Dirbtinis intelektas (DI) pastaraisiais metais tapo galingu įrankiu didinant darbuotojų produktyvumą. Naudodami dirbtinio intelekto sprendimus, darbuotojai gali supaprastinti užduotis, automatizuoti pasikartojančius procesus ir atrasti daugiau galimybių sutelkti dėmesį į strateginę bei kūrybinę veiklą. Mokslo žurnalistė ir „Samsung“ ambasadorė Lietuvoje Goda Raibytė-Aleksa pasakoja apie DI tendencijas siekiant geresnio produktyvumo bei atskleidžia, su kokiais iššūkiais dažniausiai susiduria pradedantieji.

Goda Raibytė-Aleksa akcentuoja, kad ypač svarbu suprasti, jog nėra vieno stebuklingo dirbtinio intelekto įrankio, kuris per vieną naktį išspręstų visas su produktyvumu susijusias problemas. 

„Jei žmogus yra persidirbęs, nepailsi, neišsimiega, o iš darbdavio pusės stinga motyvacijos ir tinkamo darbų srauto paskirstymo bei taip sukuriama toksiška darbo aplinka – joks įrankis nebus veiksmingas“, – teigia ji.

Žmogaus smegenims būtinos įvairios būsenos – jos nėra pajėgios nuolat būti produktyvumo ar dėmesio sutelkimo būsenoje. 

Pasak mokslo žurnalistės, mums reikia svajoti, kartais nieko neveikti, sportuoti, maitinti smegenis maisto medžiagomis. Tiesa tokia, kad smegenys yra išties alkanos – jos suvartoja apie 20 proc. visos žmogui reikalingos energijos. O kai smegenys jausis pamaitintos, tik tada verta pradėti galvoti apie priemones, kurios gali padėti didinti mūsų produktyvumą.

DI vaidmuo didinant produktyvumą augs

Ekspertė pastebi, kad Amerikos psichologų asociacijos teigimu, net 20 proc. suaugusiųjų nemoka planuoti savo laiko, atidėlioja užduotis.

„DI įrankių, skirtų laiko planavimui yra tikrai daug ir jie teoriškai turėtų šioje srityje žmonėms būti labai pravartūs, bet šiuo metu dar trūksta užtikrintų duomenų apie jų veiksmingumą. Kita vertus, jau galime pastebėti, kad DI yra veiksmingai taikomas klientų aptarnavimo srityje, rinkodaroje ir komunikacijoje – ypač ruošiant rutininius dokumentus ar net pranešimus spaudai“, – dalijasi G. Raibytė-Aleksa.

Remiantis Harvardo mokslininkų ir kitų prestižinių mokslo ir verslo institucijų atlikto tyrimo duomenimis, generatyviniai DI įrankiai aukštos kvalifikacijos darbuotojo našumą gali pakelti net 40 proc., lyginant su tais, kurie DI įrankių nenaudoja.

Pasak G. Raibytės, šiuo metu didžiausią DI įrankių naudą didinant darbuotojų produktyvumą galima įžvelgti programavimo srityje. 

„Programavimo srityje dirbančių ir DI įrankius naudojančių specialistų produktyvumas, remiantis 2023 m. vasarį JAV mokslininkų atliktu tyrimu, išaugo dvigubai ir, kai kuriais atvejais, netgi daugiau. Tad kai kalbame apie DI įrankių įgalinimą, pirmiausiai yra siekiama automatizuoti pasikartojančias technines užduotis, atrankines užduotis, kurias geba atlikti DI įrankiai, o tada „vairą“ jau perima žmogus“, – pasakoja ji.

Technologinės ateities perspektyvos ir evoliucija, ypač dirbtinio intelekto srityje, išlieka dinamiška ir ją sunku tiksliai prognozuoti.

„Turint omenyje dabartines mokslo ir technologijų tendencijas, manau, kad DI vaidmuo didinant produktyvumą ateityje ir toliau vystysis. Technologija jau yra, ir gana plačiai naudojama, tačiau dar daug potencialo neišnaudota. Be to, kai DI įrankiai tampa vis labiau prieinami ir patogesni vartotojui, žinoma, kad daugiau žmonių norės jais naudotis“, – apie tai, kaip ateityje keisis DI vaidmuo, pasakoja ekspertė.

Anot G. Raibytės, tobulės DI įrankiai, skirti darbo našumo didinimui, plėsis jų funkcijos, skirtos racionalizuoti ir efektyvinti procesus – pavyzdžiui, patobulintos duomenų analizės galimybės įvairiuose sektoriuose – sveikatos priežiūroje, švietime, gamyboje ir taip toliau.

Pataria, kaip nepasimesti DI įrankių gausoje

Natūralu, jog vis tobulėjančias ir prieinamas technologijas siekiame išnaudoti kone visi, tačiau itin svarbu tai daryti palaipsniui.

G. Raibytė-Aleksa pastebi, kad kai žmonės ima naudoti labai daug įrankių, galiausiai, pasimeta juose ir pranešimuose, kuriuos jie siunčia. Čia galima prisiminti ir fenomeną, kuris vadinamas pranešimų nuovargiu (angl. notification fatigue) – kai įrenginiuose gauname per daug pranešimų, atsiranda nuovargis, imame juos ignoruoti. Lygiai taip pat gali nutikti ir su DI įrankiais, jei stengsitės juos visus pritaikyti savo darbe vienu metu.

„Pagalvokite ar tikrai tam tikras DI įrankis jums reikalingas, nesusiinstaliuokite jų per daug. Taip pat, stenkitės laikytis mokslu grįstų patarimų, kuriuos jau minėjau – ilsėkitės, sveikai maitinkitės, nepamirškite kasdien nors kiek pajudėti“, – patarimais dalijasi mokslo žurnalistė.

Racionaliai įtraukdami dirbtinio intelekto priemones į savo kasdienę veiklą, galite pagreitinti užduočių atlikimo laiką, optimizuoti procesus ir palaipsniui didinti savo produktyvumą. Pradėti galima nuo paprastai valdomų dirbtinio intelekto įrankių – pavyzdžiui, esančių jūsų išmaniajame įrenginyje.

„Pati dažniausiai naudoju teksto santraukos įrankius, teksto ir kalbos vertimo funkcijas, kurios yra jau įdiegtos mano „Galaxy S24 Ultra” telefone. Šios funkcijos man aktualiausios, kadangi daug dirbu su tekstais ir įvairia informacija. O daugiau DI įrankių kasdienėje rutinoje stengiuosi nenaudoti saugodama savo smegenis nuo per didelės apkrovos“, – sako G. Raibytė-Aleksa.

Dirbtinis intelektas (DI) pastaraisiais metais tapo galingu įrankiu didinant darbuotojų produktyvumą. Naudodami dirbtinio intelekto sprendimus, darbuotojai gali supaprastinti užduotis, automatizuoti pasikartojančius procesus ir atrasti daugiau galimybių sutelkti dėmesį į strateginę bei kūrybinę veiklą. Mokslo žurnalistė ir „Samsung“ ambasadorė Lietuvoje Goda Raibytė-Aleksa pasakoja apie DI tendencijas siekiant geresnio produktyvumo bei atskleidžia, su kokiais iššūkiais dažniausiai susiduria pradedantieji.

Goda Raibytė-Aleksa akcentuoja, kad ypač svarbu suprasti, jog nėra vieno stebuklingo dirbtinio intelekto įrankio, kuris per vieną naktį išspręstų visas su produktyvumu susijusias problemas. 

„Jei žmogus yra persidirbęs, nepailsi, neišsimiega, o iš darbdavio pusės stinga motyvacijos ir tinkamo darbų srauto paskirstymo bei taip sukuriama toksiška darbo aplinka – joks įrankis nebus veiksmingas“, – teigia ji.

Žmogaus smegenims būtinos įvairios būsenos – jos nėra pajėgios nuolat būti produktyvumo ar dėmesio sutelkimo būsenoje. 

Pasak mokslo žurnalistės, mums reikia svajoti, kartais nieko neveikti, sportuoti, maitinti smegenis maisto medžiagomis. Tiesa tokia, kad smegenys yra išties alkanos – jos suvartoja apie 20 proc. visos žmogui reikalingos energijos. O kai smegenys jausis pamaitintos, tik tada verta pradėti galvoti apie priemones, kurios gali padėti didinti mūsų produktyvumą.

DI vaidmuo didinant produktyvumą augs

Ekspertė pastebi, kad Amerikos psichologų asociacijos teigimu, net 20 proc. suaugusiųjų nemoka planuoti savo laiko, atidėlioja užduotis.

„DI įrankių, skirtų laiko planavimui yra tikrai daug ir jie teoriškai turėtų šioje srityje žmonėms būti labai pravartūs, bet šiuo metu dar trūksta užtikrintų duomenų apie jų veiksmingumą. Kita vertus, jau galime pastebėti, kad DI yra veiksmingai taikomas klientų aptarnavimo srityje, rinkodaroje ir komunikacijoje – ypač ruošiant rutininius dokumentus ar net pranešimus spaudai“, – dalijasi G. Raibytė-Aleksa.

Remiantis Harvardo mokslininkų ir kitų prestižinių mokslo ir verslo institucijų atlikto tyrimo duomenimis, generatyviniai DI įrankiai aukštos kvalifikacijos darbuotojo našumą gali pakelti net 40 proc., lyginant su tais, kurie DI įrankių nenaudoja.

Pasak G. Raibytės, šiuo metu didžiausią DI įrankių naudą didinant darbuotojų produktyvumą galima įžvelgti programavimo srityje. 

„Programavimo srityje dirbančių ir DI įrankius naudojančių specialistų produktyvumas, remiantis 2023 m. vasarį JAV mokslininkų atliktu tyrimu, išaugo dvigubai ir, kai kuriais atvejais, netgi daugiau. Tad kai kalbame apie DI įrankių įgalinimą, pirmiausiai yra siekiama automatizuoti pasikartojančias technines užduotis, atrankines užduotis, kurias geba atlikti DI įrankiai, o tada „vairą“ jau perima žmogus“, – pasakoja ji.

Technologinės ateities perspektyvos ir evoliucija, ypač dirbtinio intelekto srityje, išlieka dinamiška ir ją sunku tiksliai prognozuoti.

„Turint omenyje dabartines mokslo ir technologijų tendencijas, manau, kad DI vaidmuo didinant produktyvumą ateityje ir toliau vystysis. Technologija jau yra, ir gana plačiai naudojama, tačiau dar daug potencialo neišnaudota. Be to, kai DI įrankiai tampa vis labiau prieinami ir patogesni vartotojui, žinoma, kad daugiau žmonių norės jais naudotis“, – apie tai, kaip ateityje keisis DI vaidmuo, pasakoja ekspertė.

Anot G. Raibytės, tobulės DI įrankiai, skirti darbo našumo didinimui, plėsis jų funkcijos, skirtos racionalizuoti ir efektyvinti procesus – pavyzdžiui, patobulintos duomenų analizės galimybės įvairiuose sektoriuose – sveikatos priežiūroje, švietime, gamyboje ir taip toliau.

Pataria, kaip nepasimesti DI įrankių gausoje

Natūralu, jog vis tobulėjančias ir prieinamas technologijas siekiame išnaudoti kone visi, tačiau itin svarbu tai daryti palaipsniui.

G. Raibytė-Aleksa pastebi, kad kai žmonės ima naudoti labai daug įrankių, galiausiai, pasimeta juose ir pranešimuose, kuriuos jie siunčia. Čia galima prisiminti ir fenomeną, kuris vadinamas pranešimų nuovargiu (angl. notification fatigue) – kai įrenginiuose gauname per daug pranešimų, atsiranda nuovargis, imame juos ignoruoti. Lygiai taip pat gali nutikti ir su DI įrankiais, jei stengsitės juos visus pritaikyti savo darbe vienu metu.

„Pagalvokite ar tikrai tam tikras DI įrankis jums reikalingas, nesusiinstaliuokite jų per daug. Taip pat, stenkitės laikytis mokslu grįstų patarimų, kuriuos jau minėjau – ilsėkitės, sveikai maitinkitės, nepamirškite kasdien nors kiek pajudėti“, – patarimais dalijasi mokslo žurnalistė.

Racionaliai įtraukdami dirbtinio intelekto priemones į savo kasdienę veiklą, galite pagreitinti užduočių atlikimo laiką, optimizuoti procesus ir palaipsniui didinti savo produktyvumą. Pradėti galima nuo paprastai valdomų dirbtinio intelekto įrankių – pavyzdžiui, esančių jūsų išmaniajame įrenginyje.

„Pati dažniausiai naudoju teksto santraukos įrankius, teksto ir kalbos vertimo funkcijas, kurios yra jau įdiegtos mano „Galaxy S24 Ultra” telefone. Šios funkcijos man aktualiausios, kadangi daug dirbu su tekstais ir įvairia informacija. O daugiau DI įrankių kasdienėje rutinoje stengiuosi nenaudoti saugodama savo smegenis nuo per didelės apkrovos“, – sako G. Raibytė-Aleksa.

Technologijų bendrovė „Samsung“ anonsavo „One UI 6.1“ programinės įrangos atnaujinimą, kuris dirbtinio intelekto (DI) funkcijas pasiūlys didesniam „Galaxy“ įrenginių skaičiui. Kovo pabaigoje „Fold5“, „Flip5“, „S23 FE“, „Galaxy S23“ bei „Tab S9“ serijas pasieksiantis atnaujinimas suteiks įvairias dirbtinio intelekto funkcijų galimybes, kurios sausio mėnesį debiutavo kartu su „Galaxy S24“ serijos įrenginiais.

„Mūsų tikslas yra ne tik padėti vartotojams įžengti į naują mobiliojo dirbtinio intelekto erą, bet ir DI paversti lengviau prieinamą visuomenei. Šis atnaujinimas – tik pradžia. 2024 m. planuojame DI patirtį pasiūlyti daugiau nei 100 mln. „Galaxy“ naudotojų visame pasaulyje bei toliau kurti naujoviškus būdus, kaip išnaudoti plačias mobiliojo dirbtinio intelekto galimybes“, – sako Simonas Skupas, „Samsung Electronics Baltics“ vadovas Lietuvoje.

Kalbos barjerus peržengiantis bendravimas

Po „One UI 6.1“ įdiegimo atsiradusios DI funkcijos „Galaxy“ vartotojams palengvins komunikaciją tiek su artimiausiais žmonėmis, tiek su kitakalbiais. „Pokalbių pagalba“ leis automatiškai pakoreguoti žinutės toną, taip, kad jis būtų tinkamesnis konkrečiai situacijai ir gavėjui – ar jis skirtas verslo partneriui ar artimam draugui. Prireikus parašyti žinutę užsieniečiui, „Pokalbių pagalba“ gali ją išversti į 13 užsienio kalbų, tad vartotojui nebereikia naudoti papildomų vertimo programėlių.

„Tiesioginio vertimo“ funkcija bendravimą su užsieniečiais palengvina tuo atveju, jei su jais tenka kalbėti telefonu. Ši DI funkcija realiu laiku abiejų skambučio dalyvių žodžius verčia į kiekvienam suprantamą kalbą arba vertimą ekrane pateikia tekstiniu formatu. Tai gali būti naudinga egzotiškoje šalyje prireikus telefonu susikalbėti su viešbučio registratūra ar išsikviesti užsienio kalbomis nekalbantį taksi vairuotoją.

Jei nuvykus į kitą šalį gatvėje iškiltų poreikis pasiklausti nuorodų į lankytiną objektą ar restoraną, Įrankis „Vertėjas žodžiu“  leis be pastangų užmegzti pokalbį su vietiniais, padalindamas išmaniojo ekraną į dvi dalis ir kiekvienai pusei sugeneruodamas kalbos ar rašomo teksto vertimą.

Nepralenkiamas našumas 

Platesnė „Galaxy AI“ integracija „Galaxy“ ekosistemoje leidžia dar patogiau ir našiau atlikti kasdienes užduotis. Geras to pavyzdys – naujoji „Paieška apibrėžiant“ funkcija, leidžianti ieškoti informacijos tiesiog pirštu intuityviai apibraukus bet kokį ekrane rodomą turinį. Tai gali būti tekstas, paveikslėlis, kameros filmuojamas vaizdas ar kitas aktualus turinys.

Kasdienybę palengvins ir ranka rašytus užrašus į spausdintinį tekstą ar kitą užsienio kalbą išverčianti bei juos apibendrinti galinti „Užrašų pagalbos“ funkcija, glaustas naujienų santraukas naršyklėje pateikianti „Naršymo pagalba“ ir susitikimų garso įrašų santraukas tekstu paverčianti „Transkripcijos pagalbos“ funkcijos.

Išlaisvintas kūrybiškumas

Su „Galaxy AI“ technologijų bendrovė taip pat siekia padėti vartotojams geriau atskleisti savo kūrybinį potencialą. Naujasis atnaujinimas suteikia net keletą įrankių, išlaisvinančių fotografijos talentą. Naudojant „Generatyvinį redagavimą“, DI palaikantys įrenginiai suteikia galimybę nesunkiai keisti nuotraukos dydį, joje užfiksuotų objektų poziciją ar lygiavimą, taip sukomponuodami idealų kadrą. 

Jei suredaguoti nuotrauką prireiktų greitai, „Redagavimo pasiūlymo“ funkcija pati patars, kaip kadrą patobulinti vos vieno mygtuko paspaudimu. Ši funkcija geba automatiškai aptikti atspindžius ir juos pašalinti, sulieti portreto foną, pakoreguoti atspalvius ir atlikti kitus įprastai daug laiko užimančius veiksmus. Papildomai „Instant Slow-mo“ įrankis įprastus vaizdo įrašus gali paversti sulėtintais be būtinybės filmavimo metu jungti specialų režimą ar filmavimą kartoti daug kartų.

„One UI 6.1“ atnaujinimas Lietuvos vartotojus pasieks jau kovo pabaigoje.

Pastarųjų metų viso pasaulio technologijų žvaigždė – dirbtinis intelektas. Greta daugybės galimybių, dirbtinio intelekto panaudojimas kelia pavojų kibernetiniam saugumui, ypač finansų srityje. Todėl, pasak „Tietoevry Create International Baltic Market“ vadovės Valērijos Vārnos, liko mažiau nei metai pasiruošti veiklos rizikos valdymo pokyčiams.

2023 m. įsigaliojo Europos Sąjungos (ES) skaitmeninio atsparumo įstatymas, kuriuo siekiama stiprinti saugumą finansinių paslaugų ekosistemoje. Nurodoma, kad finansų įstaigos, kurioms taikomas įstatymas, jame numatytus reikalavimus turės atitikti nuo kitų metų pradžios – 2025 m. sausio 17 d.

„Skaitmeninės veiklos atsparumo įstatymu sprendžiama svarbi visos ES finansų sektoriaus reguliavimo problema. Kol nebuvo šio įstatymo, finansų įstaigos valdė pagrindines operacinės rizikos kategorijas daugiausia paskirstydamos savo kapitalą, nevaldant visų operacinio atsparumo komponentų.

Tačiau jau nuo kitų metų pradžios jos turės laikytis taisyklių, reglamentuojančių apsaugą nuo IT incidentų: jų aptikimą, lokalizavimą, IT resursų atkūrimą ir taisymo pajėgumus“, – sako V. Vārna.

Kelyje į pažangą – ir grėsmės vartotojams

Pasak V. Vārnos, minėtame reglamente aiškiai įvardijamos IT rizikos ir nustatomos jų valdymo, pranešimų apie incidentus teikimo, operacinio atsparumo testavimo ir trečiųjų šalių rizikos stebėsenos taisyklės.

„Jame taip pat pripažįstama, kad IT incidentai ir nepakankamas operacinis atsparumas gali kelti grėsmę visos finansų sistemos patikimumui, net jei ir įsivaizduojama turint sukaupus pakankamai kapitalo tradicinėms rizikoms atremti“, – pasakoja V. Vārna.

Pašnekovė paaiškina, kad naujasis reglamentas yra dalis didesnio skaitmeninių finansų dokumentų rinkinio, kuriuo siekiama sukurti į technologijų plėtrą bei finansinį stabilumą ir vartotojų apsaugą orientuotą Europos požiūrį. Šį rinkinį taip pat sudaro skaitmeninių finansų strategija, pasiūlymai dėl kriptoturto rinkų ir paskirstytųjų duomenų technologijos.

Įsigaliojus naujiems pakeitimams, bus užpildyta ES teisės aktų spraga. Be to, bus užtikrinta, kad dabartinė teisinė sistema nesudarys kliūčių naujų skaitmeninių finansinių priemonių naudojimui.

„Tai taip pat leis užtikrinti, kad naujos technologijos ir produktai pateks į ES veikiančių įmonių finansų reguliavimo ir operacinės rizikos valdymo priemonių taikymo sritį. Taigi, šiuo dokumentų rinkiniu siekiama ne tik skatinti inovacijas ir naujų finansinių technologijų įsisavinimą, bet ir užtikrinti tinkamą vartotojų bei investuotojų apsaugos lygį“, – tikina „Tietoevry Create International Baltic Market“ atstovė.

Dirbtinis intelektas – galimybė ir grėsmė, ir ne tik finansų srityje

Vis dėlto, auganti dirbtinio intelekto plėtra atneša pokyčius ne tik finansų sektoriuje, bet ir kasdieniame gyvenime, pavyzdžiui, ugdant skaitmeninį raštingumą. Eurostato duomenimis, daugiau nei kas antras (53 proc.) Lietuvos gyventojas turi bent pagrindinius skaitmeninius įgūdžius, tarp kurių – ir skaitmeninių grėsmių identifikavimas. 

Pasak V. Varnos, nors visuomenės įgūdžiai pamažu auga, taip pat auga ir įvairaus pobūdžio grėsmės. Pavyzdžiui, šiuo metu tokių nemažai kyla dėl neapibrėžtos geopolitinės situacijos ir karų Ukrainoje bei Gazoje. Tai verčia organizacijas vis labiau galvoti apie savo sistemų saugumą.

„Mažai kas abejoja, kiek naudos suteikia dirbtinio intelekto panaudojimas. Tačiau tai susiję ir su tam tikromis rizikomis, kurias būtina atliepti tobulinant šios technologijos etiką. Kitaip tariant, turime sutelkti dėmesį ne tik į tai, kaip kasdienoje naudojame dirbtinį intelektą, bet ir į tai, kokias etines problemas bei iššūkius turime spręsti“, – sako V. Vārna.

Viena ryškiausių dirbtinio intelekto problemų – didelis jo sistemų suvartojamas energijos kiekis. Tai turi neigiamos įtakos klimato kaitai. Todėl dirbtinio intelekto taikymas, klimato ir ekonomikos krizės bei žiedinės ekonomikos išpopuliarėjimas laikomos vienomis pagrindinių tendencijų tvarumo srityje. ES įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyva, kuri bus įgyvendinama nuo šių metų, tik dar labiau išryškins šią problematiką.

Panašu, kad dirbtinis intelektas (DI) jau gali kurti ir muziką – išleista lietuviška daina, sukurta naudojant DI įrankį. Šios dainos ir netrukus pasirodysiančio viso dirbtinio intelekto muzikos albumo autorius Lukas Keraitis, „Tele2“ Inovacijų ekspertas, sako, kad kurti muziką DI įrankiais tampa vis lengviau, bet klausimų kelia tokios muzikos etiškumas – ar DI nėra apmokomas lietuviškais kūriniais, šių autoriams to net nenutuokiant?

Lūžis muzikos pasaulyje

Muzikos platformose jau galima išgirsti jaunajai kartai skirtą „hyper-pop“ stiliaus kūrinį „Dyrikė“. Jo kūrėjas, muzikantas ir technologijų entuziastas L. Keraitis sako, kad dirbtiniu intelektu kurti muziką vis dar sudėtinga, bet jau įmanoma. 

„Tikiu, kad matome lūžį. Į muzikos kūrimą ateis vis daugiau DI technologijų ir tai turi potencialo būti ne mažiau revoliucingu pokyčiu, nei prieš dvidešimt ar daugiau metų atsiradę asmeniniai kompiuteriai, leidę kurti muziką be įrašų studijos, tiesiog savo miegamajame“, – pastebi L. Keraitis.

Pasak jau aštuonerius metus bosine gitara grupėje „Abudu“ grojančio L. Keraičio, galimybę kurti muziką pasitelkiant DI jis pastebėjo metų pradžioje. Iki šiol tokie įrankiai veikė gana primityviai ir leisdavo sukurti tik trumpas ir neįmantrias melodijas.

„Sausio viduryje vienas įrankis atsinaujino, leisdamas dainoje kurti nuoseklumą. Jei iki tol galėjau sukurti keliasdešimties sekundžių iškarpą, dabar pavyko sukurti kelias dainas su įprasta struktūra – įžanga, uždainiu, priedainiu. Paskyrus kelias naktis pavyko „išlaužti” ir pakankamai įtikinamai skambantį lietuviškų žodžių tarimą. Nuoseklumo tarp dainų pasiekti dar nepavyksta – bet dėl to tik įdomiau“, – sako L. Keraitis.

Taps iššūkiu muzikantams?

Klausantis kūrinio galima suabejoti, ar jį tikrai sukūrė ir atlieka DI, tačiau L. Keraitis pasakoja, kad visuose kūriniuose beveik visa muzika sukurta ne žmogaus. Tiesa, šįkart kurti dainų žodžius muzikantas nusprendė pats.

„Nors galėjau ir tai palikti DI, pats kūriau dainų žodžius – norėjau, kad ir man patiktų. Tačiau melodijos, vokalai yra sugeneruoti. Su prodiuseriu padarėme kelis pataisymus, pavyzdžiui vietoje vieno priedainio „suklijavome” du ar parinkome geriausią priedainio versiją iš kelių generavimų. Sudėtinga papasakoti, kūrybos procesas iš esmės skiriasi. Bet skeptikams galėsiu paleisti originaliai DI programos „išspjautą” garsą – girdėsis, kad nuo originalo tai skiriasi visai minimaliai“, – patikina L. Keraitis.

Jis neslepia, kad sukurti albumą paskatino ne tik noras kurti muziką: „Esu tarp technologijų ir muzikos pasaulių, abu jie man artimi. Su DI sugeneruotos muzikos albumu noriu atkreipti kitų muzikantų dėmesį – tai jau tampa įmanoma. Žinau, kad daliai tai kelia nerimą. Man itin sudėtingos atrodo autorių teisių ir atlygio problemos. DI muziką kurti leidžiantys įrankiai sako, kad viskas, kas sugeneruota priklauso generuojančiam, o pats įrankis veikia teisėtai. Tačiau mes nežinome, kokiais duomenimis buvo apmokyti DI įrankiai. Gal jie dainuoja gerai tik todėl, kad apmokyti lietuvių atlikėjų dainomis?“

Trumpas klipas – taip pat DI darbas

Kūrinys „Dyrikė“ – viena iš 6 dainų, kurias bus galima išgirsti L. Keraičio sukurtos grupės „Prompto“ (angl. „prompt“ – užklausa dirbtiniam intelektui) albume „Algoritmika“. Pirmasis albumo kūrinys skatina atsisakyti blogų įpročių ir pasakoja apie rūkyti ir maivytis neleidžiančią mokyklos direktorę. Visi albume pasirodysiantys kūriniai bus skirtingo stiliaus ir bus sudainuoti skirtingais DI „balsais”. Visus kūrinius lydi ir trumpi DI sugeneruoti vaizdo klipai. 

„Vaizdo įrašų generavimas tobulėja greitai, bet dar tik žengia pirmuosius žingsnius. Dainoms sukūrėme vizualiai palydinčius klipus, bet nedarėme jų pilno ilgio – iki to technologija dar turi „suaugti”. Grupės, jos albumo pavadinimas, viršelis – taip pat sukurti su DI“, – sako „Tele2“ Inovacijų ekspertas.

L. Keraitis išduoda, kad geram rezultatui reikėjo net keliasdešimties valandų darbo: „Dėl 6 dainų sugeneravau tarp 500–600 dainų ištraukų, atsirinkau labiausiai patikusias. Lyginant su įprastu albumo kūrimu, tokia kūryba be abejo kainuoja mažiau – nereikia atlikti studijinių įrašų, leisti laiko galvojant melodijas. Manau, kad sukurti įprastą albumą kainuotų 8–15 kartų brangiau.“

Albumą „Algoritmika“ generavo L. Keraitis, prie prodiusavimo prisidėjo Benas Kukenys, postprodukciją atliko Jurgis Masilionis. Klipo vaizdus generavo L. Keraitis ir Birutė Vaičiūnaitė, albumą leidžia ir vadybą koordinuoja „DamnGood“. 

Kūrinį „Dyrikė“ galite išgirsti čia.