Alergijos gali išties erzinti, o esant itin dideliam jautrumui – net sukelti pavojų gyvybei. Įvairių alergijų atpažinimui, kontroliavimui ir kovai su simptomais pasitelkite išmanias programėles. Jos veikia kaip padėjėjas, nurodantis, ko reikėtų vengti ir kaip turėtumėte elgtis, kad simptomai būtų kuo lengvesni.

Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, pateikia keletą mobiliųjų programėlių, kuriose naudojamos naujausios technologijos, suteikiančios daugybę reikalingos informacijos alergijas turintiems žmonėms – nuo žiedadulkių indekso iki patiekaluose esančių alergenų.

„Pasyfo“ – lietuvių ir tarptautinės mokslininkų komandos sukurta programėlė padeda išvengti žiedadulkių keliamos alergijos. Atsisiuntę aplikaciją, joje galėsite žymėti individualius alergijų simptomus, vesti dienoraštį, pranešti savo buvimo vietą, o aplikacija perspės apie galimą alergenų pavojų.

Platforma siūlo dvi galimybes: bendrąją ir personalizuotą alergijos rizikos prognozę. Pirmuoju atveju užtenka įdiegti programėlę mobiliajame įrenginyje. Norintieji gauti asmeniškai sugeneruotą informaciją, turėtų ne tik parsisiųsti programėlę, bet ir užsiregistruoti integruotame dienoraštyje.

Aplikacija išsiskiria tuo, kad informacija yra pateikiama moksliniais tyrimais pagrįstais duomenimis, originaliais matavimais ir unikaliu simptomų prognozės modeliu. Čia taip pat rasite enciklopediją apie labiausiai alergizuojančius augalus.

„WebMD: Symptom Checker“ programėlėje rasite daugybę pagalbinių funkcijų alergiją turintiems žmonėms. Aplikacijoje esančiame žurnale galite kasdien registruoti simptomus ir stebėti kūno reakciją. Čia pateikiama daug informacijos apie alergenus, sutinkamus namų aplinkoje, lauke ir maiste.

Aplikacijoje integruoti įrankiai suteikia galimybę pasitikrinti simptomus, gauti įspėjimus ir priminimus apie vaistų vartojimą. Vartotojai čia taip pat gali rasti įvairių straipsnių, pristatymų ir vaizdo įrašų apie alergijas, gydymą bei gydytojų patvirtintus patarimus.

„IQAir AirVisual | Air Quality“ aplikacijoje realiuoju laiku pateikiami ir prognozuojami daugiau nei 10 tūkst. pasaulio miestų oro taršos duomenys. Užterštas oras gali suaktyvinti simptomus, tad alergiškiems žmonėms patartina nuolat sekti kokybės rodiklius.

Čia rasite gana tikslią 7 dienų orų prognozę, išsamius duomenis apie aplinkoje esančius teršalus, temperatūrą ir drėgmę. Aplikacija pateikia daug naudingų sveikatos rekomendacijų, kaip elgtis, kad išvengtumėte oro taršos poveikio.

„mySymptoms Food Diary“ – šis dienoraštis padeda vartotojams sekti savo sveikatos būklę ir nustatyti alergiją sukeliančius maisto produktus, stebint mitybą bei simptomus. Aplikacijoje galima žymėti suvartojamą maistą, žarnyno būklę, stresą, miegą ir nuotaiką.

Programėlėje galite lengvai pildyti dienoraštį – įsiminti mėgstamiausius maisto produktus ir pridėti pasirinktus simptomus. Dienoraščio analizė leidžia pastebėti dėsningumus, atsirandančius tarp jūsų mitybos ir pasireiškusių simptomų.

„Find Me Gluten Free“ aplikacija puikiai pasitarnaus keliaujantiems – čia rasite restoranų, kavinių, barų ar parduotuvių, kuriose siūloma maisto be glitimo. Atsisakiusiems ar netoleruojantiems glitimo labai paprasta rasti naują restoraną, nes vos keliais bakstelėjimais galima ieškoti naujų vietų pagal norimą meniu, konkretų adresą arba buvimo vietą.

Programėlėje taip pat pateikiami kavinių kontaktai, lankytojų įvertinimai ir atsiliepimai, tad išsirinkti bus daug lengviau. Čia esantys įrankiai suteikia galimybę pasižymėti restoranus, kuriuos norite aplankyti ar net rezervuoti staliuką neišeinant iš aplikacijos.

„SkinSafe“ išsami odos gaminių ingredientų duomenų bazė leis sužinoti naudojamų priemonių sudėtį ir padės išvengti nepageidaujamų odos alergijų. Tiksliai žinodami, kas yra jūsų pasirinktuose produktuose, galėsite apsaugoti savo odą nuo cheminių medžiagų, dirgiklių ir alergenų. Aplikacijoje galima ieškoti jūsų odai tinkamiausių produktų, taip pat suteikiama galimybė sukurti asmeninį mėgstamiausių priemonių sąrašą.

Privačios mobiliojo ryšio saugos įmonės „Zimperium“ užsakymu parengta atskaita rodo, kad daugiau nei penktadalis mobiliųjų įrenginių visame pasaulyje yra susidūrę su kenkėjiškomis programomis.

Mobilieji telefonai atlieka vis daugiau funkcijų, todėl šie prietaisai tapo itin patrauklia priemone kibernetiniams sukčiams. Į įrenginį patekusi kenkėjiška programinė įranga gali veikti nepastebimai, todėl svarbu žinoti pagrindinius požymius, kurie leidžia ją atpažinti bei laiku imtis saugumo priemonių.

„Šlamšto pranešimuose, kuriuos gauname į savo telefonus trumposiomis žinutėmis arba el. paštu, dažnai būna nuorodų į virusus, kurie yra kenkėjiškos programinės įrangos rūšis. Vartotojams svarbu žinoti apie tai, kaip šie virusai veikia telefonuose ir kokie veiksmai gali padėti nuo jų apsisaugoti“, – teigia Mantas Užupis, „Tele2“ IT saugumo ekspertas.

Kaip užkrečiamas telefonas?

Paprastai telefono virusas veikia panašiai, kaip ir kompiuterio: paspaudus ant nepatikimų nuorodų, kenkėjiškas kodas patenka į įrenginį ir jį užkrečia, o toliau plinta automatiškai siųsdamas žinutes ar el. laiškus kitiems kontaktams. Virusas gali apriboti telefono veikimą, perduoti asmeninę informaciją ir leisti įsilaužėliui jus sekti fiksuojant ekrano ir klaviatūros įvestis bei stebėti jūsų geografinę padėtį.

2021 m. Australijoje vos per aštuonias savaites buvo gauta 16 tūkst. pranešimų apie virusą „Flutbot“, kuris „Android“ ir „iPhone“ vartotojams siuntė tekstinius pranešimus su nuorodomis į kenkėjiškas programas. Paspaudus jas, į telefoną atsiunčiamas virusas, kuris sukčiams suteikia prieigą prie vartotojo asmeninės informacijos.

Atkreipkite dėmesį į požymius

Ne visada lengva nustatyti, ar jūsų telefone veikia virusas, tačiau keli svarbiausi požymiai gali pranešti apie pavojų įrenginyje. Pirmiausia, apie kenkėjišką programą signalizuoja prastas telefono veikimas – ilgiau nei įprastai trunkantis programėlių atidarymas arba atsitiktiniai trikdžiai. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ar nepadidėjo akumuliatoriaus energijos eikvojimas ir mobiliųjų duomenų vartojimas. Saugumo priemonių reikėtų imtis ir tuomet, jei pastebėjote įrenginyje iššokančius neįprastus langus arba telefono temperatūros padidėjimą.

Įtarus, kad jūsų įrenginys užkrėstas virusu, vertėtų atlikti keletą veiksmų, padėsiančių padidinti telefono saugumą. Pirmiausia, svarbu pašalinti kenkėjišką programą – tam pasitarnaus patikima antivirusinė programa. Taip pat reikėtų išvalyti telefono saugyklą ir talpyklą („Android“ įrenginiuose) arba naršymo istoriją ir svetainių duomenis („Apple“ įrenginiuose). Rekomenduojama ištrinti ir visas įtartinas arba nenaudojamas trečiųjų šalių programėles. Jei nežinote, kuri programėlė galėtų būti viruso šaltinis, galite sukurti atsarginę duomenų kopiją ir telefone atlikti gamyklinių parametrų atstatymą, kuris užtikrins, kad kenkėjiška programinė įranga būtų pašalinta.

Kaip pasirūpinti telefono higiena?

Telefoną derėtų apsaugoti dar prieš susiduriant su virusais ar kitais saugumo pavojais, o tai padaryti padės keli paprasti mobiliojo higienos patarimai. Svarbu nespausti ant įtarimą keliančių iššokančių langų ar nuorodų tekstinėse žinutėse, socialinių tinklų pranešimuose ar el. laiškuose.

Programėles rekomenduojama diegti tik iš autorizuotų aplikacijų parduotuvių, tokių kaip „Google Play“ arba „Apple“ „App Store“. Prieš diegdami programėlę, patikrinkite joms suteikiamus leidimus, kad žinotumėte, kokius duomenis ji galės pasiekti. Siekdami pasirūpinti savo įrenginio ir joje esančios informacijos saugumu, reguliariai kurkite atsargines duomenų kopijas ir nuolat atnaujinkite telefono programinę įrangą.

Keturi iš dešimties vyresnių nei 65 metų Lietuvos gyventojų nieko nežino apie kvalifikuotą el. parašą, rodo naujausia Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) apklausa. Dar 38 proc. teigia neturintys, kur jo naudoti, o 13 proc. senjorų mano, kad šia priemone naudotis yra sudėtinga. Anot ekspertų, tai, kad vyresniems lietuviams kvalifikuotas el. parašas vis dar yra neįprastas įrankis, lemia baimės sugadinti įrenginį, netekti pinigų ar atskleisti asmeninius duomenis, todėl būtina griauti šiuos klaidingus įsitikinimus.

„Kalbant apie naudojimąsi el. parašu, vyresni gyventojai linkę nepasitikėti savo skaitmeniniais gebėjimais, o bendraujant su jais išryškėja bendra tendencija – baimė. Senjorai nerimauja, jog internetu prisijungdami prie banko ar kitų el. paslaugų ir neteisingai atlikę tam tikrus veiksmus jie praras asmeninius duomenis, pinigus ar netgi sugadins savo įrenginį. Ir ši baimė visai suprantama, kai girdime apie augančius internetinio sukčiavimo mastus ir tobulėjančius sukčių veikimo metodus,“ – sako asociacijos „Langas į ateitį“ direktorė Rita Šukytė.

Jos teigimu, sumažinti nepasitikėjimo jausmą ir paskatinti senjorus pradėti naudotis kvalifikuotu el. parašu galėtų aplinkiniai, artimieji bei daugiau tikslesnės informacijos.

„Norintiems tobulinti skaitmenines kompetencijas žmonėms kartais tereikia padrąsinimo. Pastebėjome, jog pradžioje būnant šalia ir padedant prisijungti prie el. paslaugų, atlikti tam tikras operacijas, senjorai kitą kartą drąsiau šiuos veiksmus atlieka savarankiškai. Taip pat labai svarbu vyresniems žmonėms papasakoti apie el. paslaugų įvairovę, jų privalumus, suteikti informacijos iškilus svarbiems saugumo klausimams. Vienas tokių pavyzdžių – ką daryti, jei telefone staiga įsijungia „Smart-ID“ programėlė ir prašo įvesti PIN kodą, nors tuo metu nesijungiama prie jokių el. paslaugų. Gavę patarimą, kaip teisingai pasielgti, jie jaučiasi ramiau, todėl skaitmeninių priemonių bijo mažiau“, – teigia R. Šukytė.

Kvalifikuotą el. parašą gaubia mitai

Asociacijos „Infobalt“ eIDAS pogrupio pirmininkas Viktoras Kamarevcevas atkreipia dėmesį, jog visuomenėje vis dar egzistuoja klaidinančių mitų, kurie atgraso senjorus nuo kvalifikuotų el. parašo priemonių. Anot jo, neretai vyresniems žmonėms atrodo, kad jie neturės kur panaudoti kvalifikuoto el. parašo priemonės, nes nežino, kas tai yra.

„Kvalifikuotos el. parašo priemonės naudojamos ne tik elektroniniam pasirašymui, bet ir asmens tapatybės patvirtinimui. Šiandien didelė dalis paslaugų, kuriomis naudojasi senjorai, jau yra pasiekiamos elektroninėje erdvėje – jie gali jungtis prie sveikatos portalų, prisirašyti prie gydymo įstaigos, užsiregistruoti vizitui pas gydytojus, konsultuotis su specialistais nuotoliniu būdu ar pratęsti vaistų receptus. Naudojant šias priemones taip pat galima prisijungti prie internetinės bankininkystės ir pasitikrinti savo banko sąskaitą, atlikti pinigų pavedimus ar sumokėti mokesčius“, – sako V. Kamarevcevas.

Antras klaidingas įsitikinimas – kad kvalifikuotu el. parašu naudotis yra sudėtinga. V. Kamarevcevas teigia, jog juo ne tik greitai, bet ir paprastai atliekamos kasdienės skaitmeninės operacijos: „Yra keletas kvalifikuoto el. parašo naudojimo būdų, nereikalaujančių jokių papildomų įrenginių, pavyzdžiui, skaitytuvų. Senjorui tereikia turėti išmanųjį įrenginį. Pirmasis – naudoti integruotą kvalifikuotą el. parašą telefone esančioje SIM kortelėje, kurią galima įsigyti iš mobiliojo ryšio operatorių. Antrasis – atsisiųsti išmaniąją „Smart-ID“ programėlę bei užregistruoti naują paskyrą. Pasirinkus tiek pirmąjį, tiek antrąjį būdą ir jungiantis prie el. paslaugų, telefone atsiras PIN kodo užklausa su prašymu patvirtinti savo tapatybę ar pasirašyti. Senjorui tereikės suvesti jam vienam žinomą kodą ir taip užbaigti atliekamą veiksmą.

V. Kamarevcevas atkreipia dėmesį, jog kvalifikuotas el. parašas yra saugi priemonė, tačiau svarbu išlikti budriems.

„Kvalifikuotam el. parašui reikalingus PIN kodus žino tik juos sukūręs žmogus, todėl niekas kitas skaitmeninių operacijų senjoro vardu atlikti negalės. Tačiau tiek jungiantis prie el. paslaugų, tiek atliekant pavedimus svarbu skaityti pranešimus išmaniojo įrenginio ekrane, nes jie nurodo, kokia operacija yra atliekama. Jeigu kyla bent menkiausias įtarimas – atšaukite ją. O jei kvalifikuotu el. parašu naudositės pirmą kartą – pasikonsultuokite su artimuoju, kuris jau yra susipažinęs su šiomis priemonėmis. Kartu atlikus pirmąsias operacijas pamatysite, kad viskas paprasta ir saugu“, – sako V. Kamarevcevas.

Išmaniųjų telefonų žemėlapių programėlės pastaraisiais metais patobulėjo tiek, kad reikšmingai pakeitė mūsų kasdienybę. Jų padedami, rečiau stovime spūstyse, dar prieš atvykdami sužinome, kaip iš gatvės atrodo mūsų kelionės tikslas, ir netgi galime aplankyti tas vietas, kurių nepasiūlytų net ir ilgiausiai ten gyvenantys vietiniai. Vis dėlto prieš prisisegant diržus ar užsirišant žygio batus artėjantiems vasaros nuotykiams, ekspertai akcentuoja, jog ne visos navigacijos aplikacijos veikia identiškai ir vienodai gerai tinka kiekvienam kelionės tipui.

Leidinio „The Wall Street Journal“ surinktais duomenimis, „Google Maps“ programėlę kiekvieną mėnesį renkasi 70 proc. visų žemėlapius telefone naudojančių vartotojų, o artimiausia konkurentė nuo jos atsilieka net keturis kartus.

„Nors „Google Maps“ šias pozicijas užsitarnavo ne be priežasties, rinkoje yra programėlių, kurios gali pasiūlyti detalesnius žemėlapius, patogesnį navigavimą ar tiesiog yra geriau tinkamos kelionei kita transporto priemone, pavyzdžiui, dviračiu“, – pasakoja „Telia“ telefonų pardavimų vadovė Rimantė Marcišauskienė.

„Google Maps“ – visų galų meistras

Šiandien jau nieko nebestebina, kad „Google Maps“ gali tiksliai suplanuoti maršrutą ne tik pėsčiomis ar automobiliu, bet ir realiu laiku gauti informaciją apie viešojo transporto judėjimą, leisti virtualiai pasivaikščioti atostogų tikslu pasirinkto miesto gatvėmis ar netgi užsukti į Marsą. Nors tai neabejotinai yra universaliausia žemėlapių programėlė pasaulyje, „Google“ šiųmetėje kūrėjams skirtoje „I/O“ konferencijoje pristatė dar keletą jos patirtį pagerinančių naujovių.

„Pirmoji jų – „Immersive View“ vaizdo pasirinkimas. Jis leis į norimą vietovę pažvelgti lyg iš Holivudo filmo ar vaizdo žaidimo kūrėjo perspektyvos bei taip dar geriau susidaryti įspūdį apie eismą, klimatą bei landšaftą. Taip pat „Google“ netrukus suteiks galimybę pasižvalgyti po įvairių restoranų vidų lyg iš drono skrydžio, kas padės geriau įvertinti užimtumą ir atmosferą. Bendrovė Europoje aktyvuos ir ekologiško maršruto automobiliu pasirinkimą, leisiantį sutaupyti degalų ir sumažinti išmetamą CO2 kiekį“, – programėlės naujienas vardija ekspertė.

„Maps.me“ – išsiruošus į žygį pėsčiomis

Tarp vartotojų vyrauja mitas, kad „Google Maps“ yra nepakeičiama detalumo prasme, tačiau ją šioje srityje smarkiai lenkia daug mažiau žinoma „Maps.me“ programėlė. Atsisiuntę ją, nemaža dalis vartotojų nustemba, kad žemėlapyje pažymėtos ne tik jų vietovės gatvės ir pagrindiniai keliai, bet netgi mažiausi parko ar miško keliukai.

R. Marcišauskienės teigimu, tokį skirtumą lemia tai, kad „Google Maps“ žemėlapių informaciją „Google“ susirenka pati arba gauna iš trečiųjų šalių partnerių, o „Maps.me“ yra paremtas pačių vartotojų suteiktais duomenimis. Dėl šios priežasties su „Maps.me“ bus kur kas saugiau klajojant egzotiškose salose ar tyrinėjant džiungles. Be to, ši aplikacija leidžia visus žemėlapius atsisiųsti iš anksto, todėl ja visavertiškai galima naudotis net ir ten, kur mobilusis internetas yra nepasiekiamas, pavyzdžiui, kalnuose.

„Sygic“ – geresnė automobilio navigacija

Nors daugelis kasdienėms kelionėms automobiliu naudojame „Waze“ ar „Google Maps“, dėl riboto jų funkcionalumo šios programėlės nebūtinai yra geriausias pasirinkimas ilgoms išvykoms. Viena geriausių jų alternatyvų yra universaliausiu vairuotojo pagalbininku tituluojama „Sygic“.

„Ši programėlė gali ne tik parinkti geriausią kelionės maršrutą, bet ir surasti parkavimo vietą, informuoti apie degalų kainas aplinkinėse degalinėse bei atvaizduoti artimiausias elektromobilių įkrovimo vietas, kurių dalyje už įkrovimą netgi galima atsiskaityti nepalikus „Sygic“ aplikacijos. Be to, sudėtingose Europos didmiesčių sankryžose „Sygic“ nurodys, kurią eismo juostą pasirinkti, o vaizdo registratoriaus funkcija padės išaiškinti kaltininką, patekus į eismo įvykį“, – naudingas programėlės funkcijas apžvelgia R. Marcišauskienė.

„Komoot“ – minančiųjų pedalus pasirinkimas

„Komoot“ kūrėjai šią aplikaciją išdidžiai vadina geriausiu pasaulyje maršruto planavimo įrankiu ir šis teiginys tikrai nėra laužtas iš piršto. Kadangi ši programėlė, planuojant maršrutą, leidžia atsižvelgti į tokius dalykus, kaip nuokalnės ar įkalnės, kelio danga, numatomos oro sąlygos ir netgi maršruto įveikimui reikalingas fizinio pasirengimo lygis, ją yra pamėgę daugybė dviratininkų.

„Didelis dėmesys vartotojų bendruomenei suteikia galimybę „Komoot“ pasiūlyti įdomių ir neatrastų būtent dviračiams pritaikytų maršrutų, o patogi vartotojo sąsaja bei gausybė apie kelionę pateikiamų duomenų leidžia šiai programėlei pakeisti ir įprastą dviračio kompiuterį. „Komoot“ taip pat turi realaus laiko sekimo funkciją, tad jūsų buvimo vietą gali nuolat matyti jūsų kelionės draugai ar netgi kitame žemyne esantys artimieji“, – aiškina „Telia“ atstovė.

Universalūs patarimai naudojantiems žemėlapių programėles

Pasak R. Marcišauskienės, nepaisant to, jog įvairios navigacijos aplikacijos yra bene naudingiausias kelionės įrankis, jų naudojimas gali apkarsti, nežinant keleto svarbių smulkmenų. Pirmoji jų – interneto ryšys. Žemėlapių programėlėms jis leidžia planuoti maršrutą, atsižvelgiant į tokius besikeičiančius dalykus, kaip spūstys ar eismo ribojimai. Tačiau išvykus į tolimą šalį, navigacijos naudojimas grįžus namo gali virsti išaugusia mobiliojo ryšio sąskaita. Dėl to tolimoms kelionėms geriausia rinktis tokias programėlės, kaip „Maps.me“, kurios žemėlapius leidžia atsisiųsti dar būnant namie ir juos naudoti be interneto.

„Kita navigacijos programėlių problema – didelis telefono baterijos eikvojimas. Nors to visiškai išvengti neįmanoma, galima bent jau pasirūpinti, jog išmaniojo įkrovos lygis nekristų tada, kai navigacijos nenaudojame. Pasiekus kelionės tikslą rekomenduojama iš žemėlapių programėlės grįžti ne tik į pagrindinį ekraną, bet ir nepamiršti jos pašalinti iš fone veikiančių aplikacijų sąrašo. Neplanuoto telefono išsikrovimo išvengti padeda ir nustatymuose suteikiami leidimai šioms programėlėms pasiekti jūsų lokaciją tik tada, kai jas naudojate, o ne nuolat“, – pataria „Telia“ atstovė.

Kiekvieną pavasarį „Google“ organizuoja kūrėjams skirtą „I/O“ renginį, kuriame tradiciškai pademonstruoja svarbiausias savo paslaugų ir „Android“ platformos inovacijas. Trečiadienį prasidėjusiose jau keturioliktoje konferencijoje naujienų technologijų gigantė pažėrė kaip niekada daug – greta „Android 13“ operacinės sistemos atnaujinimo pristatytas nebrangus „Pixel 6A“ išmanusis telefonas, pažangios „Pixel Buds Pro“ ausinės ir pademonstruoti keli vėliau šiemet ar kitąmet debiutuosiantys įrenginiai, įskaitant išmanųjį laikrodį. Analitikų teigimu, nepaisant palyginti nežymių „Android 13“ pokyčių, renginyje atskleistos naujovės turės didelį poveikį visai technologijų rinkai.

„Ilgą laiką elektronikos gamintojų šešėlyje buvusi „Google“ pastaraisiais metais ėmėsi aktyviai formuoti išmaniųjų įrenginių industrijos tendencijas. Vien per praėjusius metus šiai kompanijai pavyko savųjų „Pixel“ įrenginių pardavimus padidinti 56 proc. ir tapti trečiu didžiausiu „Premium“ segmento išmaniųjų telefonų gamintoju JAV. Pagrindinė „Google“ idėja – kasdieniuose elektronikos prietaisuose visą dėmesį nuo techninių specifikacijų perkelti į pažangius programinės įrangos sprendimus, o naujieji „Android 13“, „Pixel 6A“ ir „Pixel Buds Pro“ yra didelis žingsnis link šios vizijos įgyvendinimo“, – sako „Telia“ išmaniųjų įrenginių pardavimų vadovė Urtė Rasimavičienė.

„Android 12“ darbų pratęsimas

Pernykščiame „Android 12“ operacinės sistemos atnaujinime „Google“ pristatė daug svarbių pakeitimų, kuriuos palaikomų išmaniųjų telefonų savininkai jau spėjo pastebėti vartotojo sąsajos dizaine ir įrenginio veikime. Dėl to nenuostabu, jog šiųmetėje „Android 13“ versijoje paieškos milžinė nusprendė kardinalių pokyčių nedaryti ir pratęsti pernai pradėtus darbus.

„Geras to pavyzdys – „Android 12“ debiutavusi „Material You“ dizaino kalba. Ji suteikė galimybę visos vartotojo sąsajos spalvyną vienu mygtuko paspaudimu priderinti prie pasirinkto ekrano fono. „Android 13“ šias suasmeninimo galimybes išplečia, leisdama prie ekrano paveikslėlio priderinti aplikacijų ikonėlių dizainą, o to nenorintiems – keturias nuo ekrano fono nepriklausančias sistemos spalvų temas. Šiek tiek pakeista ir grojančios muzikos valdiklio bei garso reguliavimo meniu išvaizda“, – vardina ekspertė, taip pat paminėdama po ilgų metų sugrąžintą „Wallet“ aplikaciją. Ji leis vienoje aplikacijoje laikyti mokėjimo ir nuolaidų korteles, asmens tapatybės dokumentus, bilietus ir net automobilio raktelius.

Pasak U. Rasimavičienės, šiokių tokių atnaujinimų atlikta ir po sistemos „gaubtu“. Svarbiausi jų – optimizuotas aplikacijų atvaizdavimas planšetėse ir sulenkiamuose telefonuose bei iš „Apple“ vadovėlio pasiskolintas idealus skirtingų išmaniųjų įrenginių suderinamumas tarpusavyje. Bevielės ausinės nuo šiol galės automatiškai prisijungti prie to įrenginio, kurį tuo metu naudojate, o rašyti žinutes bus galima tiesiog naudojant greta išmaniojo esančią planšetę. Papildomai pagerintas ir vartotojo privatumas – „Android 13“ pirmąkart „Android“ istorijoje reikalaus aplikacijoms suteikti leidimą siųsti pranešimus bei nebe vieną bendrą leidimą pasiekti visiems multimedijos failams, o atskirus kiekvienam multimedijos tipui.

„Telia“ atstovės teigimu, „Android 13“ ir jos suteikiamas naujoves pirmiausia išbandyti galės „Google Pixel“ išmaniųjų savininkai, kurie atnaujinimą gaus jau šių metų rudenį, o iki kitų metų pradžios jis pasieks ir kitų gamintojų telefonus.

„Pixel 6A“ – daugiau intelekto, mažiau raumenų

„2019 metais, pristačiusi pirmąjį pigesnį „A“ raide pažymėtą „Pixel“ išmanųjį telefoną, „Google“ netikėtai atrado aukso gyslą. Nors šie modeliai pasižymėdavo šiek tiek prastesnėmis techninėmis specifikacijomis, nei tiesioginiai konkurentai, flagmanų kokybės kameros ir gerai optimizuota programinė įranga visus šiuos trūkumus vartotojams kompensuodavo su kaupu ir taip lėmė milžinišką „Pixel A“ serijos sėkmę”, – prisimena U. Rasimavičienė.

Vis dėlto šiųmetis „Pixel 6A“ šiek tiek koreguoja laiko patikrintą sėkmės formulę. Jis, kaip ir pirmtakai, turi paprastesnį korpusą ir ekraną, nei brangesni „Pixel 6“ ir „Pixel 6 Pro“, tačiau iš pastarųjų neperima pažangesnių kamerų. Vietoje to „Google“ pasirinko šiame telefone sumontuoti tuos pačius senus 12MP jutiklius, kaip ankstesniuose „Pixel A“ serijos modeliuose, o iš savo flagmanų perkelti inovatyvų „Tensor“ lustą.

Dėl jo suteikiamų pažangių vaizdo apdorojimo algoritmų „Pixel 6A“ net ir su eilę metų skaičiuojančiais kamerų sensoriais gali įamžinti dar įspūdingesnius kadrus tiek dieną, tiek visiškoje tamsoje. Be to, „Tensor“ dirbtinio intelekto galimybės netgi leidžia automatiškai nuotraukoje išryškinti susiliejusius veidus, iš jos pašalinti nepageidaujamus objektus ar be didelių baterijos sąnaudų atlikti realaus laiko teksto vertimą „WhatsApp“ ir kitose programėlėse, nereikalaujant jo nukopijuoti į „Google Translate“.

Protingos ausinės ir intriguojantis „Laukite tęsinio“

Iškilmingai ant scenos pristatytos „Pixel Buds Pro“ yra prabangiausios gamintojo kada nors pasiūlytos, bet pigiau už konkurentų analogus įkainotos ausinės, kurių viduje įmontuotas aibei išmanių funkcijų reikalingas net šešių branduolių procesorius. Pati įdomiausia ir paslaptingiausia produkto ypatybė – slėgį ausies kanale matuojantys jutikliai, kurie turėtų padėti išvengti dėl susidarančio spaudimo kylančio dėvėjimo diskomforto.

Taip pat skelbiama, kad išmanūs „Pixel Buds Pro“ algoritmai gebės muzikos ekvalaizerio nustatymus realiu laiku sureguliuoti pagal grojamos muzikos garsą ir padedant įmontuotiems mikrofonams leisti kalbėti su aplinkiniais neišsiėmus ausinių iš ausų. Be to, pasak „Google“, šie ausinukai bus ypač greitai suporuojami su „Android“ telefonais ir pasiūlys itin ištvermingą bateriją.

„Tačiau „Google“ fanų vaizduotę įkaitino dar labiau, anonsavusi ir dar keletą produktų, kurie pasirodys antroje šių metų pusėje arba kitąmet. Pirmasis jų – „Pixel Watch“ išmanusis laikrodis, apie kurį kalbos netyla dar nuo 2019 metų, kai „Google“ netikėtai įsigijo tokio tipo įrenginius gaminančią „Fitbit“. Kaip ir būdinga „Google“ kurtiems prietaisams, „Pixel Watch“ pasižymi minimalistiniu dizainu, kurį sudaro praktiškai berėmis apvalus ekranas ir į vos pastebimą korpusą įsiliejantis karūnėlės tipo mygtukas. Viskas, ką daugiau žinome be dizaino, tai tik tiek, kad jame veiks „WearOS“ operacinė sistema, o vartotojas galės pasikeisti apyrankę”, – pasakoja U. Rasimavičienė.

Po laikrodžio eilėje rikiuojasi dar labiau netikėtas anonsas – „Google“, praėjus vos šešiems mėnesiams nuo „Pixel 6“ flagmanų debiuto, nusprendė atskleisti jų įpėdinių „Pixel 7“ išorės dizainą, kuris, tiesą sakant, pasikeitė ne tiek ir daug. Tačiau visiška vyšnia ant torto tapo žinios, jog „Google“ kitąmet pristatys „Pixel Tablet“ planšetinį kompiuterį.

„Pixel 6A“ ir kitos trečiadienį pademonstruotos „Google“ naujienos tarsi brėžia brūkšnį dabartinėje technologijų vystymosi epochoje. Kompanija sėkmingai įrodinėja, jog sudėtingus ir brangiai kainuojančius aparatinės įrangos sprendimus kone visiškai gali pakeisti mašininis mokymasis ir dirbtinis intelektas. Tokios tendencijos netolimoje ateityje galimai padės sustabdyti elektronikos įrenginių brangimą ir jiems suteiks daugiau mūsų kasdienybę palengvinančių funkcijų“, – „Google“ renginį apibendrina „Telia“ išmaniųjų įrenginių pardavimų vadovė.

Apklausos rodo, kad pastaraisiais metais smarkiai išaugo reguliariai bėgiojančių žmonių skaičius: beveik 30 proc. šiuo metu bėgiojančių asmenų pradėjo sportuoti pasaulinės pandemijos metu. Tačiau kartu su išaugusiais bėgikų skaičiais parkuose ar sporto aikštelėse atsirado poreikis efektyviai sekti savo bėgimo rezultatus ir daromą pažangą.

Atrodytų, kad šią problemą išsprendė išmaniosios technologijos, o visų pirma – išmanieji laikrodžiai. Kita vertus, moderniausi prietaisai siūlo daugybę stebėjimo galimybių tarp kurių galima lengvai pasimesti, o keleto funkcijų prasmė ir toliau išlieka miglota. Tad kokius duomenis sekti svarbiausia ir ką jie iš tikrųjų rodo?

„Išmaniųjų laikrodžių technologijos progresuoja sparčiai ir užtikrintai, todėl sumanius prietaisus turintys sportininkai džiaugiasi tikslia informacija apie treniruočių kokybę ir sveikatos būklę. Pavyzdžiui bėgikai, jau kuris laikas gali patogiai sekti, kiek ir kokiu tempu buvo nubėgta, kaip po intensyvių krūvių atsigauna kūnas ir ar atliekamas progresas džiugina, ar verčia pasitempti.

Tačiau nepaisant duomenų prieinamumo, analizuoti visus duomenis ir suprasti jų svarbą gali būti sudėtinga – ypač tiems, kurie sportuoja individualiai ir tik pradėjo pirmąsias treniruotes“, – nurodo Urtė Eidžiūnaitė, „Huawei“ produktų mokymų vadovė Lietuvoje.

Ekspertė išskiria 4 svarbiausius rodiklius, kuriuos turėtų stebėti kiekvienas bėgikas ir nurodo, kaip juos sekti padeda išmanusis laikrodis:

1. Vidutinis bėgimo greitis ir atstumas

Vidutinis bėgimo tempas ir nubėgtas nuotolis yra labiausiai paplitę duomenys, kuriuos stebi kiekvienas sportininkas. Vidutinis bėgimo greitis parodo vidutinį kiekvieno įveikto kilometro laiką. O nubėgto atstumo rodiklis yra daugeliui girdėtas, tačiau nemažiau svarbus – pagal jį matuojame atliekamą progresą.

„Nubėgtas atstumas ir vidutinis greitis yra reikšmingi duomenys, tačiau norint pasiekti maksimaliai tikslų rezultatą reikia pasirūpinti tiksliomis vietos nustatymo funkcijomis. Verta priminti, kad bėgimo laikrodžio palaikoma GPS funkcija gali pateikti netikslius duomenis dėl bėgimo vietos ir ryšio problemų.

Pavyzdžiui, bėgant tarp aukštų pastatų ar miške. Todėl norint maksimaliai tikslios informacijos verta pasirūpinti išmaniuoju laikrodžiu, kuris buvimo vietai nustatyti naudoja bent kelias palydovines sistemas“, – pataria U. Eidžiūnaitė.

2. Širdies ritmo sekimas

Daugelis išmaniųjų laikrodžių siūlo širdies ritmo matuoklį, kuris vienodai pravartus per ir po treniruotės. Šio rodiklio sekimas sporto metu yra vienas patikimiausių būdų įvertinti treniruotės intensyvumą.

„Daugelis išmaniųjų laikrodžių ne tik matuoja širdies ritmą, bet ir rodo širdies aktyvumo (arba ritmo) zonas. Širdies ritmo zonos paprastai apskaičiuojamos pagal maksimalų širdies susitraukimų skaičių per minutę. Šis rodiklis yra individualus ir priklauso nuo amžiaus, genetinių savybių.

Pačių širdies ritmo zonų yra penkios: pirmoji zona žymi mažą krūvį, o penktoji – patį didžiausią. Nepriklausomai nuo pasiruošimo, norint palaikyti sveiką kūną lengvesni ir ilgesni bėgimai turėtų išlikti 1-2 zonose, o sunkesni ir orientuoti į maksimalų greitį – 3-4 zonose. Taigi, širdies ritmo stebėjimas leidžia sekti savo kūną ir treniruotis efektyviau“ – sako U. Eidžiūnaitė.

3. Atsistatymo laikas

Poilsio ir atsigavimo laikas yra svarbus bet kuriam sportininkui, nes leidžia tinkamai sureguliuoti krūvius ir nepervargti. Sutariama, kad atsižvelgiant į treniruotės intensyvumą ir fizinį pasiruošimą atsigavimo laikas gali svyruoti nuo 6 valandų iki 2 parų.

„Modernūs išmanieji laikrodžiai atsigavimo laiką nustato pagal jūsų organizmo patiriamą krūvį, širdies ritmo rodiklius, streso ir miego duomenis. Pavyzdžiui, specialiai bėgikams sukurtame „Huawei“ išmaniajame laikrodyje „Watch GT Runner“ įdiegta profesionali bėgimo programa „TruSport“, kuri kiekvienam sportininkui pateikia patarimus dėl treniruočių intensyvumo ir poilsio laiko.

Be to, prietaisas kasdien stebi miego kokybę ir patiriamą stresą, todėl kiekvienas sportininkas susipažįsta su svarbiausia informacija, kuri būtina norint įvertinti optimalų atsistatymo laiką“, – teigia U. Eidžiūnaitė.

4. Deguonies kiekis kraujyje

Kraujo prisotinimo deguonimi (SpO2) stebėjimas įvertina deguonies kiekį kraujyje. Šio rodiklio stebėjimas ypač svarbus jau pažengusiems sportininkams.

„Deguonies kiekį kraujyje matuoti yra naudinga, norint įsivertinti konkretų treniruotės krūvį. Dėl šios funkcijos kiekvienas sportininkas gali stebėti ar intensyvių apkrovų metu jo kūnas gali pagaminti būtiną deguonies kiekį.

Jei deguonies procentinė dalis kraujyje sumažėjo, tai signalas, kad sportuojate viršydami savo organizmo galimybių ribas. Šį rodiklį būtina sekti nuolatos, nes per mažas deguonies kiekis gali sukelti dusulį, galvos skausmą ar net alpulį“, – apibendrina U. Eidžiūnaitė.

Bendravimui internete skirta programėlė „WhatsApp“, priklausanti „Meta“ tinklui, pagaliau naudotojams pristatė itin lauktą funkciją – „Reakcijos“ („Reactions“). Šis atnaujinimas leis lengviau reaguoti į pavienes žinutes. Iki šiol aplikacijos vartotojai, norėdami reaguoti į žinutę, emociuką turėdavo siųsti atskirai. Nuo šiol tai bus galima padaryti itin lengvai – bakstelėjus ir palaikius žinutės plotą (laukelį).

Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas teigia, kad ši konkreti funkcija bus ypač naudinga grupiniuose pokalbiuose, kurie būna perkrauti daugybe trumpųjų žinučių. Pasak specialisto, naudojant reakcijos funkciją nereikės rašyti atskiro atsakymo – pakaks bakstelėti ir palaikyti pranešimo plotelį, tad bendras atsakymo laikas sutrumpės.

Kas gali reaguoti į žinutes?

Funkcija „WhatsApp Reakcijos“ buvo bandoma dar 2018 m., tačiau iš pradžių planuotos lipdukų reakcijos. Apie šį aplikacijos atnaujinimą pranešė „Meta“ generalinis direktorius Markas Zuckerbergas savo „Facebook“ paskyroje.

Programėlės kūrėjai šį atnaujinimą pasauliui pristato palaipsniui, dabar funkcija gali naudotis tik atrinkti beta testuotojai, kad būtų galima patikrinti jos tinkamumą. Įsitikinus, kad naujoji funkcija veikia be priekaištų, jos prieinamumas bus plečiamas įvairiose šalyse. Tikėtina, kad lietuviai šia funkcija galės pradėti naudotis jau artimiausiu metu.

Kaip naudotis funkcija?

Reaguoti į žinutę labai paprasta – atidarykite pokalbį, pasirinkite norimą žinutę, paspauskite ir palaikykite jos plotelį. Atsidarys iššokantis langas su 6 emociukais, kuriuos galite naudoti reaguodami. Pasirinkite vieną iš 6 emociukų ir bakstelėkite jį. Galiausiai, jūsų reakcija į žinutę bus rodoma po pasirinkta žinute. Po kurio laiko planuojama papildyti visų emociukų ir jų atspalvių skaičių.

Daugiau atnaujinimų

„WhatsApp“ taip pat pranešė apie daugiau būsimų atnaujinimų, įskaitant padidintą dalijimosi failais ribą (iki 2 GB) ir galimybę vienu metu įjungti grupinius garso skam

Lietuvoje vienos populiariausių pavėžėjimo programėlių „Yandex Go“ ir „Uber“ atsidūrė tarp daugiausiai duomenų apie savo vartotojus renkančių programėlių pasaulyje. Kibernetinio saugumo kompanijos „Surfshark“ sudarytame indekse šios programėlės užima atitinkamai antrąją ir trečiąją vietas. Pirmojoje atsiduria Lietuvoje paslaugų neteikianti, tačiau Azijoje plačiai naudojama „GrabTaxi“, o mūsų šalyje populiariausia tokio tipo programėlė „Bolt“ šiame indekse tik 16-a.

„Programėlės visuomet renka duomenis apie savo vartotojus, kad galėtų šiems kokybiškai suteikti paslaugas. Vis tik kai kurios jų prašo prieigos prie ypač daug informacijos ir ja dalinasi su trečiosiomis šalimis. Mūsų tyrimas atskleidė, kad tą daro 9 iš 30 populiariausių pasaulio pavėžėjimo programėlių. Aktyvus tokių produktų naudojimas signalizuoja, kad šiandien dauguma žmonių linkę vardan patogumo aukoti savo privatumą ir paslaugų teikėjams noriai atiduoda savo asmeninę informaciją, negalvodami, kaip ir kam ji gali būti pasitelkta“, – sako Aleksandr Valentij, „Surfshark“ saugumo vadovas.

„Yandex Go“ ir „Uber“ – vienos „alkaniausių“

„Surfshark“ indeksas matuoja, kiek savo vartotojų duomenų renka 30 populiariausių pavėžėjimo programėlių pasaulyje trijose kategorijose: 1) su tapatybe nesusietų duomenų; 2) duomenų, kurie gali būti susieti su tapatybe; 3) duomenų, kurie naudojami sekti vartotojus programėlėse ir interneto puslapiuose.

Pirmoje indekso vietoje atsidūrė Azijos šalyse – Singapūre ir Indonezijoje – populiari programėlė „GrabTaxi“. Ji renka 27 iš 32 „App Store“ nurodytų duomenų taškų, įskaitant kontaktinę, finansų, vietos nustatymo informaciją ar net vartotojų turinį (nuotraukas, vaizdo ir garso įrašus).

Tuo tarpu antrą vietą užima Lietuvoje plačiai naudojama „Yandex Go“, kuri renka 21 iš 30 duomenų taškų. Nuogąstavimų kelia ne tik tai, jog prašoma prieigos prie vartotojų turinio, bet ir kompanijos duomenų valdymo politika. 2011-aisias paieškos kompanija „Yandex“ patvirtino, jog Rusijos saugumui FSB perdavė konfidencialią vartotojų informaciją, tad po šio incidento naudoti įmonės programėle rekomenduojama tik įvertinus galimas rizikas.

Trečią vietą indekse užima „Uber“ – antra populiariausia pavėžėjimo programėlė Lietuvoje. Kartu su „Lyft“ jos yra vienintelės pasaulyje, renkančios itin jautrius vartotojų duomenis, kuriuos gali sudaryti informacija apie seksualinę orientaciją, nėštumą, tautybę, turimas atžalas ar kita.

„Atiduodami savo privačią informaciją programėlėms, tam tikra prasme jos atsisakome, mat ji gali būti panaudota reklamos tikslams ar perduota trečiosioms šalims. Tokiu atveju tampa nebeaišku, kur tie duomenys „nusėda“, ar yra tinkamai saugomi ir kaip tiksliai naudojami. Garsusis „Cambridge Analytica“ skandalas parodė, kad privati informacija vartotojams nežinant gali būti pasitelkta net siekiant daryti įtaką rinkimų eigai, tad ją atsakingai saugoti – būtina“, – aiškina A. Valentij.

Tyrimo duomenimis, pavėžėjimo programėlės renka vidutiniškai 14 iš 32 duomenų taškų, bet didžioji dalis produktų prašo prieigos prie daugiau informacijos nei šis vidurkis.

Populiariausioji „Bolt“ – sąrašo viduryje

Plačiausiai Lietuvoje naudojama pavėžėjimo programėlė „Bolt“ indekse užima vidurio poziciją – 16-ą vietą. Nors tarp renkamos informacijos yra ir tokia, kuri gali būti panaudojama vartotojo sekimui internete, pavyzdžiui, vartotojo ar jo įrenginio ID, vis tik dauguma duomenų taškų skirti tik tam, kad programėlė tiesiog veiktų kokybiškai – kontaktiniai duomenys, kelionės maršrutas, programėlės diagnostikos ir veikimo informacija.

Mažiausiai duomenų pasaulyje renka Lietuvos gyventojams rečiau pažįstama „Rapido“, kuri prašo prieigos tik prie vartotojo vardo, telefono numerio ir vietos nustatymo. Ji renka beveik dešimt kartų mažiau duomenų nei pirmoje vietoje esanti „GrabTaxi“.

Apie „Surfshark“:

„Surfshark“ yra Lietuvoje įkurta pasaulinė privatumo apsaugos sprendimų kompanija. 2021 m. „Cybersecurity Excellence“ apdovanojimuose „Surfshark“ laimėjo  aukso medalį ir pelnė novatoriškiausios metų saugos tarnybos titulą. Kompanijos kuriamas virtualus privatus tinklas „Surfshark VPN“ yra tarp trijų didžiausių pasaulyje ir vienas iš nedaugelio, kurį pripažįsta nepriklausomi saugumo ekspertai.

Nors įmonių savininkai, aukščiausio lygio (angl. C-suite) vadovai ir kiti aukštas pareigas užimantys profesionalai turi prieigą prie jautriausių verslo duomenų, jų slaptažodžiai tokie pat silpni, kaip ir įprastų interneto vartotojų. Kibernetinio saugumo bendrovės „NordPass“ tyrimas atskleidė, kad patiems svarbiausiems įmonės duomenims apsaugoti dažniausiai naudojamas slaptažodis „123456“ – jis laikomas vienu nesaugiausių pasaulyje.