Socializacijos programėlės „Joiner App“ įkūrėjai džiaugiasi per mėnesį išaugę 10 kartų, pritraukę per pusę milijono investicijų ir netrukus atversiantys naujas rinkas.
Prieš du mėnesius lietuvių startuolis „Joiner App“, sukūręs socializacijos programėlę, oficialiai startavo paleidimą Lietuvos rinkoje. Per šį laiką vartotojų skaičius iš tūkstančio išaugo iki daugiau nei 12 000, ir šiandien ruošiasi išeiti į naujas rinkas.
Socializacijos programėlės idėja kilo įkūrėjui Eduardui Titovui keliaujant karantino metu. Prasidėjus kelionių ribojimams, jis liko svetimoje šalyje ir pasijautė tikrai vienišo žmogaus kailyje. Jis sugalvojo sukurti įrankį, kuris padėtų susirasti veiklos ir kompanijos bet kuriame pasaulio kampelyje, o netrūkus idėja tapo kūnu.
„Ne paslaptis, jog kas penktas žmogus pasaulyje jaučiasi vienišas, ir, tyrimų duomenimis, tai stipriai veikia tiek psichologinę, tiek fizinę sveikatą. Lietuvoje vienišumas yra epideminio lygio. Tai yra ne tik vyresnio amžiaus žmonių, bet taip pat jaunų vyrų ir moterų problema. Siekiame tai pakeisti“, — komentuoja bendraįkūrėja, buvusi „Uber“ marketingo vadovė Baltijos šalyse Jūratė Plungytė, palaikiusi E. Titovo projektą nuo pat ištakų.
Startuolio įkūrėjai komandą laiko vienu iš svarbiausių sėkmės faktorių: kartu dirba buvęs pasaulinio lygio „Tinder“ monetizacijos ir „UX“ dizaino vadovas ir buvusi „Uber“ marketingo vadovė. Taip pat už rinkodarą atsako vienas garsiausių influencerių Lietuvoje.
Startuolio stambūs investuotojai – angelai iš Lietuvos, patarėjai rinkodaros klausimais ir daliniai investuotojai – „Ogilvy Vilnius“, juridiniais klausimais – „Motieka ir Audzevičius“.
Domina ne tik Europa, bet ir JAV
Pasak bendraįkūrėjos J. Plungytės, pritraukęs pusę milijono lietuviško kapitalo, startuolis greitai planuoja plėstis į naujas rinkas.
„Ruošiamės žengti į šalis, kuriose pagal statistiką yra daugiausia vienišumą jaučiančių žmonių. Tikime, jog vienatvė yra pagrindinė problema, kurią mūsų programėlė sėkmingai sprendžia“, — teigia pašnekovė.
Jos žodžius patvirtina programėlės naudotojų istorijos ir psichologų rekomendacijos. Aktyviausia vartotojų grupė – imigrantai, kuriems socializacijos naujoje šalyje klausimas yra aštriausias.
„Jūsų programėlė žiemą padėjo man kovoti su depresija“, — pasakoja 29-ių Anastasija, atvykusi į Lietuvą iš Ukrainos.
Įkūrėjų žodžiais, tokių istorijų yra tikrai nemažai, ir ne be reikalo – šiuo metu yra pernelyg sudėtinga kurti tikrąjį ryšį, kai socialinių tinklų ir pažinčių programėlių algoritmai skatina mus leisti laiką internete ir kurti bendravimo iliuziją.
„Augant žmonių sąmoningumui, greitų pažinčių programėlės tampa vis mažiau aktualios – žmonės nebebando jomis kompensuoti vienišumo ir tuštumos. Tai rodo ir statistika – jomis naudojasi vis mažiau jaunų moterų. Manome, kad ateityje pažinčių programėlių nebeliks visai ir džiaugiamės galėdami teikti alternatyvą – platformą, kuri leidžia kurti nuoširdžius ryšius, skatina gyvą bendravimą su žmonėmis ir daro juos ir tikrųjų laimingesniais“, — dalijasi J. Plungytė.
Stipriausi talentai
Vadovavęs „Tinder“ produktų dizainui ir monetizacijai Yaroslav Zubko iš Kalifornijos laikosi nuomonės, jog romantinių pažinčių programėlių industrija ateityje nebeaugs taip sparčiai. Jis pasirinko karjerą vystyti dirbant su startuoliu „Joiner App“.
„Kai startuolis pradėjo įgauti pagreitį, panorau, kad toks pat kokybiškas produktas, kuris padėtų žmonėms lengvai socializuotis, būtų prieinamas ir JAV“, — kalba Y. Zubko.
Jo nuomone, per didelis technologijų vartojimas bei virtualus bendravimas neigiamai veikia žmones, jų socialumą. Jei turime tikslą sutikti panašių vertybių žmogų bendravimui, draugystei, romantiškiems santykiams, geriau tai daryti akis į akį.
„Programėlė „Joiner App“ jau turi daug naudotojų, ji sparčiai auga, žmonės ją rekomenduoja vieni kitiems, vyksta tikrasis sniego gniūžtės efektas. Tokio produkto pristatymas JAV turi didžiulį potencialą. Tai programėlė, kuria lengva naudotis, nereikia atlikti daug veiksmų, kad atrastum bendraminčių ir sukurtum savo žmonių ratą bet kur pasaulyje. Šis produktas labai reikalingas. Ir manau, kad investuotojai tai irgi supranta. Džiaugiuosi, galėdamas prisidėti prie sukūrimo“, – kalba jis.
Programėlę galima atsisiųsti čia
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai spaudai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
Šiandien informacinės sistemos (IS) vaidina ypatingai svarbų vaidmenį didinant viešojo sektoriaus efektyvumą, skaidrumą ir paslaugų teikimo kokybę. Profesionalus ir šiuolaikiniais technologiniais sprendimais grįstas informacinių sistemų programavimas, pritaikytas išskirtiniams viešojo sektoriaus institucijų poreikiams, pasižymi daugybe privalumų.
Informacinės sistemos gali pakeisti valdžios institucijų veiklą ir vartotojų aptarnavimą - nuo daugelio procesų supaprastinimo iki efektyvesnio sprendimų priėmimo ir piliečių patirties gerinimo.
Vienas iš pagrindinių informacinių sistemų privalumų viešajame sektoriuje yra rutininių užduočių ir procesų automatizavimas. Skaitmenizuodamos darbo srautus, valstybinės institucijos gali racionalizuoti veiklą, sumažinti rankinių klaidų skaičių ir sutaupyti daug brangaus laiko bei išteklių strategiškesnėms iniciatyvoms.
Pavyzdžiui, internetiniai portalai, skirti tokioms paslaugoms, kaip mokesčių deklaravimas, paraiškų teikimas ir licencijų išdavimas, supaprastina procesus ne tik valstybės tarnautojams, tačiau ir piliečiams, todėl reikšmingai pagreitėja darbų atlikimo laikas ir pagerėja paslaugų teikimas.
Informacinės sistemos suteikia valstybės tarnautojams prieigą prie realaus laiko duomenų ir analizės, todėl tampa kur kas lengviau priimti tinkamus sprendimus ir formuoti vidaus politiką.
Analizuodami ir apdorodami duomenis iš skirtingų šaltinių, valstybinės tarnautojai gali lengviau gauti tinkamą informaciją apie piliečių poreikius, efektyviausius veiklos modelius ir kt., tokiu būdu pasiekiant optimalesnių rezultatų.
Pavyzdžiui, prognozavimo analizė gali padėti nustatyti kylančias problemas ar būsimas tendencijas, todėl tampa gerokai paprasčiau imtis atitinkamų veiksmų ir optimizuoti valstybinių institucijų išteklius.
Informacinės sistemos skatina skaidrumą ir atskaitomybę, suteikdamos piliečiams prieigą prie vyriausybės informacijos ir paslaugų.
Atvirai pateikiami duomenys, interaktyvios informacinės lentelės, internetiniai portalai ir kitos informacinės sistemos suteikia piliečiams galimybę naudotis viešąja informacija, sekti valdžios išlaidas ir kt.
Kadangi informacinės sistemos pasižymi didesniu skaidrumu ir skatina visuomenės pasitikėjimą, jos tiesiogiai prisideda prie demokratiškesnės ir labiau atskaitingos valdžios.
Informacinės sistemos palengvina piliečių įsitraukimą ir dalyvavimą įvairiuose valdžios procesuose ir sprendimų priėmime.
Internetinės apklausos ir viešos konsultacijos suteikia gyventojams galimybę išreikšti savo nuomonę, prisidėti idėjomis ir dalyvauti politikos formavimo procesuose.
Be to, socialinės žiniasklaidos integracija ir mobiliosios programėlės leidžia vyriausybinėms institucijoms pasiekti platesnę auditoriją ir įtraukti piliečius į prasmingą dialogą.
Informacinių sistemų programavimas gali padėti viešajam sektoriui sutaupyti nemažai lėšų ir optimizuoti išteklius.
Skaitmenizuoti procesai užtikrina mažesnį popierizmą ir padeda pašalinti neefektyvius sprendimus, tokiu būdu suteikiant vyriausybinėms institucijoms galimybę racionalizuoti veiklą ir sumažinti pridėtines administracines išlaidas.
Taip pat, debesija pagrįsti sprendimai pasižymi mastelio keitimu ir lankstumu, todėl agentūros gali prisitaikyti prie kintančių poreikių be didelių investicijų į infrastruktūrą.
Informacinės sistemos pagerina paslaugų teikimą, suteikdamos gyventojams patogią prieigą prie vyriausybės teikiamų paslaugų ir informacijos.
Internetiniai portalai, mobiliosios programėlės ir savitarnos svetainės suteikia piliečiams galimybę naudotis paslaugomis bet kuriuo paros metu ir būnant bet kurioje vietoje, todėl sumažėja laiko sąnaudos ir padidėja efektyvumas.
Įvairios papildomos funkcijos, tokios kaip daugiakalbė pagalba ir kitos pagalbinės technologijos, užtikrina, kad valdžios sektoriaus paslaugos būtų lengviau prieinamos kiekvienam piliečiui.
Viešojo sektoriaus informacinių sistemų programavimas pasižymi gausybe privalumų – tiek valdžios institucijoms, tiek ir piliečiams. Didesnis efektyvumas, optimalesnis sprendimų priėmimas, didesnis skaidrumas ir mažesnės išlaidos – tai vos keli iš daugybės privalumų, kurie neatsiejami nuo šiuolaikinių informacinių sistemų.
Pasitelkdamos informacines sistemas, valdžios institucijos gali racionalizuoti savo veiklą ir modernizuoti teikiamas paslaugas, o tai geriau patenkina piliečių poreikius ir didina pasitikėjimą valdžios institucijomis.
Kauno mieste 23 elektromobilių įkrovos stoteles įrengusi savivaldybės administracija, reaguodama į elektros kainų svyravimus ir piktnaudžiavimo atvejus, imasi neišvengiamo sprendimo. Nuo balandžio 22 d. (pirmadienio) pradeda veikti apmokėjimo sistema už įkrovimui suvartotą elektros energiją, taikant su „Nord Pool“ biržos kainomis susietą tarifą. Atsiskaitymui pasitelkta mobilioji programėlė „Stuart Energy“.
Patogus ir greitas apmokėjimas
Kauno miesto savivaldybei šiuo metu priklauso 23 elektromobilių įkrovimo stotelės. Viešo konkurso būdu atrinktas operatorius – bendrovė „Stuart Energy“ – rūpinsis įkrovos vietų administravimu bei apskaita.
Apmokėjimo sistema startuoja nuo balandžio 22 dienos. Atsiskaitymas už paslaugą, anot operatoriaus atstovų, patogus, greitas ir paprastas – mobiliąja programėle „Stuart Energy“. Aplikaciją į išmaniuosius įrenginius galima parsisiųsti iš „Google Play“ arba „App Store“ platformų vadovaujantis šia nuoroda: stuart.energy/app.
Paskyrą susikūrę vartotojai galės nustatyti mokėjimų nuskaitymą iš debetinės ar kreditinės mokėjimo kortelės. Registruotiems vairuotojams programėlė automatiškai sukurs specialius RFID kortelės numerius.
Tam, kad stotelė pradėtų tiekti elektrą, mobiliosios aplikacijos žemėlapyje pakaks susirasti ir pasirinkti norimą įkrovos vietą bei paspausti mygtuką „Pradėti krovimą“.
Planuose – daugiau stotelių
Jau greitai miesto iniciatyva elektromobilių įkrovimo stotelių bus įrengta kur kas daugiau. Pernai pavasarį parengtas viešųjų įkrovimo prieigų planas, numatant papildomai įrengti per šimtą naujų vietų iki 2030 metų.
Kauno miesto taryba patvirtino pirmąjį paketą – 19 naujų įkrovimo vietų. Verslo atstovai dėl jų turės varžytis aukcione.
„Parengėme konkurencingas sąlygas verslui išsinuomoti vietas įkrovos stotelėms įrengti. Viskas vyks skaidriai, aukciono principu. Pradinė kaina už vietą prasidės nuo 70 eurų per mėnesį. Kadangi toks konkursas vyks pirmą kartą, tikimės nemažo dalyvių susidomėjimo“, – viliasi Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.
Kauno mieste grynųjų elektromobilių savininkams iki šiol išduodami leidimai nemokamam parkavimui. Šių transporto priemonių savininkai lengvatų sulauks ir senamiestyje būsiančioje Mažų emisijų zonoje (MEZ).
Tikslas – pilnavertė paslauga
Atsižvelgiant į kasmet didėjantį įkrovimo vietų poreikį, Kaune iš viso įrengta kelios dešimtys elektromobiliams skirtų stotelių.
Kelerius metus įkrovos paslauga vairuotojams teikta nemokamai, visus kaštus už elektrą ir įrengimų eksploataciją padengiant iš miesto biudžeto. Vis dėlto ilgainiui išryškėjo poreikis šią paslaugą tobulinti ir apmokestinti.
„Kaunas skatina naudotis netaršiomis transporto priemonėmis ir tą darys toliau. Vis tik pastebime, kad kai kurie vairuotojai įkrovos stotelėmis naudojosi lyg savomis, taip sukeldami nepatogumų kitiems. Sulaukėme pačių kauniečių nusiskundimų ir pranešimų apie atvejus, kai įkrovos stoteles „okupuodavo“ komercinis transportas ar kone virtinės automobilių perpardavinėtojų su elektromobiliais be valstybinių registracijos numerių.
Siekiame, kad paslauga būtų teikiama pilnavertiškai ir visiems vienodai prieinama. Dėl to negalime toliau taikstytis su savivaliavimu ir priėmėme sprendimą, kuris padės suvaldyti situaciją“, – ligšiolinę padėtį apibūdino M. Matusevičius.
Sąlygas diktuoja ir elektros kaina
Šoktelėjusios elektros kainos – dar viena priežastis, paskatinusi ieškoti išeičių ir imtis atitinkamų pokyčių. Užpernai šie kaštai išaugo net iki dešimties kartų, todėl įkrovos stotelių elektros energijos sąnaudos miestui brangiausiu laikotarpiu atsieidavo virš 50 tūkst. eurų per mėnesį.
„Su šia kaštų problema susiduria ir kitos savivaldybės“, – pridūrė M. Matusevičius.
Elektromobilių įkrovimo stotelių įkainiai priklausys nuo elektros energijos pardavimų biržos „Nord Pool“ kainų. Tai padės elektromobilių savininkams įsivertinti, kada ir kiek pasikrauti elektros bus naudingiausia.
Technologijų bendrovė „Samsung“ anonsavo „One UI 6.1“ programinės įrangos atnaujinimą, kuris dirbtinio intelekto (DI) funkcijas pasiūlys didesniam „Galaxy“ įrenginių skaičiui. Kovo pabaigoje „Fold5“, „Flip5“, „S23 FE“, „Galaxy S23“ bei „Tab S9“ serijas pasieksiantis atnaujinimas suteiks įvairias dirbtinio intelekto funkcijų galimybes, kurios sausio mėnesį debiutavo kartu su „Galaxy S24“ serijos įrenginiais.
„Mūsų tikslas yra ne tik padėti vartotojams įžengti į naują mobiliojo dirbtinio intelekto erą, bet ir DI paversti lengviau prieinamą visuomenei. Šis atnaujinimas – tik pradžia. 2024 m. planuojame DI patirtį pasiūlyti daugiau nei 100 mln. „Galaxy“ naudotojų visame pasaulyje bei toliau kurti naujoviškus būdus, kaip išnaudoti plačias mobiliojo dirbtinio intelekto galimybes“, – sako Simonas Skupas, „Samsung Electronics Baltics“ vadovas Lietuvoje.
Kalbos barjerus peržengiantis bendravimas
Po „One UI 6.1“ įdiegimo atsiradusios DI funkcijos „Galaxy“ vartotojams palengvins komunikaciją tiek su artimiausiais žmonėmis, tiek su kitakalbiais. „Pokalbių pagalba“ leis automatiškai pakoreguoti žinutės toną, taip, kad jis būtų tinkamesnis konkrečiai situacijai ir gavėjui – ar jis skirtas verslo partneriui ar artimam draugui. Prireikus parašyti žinutę užsieniečiui, „Pokalbių pagalba“ gali ją išversti į 13 užsienio kalbų, tad vartotojui nebereikia naudoti papildomų vertimo programėlių.
„Tiesioginio vertimo“ funkcija bendravimą su užsieniečiais palengvina tuo atveju, jei su jais tenka kalbėti telefonu. Ši DI funkcija realiu laiku abiejų skambučio dalyvių žodžius verčia į kiekvienam suprantamą kalbą arba vertimą ekrane pateikia tekstiniu formatu. Tai gali būti naudinga egzotiškoje šalyje prireikus telefonu susikalbėti su viešbučio registratūra ar išsikviesti užsienio kalbomis nekalbantį taksi vairuotoją.
Jei nuvykus į kitą šalį gatvėje iškiltų poreikis pasiklausti nuorodų į lankytiną objektą ar restoraną, Įrankis „Vertėjas žodžiu“ leis be pastangų užmegzti pokalbį su vietiniais, padalindamas išmaniojo ekraną į dvi dalis ir kiekvienai pusei sugeneruodamas kalbos ar rašomo teksto vertimą.
Nepralenkiamas našumas
Platesnė „Galaxy AI“ integracija „Galaxy“ ekosistemoje leidžia dar patogiau ir našiau atlikti kasdienes užduotis. Geras to pavyzdys – naujoji „Paieška apibrėžiant“ funkcija, leidžianti ieškoti informacijos tiesiog pirštu intuityviai apibraukus bet kokį ekrane rodomą turinį. Tai gali būti tekstas, paveikslėlis, kameros filmuojamas vaizdas ar kitas aktualus turinys.
Kasdienybę palengvins ir ranka rašytus užrašus į spausdintinį tekstą ar kitą užsienio kalbą išverčianti bei juos apibendrinti galinti „Užrašų pagalbos“ funkcija, glaustas naujienų santraukas naršyklėje pateikianti „Naršymo pagalba“ ir susitikimų garso įrašų santraukas tekstu paverčianti „Transkripcijos pagalbos“ funkcijos.
Išlaisvintas kūrybiškumas
Su „Galaxy AI“ technologijų bendrovė taip pat siekia padėti vartotojams geriau atskleisti savo kūrybinį potencialą. Naujasis atnaujinimas suteikia net keletą įrankių, išlaisvinančių fotografijos talentą. Naudojant „Generatyvinį redagavimą“, DI palaikantys įrenginiai suteikia galimybę nesunkiai keisti nuotraukos dydį, joje užfiksuotų objektų poziciją ar lygiavimą, taip sukomponuodami idealų kadrą.
Jei suredaguoti nuotrauką prireiktų greitai, „Redagavimo pasiūlymo“ funkcija pati patars, kaip kadrą patobulinti vos vieno mygtuko paspaudimu. Ši funkcija geba automatiškai aptikti atspindžius ir juos pašalinti, sulieti portreto foną, pakoreguoti atspalvius ir atlikti kitus įprastai daug laiko užimančius veiksmus. Papildomai „Instant Slow-mo“ įrankis įprastus vaizdo įrašus gali paversti sulėtintais be būtinybės filmavimo metu jungti specialų režimą ar filmavimą kartoti daug kartų.
„One UI 6.1“ atnaujinimas Lietuvos vartotojus pasieks jau kovo pabaigoje.
„iPhone“ išmaniųjų telefonų gamintoja „Apple“ ką tik pristatė savo programinės sistemos atnaujinimą „iOS 17.4“. Nuo šiol „iPhone“ naudotojai galės išbandyti alternatyvias programėlių parduotuves ir naršykles, taip pat naujus emociukus (angl. „emoji“) ir kitas funkcijas. Vis dėlto, pastebi Arnoldas Lukošius, „Tele2“ Inovacijų ekspertas, šis atnaujinimas bus prieinamas ne visiems – veiks tik naujesniuose „iPhone“ telefonuose, o kai kurie seni modeliai nuo šiol atnaujinimų nebegaus visai.
Suteikia naujų galimybių
„iPhone“ telefonų savininkams verta pasitikrinti savo išmaniuosius telefonus – daugeliui naudotojų jau prieinamas programinės sistemos atnaujinimas „iOS 17.4“, siūlantis papildomų galimybių. Visų pirma, atsinaujinę savo įrenginius naudotojai galės pasinaudoti atnaujinta įrenginio apsaugos nuo vagystės funkcija, taip pat pasirinkti savo nuotraukas, kurias jiems paskambinus savo ekrane matys kiti „iPhone“ naudotojai.
„Tarp kitų svarbių atnaujinimų – galimybė naudojantis greitojo duomenų siuntimo funkcija „AirDrop“ persiųsti kontaktinę informaciją. Taip pat nuo šiol padidintas „iMessage“ žinučių saugumas. Vienas laukiamiausių atnaujinimų – naujai atsiradę emociukai. Nuo šiol naudotojai gali išmėginti fenikso, žaliosios citrinos, žmones vaizduojančius ir kitus simbolius“, – sako A. Lukošius.
Anot eksperto, keli atnaujinimai susiję su Europos Sąjungoje įsigaliojančiu Skaitmeninių rinkų akto (DMA) įstatymu. Juo siekiama, kad skaitmeninė ekonomika taptų sąžiningesnė, labiau konkurencinga. Nuo šiol ES gyventojai galės savo „iPhone“ įrenginiuose naudoti pasirinktą pagrindinę naršyklę, pavyzdžiui, „Chrome“ ar „Firefox“. Iki šiol pagrindinė galėjo būti tik „Apple“ sukurta naršylė „Safari“.
Be to, netrukus ES gyventojams turėtų būti prieinamos ir alternatyvios programėlių parduotuvės. Vietoje „iOS App Store“ dabar bus galima norimų programėlių ieškoti ir kitose paskyrose.
Atsinaujinti savo įrenginį į „iOS 17.4“ galima telefono nustatymuose pasirenkant „General“, tuomet „Software Update“. Tada reikėtų spausti „Download and Install“ ir, atsisiuntus atnaujinimui, spustelti „Install Now“. Prieš atnaujinant įrenginį rekomenduojama sukurti visų jame esančių duomenų atsarginę kopiją.
Prieinamas ne visiems
Pasirodęs ilgai lauktas „iPhone“ ir „iPad“ programinės įrangos atnaujinimas skirtas ne visiems įrenginiams. Pristačiusi „iOS 17.4“, „Apple“ nutraukia programinės įrangos atnaujinimus šiems įrenginiams: „iPhone 8“, „iPhone 8 Plus“ ir „iPhone X“. Pasak A. Lukošiaus, paprastai tariant, baigėsi šių įrenginių „galiojimo“ laikas.
„Tai reiškia, kad šie įrenginiai nebesulauks atnaujintų funkcijų. Tačiau svarbu atsižvelgti ir į kitą svarbų aspektą – saugumo atnaujinimų laikotarpį „Apple“ konkretaus fiksuoto laikotarpio saugumo atnaujinimams neturi, tačiau įprastai juos teikia dar metus ar dvejus po to, kai baigiasi programinės įrangos atnaujinimai. Galima sakyti, kad po septynerių metų nuo išleidimo „Apple“ produktai paskelbiami pasenusiais“, – sako „Tele2“ Inovacijų ekspertas.
Jis priduria, kad saugumo atnaujinimai užtikrina, jog prietaisas išliktų apsaugotas nuo kylančių kibernetinių grėsmių net ir nustojus veikti programinės įrangos atnaujinimams. Pasibaigus saugumo atnaujinimams ilgainiui galima pastebėti tam tikrus naudojimosi trukdžius, pavyzdžiui, sutrinka kai kurių programėlių veikla.
Visų, kurie „WhatsApp“ žinučių siuntimo platforma naudojasi „Android“ išmaniajame telefone, laukia pokytis. Visos „WhatsApp“ esančios žinutės, nuotraukos ar vaizdo įrašai saugomi „Google Drive“ debesijos paslaugoje, kurioje nemokamai galima saugoti iki 15 GB duomenų. Nuo šiol pasiekus šį limitą, naudotojams už papildomus duomenis teks sumokėti. Pasak Arnoldo Lukošiaus, „Tele2“ Inovacijų eksperto, naudotojai gali išbandyti ir kelis nemokamus svarbių duomenų išsaugojimo būdus.
Laukia pokytis
Tam, kad galėtumėte visus „WhatsApp“ esančius susirašinėjimus, nuotraukas bei kitą turinį lengvai pasiekti skirtinguose įrenginiuose, jų kopijos saugomos debesijos saugyklose. Pastaruosius penkerius metus „Android“ telefonų savininkai šia paslauga galėjo naudotis nemokamai, tačiau dabar „Google“ ėmėsi pokyčių.
„Šis pokytis įvyks dėl šiemet koreguojamos „Google Drive“ duomenų saugojimo politikos. Šiuo metu „Google“ visiems naudotojams siūlo 15 GB atminties talpos nemokamą saugyklą, o klientai, norintys daugiau vietos savo duomenims, gali susimokėti už „Google One“ prenumeratą. Anksčiau „WhatsApp“ platformą valdanti „Meta“ ir „Google“ buvo sudarę susitarimą, pagal kurį „WhatsApp“ atsarginės kopijos „Android“ sistemoje nebuvo įskaičiuojamos į šią 15 GB ribą, tačiau dabar šis susitarimas baigiasi“, – sako A. Lukošius.
„WhatsApp“ kūrėjai teigia, kad šis pokytis visus „Android“ naudotojus pasieks per pirmąjį 2024 m. pusmetį, o apie taikomus papildomus mokesčius kiekvienam individualiai bus pranešta prieš 30 dienų.
Pasak A. Lukošiaus, „Google“ šį pokyti grindžia tuo, kad „WhatsApp“ naudotojų bazė nuolat auga, tad daugėja ir siunčiamų duomenų kiekis bei apimtis.
Yra būdų išvengti išlaidų
Eksperto teigimu, yra keli būdai, kaip galima išvengti papildomų išlaidų „WhatsApp“ turinio saugojimui. Visų pirma, naudotojai gali reguliariai peržiūrėti visus susirašinėjimus ir ištrinti nebeaktualius. Be to, reikėtų apsvarstyti galimybę ištrinti nereikalingus „Gmail“ arba „Google Photos“ saugyklose esančius duomenis ir taip atlaisvinti daugiau vietos bei neviršyti 15 GB ribos.
„Jei planuojate keisti naudojamą įrenginį, iš senojo perkelti „WhatsApp“ žinutes į naująjį galima ir nenaudojant debesijos paslaugų. Tam reikės abiejų įrenginių. Senajame jums reikės pasirinkti duomenų perkėlimo funkciją ir nuskenuoti „QR“ kodą, kuris bus rodomas naujajame įrenginyje. Apsilankius „WhatsApp“ interneto svetainės „DUK“ skiltyje, galima rasti patarimų, kaip tai padaryti kuo paprasčiau. Svarbu žinoti, kad perkėlimas veikia tik tuo atveju, jei naujame įrenginyje naudosite tą patį telefono numerį“, – sako „Tele2“ Inovacijų ekspertas.
Jei visgi savo „WhatsApp“ paskyroje turite tiek daug žinučių, kad jų apimties sumažinti atrodo neįmanoma, galite apsvarstyti galimybę padidinti savo saugyklą ir įsigyti „Google One“ duomenų planą. „Google“ siūlo 100 GB, 200 GB ir net 2 TB dydžio mokamas duomenų saugyklas. Jose kartu su „WhatsApp“ žinutėmis galima kaupti ir kitus svarbius duomenis – nuotraukas, vaizdo įrašus, dokumentus ir kitą informaciją.
Transporto priemonių istorijos paslaugas teikianti įmonė „carVertical“ pristato naują produktą – nemokamą programėlę vairuotojams „carOne“, kuri leidžia pasirūpinti savo automobiliu vos keliais paspaudimais.
Naujosios aplikacijos naudotojai programėlėje gali apsidrausti privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, gauti priminimus apie techninės apžiūros, vairuotojo pažymėjimo ar draudimo poliso galiojimo pabaigą, parkuoti automobilį Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, įkrauti elektromobilį, išsikviesti pagalbą kelyje, parduoti savo transporto priemonę, rasti artimiausią autoservisą bei dar daugiau.
„Sukūrėme „carOne“ skubančiam šių dienų vairuotojui, kuris nori valdyti visus su savo automobiliu susijusius dalykus vienoje vietoje. Norime būti ne tik duomenų kompanija, kuri suteikia galimybę sužinoti transporto priemonės istoriją, bet ir toliau lydėti vartotoją jo kelionėje po automobilio įsigijimo“, – sako „carVertical“ vadovas Rokas Medonis.
Pasak „carVertical“ inovacijų ir produktų vadovo Arnoldo Vasiliausko, tūkstančiai vairuotojų Lietuvoje praleidžia vairuotojo pažymėjimo, techninės apžiūros ar draudimo poliso galiojimo pabaigą ir neretai apie tai prisimena tik tada, kai gauną baudą.
„Rinkoje esama daug skirtingų programėlių, skirtų įvairioms automobilio priežiūros užduotims, tačiau pasigendama vienos patogios programėlės, kurioje vairuotojas rastų viską – nuo parkavimo, draudimo, elektromobilių įkrovimo stotelių, pagalbos kelyje iki automobilio pardavimo“, – sako A. Vasiliauskas.
Į išmanųjį telefoną įsidiegus „carOne“ ir patvirtinus savo tapatybę, programėlė automatiškai prideda vartotojui priklausančius automobilius bei vairuotojo pažymėjimo ir techninės apžiūros galiojimo datą. Programėlėje taip pat galima rasti automobilio registracijos liudijimą, kas itin patogu fizinį dokumentą pamiršus namuose ar jį pametus.
„Šiuolaikiniai automobilių pirkėjai vertina skaidrumą, todėl turint visus automobilio dokumentus ir nuotraukas vienoje vietoje bus lengviau jį ateityje parduoti“, – „carVertical“ kuriamos programėlės išskirtinumus vardija A.Vasiliauskas.
28-iose rinkose veikianti įmonė „carVertical“, naująją „carOne“ programėlę kol kas siūlo tik Lietuvos vartotojams, bet jau rengia jos versiją kitai didelei Europos Sąjungos rinkai.
„Lietuva yra puiki rinka išbandyti naują produktą ir pasitikrinti, kiek jis yra reikalingas vairuotojams. Lietuvos vartotojas – išprusęs, „carVertical“ prekės ženklas čia puikiai žinomas, o visa valstybės skaitmeninė infrastruktūra yra labai pažangi“, – aiškina R. Medonis.
Programėlės kūrėjai ateityje planuoja pasiūlyti vartotojams ir daugiau papildomų funkcijų: automobilio plovimo abonementą, degalų kainų palyginimą, galimybę susimokėti už degalus ir baudos bilietus bei įsigyti reikiamas automobilio dalis.
„Norime padėti vairuotojams ne tik įsigyti automobilį, bet ir jį eksploatuoti, o vėliau parduoti. Per šiuos metus vien „carOne“ rinkodarai planuojame išleisti ne mažiau 700 000 eurų, o bendros investicijos turėtų siekti apie milijoną eurų. Tikime tokio produkto reikalingumu, tačiau suprantame, kad jis gali kisti pagal vartotojų poreikius“, – sako R. Medonis.
Įdiegę savo telefone „carOne“ ir užregistravę savo automobilį, vartotojai dovanų gaus nemokamą „carVertical“ ataskaitą. Vartotojas gaus tiek nemokamų ataskaitų, kiek automobilių priregistruos savo paskyroje.
Android vartotojai „carOne“ programėlę gali atsisiųsti iš „Play Store“, o iOS – „App Store“.
„Apple“ flagmanų „iPhone“ naudotojai raginami kuo greičiau atsinaujinti savo įrenginių programinę įrangą. Išleista „iOS 17.3“ versija jau prieinama ir Lietuvos gyventojams. Arnoldas Lukošius, „Tele2“ Inovacijų ekspertas, sako, kad šis atnaujinimas labiausiai susijęs su įrenginio saugumu – jei išmanusis būtų pavogtas ar pamestas, į jį įsilaužti būtų gerokai sunkiau. Be to, „Apple“ pataisė ir kitas ankstesnės versijos saugumo spragas.
„Programinės įrangos atnaujinimus „Apple“ kasmet išleidžia ir po kelis kartus. Šįkart atnaujinimas susijęs su keliomis ankstesnės programinės įrangos versijos saugumo spragomis, kurias jau pradėjo naudoti kibernetiniai nusikaltėliai, taip pat įdiegtomis naujomis apsaugos funkcijomis. Dėl to naudotojai turėtų suskubti atnaujinti savo „iPhone“ į naujausią versiją“, – pataria A. Lukošius.
Apsaugos vagystės atveju
Lietuvoje jau prieinamoje naujausioje „iPhone“ programinės įrangos „iOS 17.3“ versijoje įdiegta nauja apsaugos funkcija „Stolen Device Protection“ (liet. „pavogto įrenginio apsauga“), susijusi su įrenginio vagyste. Nuo šiol įsilaužti į rastą ar pavogtą „iPhone“ įrenginį bei pasisavinti jame esančius duomenis bus dar sunkiau.
„Neseniai pasirodęs „iPhone“ sistemos atnaujinimas geriau apsaugos naudotojų debesijos saugyklą „iCloud“, taip pat kitas svarbias paskyras – banko, el. pašto prisijungimus. Į svetimą įrenginį bandantys patekti žmonės turės įveikti daugiau nei iki šiol patikros žingsnių – pavirtinti tapatybę biometriniais duomenimis“, – sako A. Lukošius.
Saugumo ekspertai pastebi, kad vagys gali apgauti žmones ir prieš atimdami išmanųjį įrenginį paprašyti įvesti ekraną saugantį kodą. „Stolen Device Protection“ funkcija reikalauja, kad atlikdami tam tikrus veiksmus, pavyzdžiui, peržiūrėdami išsaugotus slaptažodžius, nuskaitytumėte piršto atspaudą arba naudotumėte veido atpažinimo funkciją „Face ID“.
Be to, įjungus šią funkciją, kai kurie veiksmai, susiję su jautriais duomenimis, turės laukimo laikotarpį. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, keičiant „Apple ID“ slaptažodį arba įrenginio ekrano kodą, prireiks šį pokytį savo biometriniais duomenimis patvirtinti du kartus – iškart atliekant pakeitimus ir po valandos. Taip siekiama užtikrinti, kad asmuo, atliekantis pakeitimus, iš tiesų yra įrenginio savininkas. Vis dėlto, šio žingsnio „iPhone“ prašys tik esant įrenginiui „nepažįstamose“ vietose.
Ištaisė saugumo spragas
Su naujuoju atnaujinimu „Apple“ ištaisė ir kelias aptiktas saugumo spragas. Viena jų susijusi su „WebKit“ – naršyklės variklio, kuriuo paremta pagrindinė „iPhone“ naršyklė „Safari“, pažeidžiamumu. Teigiama, kad dėl šių jau ištaisytų spragų naršyklė galėjo būti lengviau pažeidžiama ir tapti kibernetinių nusikaltėlių taikiniu.
Be to, dar viena „WebKit“ spraga yra susijusi su kenksmingomis šnipinėjančiomis programomis. „Apple“ teigimu, šią spragą kibernetiniai sukčiai pastebėjo pirmieji ir jau pradėjo ja naudotis, todėl visi „iPhone“ savininkai programinę įrangą turėtų atnaujinti kuo greičiau.
Pasak „Tele2“ Inovacijų eksperto, „iOS 17.3“ versijoje taip pat ištaisytos dar kelios spragos, susijusios su „Safari“ naršykle, „ImageIO“, „Apple Neural Engine“ funkcijomis bei įrenginio naudojimosi prieinamumu.
Jei darbui, mokslams ar laisvalaikiui naudojatės „Microsoft Office“ programomis – „Word“, „Teams“, „Outlook“ ar kitomis – jau galėjote pastebėti, kad jos nebeatrodo taip, kaip anksčiau. 15 metų karaliavusį pagrindinį rašymo šriftą „Calibri“ pakeitė naujas šriftas „Aptos“ – šis pokytis jau pasiekė ir Lietuvą.
Pasak Arnoldo Lukošiaus, „Tele2“ Inovacijų eksperto, visų pamėgtas „Calibri“ niekur nedings ir net bus įrašytas istorijoje kaip šriftas, padėjęs įminti kriminalinę mįslę.
Pokytį planavo ilgai
„Šis žingsnis, nors ir gali atrodyti subtilus, „Microsoft“ yra labai didelis. Ši įmonė lengvai nesiima tokių sprendimų – „Office“ produktai sudaro beveik ketvirtadalį jos pajamų, o žmonės yra jautrūs pokyčiams. Vis dėlto, viliamasi, kad atsinaujinusi ir šiuolaikiškesnė programa padės pritraukti naujų naudotojų, o esami naudotojai prie tokio dizaino pokyčio prisitaikys greitai“, – sako A. Lukošius.
Anot jo, „Microsoft“ šią naujovę pristatė 2023 m. vasarą ir palengva ją įgyvendino skirtingose rinkose visame pasaulyje, o visai neseniai – ir Lietuvoje. Lietuvoje gyvenantys „Microsoft“ „Word“, „Excel“, „Outlook“, „Teams“ ir „PowerPoint“ naudotojai jau gali pastebėti pasikeitusį pagrindinį šriftą.
Programinės įrangos milžinė „Microsoft“ naujojo pagrindinio šrifto paiešką pradėjo dar 2021 m. Naujasis šriftas „Aptos“ buvo pasirinktas po ilgai trukusių aptarimų ir vertinimų. „Aptos“ sukūrė vienas žymiausių rašmenų dizainerių Steve'as Mattesonas, kurį įkvėpė XX a. vidurio šveicariška tipografija ir klasikinis „Helvetica“ šriftas.
„Aptos“ pasižymi aiškiai nukirstais raidžių linijų galais, sušvelnintais linkiais. „Microsoft“ teigimu, „Aptos“ yra ne tik lengviau skaitomas, bet ir prieinamesnis įvairių poreikių žmonėms. Dėl vienodesnių raidžių formų šis šriftas yra lengviau skaitomas tiems, kurie serga disleksija.
Tiesa, šis šriftas naudotojams buvo prieinamas ir anksčiau, nors vadinosi kitaip – „Bierstadt“. Pastarasis pavadinimas buvo pakeistas į „Aptos“ pagal S. Mattesono mylimą miestelį Santa Kruso mieste, Kalifornijoje.
Šriftas, padėjęs išspręsti mįslę
Naujasis šriftas „Aptos“ pakeitė iki šiol „Microsoft“ naudotą „Calibri“. „Calibri“ buvo pagrindinis „Office“ programų šriftas net 15 metų – nuo 2007 m., kai pasirodė „Office 2007“ versija. „Calibri“ šriftas yra taip plačiai naudojamas, kad 2017 m. net tapo pagrindiniu įrodymu korupcijos tyrime, susijusiame su Pakistano ministru pirmininku.
Politiko dukra naudojo „Calibri“ dokumentų apie nelegalias įmones klastojimui ir taip buvo susekti visi jos nusikaltimai.
Iki „Calibri“ atsiradimo „Microsoft“ naudojo ir kelis kitus iki šiol populiarius šriftus. Prieš „Calibri“ pagrindinis „Microsoft“ programų šriftas buvo „Times New Roman“ – klasikinis šriftas, sukurtas 1932 m., ir naudotas spaudoje. Dar anksčiau buvo naudojamas „Arial“ šriftas.
„Tiems, kurie yra įpratę prie „Calibri“ ir kol kas nenori pokyčių, nusiminti nereikia – šis šriftas lieka prie pasirenkamųjų. Be to, jį galima patiems nusistatyti kaip pagrindinį „Word“, „Excel“, „PowerPoint“ programų nustatymuose. Pavyzdžiui, jei naudojatės „Word“, naujame dokumente spauskite dešinįjį pelės klavišą, pasirinkite „Font“, tuomet išskleidžiamoje juostoje suraskite norimą šriftą ir spustelkite „Default“ – taip nebereikės kaskart norimo šrifto rinktis iš naujo“, – sako A. Lukošius.
Programinės įrangos kokybės klausimas išlieka aktualus ne tik iš vartotojų, testavimo specialistų, bet ir iš kitų IT profesionalų, todėl ši sritis jau kelerius pastaruosius metus vis sparčiau juda į priekį.
IT produktų kokybė tampa ne tik testuotojų, bet ir kitų IT specialistų atsakomybe, todėl testuotojams daugiau darbų tenka atlikti glaudžiai bendradarbiaujant su programuotojais.
Dėl to nuolatinis specialistų tobulėjimas ir modernus testavimo principų taikymas taps neišvengiama testuotojų kasdienybe ir kitais metais, svariai prisidėsianti prie IT produktų kokybės gerinimo.
Esminėmis šių metų testavimo tendencijomis dalijasi IT įmonės „Devbridge“ (priklausančios „Cognizant“ kompanijai) testavimo praktikų vadovas Justas Laužadis.
Dirbtinio intelekto pasitelkimas
Anksčiau dirbtinis intelektas ar mašininio mokymo algoritmai profesinėse srityse vertinami gana skeptiškai ir su baime būti išstumtiems. Tačiau kiti metai taps dirbtinio intelekto proveržio metais.
Testavimo srityje dirbtinio intelekto pritaikymas, kaip ir visur tampa vis aktualesnis. Tačiau labai svarbu suprasti, kad dirbtinis intelektas negali veikti be žmogaus priežiūros.
Jis bent jau kol kas reikalaus priežiūros ir tikrinimo, ar jo sukuriamas rezultatas esamame kontekste vis dar logiškas. Dirbtinio intelekto veikimas ir su tuo susijusios problemos kelia aibę pasitikėjimo klausimų, kas gali tiesiogiai trukdyti suprasti kokybinius klausimus, o tai savo ruožtu trukdyti sprendimų priėmimui.
Tad prieš paliekant bet kokį algoritmą veikti savarankiškai reikėtų labai gerai apgalvoti, kaip jis bus tikrinamas – ar tai atliks koks kitas automatinis procesas, ar visgi prireiks periodiško specialisto įsikišimo.
Akivaizdu, kad dirbtinio intelekto pritaikymo atvejų tik daugės ir specialistai su mielu noru naudos tuos, kurie nereikalaudami daug laiko ar kitų resursų sukurs jiems bent kažkokią apčiuopiamą vertę. Po kurio laiko jau nebeišskirsime to kaip dirbtinio intelekto algoritmų, kadangi tai taps tiesiog automatizavimo dalimi.
Ką labai svarbu suprasti ir dėl ko specialistai sutaria yra tai, kad įvaldžius atitinkamus dirbtinio intelekto įrankius, galima pasiekti žymiai geresnių rezultatų beveik visose srityse, nei be jų.
Dėmesys mobiliesiems įrenginiams
Interneto naudojimas mobiliuosiuose įrenginiuose jau penkerius pastaruosius metus viršija naudojimą kompiuteriais ir ši tendencija turėtų išlikti ir ateityje. Todėl atsižvelgiant į tai, reikėtų jau dabar vis daugiau fokusuotis į programinės įrangos pritaikymą mobiliesiems įrenginiams.
Jeigu iki šiol pritaikymas mobiliesiems apsiribodavo pirmiausiai sukuriamu prototipu kompiuterio ekranui, o tik po to pritaikoma siauresniems mobiliems ekranams, tai šis procesas pamažu vis labiau keičiasi. Dėl to daugiau dėmesio turėtų būti skiriama programos mobilios versijos ir įvairių mobiliųjų įrenginių testavimui.
Tiesa, dažniausiai kalbėdami apie mobiliuosius įrenginius pirmiausiai pagalvojame apie mobiliuosius telefonus, tačiau kuriant, vystant ir testuojant produktą siūlyčiau nepamiršti ir kitų išmaniųjų įrenginių – planšečių, išmaniųjų laikrodžių, televizorių ir kitų įrenginių, kurie dažnai gali praplėsti vartotojo patirtį.
Automatizavimo svarba
Jei prieš dešimtį metų vos vienas, kitas testuotojas gebėjo automatizuoti, dabar tai sugeba daryti dauguma specialistų. Prie to prisidėjo ne tik auganti rinka, tačiau ir nauji bei tobulėjantys įrankiai. Tačiau sėkmingam automatizavimo procesui reikia ir daugiau komponentų. Moderniuose programinės įrangos vystymo procesuose kodo pakeitimai atkeliauja sąlyginai nedideliais gabaliukais, bet dažnai.
Kadangi automatinių testų paskirtis – patikrinti, ar kodo pakeitimai nesugadino svarbiausių programos savybių ir funkcijų, todėl automatiniai testai taip pat turi būti pritaikyti dažnam naudojimui. Tikruose projektuose tam tikra automatinių testų imtis gali būti vykdoma ir šimtus ar daugiau kartų per dieną. Tam, kad galėtų būti dažnai vykdomi, jie turi būti greiti, stabilūs ir patikimi. Stabilumas dažniausiai nepasiekiamas nuo pirmosios dienos, tačiau jeigu testai leidžiami dažnai, per laiką pavyksta „išgaudyti“ net ir retai pasikartojančias klaidas.
Kalbant apie greitį ir patikimumą – tai jau priklauso nuo paties techninio sprendimo. Yra daug skirtingų technikų, kaip tai pasiekti, tačiau dažnai pati testuojamoji sistema diktuoja, kas tinka, o kas ne. Tačiau itin svarbu, kad tie testai būtų kuo plačiau naudojami, kad duotų greitą ir patikimą vertinimą apie svarbiausias programos dalis. Sėkmingi automatizavimo taikymo pavyzdžiai formuoja ir toliau formuos specialistųo gebėjimų lūkesčius, o tuo pačiu ir diktuos tendencijas rinkoje.
Blunkanti riba tarp testavimo ir programavimo
Kartu su programinių sistemų modernizavimu, sistemos dalių skaidymu į atskirus modulius, servisus ir kitus komponentus, dažnai auga ir automatizuotų testų sprendimų sudėtingumas. Norint išleisti atskirus servisus nepriklausomai nuo kitų, reikia sugebėti juos testuoti tiek izoliacijoje, tiek integracijoje, tada tenka galvoti apie įvairių priklausomybių ir testavimo duomenų valdymą.
Negana to, kiekvienam servisui (kurių gali būti 10 ir daugiau) reikia atskirų automatizuotų testų sprendimų, o šie neretai gali skirtis savo konfigūracija. Dar prie viso paveikslo pridėkime pasakymą, kad „testų kodas yra lygus programos kodui, tad tikimės aukščiausios kodo kokybės“ ir jau galima įsivaizduoti techninių įgūdžių lūkesčius. Tačiau testuotojai nepaliekami vieni – programuotojai aktyviai padeda arba patys rašydami kodą, arba peržiūrėdami testuotojų kodą, palikdami atitinkamus komentarus, patardami, kaip ką nors aprašyti tiksliau, paprasčiau. Kaip ir programuotojai peržiūri testuotojų kodą, lygiai taip pat ir testuotojai peržiūri programuotojų kodą.
Kartais klaidas programos kode galima atlikti tiesiog patikrinus naują logiką kode, ypač, kai pakeitimų nėra daug. Taip pat, galima atkreipti dėmesį į parašytus automatinius testus. Ar jie apskritai parašyti? Ar užtenka padengimo? Ar visi svarbiausi atvejai paminėti? Net ir iki šiol testuotojai kiek ilgiau padirbėję komandoje gana aiškiai pajusdavo, kuris programuotojas pateikia kokybiškesnį kodą, o kuris palieka daugiau defektų, o dabar, testuotojams vis geriau suprantant kodą ir programavimo niuansus, dažnai net galima parodyti konkrečius trūkumus kode. Manau, gana aiškiai juntama, kad iš testuotojų, ypač dirbančių su automatiniais testais, ir ateityje bus tikimasi vis gilesnių programavimo žinių, o iš programuotojų – testavimo.
Išliekantys lūkesčiai programinių sprendimų kokybei
Skaitmeniniai sprendimai genda, kartais klaidų nepavyksta išvengti tiesiog dėl kompleksiškos prigimties, sudėtingų procesų ar skubėjimo, o kartais koją gali pakišti trečiosios šalies programinės įrangos atnaujinimas ar tiesiog blogas oras. Priežasčių gali būti labai įvairių, tačiau kai gedimas įvyksta ir yra pastebimas, pirmiausia siekiama jį pašalinti, kad sistema vėl galėtų funkcionuoti ir sklandžiai tiekti paslaugą. Čia pasidaro labai svarbus sistemos atstatymo laikas, nes būtent tiek laiko verslas ar institucija praranda savo funkciją, o naudotojai negali pasiekti paslaugos.
Taigi, toliau sparčiai plėtojamas paslaugų skaitmenizavimas skatins skirti vis daugiau dėmesio skaitmeniniams sprendimams, jų kokybei, ypač tų paslaugų, kurios nebeturi kitos alternatyvos. Visgi visų klaidų išvengti nepavyks – tad kritiškai svarbių paslaugų tiekėjams vis didesnę svarbą įgis atsistatymo strategija, o kartas nuo karto vis išlendantys gedimai toliau edukuos tiek specialistus, tiek naudotojus apie tai, kurios gi paslaugos mums kritiškai svarbios, o kurios ne.