Cpu.lt naujienas galima perpublikuoti tik gavus raštišką administracijos sutikimą. Nebijokit, paprašykit, mes draugiški :) Jei vis dėl to nuspręsite "biški pavogti", būsim priversti imtis teisinių priemonių.
+(370) 684-97070
info(eta)cpu.lt
Balandis 20, 2024
Prisiekti amžiną meilę bei ištarti vienas kitam „taip“ šiandien galima ir virtualiai. Amerikiečių pora santuoką įteisino virtualios realybės pasaulyje – metavisatoje. Negana to, jaunikis į ceremoniją atvyko ant virtualaus dramblio, o įžadus savo mylimajai rašė padedamas dirbtinio intelekto pokalbių roboto „ChatGPT“. Kaip vyksta virtualios vestuvės?
„Indų kilmės amerikiečių pora jaunikis Sheet Mohnot ir jaunoji Amruta Godbole ceremoniją apibūdina kaip itin unikalią: jų vestuves stebėjo daugybė žmonių visame pasaulyje, tačiau pati virtuali ceremonija jiems nieko nekainavo“, – pranešime žiniasklaidai pasakoja „Bitės Profė“ Agnė Adomaitytė.
Vestuvių idėja kilo „Taco Bell“ restoranui
Vestuvių metavisatoje idėja kilo ne pačiai įsimylėjėlių porai, o JAV populiariam greito maisto restoranų tinklui „Taco Bell“. Restorane Las Vegase yra pastatyta koplytėlė, kurioje jau susituokė susituokė daugiau nei 800 porų.
„Taco Bell“ surengė konkursą, kurio prizas – nemokamos vestuvės metavisatoje. Sheel ir Amruta yra dideli restorano fanai – būtent čia ir įvyko pirmasis jų pasimatymas, todėl virtualių vestuvių idėja jiems atrodė idealus variantas. Be to, visas technines virtualių vestuvių išlaidas padengė restoranų tinklas“, – pasakoja „Bitės Profė“.
Tokia galimybė reiškė, kad vestuvėse netrūko reklaminių restorano integracijų: pavyzdžiui, „Taco Bell“ logotipas – varpelis – virtualioje erdvėje buvo naudojamas kaip vestuvių didžėjaus „veidas“, o šokių aikštelėje judesius rodė virtualūs padažų paketėliai.
Virtualios vestuvės – 30 kartų pigiau
Anot A. Adomaitytės, galimybė oficialiai susituokti virtualiame pasaulyje jaunoms poroms gali pasirodyti patraukli dėl dviejų priežasčių. Pirma, skaičiuojama, kad pilnas virtualių vestuvių paketas vidutiniškai kainuoja 30 kartų mažiau nei tradicinės amerikietiškos vestuvės.
„Rengdami savo vestuves virtualiame pasaulyje jaunavedžiai gali nestokoti išradingumo ir įgyvendinti net pačias nutrūktgalviškiausias idėjas. Pavyzdžiui, laikydamasis indiškų vestuvių tradicijų, jaunikis Sheel į ceremoniją „atvyko“ ant violetinės spalvos dramblio, o jaunavedžių artimiesiems ant galvų „lijo“ pinigų kupiūros“, – sako „Bitės Profė“.
Virtuali ceremonija taip pat leidžia į vestuves lengvai pakviesti daug žmonių iš viso pasaulio. Tam, kad galėtų pasveikinti jaunavedžius, jiems nebereikia keliauti į kitą šalį, planuoti atostogų, rūpintis nakvyne ar maitinimu.
Virtualios vestuvės – ateitis?
Šios poros vestuvės nebuvo pirmos virtualios vestuvėse, kuriose netrūko reklaminių prekių ženklų integracijų. Prie tokių vestuvių yra prisidėjęs ne vienas pasaulyje žinomas prekės ženklas.
Tam, kad jų santuoka būtų įteisinta, sutuoktinių veidai turėjo būti matomi tiesioginės „Youtube“ transliacijos metu.
„Tikėtina, kad ilgainiui virtualių vestuvių poreikis augs. Tokiu būdu šventėje dalyvauti lengvai gali svečiai iš viso pasaulio, vestuvėse taip pat netrūksta pramogų svečiams. Vienas labiausiai poras žavinčių aspektų – virtualios vestuvės yra itin pigios ir lengvai suorganizuojamos“, – pasakoja A. Adomaitytė.
Vasario 13 d., pirmadienį, Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė, užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas ir susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė Vyriausybės rūmuose susitiko su kompanijos „Meta“ atstovų delegacija aptarti „Facebook“ socialinio tinklo turinio moderavimo ir paskyrų blokavimo klausimų Rusijos karo Ukrainoje kontekste bei tolimesnio dvišalio bendradarbiavimo.
„Rusijos karas prieš Ukrainą nepaliko abejingų Lietuvoje, todėl „Facebook“ turinio moderavimo politika yra aktuali daugybei žmonių, kuriems socialinis tinklas yra tapęs kasdiene informacijos dalijimosi, nuomonės raiškos ir pilietinio įsitraukimo platforma. Prieš beveik metus prasidėjus pilno masto Rusijos karinei invazijai, „Facebook“ vartotojai ne kartą susidūrė su turinio ir paskyrų blokavimu, neatsižvelgiančiu į kalbinį kontekstą ir sukrečiančią karo tikrovę. Mat emocijų protrūkyje, anot „Facebook“, negalima norėti Kremliaus sunaikinimo ar keršto Rusijos kareiviams, negalima žeminti jų keiksmais ir siųsti prakeiksmus. Toks kalbos sterilizavimas palankus Rusijai, jis normalizuoja karą, išplauna atsakomybę ir tampa nebyliu melagingo agresorės skleidžiamo naratyvo palaikymu – ima atrodyti, kad esą nevyksta nei brutalus karas, nei Rusijos kariuomenės nusikaltimai Ukrainoje“, – sakė Vyriausybės kanclerė G. Balčytytė.
Vyriausybės kanceliarija dar praėjusiais metais inicijavo dialogą su kompanija „Meta“ dėl pastebimo turinio filtravimo ir Ukrainai palaikymą reiškiančių, Rusijos vykdomą karą ir jo nusikaltimus viešinančių autorių blokavimo.
Pirmadienį vykusiame susitikime pažymėta, jog socialinių tinklų naudotojai, tarp jų ir daug sekėjų turintys viešosios nuomonės formuotojai, komentuojantys Rusijos politinės vadovybės ar Rusijos kariuomenės veiksmus, neretai blokuojami už žodžius ir išsireiškimus, kuriuos „Facebook“ traktuoja kaip įžeidžiančius, nepaisant jų įprastos ir nusistovėjusios vartojimo tradicijos lietuvių kalboje. Susitikime išsakytas lūkestis dėl labiau į kultūros bei kalbos kontekstą atsižvelgiančių „Facebook“ turinio moderavimo politikos pakeitimų, galimybės konsultuotis su ekspertines kompetencijas turinčiomis Lietuvos kalbos priežiūros institucijomis. „Facebook“ informavo, jog po konsultacijų su Lietuvių kalbos institutu jau pašalino vieną žodį iš blokuotinų sąrašo.
Taip pat susitikime aptarta, jog karo temomis rašančių įtakingų nuomonės formuotojų įrašų ir paskyrų blokavimas, o taip pat galimybės koreguoti žinučių turinį, nepagrįstai riboja nuomonės raišką ir viešąsias diskusijas, o kai kuriais atvejais ir pilietines iniciatyvas, tokias kaip aukų nukentėjusiems Ukrainoje rinkimo kampanijas. Kompanija pasiūlė vykdyti uždarų durų susitikimus-mokymus su šiomis naudotojų grupėmis ir juose detaliai paaiškinti savo turinio valdymo politiką, kad būtų suteiktos visos galimybės kurti įrašus, kurie jos nepažeidžia.
Atkreiptas „Meta“ delegacijos atstovų dėmesys, jog „Facebook“ saugotinų grupių politika „Rusijos kareivius“ traktuoja taip pat, kaip „Ukrainos kareivius“. Todėl Rusijos karių atžvilgiu naudojama labai aštri kalba yra neleidžiama platformoje. Saugotinų grupių politika yra neabejotinai prasminga ir svarbi religinių, tautinių mažumų ar pažeidžiamų visuomenės grupių atžvilgiu, pažymėjo Vyriausybės kanclerė G. Balčytytė, tačiau šiame kontekste ji yra ne tik nepagrįsta, bet ir žalinga.
„Meta“ atstovai užtikrino, jog karo konteksto svarba turinio valdyme ir galimi pakeitimai, apie kuriuos kalbėta sutikimo metu, bus perduoti aukščiausiai kompanijos vadovybei.
Siekdama rasti sisteminius sprendimus, kuriais paskyrų blokavimo ir įrašų šalinimo būtų išvengta, Vyriausybės kanceliarija kartu su Debunk.org komanda praėjusių metų gruodį pradėjo rinkti vartotojų nurodytus žinučių sklaidos ribojimo ir autorių blokavimo pavyzdžius. Susitikime su „Facebook“ atstovais išsamiau pristatyti šie tendencingo pobūdžio atvejai.
2021 m. pabaigoje „Facebook“ pakeitus savo pavadinimą į „Meta“, technologijų rinka tiesiog pametė galvą dėl metavisatos. Virtualus pasaulis, kuriame galime pramogauti, susitikti su draugais ir net kaupti kapitalą, akimirksniu pradėtas vadinti ambicingiausia dešimtmečio technologija, o su ja susiję produktai sulaukdavo milžiniško žiniasklaidos dėmesio ir investicijų. Tačiau praėjus kiek daugiau nei metams nuo pirminio susidomėjimo, panašu, kad metavisatos burbulas pamažu bliūkšta.
„Per pirmuosius devynis praėjusių metų mėnesius „Meta“ patyrė rekordinį beveik 10 milijardų JAV dolerių siekiantį nuostolį ir buvo priversta atleisti 13 proc. savo darbuotojų. Nors net ir po tokio finansinio sukrėtimo kompanijos vadovo Marko Zuckerbergo ranka nesudrebėjo skirti naujo 19 milijardų JAV dolerių paketo metavisatos vystymui, nors investuotojai į tokį sprendimą žvelgia labai skeptiškai. Jų manymu, metavisata yra tik tolima utopija, o visi jos projektai kol kas primena šaudymą į taikinį užsimerkus“, – teigia „Telia“ išmaniųjų įrenginių ekspertas Simonas Tilindis.
Akis atmerkusi realybė
Pasak S. Tilindžio, metavisatos traukinys pastaruosius metus riedėjo varomas tokiais viliojančiais pažadais, kaip galimybė sėdint savo namuose ant fotelio nusikelti į pasimatymą Eliziejaus laukuose ar nuėjus į vietinį stadioną išbėgti į virtualią krepšinio aikštelę su skirtingose šalyse gyvenančiais draugais. Tad visiškai nenuostabu, kad masinami tokio milžiniško visuomenės susidomėjimo ant metavisatos kabliuko užkibo net ir tokie grandai, kaip BMW ir „Zara“, atitinkamai pradėję kurti skaitmeninius automobilių modelius bei drabužių linijas.
„Tikėjimas metavisata ir visas su ja susijęs optimizmas analitikams išgaravo pabandžius suskaičiuoti, kas realiai buvo nuveikta per tuos metus su trupučiu. Realybė tokia, kad iki šiol neturime 100 proc. gerai veikiančių virtualios realybės akinių, kuriais galėtume aktyviai naudotis ilgiau, nei pusvalandį ar valandą, o pademonstruotų žaidimų ir pramogų prototipų grafika menkai primena realaus pasaulio analogiją“, – vardina pašnekovas.
Vis dėlto teisybės dėlei reikia pasakyti, kad „Meta“ priklausančiai virtualios realybės akinių kūrėjai „Oculus“ per tuos metus pavyko išleisti neblogo apžvalgininkų įvertinimo sulaukusius ir daugeliui vartotojų pagaliau įperkamus „Quest 2“ akinius, o jiems sukurtas ir kritikų pasmerktas „Horizon Worlds“ žaidimas perkopė 300 tūkstančių vartotojų ribą. Nors šie produktai suteikia krislą vilties, kad minėtus iššūkius galiausiai pavyks įveikti, savo ribotumu jie tik dar kartą parodo, kaip vis dar toli esame nuo pažadėto paraleliai egzistuojančio virtualaus pasaulio.
Prisidėjo ir NFT
„Telia“ atstovo nuomone, prie metavisatos burbulo sprogimo prisidėjo ir įvairūs skaitmeninės nuosavybės projektai. Kadangi metavisatos vizionieriai labai anksti suprato, kad visavertė alternatyvi realybė negalės egzistuoti be privačios nuosavybės, rinkoje lyg po lietaus pradėjo dygti įmonės, siūlančios investuoti į nekilnojamąjį turtą metavisatoje bei įsigyti įvairių NFT (angl. Non-fungible tokens) žetonų.
Pastarasis sprendimas veikia kaip nepadirbamas nuosavybės sertifikatas, leidžiantis įrodyti, kad tam tikras skaitmeninėje erdvėje esantis daiktas priklauso konkrečiam asmeniui, bei suteikiantis teisę jį platinti, licencijuoti ar parduoti. Ši 2021 m. išpopuliarėjusi technologija netrukus buvo panaudota tiek skaitmeniniam menui, tiek fiziškai egzistuojančių objektų bei jų nuosavybės teisių perkėlimui į virtualų pasaulį.
„Viešojoje erdvėje sklando nemažai istorijų, kaip žmonės iš NFT susikrovė turtus. Pavyzdžiui, laiku į šį traukinį įšokusi interneto įžymybė Gary Vaynerchuk giriasi per 90 dienų pardavęs savo NFT paverstą vaikiškų paveikslėlių kolekciją ir iš to uždirbęs 90 milijonų JAV dolerių. Tačiau prieš porą mėnesių žlugusi kriptovaliutų, su kuriomis NFT yra tampriai susiję, prekybos įmonė „FTX“ NFT kainas pasiuntė į rekordines žemumas, o per pastaruosius metus regėjome nemažai sukčiavimo schemų, kurios investuotojams pažadėjusios didžiulę grąžą tiesiog pradangindavo investuotas lėšas“, – atskleidžia S. Tilindis.
Tik šaltas dušas?
„Telia“ išmaniųjų įrenginių ekspertas pastebi, kad nepaisant šiuo metu juodomis spalvomis dažomų metavisatos ateities perspektyvų, tai toli gražu nereiškia, jog jai yra padėtas taškas. Dabartinis pesimizmas greičiausiai yra tik analitikų bandymas pasiųsti žinią apie tvaresnį ir racionalia logika paremtą metavisatos projektų vystymą, neignoruojant jam lėšas nešančių šių dienų realijų.
„Meta“ akcijų kritimas yra signalas M. Zuckerbergui nepražiūrėti to, kas dedasi prieš pat jo akis. Jaunimas pamažu sukasi nuo „Facebook“ bei „Instagram“ ir keliasi į „TikTok“, kuris jiems įdomesnis, nei absoliuti dauguma metavisatos projektų. Nesant tinkamos techninės bazės, jie kol kas primena bandymą vežimą statyti priekyje arklio ir apie metavisatos realijas burti iš kavos tirščių. Girdint gandus apie intensyviai kuriamus „Apple“, „Samsung“ ir įvairių kitų žinomų žaidėjų virtualios realybės prietaisus, beveik nėra abejonių, kad metavisata vieną dieną taps realybe, paprasčiausiai į ją kol kas reikėtų žiūrėti būtent kaip į ateities, o ne dabarties rinką“, – apibendrina S. Tilindis.
Metavisatos sąvoka iki šiol nėra vienaprasmiškai apibrėžta, tačiau plačiausiai šis reiškinys yra suvokiamas kaip pats naujausias naudojimosi internetu etapas. Šios technologijos sprendimai pasiūlo vientisą ir įtraukiančią patirtį, kurioje ne tik naršome, bet ir gyvename ar dalyvaujame bendrai vykstančiose veiklose.
Nesiimant metavisatos idealizuoti, būtina suvokti, jog gyvename reikšmingiausių prekybos srities pokyčių laikotarpiu, savo svarba prilygstančiu pirmųjų internetinių parduotuvių sukūrimui.
Tikimasi, kad iki 2026-ųjų metų ketvirtadalis (25 proc.) interneto vartotojų bent vieną valandą per dieną praleis metavisatoje. Tad akivaizdu, jog metavisatos technologijos vystytojų kuriamos naujovės keičia virtualaus pasaulio veikimą, kuris neaplenkia ir e. komercijos rinkos.
Judame į pasaulį, kuriame internetas nėra atskira e. parduotuvių, reklaminių klipų ir soc. tinklų samplaika, bet vienas ir universalus virtualus pasaulis. Todėl platus metavisatos pritaikymas reformuos verslo įmonių komunikaciją su klientais, koreguos darbo procesus ir prisidės prie naujų produktų bei paslaugų kūrimo.
Pastarąjį dešimtmetį didžiausi e. komercijos žaidėjai bando atrasti naujas skaitmeninių technologijų galimybes, padėsiančias pasiekti naujus klientus ir išlaikyti ryšį su jau esamais.
Pasaulio banko skaičiavimais, skaitmeninė ekonomika dabar sukuria 15,5 proc. pasaulio BVP ir auga 2,5 karto sparčiau nei visų valstybių BVP kartu sudėjus. Konkrečių pavyzdžių galėtume ieškoti pradedant e. prekybos svetainių kūrimo naujovėmis ir baigiant reklamos bei analizės platformų diegimu.
Nors verslo aplinka išgyvena reikšmingus pokyčius, tačiau tai nereiškia, jog visos konvencinės parduotuvės išnyks. Juk ir pirmosios e. parduotuvės nepanaikino fizinių parduotuvių poreikio.
Kita vertus, naujas interneto evoliucijos etapas suteiks daugybę naujų galimybių bei dar aršesnę įmonių konkurenciją – dabar jau išskirtinai virtualioje erdvėje.
Dėl šių priežasčių, verslai yra priversti iš naujo apsibrėžti savo tikslus, pagrindines vertybes ir veikimo planą, antraip – teks darbuotis su jau pasenusiais įrankiais, kurių efektyvumas ateityje bus smarkiai abejotinas.
Jau greitai internete ne tik rinksimės, bet ir pasimatuosime
Metavisata padės sukurti kokybiškai naują virtualaus apsipirkimo patirtį: kuriamos e. prekybos platformos leis savo vartotojams pamatyti, apžiūrėti ir net paliesti internete perkamą produktą. Toks sprendimas bandys išspręsti egzistuojančius vartotojų rūpesčius.
Tam, kad išsirinktų tinkamą drabužių ar avalynės modelį realioje parduotuvėje šiandien, klientai turi susidurti su riboto asortimento problema, ilgu laukimo laiku, o norint tai atlikti apsiperkant internete – jie turi pirkti (o dažniausiai ir grąžinti) net kelias prekes, nes prekių dydžiai ne visada atitinka realybę.
Dėl šių priežasčių inovatyviausi mažmenininkai eksperimentuoja, kuriant naujus apsipirkimo sprendimus. Didžiausių investicijų sulaukia virtualių drabužių matavimosi kabinų technologija, kuri vystoma plėtojant AR filtrus ir 3D avatarų technologiją. Todėl klientai jau artimiausiu metu galės patogiai, užtikrintai, o svarbiausia – neišeinant iš namų, pasimatuoti drabužius ar avalynę, dar prieš užsisakant naujus produktus. Šios technologijos pritaikymas daugeliui e. parduotuvių, užsiimančių avalynės ir drabužių pardavimu, bus kertinis ateities uždavinys.
Milijoninės auditorijos ir unikalios reklamos galimybės
Neatmestina, jog artimiausioje ateityje metavisata atrodys visai kitaip nei ją įsivaizduojame dabar. Visgi šiandien jos plėtra ypač susijusi su populiariausiais kompiuteriniais žaidimais. Juose jau rengiami virtualūs muzikos koncertai, pritraukiantys būrį įžymybių, parduodami tūkstančius kainuojantys virtualūs drabužiai bei naujai perinterpretuojamas laisvalaikis su draugais ar artimaisiais.
Svarbu pabrėžti, kad kompiuteriniai žaidimai nėra tik trumpalaikis augančios Z kartos rūpestis: daugiau nei 350 mln. aktyvių „Fortnite“ ir 141 mln. aktyvių „Minecraft“ naudotojų per mėnesį sulaukia vis didesnio dėmesio iš rinkodaros specialistų, kurie įžvelgia naujas reklamos galimybes. Didžiausios pasaulio korporacijos bando novatoriškai pasiekti sparčiai augančią virtualių žaidimų auditoriją ir savo produktus reklamuoja kompiuteriniuose žaidimuose.
Geras to pavyzdys – tai „Air Jordan“ partnerystė su „Fortnite“, kurios metu žaidėjai galėjo varžytis turnyruose dėl prekės ženklo sportbačių, išbandyti savo įgūdžius virtualiose krepšinio aikštelėse ar apžiūrėti skaitmeninį „Air Jordan“ muziejų. Būtent toks ambicingas ir įtraukiantis požiūris į reklamą formuos metavisatos verslo aplinką.
Šis atvejis yra gera pamoka šiandien veikiantiems e. komercijos verslams. Jau artimiausiu metu turėsime tapti daug drąsesni ir pasiryžti eksperimentuoti su naujais metodais, išplečiančiais kūrybines galimybes, o prekių ženklų istorijų pasakojimas turės tapti daug dinamiškesnis ir sklandesnis, jei norime pasivyti greitai kintančią aplinką.
Be to, tai atskleidžia ir reikšmingą tendenciją – kartu su nuosekliu metavisatos galimybių pritaikymu turėtų iškilti ir naujos verslo sritys, pavyzdžiui, reklamos ar pardavimų agentūros, veikiančios išskirtinai metavisatoje.
Simonas Bielskis yra didžiausią paštomatų tinklą Lietuvoje valdančios įmonės „Omniva LT“ vadovas
Kas yra metavisata? Dar visai neseniai šį terminą galima buvo priskirti fantastinei literatūrai – pirmą kartą jis paminėtas dar 1992-ųjų knygoje „Lavina“ (angl. Snow Crash). Kita vertus, šiandien metavisata pagaliau įgauna realų pavidalą, kurį galima išbandyti.
Technologijų kompanija „Accenture“ Vilniuje pristatė savo metavisatos modelį, prie kurio prisijungę vartotojai gali apžiūrėti erdvų virtualų bendrovės biurą, pasigrožėti virtualia panorama pro langą, žaisti krepšinį ar kitus žaidimus ir net apsilankyti bare.
Bendrovės Lietuvoje pristatytas metavisatos modelis – tik pavyzdys, ką jau šiandien galima pasiekti technologijų dėka ir kaip paprasta transformuoti savo verslą. Pasak profesinių verslo paslaugų ir konsultacijų kompanijos „Accenture Baltics“ inovacijų projektų vadovo Marks Petrovs, šiandien įmonės neretai turi mokytis iš naujo adaptuotis prie technologijų.
„Skaitmeninių pokyčių banga – arčiau nei mums atrodo. Todėl kuo labiau įmonės orientuosis į ateitį, modernius sprendimus, tuo labiau jos bus pasirengusios technologiniams pokyčiams. „Accenture“ jau 22 metus sistemingai žvelgia į įvairių sektorių bendroves tam, kad nustatytų besivystančias technologijų tendencijas, turinčias didžiausias galimybes pakeisti pramonę. Remiantis naujausiomis tendencijomis, įmonės pereina į tokią ateitį, kuri labai skiriasi nuo tos, kurioje šios bendrovės susikūrė.
Šiandien nebepakanka įvaldyti ar įmonės veikloje išnaudoti vieno konkretaus sprendimo, nes technologijos, tarp kurių išplėstinė realybė, blokų grandinė ar skaitmeniniai dvyniai, susilieja ir keičia žmonių patirtis jau kaip sudėtinis sprendimas. Taip prasideda ir pirmieji žingsniai į multivisatą“, – teigia M. Petrovs.
Pasak inovacijų eksperto, verslo ir metavisatos ryšys yra tiesiogiai susijęs, todėl per artimiausią dešimtmetį iš esmės pasikeis didžioji dalis verslo aplinkos. Platus metavisatos pritaikymas pasaulyje pakeis tai, kaip įmonės bendrauja su klientais, koreguos darbo procesus ir inicijuos naujų produktų ir paslaugų kūrimą. Metavisata, priešingai nei šiuo metu paplitę technologiniai sprendimai, leis atsisakyti 2 dimensijų (2D) vaizdo ir užtikrins efektyvų perėjimą prie realybėje išgyvenamų patirčių (3D) atkūrimo virtualioje erdvėje.
Naujas kolega – robotas šuo
Naujasis metavisatos sprendimas – ne visos technologinės naujovės, kuriomis šiandien išsiskiria bendrovė. Naujausias „Accenture“ kolega, kaip išskiria M. Petrovs, yra modernus robotas šuo
„Kuriant, atrandant ar pritaikant naujausias technologijas savo klientams, pirma taisyklė yra jas išbandyti patiems. Todėl kiekvienas vizitas į mūsų ofisą daugeliui tampa lyg iš fantastinių knygų puslapių. Vienas naujausių technologinių džiaugsmų – šuo robotas, kuris geba atlikti įvairius triukus, vartytis žolėje ar savarankiškai užbėgti ir nubėgti laiptais. Toks šuo robotas taip pat yra daugelio šiais laikais ištobulintų technologijų sujungimas į vieną“, – apibendrina M. Petrovs.
Apsilankyti „Accenture“ stende ir paties išbandyti metavisatą ar pažaisti su šuniu robotu galima birželio 2-3 d. atvykus į konferenciją „Login“, kuri vyksta Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“.
