Login to your account

Username *
Password *

„Turėdamas dabartinę patirtį, savo karjeros pradžioje kai kuriuos dalykus būčiau daręs kitaip“, – prisipažįsta Eugenijus Boguško, jau dešimtmetį dirbantis programuotoju IT ir skaitmenizacijos sprendimų bendrovėje „Baltic Amadeus“. Renginyje „Drupal Camp Baltics“ jis pasidalino patarimais jaunesniesiems programuotojams, dar tik pradedantiems karjerą IT srityje.

Šiuo metu vyr. programuotojo pareigas užimantis specialistas pirmuosius žingsnius toje pačioje „Baltic Amadeus“ žengė dar paskutiniais studijų metais. Kaupdamas patirtį ir kildamas karjeros laiptais, E. Boguško nuolat padeda jaunesniems kolegoms, todėl sulaukęs pasiūlymo skaityti pranešimą renginyje ilgai nedvejojo ir nusprendė į vieną vietą sujungti svarbiausius patarimus.

„Mano filosofija paprasta: pradedančiais mes būname nuolat. Naujas darbas, nauja kalba, naujas hobis, naujas gyvenimo etapas – norėdami kažko išmokti, judėti į priekį, visada pradedame nuo nulio. Svarbiausia, kaip visa tai priimame ir judame į priekį. Taigi šie patarimai, nors pirmiausia skirti programuotojams, gali tikti ir daugeliu kitų atvejų“, – sakė E. Boguško.

  1. Daug klausinėkite. Pradžia dažnai būna nelengva ir kyla daug neaiškumų, o klausinėti nedrąsu, bijoma pasirodyti neprofesionaliu. Tačiau klausinėti būtina – juk niekas negimė viską žinodamas. „IT sritis yra itin plati ir dinamiška, mes visi nuolat mokomės. Todėl svarbu suprasti, kad kvailų klausimų nėra. Nebent klausinėjate to paties per tą patį. Kol nieko nepaklausite, kolegos manys, kad su viskuo susitvarkote ir pagalbos jums nereikia“, – sakė E. Boguško.
  2. Klyskite. Patirties trūkumas kartu yra ir didžiausias pradedančių specialistų trūkumas, ir privalumas. Kadangi jie neturi išankstinių nusistatymų, ieškodami problemų sprendimo būdų gali išbandyti dalykus, kurie vyresniems kolegoms nė neateitų į galvą. Svarbiausia nebijoti bandyti, daryti ir, neišvengiamai, klysti. „Baltic Amadeus“ turime sesijas pavadinimu „itHappens“, kurių metu kolegos pasakoja, su kokiomis problemomis susidūrė, kas nepavyko ir ką jie iš to išmoko. Sėkmės istorijos, žinoma, malonesnės, tačiau iš nesėkmių mes mokomės, jos suteikia daugiau vertės“, – teigė E. Boguško.
  3. Skaitykite instrukcijas. IT specialistas prisipažino pirmaisiais metais dažnai „keitęs kodą ir žiūrėjęs, kas iš to išeis“, vietoje to, kad pasidomėtų, kaip tam tikras įrankis veikia ir kaip jį reikėtų naudoti. Pasak jo, nors skaityti instrukcijas ar žiūrėti mokomuosius vaizdo įrašus gali būti nuobodu, būtina perprasti įrankius, su kuriais dirbate – finale tai padeda sutaupyti laiko ir rasti sprendimus greičiau. Mokytis taip pat galite skaitydami kodo pavyzdžius, peržvelgdami vyresniųjų kolegų atliktus kodo pakeitimus.
  4. Išeikite iš komforto zonos. Greičiausiai mokosi tie, kas nebijo išbandyti naujų dalykų, pastatyti save į nepatogią padėtį. Tas pat galioja ir programuotojams – ieškokite, bandykite ir atraskite. O jei pajausite, kad jums tai per sunku, trumpam atsitraukite. „Tai panašu į kompiuterinį žaidimą: įveikiate vieną lygį ir kylate aukštyn. Jei per sunku – grįžtate į ankstesnį lygį ir dar pasimokote“, – sakė IT specialistas.
  5. Pasitikėkite savimi. Galbūt teko girdėti apie apsišaukėlio sindromą, kuomet žmonės jaučiasi neverti komplimentų, netiki savo nuopelnais. Programuotojai dažnai su tuo susiduria, kadangi tobulėdami jie ima galvoti, kad tai, ką jie daro, yra paprasta ir visi tai moka. Iš tiesų ne užduotys lengvėja, o jūs įgaunate vis daugiau patirties. Pasidžiaukite tuo.
  6. Įsigilinkite į problemą. Imantis darbo svarbiau klausti ne ką, o kodėl reikia padaryti, t.y. kokia yra tikroji problema, kurią norima išspręsti. Galbūt tai galima atlikti paprasčiau, greičiau, efektyviau? „Ne kartą teko susidurti su sudėtingomis užduotimis, tačiau įsigilinęs suprasdavau, kad tą patį rezultatą galiu pasiekti lengvesniu keliu. Klientas paprasčiausiai nepagalvojo apie kitus sprendimo būdus arba apie juos nežinojo“, – sakė E. Boguško.
  7. Sakykite „ne“. Jaunesnieji programuotojai dažnai jaučiasi įpareigoti atlikti visas jiems paskiriamas užduotis, tačiau kolegos nebūtinai žino jūsų užimtumą. Todėl būkite atviri ir nebijokite pasakyti „ne“, jei matote, kad darbo atlikti nespėsite arba galite jį atlikti nekokybiškai. Arba, dar geriau, nuolat kalbėkite apie darbų krūvį ir užduočių terminus su savo vadovu.
  8. Paverskite programavimą hobiu. Mokydamasis naujų dalykų arba tiesiog norėdamas patobulinti žinias, E. Boguško stengiasi tai susisieti su savo pomėgiais, hobiais ir susikuria „žaidimų aikšteles“, kuriose nėra griežtų taisyklių ir terminų. Tokiu būdu gimė bent keli šalutiniai projektai, o vienas jų – tinklalapis gitaros entuziastams – dar ir neša papildomas pajamas iš reklamos.
  9. Planuokite laiką. Sėdėti prie ekrano 8 valandas įtemptai dirbant gal ir įmanoma, bet nėra nei produktyvu, nei malonu. Planuodami savo darbo dieną nusimatykite laiko tam, kas jums patinka ir padeda bent trumpam atsipalaiduoti. Tai gali būti stalo futbolo partija, pertraukėlė su „PlayStation 5“ ar naršymas socialiniuose tinkluose. „Jūsų poilsis nėra laiko švaistymas. Žinoma, nereikėtų ir persistengti, juk darbus taip pat svarbu atlikti“, – sakė E. Boguško.
  10. Atitrūkite. Susidūrę su problema, kurios niekaip nepavyksta išspręsti, pabandykite pereiti prie kitos, lengvesnės užduoties, o sunkiąją, jeigu įmanoma, atidėkite kitai dienai. Kaip sakoma, „rytas už vakarą protingesnis“, – kitą dieną galite nustebti, kaip viskas iš tiesų yra paprasta. Taip pat minčių, naujų idėjų gali ateiti ir užsiimant veikla, kuri nereikalauja mąstymo, pavyzdžiui, išėjus pasivaikščioti, bėgiojant, vedžiojant šunį, sportuojant, medituojant ir kt.

„Apibendrindamas galiu pasakyti tik tiek, kad ne visada bus lengva ir įdomu, bet pasitikėkite savimi, siekite savo tikslų, planuokite laiką ir, svarbiausia, enjoy IT! O savo kolegas, kurie padeda jaunesniesiems programuotojams augti, raginu prisiminti savo pačių pirmuosius žingsnius ir būti kantriems“, – renginio „Drupal Camp Baltics“ dalyviams kalbėjo E. Boguško.

„Drupal Camp Baltics“ – tai kasmetinis, nekomercinis „Drupal“ bendruomenės renginys, kuriame specialistai iš Baltijos šalių ir ne tik dalinasi savo patirtimi, mokosi ir bendradarbiauja. „Baltic Amadeus“ yra auksinis renginio rėmėjas.

Plačios karjeros perspektyvos, puikios darbo sąlygos, solidus atlyginimas – dėl šių ir daugybės kitų privalumų programuotojo profesija tapo itin patraukli bei geidžiama. Nors užaugę vaikai savo gyvenimo kelią rinksis patys, yra daugybė būdų, kaip tėvai gali paskatinti savo atžalas domėtis informacinėmis technologijomis dar mokykloje. 

„Informacinės technologijos jau dabar mus lydi kiekviename žingsnyje, kuo toliau, tuo jų vaidmuo bus svarbesnis. Tam būtina pasiruošti, todėltėvų vaidmuo bei įsitraukimas yra ypač reikalingi. Tik padėdami vaikams atrasti technologijų suteikiamas galimybes, suprasti, ką svarbaus ir naudingo galima nuveikti su kompiuteriu ar telefonu, tėvai juos įgalins tobulėti. Taigi vietoje draudimų ir ribojimų svarbiau nukreipti vaikus teisinga linkme“, – sako „Baltic Amadeus“ Operacijų vadovas Vytautas Kaminskas. 

Startas – nuo žaidimų 

Šiuolaikinių vaikų pažintis su technologijomis dažnai prasideda dar pirmaisiais gyvenimo metais. Vaikas mato, kaip tėvai žiūri televizorių, dirba su kompiuteriu, naudojasi telefonu. Natūralu, vos ūgtelėjęs ir jis pats ima visu tuo domėtis: žiūri filmukus, klausosi vaikiškų dainelių, vėliau – jau ir žaidžia su telefonu ar kompiuteriu.  

„Tai ir gali tapti atspirties tašku, užvesti vaiką ant kelio. Pavyzdžiui, tėvai gali parinkti atitinkamus filmukus, žaidimus, kuriuose vaikai mokosi skaičiuoti, logiškai mąstyti, jungti detales, spalvas, formas, atrasti sąsajas, sekas ir panašiai. Šie dalykai turi daug bendro su programavimu ir gali pakloti pamatus vėlesniems užsiėmimams“, – sako V. Kaminskas. 

Priešmokyklinių ar pradinių klasių moksleiviai jau gali imtis rimtesnių užsiėmimų, kaip programavimo pradmenų mokantys fiziniai žaidimai (pvz., „Rumble & Bumble“, „Scottie Go“), žaidimai kompiuteryje ar išmaniajame (pvz., „Kidlo“ žaidimų serija, „CodeSpark Academy“), taip pat LEGO robotų konstravimas, o filmukus ir daineles iškeisti į įvairias edukacines, interaktyvias vaizdo pamokas.  

Lietuvoje tokio amžiaus vaikams taip pat siūlomi užsiėmimai „Robotikos akademijos“ ar „CodeAcademy Kids“ būreliuose, kuriuose, padedami mokytojų, jie gali išbandyti LEGO programavimą, kurti interaktyvius animacinius pasakojimus ir panašiai.  

„Gyvi užsiėmimai vaikams yra smagesni dėl to, kad tuomet jie gali dirbti ne vieni, susirasti bendraminčių. Bendravimo, bendradarbiavimo įgūdžiai programuotojams taip pat itin svarbūs, kadangi su įvairiais projektais, produktais įprastai dirba ne pavieniai žmonės, o komandos“, – atkreipia dėmesį V. Kaminskas.  

Pirmosios programavimo kalbos 

Vyresnio amžiaus moksleivius jau galima supažindinti su tikruoju programavimu. „Programavimo kalbų yra daugybė, kiekviena jų turi savo ypatumų, skiriasi ir jų taikymo sritys. Realybėje, norint tapti profesionaliu programuotoju ir dirbti su dideliais projektais, teks mokytis sudėtingesnių kalbų, tokių kaip „PHP“, „Java“, „.NET“ ir panašių. Bet pačioje pradžioje svarbiausia perprasti algoritmus, jų taikymą, loginį mąstymą“, – sako V. Kaminskas.  

Pirmuosius žingsnius jis rekomenduoja žengti su „Python“ programavimo kalba – ją bene lengviausia suprasti, kadangi programinės eilutės labai primena įprastą kalbą. Taip pat prie lengvesnių priskiriamos „Ruby“, „Scratch“, „Lua“ programavimo kalbos. 

Programavimo pradmenis vaikai gali gauti tiek specifiniuose užsiėmimuose, būreliuose, tiek mokydamiesi individualiai. Pavyzdžiui, tam tinka tokie įrankiai, kaip „CodeMonkey“, „Tynker“ ir panašūs.  

Tiesa, programinių eilučių rašymas vaikui gali atrodyti nuobodus užsiėmimas. Todėl jam yra svarbu jausti prasmę, suprasti, kodėl jis visa tai daro. „Vienus motyvuoja matyti, kaip robotas atlieka jų pavestas užduotis, kiti nori kurti prasmingas programėles, kurios padeda taupyti išteklius, tretiems įdomūs grafiniai, dizaino sprendimai. Tėvų pareiga – padėti vaikui atrasti tai, kas jam išties įdomu, prasminga, bei pagirti už pasiekimus“, – sako V. Kaminskas. 

Pradėti niekada nevėlu 

Jei 9–12 klasių moksleivis iki šiol nebandė programuoti, tai anaiptol nereiškia, kad jis to niekada neišmoks. Tiesa, mokytis su gerokai jaunesniais vaikais jiems gali būti nepatogu. Paskutinių klasių moksleiviams pritaikytas programavimo pamokas siūlo NKKM kompiuterių mokykla, o norintys mokytis individualiai gali paieškoti dominančios srities internetinių kursų „Udemy.com“ ar „Edx.org“ svetainėse.  

„Pradėti niekada nevėlu, nei mokykloje, nei jau įsiliejus į darbo rinką. Ir tarp „Baltic Amadeus“ kolegų turime daugybę pavyzdžių, kaip žmonės pakeičia karjeros kryptį ir tampa programuotojais, o daugybė suaugusiems skirtų kursų tik patvirtina, kad viskas yra įmanoma“, – pastebi V. Kaminskas.  

Jis priduria, kad pagrindinė, būtina sąlyga nusprendus persikvalifikuoti – polinkis į technologijas. Kitu atveju, jei vienintelė motyvacija yra pinigai, tokie žmonės greit išsenka ir nusivilia. „Vien išklausyti kursus ar kelis mėnesius pasimokyti programuoti neužtenka. Programavimas yra sritis, kurioje būtina nuolat mokytis, kadangi technologijos nuolat keičiasi, tobulėja, vienas sistemas ir platformas keičia kitos. Smalsumas, imlumas naujovėms bei savarankiškumas yra būtinos programuotojų savybės“, – teigia V. Kaminskas. 

 „Baltic Amadeus“ – unikalius IT sprendimus kurianti ir skaitmenizacijos klausimais konsultuojanti bendrovė siekia užtikrinti geriausią patirtį savo klientams, naudotojams bei darbuotojams. Daugiau nei 250 kvalifikuotų profesionalų kuria naujausiomis technologijomis paremtus daugiakanalės prekybos, mobiliosios bankininkystės, duomenų bei verslo analitikos sprendimus, teikia individualios programinės įrangos kūrimo, IT konsultavimo, informacijos saugumo ir debesijos paslaugas. Per 34 veiklos metus „Baltic Amadeus“ bendrovė yra įgyvendinusi jau daugiau nei 2000 IT sprendimų Šiaurės Europos finansų, energetikos, telekomunikacijų, logistikos ir kitų sektorių įmonėms.  

Prestižiniame skaitmeninių inovacijų konkurse „World Summit Awards“ (WSA) apdovanota Lietuvoje sukurta platforma „Angis“, siekianti programavimą padaryti patrauklų jaunimui. Kūrėjų teigimu, per kelis mėnesius jiems pavyko tūkstančius paauglių sudominti „Python“ programavimu.

„World Summit Awards“ – pasaulinė iniciatyva, kurios tikslas – atrasti ir skleisti geriausias pasaulyje skaitmenines inovacijas, prisidedančias prie Jungtinių Tautų iškeltų Darnaus vystymosi tikslų.

„Angį“, sukurtą informacinių technologijų bendrovės „Visma Lietuva“, WSA apdovanojimui dar 2021-ųjų rugpjūčio mėnesį nominavo nacionalinis konkursas „Naujasis knygnešys”, skyręs pagrindinį prizą „Mokymosi ir švietimo“ kategorijoje. Šį vasarį iš skirtingų pasaulio valstybių sudaryta profesionalų žiuri išrinko po 5 geriausius skaitmeninius sprendimus 8 konkurso kategorijose.

Tarp jų „Švietimo ir mokymosi“ kategorijoje pateko ir paaugliams skirta nemokama platforma „Angis“, kurioje vaizdo įrašų formatu bei automatinių namų darbų pagalba patyrę programuotojai moko „Python“ – vienos populiariausių programavimo kalbų pasaulyje. Šiuo metu projektas pritraukė jau daugiau kaip 15 tūkst. Lietuvos moksleivių.

Reikšmingas komandos ir Lietuvos įvertinimas

„Visma Lietuva“ vadovo ir „Angies“ autoriaus Manto Urbono teigimu, platformos pripažinimas tarptautiniu mastu – didžiulis laimėjimas tiek visai prie projekto dirbusiai komandai, tiek Lietuvai.

„Per nepilnus metus „Angies“ platforma spėjo tapti reikšmingu ir įdomiu įvadu į programavimą tūkstančiams paauglių iš visos Lietuvos, todėl džiaugiamės, kad mūsų indėlis į IT švietimo puoselėjimą yra pastebimas ne tik vietiniu, bet ir tarptautiniu mastu. Šis įvertinimas – svarbus postūmis tiek mums, tiek visai šaliai, raginantis ir toliau ieškoti unikalių sprendimų, kurie padėtų auginti jaunąją programuotojų kartą nepriklausomai nuo jų socialinės aplinkos“, – sako M. Urbonas.

Ilgametė WSA Lietuvos nacionalinė ekspertė ir WSA Didžiosios žiuri narė Ieva Žilionienė priduria, kad vertindama pretendentus, žiuri kasmet ieško prasmingų ir realų pokytį kuriančių skaitmeninių produktų, padedančių praktiškai siekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų. Anot jos, „Angies“ platforma – vienas iš tokių projektų.

„Pernai pristatytas „Angies“ projektas jau yra tapęs svarbiu, patraukliu ir nemokamu šalies paauglių IT išsilavinimo elementu. Tai – jau ne pirmas kartas, kai Lietuva įrodo savo pranašumą WSA Švietimo ir mokymosi kategorijoje, todėl šis laimėjimas tik dar kartą patvirtina faktą, kad esame puikius edukacinių technologijų sprendimus kurianti valstybė“, – teigia I. Žilionienė.

WSA laureatai šių metų kovo pabaigoje nuotoliniu būdu susitiks WSA Pasauliniame kongrese, vyksiančiame Vienoje. Jo metu bus pristatomi skaitmeninių inovacijų kūrėjų sprendimai, vyks mokymai ir susitikimai su tarptautiniais mentoriais bei ekspertais. Taip pat nugalėtojai bus apdovanoti iškilmingos pagerbimo ceremonijos metu.

Augina jaunąją programuotojų kartą

M. Urbonas pratęsia, kad „Angies“ platforma yra svarbi ir tuo, jog didina IT švietimo prieinamumą visoje Lietuvoje. Jo teigimu, nors platforma daugiausia vartotojų turi didmiesčiuose, tačiau aukštųjų technologijų žinias svarbu skleisti visiems vaikams, visose šalies vietovėse. Tai puikiai iliustruoja ir projekto partnerystė su „Mažaisiais stebukladariais“ – socialine iniciatyva, skirta mokyti programavimo pradmenų vaikus, gyvenančius mažuose miesteliuose ar augantiems nepasiturinčiose šeimose.

„Stengiamės, kad vaikų išsilavinimas taptų nepriklausomas nuo jų gyvenamosios vietos ar finansinių galimybių, o programavimo pagrindų galėtų išmokti kiekvienas jaunosios kartos atstovas. Šio tikslo siekti padeda ir sklandus bendradarbiavimas su kitais partneriais, pavyzdžiui, „Mažųjų stebukladarių“ projektu, leidžiančiu pasiekti socialiai pažeidžiamose grupėse esančius vaikus“, – teigia „Visma Lietuva“ vadovas.

Šį projektą kuruojančios organizacijos „Vaikų svajonės“ atstovė Rasa Statulevičienė pažymi, kad „Angies“ platformą „Mažųjų stebukladarių“ dalyviai naudoja nuo pat projekto starto praėjusių metų rudenį.

Jos teigimu, vaikai noriai jungiasi prie iniciatyvos – programavimo pagrindų jau mokosi 174 vaikų dienos centrų lankytojai, o šį kovą startuos nauja 182 vaikų grupė, nersianti į IT subtilybių pilną pasaulį.

„Angies“ platforma yra puiki galimybė vaikams susipažinti su programavimu – jos užduotys įtraukia savo draugiška ir šilta atmosfera. Pagrindiniu jos išskirtinumu laikyčiau lietuvių kalbą, nes tai yra itin aktualu vaikams, gyvenantiems mažuose miesteliuose ar augantiems nepasiturinčiose šeimose, kurių žinios skiriasi nuo didmiesčiuose augančių moksleivių. Reikšminga ir tai, kad šis bendradarbiavimas padeda atrasti talentingus vaikus, norinčius sieti savo ateitį su programavimu“, – sako R. Statulevičienė.

Mobiliosios aplikacijos gali ne tik pagerinti žmonių gyvenimą, bet ir atverti naujų galimybių verslui. Dėl šios priežasties programėlių kūrėjai deda dideles pastangas jas nuolat tobulindami. Matydamas augantį išmaniųjų programėlių potencialą, lyderiaujantis technologijų gamintojas „Huawei“ kviečia kūrėjus iš Lietuvos bei viso pasaulio dalyvauti aplikacijų konkurse „AppsUp“. Kaip pasakoja organizatoriai, šiuo konkursu siekiama suburti geriausius kūrėjus iš viso pasaulio bei suteikti jiems platformą pademonstruoti savo įgūdžius. Be abejo, konkurso laureatų laukia ir įspūdingi prizai, kurių bendrą prizinį fondą sudaro beveik 900 tūkst. eurų.

Idėjas padės paversti realybe

„AppsUp“ konkursas suteikia galimybę išbandyti savo jėgas pasauliniu mastu pasitelkiant siūlomus programėlių kūrimo įrankių ir išteklių rinkinius, prieinamus „Huawei Mobile Services“ (HMS) ir „HMS Core“ platformose.

Iš viso konkursas vyksta penkiuose regionuose: Kinijoje, Azijos Ramiajame vandenyne, Lotynų Amerikoje, Viduriniuosiuose Rytuose bei Afrikoje ir Europoje. Taigi – šansą pasivaržyti su pasauliniais kūrėjais turi ir lietuviai.

„Šiuo konkursu tikimės išvysti inovatorius, parodyti juos visai kūrėjų bendruomenei, padėdami paversti jų idėjas realybe. Suteikiame jiems visus reikalingus įrankius ir galimybę parodyti savo produktą 600 mln. naudotojų vienijančiai „Huawei“ bendruomenei, belieka tik tuo pasinaudoti. Viliamės, kad šis konkursas taps ir puikiu šansu lietuviams pademonstruoti savo idėjas“, – kalba „Huawei Mobile Services“ ekosistemos verslo plėtros vadovas Voicechas Orševskis.

Prizai – naujoms galimybėms

Kaip pasakoja konkurso organizatoriai, siūlydami savo programėles kūrėjai turi galimybę laimėti beveik 18 tūkst. eurų siekiančius piniginius prizus, o bendras fondas siekia beveik 900 tūkst. eurų. Kadangi sukurtos programėlės iškart yra pritaikytos „AppGallery“ aplikacijų parduotuvei, jas galės atsisiųsti šimtai milijonų naudotojų iš daugiau nei 170 šalių.

„Šiuo metu jau bendradarbiaujame su daugiau nei 1,4 mln. kūrėjų visame pasaulyje bei iš viso siūlome 60 tūkst. programėlių. Nepaisant to, nuolat siekiame plėsti siūlomų programėlių asortimentą ir gerinti naudojimo patirtį, tuo pačiu suteikdami galimybę prie mūsų prisijungti ir naujiems kūrėjams, kurie galbūt kol kas neturėjo galimybės to padaryti“, – pasakoja V. Orševskis.

Jis detalizuoja, kad konkurso laureatams bus suteiktos reklamos galimybės „AppGallery“ platformoje, o tai gali padėti pritraukti ir naujų investuotojų. Galiausiai, jiems bus suteikta išskirtinė prieiga prie „Huawei Developer“ renginių bei kursų, jiems bus palengvinta galimybė gauti reikalingus sertifikatus. Nugalėtojų laukia ir naujausi „Huawei P40 Pro“ išmanieji telefonai, o specialūs prizai bus skiriami tam tikroms kategorijoms.

Kaip dalyvauti?

Norėdami prisijungti prie konkurso, dalyviai privalo registruotis į konkursą oficialioje interneto svetainėje birželio 30-rugpjūčio 30 d. Konkurse gali varžytis tiek individualūs asmenys, tiek iki trijų narių siekiančios komandos.

Visos konkurse dalyvaujančios programėlės turi būti kuriamos tik naudojant „HMS Core“ įrankius. Vėliau teisėjų kolegija, kurią sudaro technologijų ekspertai bei „Huawei“ specialistai, įvertins kiekvieną paraišką pagal aplikacijos funkcionalumą, naujoves, komercinę vertę ir praktiškumą.

Tada už 20 populiariausių aplikacijų iš kiekvieno regiono bus galima balsuoti internete, o daugiausiai balsų surinkusios programėlės gaus papildomų balų finaliniame renginyje. Spalio mėnesį  konkurso finalininkai pristatys savo programėles ekspertų vertinimo komisijai bei tuomet bus išrinkti nugalėtojai.

Daugiau informacijos apie „AppsUp“ konkursą: https://developer.huawei.com/consumer/en/activity/digixActivity/digixdetail/101592474457998399

Prieš priimant sprendimą mokytis geidžiamiausios profesijos darbo rinkoje - programavimo, neretai kyla klausimas: kuri iš šimtų pasaulyje naudojamų programavimo kalbų yra perspektyviausia ir geriausiai apmokama. Tarptautinės programavimo kursų kompanijos „Software Development Academy“ specialistai sudarė populiariausių Europoje ir geriausiai apmokamų programavimo kalbų dešimtuką.


Kiekviena šių programavimo kalbų yra unikali, tačiau kaip pastebi „Software Development Academy“ vadovas Piotr Mazur, specialistui, kuris tikisi sėkmės ir gero uždarbio šiandieninėje IT rinkoje, mokėti tik vieną programavimo kalbą nebeužtenka. Universalus programuotojas turėtų mokėti ar bent jau būti susipažinęs su keleto programavimo kalbų pagrindais.


Nr. 10 – C#

„C# “ - tai objektinio programavimo įrankis, sukurtas „Microsoft“ inžinierių grupės 1998-2001 m.


Ši daugiafunkcinė programavimo kalba yra labai dažnai naudojama, o dėl paprastos sintaksės – ją gan greitai galima išmokti. „C #“ puikus pasirinkimas tiems, kas nori įgyti patirties kuriant įvairius IT projektus- nuo efektyvių programų, skirtų serveriams ir kompiuteriams, tiek mobiliesiems įrenginiams, kuriuos kasdien naudoja milijonai vartotojų visame pasaulyje.

Vidutinės metinės specialisto, turinčio programavimo „C# “ patirties, pajamos: 39 tūkst. EUR D.Britanijoje, 41,3 tūkst. Švedijoje, 26 tūkst. Estijoje, 21,2 tūkst. Lenkijoje.

Nr. 9 – Ruby
„Ruby“ sukūrė japonas Yukihiro Matsumoto 1995 m., tačiau ją imta plačiau naudoti tik nuo 2003 m.

Tai interpretuojama programavimo kalba greitam ir lengvam objektiškai orientuotam programavimui. Jos svarbiausias tikslas - kurti galingus, bet suprantamus kodus. Programuotojai mėgsta šią kalbą, dėl jos paprastumo, nors ji ir nėra populiari, o kai kuriose šalyse ir visai nenaudojama.

Vidutinės metinės specialisto, turinčio programavimo „Ruby “ patirties, pajamos: 46tūkst. EUR D.Britanijoje, 39,4 tūkst. Švedijoje, 30 tūkst. Estijoje, 30,7 tūkst. Lenkijoje.

Nr. 8 – C++
„C ++“ yra bendros paskirties programavimo kalba, kurią 1983 m. Sukūrė Bjarne Stroustrup.


Šios kalbos pritaikymo sritys ir galimybės gan plačios – ji naudojama daugelyje šiandienos operacinių sistemų, naršyklėse ir žaidimų. Verta paminėti, kad „Google Chrome“, „Amazon“ svetainė ir „Microsoft Windows“ yra parašyta „C ++“. Todėl ši kalba yra laikoma viena populiariausių ir patikimiausių. C++ tai pat laikoma vienu geriausių įrankių kurti filmus ir muziką apdorojančias programas.


Vidutinės metinės specialisto, turinčio programavimo „C++ “ patirties, pajamos: 45tūkst. EUR D.Britanijoje, 42,5 tūkst. Švedijoje, 31 tūkst. Estijoje, 22,1 tūkst. Lenkijoje.

Nr. 7 – Node.js
„Node.js“ programavimo kalbą 2009 m. sukūrė Rayan Dahl ir kompanija „Joyent“.

Programavimo kalba „Node.js“ yra „JavaScript“paremta platforma, skirta kurti didelius, bet greitus tinklo projektus. Svarbus pranašumas yra tai, kad „Node.js“ naudoja daugelis didelių korporacijų, tarp jų ir tokie IT gigantai kaip IBM, „LinkedIn“, „Netflix“ ar „Yahoo!“. Todėl svajojantiems apie karjerą tokiose korporacijose kaip šios, verta apsvarstyti mokymąsi „Node.js. programavimo kalbos.

Vidutinės metinės specialisto, turinčio programavimo „Node.js“ patirties, pajamos: 45tūkst. EUR D.Britanijoje, 44,6 tūkst. Švedijoje, 33 tūkst. Estijoje, 19,3 tūkst. Lenkijoje.

Nr. 6 – React
„React“ programinės kalbos, kuri buvo sukurta visai neseniai - 2013 m., autorius „Facebook“ programų inžinierius Jordan Walke.

Ši programavimo kalba – tai „JavaScript“ programinės įrangos biblioteka ir yra naudojama interneto programų grafinėms sąsajoms kurti. „React“ programavimo kalba naudojama tokių įmonių, kaip „PayPal“, Archive.org ir „Walmart“ interneto svetainėse. Ji taip pat dažnai naudojama programavimo projektams, talpinamiems „GitHub“ platformoje.

Vidutinės metinės specialisto, turinčio programavimo „React“ patirties, pajamos: 44,9tūkst. EUR D.Britanijoje, 39,9 tūkst. Švedijoje, 29 tūkst. Estijoje, 17,5 tūkst. Lenkijoje.

Nr. 5 – PHP
PHP sukūrė danų kilmės IT inovatorius Rasmus Lerdorf 1995 m.

Ši programavimo kalba buvo sukurta interneto svetainių kūrimui ir interneto programų kūrimui. Tai atviro kodo skriptų kalba. PHP kalbą lengva išmokti, ja galima kurti profesionalias ir dinamiškas interneto svetaines. PHP yra žiniatinklio technologijų klasika, todėl kiekvienas programuotojas turėtų žinoti jos pagrindus.

Vidutinės metinės specialisto, turinčio programavimo PHP patirties, pajamos:32,3tūkst. EUR D.Britanijoje, 37 tūkst. Švedijoje, 24 tūkst. Estijoje, 15,8 tūkst. Lenkijoje.

Nr. 4 – Python
„Python“ programavimo kalbą 1990 sukūrė olandų programuotojas Guido van Rossum.

Ši programavimo kalba tapo viena pagrindinių programavimo kalbų, jos populiarumas kasmet didėja, o jos pritaikymo galimybės - neribotos.

„Python“ yra viena iš galingiausių programavimo kalbų, naudojamų tokioms užduotims kaip matematiniai skaičiavimai, žiniatinklio kūrimas, duomenų analizė, automatizavimas ir kt. „Python“ buvo naudojama kuriant programas tokioms įmonėms, kaip „Google“, „YouTube“ ir „NASA“. Ši kalba labai dažnai figūruoja darbo skelbimuose, todėl verta apsvarstyti galimybę ją išmokti ir įvaldyti.

Vidutinės metinės specialisto, turinčio programavimo „Python“ patirties, pajamos: 45tūkst. EUR D.Britanijoje, 43,1 tūkst. Švedijoje, 29 tūkst. Estijoje, 20,5tūkst. Lenkijoje.

Nr 3 – .Net
Pirmoji „.Net“ versija pasirodė 2002 m. Jos kūrėjai - „Microsoft“ programavimo inžinierių komanda.

„.Net“ programinės įrangos platforma skirta šiuolaikinės programinės įrangos, servisų bei komunikacijos priemonių kūrimui.

„.Net“ technologija apima vieningą programos vykdymo aplinką (Common Language Runtime)ir bibliotekas, teikiančias standartines funkcijas. Verta paminėti, kad „.Net “nustato naujus programavimo standartus ir užtikrina sprendimų, sukurtųskirtingomis programinėmis priemonėmis „.NET“ terpėje, suderinamumą. Tai labai įdomi ir pažangi priemonė IT specialistams.

Vidutinės metinės specialisto, turinčio programavimo „.Net“ patirties, pajamos: 41,5tūkst EUR D.Britanijoje, 40,5 tūkst. Švedijoje, 25 tūkst. Estijoje, 22,5 tūkst. Lenkijoje.

Nr. 2 – JavaScript
„JavaScript“ 1995 metais sukūrė amerikietis Brendan Eich.

„JavaSript“ - viena populiariausių programavimo kalbų, kuri dažniausiai naudojama kuriant interaktyvias interneto svetaines. Tai pagrindinis išorinio (front-end) ir vidinio (back-end) programavimo įrankis, kuriuo naudojasi daugiau kaip pusė pasaulio programuotojų ir kuriuo sukurta beveik kiekviena interneto svetainė. Šią kalbą privalu išmokti tiems, kas svajoja kurti interneto svetaines kompanijoms ir korporacijoms.

Vidutinės metinės specialisto, turinčio programavimo „JavaScript“ patirties, pajamos: 36,9tūkst. EUR B.Britanijoje, 43,5 tūkst. Švedijoje, 26 tūkst. Estijoje, 18,8 tūkst. Lenkijoje.

Nr. 1 – Java
Šios programavimo kalbos pavadinimą žino net ir tie, kas nesidomi IT sritimi.

„Java“ 1995 metais sukūrė kanadietis kompiuterių specialistas James Gosling, o 2010 m. ją įsigijo kompanija „Oracle“.

Ši programavimo kalba naudojama labai plačiai – ja sukurtų programų yra kiekviename mobiliajame įrenginyje, IT tinkle ar serveryje.. Galingos „Java“ virtualios mašinos dėka, ši programavimo kalba gali būti suderinama su daugeliu platformų. „Java“ populiarumas dar labiau išaugo, kai „Google“ ją pasirinko kuriant „Android“ operacinę sistemą. Šiandien būtų lengviau atsakyti į klausimą, ne kokios kompanijos naudoja „Java“, bet kokios nenaudoja. „Java“ yra visur – nuo „Google“ iki „Youtube“ ir „Facebook“, todėl „Java“ programuotojai – ne tik geidžiami IT darbo rinkoje, bet ir gerai apmokami.

Pradedantiems kelionę į IT pasaulį ir svajojantiems apie sėkmingą programuotojo karjerą, geriausia pradėti nuo populiariausių programavimo kalbų, pavyzdžiui, „Java“, o vėliau ją įvaldžius – išmokti dar vieną ar keletą.

Vidutinės metinės specialisto, turinčio programavimo „Java“ patirties, pajamos: 44tūkst. EUR D.Britanijoje, 43,5 tūkst. Švedijoje, 30 tūkst. Estijoje, 24 tūkst. Lenkijoje.

Puslapis 1 iš 2
Ar solidarumo mokestį mokės ir kriptoturto rinkos dalyviai?

ES reguliavimas „ChatGPT“ ir visam dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?

Siekiama visiškai uždrausti „TikTok“ programėlę: kaip tai palies Lietuvos naudotojus?

Populiarėjančios sveikatingumo technologijos: ekspertas atskleidžia, kokią naudą jos suteikia siekiant užsibrėžtų tikslų

RRT: Lietuvoje mobilus internetas spartėja, tačiau pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus

Informaciniam raštingumui ugdyti – „Google” remiamas interaktyvus kompiuterinis žaidimas

Išgirskite pirmieji: dirbtinis intelektas pirmą kartą uždainavo lietuviškai

„Samsung“ pristatė naujus populiariosios „Galaxy A“ serijos telefonus: ryškesnė naktinė fotografija ir flagmanų lygio duomenų sauga

Kovodama su kibernetinėmis atakomis „Bitė“ investuoja 5 mln. eurų į tinklų apsaugą

Ir grėsmė, ir galimybė: ko dar nežinome apie dirbtinį intelektą?

Tylioji epidemija: nerimą keliantys fizinio pasyvumo rodikliai užplūdo Europą

Finansų ministerija: išsamesnis kripto rinkos reguliavimas didins sektoriaus skaidrumą

Pasirodžiusį „iPhone“ sistemos atnaujinimą gavo ne visi: atsakė, kam verta susirūpinti dėl įrenginio saugumo

„Sony” išleidžia didelės talpos bei spartos atminties korteles CEB-G480T/CEB-G240T

„Google“ DI asistentas atsinaujino: ką gali „Gemini“ ir kuo jis pranašesnis už „ChatGPT“?

Pristatytas „Nothing“ telefono dizainas