Dirbtinis intelektas (DI) šiuo metu neabejotinai yra vienas karščiausių diskusijų objektų technologijų industrijoje. Žiniasklaidoje vis dažniau kalbama, kaip kompiuterinių sistemų gebėjimas mokytis panaudojamas parenkant turinį socialiniuose tinkluose, rodant mums aktualiausias reklamas internete ar elektroninėje parduotuvėje pasiūlant labiausiai reikalingas prekes. DI vis plačiau taikomas ne tik virtualioje erdvėje, bet ir mus supančioje buityje. Visgi šiuo atveju kyla klausimas, ar tikrai ši tendencija nesukels papildomų rūpesčių, užuot suteikusi rimtą pagalbą, kaip tikisi šių sprendimų autoriai.

Tūkstančiai idėjų ir milijardai įrenginių

„Nors naujų išmaniųjų telefonų, planšečių ir kitų panašių įrenginių pasirodymas visuomenėje susilaukia nemažo atgarsio, retai pastebime, jog ir kone kiekvienas prietaisas mūsų buityje per eilę metų įgavo tam tikrų išmanių savybių. To mastą labai gerai iliustruoja analitikų prognozės, jog jau 2025 metais pasaulyje bus daugiau, nei 70 milijardų daiktų internetui (IoT) priskiriamų įrenginių“, – įspūdingus rinkos augimo skaičius atskleidžia ​​„Huawei Technologies“ vadovas Šiaurės Europos šalyse Kenneth Fredriksen.

Pasak eksperto, IoT technologija įgalina šiuos įrenginius keistis duomenimis tarpusavyje ir su debesijos serveriais bei leidžia jiems išnaudoti dirbtinio intelekto galimybes. Pavyzdžiui, išmanus kavos aparatas gali įsiminti, kuriuo laiku keliatės, ir kiekvieną rytą būtent tada automatiškai išvirti kavos. Tokia informacija taip pat naudingai gali būti panaudota prieš pat jums pabundant automatiškai pakeliant užuolaidas, nustatant ryte klausomą muziką ar aukštesnę temperatūrą būste. Tuo metu vakare, jums grįžus iš darbo, dėka išmanių buities prietaisų, svetainėje jau gali degti atpalaiduojantis apšvietimas, televizoriuje būti atvaizduojama būtent jums parinkta filmų programa, o orkaitėje – garuoti pašildytas maistas.

Kenneth Fredriksen akcentuoja, jog dirbtinis intelektas gali prisidėti ne tik prie mūsų buities patogumo, bet ir prie kasdienio išteklių taupymo. Tai iliustruoja pavyzdys, kai išmanioji apyrankė ar laikrodis, aptikusi, jog jį dėvintis asmuo užmigo, automatiškai pasiunčia komandą išjungti šviesą miegamajame – taip tausojama elektra. Paminėti galima ir išmaniąsias skalbykles, kurios, padedamos DI, nustato drabužių audinį ir svorį bei pagal tai parenka optimaliausią skalbiklio kiekį ir vandens temperatūrą. Taip pat jau kurį laiką kalbama apie kuriamus DI paremtus šaldytuvus, galinčius stebėti produktų kiekį ir jiems besibaigiant – automatiškai užsakyti jų papildymą.

DI pritaikymo buityje iššūkiai

Kita vertus, ​​„Huawei Technologies“ vadovas Šiaurės Europos šalyse pripažįsta, jog dabartinė situacija IoT įrenginių rinkoje nėra ideali ir vartotojams gali sukelti tam tikrą galvos skausmą. Anot jo, kol kas didžiausia problema – vieningos išmaniųjų buities prietaisų valdymo platformos nebuvimas. Kone kiekvienas IoT rinkos dalyvis turi sukūręs po atskirą programėlę savo produktų valdymui. Tai reiškia, jog vartotojams tenka sunki užduotis nepasimesti tarp daugybės IoT aplikacijų, perprasti visų jų valdymo ypatybes ir kartais spręsti tokias nemalonias situacijas, kai, pavyzdžiui, norinti elementariai išsivirti kavos, jos virimo aparatas reikalauja atnaujinti programinę įrangą

Visgi tam tikri šios problemos sprendimai sparčiai kuriami jau dabar. Pasak Kenneth Fredriksen, „Huawei“ vystoma daiktų interneto platforma, kuri yra integruota naujojoje kompanijos „HarmonyOS“ operacinėje sistemoje, leis visus išmaniuosius namų prietaisus patogiai ir paprastai valdyti vienoje aplikacijoje be jokių kitų specialių programėlių. Kitaip tariant, nuo išmaniosios orkaitės įjungimo iki išmanaus apšvietimo atspalvio pakeitimo kambaryje vartotoją skirs vos keletas paspaudimų, o programinė šių įrenginių dalis galės būti atnaujinama automatiškai. „Be to, visų IoT prietaisų prijungimas prie šios platformos užtikrins, kad visa jų surenkama jautri vartotojo informacija būtų tvarkoma vienodai atsakingai – pagal aukščiausius Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) reikalavimus, taikant duomenų izoliaciją, dvigubą šifravimą ir kitas pažangias priemones.“ – atskleidžia Kenneth Fredriksen.

Nepaisant tam tikrų dabartinių kliūčių, kylančių naudojantis DI paremtais IoT gaminiais, ​​„Huawei Technologies“ vadovas Šiaurės Europos šalyse jų pritaikymo perspektyvas buityje vertina teigiamai: „Esu įsitikinęs, kad dirbtinio intelekto galimybes išnaudojančių prietaisų teikiama nauda nusvers laikinus jų naudojimo nepatogumus. Beveik nėra abejonių, jog netolimoje ateityje bus sukurti bendri šių įrenginių valdymo ir jų renkamų duomenų tvarkymo standartai. Tam tereikia, jog dėl jų susitartų visi pramonės atstovai bei reguliuojančios institucijos, kas turėtų neišvengiamai įvykti augant IoT produkcijos populiarumui.

„Flo Health“, populiariausios pasaulyje moterų sveikatos programėlės „Flo“ kūrėja, rugsėjo 10 d. oficialiai atidaro biurą Vilniuje bei planuoja plėtrą. Neseniai daugiau nei 42 mln. Eur papildomų investicijų sulaukusi bendrovė Lietuvoje veikia jau kurį laiką. Šiuo metu čia yra įdarbinusi 35 darbuotojus, o iki metų pabaigos planuojama šį skaičių padidinti iki 60. „Flo Health“ biuras įsikūrė pačioje Vilniaus širdyje, Gedimino prospekte.

Šiuo metu pagrindinis įmonės biuras yra Londone, taip pat yra įsteigti padaliniai JAV, Nyderlanduose, Baltarusijoje. Lietuvoje įmonė savo veiklą pradėjo praėjusį rudenį ir dabar oficialiai atveria savo darbo erdvės duris. Čia įsikurs tiek esami, tiek būsimi „Scala“ bei „Python“ programuotojai, infrastruktūros ir kokybės užtikrinimo inžinieriai, kitų sričių specialistai.

Kaip atskleidžia vienas „Flo Health“ įkūrėjų bei generalinis direktorius Dmitrijus Gurskij, biuro Vilniuje atvėrimas kartu žymi ir naujo bendrovės veiklos etapo pradžią. Visai neseniai įmonės plėtojama programėlė „Flo“ pritraukė daugiau nei 42 mln. Eur (50 mln. JAV dolerių) investicijų, kurios bus panaudotos tolimesniam produkto vystymui bei aukštos kompetencijos inžinerijos, produktų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, duomenų mokslo ir medicinos sričių specialistų pritraukimui.

„Visada maniau, kad įmonės stiprybė slypi jų darbuotojų kompetencijų visumoje. Didžiuojuosi mūsų buriama komanda, prie kurios stiprinimo ženkliai prisidės ir gautos investicijos. Juk „Flo“ – tai ne tik aukštos kvalifikacijos specialistai, turintys įspūdingą patirtį savo srityje. Tai kolektyvas, kurį vienija kilni misija – padėti kuo daugiau pasaulio moterų būti sveikoms ir laimingoms“, – sako „Flo Health“ bendraįkūrėjas D. Gurskij.

Pagrindinis „Flo“ tikslas yra padėti moterims ne tik sekti savo menstruacinį ciklą, fiksuoti laiką siekiant pastoti ar stebėti nėštumą, bet ir geriau suprasti savo kūno signalus, pasirūpinti juo ir laiku sužinoti, jei kurį nors iš simptomų verta aptarti su gydytoju. „Flo“ programėlė kuriama bendradarbiaujant su daugiau nei 100 medicinos ir sveikatos ekspertų ir yra labiausiai JAV akušerių-ginekologų rekomenduojama ciklo ir ovuliacijos stebėjimo programėlė.

Šiuo metu „Flo Health“ iš viso vertinama daugiau kaip 676 mln. Eur (800 mln. JAV dolerių). Didžiausių investicijų bendrovė pastarajame etape sulaukė iš dviejų Europos rizikos kapitalo fondų: britų „Target Global“, kurios investicijų portfelį sudaro startuoliai „Lyft, Bird“, „Delivery Hero“, ir Švedijos fondo „VNV Global“, anksčiau investavusio į telemedicinos tiekėją „Babylon Health“ bei automobilių dalijimosi bendroves „Blablacar“ ir „Gett“.

Anot vieno iš investuotojų, „VNV Global“ generalinio direktoriaus Pero Briliotho, produktai, kuriuos kuria „Flo“, bei jų kuriama vertė vartotojams yra unikalūs visos pramonės mastu. „Su giliomis medicininėmis ekspertizėmis, technologiniais sprendimais, stipria profesionalų komanda bei plačia vartotojų baze „Flo“ neabejotinai ir toliau išliks šios srities lydere. Todėl labai džiaugiamės, kad galėsime prisidėti prie naujo bendrovės raidos etapo“, – sako P. Briliothas.

Šiuo metu programėlė turi 200 mln. vartotojų visame pasaulyje. Tai reiškia, kad kas dešimta moteris nuo 15 iki 49 metų savo ciklą stebi „Flo“ programėlėje. Skaičiuojama, kad nuo „Flo“ paleidimo 2015 m. naudojantis programėle pastojo 27,7 mln. moterų. Lietuvoje yra apie 539 tūkst. vaisingo amžiaus moterų, o šią programėlę yra įsidiegę jau 230 tūkst. vartotojų.

Daugiau informacijos apie „Flo Health“ ir laisvas darbo vietas rasite svetainėje: https://flo.health/careers.

„Samsung“ savo klientams Baltijos šalyse pristatė „Google Pay“ sprendimą, skirtą bekontakčiams atsiskaitymams naudojantis naujaisiais „Galaxy Watch4“ ir „Galaxy Watch4 Classic“ išmaniaisiais laikrodžiais.

„Kiekviena naujų „Samsung“ įrenginių premjera vartotojams atneša vis daugiau naujovių ir patogumo. Šį kartą nauji išmanieji „Samsung“ laikrodžiai, kuriuos pristatėme rugpjūtį, yra turtingi ne tik naujomis sveikatos stebėsenos funkcijomis, bet ir galimybe juos naudoti kaip alternatyvą bekontaktėms banko kortelėms, kas tapo dar aktualiau pandemijos metu“, – sako „Samsung Electronic Baltics“ vadovas Lietuvoje Simonas Skupas.

Jau dabar Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai savo turimas „Mastercard“ ir „Visa“ korteles gali susieti su „Google Pay“ skaitmenine pinigine ir naudojantis išmaniaisiais laikrodžiais „Galaxy Watch4“ arba „Galaxy Watch4 Classic“ atsiskaityti fizinėse parduotuvėse.

Kol kas išmaniųjų atsiskaitymų telefonu paslaugą „Google Pay“ Lietuvoje palaiko šeši šalyje veikiantys finansų rinkos dalyviai: „Swedbank“, „Revolut“, „Monese“, „Transferwise“, „Cirve OS Ltd“, „N26“.

„Google Pay“ yra mokėjimo paslauga, leidžianti prisijungti prie savo namų banko ir atlikti mokėjimus mobiliasiais įrenginiais, nenaudojant fizinės banko kortelės. Norint naudoti sprendimą, „Google Pay“ programa turi būti ir vartotojo išmaniajame telefone, ir išmaniajame laikrodyje. Atsiskaityti išmaniuoju laikrodžiu galima prekybos vietose tose pasaulio šalyse, kuriose aptarnaujamos vartotojų turimos mokėjimo kortelės. Kaip ir naudojant virtualią kortelę telefone, vartotojams pakaks tiesiog priliesti savo išmanųjį laikrodį laikrodį prie bekontakčio kortelių skaitytuvo.

Lietuvoje naujausius laikrodžius „Galaxy Watch4“ ir „Galaxy Watch4 Classic“ galima įsigyti Lietuvos mobiliųjų operatorių, elektronikos prekių, firminėse „Samsung“ parduotuvėse bei internete adresu samsung.lt. Abiejuose išmaniuosiuose laikrodžiuose veikia nauja „Wear OS“ operacinė sistema, kurią „Samsung“ kūrė bendromis jėgomis su „Google“, bei intuityviausia kompanijos „One UI Watch“ vartotojo sąsaja. „Galaxy Watch4“ serija siūlo patobulintą veikimą, sklandžią sąveiką su kitais įrenginiais. Prie komfortiškesnės vartotojo patirties prisideda ir jau minėtas „Google Pay“ sprendimas.

Jau šiais metais Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūroje (MITA) startuos dvi praktinių technologinių žinių ir sprendimų apsikeitimo platformos „Industry 4.0 LAB“. Pasitelkiant technologinius sprendimus, bus teikiamos konsultacinės paslaugos pramonės įmonėms, norinčioms savo veiklą transformuoti į žiedinės ekonomikos modelį.

Šiuo metu Europos Sąjungos pramonė susiduria su dviem ryškiausiais iššūkiais. Pirmasis – tai pasaulinio konkurencingumo išlaikymas bei stiprinimas diegiant skaitmenines technologijas. Antrasis susijęs su klimato kaitos mažinimu kuriant žiedinę ekonomiką.

Vertindami padėtį skaitmeninimo ir žiedinės ekonomikos srityse, tarptautiniai ekspertai ragina pasinaudoti galimybėmis ir ne tik atnaujinti bei skaitmeninti gamybos procesus, bet ir naudotis naujausiomis skaitmeninėmis technologijomis, kurios įgalina sekti bei mažinti gamybinės veiklos poveikį aplinkai. Lietuva – ne išimtis. Siekiant sumažinti klimato kaitą ir išlaikyti konkurencingumą, Lietuvos gamybos įmonėms gyvybiškai svarbu didinti produktyvumo lygį skaitmenizuojantis, skirti papildomas investicijas į aukštesnės/aukštos pridėtinės vertės tvarių produktų kūrimą bei investuoti į skaitmenines darbuotojų kompetencijas.

„Skaitmeninimas jau keičia gamybos procesus ir verslo modelius visame pasaulyje, o artimoje ateityje tai palies dar daugiau ekonominių veiklų. Tačiau pastebime, kad Lietuvos verslui labai trūksta įgūdžių, o ypač – praktinės patirties, kaip diegti skaitmenines technologijas. Būtent todėl išskirtinį dėmesį reikia skirti palankios aplinkos pramonės raidai, ypač įgūdžių bei kompetencijų formavimui bei verslo investicijų į skaitmeninimą, skatinimui. Suteikdami progą įmonėms praktiškai išbandyti šiuos technologinius sprendimus, galėsime padėti verslui skaitmenizuotis ir išnaudoti visą ketvirtosios pramonės revoliucijos potencialą bei gauti kuo didesnę skaitmeninių inovacijų naudą“, – sako MITA projekto „Smart InoTech pramonei“ vadovas Paulius Petrauskas.

Įmonių konsultacijoms numatoma naudoti dvi viešas virtualius skaitmeninius produktus pristatančias demonstracines gamybines linijas „Industry 4.0 LAB“. Jos orientuotos į žiedinės ekonomikos sprendimus ir jų demonstravimo paslaugas. Pavyzdžiui, virtualios realybės programinėmis sąsajomis grįsta integracinė įrenginių, įrengimų ir programų sistema leidžia modeliuoti skirtingus technologinius gamybinės linijos sprendimus.

Kartu bus teikiamos inovacijų konsultavimo paslaugos dėl naujų, pilotinių, MTEP rezultatais grįstų skaitmeninių ir / arba žiedinę ekonomiką skatinančių technologijų diegimo Lietuvos pramonės įmonėse. Pabrėžiama, kad veiklos, nukreiptos į skaitmeninės žiedinės ekonomikos ekosistemos palaikymą ir plėtrą, bus vykdomos išlaikant atvirą priėjimą prie skaitmeninių kompetencijų.

Minėtos veiklos ir konsultacijos bus organizuojamos Lietuvoje steigiamuose Europos skaitmeninių inovacijų centruose (ESIC), kuriems Europos Komisija pagal Skaitmeninės Europos programą (angl. Digital Europe Programme) planuoja skirti 11,665 mln. Eur. Lygiai tokį patį indėlį turi įnešti ir Lietuvos valstybė natūra ar pinigais, prireikus pasitelkdama ir privatųjį finansavimą. Veiklomis „Industry 4.0 LAB“ platformose MITA prisidės prie Skaitmeninės Europos programos tikslų įgyvendinimo – skatins Europos pramonės ir visuomenės skaitmeninę ir žaliąją transformaciją bei didins pramonės konkurencingumą.

Skaitmeninės Europos programa (Digital Europe Programme) yra Europos finansavimo programa, skirta skatinti skaitmeninę žaliąją verslo, visuomenės ir viešojo sektoriaus transformaciją. Kaip vieną esminių programos įgyvendinimo instrumentų Europos Komisija organizuoja Europos skaitmeninių inovacijų centrų (ESIC) steigimą. ESIC skatins dirbtinio intelekto, didelio našumo kompiuterių ir kibernetinio saugumo taikymą, taip pat spartindami kitų pramonės skaitmeninimo technologijų diegimą versle bei Europos viešojo sektoriaus organizacijose. Numatoma, kad ESIC į savo paslaugų portfelį integruos pramonės transformacijos ir simbiozės keliamų pokyčių valdymui reikalingas skaitmeninimo paslaugas, didinančias energijos vartojimo efektyvumą, skatinančias eko-inovacijas, padedančias kontroliuoti energijos suvartojimą ir sukuriančias prielaidas mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimą.

Parengta įgyvendinant iš Europos Sąjungos stuktūrinių fondų lėšų finansuojamą projektą „Smart Inotech pramonei“. Projekto Nr. 01.2.1-LVPA-V-842-01-0004.

Plačiau apie projektą skaitykite ČIA.

Kibernetinės atakos ir sukčiavimas bei išpirkos reikalaujanti programinė įranga šiandien yra didžiausią susirūpinimą vartotojams keliančios grėsmės. Tokios grėsmės tampa vis aktualesnės ir lietuviams: paprasčiausias brukalas, gautas į elektroninį paštą, gali įvilioti į apsukrią pinigų išviliojimo bei sukčiavimo schemą. Naujausias tokio kibernetinio sukčiavimo pavyzdys – fiktyvios bendrovės „IDS Lietuva“ šiuo metu aktyviai siunčiamas brukalas, kuriame Lietuvos įmonės raginamos įsigyti savo svetainės domeną su „.com“ ar kita galūne. Kaip teigia „Interneto vizijos“ ekspertai, geriausias scenarijus, patekus į tokias pinkles – už domeną permokėti mažiausiai 3 kartus daugiau, o blogiausias – prarasti pinigus, o norimo domeno negauti visai.

„Sukčiai mėgsta kartotis arba užsienyje pasiteisinusius sukčiavimo būdus pritaikyti ir lokaliai. Šiandien Lietuvoje rugpjūčio mėnesį prasidėjęs intensyvus „IDS Lietuva“ brukalas – būtent toks tendencingas sukčiavimo atvejis. Kiek teko susidurti, būtent kas metus ar kelis vis atsiranda nauja svetainė, kurioje apsimetama, kad fiktyvi bendrovė vysto verslą daugiau nei 10 metų ir pradeda siųsti brukalą. Po mėnesio jos dažniausiai nustoja veikusios arba būna sugaunamos teisėsaugos. Susidūrus su tokia sukčiavimo schema svarbiausia – neapsigauti. Pavyzdžiui, „IDS Lietuva“ siunčiamame brukale siūloma įsigyti domeną su „.com“ galūne 10-ties metų terminui už 297.50 eurų. Paprastai iš tikrųjų tokio domeno kaina metams būna apie 10 eurų, o tai reiškia, kad papuolus į šias pinkles permokėsite už domeną trigubai ir be garantijos, kad jūsų domenas apskritai bus užregistruotas“, – sako Elidijus Čypas, „Interneto vizijos“ technologijų vadovas.

Atrado patogią nišą

Pasak eksperto, toks šiuo metu Lietuvoje sparčiai įsisukęs sukčiavimo būdas yra naujai kibernetinių sukčių atrasta bei išnaudota niša.

„Tokie brukalai būdavo populiarūs visuomet, tiesiog anksčiau tokiu būdu vartotojus bandydavo apgauti užsienietiškos įmonės – ypatingai dažnai pasitaikydavo iš Kinijos – ir siūlydavo įsigyti kinišką domeną su galūne „.cn“. Po BDAR įsigaliojimo, domenai su „.com“ galūne pradėjo slėpti domeno savininkų duomenis. Todėl sukčiams reikėjo galvoti naujus sukčiavimo būdus ir jie pastebėjo, kad ES šalyse duomenys saugomi tik fizinių asmenų, o jei domeną įsigyja juridinis asmuo – tuomet įmonės pavadinimas, adresas, el. pašto duomenys ar telefono numeris yra atvaizduojami. Būtent tai ir suteikia visas galimybes sukčiams gauti šiuo atveju Lietuvos įmonių kontaktus ir pradėti siųsti domenų su „.lt“ galūne turėtojams pasiūlymus įsigyti domeną su „.com“ ar „.net“ galūnėmis“, – pabrėžia E. Čypas.

Kaip teigia ekspertas, apsigauti, susidūrus su tokiu sukčiavimo modeliu, yra paprasta, nes sukčiai įdeda daug pastangų: susikuria fiktyvią svetainę, pateikia melagingą informaciją apie savo veiklą ir net darbuotojus. Kita vertus, apsisaugoti ir laiku identifikuoti apgaulę įmanoma ir patiems vartotojams.

Kaip laiku atpažinti pavojų?

„Kovojant su kibernetiniais sukčiais, pirmiausiai reikia prisiminti, kad įmonės visame pasaulyje jau įprato prie BDAR reikalavimų, o tai reiškia, kad niekas nesiunčia laiškų be kliento sutikimo. Todėl jei gavote laišką iš kažkokios neaiškios svetainės, kurioje net nesilankėte, tai tokia įmonė jau pažeidžia įstatymus siųsdama jums pasiūlymus negavusi sutikimo. Tai – pirmas ženklas ir raudona vėliava nepasitikėti tokia bendrove ir nepirkti iš jos prekių ar paslaugų. Paskutiniu metu sukčiai bando apgauti kuo daugiau žmonių, todėl nepasivargina siųsti kuo labiau individualizuotų laiškų – pavyzdžiui, lietuvių kalba. Žinoma, atidžiau paskaičius tokius laiškus, galima atpažinti, kad jie atrodo lyg versti roboto iš anglų kalbos į lietuvių, todėl tai taip pat ženklas, kad atsidūrėte sukčių taikiklyje. Galiausiai, jei brukalą siunčianti įmonė turi savo svetainę – geriausia yra patikrinti, ar ji yra nurodžiusi rekvizitus: įmonės pavadinimą, kodą ir telefono numerį. Mažai kas iš sukčių registruoja savo įmonę, todėl jie paprastai tik apsimeta, kad turi įmonę, bet išsamesnės informacijos nepateikia. Taip pat tokios fiktyvios įmonės savo interneto svetainėse naudoja paieškos sistemoje rastas „Google“ nuotraukas, pristato netikrus darbuotojus ir giriasi 10 bei daugiau metų vykdoma veikla. O kai įvedi šią įmonę į „Google“ – nebūna nei vieno įrašo ar naujienos apie ją“, – išskiria E. Čypas.

Ekspertas taip pat nurodo, kad jei elektroniniais laiškais bendraujama su buhalterija ir būtent tokiais laiškais yra patvirtinami mokėjimai kitoms įmonėms, rekomenduojama visada sąskaitas pasirašyti e. parašu. Kita alternatyva – naudoti laiškų pasirašymą arba šifravimą, kad pašaliniai asmenys negalėtų šių laiškų perskaityti. Šiandien tokias paslaugas taip pat galima įsigyti ir pradėti naudoti savo įmonių veikloje.

Ką daryti, jei palaikėte brukalą tikru laišku

Pasak E. Čypo, jei vartotojas tiesiog paspaudė ant gautame kenkėjiškame laiške esančios nuorodos – iš karto baimintis neverta. Paprastai, vien paspaudimas ant nuorodos neturėtų užkrėsti kompiuterio ar kito įrenginio, kuriuo naudojatės. Pagrindinis pavojus – būtent atidarius prisegtus failus ar atsisiuntus įtartinose svetainėse siūlomas programas.

„Jei vartotojas atsisiunčia failą iš įtartinos svetainės ir jį atidaro – jau galima sunerimti. Atsidūrus tokioje situacijoje reikėtų iš karto įsirašyti antivirusinę programą, kuri šalina žalingus failus ir iškart skenuoti kompiuterį. Jei atlikti šiems veiksmas trūksta IT žinių ar jomis nepasitikite – būtina kreiptis į IT specialistą, kuris padėtų apsaugoti kompiuterį ar kitą įrenginį. Tai svarbu, nes kompiuteryje esantis virusas gali išsiųsti laiškus su virusu visiems jūsų turimiems adresatams ar net išsiųsti visus jūsų prisijungimo duomenis tretiems asmenims. Pasitaiko ir tokių atvejų, kada virusas užšifruoja visą kompiuteryje esantį turinį ir prašo išpirkos, kad vartotojas galėtų atgauti tuos duomenis. Žinoma, niekas negarantuoja, kad tokią išpirką sumokėjus – duomenys bus atgauti. Todėl svarbu ne tik budriai tikrinti kiekvieną gaunamą įtartiną laišką ar interneto svetaines, bet ir iš karto kreiptis į specialistus, jei įtariate, kad galimai užkrėtėte savo įrenginį virusu“, – apibendrina ekspertas.