„Išmaniuosius telefonus pasaulyje turi daugiau nei 5 milijardai žmonių, o kasmet parduodama apie 1,3 mlrd. naujų įrenginių. Sparčiai didėjantis įrenginių kiekis tampa rimtu aplinkosauginiu klausimu tiek racionalaus gamtinių išteklių naudojimo, tiek taršos požiūriu. Dėl šios priežasties tai spręsti turime kompleksiškai, ieškodami tvaresnių būdų įsigyti naujus įrenginius, kuo ilgiau naudoti senuosius, o atėjus neišvengiamam laikui atsinaujinti – senąjį perduoti į patikimas rankas“, – teigia Indrė Bimbirytė-Yun, „Telia“ Tvarumo projektų vadovė.

Naujas – nebūtinai netvarus

Anot ekspertės, mažiausiai pastangų reikalaujantis būdas prisidėti prie tvaresnio išmaniojo telefono gyvavimo ciklo – pasirinkti aplinkai draugišką modelį. Nesunku nuspėti, jog ši užduotis daugeliui vartotojų gali būti pakankamai sudėtinga, kadangi ekologiško telefono sąvoka labai plati ir gali apimti tiek viso labo jame naudojamą iš perdirbto plastiko pagamintą SIM kortelės laikiklį, tiek galimybę pačiam namuose pasikeisti sudužusį ekraną.

„Sužinoti, kuris telefono modelis yra tvarus padeda vieninga „Ekoreitingo“ vertinimo metodologija, apimanti prietaiso patvarumą, pataisomumą, galimybę perdirbti, įtaką klimato kaitai ir išteklių naudojimo efektyvumą. Įvertinus visus šiuos aspektus, telefonas maksimaliai gali gauti 100 balų, todėl pirkėjas pagal šį žymėjimą gali labai paprastai palyginti skirtingus modelius ir į tai atsižvelgti, priimdamas galutinį sprendimą“, – apie „Telia“, kartu su keturiais kitais pirmaujančiais Europos šalių operatoriais, sukurtą metodologiją pasakoja I. Bimbirytė-Yun.

Kitas būdas tvariau naudoti mobiliuosius įrenginius – įsigyti atnaujintus telefonus, kurie jau buvo kažkada naudoti, bet patikrinti ekspertų ir paruošti naudoti naujam savininkui. Pasak tokią galimybę suteikiančios „Telia“ atstovės, rinkdamasis šį variantą pirkėjas vienu šūviu nušauna netgi du zuikius – padeda mažinti senkančių planetos išteklių eikvojimą ir sutaupo pinigų.

Telefono amžius – ne priežastis keisti

Tyrimai rodo, jog net 60 proc. žmonių nusprendžia įsigyti naują išmanųjį telefoną senajam sugedus ar pradėjus prasčiau veikti. Skilęs ekranas, ištvermę praradusi baterija, išsidėvėjusi įkrovimo jungtis ir sulėtėjęs veikimas – šios priežastys vartotojus dažniausiai atveda į telefonų prekybos vietas. Tačiau iš tiesų didelę dalį minėtų nusiskundimų galima išspręsti, net ir neperkant naujo prietaiso.

„Šiais laikais baterijos keitimas ar įkrovimo jungties remontas yra greitos ir, ko gero, vos dešimtadalį naujo įrenginio kainos sudarančios procedūros, o sulėtėjęs įrenginio veikimas neretai atsistato atlikus gamyklinių duomenų atkūrimą ir telefoną nustačius iš naujo. Po šių veiksmų senas išmanusis dažnai tampa tinkamas naudoti dar mažiausiai vienerius ar dvejus metus“, – patirtimi dalijasi „Telia“ Tvarumo projektų vadovė.

Ekspertė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad tokių komponentų, kaip ekranas, keitimas dažnai yra pernelyg komplikuotas ir reikalauja daug įgūdžių bei specialios įrangos, todėl seno įrenginio remonto kaštai tampa neracionalūs. Visgi, vilties suteikia Europos Komisijos užmojai įpareigoti kompanijas palengvinti įrenginio taisymą, suteikiant galimybes jo savininkui tai atlikti pačiam. Taip pat galima pasidžiaugti daugelio didžiųjų gamintojų iniciatyva programinės įrangos atnaujinimus telefonams siųsti nebe dvejus, o trejus ar ketverius metus, taip reikšmingai pailginant išmaniojo naudojimo trukmę.

I. Bimbirytė-Yun siūlo sprendimą ir tuo atveju, kai naują telefoną nusipirkti norisi senajam morališkai pasenus: prekybos vietose siūlomas platus pasirinkimas iš lengvai yrančių medžiagų pagamintų dėklų, kurie išmaniajam suteiks naują išvaizdą ir pojūtį delne bei taip kuriam laikui padės į šalį nuvyti mintis apie atsisveikinimą su juo.

Atsisveikinti irgi reikia teisingai

Šiomis dienomis nebenaudojamų išmaniųjų telefonų likimai tampa vis įvairesni, tačiau populiariausia tendencija vis dar išlieka senų įrenginių padėjimas į stalčių „juodai dienai“, jei naujasis įrenginys sugestų ar būtų pamestas. Daugeliui ta juoda diena taip ir neateina, tad galiausiai tenka galvoti, kaip galutinai atsisveikinti su šiuo naudojimui nebetinkamu elektronikos gaminiu.

Neabejotinai aplinkai nedraugiškiausias sprendimas būtų įrenginį išmesti į buitinių atliekų konteinerį, kadangi taip būtų iššvaistyti taurieji metalai ir į aplinką patektų sveikatai kenksmingi elementai. Tačiau dažnai neidealus ir jo atidavimas utilizuoti su kitomis elektronikos atliekomis, kadangi perdirbti ir panaudoti kaip antrinę žaliavą naujiems įrenginiams gaminti galima tik tam tikrą dalį medžiagų. Jeigu tai leidžia būklė, tvariausias pasirinkimas būtų kuo ilgesniam laikui pratęsti telefono naudojimo ciklą jį pernaudojant – atiduodant artimiesiems ar į vietas, kurios jam suras naują savininką.

„Per praėjusius metus salonuose iš klientų surinkome daugiau kaip 1100 vienetų senų išmaniųjų telefonų, iš kurių net 70 proc. buvo tinkami panaudoti antrąkart. Skaičiuojame, kad taip padėjome sutaupyti daugiau, nei 62 tonas CO2 emisijų. Deja, šie skaičiai galėtų būti kur kas didesni, jei seno prietaiso atidavimo praktika Lietuvoje taptų populiaresnė. Šioje srityje galime pasimokyti iš daugiau nei 74 proc. elektronikos įrenginių surenkančios Norvegijos, gerokai lenkiančios vos 17,4 proc. siekiantį pasaulio vidurkį“, – kalba „Telia“ Tvarumo projektų vadovė.

I. Bimbirytė-Yun taip pat akcentuoja, kad atidžiai apgalvodami kiekvieną išmaniojo telefono naudojimo ciklo etapą, pradedant pasisveikinimu ir baigiant atsisveikinimu, galima tiesiogiai prisidėti prie planetai tenkančios naštos mažinimo ir savo pavyzdžiu formuoti naujas atsakingo vartojimo tendencijas.