Login to your account

Username *
Password *

Interneto amžiuje vienas didžiausių iššūkių – virtualioje erdvėje atskirti tikrą informaciją nuo melagingos. Mūsų dienomis jaunuoliai, didžiąją dalį laiko leidžiantys internete, nejučia ir patys tampa melagienų skleidėjais, pavyzdžiui, dalinasi klaidinančiais, tačiau greitai plintančiais internetiniais memais, taip išplečiant dezinformacijos gavėjų ratą.

„Dezinformacijos problema šiuo metu yra itin opi, todėl „Samsung“ ėmėsi edukacinių priemonių kovoje prieš melagienų plitimą. Balandžio mėnesį Baltijos šalyse atlikome tyrimą, kurio metu aiškinomės, kaip jaunuoliai suvokia netikrą informaciją ir savo atsakomybę internete bei kokiu turiniu dalinasi patys. Raginame išlikti budriems, itin kritiškai vertinti bet kokią internete sutinkamą ar jūsų pačių skelbiamą informaciją bei vadovautis specialistų patarimais, taip užkertant kelią nevaldomam melagienų plitimui internetinėje erdvėje“, – sako Liga Bite, „Samsung Electronic Baltics“ komunikacijos vadovė.

Internetiniai memai – nauja melagienų forma

Technologijų bendrovė „Samsung“ išmaniųjų telefonų „Galaxy A53 5G“ pristatymo metu atliko tyrimą, po kurio paaiškėjo, kad beveik trečdalis (29,4 proc.) Lietuvos jaunuolių galimai yra platinę melagingas naujienas to nežinodami. Melagienų platinimas apima ne tik melagingų žinučių skleidimą, bet ir veido bruožų keitimo programėlėmis redaguojamas nuotraukas, kuriamus juokelius ar diskusijas jaunimo mėgstamose platformose. Išsiplėtus melagienų sąvokai yra ypač sunku suprasti ribą tarp tiesos ir melagienos, tad jaunimas dažnai tampa įrankiu dezinformacijai skleisti.

Internetiniai memai jau tapo jaunuolių bendravimo standartu, tad melagienų skleidėjai šia komunikacijos forma taip pat aktyviai naudojasi norėdami platinti dezinformaciją. Tyrimo metu paaiškėjo, kad trečdalis (32 proc.) Lietuvos jaunuolių galimai pateisintų melagienos skleidėją, jei jis dezinformacija dalintųsi norėdamas pajuokauti.

„Noras pasišaipyti, pasijuokti ir juokelį parodyti kitiems gali stipriai prisidėti prie netikrų naujienų sklaidos ir pasiekiamumo. Reikia atminti, kad viena iš melagienų skleidėjų taktikų ir yra paveikti tuos žmones, kurie norėdami pasijuokti, padeda užtikrinti netikros naujienos sklaidą ir tuo pačiu prisideda prie naujienų portalo diskreditavimo“, – teigia Mažvydas Kunevičius, nepriklausomas dezinformacijos ekspertas.

Pranešti negalima ignoruoti – kur dėti kablelį?

Apklausos duomenimis, 47 proc. Lietuvos jaunuolių internete sutiktą melagingą informaciją ignoruoja, 27 proc. įspėja informacija pasidalinusį asmenį, o 49 proc. apie pastebėtas melagienas praneša interneto svetainės administratoriui.

Kunevičius teigia, kad bet kokią internete sutiktą informaciją reikia nuodugniai įvertinti: „Būtina tikrinti faktus, atkreipti dėmesį į kanalus, kurie juos skleidžia, įvertinti profilius, kurie dalinasi įtartina naujiena ir patikrinti bent keliuose naujienų kanaluose, ar galimai melaginga naujiena yra patalpinta ir kitur – tai gali padėti suprasti, ar informacija yra patikima, ar melaginga“.

Geriausias sprendimas – būti kritiškiems ir informacija nesidalinti

Melagienos internete sklinda žaibišku greičiu – jų įtikinantis turinys ir gerai apgalvota platinimo schema veikia taip, kad melagienos išplistų itin plačiai. Vis dėlto specialistas primena, kad prie dezinformacijos sklaidos labiausiai prisidedame mes patys – neapdairus dalinimasis melagienomis jas paskleidžia artimam pažįstamų ratui ir taip dezinformacija kitiems tampa dar įtaigesnė.

„Vienas svarbiausių žingsnių siekiant užkardyti melagienų plitimą – nesidalinti nepatikrinta informacija. Jei pastebėjote melagingas naujienas socialiniuose tinkluose, būtina apie tai pranešti svetainės administratoriui paspaudžiant „Report“ mygtuką – tokia pati taisyklė galioja ir netikroms paskyroms.

Jei naujiena yra kurstanti neapykantą, žeidžianti ar skleidžianti kitą žalingą informaciją, būtina tai perduoti policijai, o jei netikra naujiena pastebima žiniasklaidoje, perspėti tos žiniasklaidos priemonės atstovus ir jokiu būdu nesidalinti“, – pataria M. Kunevičius.

Pranešti apie melagienas galima kelių mygtukų paspaudimu

Apklausos duomenimis, 35 proc. jaunuolių Lietuvoje nežino, kaip socialiniuose tinkluose informuoti svetainės administratorių. Pateikiame pagrindinius žingsnius, kurie padės pranešti apie melagienas populiariausiuose internetiniuose puslapiuose:

„Facebook“ įrašas

  1. Spustelėkite įtartino pranešimo viršutiniame dešiniajame kampe esančią trijų taškų piktogramą.

  2. Išplėstiniame meniu spustelėkite mygtuką „Pranešti apie įrašą“

  3. Pasirinkite, kuris apibūdinimas yra tinkamiausias su pranešimu susijusiai problemai, ir spustelėkite „Toliau“.

  4. Tuomet, priklausomai nuo pateiktų parinkčių, galėsite pranešti apie melagingą įrašą „Facebook“.

„Instagram“ įrašas

Nors „Instagram“ nėra galimybės pranešti apie netikras naujienas, vis tiek galite pranešti apie jas kaip apie šlamštą – įtartino įrašo viršutiniame dešiniajame kampe spustelėkite tris taškų piktogramą, tuomet – mygtuką „Pranešti“ ir pasirinkite parinktį, geriausiai apibūdinančią su įrašu susijusią problemą.

Internetui tapus neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi, didžiąją dalį naujienų sužinome iš socialinių tinklų. Tačiau sparčiai plintat melagingų naujienų (angl. fake news) ir dezinformacijos srautams, verta savęs paklausti, ar gebame kritiškai vertinti informaciją, kuria dalijasi net ir, rodos, patikimi asmenys?

Leidžiantiems daug laiko internete – rizika pakliūti į melagienų pinkles

Net 93 proc. jaunuolių socialiniuose tinkluose yra susidūrę su netikromis naujienomis, tačiau daugiau nei pusė jų nedaro jokių veiksmų, kad tokia informacija ar jos skleidėjas sulauktų atitinkamų pasėkmių – tokie skaičiai paaiškėjo technologijų bendrovei „Samsung“ atlikus tyrimą, skirtą „Galaxy A“ išmaniųjų telefonų serijos pristatymui, kurio metu buvo apklausti 15-25 metų jaunuoliai.

„Visi žmonės, leidžiantys didelę laiko dalį internete, susiduria su rizika būti paveikti netikrų naujienų, dezinformacijos, įvairių socialinių, grožio, stiliaus ar išsilavinimo klišių, kurios formuoja mūsų pasaulėžiūrą, požiūrį į save, kitus ir, žinoma, gali turėti skausmingų padarinių psichinei sveikatai, – teigia Mažvydas Kunevičius, nepriklausomas dezinformacijos ekspertas, – Yra tiek jaunų, tiek ir vyresnių žmonių, kurie geba kritiškai vertinti informaciją, tačiau yra ir tokių, kurie lengvai paveikiami dezinformacijos. Jaunimas yra paveikiamas labiau, nes praleidžia daugiau laiko internete, tačiau ir vyresnė karta gali būti lygiai taip pat paveikiama, nes nespėja kartu su technologine ir informacine pažanga. Tokio poveikio pavyzdys – dažnos senolių apgavystės, kurias inicijuoja telefoniniai sukčiai.“

Melagingą informaciją platiname patys to nežinodami

Apklausos duomenimis, 46 proc. jaunuolių mano gebantys atskirti melagingą informaciją nuo tikros, tačiau beveik pusė apklaustųjų mano, kad galimai yra patys platinę netikrą informaciją to nežinodami. Tokių neapdairių veiksmų pasekmės gali būti itin rimtos – taip ne tik paveikiama kitų žmonių mąstysena, bet ir galima susilaukti institucijų dėmesio.

„Atsakomybė už melagienų platinimą yra labai didelė, tačiau ji nėra apibrėžta. Žmonės dar nesupranta tokios informacijos įtakos. Vargu, ar dauguma, naudojančių socialines medijas ar bendravimo platformas, galėtų pasakyti, kaip veikia šių medijų algoritmai, kodėl jie gauna ir mato būtent tokią informaciją savo naujienų sraute. Mano nuomone, asmenys, platinantys melagienas, dažnai neįvertina atsakomybės už tokį elgesį arba mano, kad jos neneša, tačiau vienas pasidalinimas netikra naujiena gali padaryti didelę įtaką kitų žmonių sprendimams“, – tikina specialistas.

Nuotraukose koreguojami veido bruožai – taip pat melagiena

Tobulėjant technologijoms, nuotraukų redagavimas tapo lengvai prieinamas kiekvienam telefono naudotojui. Pastaruoju metu sparčiai išpopuliarėjo veido bruožų keitimo programėlės ar įvairūs filtrai, kurie jūsų asmenukes gali padaryti patrauklesnėmis. Deja, veido bruožų gražinimas programėlių pagalba stipriai iškreipė grožio standartus, o daugiau nei trečdalis apklausos dalyvių tokius veiksmus priskiria netikros informacijos platinimui.

Dažnai veido bruožų keitimo programėlės naudojamos norint paslėpti išvaizdos trūkumus ar norint pagerinti nuotraukų kokybę. Suprasdama vartotojų poreikį nepriekaištingomis nuotraukos džiaugtis kaskart, technologijų bendrovė „Samsung“ kovo mėnesį pristatė „Galaxy A53 5G“ ir „Galaxy A33 5G“ išmaniuosius telefonus, juose patobulinusi portreto režimą, kuris, pasitelkdamas dvi kameras ir dirbtinį intelektą, geba tiksliau įamžinti vaizdo gylį ir objekto kontūrus. Šiuose išmaniuosiuose telefonuose įdiegta optinė vaizdo stabilizavimo sistema (OIS) ir VDIS technologija kiekvieną kartą padės užfiksuoti ryškias ir neišsiliejusias nuotraukas.

Melagienos iš žinomų žmonių lūpų – dažnos ir labai įtaigios

Net 58 proc. respondentų yra susidūrę su atvejais, kai melagingą informaciją platina žinomi asmenys ir nuomonės formuotojai. Tokie žmonės turi itin didelį sekėjų ratą, tad paskleista melaginga žinutė gali turėti didelę įtaką.

„Nuomonės formuotojai ir žinomi žmonės turi didelę įtaką informacijos sklaidai ir savo auditorijai, ypač, jei ji yra kritiškai nemąstanti ir jautri. Tačiau nuomonės formuotojai yra tik dar vienas kanalas skleisti dezinformacijai – jei ta informacija radikaliai skirsis nuo iki tol žinomo žmogaus skleistos informacijos, gali būti, kad tai sukels daug klausimų jo auditorijai ir melagienos nebus tokios paveikios. Todėl tai dar vienas paskatinimas labai kritiškai vertinti bet kokią internete sutinkamą informaciją“, –  teigia M. Kunevičius.

Informacijos tikrinimas – būdas išvengti melagienų poveikio

Tam, kad nepakliūtumėte į melagienų pinkles, rekomenduojama bet kokią internete sutiktą informaciją patikrinti. Štai keli būdai, kaip galite tą padaryti:

  1. Patikrinkite įrašo ar naujienos autorių. Įvertinkite, ar autorius yra patikimas, pavyzdžiui, patikrinkite jo paskyras skirtinguose socialiniuose tinkluose, ar juose esanti informacija apie asmenį yra vienoda. Apsvarstykite, kokiu tikslu šis autorius viešina įrašą.
  2. Patikrinkite kitus šaltinius. Ar šią žinutę viešina ir kitos patikimos naujienų ar žiniasklaidos priemonės? Ar įraše nurodomi patikimi šaltiniai? Patikimos naujienų agentūros turi redakcines gaires ir faktų tikrinimo šaltinius, todėl jei jose nerandate informacijos apie galimai melagingą įvykį, tai vienas iš ženklų, kad susidūrėte su dezinformacija.
  3. Įvertinkite komentarus po įrašu ar straipsniu. Dažnai nuorodos ar komentarai, paskelbti po įrašu, gali būti automatiškai sukurti robotų arba žmonių, pasamdytų platinti klaidinančią ir melagingą informaciją. Todėl atidžiai įvertinkite komentarus ir asmenų, kurie skelbia komentarus po žinute, paskyras.
„Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: padės spręsti numerių trūkumo klausimą

Ekspertas besinaudojantiems nemokamu „Wi-Fi“ pataria vengti vieno

Mobilų telefoną naudojo net kelis dešimtmečius: kaip padidinti įrenginio ilgaamžiškumą?

Ekspertė apie dirbtinį intelektą ir darbuotojų produktyvumą: „Svarbu suprasti, jog nėra vieno stebuklingo įrankio, kuris išspręstų visas problemas“

Išlaisvinkite žaidimų galią su epiniu AOC 44,5 colių OLED monitoriumi

Iš savo patirčių nesimoko: tyrimas atskleidžia, kad tėvai apie grėsmes vaikams internete žino, bet abejingumas auga

Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus

Artėja technologijų cunamis: atskleistos keturios technologijų tendencijos, kurios pakeis pasaulį

„Samsung“ pristatė naujus populiariosios „Galaxy A“ serijos telefonus: ryškesnė naktinė fotografija ir flagmanų lygio duomenų sauga

Išrinktos geriausios Lietuvos „fintech“ įmonės, pristatytas ir šalies „fintech“ žemėlapis

Ar solidarumo mokestį mokės ir kriptoturto rinkos dalyviai?

Siekiama visiškai uždrausti „TikTok“ programėlę: kaip tai palies Lietuvos naudotojus?

„Samsung“ skelbia apie atnaujinimą, dėl kurio „Galaxy AI“ funkcijos pasieks ir ankstesnių įrenginių savininkus

„Sony” išleidžia didelės talpos bei spartos atminties korteles CEB-G480T/CEB-G240T

Tylioji epidemija: nerimą keliantys fizinio pasyvumo rodikliai užplūdo Europą

Išgirskite pirmieji: dirbtinis intelektas pirmą kartą uždainavo lietuviškai