Moksleiviai ir ekranai: kaip atrasti balansą?

Programos „Renkuosi mokyti!“ vadovė ir alumnė Agnė Motiejūnė tikina, kad vienas iš svarbiausių dalykų, padėsiančių vaikams rasti tinkamą balansą, yra dienotvarkės sudarymas ir jos laikymasis. Ją įgyvendinti gali padėti paprasti, tačiau labai svarbūs punktai: reikėtų audituoti ir stebėti savo laiką, planuoti bei būtinai veikti pagal planą.

„Pirmiausia labai svarbu sekti laiką, nes neretai valandos prie kompiuterio tarsi „išnyksta“ ir net patiems sunku pastebėti, kam jos buvo skirtos – žaidimams, susitikimams ar namų darbams. Antra, prioritetų suskirstymas ir planavimas tampa raktu balanso užtikrinimui. Laikas, kurį skiriame išmaniesiems įrenginiams ir kitoms veikloms turi būti planuojamas. Kitaip kyla pagunda praleisti laiką prie ekranų nuo ryto iki sutemų. Ir, žinoma, trečia – planas turi būti įgyvendinamas, o tai yra tikras menas, reikalaujantis savidisciplinos, mokėjimo mokytis kompetencijos“, – tikina mokytoja.

Laikytis šio plano paaugliams gali būti sudėtinga – dažnai jiems prireikia palaikymo, pastiprinimo, ar paprasčiausio patarimo. Mokiniai neturėtų dvejoti kreiptis pagalbos – ją gali suteikti tėvai, mokytojai ar draugai. Dienotvarkės nesilaikymas gali privesti ir prie psichologinių sunkumų, nes moksleiviams daug laiko praleidžiant vieniems prie ekranų, sumažėja bendravimas su aplinkiniais žmonėmis.

„Mėgstu cituoti vieną, 80 metų trukusį, Harvardo universiteto mokslininkų laimės tyrimą, kuris parodė, kad vienas pagrindinių gerą savijautą ir gyvenimo kokybę sąlygojančių veiksnių yra ryšiai bei santykiai su kitais žmonėmis. Bendravimo ir ryšio palaikymas šiame laikotarpyje yra nepaprastai svarbus – tik tam turime pasirinkti saugias bei kartais kūrybiškas priemones“, – apie psichologinius iššūkius pasakoja A. Motiejūnė.

Kita vertus, išmaniuosius įrenginius taip pat galima įtraukti į kūrybišką edukacinę veiklą. Programos „Skaitmeninis moksleivio IQ“ vadovė Eglė Tamelytė sako, kad tėvai turėtų paskatinti paauglius tuščią socialinių tinklų stebėjimą iškeisti į naudingą veiklą. Taip laikas bus išnaudotas efektyviai.

„Tėvai, kartu su atžalomis, šį karantino metą gali išnaudoti ir edukacijai. Naudojantis įvairiomis programėlėmis, pavyzdžiui „Duolingo“, galima mokytis įvairių kalbų ir varžytis tarpusavyje, o aplikacijoje „Kahoot“ – kurti įvairias interaktyvias viktorinas, arba išbandyti savo jėgas atsakant į jau sukurtus klausimus. Išmokus žaisti šachmatais, galima mesti nuotolinį iššūkį šeimos nariui ar bendraklasiui. O galbūt išmaniųjų įrenginių ekranuose nuspręsite atkartoti žymiausių dailininkų paveikslus ir taip lavinsite kūrybiškumą? Šiuo laikotarpiu svarbu į laisvalaikio veiklą įsitraukti visai šeimai“, – apie kūrybišką išmaniųjų įrenginių naudojimą pasakoja programos vadovė.

Kuo gali prisidėti tėvai?

Dažnai laikas, praleidžiamas prie ekranų, tampa tėvų ir vaikų ginčų objektu. Mokytoja A. Motiejūnė tikina, kad geriausia būtų ne drausti, tačiau kalbėtis su moksleiviais apie tai, kiek laiko jie turėtų praleisti naudodamiesi išmaniaisiais įrenginiais ir rasti bendrą sprendimą. Svarbu išklausyti vaiką ir suprasti jo poreikius.

„Labai svarbu empatiškai pažvelgti į vaikus ir atsakyti, kokie vaiko poreikiai slepiasi už jo noro praleisti laiką prie išmanaus įrenginio? Ar tai žaidimo, ryšio ir santykio, mokymosi, o gal autonomijos poreikis? Tik tuomet, kai suprasite, kas slepiasi už jo nenoro atsitraukti nuo ekrano, galėsite kartu aptarti įvairesnes strategijas. Pavyzdžiui, jei tai autonomijos poreikis, galbūt jūsų vaikas gali priimti kitus sprendimus savarankiškai? Galiausiai, nuoširdus rūpestis vaiku ir supratimo parodymas, vietoje kaltinimo ir smerkimo, tikrai atvers dialogą“, – teigia „Renkuosi mokyti!“ vadovė.

Programos „Skaitmeninis moksleivio IQ“ vadovė sako, kad su pertekliniu išmaniųjų įrenginių naudojimu susitvarkyti gali padėti ir technologijos. Jei tėvus visgi neramina mažamečių veikla skaitmeninėje erdvėje arba tai, kiek laiko jie praleidžia prie ekranų, telefonuose galima įdiegti įvairias programėles, kurios, esant būtinybei, leis apriboti naudojimąsi išmaniaisiais.

„Žinoma, visų pirma reikėtų siekti dialogo su vaikais – kalbėtis apie tai, ko skaitmeninėje erdvėje reikėtų vengti, bendru sutarimu nuspręsti, kiek ir kada mažametis turėtų naudotis išmaniaisiais įrenginiais. Jei sprendimo rasti nepavyksta, galima jų įrenginiuose įdiegti programėles, kurios leis riboti laiką, praleidžiamą prie ekranų. Taip tėvai galės ir tiksliai sekti, kiek laiko jų vaikas praleido skaitmeninėje erdvėje, todėl išlaikyti tinkamą balansą bus paprasčiau“, – apie technologinius sprendimus pasakoja E. Tamelytė.