Jei jus pakvietė į skubų vaizdo skambutį su svarbiais klientais ar turite sudalyvauti netikėtame nuotoliniame darbo pokalbyje, bet nespėjate prieš tai įsitikinti, kad atrodote nepriekaištingai, išeitis jau yra. „Google Meet“ pagaliau pristatė ilgai lauktą funkciją – gražinančius veido filtrus, kurie išlygina odą ar net padaro šypseną baltesnę. Tiesa, Justina Antropik, „Tele2“ skaitmeninio turinio vadovė, sako, kad ši funkcija bus prieinama ne visiems.

Leis pasigražinti vos per sekundę

Iki šiol vaizdo skambučių platformos daugiausiai leisdavo užtušuoti savo aplinką, pasirinkti kokį paveikslėlį norime matyti sau už nugaros ar net tapti žaismingu personažu. Tačiau dabar jose galima pasinaudoti ir kitais privalumais. „Google“ savo vaizdo konferencijų platformos mobiliojoje versijoje diegia naujus portreto režimus, kurie suteiks galimybę skambučių metu šiek tiek patobulinti išvaizdą taip, kaip tai daro, pavyzdžiui „Instagram“ filtrai. Iki 2023 m. pabaigos planuojama išleisti ir interneto naršyklėje veikiančią šios funkcijos versiją.

„Bendrovės teigimu, „Google Meet“ naudotojai parinkties, kuri leistų darant vaizdo skambučius pasinaudoti tam tikrais grožio filtrais, prašė jau seniai. Neseniai paskelbtame „Google Workspace“ atnaujinime atskleista, kad toks portretų režimas šiuo metu jau diegiamas „Google Meet“ mobiliojoje platformoje, o nuo spalio 28 d. buvo planuojama pradėti jį diegti ir likusioms paskyroms“, – sako J. Antropik.

Pasak jos, nuo šiol išmaniajame telefone „Google Meet“ besinaudojantys žmonės gali išmėginti du portreto režimus, kuriais bus galima pasirinkti skirtingus „pagražinimo“ lygius. Naujasis filtras išlygins odą, sumažins juodus ratilus po akimis, taip pat išbalins dantis. 

„Nepriklausomai nuo to, kokį režimą pasirinksite, „Google“ teigia, kad šie filtrai leis naudotojams „lengvai pakoreguoti savo išvaizdą“, todėl kardinalių pokyčių ekrane nereikėtų tikėtis. Vis dėlto, tai gali tapti tikrai patogiu įrankiu tiems, kurie į vaizdo skambutį privalo prisijungti, pavyzdžiui, ką tik pakilę iš lovos ar prastai besijausdami, tačiau privalo atrodyti reprezentatyviai“, – svarsto J. Antropik.

Prieinama ne visiems

Naujasis filtras nebus vaizdo skambutyje uždedamas automatiškai, jį įsijungti galima „Google Meet“ nustatymuose. Nors tikimasi, kad šia funkcija netrukus pasinaudoti galės visi naudotojai, kol kas ji prieinama ne visiems.

„Ši funkcija prieinama tik vartotojams, turintiems aukštesnio lygio mokamas „Google“ paskyras, įskaitant „Business Standard“, „Business Plus“, „Enterprise Essentials“, „Education Plus“, „Google One“ ir „Google Workspace Individual“ paskyras. Portreto režimas neprieinamas naudotojams, turintiems asmeninę standartinę „Google“ paskyrą“, – pastebi ekspertė.

Anot jos, „Google Meet“ nėra vienintelė konferencijų platforma, kurioje galima efektų pagalba šiek tiek pakoreguoti savo išvaizdą. Konkuruojančiose vaizdo konferencijų programėlėse „Microsoft Teams“ ir „Zoom“, jau siūlomos panašios „gražinimo“ funkcijos, kuriomis galima sulieti odos atspalvį ar net taikyti virtualaus makiažo efektus.

Praėjusiais metais soc. tinklas „X“, kuris daugumai dar gali būti žinomas „Twitter“ pavadinimu, prarado beveik 15 mln. vartotojų, o žiniasklaidoje šmėžavo naujienos apie netikėtai iš įmonės atleistus tūkstančius darbuotojų. Vis tik, internete pasirodė informacija, kad „X“ valdantis milijardierius Elonas Muskas bando gelbėti skęstantį laivą primenančią platformą. Tikinama, kad naudotojai nuo šiol soc. tinkle galės atlikti balso bei vaizdo skambučius. Ar tokia priemonė gali pasiteisinti?

„E. Muskui įsigijus buvusį „Twitter“ soc. tinklą ir jį pervadinus „X“, turtingiausias pasaulio žmogus nešė aiškią žinutę – platformą paversti daugybę skirtingų funkcijų apimančia erdve – nuo žinučių siuntimo iki pinigų pervedimo. Todėl balso ir vaizdo skambučių funkcijos atsiradimas – vienas pirmųjų „X“ tapimo „superprogramėle“ žingsnių“, – pranešime žiniasklaidai sako Andrius Archangelskis, „Bitės Profas“.

Nereikia žinoti adresato telefono numerio

Kartu su pranešimu apie atnaujinimą, „X“ programėlės nustatymuose atsirado ir galimybė pasirinkti, su kokiais adresatais galima susisiekti skambučiu – tik esančiais adresų knygelėje, profiliais, kuriuos sekate soc. tinkle, patvirtintais vartotojais arba pasirinkti visus tris variantus.

„Su naudotojais susisiekti skambučiu jau kurį laiką galima ir kituose soc. tinkluose. Tai itin patogu, kadangi atlikti ir priimti skambutį galima net neturint telefono numerio, tačiau kyla klausimas, ar „X“ sugebės šiuo atnaujinimu nurungti kitus, pavyzdžiui „Messenger“ ir „Instagram“ soc. tinklus, kuriuose žmonės yra įpratę naudotis tokia funkcija“, – sako skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ atstovas.

Apie atnaujinimą paskelbė ir pats E. Muskas, „X“ soc. tinklo įraše patvirtindamas, kad nuo šiol galima naudotis garso ir vaizdo skambučiais bei pridurdamas, kad tai yra bandomoji funkcijos versija, kuri ateityje dar gali kisti.

Norintiems skambinti teks susimokėti

Žiniasklaidoje skelbiama, kad nauja funkcija bus prieinama įrenginiuose, veikiančiuose su „iOS“, „Android“ bei „MacOS“ operacinėmis sistemomis.

Oficialioje „X“ svetainėje nurodoma, kad tik mokamos „X Premium“ soc. tinklo prenumeratos abonentai turės galimybę skambinti garso ir vaizdo skambučiais, tačiau juos priimti – visos paskyros.

Sparčiausiai pasaulyje augantis socialinis tinklas „TikTok“ išbando mokamą programėlės versiją. Teigiama, kad už beveik 5 eurus per mėnesį šiuo socialiniu tinklu bus galima naudotis be reklamų. Praėjusią savaitę per pasaulį nuvilnijo naujiena apie netrukus pasirodysiančias mokamas „Facebook“ bei „Instagram“ platformų versijas. 

„Pastaruoju metu socialinių tinklų modelis keičiasi ir vis daugiau platformų suteikia galimybę įsigyti mokamą prenumeratą. Tai padarius, vartotojai gali išvengti reklamų ir stebėti tik jiems aktualų turinį. Svarstymus sekti šiuo modeliu paskelbė „Facebook“ ir „Instagram“, todėl nenuostabu, kad tokios galimybės neatmeta ir „TikTok“, – pranešime žiniasklaidai sako Andrius Archangelskis, „Bitės Profas“.  

Be reklamų –  po 5 eurus per mėnesį

Žiniasklaidoje pasirodė ekrano nuotraukos, kuriose matoma, kad „TikTok“ naudotojams siūloma pasirinkti, ar išbandyti nemokamą programos versiją su reklamomis ar atnaujinti ją į versiją be reklamų.

Norintys naudotis „TikTok“ platforma ir joje nematyti remiamo turinio, kas mėnesį turės sumokėti beveik 5 eurus (4,99 JAV dolerio).

„Nors prenumeratos suma nėra didelė, visgi, žmonės yra įpratę socialiniais tinklais naudotis nemokamai. Be to, „TikTok“ platforma leidžia reklamas vienu piršto judesiu praleisti ir toliau žiūrėti įrašus, tad ir kartkartėmis iššokančios reklamos, tikėtina, nekelia tokio didelio erzulio kaip kituose socialiniuose tinkluose. Kyla klausimas, ar vartotojai bus suinteresuoti kas mėnesį mokėti už turinį be reklamų“, – aiškina skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ ekspertas. 

Lietuvoje populiariausiais tinklais išlieka „Instagram“ ir „Facebook“. Pastaruoju bent kartą per savaitę naudojasi daugiau kaip 1,4 mln., o „Instagram" – kone 650 tūkst. vartotojų. Vis tik šiuos gigantus sparčiai vejasi „TikTok“ – juo bent kartą per savaitę naudojasi daugiau kaip 320 tūkst. lietuvių, rodo 2022 metais atliktas tyrimas „Socialinių tinklų naudojimas Lietuvoje“.

Mokama versija pasiekiama vienoje šalyje

Pranešama, kad kol kas „TikTok“ bandomoji prenumeratos versija veikia vienoje anglakalbėje šalyje už JAV ribų, tačiau kokioje – neatskleidžiama.

„Svarbu žinoti, kad šis įrankis yra bandomasis, todėl išlieka tikimybė, kad į pasaulinę rinką išplėstas dar ilgai nebus. Visgi, „TikTok“ socialinis tinklas, lyginant su „Meta“ ir „X“ platformomis, yra gana jaunas, todėl natūralu, kad nuolat išbando naujus įrankius, kurie pagerintų naudojimosi patirtį“, – teigia A. Archangelskis.

Pernai atliktas vaikų sveikatos ir gyvensenos tyrimas Lietuvoje parodė, kad net 1 iš 4 vaikų patiria patyčias. Tiek realybėje, tiek internete patiriamos patyčios gali sukelti ilgalaikių pasekmių – lemti stresą, nerimą ar net depresiją. Mykolas Kriščiūnas „Jaunimo linijos“ psichologas ir Kauno padalinio vadovas, sako, kad nors kovoti su kibernetinėmis patyčiomis – sudėtinga, atsparumą didina pastovus švietimas, o tėvai gali imtis ir papildomų priemonių.

Patyčių nemažėja, keičiasi tik platformos

Anot psichologo, „Jaunimo linija“ sulaukia nemažai skambučių, susijusių su kibernetinėmis patyčiomis. „Šiai sąlyginai naujai patyčių „kultūrai“ didelę reikšmę turėjo pandemijos laikotarpis – žmonės negalėjo gyvai susitikti ir įvairios patyčių formos, kurias dažniau matėme gyvai, persikėlė į kibernetinę erdvę. Niekas nepasikeitė ir po pandemijos“, – sako M. Kriščiūnas. 

Psichologas sako, kad nors visuomenė sąmoningėja, tarp vaikų patyčių tendencija vis dar ryški. „Pasakyti, kad dabar vaikai su patyčiomis susiduria rečiau nei anksčiau – negaliu, tačiau šiuo metu yra pačių įvairiausių iniciatyvų, kurių tikslas – kova su šiuo iššūkiu. Tai, kad apie tai vis daugiau kalbama yra geras ženklas“, – sako M. Kriščiūnas. 

Kalbėdamas apie kibernetines patyčias psichologas pastebi, kad keičiasi ne jų pobūdis, o platforma. Prieš kelis metus buvo populiaresnis socialinis tinklas „Facebook“, todėl daugiau patyčių vykdavo būtent jame, vėliau patyčios persikėlė ir į „Instagram“, dabar – į „TikTok“ platformą.

Gali sukelti ilgalaikių pasekmių

Psichologas pabrėžia, kad patyčios gali sukelti ilgai išliekančių psichologinių pasekmių: „Patyčios sukuria įvairių emocijų spektrą, kurios vėliau gali virsti stresu, nerimu arba sukelti nenorą būti aplinkoje, kurioje tyčiojamasi, depresiją, izoliaciją netgi mintis apie savižudybę. Kartais įvairūs išgyvenimai gali pasireikšti ir fiziniais simptomais: pilvo, galvos skausmais.“

M. Kriščiūnas pastebi, kad neretai patyčių aukas gali lydėti ir kaltės jausmas – patiriantys patyčias jaučia, kad padarė kažką ne taip. Patyčių kontekste dažna ir vienišumo tematika. „Tokie žmonės dažnai būna atstumti ar patys atsiriboja nuo aplinkos. O juk kiekvieno žmogaus vienas iš bazinių poreikių – socialinis priėmimas ir socialinės erdvės turėjimas. Tai yra labai svarbu“, – sako psichologas. 

Jis pastebi, kad žmonės kibernetines patyčias dažnai tam tikra prasme nuvertina. „Uždaryk kompiuterį ir niekas nesityčios iš tavęs – dažnas pajuokavimas išgirdus apie kibernetines patyčias. Vis dėlto, kibernetinė erdvė yra ta, kurioje mes leidžiame daug laiko, ypač jeigu kalbame apie socialinius tinklus. Svarbu suprasti, kad patyčių išvengti nėra lengva. Tai neapsiriboja vien atsitraukimu nuo išmaniųjų prietaisų. Tai yra sudėtingas procesas“, – pabrėžia psichologas. 

Būdų padėti – yra 

Šių metų pradžioje „Tele2“ Lietuvoje atliktas tyrimas parodė, kad net penktadalis tėvų vis dar nėra kalbėję su savo vaikais apie jokius pavojus, su kuriais jie gali susidurti naršydami internete. Donatas Drakickas, „Tele2“ produkto vadovas, sako, kad tėvai gali imtis ne tik šviečiamųjų priemonių, bet ir tam tikrų apsaugos veiksmų, pavyzdžiui, taikyti limitą socialiniams tinklams vaikų įrenginiuose.

„Vaikai socialiniuose tinkluose praleidžia labai daug laiko, o tikimybė juose susidurti su kibernetinėmis patyčiomis – pati didžiausia. Tad vienas iš būdų apsisaugoti – saikingas jų naudojimas. Tėvai taikyti limitą socialiniams tinklams gali, pavyzdžiui, naudodamiesi specialia interneto apsaugos paslauga“, – sako D. Drakickas.

Anot jo, ši paslauga apsaugo ir nuo kitų internete dažnai pasitaikančių pavojų – kenkėjiškų nuorodų ir svetainių, smurtinio ar pornografinio, kito žalingo turinio. D. Drakickas priduria, kad „Tele2“ interneto apsauga veikia tinklo lygmenyje, todėl nereikia atlikti jokių papildomų įdiegimo veiksmų naudojamoje įrangoje. Interneto apsauga turi turinio filtravimo sistemą, kurioje galima pasirinkti, kokį turinį išmaniuosiuose įrenginiuose norima riboti. Tai galioja ne tik įvairiausioms internetinėms svetainėms, bet ir socialiniams tinklams ar kitam pramoginiam turiniui – pavyzdžiui, žaidimams. 

Svarbiausia – švietimas ir aplinkų įvairovė

Pasak M. Kriščiūno, švietimas ir nuolatinis kalbėjimas apie patyčias – itin svarbūs žengiant link saugesnės kibernetinės erdvės. 

„Rizikinga galvoti, kad vaikams paskaičius vieną paskaitą apie patyčias jie to nedarys – šviesti vaikus ir kalbėti apie tai reikia nuolat. Tiek namuose, tiek mokykloje. Tėvai turi stebėti savo vaikus ir juos supažindinti, su tuo, kad internetas gali būti ir stebuklinga, ir žalinga vieta. Svarbu stebėti vaikų savijautą būnant internete, socialiniuose tinkluose“, – sako jis.

Psichologo teigimu, svarbu atžaloms paaiškinti, kad jiems reikėtų pasikliauti savo jausmais – jei jie jaučia, kad su jais elgiamasi negražiai, greičiausiai taip ir yra. Be to, jaunuoliams svarbu rasti ir saugią socialinę erdvę. Jaunam žmogui tai turbūt yra pasikalbėjimas su tėvais, sesėmis, broliais, draugais, kartais – skambutis į „Jaunimo liniją“. Taip žmogus gali suprasti, kad saugus kontaktas egzistuoja“, – sako jis.