šiuo metu paklausūs Ukrainoje, juos šalies gynėjai naudoja panašiai kaip racijas – tinka paskambinti, išsiųsti ir gauti SMS, bet nieko daugiau.

Vieni naudoja iš reikalo, kiti – dėl patogumo

Pasaulio mastu mygtukinių telefonų rinka vis dar yra didelė: skaičiuojama, kad per metus jų parduodama apie 300–400 mln. vienetų. Palyginimui, išmaniųjų telefonų rinka pernai, lyginant su 2020-aisiais, augo 6 proc., iki 1,4 mlrd. įrenginių visame pasaulyje. Išeitų, kad maždaug kas penktas parduodamas telefonas yra mygtukinis.

Daugiau nei trečdalis mygtukinių telefonų nuperkama Vidurio ir Rytų Azijos šalyse, dar apie penktadalį rinkos atsiriekia Indija. Taip pat šie įrenginiai populiarūs dalyje Afrikos, Pietų Amerikos šalių. Pagrindinės to priežastys – žema jų kaina ir patvarumas. Jei išmaniuosius žmonės atsinaujina vidutiniškai kas 2–3 metus, tai prižiūrimas mygtukinis telefonas gali tarnauti ir kelis kartus ilgiau.

Šie telefonai dažnai yra tvirtesni ir atsparesni smūgiams, nes neturi didelio ekrano, kuris skyla vos iškritęs iš kišenės. Be to, jiems nereikalingi programinės įrangos atnaujinimai, o kadangi nėra programėlių, tai ir reikalavimai jiems neauga – toks telefonas ir po 5 metų savo funkcijas atliks taip pat gerai, kaip vos įsigytas.

Ir nors Vakarų šalyse mygtukiniai telefonai užima tik nedidelę nišą, jie reikalingi ne tik vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems išmanieji per sudėtingi. Vieniems tai gali būti atsarginis ar darbinis telefonas, skirtas tik skambučiams, kitiems – būdas likti su ryšiu atsikratant informacijos pertekliaus savaitgalį ar per atostogas.

„Vargu ar paprasti mobilieji kada nors kels pavojų išmaniesiems – dauguma žmonių vis tiek naudos pažangesnius įrenginius vien dėl jų suteikiamų galimybių. Tačiau faktas, kad mygtukiniai telefonai iki šiol neišnyko ir jų paklausa jau ne vienerius metus išlieka stabili, rodo, jog žmonėms jie yra reikalingi“, – apibendrina R. Marcišauskienė.

Puslapis 1 iš 13
Rytų Europos kibernetinio saugumo tyrimas: Lietuva – pirma, Ukraina lenkia Rusiją

Nuo prabangių kvepalų iki išmaniųjų laikrodžių: kas juos vienija?

Tarptautinės muziejų dienos proga: 7 virtualūs turai po Lietuvos muziejus

Estijos startuolio sukurta išmanioji programėlė padės lietuviams taupyti

Sukant vairą, minant pedalus ar žygiuojant pėsčiomis: geriausios žemėlapių programėlės vasaros kelionėms

5G tinklas Lietuvoje: atsakymai į dažniausiai kylančius vartotojų klausimus

Nauja era: „Bitė“ 5G tinklą diegs kartu su „Ericsson“, atnaujins ir dabartinį tinklą

„Yandex Go“ ir „Uber“ – tarp daugiausiai duomenų renkančių pavėžėjimo programėlių pasaulyje

„WhatsApp“ programėlė pristato ilgai lauktą funkciją: kaip ja naudotis?

Kokio technologinio proveržio tikėtis ateityje ir kas laukia pasirinkusių IT profesiją?

„Tele2“ pristato naują paslaugą „DATA ATLAS“ – duomenų analize grįsti sprendimai verslui

Slaptažodžio diena: kaip išvengti programišių pinklių?

„LinkedIn“ gimtadienio proga 6 neatrasti triukai: sužinokite, kaip peržiūrėti profilius privačiai

„Wi-Fi“ namuose: kaip išnaudoti jo potencialą viduje ir išorėje?

Tyrimas: ar lietuviai geba internete atpažinti melagienas?

Šią vasarą „Accenture“ nemokamai paruoš ir suteiks karjeros galimybes dar 340 IT specialistų