Login to your account

Username *
Password *

    Visų, kurie „WhatsApp“ žinučių siuntimo platforma naudojasi „Android“ išmaniajame telefone, laukia pokytis. Visos „WhatsApp“ esančios žinutės, nuotraukos ar vaizdo įrašai saugomi „Google Drive“ debesijos paslaugoje, kurioje nemokamai galima saugoti iki 15 GB duomenų. Nuo šiol pasiekus šį limitą, naudotojams už papildomus duomenis teks sumokėti. Pasak Arnoldo Lukošiaus, „Tele2“ Inovacijų eksperto, naudotojai gali išbandyti ir kelis nemokamus svarbių duomenų išsaugojimo būdus.

    Laukia pokytis

    Tam, kad galėtumėte visus „WhatsApp“ esančius susirašinėjimus, nuotraukas bei kitą turinį lengvai pasiekti skirtinguose įrenginiuose, jų kopijos saugomos debesijos saugyklose. Pastaruosius penkerius metus „Android“ telefonų savininkai šia paslauga galėjo naudotis nemokamai, tačiau dabar „Google“ ėmėsi pokyčių.

    „Šis pokytis įvyks dėl šiemet koreguojamos „Google Drive“ duomenų saugojimo politikos. Šiuo metu „Google“ visiems naudotojams siūlo 15 GB atminties talpos nemokamą saugyklą, o klientai, norintys daugiau vietos savo duomenims, gali susimokėti už „Google One“ prenumeratą. Anksčiau „WhatsApp“  platformą valdanti „Meta“ ir „Google“ buvo sudarę susitarimą, pagal kurį „WhatsApp“ atsarginės kopijos „Android“ sistemoje nebuvo įskaičiuojamos į šią 15 GB ribą, tačiau dabar šis susitarimas baigiasi“, – sako A. Lukošius.

    „WhatsApp“ kūrėjai teigia, kad šis pokytis visus „Android“ naudotojus pasieks per pirmąjį 2024 m. pusmetį, o apie taikomus papildomus mokesčius kiekvienam individualiai bus pranešta prieš 30 dienų. 

    Pasak A. Lukošiaus, „Google“ šį pokyti grindžia tuo, kad „WhatsApp“ naudotojų bazė nuolat auga, tad daugėja ir siunčiamų duomenų kiekis bei apimtis.

    Yra būdų išvengti išlaidų

    Eksperto teigimu, yra keli būdai, kaip galima išvengti papildomų išlaidų „WhatsApp“ turinio saugojimui. Visų pirma, naudotojai gali reguliariai peržiūrėti visus susirašinėjimus ir ištrinti nebeaktualius. Be to, reikėtų apsvarstyti galimybę ištrinti nereikalingus „Gmail“ arba „Google Photos“ saugyklose esančius duomenis ir taip atlaisvinti daugiau vietos bei neviršyti 15 GB ribos. 

    „Jei planuojate keisti naudojamą įrenginį, iš senojo perkelti „WhatsApp“ žinutes į naująjį galima ir nenaudojant debesijos paslaugų. Tam reikės abiejų įrenginių. Senajame jums reikės pasirinkti duomenų perkėlimo funkciją ir nuskenuoti „QR“ kodą, kuris bus rodomas naujajame įrenginyje. Apsilankius „WhatsApp“ interneto svetainės „DUK“ skiltyje, galima rasti patarimų, kaip tai padaryti kuo paprasčiau. Svarbu žinoti, kad perkėlimas veikia tik tuo atveju, jei naujame įrenginyje naudosite tą patį telefono numerį“, – sako „Tele2“ Inovacijų ekspertas.

    Jei visgi savo „WhatsApp“ paskyroje turite tiek daug žinučių, kad jų apimties sumažinti atrodo neįmanoma, galite apsvarstyti galimybę padidinti savo saugyklą ir įsigyti „Google One“ duomenų planą. „Google“ siūlo 100 GB, 200 GB ir net 2 TB dydžio mokamas duomenų saugyklas. Jose kartu su „WhatsApp“ žinutėmis galima kaupti ir kitus svarbius duomenis – nuotraukas, vaizdo įrašus, dokumentus ir kitą informaciją.

     

    Transporto priemonių istorijos paslaugas teikianti įmonė „carVertical“ pristato naują produktą – nemokamą programėlę vairuotojams „carOne“, kuri leidžia pasirūpinti savo automobiliu vos keliais paspaudimais. 

    Naujosios aplikacijos naudotojai programėlėje gali apsidrausti privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, gauti priminimus apie techninės apžiūros, vairuotojo pažymėjimo ar draudimo poliso galiojimo pabaigą, parkuoti automobilį Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, įkrauti elektromobilį, išsikviesti pagalbą kelyje, parduoti savo transporto priemonę, rasti artimiausią autoservisą bei dar daugiau.  

    „Sukūrėme „carOne“ skubančiam šių dienų vairuotojui, kuris nori valdyti visus su savo automobiliu susijusius dalykus vienoje vietoje. Norime būti ne tik duomenų kompanija, kuri suteikia galimybę sužinoti transporto priemonės istoriją, bet ir toliau lydėti vartotoją jo kelionėje po automobilio įsigijimo“, – sako „carVertical“ vadovas Rokas Medonis.

    Viena programėlė viskam: nuo parkavimo iki pagalbos kelyje

    Pasak „carVertical“ inovacijų ir produktų vadovo Arnoldo Vasiliausko, tūkstančiai vairuotojų Lietuvoje praleidžia vairuotojo pažymėjimo, techninės apžiūros ar draudimo poliso galiojimo pabaigą ir neretai apie tai prisimena tik tada, kai gauną baudą.

    „Rinkoje esama daug skirtingų programėlių, skirtų įvairioms automobilio priežiūros užduotims, tačiau pasigendama vienos patogios programėlės, kurioje vairuotojas rastų viską – nuo parkavimo, draudimo, elektromobilių įkrovimo stotelių, pagalbos kelyje iki automobilio pardavimo“, – sako A. Vasiliauskas.

    Į išmanųjį telefoną įsidiegus „carOne“ ir patvirtinus savo tapatybę, programėlė automatiškai prideda vartotojui priklausančius automobilius bei vairuotojo pažymėjimo ir techninės apžiūros galiojimo datą. Programėlėje taip pat galima rasti automobilio registracijos liudijimą, kas itin patogu fizinį dokumentą pamiršus namuose ar jį pametus.

    „Šiuolaikiniai automobilių pirkėjai vertina skaidrumą, todėl turint visus automobilio dokumentus ir nuotraukas vienoje vietoje bus lengviau jį ateityje parduoti“, – „carVertical“ kuriamos programėlės išskirtinumus vardija A.Vasiliauskas.

    Pirmiausiai siūlo išbandyti Lietuvos rinkai

    28-iose rinkose veikianti įmonė „carVertical“, naująją „carOne“ programėlę kol kas siūlo tik Lietuvos vartotojams, bet jau rengia jos versiją kitai didelei Europos Sąjungos rinkai.

    „Lietuva yra puiki rinka išbandyti naują produktą ir pasitikrinti, kiek jis yra reikalingas vairuotojams. Lietuvos vartotojas – išprusęs, „carVertical“ prekės ženklas čia puikiai žinomas, o visa valstybės skaitmeninė infrastruktūra yra labai pažangi“, – aiškina R. Medonis.

    Programėlės kūrėjai ateityje planuoja pasiūlyti vartotojams ir daugiau papildomų funkcijų: automobilio plovimo abonementą, degalų kainų palyginimą, galimybę susimokėti už degalus ir baudos bilietus bei įsigyti reikiamas automobilio dalis.

    „Norime padėti vairuotojams ne tik įsigyti automobilį, bet ir jį eksploatuoti, o vėliau parduoti. Per šiuos metus vien „carOne“ rinkodarai planuojame išleisti ne mažiau 700 000 eurų, o bendros investicijos turėtų siekti apie milijoną eurų. Tikime tokio produkto reikalingumu, tačiau suprantame, kad jis gali kisti pagal vartotojų poreikius“, – sako R. Medonis.

    Įdiegę savo telefone „carOne“ ir užregistravę savo automobilį, vartotojai dovanų gaus nemokamą „carVertical“ ataskaitą. Vartotojas gaus tiek nemokamų ataskaitų, kiek automobilių priregistruos savo paskyroje.

    Android vartotojai „carOne“ programėlę gali atsisiųsti iš „Play Store“, o iOS – „App Store“.

    „Apple“ flagmanų „iPhone“ naudotojai raginami kuo greičiau atsinaujinti savo įrenginių programinę įrangą. Išleista „iOS 17.3“ versija jau prieinama ir Lietuvos gyventojams. Arnoldas Lukošius, „Tele2“ Inovacijų ekspertas, sako, kad šis atnaujinimas labiausiai susijęs su įrenginio saugumu – jei išmanusis būtų pavogtas ar pamestas, į jį įsilaužti būtų gerokai sunkiau. Be to, „Apple“ pataisė ir kitas ankstesnės versijos saugumo spragas.

    „Programinės įrangos atnaujinimus „Apple“ kasmet išleidžia ir po kelis kartus. Šįkart atnaujinimas susijęs su keliomis ankstesnės programinės įrangos versijos saugumo spragomis, kurias jau pradėjo naudoti kibernetiniai nusikaltėliai, taip pat įdiegtomis naujomis apsaugos funkcijomis. Dėl to naudotojai turėtų suskubti atnaujinti savo „iPhone“ į naujausią versiją“, – pataria A. Lukošius.

    Apsaugos vagystės atveju

    Lietuvoje jau prieinamoje naujausioje „iPhone“ programinės įrangos „iOS 17.3“ versijoje įdiegta nauja apsaugos funkcija „Stolen Device Protection“ (liet. „pavogto įrenginio apsauga“), susijusi su įrenginio vagyste. Nuo šiol įsilaužti į rastą ar pavogtą „iPhone“ įrenginį bei pasisavinti jame esančius duomenis bus dar sunkiau.

    „Neseniai pasirodęs „iPhone“ sistemos atnaujinimas geriau apsaugos naudotojų debesijos saugyklą „iCloud“, taip pat kitas svarbias paskyras – banko, el. pašto prisijungimus. Į svetimą įrenginį bandantys patekti žmonės turės įveikti daugiau nei iki šiol patikros žingsnių – pavirtinti tapatybę biometriniais duomenimis“, – sako A. Lukošius.

    Saugumo ekspertai pastebi, kad vagys gali apgauti žmones ir prieš atimdami išmanųjį įrenginį paprašyti įvesti ekraną saugantį kodą. „Stolen Device Protection“ funkcija reikalauja, kad atlikdami tam tikrus veiksmus, pavyzdžiui, peržiūrėdami išsaugotus slaptažodžius, nuskaitytumėte piršto atspaudą arba naudotumėte veido atpažinimo funkciją „Face ID“.

    Be to, įjungus šią funkciją, kai kurie veiksmai, susiję su jautriais duomenimis, turės laukimo laikotarpį. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, keičiant „Apple ID“ slaptažodį arba įrenginio ekrano kodą, prireiks šį pokytį savo biometriniais duomenimis patvirtinti du kartus – iškart atliekant pakeitimus ir po valandos. Taip siekiama užtikrinti, kad asmuo, atliekantis pakeitimus, iš tiesų yra įrenginio savininkas. Vis dėlto, šio žingsnio „iPhone“ prašys tik esant įrenginiui „nepažįstamose“ vietose.

    Ištaisė saugumo spragas

    Su naujuoju atnaujinimu „Apple“ ištaisė ir kelias aptiktas saugumo spragas. Viena jų susijusi su „WebKit“ – naršyklės variklio, kuriuo paremta pagrindinė „iPhone“ naršyklė „Safari“, pažeidžiamumu. Teigiama, kad dėl šių jau ištaisytų spragų naršyklė galėjo būti lengviau pažeidžiama ir tapti kibernetinių nusikaltėlių taikiniu.

    Be to, dar viena „WebKit“ spraga yra susijusi su kenksmingomis šnipinėjančiomis programomis. „Apple“ teigimu, šią spragą kibernetiniai sukčiai pastebėjo pirmieji ir jau pradėjo ja naudotis, todėl visi „iPhone“ savininkai programinę įrangą turėtų atnaujinti kuo greičiau.

    Pasak „Tele2“ Inovacijų eksperto, „iOS 17.3“ versijoje taip pat ištaisytos dar kelios spragos, susijusios su „Safari“ naršykle, „ImageIO“, „Apple Neural Engine“ funkcijomis bei įrenginio naudojimosi prieinamumu.  

    Jei darbui, mokslams ar laisvalaikiui naudojatės „Microsoft Office“ programomis – „Word“, „Teams“, „Outlook“ ar kitomis – jau galėjote pastebėti, kad jos nebeatrodo taip, kaip anksčiau. 15 metų karaliavusį pagrindinį rašymo šriftą „Calibri“ pakeitė naujas šriftas „Aptos“ – šis pokytis jau pasiekė ir Lietuvą.

    Pasak Arnoldo Lukošiaus, „Tele2“ Inovacijų eksperto, visų pamėgtas „Calibri“ niekur nedings ir net bus įrašytas istorijoje kaip šriftas, padėjęs įminti kriminalinę mįslę.

    Pokytį planavo ilgai

    „Šis žingsnis, nors ir gali atrodyti subtilus, „Microsoft“ yra labai didelis. Ši įmonė lengvai nesiima tokių sprendimų – „Office“ produktai sudaro beveik ketvirtadalį jos pajamų, o žmonės yra jautrūs pokyčiams. Vis dėlto, viliamasi, kad atsinaujinusi ir šiuolaikiškesnė programa padės pritraukti naujų naudotojų, o esami naudotojai prie tokio dizaino pokyčio prisitaikys greitai“, – sako A. Lukošius.

    Anot jo, „Microsoft“ šią naujovę pristatė 2023 m. vasarą ir palengva ją įgyvendino skirtingose rinkose visame pasaulyje, o visai neseniai – ir Lietuvoje. Lietuvoje gyvenantys „Microsoft“ „Word“, „Excel“, „Outlook“, „Teams“ ir „PowerPoint“ naudotojai jau gali pastebėti pasikeitusį pagrindinį šriftą.

    Programinės įrangos milžinė „Microsoft“ naujojo pagrindinio šrifto paiešką pradėjo dar 2021 m. Naujasis šriftas „Aptos“ buvo pasirinktas po ilgai trukusių aptarimų ir vertinimų. „Aptos“ sukūrė vienas žymiausių rašmenų dizainerių Steve'as Mattesonas, kurį įkvėpė XX a. vidurio šveicariška tipografija ir klasikinis „Helvetica“ šriftas. 

    „Aptos“ pasižymi aiškiai nukirstais raidžių linijų galais, sušvelnintais linkiais. „Microsoft“ teigimu, „Aptos“ yra ne tik lengviau skaitomas, bet ir prieinamesnis įvairių poreikių žmonėms. Dėl vienodesnių raidžių formų šis šriftas yra lengviau skaitomas tiems, kurie serga disleksija.

    Tiesa, šis šriftas naudotojams buvo prieinamas ir anksčiau, nors vadinosi kitaip – „Bierstadt“. Pastarasis pavadinimas buvo pakeistas į „Aptos“ pagal S. Mattesono mylimą miestelį Santa Kruso mieste, Kalifornijoje.

    Šriftas, padėjęs išspręsti mįslę

    Naujasis šriftas „Aptos“ pakeitė iki šiol „Microsoft“ naudotą „Calibri“. „Calibri“ buvo pagrindinis „Office“ programų šriftas net 15 metų – nuo 2007 m., kai pasirodė  „Office 2007“ versija. „Calibri“ šriftas yra taip plačiai naudojamas, kad 2017 m. net tapo pagrindiniu įrodymu korupcijos tyrime, susijusiame su Pakistano ministru pirmininku.

    Politiko dukra naudojo „Calibri“ dokumentų apie nelegalias įmones klastojimui ir taip buvo susekti visi jos nusikaltimai.

    Iki „Calibri“ atsiradimo „Microsoft“ naudojo ir kelis kitus iki šiol populiarius šriftus. Prieš „Calibri“ pagrindinis „Microsoft“ programų šriftas buvo „Times New Roman“ – klasikinis šriftas, sukurtas 1932 m., ir naudotas spaudoje. Dar anksčiau buvo naudojamas „Arial“ šriftas.

    „Tiems, kurie yra įpratę prie „Calibri“ ir kol kas nenori pokyčių, nusiminti nereikia – šis šriftas lieka prie pasirenkamųjų. Be to, jį galima patiems nusistatyti kaip pagrindinį „Word“, „Excel“, „PowerPoint“ programų nustatymuose. Pavyzdžiui, jei naudojatės „Word“, naujame dokumente spauskite dešinįjį pelės klavišą, pasirinkite „Font“, tuomet išskleidžiamoje juostoje suraskite norimą šriftą ir spustelkite „Default“ – taip nebereikės kaskart norimo šrifto rinktis iš naujo“, – sako A. Lukošius.

    Programinės įrangos kokybės klausimas išlieka aktualus ne tik iš vartotojų, testavimo specialistų, bet ir iš kitų IT profesionalų, todėl ši sritis jau kelerius pastaruosius metus vis sparčiau juda į priekį.

    IT produktų kokybė tampa ne tik testuotojų, bet ir kitų IT specialistų atsakomybe, todėl testuotojams daugiau darbų tenka atlikti glaudžiai bendradarbiaujant su programuotojais.

    Dėl to nuolatinis specialistų tobulėjimas ir modernus testavimo principų taikymas taps neišvengiama testuotojų kasdienybe ir kitais metais, svariai prisidėsianti prie IT produktų kokybės gerinimo.

    Esminėmis šių metų testavimo tendencijomis dalijasi IT įmonės „Devbridge“ (priklausančios „Cognizant“ kompanijai) testavimo praktikų vadovas Justas Laužadis.

    Dirbtinio intelekto pasitelkimas 

    Anksčiau dirbtinis intelektas ar mašininio mokymo algoritmai profesinėse srityse vertinami gana skeptiškai ir su baime būti išstumtiems. Tačiau kiti metai taps dirbtinio intelekto proveržio metais.

    Testavimo srityje dirbtinio intelekto pritaikymas, kaip ir visur tampa vis aktualesnis. Tačiau labai svarbu suprasti, kad dirbtinis intelektas negali veikti be žmogaus priežiūros.

    Jis bent jau kol kas reikalaus priežiūros ir tikrinimo, ar jo sukuriamas rezultatas esamame kontekste vis dar logiškas. Dirbtinio intelekto veikimas ir su tuo susijusios problemos kelia aibę pasitikėjimo klausimų, kas gali tiesiogiai trukdyti suprasti kokybinius klausimus, o tai savo ruožtu trukdyti sprendimų priėmimui.

    Tad prieš paliekant bet kokį algoritmą veikti savarankiškai reikėtų labai gerai apgalvoti, kaip jis bus tikrinamas – ar tai atliks koks kitas  automatinis procesas, ar visgi prireiks periodiško specialisto įsikišimo.

    Akivaizdu, kad dirbtinio intelekto pritaikymo atvejų tik daugės ir specialistai su mielu noru naudos tuos, kurie nereikalaudami daug laiko ar kitų resursų sukurs jiems bent kažkokią apčiuopiamą vertę. Po kurio laiko jau nebeišskirsime to kaip dirbtinio intelekto algoritmų, kadangi tai taps tiesiog automatizavimo dalimi.

    Ką labai svarbu suprasti ir dėl ko specialistai sutaria yra tai, kad įvaldžius atitinkamus dirbtinio intelekto įrankius, galima pasiekti žymiai geresnių rezultatų beveik visose srityse, nei be jų.

    Dėmesys mobiliesiems įrenginiams

    Interneto naudojimas mobiliuosiuose įrenginiuose jau penkerius pastaruosius metus viršija naudojimą kompiuteriais ir ši tendencija turėtų išlikti ir ateityje. Todėl atsižvelgiant į tai, reikėtų jau dabar vis daugiau fokusuotis į programinės įrangos pritaikymą mobiliesiems įrenginiams.

    Jeigu iki šiol pritaikymas mobiliesiems apsiribodavo pirmiausiai sukuriamu prototipu kompiuterio ekranui, o tik po to pritaikoma siauresniems mobiliems ekranams, tai šis procesas pamažu vis labiau keičiasi. Dėl to daugiau dėmesio turėtų būti skiriama programos mobilios versijos ir įvairių mobiliųjų įrenginių testavimui.

    Tiesa, dažniausiai kalbėdami apie mobiliuosius įrenginius pirmiausiai pagalvojame apie mobiliuosius telefonus, tačiau kuriant, vystant ir testuojant produktą siūlyčiau nepamiršti ir kitų išmaniųjų įrenginių  –  planšečių, išmaniųjų laikrodžių, televizorių ir kitų įrenginių, kurie dažnai gali praplėsti vartotojo patirtį. 

    Automatizavimo svarba

    Jei prieš dešimtį metų vos vienas, kitas testuotojas gebėjo automatizuoti, dabar tai sugeba daryti dauguma specialistų. Prie to prisidėjo ne tik auganti rinka, tačiau ir nauji bei tobulėjantys įrankiai. Tačiau sėkmingam automatizavimo procesui reikia ir daugiau komponentų. Moderniuose programinės įrangos vystymo procesuose kodo pakeitimai atkeliauja sąlyginai nedideliais gabaliukais, bet dažnai.

    Kadangi automatinių testų paskirtis – patikrinti, ar kodo pakeitimai nesugadino svarbiausių programos savybių ir funkcijų, todėl automatiniai testai taip pat turi būti pritaikyti dažnam naudojimui. Tikruose projektuose tam tikra automatinių testų imtis gali būti vykdoma ir šimtus ar daugiau kartų per dieną. Tam, kad galėtų būti dažnai vykdomi, jie turi būti greiti, stabilūs ir patikimi. Stabilumas dažniausiai nepasiekiamas nuo pirmosios dienos, tačiau jeigu testai leidžiami dažnai, per laiką pavyksta „išgaudyti“ net ir retai pasikartojančias klaidas. 

    Kalbant apie greitį ir patikimumą – tai jau priklauso nuo paties techninio sprendimo. Yra daug skirtingų technikų, kaip tai pasiekti, tačiau dažnai pati testuojamoji sistema diktuoja, kas tinka, o kas ne. Tačiau itin svarbu, kad tie testai būtų kuo plačiau naudojami, kad duotų greitą ir patikimą vertinimą apie svarbiausias programos dalis. Sėkmingi automatizavimo taikymo pavyzdžiai formuoja ir toliau formuos specialistųo gebėjimų lūkesčius, o tuo pačiu ir diktuos tendencijas rinkoje.

    Blunkanti riba tarp testavimo ir programavimo

    Kartu su programinių sistemų modernizavimu, sistemos dalių skaidymu į atskirus modulius, servisus ir kitus komponentus, dažnai auga ir automatizuotų testų sprendimų sudėtingumas. Norint išleisti atskirus servisus nepriklausomai nuo kitų, reikia sugebėti juos testuoti tiek izoliacijoje, tiek integracijoje, tada tenka galvoti apie įvairių priklausomybių  ir testavimo duomenų valdymą. 

    Negana to, kiekvienam servisui (kurių gali būti 10 ir daugiau) reikia atskirų automatizuotų testų sprendimų, o šie neretai gali skirtis savo konfigūracija. Dar prie viso paveikslo pridėkime pasakymą, kad „testų kodas yra lygus programos kodui, tad tikimės aukščiausios kodo kokybės“ ir jau galima įsivaizduoti techninių įgūdžių lūkesčius. Tačiau testuotojai nepaliekami vieni – programuotojai aktyviai padeda arba patys rašydami kodą, arba peržiūrėdami testuotojų kodą, palikdami atitinkamus komentarus, patardami, kaip ką nors aprašyti tiksliau, paprasčiau. Kaip ir programuotojai peržiūri testuotojų kodą, lygiai taip pat ir testuotojai peržiūri programuotojų kodą. 

    Kartais klaidas programos kode galima atlikti tiesiog patikrinus naują logiką kode, ypač, kai pakeitimų nėra daug. Taip pat, galima atkreipti dėmesį į parašytus automatinius testus. Ar jie apskritai parašyti? Ar užtenka padengimo? Ar visi svarbiausi atvejai paminėti? Net ir iki šiol testuotojai kiek ilgiau padirbėję komandoje gana aiškiai pajusdavo, kuris programuotojas pateikia kokybiškesnį kodą, o kuris palieka daugiau defektų, o dabar, testuotojams vis geriau suprantant kodą ir programavimo niuansus, dažnai net galima parodyti konkrečius trūkumus kode. Manau, gana aiškiai juntama, kad iš testuotojų, ypač dirbančių su automatiniais testais, ir ateityje bus tikimasi vis gilesnių programavimo žinių, o iš programuotojų – testavimo.

    Išliekantys lūkesčiai programinių sprendimų kokybei

    Skaitmeniniai sprendimai genda, kartais klaidų nepavyksta išvengti tiesiog dėl kompleksiškos prigimties, sudėtingų procesų ar skubėjimo, o kartais koją gali pakišti trečiosios šalies programinės įrangos atnaujinimas ar tiesiog blogas oras. Priežasčių gali būti labai įvairių, tačiau kai gedimas įvyksta ir yra pastebimas, pirmiausia siekiama jį pašalinti, kad sistema vėl galėtų funkcionuoti ir sklandžiai tiekti paslaugą. Čia pasidaro labai svarbus sistemos atstatymo laikas, nes būtent tiek laiko verslas ar institucija praranda savo funkciją, o naudotojai negali pasiekti paslaugos.

    Taigi, toliau sparčiai plėtojamas paslaugų skaitmenizavimas skatins skirti vis daugiau dėmesio skaitmeniniams sprendimams, jų kokybei, ypač tų paslaugų, kurios nebeturi kitos alternatyvos. Visgi visų klaidų išvengti nepavyks – tad kritiškai svarbių paslaugų tiekėjams vis didesnę svarbą įgis atsistatymo strategija, o kartas nuo karto vis išlendantys gedimai toliau edukuos tiek specialistus, tiek naudotojus apie tai, kurios gi paslaugos mums kritiškai svarbios, o kurios ne.

    Per žiemos šventes iššūkiu gali tapti tikslus maisto planavimas – norint gausaus šventinio stalo, sunkiau paskaičiuoti produktus taip, kad neliktų jų pertekliaus. Dėl to dažnam kyla klausimų, ką daryti su nepanaudotais maisto likučiais. Pasak Arnoldo Lukošiaus, „Tele2“ Inovacijų eksperto, po švenčių likusius maisto produktus sunaudoti gali padėti ir išmanūs sprendimai. Specialios programėlės leidžia išbandyti naujus receptus pasirenkant ingredientus, kuriuos jau turite savo virtuvėje.

    „Neleiskite, kad po švenčių likę maisto likučiai užsigulėtų šaldytuve. Naudodamiesi išmaniais maisto gaminimo pagalbininkais, juos lengvai galite paversti gardžiais kūriniais. Egzistuoja gausybė programėlių, kuriose galima rasti tiek klasikinius patiekalus, tiek įvairių pasaulio virtuvių skonius – jos padės jums sunaudoti šventinius likučius ir taip išvengti maisto švaistymo“, – sako A. Lukošius ir dalinasi programėlių, kurias verta išbandyti, apžvalga ir rekomendacijomis.

    „BigOven“. Ši programėlė ne tik padeda atrasti receptų pagal turimus ingredientus, bet ir tvarkyti maisto atsargas bei mažinti maisto švaistymą. Joje patalpintas ypač įspūdingas skaičius receptų – daugiau nei milijonas. Be to, programėlė pasižymi tokiomis funkcijomis, kaip maisto produktų sąrašo sudarymas ir patiekalų planavimas, todėl ypač pravers efektyviam ir tvariam šventinių likučių tvarkymui. Programėlę „Android“ naudotojai gali parsisiųsti čia, o „iOS“ – čia.

    „Yummly“. Ši programėlė naudotojams gali parekomenduoti būtent jiems aktualius receptus – juos pasiūlo dirbtinis intelektas. Kuo daugiau naudojamasi programėle, tuo labiau skonį atitinkančius receptus ji pasiūlys. Čia galima rasti patiekalų idėjų tiek visavalgiams, tiek vegetarams, veganams ar besilaikantiems įvairių dietų, turintiems alergijų. Programėlėje galima ieškoti receptų pagal turimus ingredientus, progą, pasaulio virtuvę ar kitus filtrus. Be to, joje patogu susidaryti maisto planuotę. Programėlę „Android“ naudotojai gali parsisiųsti čia, o „iOS“ – čia. 

    „Allrecipes“. Tai yra maisto mylėtojų bendruomenės sukurta platforma, kurioje naudotojai dalijasi savo mėgstamiausiais receptais. Naudojantis šiuo įrankiu, galima rasti daugybę kūrybiškų būdų, kaip panaudoti po švenčių likusius maisto likučius. Kadangi čia receptais dalijasi ne profesionalūs šefai, o namų virėjai, programėlėje gausu patarimų, kaip sunaudoti nebereikalingus maisto produktus ar net esamus patiekalus paversti naujais. Programėlę „Android“ naudotojai gali parsisiųsti čia.

    „Epicurious“. Tai maisto gaminimo programėlė, siūlanti didžiulę receptų biblioteką, galinčią padėti tinkamai sunaudoti šventinius maisto likučius. Programėlėje yra daugiau nei 50 tūkst. receptų iš įvairių populiarių maisto gaminimo platformų – „Bon Appétit“, „Gourmet“ ir kitų. Suvedus produktus, kuriuos turite savo šaldytuve ar spintelėse, programėlė pasiūlys gausų sąrašą patiekalų, kuriuos galite pasigaminti namuose. Programėlę „iOS“ naudotojai gali parsisiųsti čia.

    „Tasty“. Tai viena populiariausių gaminimo programėlių, kurioje galima rasti daugiau nei 3 tūkst. įvairių receptų. Įrankis ypač patogus dėl to, kad visi receptai jame surašyti atskirais žingsniais, juos lydi gaminimo vaizdo įrašai, o telefono ekranas gaminant neužmigs. Programėlė taip pat teikia patiekalų rekomendacijas, atsižvelgdama į paros laiką, savaitės dieną ir pagrindines šventes, turimus ingredientus ar dietinius poreikius. Nors yra sukurta JAV rinkai, programėlė konvertuoja ingredientų kiekius ir į metrines vertes. Programėlę „Android“ naudotojai gali parsisiųsti čia, o „iOS“ – čia.

    Dirbtiniam intelektui vis labiau įsitraukiant į mūsų gyvenimą, būtina nepamiršti, kad įvairūs įrankiai gali kelti didesnį pavojų nei būtų galima pagalvoti. Knieti išvysti savo veidą senatvėje, pamatyti, kaip jūsų vaikas atrodys užaugęs, o gal norėtųsi programai leisti patobulinti socialinio tinklo paskyros profilio nuotrauką? Kibernetinio saugumo ekspertas pataria dar kartą pagalvoti, ar jums to tikrai reikia.

    Pavyzdžiui, šių metų rugpjūčio mėnesio duomenimis, vien tik vaizdo koregavimo programėlę „Lensa” „Android” ir „iOS” vartotojai parsisiuntė net 26 milijonus kartų. Pastaruoju metu tokios programėlės vis labiau populiarėja, tad šansai sukčiams pasinaudoti jūsų asmenine informacija vis didėja.

    IT sprendimų platinimo įmonės „Baltimax“ kibernetinio saugumo inžinierius ir ESET skaitmeninio saugumo sprendimų ekspertas Lukas Apynis sako, kad socialinių tinklų programėlės ir žaidimai gali kelti tam tikrus saugumo iššūkius. „Kai kurios programėlės ir žaidimai gali prašyti prieigos prie jūsų asmeninės informacijos, pavyzdžiui, iš telefono įkeliant savo ar artimojo nuotrauką, tad tai gali turėti potencialų poveikį jūsų privatumui, – sako kibernetinio saugumo žinovas. – Svarbu būti atsargiam, kai suteikiate prieigą prie savo asmeninės informacijos, perskaityti ir suprasti programėlės ar žaidimo privatumo politiką prieš ją įdiegiant.“

    Taip pat svarbu žinoti, kad kai kurios programėlės ar žaidimai gali turėti saugumo spragų arba būti pažeidžiami kenkėjiškų programų atakoms.

    Norint sumažinti saugumo grėsmių riziką, rekomenduojama:

    1. Perskaityti kitų vartotojų atsiliepimus ir vertinimus apie programėlę ar žaidimą, kad gautumėte daugiau informacijos apie jų patikimumą.
    2. Svarbu būti atsargiam, kai atliekate socialiniuose tinkluose pateikiamus testus, viktorinas ar žaidimus. Kai kurios iš šių programų gali prašyti prieigos prie jūsų asmeninės informacijos arba, dar blogiau – gali būti sukurtos sukčiavimo tikslais. „Rekomenduoju būti atsargiam ir perskaityti programos sąlygas bei privatumo politiką prieš dalyvaujant bet kokiame socialinių tinklų teste, žaidime ar pan.“, – sako L. Apynis.
    3. Dauguma nemokamų socialinių tinklų žaidimų programėlių yra tikslinės reklamos priemonės, kurios siekia gauti asmens duomenis ir draugų sąrašus. „Tokių programų kūrėjai gali naudoti šią informaciją tikslinės reklamos tikslais arba net dalintis su trečiosiomis šalimis, kuriomis ne visada galime pasitikėti“, – akcentuoja kibernetinio saugumo ekspertas.
    4. Prieš įsidiegdami ar naudodami programėlę savo išmaniajame įrenginyje, atidžiai peržiūrėkite, kokių leidimų ji reikalauja. „Jei programėlė prašo per daug prieigos prie jūsų asmeninių duomenų ar kitų funkcijų, galbūt verta apsvarstyti, ar baigti programėlės diegimą“, – sako L. Apynis.
    5. Jei pastebite, kad socialinio tinklo naujienų sraute draugai masiškai pradėjo dalintis naujos programėlės rezultatais, patys neskubėkite jos išbandyti. „Tai, kad programėlę išbandė kiti, dar nereiškia, kad ji saugi. Įgyvendinant sukčiavimo schemas, viena iš priemonių – greitis. Kai pamatome, kad dešimtys draugų ką nors jau išbandė, dažnai nieko nelaukdami ir negalvodami norime išbandyti ir mes. Tačiau prieš kiekvieną tokį veiksmą verta susimąstyti, ar naudojantis šia pramoga nebus pažeistas jūsų saugumas, tad gal geriau susilaikyti“, – sako IT specialistas.  

    Praėjusią savaitę visoje Europoje, taip pat ir Lietuvoje, pradėjo veikti Marko Zuckerbergo vadovaujamos įmonės „Meta“ programėlė „Threads“. Su „Instagram“ susietą platformą išbandyti jau suskubo ir kai kurie žinomi šalies nuomonės formuotojai – programėlėje jau galima matyti jų pirmuosius įrašus. Jurgita Talačkienė, „Tele2“ skaitmeninės rinkodaros vadovė, pastebi, kad nors užsienio rinkose „Threads“ išpopuliarėjo žaibišku greičiu, Lietuvoje tokia sėkmė nėra garantuota.

    Rekordinis populiarumas

    „Meta“ naująją socialinę platformą „Threads“, skirtą dalintis srautiniu ir trumpu tekstiniu bei vaizdiniu turiniu, pasauliui pristatė dar šių metų liepą – tąkart ji pradėjo veikti Jungtinėse Amerikos Valstijose bei daugybėje kitų valstybių. Platforma netruko sparčiai išpopuliarėti ir vos per savaitę pasiekė 100 mln. užsiregistravusių vartotojų. Anot „Meta“ atstovų, paleidimą Europoje apsunkino žemyne galiojantys griežti privatumo reikalavimai – įmonei teko gauti leidimą iš Europos Komisijos.

    Pasak J. Talačkienės, tokią greitą sėkmę užsienio rinkose galima sieti su keliomis priežastimis. Visų pirma, „Threads“ veikia kaip „Instagram“ platformos tęsinys, tad pastarojoje paskyras turintys vartotojai gali paprastai ir be papildomų žingsnių prisiregistruoti į „Threads“. Be to, pagrindinė naujosios platformos varžovė „X“ (anksčiau – „Twitter“) patiria nuosmukį, kurį sukėlė šiemet įvykusios permainos.  

    „Turint omenyje dabartinį vartotojų nepasitenkinimą „X“ platformoje po Elono Musko įsigijimo, „Threads“ meta didelį iššūkį ir jau net internautų buvo pavadinta „Twitter Killer“ (liet. „Twitter“ žudike). „Threads“ gali pasiūlyti papildomą pasiekiamumą verslams, kadangi į šią platformą aktyviai registruojasi „Instagram“ vartotojai. Nepriklausomos platformoms, pavyzdžiui, „BeReal“ tai užtrunka labai ilgai“, – pastebi J. Talačkienė.

    Sėkmė Lietuvoje – negarantuota?

    Nors „Threads“ Lietuvoje jau išbando ir garsūs šalies žmonės, ekspertė milžiniškos sėkmės mūsų rinkoje programėlei žadėti neskuba. J. Talačkienės teigimu, platformoje kol kas negalima pirkti reklamos, o tai iškelia klausimų dėl kompanijos pajamų pritraukimo.

    „Kitos sėkmingos „Meta“ platformos, pavyzdžiui „Facebook“ ar „Instagram“, didelę dalį pajamų gauna iš reklamų, kurias daugiausiai perka verslai. Kol kas jokių galimybių tiesiogiai reklamuotis „Threads“ platformoje nėra, bet, tikėtina, gali atsirasti ateityje. Vis dėlto, verslui ši nauja programėlė vis tiek gali būti naudinga – čia galima vykdyti kampanijas su nuomonių formuotojais, kelti įdomų ir įtraukiantį turinį, skatinti vartotojus dalintis savo turiniu, pasiekti naujas auditorijas skatinant įvairias diskusijas“, – sako skaitmeninės rinkodaros ekspertė.

    Anot jos, didžioji dalis auditorijos šioje platformoje yra „Instagram“ vartotojai, iš kurių 71 proc. sudaro jauni, 16–34 amžiaus žmonės. Nors ši amžiaus grupė paprastai yra imlesnė naujovėms, J. Talačkienė pastebi, kad „Threads“ pirmtakas „X“ Lietuvoje taip ir neprigijo. 

    „Laikas parodys, ar „Threads“ galės varžytis su kitais socialiniais tinklais Lietuvoje. Kultūrinis faktorius tikrai turi įtakos tam, kad „X“ neprigijo mūsų šalyje – esame labiau konservatyvūs palyginus su JAV arba Jungtine Karalyste. Tačiau tai, kad platforma integruota su „Instagram“, reiškia, kad potencialo sėkmei yra tikrai daugiau nei turėjo „X“, – sako J. Talačkienė.

     

    Sparčiausiai pasaulyje augantis socialinis tinklas „TikTok“ išbando mokamą programėlės versiją. Teigiama, kad už beveik 5 eurus per mėnesį šiuo socialiniu tinklu bus galima naudotis be reklamų. Praėjusią savaitę per pasaulį nuvilnijo naujiena apie netrukus pasirodysiančias mokamas „Facebook“ bei „Instagram“ platformų versijas. 

    „Pastaruoju metu socialinių tinklų modelis keičiasi ir vis daugiau platformų suteikia galimybę įsigyti mokamą prenumeratą. Tai padarius, vartotojai gali išvengti reklamų ir stebėti tik jiems aktualų turinį. Svarstymus sekti šiuo modeliu paskelbė „Facebook“ ir „Instagram“, todėl nenuostabu, kad tokios galimybės neatmeta ir „TikTok“, – pranešime žiniasklaidai sako Andrius Archangelskis, „Bitės Profas“.  

    Be reklamų –  po 5 eurus per mėnesį

    Žiniasklaidoje pasirodė ekrano nuotraukos, kuriose matoma, kad „TikTok“ naudotojams siūloma pasirinkti, ar išbandyti nemokamą programos versiją su reklamomis ar atnaujinti ją į versiją be reklamų.

    Norintys naudotis „TikTok“ platforma ir joje nematyti remiamo turinio, kas mėnesį turės sumokėti beveik 5 eurus (4,99 JAV dolerio).

    „Nors prenumeratos suma nėra didelė, visgi, žmonės yra įpratę socialiniais tinklais naudotis nemokamai. Be to, „TikTok“ platforma leidžia reklamas vienu piršto judesiu praleisti ir toliau žiūrėti įrašus, tad ir kartkartėmis iššokančios reklamos, tikėtina, nekelia tokio didelio erzulio kaip kituose socialiniuose tinkluose. Kyla klausimas, ar vartotojai bus suinteresuoti kas mėnesį mokėti už turinį be reklamų“, – aiškina skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ ekspertas. 

    Lietuvoje populiariausiais tinklais išlieka „Instagram“ ir „Facebook“. Pastaruoju bent kartą per savaitę naudojasi daugiau kaip 1,4 mln., o „Instagram" – kone 650 tūkst. vartotojų. Vis tik šiuos gigantus sparčiai vejasi „TikTok“ – juo bent kartą per savaitę naudojasi daugiau kaip 320 tūkst. lietuvių, rodo 2022 metais atliktas tyrimas „Socialinių tinklų naudojimas Lietuvoje“.

    Mokama versija pasiekiama vienoje šalyje

    Pranešama, kad kol kas „TikTok“ bandomoji prenumeratos versija veikia vienoje anglakalbėje šalyje už JAV ribų, tačiau kokioje – neatskleidžiama.

    „Svarbu žinoti, kad šis įrankis yra bandomasis, todėl išlieka tikimybė, kad į pasaulinę rinką išplėstas dar ilgai nebus. Visgi, „TikTok“ socialinis tinklas, lyginant su „Meta“ ir „X“ platformomis, yra gana jaunas, todėl natūralu, kad nuolat išbando naujus įrankius, kurie pagerintų naudojimosi patirtį“, – teigia A. Archangelskis.

    Neseniai nuskambėjo atvejis, kai kibernetinių nusikaltėlių atakos auka tapo žymus Egipto politikas, paskelbęs apie ketinimus dalyvauti prezidento rinkimuose. Jo „iPhone“ buvo užkrėstas šnipinėjančia programine įranga dėl senesnės versijos „iOS“ spragų. „Apple“ suskubo šias spragas ištaisyti, tačiau visiems vartotojams rekomenduojama savo įrenginyje kuo skubiau įsidiegti naujausią programinės įrangos versiją.

    Taikiklyje – „iPhone“ naudotojai

    Visiems „Apple“ išmaniųjų telefonų „iPhone“ naudotojams rekomenduojama nedelsiant atlikti „iOS“ programinės įrangos atnaujinimus. Programišiai senesnėse „iOS“ versijose aptiko spragų, kurios suteikė galimybę įsilaužti į „iPhone“ naudotojų telefonus. Eksperto teigimu, galima tokių atakų pasekmė – privačių susirašinėjimų nutekėjimas ar net pavogti banko prisijungimo duomenys.

    „Anksčiau kenksmingos šnipinėjimo programos į „iPhone“ telefonus patekdavo tada, kai naudotojas netyčia paspausdavo nuorodą. Dabar sukčiai naudojasi pažeidžiamomis programinės įrangos vietomis ir vykdo tokias atakas, kurios nereikalauja jokios naudotojo sąveikos. Šnipinėjimo programos į „iPhone“ telefonus patenka per „iMessages“ žinutes su kenkėjišku paveikslėliu arba per „WhatsApp“ skambutį, į kurį net nėra būtina atsiliepti, kad programišiai patektų į telefoną“, – sako Mantas Užupis, „Tele2“ IT saugumo ekspertas.

    Pasak jo, programinę įrangą būtina atnaujinti tiems „iPhone“ naudotojams, kurių įrenginiuose šiuo metu įdiegta „iOS 16.6.1” ar „iOS 17.0.1“ programinė įranga. Būtent pastarojoje užfiksuotos trys spragos, susijusios su atsparumu įsilaužimams. Vartotojams rekomenduojama įsitikinti, kad jų programinė įranga yra saugi ir atlikti „iOS 16.7“ arba „iOS 17.0.2” atnaujinimus.

    Kas yra šnipinėjimo programos?

    Šnipinėjimo programinė įranga – tai kenkėjiška programinė įranga, leidžianti įsibrovėliams matyti viską, ką darote savo telefone. Jei į jūsų „iPhone“ buvo įdiegta tokia programinė įranga, užpuolikai gali perskaityti visas jūsų žinutes, įskaitant esančias užšifruotose programėlėse, pavyzdžiui, „WhatsApp“, taip pat pavogti slaptažodžius bei bankininkystės duomenis.

    „Įsilaužę į įrenginį, kibernetiniai nusikaltėliai gali matyti viską jūsų ekrane. Šnipinėjimo programinė įranga jiems taip pat suteikia prieigą prie mikrofono, todėl užpuolikai gali klausytis visų jūsų telefono skambučių, gauti prieigą prie jūsų buvimo vietos duomenų. Šnipinėjimo programa „Reign“ gali generuoti dviejų žingsnių autentifikavimo kodus ir taip perimti „iCloud“ paskyras bei šnipinėti turimus duomenis“, – įspėja M. Užupis.

    Ekspertė įspėja, kokia klaida gali lemti negrįžtamą duomenų praradimą

    Dirbtinio intelekto reklama tampa vis sunkiau pastebima, o vartotojams kyla naujų rizikų

    Stringantį ryšį gali lemti telefono dėklas

    Katė ant maršrutizatoriaus gali sulėtinti namų internetą

    „Greet“ pristatė lietuvišką sprendimą, skirtą visam restoranų darbui valdyti

    Keičiasi laikas – ką patikrinti, jei telefonas rodo neteisingą valandą?

    Lietuviai jau naudoja DI įrankius, bet dar neišnaudoja jų efektyvumui didinti - rodo apklausa

    Kaip gydytojai prisidėjo kuriant jiems skirtą dirbtinio intelekto asistentą

    „Instagram“ mini 16-ąjį gimtadienį: ar jūsų nuotraukos ten iš tiesų saugios?

    Kada reikia perkrauti telefoną?

    Tele2“ 5G pripažintas greičiausiu: nuo ko priklauso ryšio kokybė?

    Ar fizinis DI nauja investavimo kryptis, ar tolima ateitis? Atsako Ignas Goštautas

    Trys iš penkių naudojasi dirbtiniu intelektu: tyrimas apžvelgia, kaip šią technologiją naudoja lietuviai

    Be teksto, bet su atsakymu: „Jev“ siūlo kitokią dirbtinio intelekto ateitį

    © 2018 Your Company. All Rights Reserved. Designed By Tripples