Login to your account

Username *
Password *

Kavinių ir barų verslai – bene labiausiai nukentėjo pandemijos metu. Nuo šio ketvirtadienio kavinės ir barai Lietuvoje po ilgo laiko vėl atveria duris, tačiau jų laukia nemenkas iššūkis – tinkamai sureguliuoti gausius lankytojų srautus bei užtikrinti klientų ir darbuotojų saugumą. Kokie išmanūs sprendimai gali atsivėrimą palengvinti, pranešime žiniasklaidai pasakoja „Bitės Profai“.

„Viešojo maitinimo įstaigos turi prisitaikyti prie naujos realybės, o technologijos padeda tai padaryti kur kas greičiau ir lengviau. Pasitelkus išmanius sprendimus galima geriau valdyti lankytojų srautus, užtikrinti, kad žmonės kuo rečiau liestų paviršius, apriboti nebūtinų kontaktų kiekį. Svarbiausia, kad šie sprendimai yra patogūs ne tik verslui, bet ir klientams“, – pabrėžia „Bitės Profas“ Martynas Vrubliauskas.

Elektroninis meniu – saugumui ir efektyvumui

Vienas dažniausiai liečiamų ir sunkiai dezinfekuojamų paviršių restoranuose – maisto ir gėrimų meniu. Šioje vietoje gali padėti nemokamas sprendimas: juodai baltas kvadratėlis su įvairiai išsidėsčiusiomis linijomis – QR kodas (angl. Quick Response – greito atsako).

Priklijuotas prie stalo, jis nukreipia lankytoją į elektroninį meniu. Taip pat galima el. puslapyje įdiegti papildomą galimybę – leisti klientui pačiam užsisakyti, o tada kavinės personalas užsakymą turės tik pristatyti, taip sumažinant tiesioginį kontaktą.

„Tokia alternatyva leidžia apriboti paviršių lietimą, sumažina nebūtinų kontaktų skaičių, taip pat padeda verslams greitai atlikti įvairius pokyčius. Maitinimo įstaigai, norinčiai atnaujinti meniu, nebereikia iš naujo jo gaminti – elektroninio meniu pagalba, maisto ir gėrimų asortimentą ar jo dizainą atnaujinti galima bet kada“, – pataria išmanių sprendimų ekspertas M. Vrubliauskas

Norint nemokamai sukurti QR kodą, galite naudoti svetaines – „QR Code Generator“, „qrcode-monkey.com“ ar naudojantis naršyklės „Google Chrome“ galimybėmis.  Tereikės suvesti norimus „užkoduoti“ duomenis ir taip sugeneruosite kodą, kuriuo galėsite dalintis su kitais.

Klientams naudotis QR kodu taip pat paprasta: turintys „Android 9“ ar „iOS 11“ ir naujesnius telefonus, turi įsijungti išmaniojo kamerą, nutaikyti ją į kodą ir jis bus iššifruotas. Naudojantys senesnius telefonus, turi įsidiegti mobiliąją aplikaciją: rekomenduojame „QR Code reader“ („iOS“) ar „NeoReader QR & Barcode Scanner“ („Android“).

Restoranai gali suteikti galimybę savo klientams užsisakyti ir apmokėti savarankiškai savitarnos kasoje, be kavinės ar baro personalo įsitraukimo. Tokią galimybę suteikia „Dserve“ sistema. Restoranams ir barams šis sprendimas leistų dar labiau minimalizuoti kontaktų skaičių.

Virtualios rezervacijos jau netolimoje ateityje

Geriau valdyti klientų srautus ir vengti būriavimosi „gyvose“ eilėse gali pagelbėti išankstinės virtualios rezervacijos. Jos leidžia lankytojams iš karto matyti, ar juos dominantis laikas yra laisvas – tai daug patogiau nei skambinti restoranui.

Internete galima rasti įvairių nuotolinių registravimosi sistemų, pavyzdžiui, lietuvių jau aktyviai naudojamą „Tablein” sistemą, kurią restoranai išbandyti gali visiškai nemokamai, ar kol kas užsienio šalyse labiau populiarią „OpenTable“.

„Taip vykdant rezervacijas galima įvesti jų mokestį, kurį lankytojai išleistų užsakymui, o restorano darbuotojai būtų tikri, jog rezervacija nebus atšaukta. Tai taip pat padėtų išvengti problemos, kai užsirezervavę stalą žmonės nepasirodo. Išmaniųjų programėlių, kaip, pavyzdžiui, „Treatwell“ dėka, panašus modelis jau puikiai veikia užsisakant grožio ar sveikatingumo paslaugas“, – paaiškina „Bitės Profas“.

Arbatpinigiai neturint grynųjų

Grynieji pinigai – kitas būdas greitai plisti virusui. Pandemijos laikotarpiu rekomenduojama vengti atsiskaityti grynaisiais ir siūloma rinktis elektronines priemones – banko korteles ar išmaniuosius.

„Šiandien turime ne tik standartines banko korteles, bet ir kitas alternatyvas, tokias kaip „Apple Pay“ ar „Google Pay“. Šios paslaugos paprastos ir veikia įrenginiuose, kuriais atsiskaitoma identišku veikimo principu kaip ir fizinės kortelės. Toks mokėjimas dar ir saugesnis, nes apsaugotas su „Face ID“ (veido atpažinimo) arba „Touch ID“ (piršto antspaudo atpažinimo) funkcijomis, – teigia M. Vrubliauskas.

Norint palikti arbatpinigių taip pat galima ir QR kodo integracija: lankytojui nuskenavus darbuotojo pateiktą unikalų QR kodą, šis nukreiptų į internetinį mokėjimą. Klientas taip pat galėtų suvesti didesnę sumą taip palikdamas arbatpinigių, kurie dažnai, neturint grynųjų, sukelia nepatogumų.

Išmanią mokėjimų sistemą, atsiskaitant už bazines paslaugas mobiliojoje aplikacijoje net neužėjus į parduotuvės vidų, Lietuvoje įdiegė ir degalinių tinklas „Circle K“. Išmanusis telefonas kaip atsiskaitymo įrankis restoranuose ar baruose pandemijos metu sumažintų kontaktų skaičių ir sutaupytų klientų bei darbuotojų laiką.

Poryt Lietuvoje atšaukiamas karantinas. Plačiai sutariama, kad saviizoliacija buvo viena veiksmingiausių priemonių šalių kovoje su koronavirusu. Vis tik ypač naudingi buvo ir į pagalbą pasitelkti išmaniųjų technologijų sprendimai – nuotolinės gydytojų konsultacijos, išmaniosios programėlės, bepilotės skraidyklės ir net robotai. Kaip šios ir kitos inovacijos padėjo kovoti su pandemija, išsamiau pasakoja „Bitės Profai“. 

„Nors išmaniąsias technologijas dažnai naudojame pramogai, informacijos vartojimui, ar skanios vakarienės paieškoms, jos pasitarnauja ir rimtų iššūkių akivaizdoje, pavyzdžiui, kovoje su pandemija. Robotai lengvino medikų darbą, dronai pranešdavo svarbią informaciją, nuotolinio bendravimo platformos įgalino sklandų darbą, o išmaniosios programėlės lengvino karantino kasdienybę“, – pasakoja „Bitės Profas“ Karolis Špiliauskas ir plačiau aptaria technologijas, padėjusias pasaulinėje kovoje su koronavirusu.

Robotai tiekė maistą ir dezinfekcinį skystį

Virusui plintant visame pasaulyje, imta baimintis sveikatos sistemos krizės, kai užsikrėtusių pacientų bei gydytojų skaičius per didelis, kad būtų įmanomas kokybiškas susirgusiųjų gydymas. Todėl saugant priešakinėse linijose dirbančius medikus, į pagalbą buvo pasitelkti robotai.

„Vienoje Kinijos ligoninėje siekta kiek įmanoma daugiau procesų skaitmenizuoti ir išmaninti, o kontaktą su sergančiais turinčius medikus pakeisti robotais. Iš dalies toks planas ir buvo įgyvendintas – temperatūrą pacientams matuodavo ir dezinfekcinį skystį purkšdavo savaeigės mašinos, o informaciją perduodavo IoT (angl. Internet of Things) technologijos pagrindu veikiantys prietaisai“, – pasakoja K. Špiliauskas. 

Pandemijos metu pavojaus zonoje atsirado ne tik medikai, bet ir kiti, būtinąsias paslaugas teikiantys, žmonės – parduotuvių pardavėjai, viešojo transporto vairuotojai ar maisto produktus tiekiantys darbuotojai. Karantino metu juos taip pat keitė robotai – kai kur maistą ir vaistinius preparatus vežiodavo savaeigės mašinos, kitur užsikrėtusius maitino kalbantis robotukas.

„Štai viename Kinijos viešbučių karantinuotiems svečiams maistą dalino ne kas kitas, kaip tikrų tikriausias robotas. Mažojo Riešutėlio (angl. Little Peanut) vardą turinti savaeigis aparatas automatiškai judėdavo nuo durų prie durų, o jas atidariusius žmones pasitikdavo pasveikinimu ir palinkėdavo gero apetito. Žmonės telikdavo iš lentynėlės pasiimti savo maisto davinį – taip buvo iš esmės sumažintas fizinis kontaktas su užsikrėtusiais“, – pasakoja K. Špiliauskas.

Dronai įspėjo apie būtiną distanciją 

Visiems jau puikiai pažįstamos bepilotės skraidyklės (dronai) taip pat buvo pasitelktos koronaviruso akivaizdoje atliekant svarbias užduotis. Šie išmanieji prietaisai ne tik padėjo sumažinti fizinio kontakto galimybę, tačiau ir didino procesų efektyvumą.

„Ruandoje, Afrikoje, dronai į labaratorijas gabendavo svarbiausias medicinos priemones, Virdžinijos valstijoje, JAV, tiekdavo maistą, o Kinijoje sklęsdavo virš gatvėse judančių žmonių ir matuodavo jų kūno temperatūrą. Taip bepilotės skraidyklės leido būtinuosius procesus atlikti sparčiau, nenaudojant ir taip stingančių žmogiškųjų išteklių bei mažinant tokioje situacijoje itin pavojingo fizinio kontakto galimybę“, – sako K. Špiliauskas.

Dronai taip pat skraidė su „QR“ kodo lentelėmis, kurias nuskaičius telefonu, buvo galima pateikti savo sveikatos informaciją, mažiau apgyvendintose vietose skraidyklės purškė dezinfekavimo priemones. O kai kuriose šalyse dronai net gi pavadavo policijos pareigūnus.

„Vilniuje dronai pasitelkti stebėjimui, ar nevyksta per dideli žmonių sambūriai. Paryžiuje virš žmonių galvų skriejančios bepilotės skraidyklės stebėdavo, ar laikomasi karantino metu būtinos socialinės distancijos, o apie pažeidimus įspėdavo garsiniais pranešimais. Tokia pati strategija buvo taikoma ir Mumbajuje, Niujorke. Tiesa, pastarajame mieste tokią užduotį atliko ne policijos pareigūnų, tačiau įsiutusio JAV piliečio dronas. Gyventojas teigė esąs nepatenkintas, nes žmonės nesilaiko karantino ribojimų, todėl nusprendė savo bepilotę skraidyklę panaudoti tam, kad svarbią žinią apie socialinę distanciją perduotų garsiai ir aiškiai. Šio susirūpinusio amerikiečio prietaisas teikė svarbiausią karantino informaciją praeiviams“, – pasakoja K. Špiliauskas. 

Vaizdo skambučiai – gydytojų konsultacijoms 

Prasidėjus pirmiesiems ligos atvejams šalyje, panikos apimti žmonės, pajutę net menkiausius sveikatos sutrikimus, kreipėsi į gydytojus. Tokioje situacijoje buvo reikalinga kuo skubiau nustatyti svarbiausią informaciją apie pacientus – simptomus, rizikas, prevenciją. Kai įprastai buvo galima tiesiog apsilankyti pas gydytoją, karantino metu šią informaciją surinkti ir situaciją įvertinti reikėjo nuotoliniu būdu. Čia pasitarnavo nuotolinės gydytojų konsultacijos ir autoatsakikliai (angl. chatbots). 

„Karantino metu buvo svarbu ne tik izoliuoti galimai apsikrėtusius, bet ir suvaldyti visų besikreipiančiųjų srautus. Fiziškai ligoninės dalies pacientų priimti negalėdavo, todėl čia itin pasitarnavo nuotolinės gydytojų konsultacijos. Telefonu arba internetu, per nuotolinio bendravimo platformą „Teams“ dalies specialistų konsultacijos visiškai nesudėtingai atliekamos ir per atstumą. Per karantiną ir Lietuvoje gimė kelios iniciatyvos, kai medikai pacientus konsultavo nuotoliniu būdu, ar buvo suburti į vieną bendrą platformą, teikiančią konsultacijas žmonėms“, – pasakoja K. Špiliauskas.

Pandemija sukėlė daug nerimo, todėl dalis pagalbos prašančių ir konsultacijos laukiančių į gydytojus kreipdavosi ne dėl rimtų simptomų, bet dėl nerimo. Čia padėjo autoatsakikliai (angl. chatbots), kurie greitai, be medikų įsikišimo ir visiškai automatiškai suteikdavo žmonėms visą reikalingą informaciją. 

„Pavyzdžiui, kompanija „Microsoft“ sukūrė atsakiklį, kuris klausimų pagalba padeda išsiaiškinti, kiek skubi pagalba reikalinga besikreipiančiam žmogui. Tokiu būdu buvo mažinamas medikų darbo krūvis, nes remiantis surinkta informacija žmonių srautai paskirstomi ir nukreipiami ten, kur konkrečiam jų atvejui bus suteikta reikalingiausia pagalba. Panašius sprendimus siūlo ir dirbtinio intelekto kūrėjai „Orbita“ ar „Hyro“, – pasakoja K. Špiliauskas.

Ši technologija paspartino svarbios informacijos ir atsakymų perdavimą žmonėms. Be to, sukurdavo įspūdį, kad bendraujama su gyvu žmogumi, o tai pasimetusiems žmonėms leido jaustis ramiau, emociškai stabiliau.

Judėjimo mastams nustatyti – „Google“ ataskaitos

Kovojant su pandemija buvo svarbu ne tik tirti ir rasti užsikrėtusius, tačiau ir užtikrinti, kad šie turėjo kuo mažesnį fizinį kontaktą su kitais žmonėmis. Bendravę ar vienoje vietoje su sergančių buvę žmonės tuoj pat turėdavo būti apie tai informuoti. Todėl ne vienos šalies valdžia pradėjo svarstyti gyventojų buvimo vietos duomenų pasitelkimo galimybes.

„Nėra abejonės, kad šie duomenys – gali būti naudingi nustatant užsikrėtusio žmogaus judėjimo maršrutus ir kitus asmenis, su kuriais turėtas kontaktas. Tokiu būdu viruso plitimas gali būti stabdomas ankstyvoje stadijoje. Tokias priemones taikė JAV, Singapūras, Lenkija, Izraelis ir Pietų Korėja. JAV derėjosi su tokiais technologijų milžinais kaip „Google“ ir „Facebook“, kad galėtų efektyviai sekti ir analizuoti vartotojų buvimo vietos duomenis. Vis tik šie duomenys – labai jautrūs, tad jų naudojimas turi būti griežtai kontroliuojamas ir pasitelkiamas tik išskirtiniais atvejais“, – pasakoja K. Špiliauskas.

Analizuodama agreguotus anoniminius vartotojų duomenis „Google“ pateikė judumo ataskaitas, kuriose galima matyti, kaip keičiasi žmonių judėjimas karantino metu ir po jo, lyginant su laikotarpiu prieš karantiną. Čia pateikta ir Lietuvos ataskaita, kurioje teigiama, kad parduotuvėse lankosi jau 20 proc. daugiau žmonių, o parkuose – net 120 procentų. Tokią pat ataskaitą pateikė ir „Apple“ – joje aiškiai matoma, jog žmonių judumas jau beveik grįžo į prieškarantininį lygį.

„Tiesa, būtina pastebėti, kad visos šios priemonės sukėlė daug diskusijų visame pasaulyje – žmonės pagrįstai susirūpino savo duomenų saugumu ir privatumu. Tai rodo, kad šie duomenų rinkimo ir analizavimo sprendimai dar turės būti stipriai patobulinti, kad įgautų gyventojų pasitikėjimą ir galėtų būti pasitelkiami plačiau“, – teigia K. Špiliauskas.

Programėlės lengvino karantiną

Dabar, kai telefone vartotojai turi dešimtis programėlių, lengvinančių gyvenimą kiekviename žingsnyje, nenuostabu, kad ši priemonė pasitelkta ir kovoje su koronavirusu. Išmaniosios programėlės naudojamos tiek informacijai perduoti, tiek karantino gyvenimui lengvinti.

„Vienas didžiausių iššūkių, su kuriuo susidūrėme karantino metu, buvo ilgas nuotolinio darbo laikotarpis. Kad darbai nesustotų ir toliau vyktų sklandžiai, griebėmės nuotolinio bendravimo platformų „Zoom“ ir „Teams“. Šios programos buvo ypač svarbios ir į mokyklas eiti negalėjusiems vaikams, kad šie ir toliau galėtų tęsti pamokas. Čia išmaniosios programėlės ir kompiuteriams skirtos jų versijos itin palengvino karantino iššūkis – pavyzdžiui, „Zoom“ pagal persiųstų duomenų kiekį „Bitės“ tinkle karantino metu užėmė 45 proc. tokio tipo programėlių sugeneruojamo duomenų srauto“, – prisimena K. Špiliauskas.

Panašu, kad karantino metu, negalėdami apsipirkti fizinėse parduotuvėse, žmonės iš naujo atrado ir elektroninę prekybą – vartotojai internetu išleido beveik 50 proc. daugiau pinigų, rodo „Common Thread“ duomenys. Dėl tos pačios priežasties suklestėjo ir maisto pristatymo į namus paslaugos, pavyzdžiui, „Bolt Food“. Visos šios paslaugos buvo ypač svarbios karantino metu ne tik dėl judėjimo ribojimų, bet ir todėl, kad mažino atsiskaitymų grynaisiais pinigais mastą.

Kovai su koronavirusu atsirado ir naudingų programėlių. Pavyzdžiui, Singapūre sukurta „TraceTogether“  – pirmoji užsikrėtusių žmonių lokacijos identifikavimui skirta ir „Bluetooth“ technologiją naudojanti programėlė. Vėliau Islandijoje atsirado tą pačią funkciją atliekanti „Rakning C-19“, tik joje analizei jau buvo naudojami vietos nustatymo duomenys. Neįtikėtina, tačiau pirmą kartą istorijoje tokios programėlės kūrimui jėgas sujungia ir vieni didžiausių konkurentų technologijų pasaulyje – kompanijos „Apple“ ir „Google“. Jos kuria išmanią, „Bluetooth“ technologija paremtą, fizinio kontakto sekimo sistemą, kurią kitos kompanijos galės integruoti į savo turimas platformas.

Jei apie išmaniuosius įrenginius norite sužinoti daugiau, pagalbos galite kreiptis „Bitės“ tinklapyje arba į didžiuosiuose Lietuvos miestuose įsikūrusius „Bitės Profus“, kurie galės suteikti išsamią konsultaciją. „Bitės Profai“ nemokamai aptarnauja visus klientus, nepriklausomai nuo jų naudojamo tinklo.

Karantino sąlygos švelnėja, pažintiniai takai jau laukia lankytojų, o priešaky ilgasis savaitgalis su malonia pavasariška šiluma. Keliausime daugiau, tačiau kaip tai daryti saugiai ir tuo pačiu patogiai naudotis savo išmaniuoju telefonu? „Bitės Profai“ pataria, kaip telefoną atsirakinti nenusiėmus kaukės, kaip įrenginį saugiai naudoti be pirštinių ir ką su juo daryti grįžus namo.

„Švelnėjančios karantino sąlygos nereiškia, kad turime prarasti budrumą – laikytis saugaus atstumo, dezinfekuoti rankas, naudoti apsaugines priemones privalome ir toliau. Vis tik daugelis vartotojų susiduria su problema, kad šios priemonės kiek apsunkina naudojimąsi išmaniaisiais telefonais, kurie itin praverčia, pavyzdžiui, savaitgalio kelionėje po Lietuvą. Gera žinia ta, kad žinodami kelis nesudėtingus patarimus, ir su apsaugos priemonėmis įrenginiais galėsite naudotis daug lengviau ir patogiau“, – sako „Bitės Profas“ Martynas Vrubliauskas.

Ar dėvint kaukę galima atrakinti telefoną?

Naudodami apsaugines priemones – kaukes, respiratorius – vartotojai negali patogiai atrakinti telefonų su veido atpažinimo funkcija, todėl svarsto, kaip tai sėkmingai padaryti, paisant saugumo reikalavimų ir kaukės nuo veido nenusiimant.

„Vienas paprasčiausių būdų yra tiesiog naudoti kitokį ekrano užraktą, pavyzdžiui, piršto antspaudo ar slaptažodžio reikalaujantį. Todėl jei naudojate operacinės sistemos „Android“ telefonus, karantino laikotarpiu atsisakykite veido atpažinimo funkcijos ir naudokite piršto jutiklį “, – pataria M. Vrubliauskas.

Jei naudojate naujausius „iPhone“ telefonus, kurie neturi piršto antspaudo jutiklio, galite rinktis keletą opcijų, pataria ekspertas: „Galite leistii telefonui kelis kartus nesėkmingai nuskaityti jūsų veidą. Po kelių nesėkmingų bandymų būsite paprašyti suvesti ekrano PIN ar kitokio užrakto kodą ir taip telefoną nesudėtingai atrakinti. Žinoma, toks atrakinimo būdas užtrunka kiek ilgiau nei įprastas, todėl norėdami kitokio sprendimo, galite tiesiog laikinai išjungti veido atpažinimo funkciją ir ekraną apsaugoti tik slaptažodžiu“, – pasakoja M. Vrubliauskas.

Be to, slaptažodžiui būtinai pasirinkite sudėtingesnę skaičių kombinaciją ar daugiau skaitmenų nei keturis reikalaujančią užrakto versiją. Venkite naudoti savo gimimo datą, itin paprastą skaičių seką – 1111, 1234,  ar stulpelį sudarančią kombinaciją, pavyzdžiui, 2580 ir panašias.

Operacinės sistemos „iOS“ telefonuose tai padarysite nuėję į telefono nustatymus (angl. Settings) ir pasirinkę meniu punktą „Face ID & Passcode“. Atsidariusiame lange nebeleiskite veido atpažinimo funkcijos naudoti telefono užraktui ir išjunkite pirmąją parinktį. „Android“ vartotojai tai padaryti galės nustatymų skiltyje „Lock screen preferences“ (liet. ekrano užtrakto nustatymai).

Įdomu tai, jog internete sklando teorija, kad veido atpažinimo sistemą „iPhone“ telefonuose galima apgauti ir telefoną atsirakinti dėvint kaukę. Tereikia iš naujo susikurti „Face ID“ užraktą, tik šį kartą tai daryti pusę veido prisidengus kauke – taip, jog matytųsi dalis burnos ir nosies kontūrai. Teoriškai, tai turėtų leisti telefoną atrakinti naudojant veido apsaugos priemones.

„Užregistruoti naująjį atvaizdą su kauke įmanoma, tačiau tai trunka keletą kartų ilgiau, o rezultatas „Bitės Profus“ deja nuvylė – telefonas, dėvint kaukę, neatsirakina. Nors mums šis būdas nesuveikė,  yra nemažai teigiančių, kad ši sistema vis tik veikia, todėlrekomenduojame ją išbandyti patiems – galbūt jums šis triukas pasiteisins. Tiesiog iš naujo susikurkite veido atpažinimo funkciją, tik šį kartą telefonui leiskite užregistruoti kauke pridengta jūsų veidą“, – pasakoja M. Vrubliauskas. 

Vietoje pirštinių: telefonas – maišelyje

Karantino metu rekomenduojama dėvėti ne tik veido apsaugos priemones, bet ir vienkartines pirštines. Ypač tais atvejais, kai žinote, kad liesite įvairius paviršius, pavyzdžiui, maisto produktus parduotuvėje. Vis tik daugelis žmonių renkasi kitą kelią – pirštinių atsisako, bet nuolat naudoja dezinfekcinį skystį, dažnai plauna rankas. Tai taip pat tinkama prevencijos priemonė, tačiau po kiekvieno sąlyčio su paviršiais rankų nedezinfekuojame, todėl bakterijos ir virusai nesunkiai gali patekti ant mūsų taip dažnai naudojamo telefono. 

„Nenorintiems naudoti apsauginių pirštinių, puikia apsaugos priemone gali tapti paprastas plastiko maišelis. Prieš eidami į parduotuvę apsipirkti, telefoną apgaubkite tokiu maišeliu – būsite tikri, kad mikrobai nuo jūsų rankų nepateks ant įrenginio. Tai kiek primena senais laikais į maišelius įvilktus televizorių distancinius pultus, bet gėdytis nėra ko – apsaugos priemonė tikrai veiksminga. Grįžus namo, prieš dezinfekuojant rankas, maišelį reikės tiesiog išmesti ir kruopščiai nusiplauti rankas“, – aiškina M. Vrubliauskas.

Įprastai, visų telefonų ekranai į prilietimus per maišelį turėtų reaguoti tinkamai, kaip ir įprasta. Vis tik vartotojai retkarčiais nuogąstauja, kad tokį būdą yra girdėję, tačiau vengia jį naudoti, nes mano, kad operacinės sistemos „Android“ telefonai į prilietimus per maišelį nereaguoja. Situaciją išspręsti padės paprastas triukas – tereikia padidinti ekrano jautrumą.

„Telefono nustatymuose pasirinkite skiltį „Ekranas“ (angl. Screen) ir čia padidinkite ekrano jautrumą. „Android“ telefonuose galite aktyvinti funkciją „Lietimo jautrumas“. Tokiu atveju būsite tikri, kad maišelis įrenginio valdymo neapsunkins“, – teigia M. Vrubliauskas.“

Žinoma, vienkartines lateksines pirštines turintys vartotojai jas gali drąsiai naudoti – telefoną patogiai galės valdyti dėvėdami jas, todėl kaskart jų nusiimti nereikės. Tik šiuo atveju užtikrinkite, kad telefoną periodiškai dezinfekuosite.

Dezinfekuokite ir telefonus

Galiausiai, norėdami užtikrinti visiškai saugų telefono naudojimą, po išvykos namuose dezinfekuokite ne tik rankas, bet ir telefoną. Tą nesunkiai galima padaryti naudojant vandeniu atskiestą muilą – norint dezinfekuoti telefoną, šių priemonių visiškai pakanka.

„Ant švarios servetėlės ar šluostės uždėkite mažą skysto arba vandeniu skiesto muilo sluoksnį, tuomet kruopščiai nuvalykite įrenginio paviršių. Po to, telefoną nuvalykite vandeniu suvilgyta servetėle, o galiausiai – sausa šluoste. Nors nemažai telefonų yra atsparūs drėgmei, pasistenkite, kad šluostės nebūtų per daug drėgnos ar lašančios – muilas ar vanduo jokiu būdu neturėtų patekti į pakrovimo lizdą, garsiakalbį ar kitas vidines telefono vietas“, – sako M. Vrubliauskas.

Telefonų gamintojai tinkama priemone išmaniųjų įrenginių priežiūrai laiko ir servetėles su 70 proc. alkoholio koncentracija. Patariama vengti kitokių cheminių medžiagų naudojimo, nes jos gali pažeisti įrenginio ekraną, pataria „Bitės Profas“ M. Vrubliauskas.

Periodiškai dezinfekuoti reikia ir telefonų dėkliukus. Nuimkite juos nuo įrenginio ir išvalykite tokiu pačiu principu, kaip ir patį telefoną – iš visų pusių. Telefonus šalia savęs turime nuolat, todėl jie liečiasi su įvairiausiais paviršiais ir kasdien pasidengia mikrobais bei bakterijomis. Štai dėl ko įrenginius dezinfekuoti būtina dažnai, kas keletą dienų.

 

Siekiant palengvinti dėl koronaviruso saviizoliacijoje esančių asmenų kasdienybę, sukurta ir pradeda veikti mobilioji programėlė telefonams „Karantinas“. Ši programėlė bus naudinga ne tik tiems, kurie priversti laikytis karantino ir izoliuotis namuose, bet ir visiems, kas rūpinasi savo bei aplinkinių sveikata.

Iniciatyva išmaniąsias technologijas pritaikyti karantinuotų asmenų izoliavimui kilo suvienijus bendras Vyriausybės, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC), sveikatingumo programėlės „Lympo“ komandos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos ir Vilniaus miesto savivaldybės pastangas. Programėlė „Karantinas“ skirta kasdien sekti koronaviruso simptomus, taip pat prevenciniams veiksmams skatinti ir saviizoliacijos priežiūrai.

„Siekiame paskatinti  žmones savanoriškai izoliuotis ir gavus jų sutikimą realiu laiku rinkti duomenis apie jų buvimo vietą. Atsiradus programėlei ir ja aktyviai naudojantis gyventojams, taip pat tikimės sumažinti NVSC skambučių centro darbų renkant šiuos duomenis mastą. Be to, tikimės, jog šis įrankis turės teigiamą socialinį poveikį visuomenėje. Prie tolesnio programėlės tobulinimo, naudojimo, sklaidos kviečiamos jungtis visos savivaldybės, asociacijos ar verslai. Tikimės, kad kasdienis sveikatos stebėjimas padės sustabdyti COVID-19 plitimą“, – sako NVSC direktorius Robertas Petraitis.

„Pagrindinė mūsų vizija yra suvienyti tautą kovai su viruso plitimu. Džiugu, kad naudodami naujus technologinius sprendimus ir žaidimo elementus galime saviizoliacijos procesą paversti prasminga ir vertinga patirtimi“, – priduria „Lympo“ vadovė Ada Jonušė.

Programėlės vartotojai, davę sutikimą dėl duomenų perdavimo, kiekvieną dieną joje galės rasti informacijos apie sveikatos iššūkius, Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, kaip elgtis norint sumažinti viruso plitimą, kur kreiptis, jei atsirastų pirmieji simptomai, patarimus, kaip išlikti sveikiems ir stiprinti imunitetą namuose. „Karantine“ taip pat nuolat bus skelbiama naujausia oficiali informacija apie padėtį šalyje, susijusią su koronavirusu. Už visus veiksmus, informacijos apie savo sveikatos būklę suteikimą programėlės „Karantinas“ vartotojai bus apdovanojami taškais, kuriuos galės iškeisti į apdovanojimus ir nuolaidas programėlės parduotuvėje. Pažymėtina, kad programėlė kol kas neteikia medicininių konsultacijų, tad blogai pasijutus iš karto reiktų skambinti Koronaviruso karštąja linija 1808.

Tikimasi, kad programėlė taps ir reikšmingu įrankiu esantiems privalomoje 14 dienų saviizoliacijoje. Panaši praktika jau taikoma kitose užsienio šalyse. Kiekvienas, sutikęs karantinuotis namuose su programėle „Karantinas“, joje fiksuos savo izoliavimosi vietą. Su šiuo asmeniu gali būti bet kada susisiekta ir paprašyta atsiųsti įrodymą, kad jis nepakeitė savo buvimo vietos – taip bus galima papildyti fizinius saviizoliacijoje esančių asmenų patikrinimus, kuriuos šiuo metu vykdo savivaldybių pareigūnai. Apie asmenis, kurie nesilaikys saviizoliacijos, programėlės operatorius turės teisę pranešti policijai, o ši – imtis atitinkamų priemonių. Programėlė ypač galėtų būti naudinga tolimųjų reisų vairuotojams, kurie grįžta į Lietuvą ir turi būti privalomoje izoliacijoje 14 dienų arba iki kito išvažiavimo.

Nemokamą atnaujintą programėlę „Karantinas“, kuri jau veikia lietuvių ir anglų kalbomis, o artimiausiu metu veiks rusų ir lenkų kalbomis, galima parsisiųsti iš „App Store“ ir „Google Play“ parduotuvių.

Svarbiausią informaciją dėl koronaviruso rasite www.koronastop.lt.

„Gmail“ siekia išlipti iš el. pašto dėžutės rėmų: programėlė naršyklėje nuo šiol atrodys kitaip

Išmani neišmanių daiktų ateitis: nuo emocijas atpažįstančio šaliko iki vandenį valančių buteliukų

Ieškantiems būdų susikaupti po ilgojo savaitgalio – 4 įrankiai, padėsiantys išlaikyti susitelkimą darbe

„Samsung“ pristatė naujus išmaniuosius laikrodžius: kokios prietaisų funkcijos leidžia pirmauti sveikos gyvensenos naujovių srityje?

„iPhone“ gerbėjai nekantrauja: netrukus pasirodys vienas reikšmingiausių „iOS“ atnaujinimų 

Telefono tarnavimo laiką gali prailginti paprastas veiksmas: ekspertas atskleidžia, koks jis

Lietuvoje keičiasi 5G vertinimas: mažiau bijoma dėl sveikatos, bet vis dar abejojama dėl žalos bitėms

Stilius ir forma, kurie jus nustebins – „Logitech“ mechaninė klaviatūra ir pelė iš „Studio“ serijos! 

Kasdien naudojamas „Messenger“ dar turi kuo nustebinti: ar žinote, kaip sukurti slaptą pokalbį?

Minint pasaulinę jaustukų dieną: kaip jie atsirado ir kaip susikurti tokį, kuris primintų jus

Atostogaudami nepalikite namų be priežiūros: apsaugoti turtą padės vienas išmanusis įrenginys

3 programėlės, padėsiančios sutaupyti

Laisvalaikį keičiančios žaidimų konsolės: nuo pramogų šeimoms iki galimybių profesionalams

Debesija ar USB laikmena? Ekspertas padės apsispręsti, kuris duomenų saugojimo būdas jums tinka labiau

Belaidžių ausinių pokyčiai: funkcijos ir savybės, į kurias verta atkreipti dėmesį

„Nordcurrent” žaidimų studija atrado dar vieną būdą, kaip toliau rinkti lėšas ukrainiečiams