Cpu.lt naujienas galima perpublikuoti tik gavus raštišką administracijos sutikimą. Nebijokit, paprašykit, mes draugiški :) Jei vis dėl to nuspręsite "biški pavogti", būsim priversti imtis teisinių priemonių.
+(370) 684-97070
info(eta)cpu.lt
Balandis 26, 2024
Šalia realaus karo Ukrainoje šiuo metu vyksta ir išskirtinės apimties informacinis karas, kurio stebėtojais esame kiekvienas iš mūsų. Ekspertai vienbalsiai sutinka, kad dabar daug svarbiau nei bet kada tikrinti gaunamą informaciją bei suvokti, kad pakeisti Rusijos gyventojų nuomonę bus nelengva.
Finansų technologijų ir tvarių inovacijų centro „Rockit” organizuotos diskusijos apie patikimas ir netikras naujienas dalyviai atkreipia dėmesį, kad šiomis dienomis daugelis gyventojų vartoja daugiau informacijos nei įprastai. Didžiulis informacijos srautas gali ne tik apsunkinti tikros informacijos atranką, bet ir didinti nerimą.
Informacinio karo ekspertas Mantas Martišius, kibernetinio saugumo ekspertas Marius Pareščius ir „NRD Cyber Security“ vadovas Vilius Benetis išskiria kelis dalykus, kurie itin svarbūs šiandienio informacinio karo kontekste.
Svarbiausia – informacijos šaltinių patikimumas
Diskusijoje dalyvavę ekspertai sutinka, kad šiuo metu dažnas iš mūsų, stebėdamas karo įvykius Ukrainoje, vartoja informaciją ne tik iš tradicinių šaltinių. Tarp jų yra ne vien žiniasklaida, bet ir socialiniai tinklai ar turimi kontaktai Ukrainoje bei Rusijoje. Pasak M. Martišiaus, norėdami būti ramesni dėl informacijos patikimumo, vartotojai galėtų apsiriboti tik žiniasklaidos pranešimais – čia dirbantys redaktoriai ir žurnalistai tikrina faktus prieš juos publikuodami.
Prie kibernetinių atakų prieš Rusiją prisidedantis saugumo specialistas M. Pareščius pasakoja, kad jis pats, vertindamas pamatytos informacijos tikrumą, naudojasi asmeniniais kontaktais, nes turi ryšių tiek Ukrainos kariuomenėje, tiek kitose šalyse ar organizacijose. Visi diskusijos dalyviai sutinka, kad paprastas vartotojas tokių galimybių neturi, todėl privalo itin atidžiai vertinti informacijos šaltinius.
„Pirmas dalykas, kai karo metu ateina kažkokia žinutė, yra paklausti savęs, ar tai tiesa, ar tai tikrai galėjo įvykti. Antras – išnagrinėti, kas yra pranešimo šaltinis“, – pataria informacinio karo ekspertas M. Martišius.
Tuo metu M. Pareščius primena, kad skleisdama dezinformaciją Rusija dalijasi ir tikromis, ir netikromis naujienomis. Dėl to atsirinkti patikimus kanalus socialiniuose tinkluose ir įvairiose ten esančiose grupės yra itin sudėtinga.
„Klaidos su informacijos skleidimu, nežinant, ar tai tikra, gali pasikartoti dažnai. Kaip pavyzdį pateiksiu vieną rusų valdomą „Telegram“ kanalą, kuriame publikuojamos ne vien tik netikros žinutės. Pusė jų – tikros ir likusi dalis – melagingos. Paprastam vartotojui itin sunku atskirti, kas yra kas“, – teigia jis.
Informaciniame kare nėra vieno dalyvio
Kalbant apie informacinį karą, dažniausiai linksniuojama Rusija. Vis dėl to ekspertai sutinka, kad šiandieniniame kontekste yra trys didžiulės auditorijos: Rusijos, Ukrainos ir likusio pasaulio.
„Tiek kiekvienoje atskiroje grupėje, tiek kartu visose yra siekiama moralinio pranašumo. Jei Rusijai pavyktų ne savo, o globalioje viešojoje erdvėje paskleisti netikrą informaciją, kad Ukrainos kariuomenė pralošinėja, kad ukrainiečiai nenori priešintis, ir tas vaizdas pradėtų plisti – dalis ukrainiečių gali nustoti kovoti. Kol kas Rusijai informacinėje erdvėje to padaryti nesiseka“, – sako M. Martišius.
Anot „NRD Cyber Security“ vadovo V. Benečio, svarbu, kad atsparūs būtume ne tik kiekvienas atskirai, bet ir įvairios organizacijos ir verslas. Tuo metu M. Pareščius neabejoja, kad dabar vertingas kiekvieno Lietuvos gyventojo indėlis: „Matome, kad Rusija viską išjunginėja ir blokuoja, uždaro televizinius kanalus ir stengiasi nepraleisti informacijos, kad vyksta ne speciali operacija, o tikras karas.
Kai žmonės nebeturi informacijos, patys įsivaizduoja, jog jiems gal ir nereikia kažko žinoti, kad Putinas teisus, viską teisingai daro. Mes stengiamės tą informaciją perduoti paprastiems Rusijos gyventojams“.
„Galima laimėti informacinį karą, galima laimėti kibernetinį karą, bet svarbiausia – laimėti tikrąjį karą“, – priduria M. Martišius.
Pakeisti Rusijos gyventojų nuomonę bus labai sudėtinga
V. Benečio teigimu, karas Ukrainoje daug ką pakeitė ir suvienijo, bet pakeisti Rusijos gyventojų požiūrį nebus lengva. „Bet kokiam žmogui pakeisti savo nuomonę, jeigu jis tiki propaganda, yra sunku. Žinom, kad žmogui pereiti per savo pamatinių sampratų pakeitimą yra didelis stresas. Ir tikėtis, kad parašysiu žinutę, ypač piktą, ir nuo to viskas pasikeis, gana naivu. Iš kitos pusės – tuos naratyvus reikia pasakoti“, – įsitikinęs jis.
M. Martišius mano, kad sudėtinga tikėtis greitų pokyčių, nes nežinome, kur yra silpnosios Rusijos vietos, tačiau dalijimasis ir tikrų faktų skleidimas gali padėti apčiuopti tas vietas, kurios paskatins bent dalį Rusijos gyventojų pagalvoti.
„Rusijos viešoji erdvė ilgą laiką buvo valdoma Kremliaus. Aštuoni iš dešimties žmonių ten tikėjo tik Kremliaus informacija. Mūsų parašymai ir informacijos paskleidimai yra be galo svarbūs, bet tikėtis, kad dėl to viskas apsivers negalima. Tačiau Rusijos nervingumas po ekonominių sankcijų ir artėjimas Šiaurės Korėjos link rodo, kad jie labai išsigando“, – pabrėžia M. Martišius.
Jo įsitikinimu, informaciniame kare visoms pusėms sudėtingiausia matyti situaciją tokią, kokia ji yra, o ne taip, kaip norime, kad būtų. „Kada sukonfliktuoja protas ir širdis, visą laiką laimi širdis ir taip informacijos atrankoje atsiranda selektyvumas“, – prideda ekspertas.
Vykstant ginkluotam karui Ukrainoje, kartu vyksta ir kitoks karas – informacinis. Viena šalis skleidžia melą ir propagandą, tuo tarpu kita – stengiasi tai atremti, pateikti kitą įvykių pusę. „Baltic Amadeus“ Informacijos saugumo architektas Tomas Stamulis dalinasi įžvalgomis, kaip elgtis informacinio karo metu.
Šiuo metu viešojoje erdvėje vykstantis reiškinys yra informacinis karas, kurio tikslas įtikinti žmones viena tiesa, užkirsti kelią tikrovei, iškreipti įvykius ir faktus skleidžiant propagandą. Kaip teigia T. Stamulis, didžiausia tokio karo problema yra ta, kad žmonės įtiki tuo, ką girdi ir mato ir patys toliau skleidžia melagienas.
Kas yra informacinis karas ir kaip jis vyksta?
„Informacinis karas nėra tik pavieniai suklastotos informacijos vienetai, nes informacijos sklaidos srautas ir priemonių kiekis yra gerokai didesnis. Pavyzdžiui, melagiena gali būti paskelbta nepatikimame puslapyje, socialinių tinklų paskyroje ar tinklaraštyje ir platinama pasidalinant, siunčiant nuorodas. Informacinio karo kontekste ta pati informacija skelbiama per visus informacijos kanalus. Melagieną galima pažinti pagal šaltinį, tačiau informacinio karo žinutės skelbia oficialūs šaltiniai, todėl reikia daugiau pastangų norint atpažinti kas tiesa, kas ne“, – aiškina T. Stamulis.
Prasidėjus informaciniam karui, dažniausiai įtraukiamos visos žiniasklaidos priemonės, socialiniai tinklai ir kiti šaltiniai. Puolimo metu yra skelbiama įvairi informacija, ja aktyviai dalinamasi, taip skleidžiamas melas. O gynybos metu – stengiamasi blokuoti melagieną skleidžiančius šaltinius, pateikti kitą įvykių versiją ir visais būdais sumažinti propagandos kiekį.
Kaip teigia ekspertas, propaganda labiausiai skleidžiama tose šalyse, kur ribojama žodžio laisvė, nes jai prasiskverbti kur kas lengviau. „Pavyzdžiui, žiūrėdami žinias, tikime tuo, ką matome, nes tai šaltinis, kuris turi skelbti naujausią ir faktinę informaciją. Tačiau jeigu tas žiniasklaidos priemones kontroliuoja valstybė, faktai dažnai gali būti iškreipiami siekiant paveikti žmones ir rodyti tik tai, kas naudinga valdžios institucijoms.“
Kaip elgtis vykstant informaciniam karui?
Šiais laikais, kai internetas ir televizija yra pasiekiama visiems žmonėms, tokio pobūdžio kare dalyvauja visi. Žinoma, dalis būna stebėtojais, tuo tarpu kiti – aršiai ir aktyviai įsitraukia į informacinį karą. Bet, kaip ir visur, nėra vieno pusės, todėl dalis palaiko dezinformacinę pusę, ja tiki ir skleidžia savais kanalais, tuo tarpu kiti – stengiasi tą informaciją paneigti, blokuoja ją, neigia suklastotus faktus ir visais įmanomais būdais stengiasi pateikti teisingą informaciją. Todėl labai svarbu neįsitraukti į informacinį karą nežinant tikrų faktų, dalintis neaiškiais ir nepatikimais šaltiniais, kurių sklaida gali paveikti žmones.
Kaip teigia T. Stamulis, vykstant informaciniam karui svarbiausia yra tikrinti, tikrinti ir dar kartą tikrinti informacijos šaltinį. „Negalima pasikliauti vienu šaltiniu, ypač, jeigu tas šaltinis neaiškus, nepatikrintas, abejotinos reputacijos. Tik tikrindami informaciją ir vertindami ją objektyviai, išvengsite melagienų skleidimo“.
T. Stamulis dalinasi esminėmis priemonėmis, kurių turi imtis kiekvienas žmogus, kad netaptų informacinio karo auka:
Atkreipti dėmesį į šaltinį ir remtis daugiau nei vienu.
Įsitikinti turinio autorių patikimumu.
Stengtis nepasiduoti kitų provokacijoms ar kalboms, žvelgti objektyviai.
Esant galimybei, išnagrinėti ne vienos šalies tinklapį, o paskaityti kitų šalių leidinius ta pačia tematika.
Kritiškai vertinti pateiktą informaciją, nepriklausomai nuo informacijos šaltinio.
Dalintis informacija ir ją viešinti tik įsitikinus, kad ji teisinga.
Jei pastebima, kad skelbiama dezinformacija, privaloma informuoti atsakingas valstybės tarnybas. Jei dezinformacija skelbiama interneto svetainėse, socialiniuose tinkluose – reikia kreiptis į svetainės tarnybą ar savininką apie teikiamą kenkėjišką turinį ir informuoti apie paskyras, vykdančias dezinformacijos veiklą.
