Finansų technologijų ir tvarių inovacijų centro „Rockit” organizuotos diskusijos apie patikimas ir netikras naujienas dalyviai atkreipia dėmesį, kad šiomis dienomis daugelis gyventojų vartoja daugiau informacijos nei įprastai. Didžiulis informacijos srautas gali ne tik apsunkinti tikros informacijos atranką, bet ir didinti nerimą.

Informacinio karo ekspertas Mantas Martišius, kibernetinio saugumo ekspertas Marius Pareščius ir „NRD Cyber Security“ vadovas Vilius Benetis išskiria kelis dalykus, kurie itin svarbūs šiandienio informacinio karo kontekste.

Svarbiausia – informacijos šaltinių patikimumas 

Diskusijoje dalyvavę ekspertai sutinka, kad šiuo metu dažnas iš mūsų, stebėdamas karo įvykius Ukrainoje, vartoja informaciją ne tik iš tradicinių šaltinių. Tarp jų yra ne vien žiniasklaida, bet ir socialiniai tinklai ar turimi kontaktai Ukrainoje bei Rusijoje. Pasak M. Martišiaus, norėdami būti ramesni dėl informacijos patikimumo, vartotojai galėtų apsiriboti tik žiniasklaidos pranešimais – čia dirbantys redaktoriai ir žurnalistai tikrina faktus prieš juos publikuodami.

Prie kibernetinių atakų prieš Rusiją prisidedantis saugumo specialistas M. Pareščius pasakoja, kad jis pats, vertindamas pamatytos informacijos tikrumą, naudojasi asmeniniais kontaktais, nes turi ryšių tiek Ukrainos kariuomenėje, tiek kitose šalyse ar organizacijose. Visi diskusijos dalyviai sutinka, kad paprastas vartotojas tokių galimybių neturi, todėl privalo itin atidžiai vertinti informacijos šaltinius.

„Pirmas dalykas, kai karo metu ateina kažkokia žinutė, yra paklausti savęs, ar tai tiesa, ar tai tikrai galėjo įvykti. Antras – išnagrinėti, kas yra pranešimo šaltinis“, – pataria informacinio karo ekspertas M. Martišius.

Tuo metu M. Pareščius primena, kad skleisdama dezinformaciją Rusija dalijasi ir tikromis, ir netikromis naujienomis. Dėl to atsirinkti patikimus kanalus socialiniuose tinkluose ir įvairiose ten esančiose grupės yra itin sudėtinga.

„Klaidos su informacijos skleidimu, nežinant, ar tai tikra, gali pasikartoti dažnai. Kaip pavyzdį pateiksiu vieną rusų valdomą „Telegram“ kanalą, kuriame publikuojamos ne vien tik netikros žinutės. Pusė jų – tikros ir likusi dalis – melagingos. Paprastam vartotojui itin sunku atskirti, kas yra kas“, – teigia jis.

Informaciniame kare nėra vieno dalyvio

Kalbant apie informacinį karą, dažniausiai linksniuojama Rusija. Vis dėl to ekspertai sutinka, kad šiandieniniame kontekste yra trys didžiulės auditorijos: Rusijos, Ukrainos ir likusio pasaulio.

„Tiek kiekvienoje atskiroje grupėje, tiek kartu visose yra siekiama moralinio pranašumo. Jei Rusijai pavyktų ne savo, o globalioje viešojoje erdvėje paskleisti netikrą informaciją, kad Ukrainos kariuomenė pralošinėja, kad ukrainiečiai nenori priešintis, ir tas vaizdas pradėtų plisti – dalis ukrainiečių gali nustoti kovoti. Kol kas Rusijai informacinėje erdvėje to padaryti nesiseka“, – sako M. Martišius. 

Anot „NRD Cyber Security“ vadovo V. Benečio, svarbu, kad atsparūs būtume ne tik kiekvienas atskirai, bet ir įvairios organizacijos ir verslas. Tuo metu M. Pareščius neabejoja, kad dabar vertingas kiekvieno Lietuvos gyventojo indėlis: „Matome, kad Rusija viską išjunginėja ir blokuoja, uždaro televizinius kanalus ir stengiasi nepraleisti informacijos, kad vyksta ne speciali operacija, o tikras karas.

Kai žmonės nebeturi informacijos, patys įsivaizduoja, jog jiems gal ir nereikia kažko žinoti, kad Putinas teisus, viską teisingai daro. Mes stengiamės tą informaciją perduoti paprastiems Rusijos gyventojams“. 

„Galima laimėti informacinį karą, galima laimėti kibernetinį karą, bet svarbiausia – laimėti tikrąjį karą“, – priduria M. Martišius.

Pakeisti Rusijos gyventojų nuomonę bus labai sudėtinga

V. Benečio teigimu, karas Ukrainoje daug ką pakeitė ir suvienijo, bet pakeisti Rusijos gyventojų požiūrį nebus lengva. „Bet kokiam žmogui pakeisti savo nuomonę, jeigu jis tiki propaganda, yra sunku. Žinom, kad žmogui pereiti per savo pamatinių sampratų pakeitimą yra didelis stresas. Ir tikėtis, kad parašysiu žinutę, ypač piktą, ir nuo to viskas pasikeis, gana naivu. Iš kitos pusės – tuos naratyvus reikia pasakoti“, – įsitikinęs jis.

M. Martišius mano, kad sudėtinga tikėtis greitų pokyčių, nes nežinome, kur yra silpnosios Rusijos vietos, tačiau dalijimasis ir tikrų faktų skleidimas gali padėti apčiuopti tas vietas, kurios paskatins bent dalį Rusijos gyventojų pagalvoti.

„Rusijos viešoji erdvė ilgą laiką buvo valdoma Kremliaus. Aštuoni iš dešimties žmonių ten tikėjo tik Kremliaus informacija. Mūsų parašymai ir informacijos paskleidimai yra be galo svarbūs, bet tikėtis, kad dėl to viskas apsivers negalima. Tačiau Rusijos nervingumas po ekonominių sankcijų ir artėjimas Šiaurės Korėjos link rodo, kad jie labai išsigando“, – pabrėžia M. Martišius. 

Jo įsitikinimu, informaciniame kare visoms pusėms sudėtingiausia matyti situaciją tokią, kokia ji yra, o ne taip, kaip norime, kad būtų. „Kada sukonfliktuoja protas ir širdis, visą laiką laimi širdis ir taip informacijos atrankoje atsiranda selektyvumas“, – prideda ekspertas.