Mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ didieji duomenys rodo, kad per paskutinę savaitę – nuo birželio 27 iki liepos 2-osios – išaugo lietuvių keliaujančių į Lenkiją srautai. Kaip teigia „Tele2” duomenų mokslininkas Gediminas Jankauskas, tokiam keliautojų skaičiaus augimui įtakos, greičiausiai, turėjo ir praėjusią savaitę Lenkijoje vykę net dviejų pasaulinio garso žvaigždžių – Beyonce ir Harry Styles koncertai. 

Keliautų srautai labiausiai išaugo Beyonce koncertų dienomis

„Lyginant su savaite prieš tai, Beyonce ir Harry Styles koncertų dienomis, birželio 27-28, liepos 2 dieną bei bendrai šį savaitgalį stebime turistų iš Lietuvos keliaujančių į kaimyninę Lenkiją augimą. Labiausiai keliautojų iš Lietuvos skaičius išaugo birželio 28 dieną“, – sako „DATA ATLAS“ produkto vadovas, duomenų mokslininkas G. Jankauskas.

Anot jo, birželio 28-ąją – antrojo Varšuvoje vykusio Beyonce koncerto dieną keliautojų į Lenkiją skaičius išaugo 33 proc. Keliais procentais mažesnis keliautojų augimas užfiksuotas pirmojo dainininkės koncerto dieną. Birželio 27-ąją į Lenkiją keliaujančių lietuvių srautas augo 29 proc.

Kiek mažesnis keliautojų skaičiaus didėjimas buvo fiksuotas Harry Styles koncerto dieną ir prieš ją. Savaitgalį, nuo penktadienio fiksuotas 10 proc. turistų iš Lietuvos srauto didėjimas. Tuo tarpu sekmadienį, liepos 2-ąją, Harry Styles koncerto dieną į Lenkiją vyko 5 proc. didesnis lietuvių skaičius nei įprasta. 

Birželį Lenkija susilaukė 55 proc. daugiau turistų iš Lietuvos 

G. Jankauskas sako, kad didesnį keliautojų iš Lietuvos srautai į Lenkiją fiksuoti ne tik minėtomis dienomis, bet ir visą birželio mėnesį. Anot jo, birželį, lyginant su gegužės mėnesiu, keliautojų iš Lietuvos skaičius į Lenkiją išaugo 55 proc. 

Birželį lietuviai aktyviau keliavo ir į kitas šalis. Pavyzdžiui, lyginant priešpaskutinę birželio savaitę su identiška gegužės savaite – į įvairiausias šalis keliaujančių turistų iš Lietuvos srautas padidėjo apie 30 proc.

„Didelis keliautojų iš Lietuvos srautas, kaip ir įprasta, fiksuojamas ir kaimyninėje Latvijoje. Visgi, birželio mėnesį labiausiai norėčiau išskirti Balkanus: išaugę turistų srautai fiksuoti Slovėnijoje, Bulgarijoje, Kroatijoje bei Juodkalnijoje. Pastarojoje lyginant su balandžiu turistų iš Lietuvos skaičius išaugo nuo kelių dešimčių iki kelių tūkstančių per savaitę“, – teigia G. Jankauskas. 

„Tele2“ turi didžiausią šalyje elektroninių ryšių rinkos dalį (45,9 proc.), tai leidžia tiksliai pastebėti gyventojų srautų tendencijas. Duomenys analizuojami ir pateikiami laikantis aukščiausių duomenų saugumo standartų: naudojami tik nuasmeninti, apibendrinti, ir tik dideli klientų bazės segmentai, todėl neįmanoma identifikuoti konkretaus kliento.

Mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ didieji duomenys rodo, kad lyginant su gegužės mėnesiu, birželį lietuvių kelionės į užsienio šalis išaugo apie 30 proc. Anot didžiųjų duomenų mokslininko Gedimino Jankausko, daugiausiai turistų iš Lietuvos, kaip ir yra įprasta, vyko aplankyti kaimyninių šalių, tačiau skaičiuojant procentiškai – itin didelis keliautojų iš Lietuvos srauto augimas birželio mėnesį fiksuojamas Balkanų perlu tituluojamoje Juodkalnijoje.

Kelionių į Lenkiją skaičius augo daugiau nei pusę

„Birželio mėnesį keliautojų iš Lietuvos padidėjimas išties jaučiamas. Lyginant tą pačią priešpaskutinę birželio ir gegužės savaitę, turistų srautas padidėjo apie 30 proc. Didelis keliautojų iš Lietuvos srautas, kaip ir įprasta, fiksuojamas Lenkijoje ir Latvijoje. Visgi, birželio mėnesį labiausiai norėčiau išskirti vieną kryptį – Juodkalniją. Į šią šalį nuo keliasdešimties per savaitę balandį, keliautojų skaičius birželį išaugo net iki kelių tūkstančių“, – sako „DATA ATLAS“ produkto vadovas, duomenų mokslininkas G. Jankauskas.

G. Jankauskas pastebi, kad birželį lietuviai ne tik daugiau keliauja, bet kelionėse gausiau naudoja ir mobiliuosius duomenis. Lyginant prieš paskutines gegužės ir birželio savaites – duomenų užsienyje sunaudojimas augo 23 proc.

Kaip teigia ekspertas, kaimyninės šalys tokios, kaip Lenkija ar Latvija didelio keliautojų iš Lietuvos srauto sulaukia ištisus metus. Visgi, praėjusį mėnesį ir šie skaičiai gerokai šoktelėjo. Birželį keliautojų iš Lietuvos skaičius į Lenkiją išaugo daugiau nei per pusę, tuo tarpu Latvija sulaukė kiek daugiau nei 30 proc. didesnio skaičiaus turistų. 

Ypač traukė Balkanų šalys

Anot G. Jankausko, lyginant su gegužės mėnesiu – didžiausias turistų srautų augimas stebimas Balkanų šalyse. Birželį į Slovėniją vyko net 3 kartus daugiau turistų nei gegužę, į Bulgariją lietuviai keliavo 2,5 karto aktyviau, Kroatija taip pat sulaukė beveik dvigubai daugiau turistų iš Lietuvos, nei mėnesį prieš tai.

G. Jankauskas dar kartą pastebi, kad itin išaugusiu keliautojų skaičiumi birželį išsiskiria dar viena Balkanų šalis – Juodkalnija. Anot jo, turizmo sezonas Juodkalnijoje prasidėjo visai neseniai –gegužę, todėl nenuostabu, kad ir keliautojų iš Lietuvos skaičius birželio mėnesį spėjo smarkiai šoktelti.

„Jeigu balandžio mėnesį Juodkalnijoje per savaitę fiksuodavome apie keliasdešimt lietuvių turistų, birželį jų matome jau net kelis tūkstančius. Lyginant su balandžio mėnesiu birželį lietuvių į Juodkalniją nukeliavo beveik 40 kartų daugiau“, – pasakoja jis.

Populiarioji Turkija birželį sulaukė mažiau turistų

Įdomu dar ir tai, kad birželį stebimas kelionių į Turkiją, kuri bene dažniausiai rikiuojasi populiariausių lietuvių krypčių sąrašo viršuje, skaičiaus kritimas. Lyginant su geguže birželio mėnesį lietuvių keliaujančių į Turkiją skaičius sumažėjo apie 15 proc.

„Panašu, kad šių metų kelionių į Turkiją piką fiksuoti galime nuo gegužės pradžios iki vidurio. Europoje atšilus orui lietuviai nesirenka ir Egipto. Gegužę ir birželį lyginant su balandžiu, kelionių į Egiptą skaičius sumažėjo daugiau nei 90 proc. Identiška situacija yra ir kalbant apie egzotiškesnes keliones. Kelionių į Tailandą ar Indiją skaičius taip pat gerokai nukrito“, – teigia G. Jankauskas.

„Tele2“ turi didžiausią šalyje elektroninių ryšių rinkos dalį (46,1 proc.), tai leidžia tiksliai pastebėti gyventojų srautų tendencijas. Duomenys analizuojami ir pateikiami laikantis aukščiausių duomenų saugumo standartų: naudojami tik nuasmeninti, apibendrinti, ir tik dideli klientų bazės segmentai, todėl neįmanoma identifikuoti konkretaus kliento.

Verslo naujienų kanalai prognozuoja, kad pasaulinė duomenų analizė ir pritaikymas ateityje augs vis sparčiau. Didėjant informacijos kiekiams, įmonėms nebeužtenka įprastų programų jos apdorojimui, tad rinkoje vis dažniau girdimas didžiųjų duomenų (angl. „Big data“) apibrėžimas. Duomenų analitikas aiškina, kodėl šiandieniniams verslams, norintiems priimti informacijos analize grįstus sprendimus, būtina remtis didžiųjų duomenų teikiamomis galimybėmis.

„Nuasmenintų duomenų generavimas tampa verslo kasdienybe ir leidžia ne tik sėkmingiau dirbti ar gerinti klientų patirtį, bet ir duoti naudos bendruomenei. Vienas ryškiausių pavyzdžių – didžiaisiais duomenimis paremtas operatoriaus sukurtas žemėlapis, kuris padeda pasitikrinti paplūdimių ar regioninių parkų užimtumą, taigi yra naudingas kiekvienam keliaujančiam. Duomenų analizė tampa kasdieniu įrankiu, kuris gali užtikrinti naudą tiek verslui, tiek ir vartotojams“, – teigia „Tele2“ produkto „DATA ATLAS“ vadovas, Gediminas Jankauskas. 

Nuo ryšio paslaugų iki platformų algoritmų

Anot eksperto, oficialus didžiųjų duomenų apibrėžimas susideda iš 3 v raidžių – didelis kiekis („velocity“), generavimo greitis („volume“) ir įvairovė („variety“). Jo teigimu, didžiųjų duomenų akumuliavimas ir panaudojimas priklauso nuo įmonės. Pavyzdžiui, kaskart vartotojui jungiantis prie mobiliojo tinklo, bokštai generuoja duomenis, besikeisdami informacija su telefonu. G. Jankauskas aiškina, kad taip sugeneruojamas didelis duomenų kiekis telekomunikacijų bendrovėms leidžia žinoti, kiek megabaitų vartotojas išnaršė, kiek žinučių ar skambučių atliko per mėnesį. 

„Taip pat ir socialiniai tinklai analizuoja kuo domisi ir į ką reaguoja vartotojai, pagal tai siūlo daugiau panašaus turinio. Didieji duomenys susiję ne tik su dominančiu turiniu ar ryšio paslaugomis – gali būti analizuojamas judėjimas, apsipirkimo laikas ar kitos verslui aktualios tendencijos. Dėl didžiųjų duomenų bankai turi galimybę analizuoti išlaidų tendencijas, tuo tarpu telekomunikacijų duomenys gali būti analizuojami turistų srautams apibrėžti – iš kokių šalių sulaukiame atvykėlių ir kiek laiko jie čia praleidžia“, – aiškina jis. 

Pagalba sprendimų priėmimui

Pasak eksperto, didieji duomenys versle gali ne tik suteikti naudingų įžvalgų, bet ir padėti priimti sprendimus, kadangi taip galima greičiau pamatyti tendencijas ar pokyčius. G. Jankauskas dalijasi ir vienu ryškiausiu tokio pritaikymo pavyzdžiu – „Netflix“ platforma akumuliuoja milžinišką kiekį duomenų ir juos panaudoja ne tik siūlant tinkamą turinį, bet ir kuriant naują turinį, kaip skandalingai pagarsėjęs serialas „House of cards“ (liet. „Kortų namelis“). Jis pasakoja, kad kūrėjai, įsivertinę, kurie režisieriai ir aktoriai yra mėgstamiausi „Netflix“ žiūrovų, surado geriausius derinius ir sudėliojo visą komandą, kuri lėmė didžiulį serialo pasisekimą. 

„Sėkmę lėmė ne tik „Netflix“ siekis žiūrovams siūlyti turinį, kuris būtų jiems įdomus, bet ir sprendimų priėmimas, grįstas realiais duomenimis. Taip pat ir telekomunikacijų bendrovės, stebėdamos kaip  smarkiai auga duomenų naudojimas, gali didinti pajėgumus. Būtent didieji duomenys leidžia pasiūlyti klientui, kas jam galbūt yra reikalinga, o įmonėms tai padeda išlikti sėkmingoms ir  išlaikyti klientus“, – pabrėžia jis.

Ekspertas tikina, kad įmonės be didžiųjų duomenų analizės neturi galimybės gerai suprasti, kas yra jų klientas, kokių paslaugų jam reikia, o sprendimai yra priimami remiantis nedidelėmis analizėmis arba nuojauta. Tai rodo ir buitinės technikos įmonės „Home Depot“ pavyzdys, kai neįsivertinus rinkos Kinijoje,  12 naujų parduotuvių 6-iuose skirtinguose miestuose buvo ganėtinai greitai uždarytos. 

Galimybė visiems verslams 

G. Jankauskas pabrėžia, kad duomenų analizė naudinga visų sričių įmonėms – nuo piko analizės vežėjams iki sukčių stebėjimo bankams. Ekspertas tikina, kad mažos ar neseniai įsikūrusios įmonės gali ir neturėti didžiųjų duomenų ar galimybės jų stebėti, tačiau yra kitų būdų, kuriais verslas gali taikyti šiuos įrankius kasdienybėje. 

„Tiek socialinių tinklų reklamų profiliavimas, tiek operatoriaus siūloma paslauga „DATA ATLAS“ gali parodyti tendencijas ar suteikti įžvalgas, kurias įmonės naudoja sprendimų priėmimui. Visų pirma, ši paslauga leidžia informaciją pateikti išsamiai ir labai tiksliai net tada, kai įmonės neturi galimybių pačios tokių duomenų surinkti. Taip pat analizės paslauga užtikrina galimybę itin patogiai gauti įžvalgas, netaikant pasenusių ar limituotų technologijų stebėjimams bei skaičiavimams atlikti. Analizuojami duomenys yra užkoduoti, tad juose nesimato individualių žmonių, tik rezultatai ir tendencijos, o įmonėms pateikiamos susistemintos įžvalgos“, – išskirtinumus įvardija jis. 

Anot G. Jankausko, „Tele2“ didieji duomenys analizuojami ir pateikiami laikantis aukščiausių duomenų saugumo standartų: naudojami tik nuasmeninti, apibendrinti, ir tik dideli klientų bazės segmentai, todėl neįmanoma identifikuoti konkretaus kliento.