Login to your account

Username *
Password *

    „Lietuvių kalbos palaikymas „iOS 18“ operacinėje sistemoje neabejotinai padidins „iPhone“ telefonų prieinamumą Lietuvoje. Atnaujinimas prisideda ir prie skaitmeninės įtraukties – pavyzdžiui, asmenims su regos sutrikimais tampa lengviau naršyti meniu ir naudotis pritaikymo neįgaliesiems funkcijomis bei kitais įrankiais, kai tai gali daryti gimtąja kalba. Tai taip pat svarbu verslui, nes yra situacijų, kuomet darbuotojams reikalingi įrenginiai būtent su lietuvišku meniu“, – teigia „AVAD Baltic“ sertifikuotas „Apple“ sistemų inžinierius Andrej Michailov.

    Dar paprasčiau pagrindine įrenginio kalba nustatyti lietuvių, jei ji buvo pridėta anksčiau.  Pavyzdžiui, jeigu naudojote lietuvišką abėcėlę palaikančią klaviatūrą. Tokiu atveju nustatymuose pasirinkus „General“ ir „Language & Region“, atsidariusio meniu viršuje matysite skiltį „Preferred Language“. Paspauskite ant trijų horizontalių brūkšnelių šalia lietuvių kalbos ir paprasčiausiai paslinkite ją į sąrašo kalbų viršų bei spauskite „Continue“.

    Lietuvių kalbos palaikymas yra toli gražu ne vienintelė „iOS 18“ siūloma naujovė. Naujoji operacinės sistemos versija vartotojams suteikia ir daugiau galimybių personalizuoti savo „iPhone“ pagrindinį ekraną, keisti programėlių piktogramų išdėstymą ir spalvas, pritaikant jas prie ekrano užsklandos. 

    Be to, papildomas dėmesys skirtas vartotojų duomenų privatumui. „iOS 18“ leidžia „Face ID“ ar „Touch ID“ užraktais užrakinti ne tik patį telefoną, bet ir norimas atskiras programėles, kuriose gali būti jautrios informacijos. 

    A. Michailov pabrėžia, kad visi „Apple“ įrenginių turėtojai yra kviečiami apsilankyti „iDeal“ salonuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose, kuriuose „iDeal“ ekspertai padės sukonfigūruoti naujus įrenginius visiškai nemokamai ir atsakys į visus kylančius klausimus.

    Tik keli paspaudimai 

    Operacinė sistema su lietuvišku meniu prieinama visuose „iPhone“ įrenginiuose pradedant nuo „iPhone XR“ ir „iPhone XS“. Tereikia įsidiegti naujausią „iOS 18“ versiją. O tai padarius, pagrindinę įrenginio kalbą nustatyti lietuvių – labai paprasta.

    „Tik keli paspaudimai ir jūsų „iPhone“ meniu taps lietuviškas, taip pat lietuviškai bus rodoma ir visų lietuvių kalbą palaikančių programėlių informacija“, – sako A. Michailov.

    Norėdami nustatyti lietuvių kalbą, visų pirma, savo įrenginyje eikite į nustatymų skiltį ir ten spauskite „General“, o atsidariusiame meniu pasirinkite skiltį „Language & Region“.

    Jei lietuvių kalbos savo įrenginyje anksčiau nebuvote pridėję, atsidariusiame lange spauskite „Add Language...“ ir atsivėrusiame kalbų sąraše pasirinkite lietuvių. Ekrane pasirodžiusioje lentelėje reikia spausti „Use Lithuanian“.

    Viskas, nuo šiol tiek pagrindinė įrenginio, tiek lietuvių kalbą palaikančių programėlių informacija bus rodoma lietuviškai.

    Paskutinis „iPhone“ programinės įrangos atnaujinimas, „iOS 18“, atnešė daugybę funkcijų, kurios gali pakeisti jūsų kasdienį telefono naudojimą. Nors šis atnaujinimas jau prieinamas, daugelis dar nėra atradę visų jo galimybių. Lukas Keraitis, „Tele2“ Inovacijų ekspertas, aptaria įdomiausius „iOS 18“ patobulinimus: nuo įrankių didesniam privatumui užtikrinti iki patogumo, kuris leidžia prisitaikyti telefono dizainą pagal save.

    Slapti aplankai, kuriuos atrakins tik „Face ID“ 

    Nuo šiol „iPhone“ naudotojai gali laikyti programas ir nuotraukas slaptame aplanke, kuris apsaugotas „Face ID“ technologija. Tai reiškia, kad tik naudotojas, galinis atrakinti telefoną savo veidu, galės atidaryti šį aplanką ir peržiūrėti jame esančią informaciją. Tokia funkcija naudinga, jei dalinatės savo telefonu su kitais žmonėmis ar norite apsaugoti asmeninius duomenis nuo smalsių akių.

    „Norint aktyvuoti šią funkciją, reikia palaikyti pirštą ant programėlės ikonos ir pasirinkti „Reikalauti naudoti Face ID“. Tuomet gaunate du variantus: pirmasis leidžia atidaryti programėlę tik nuskenavus veidą, o antrasis visiškai paslepia programėlę slaptame aplanke, todėl pašaliniai asmenys negalės jos rasti net turėdami atrakintą telefoną“, – sako L. Keraitis. 

    Nuotraukas tvarko už jus

    „iOS 18“ atnaujino „Nuotraukų“ (angl. Photos) aplikaciją. Ją pavertė dar išmanesne ir patogesne naudoti. Viena iš pagrindinių naujovių – automatiškai kuriamos protingos kolekcijos pagal temas, kurios grupuoja nuotraukas į skirtingas kategorijas, pavyzdžiui, „Kelionės“, „Šventės“ ar „Gyvūnai“. Tai leidžia lengviau naršyti po nuotraukų šūsnį ir greitai surasti norimus prisiminimus.

    „Paieškos funkcija taip pat smarkiai patobulėjo – dabar galite įvesti paprastus raktinius žodžius, pavyzdžiui, „ugnis“, „šuo“ ar „Kalėdos“, ir sistema automatiškai suras visas su šiais raktiniais žodžiais susijusias nuotraukas. Tokia intuityvi paieška taupo laiką bei padaro nuotraukų peržiūrą daug paprastesnę ir malonesnę“, – įžvalgomis dalijasi „Tele2“ Inovacijų ekspertas.

    Verta atkreipti dėmesį į atnaujintą privatumo funkciją. Nuotraukų programėlės apačioje rasite aplanką „Paslėpta“, kuriame galite laikyti atvaizdus, jeigu jų nesinori rodyti pagrindinėje galerijoje. Aplankas atrakinamas tik su „Face ID“. Norint ten perkelti paveikslėlius, tereikia palaikyti pirštą ant nuotraukos ir pasirinkti „Slėpti“.

    Ekraną keiskite pagal save

    „Savo pagrindiniame ekrane ikonas pasidariau didesnes. Dabar prie  jų nėra pavadinimų – viskas atrodo tvarkingiau. Tai padaryti galite ir jūs. Tereikia paspausti ir palaikyti pirštą pagrindiniame ekrane. Spauskite ne ant ikonėlių, o viršuje kairėje ekrano pusėje pasirinkite „keisti“, tuomet - pasirinkti“, – pažymi L. Keraitis.

    Ekspertas taip pat rekomenduoja patiems susidėlioti „Kontrolės centro“ valdiklius. Jie pasiekiami braukiant pirštu nuo dešiniojo viršutinio ekrano kampo. Čia rasite įvairių funkcijų, tokių kaip interneto ryšys ir žibintuvėlis, kurias dabar galima pridėti, keisti vietomis ir išdėstyti pagal savo pageidavimus. 

    Laikant pirštą ant užrakinto, bet aktyvinto telefono ekrano, atsiranda pasirinkimas „Pritaikyti“. Spustelkite funkciją „Pradžios ekranas“, kur galite redaguoti programėlių išdėstymą ir net pakeisti ikonų dizainą. Anksčiau viena šių funkcijų automatiškai įjungdavo žibintuvėlį, tačiau dabar galite pasirinkti, kokį veiksmą norite įvykdyti greičiau, pavyzdžiui, aktyvinti „Shazam“ muzikos paiešką.

    Atsirado lietuvių kalba

    „iOS 18“ pagaliau pradeda pilnavertį lietuvių kalbos palaikymą. Šis atnaujinimas leidžia  pasirinkti lietuvių kalbą kaip pagrindinę operacinėje sistemoje bei lietuviškai naudotis „Siri“.

    Nors kai kurie vertimai pradžioje buvo neįprasti, pavyzdžiui „Find me“ lietuviškai vadinasi „Lokatorius“, greitai įpratau ir džiaugiuosi naudodamasis telefonu gimtąja kalba“, – sako L. Keraitis.

    Slaptažodžių programėlė

    Pagaliau galite saugoti ir tvarkyti slaptažodžius, patvirtinimo kodus, „Wi-Fi“ slaptažodžius ir kitus saugumo duomenis vienoje vietoje. Naujoji slaptažodžių programėlė „Passwords“ leidžia sinchronizuoti šiuos duomenis ne tik tarp visų „Apple“, bet ir „Windows“ įrenginių, naudojant „iCloud“ programą. 

    „Apple“ savo naudotojams nuolat stengiasi suteikti kuo daugiau patogumo skaitmeninėje erdvėje. Nors ir anksčiau „iPhone“ telefonai galėjo automatiškai saugoti slaptažodžius, su šia programėle siekiama praplėsti saugumo funkcionalumą ir konkuruoti su išorinėmis slaptažodžių programėlėmis“, – teigia „Tele2“ Inovacijų ekspertas.

    Tėvai jau seniai naudojasi lokacijos stebėjimo programėlėmis, kad galėtų prižiūrėti savo vaikus per atstumą. Z kartos atstovai apvertė tradicinį šeimos vaidmenų pasidalinimą, dabar jie patys rūpinasi artimųjų saugumu. Kaip teigia Arnoldas Lukošius, „Tele2“ inovacijų ekspertas, lokacijos dalinimosi programėlės įgavo naują prasmę, o jų naudojimo atvejai tapo kur kas įvairesni.

    Z karta žino, ką veikia jų tėvai

    Praėjusiais metais „Life360“, viena iš populiariausių lokacijos stebėjimo programėlių pasaulyje, pranešė apie 50 milijonų mėnesinių aktyvių vartotojų. Nuo 2021 metų programėlės „Life360“ atsisiuntimų skaičius JAV padvigubėjo, o tarptautiniu mastu – net patrigubėjo.

    Z karta subrendo pasaulinės pandemijos ir „MeToo“ judėjimo laikotarpiu, todėl nepastoviais laikais ėmė ieškoti proaktyvių būdų rūpintis mylimais žmonėmis. Duomenys rodo, kad dažniausiai jaunuoliai stebi artimųjų lokaciją, kai jie grįžta namo, net 86 proc., arba lanko naujas vietas. Tokią priežastį nurodė 87 proc. programėlės naudotojų.

    „Šeimose narių vietos stebėjimas per tokias programėles kaip „Apple Find My“ ir „Life360“ tampa įprasta praktika. Pavyzdžiui, „TikTok“ plinta virusiniai vaizdo įrašai, kuriuose dvidešimties sulaukę Z kartos jaunuoliai dalijasi patirtimi, kaip stebi, kur jų tėvai sustoja grįždami iš darbo. Toks elgesys atskleidžia naują požiūrį į šeimos ryšius ir technologijų naudojimą“, – sako A. Lukošius. 

    Tyrimo išvados rodo, kad dauguma Z kartos atstovų, kurie yra vidurinėje mokykloje ir universitete, įgauna daugiau nepriklausomybės. Vietos dalijimasis, anksčiau buvęs technologija, skirta, kad tėvai jaustųsi ramiai dėl jų, tapo ir jaunų žmonių įrankiu rodyti rūpestį.

    „Tele2“ inovacijų eksperto teigimu, vis daugiau suaugusiųjų mielai dalijasi savo buvimo vieta patys norėdami jaustis saugiau. 2022 metų apklausa, atlikta „The Harris Poll“ ir „The New York Times“, parodė, kad vienas iš šešių respondentų visada turi įjungtą buvimo vietos dalinimosi funkciją. Be to, net 37 proc. tų, kurie teigė naudojantys buvimo lokacijos programėles, pavyzdžiui, „Find My“, nurodė, kad tai suteikia saugumo jausmą.

    „Technologijos atveria naujas galimybes bendravimui ir bendradarbiavimui šeimoje, užtikrinant geresnį ryšį su draugais ir šeima. Pavyzdžiui, Vakarų valstybėse populiarėja aksesuarai, kurie, paspaudus mygtuką, gali nusiųsti jūsų buvimo vietą į pasirinktą įrenginį. Kadangi lokacijos stebėjimas jau seniai naudojamas daiktams, pavyzdžiui, pamestoms ausinėms surasti, buvo tik laiko klausimas, kada šia technologija plačiai naudosis visi“, – teigia A. Lukošius.

    Riba tarp saugumo ir privatumo

    Šiuolaikinės technologijos, nors ir patogios, kelia rimtų klausimų apie privatumo ribas. Nuolatinis stebėjimas gali sukelti žmonėms diskomfortą ir nerimą dėl savo privatumo.

    Kalifornijoje dirbanti klinikinė psichologė dr. Kanchi Wijesekera pabrėžia, kad per didelis tėvų rūpinimasis vaikų saugumu gali turėti neigiamų pasekmių. Kai tiek vaikai, tiek tėvai nesijaučia išklausyti, tai gali lemti atskirtį ir supratimo trūkumą tarp jų.

    „Norint išvengti konfliktų, specialistai pataria kuo atviriau kalbėtis ir kurti pasitikėjimo atmosferą šeimoje. Stebėjimas turėtų būti traktuojamas ne kaip kontrolės priemonė, o kaip būdas užtikrinti saugumą. Pavyzdžiui, vaikai gali stebėti savo tėvus, kai šie vyksta į naują vietą atostogų ar kelionės metu. Taip pat rekomenduojama aptarti, kokiose situacijose stebėjimas gali būti apribotas“, – pataria „Tele2“ inovacijų ekspertas.

    Pastaraisiais metais stebint aktyvius vartotojų įpročių pokyčius, prie jų teko prisitaikyti ir verslui. Sparti technologijų pažanga, besikeičiantys vartotojų lūkesčiai ir naujos gyvenimo būdo tendencijos lėmė, kad šiuo metu verslai savo klientams nori pasiūlyti paslaugas pačiu patogiausiu būdu, todėl itin išpopuliarėjo mobiliosios programėlės. Jos tapo neatsiejama kasdien naudojama priemone, vartotojui suteikiančia išskirtines naudas.

    Be mobiliųjų programėlių – nė dienos

    Mobiliosios programėlės sėkmingai išpopuliarėjo dėl kelių priežasčių – jos yra patogios, kuriamos taikant personalizuotus algoritmus, veikia itin greitai ir suteikia galimybę naudotis išskirtinėmis lojalumo programomis ir nuolaidomis. Programinės įrangos bendrovės „Bryj“ šiemet atliktos apklausos duomenimis, vidutiniškai telefone žmonės turi įsidiegę po 10-30 programėlių, o kiekvieną dieną daugiau nei pusė apklaustųjų reguliariai naudojasi 5-10 mobiliųjų programėlių.

    Apklausoje išryškėjo ir tai, kad didžioji dalis (68 proc.) apklaustųjų nurodė, kad pagrindinis motyvas atsisiųsti programėles yra laiko taupymas.

    Įprotis pasinaudoti paslaugomis čia ir dabar

    Nepriklausomo elektros energijos tiekėjo „Elektrum Lietuva“ EV produktų vystymo vadovė Laura Doraitė-Gudavičienė teigia, jog stebint vartotojų įpročius matomas ryškus klientų lūkestis paslaugas gauti greitai ir patogiai, todėl verslai vis dažniau teikia pirmenybę  perkelti didžiąją dalį teikiamų paslaugų į mobiliąsias programėles.

    „Anksčiau, išpopuliarėjus įprastoms skaitmeninėms paslaugoms, buvo stebimas vartotojų noras prekes ar paslaugas užsisakyti ar gauti net neišėjus iš namų. Šiuo metu verslai prisitaikė taip, kad vartotojas užsakymus ar mokėjimus galėtų atlikti mobiliojoje programėlėje vos keliais paspaudimais. Pavyzdžiui, net ir degalinėje už įsipiltus degalus galime atsiskaityti mobiliąja programėle – nebereikia eiti į kasą ir laukti eilėje, lygiai taip pat ir įkraunant elektromobilį vartotojai patogiai gali atsiskaityti telefonu“, – pastebi bendrovės atstovė.

    Pašnekovės teigimu, mobiliųjų programėlių teikiamų naudų spektras itin platus – čia ne tik galima atsiskaityti už suteiktas paslaugas, matyti svarbiausią informaciją, naudotis paslaugų žemėlapiais ar prireikus paslaugas rezervuoti, bet ir dalyvauti lojalumo programose.

    Elektromobilių vairuotojams – specialios mobiliosios programėlės

    L. Doraitės-Gudavičienės teigimu, elektromobilių vairuotojams itin svarbu informaciją apie įkrovimo stoteles rasti greitai ir patogiai, todėl funkcionali ir aiškios struktūros mobilioji programėlė – privaloma kiekvienam įkrovimo stotelių vystytojui.

    „Stebime tendenciją, kai plėsdami įkrovimo tinklą operatoriai taip pat ieško būdų kaip pagerinti vartotojų patirtį ir taip sukurti papildomą vertę savo klientams. Nors svarbiausios funkcijos šiose programėlėse yra lengvas apmokėjimas už suteiktas paslaugas ar patogus žemėlapis bei kita įkrovimo stotelių informacija, ateityje vis daugiau operatorių pristatys sprendimus, orientuotus į ilgalaikę naudą vartotojui – specialias lojalumo programas ar išskirtinius pasiūlymus lojaliems klientams“, – prognozuoja L. Doraitė-Gudavičienė.

    Pašnekovė šiuos sprendimus prilygina prekybos centrų programėlėms, kurios neabejotinai jau yra tapusios ir tiesioginės komunikacijos su klientais kanalu, leidžiančiu bendrovėms geriau pažinti savo klientus ir personalizuoti jų vartojimo patirtį.

    Dvejus metus Lietuvoje veikiančioje „Elektrum Drive“ programėlėje šiemet yra fiksuojamas itin spartus naudotojų augimas – jų skaičius išaugo beveik  20 kartų lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Mobiliąją programėlę iš viso yra įsidiegę jau 11,5 tūkst. vartotojų Baltijos šalyse, o nuo metų pradžios naudodami ją Lietuvoje įsikrovė 5  tūkst. elektromobilių.

    Bendrovės atstovės teigimu, jau šiandien galvojama apie programėlės funkcionalumus, kurie ne tik užtikrintų geriausią naudotojo patirtį, bet ir suteiktų elektromobilių vairuotojams papildomų galimybių ir naudų.

    Ar galėjote pagalvoti, kad jūsų nuotraukos blogose rankose kainuos daugiau nei auksas? Nauja kibernetinių nusikaltėlių kenkėjiška programa, pasislėpusi po šimtais nekaltų programėlių, aktyviai taikosi į „Android“ vartotojų asmeninius duomenis. Ši grėsmė jau gali pasiekti ir Lietuvą, įspėja Mantas Užupis, „Tele2“ IT saugumo ekspertas.

    Inovatyvūs atakų metodai

    Kibernetinio saugumo įmonė „McAfee Mobile Research Team“ neseniai nustatė daugiau nei 280 programų, kurios naudojamos kaip platformos, skirtos išplatinti „SpyAgent“ kenkėjišką programą. „McAfee“ atskleidžia, kad programėlės apima įvairias kategorijas, tokias kaip valstybinės įstaigos, elektroninė bankininkystė ir komunalinės paslaugos, taip pritraukdamos plačią vartotojų auditoriją.

    „Nuo pramogų iki darbo įrankių – kibernetiniai sukčiai neaplenkia nė vienos srities. Jie meistriškai slepia kenkėjiškas programas nekaltose aplikacijose, tokiomis kaip filmų žiūrėjimo ar netgi žaidimų programėlės. Tai leidžia jiems lengvai apeiti jūsų budrumą ir nepastebimai vykdyti savo kenkėjišką veiklą. Pavyzdžiui, atsidarius tokią programėlę gali ilgiau suktis „užsikrovimo langas“ ar atsirasti tuščias ekranas, kuris maskuos žalingus veiksmus. Įprastai žmogus pagalvotų, kad tai laikinas įrenginio strigimas, o iš tikrųjų – tuo metu nutekinami jūsų duomenys“, – sako M. Užupis.

    „SpyAgent“ yra naujos kartos kenkėjiška programa, kuri slapta renką visą jūsų informaciją: kontaktus, SMS žinutes ir nuotraukas. Vėliau siunčia ją į nuotolinį serverį, kur jautri informacija gali būti panaudota įvairiems piktavališkiems kėslams. 

    Nusikaltėliai daugiausia domisi nuotraukomis, nes jose ieško slaptažodžių, kuriuos žmonės naudoja savo kriptovaliutų piniginėms. Tai ypač aktualu šiandien, kai kriptovaliutos tampa vis populiaresnės.

    Kaip apsisaugoti?

    „Atkreipkite dėmesį į bet kokius įkyrius ženklus programėlėje, pavyzdžiui, didelį kiekį erzinančių reklamų ar iššokančių langų. Norėdami apsisaugoti nuo kibernetinių grėsmių, visada būkite atidūs įtartinoms nuorodoms el. laiškuose ir SMS žinutėse. Įdiekite programas iš patikimų šaltinių, tokių kaip „Google Play„ ar „App Store“. Reguliariai atnaujinkite savo įrenginio operacinę sistemą ir visas įdiegtas programas. Svarbiausia, kad ir iš kur siųstumėtės programėles – būkite akyli, nes 100 proc. apsaugos nuo kibernetinių pavojų negarantuoja niekas, – sako M. Užupis. 

    Kibernetinio saugumo eksperto teigimu, prieš suteikdami programoms bet kokius leidimus, atidžiai perskaitykite, prie kokių duomenų programėlė prašo prieigos. Venkite viešų „Wi-Fi“ tinklų jautriai informacijai ir naudokite stiprius, unikalius slaptažodžius visoms savo paskyroms.

    Nors „Google“ atstovai skelbia, kad nerado jokių įrodymų apie „SpyAgent“  kenkėjišką programą „Play Store“, JAV veikianti debesijos paslaugų saugumo įmonė „Zscaler“ dar anksčiau šiemet yra paskelbusi apie daugiau nei 90 kenkėjiškų programėlių oficialioje „Android“ programėlių platformoje.

    „Google“ naudojantiems „Android“ įrenginius pataria apsisaugoti su „Google Play Protect“ funkcija. Prieš atsisiunčiant programas iš „Google Play“ parduotuvės, ši programa jas nuskaito ir įsitikina, jog naujai siunčiamos aplikacijos nėra kenksmingos.

    „Google Play Protect“ jau yra automatiškai integruota „Android“ operacinėje sistemoje, tačiau „Google“ rekomenduoja naudotojams patikrinti, ar ji nebuvo išjungta. Norėdami tai padaryti, atidarykite „Google Play“ programą, paspauskite ant savo profilio piktogramos, pasirinkite „Nustatymai“, tada įsitikinkite, kad yra įjungta parinktis „Skenuoti programas su „Play Protect“.

    Dave'as Kleidermacheris, „Android“ saugumo ir privatumo inžinerijos viceprezidentas, sako, kad dabartinė „Google Play Protect“ versija kasdien nuskaito daugiau nei 200 milijardų „Android“ programėlių. Tai reiškia, kad daugiau nei 3 milijardai žmonių visame pasaulyje, naudojančių „Android“ įrenginius, yra atsparesni kibernetiniams pavojams.

    Daugiau informacijos:

    Asta Buitkutė

    „Tele2“ atstovė ryšiams su visuomene

    M +370 668 00 467

    @ Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

    Nuo rugsėjo 16 dienos visiems „iPhone“ naudotojams prieinama naujausia „iOS 18“ operacinės sistemos versija. Lukas Keraitis, „Tele2“ Inovacijų ekspertas sako, kad viena iš svarbiausių naujovių joje – lietuvių kalbos palaikymas. Tai leidžia dar patogiau naudotis įrenginiu. Atnaujinimas taip pat suteikia daugiau galimybių personalizuoti išmaniojo ekraną, laisvai išdėstyti programėlių piktogramas.

    „Šiuo metu „iPhone“ naudotojai gali suasmeninti pagrindinį ekraną pasirinkdami įvairius fonus – tiek savo darytas, tiek atsisiųstas nuotraukas. Vis dėlto, programėlės dažnai jas uždengia. Su „iOS 18“ atsiranda galimybė patogiai perkelti aplikacijas į ekrano viršų, šonus ar apačią, kad fonas būtų geriau matomas. Taip pat atnaujinimas suteikia galimybę keisti programėlių piktogramų spalvas, todėl telefoną sau galima pritaikyti dar asmeniškiau ir kūrybiškiau“, – sako L. Keraitis.

    „Tele2“ Inovacijų eksperto teigimu, verta savarankiškai susidėlioti „Kontrolės centro“ (angl. Control center) valdiklius. Tai padarius vieną kartą visos svarbiausios telefono funkcijos visuomet bus lengviau pasiekiamos, tarsi padėtos po ranka.

    Keraitis taip pat rekomenduoja dar kelias „Prieinamumo“ (angl. Accesibility) nustatymų funkcijas.

    „Jei važiuojant automobiliu ir žiūrint į ekraną jus, kaip ir mane, dažniausiai supykina, galima įsijungti „transporto priemonės judėjimo žymes“. Automobiliui judant ekrane atsiranda keli maži taškeliai, kurie judėdami šiek tiek apgauna mūsų žvilgsnį, bandydami įtikinti, kad pagreitis mažesnis nei yra iš tikrųjų. Nuo to žiūrint į ekraną automobilyje pykina kiek mažiau. Tai labai invidualu, bet išbandyti labai paprasta“, – teigia L. Keraitis.

    Pasak jo, verta atkreipti dėmesį į mažiau žinomą, tačiau itin egzotišką ir neįprastą funkciją – telefono valdymą žvilgsniu. Nors pagrindinis jos tikslas – suteikti galimybes telefonu naudotis žmonėms su negalia, šią funkciją gali būti įdomu išbandyti visiems.

    Po trumpo kalibravimo, kai reikia sekti judantį tašką ekrane, telefono kamera fiksuoja akių judesius. Tai leidžia valdyti įrenginį žvilgsniu. Pavyzdžiui, rašyti žinutes, nors šis procesas ir gali užtrukti ilgiau. Taip pat akimis atsiliepti ar atmest skambutį.

    Daugiau privatumo ir saugumo

    „iOS 18" siūlo saugumo funkcijas, įskaitant galimybę užrakinti ir paslėpti programas naudojant „Face ID". Anot L. Keraičio, tai reiškia, kad galite užtikrinti, jog bet kurios privačios programos, kuriose yra jautri informacija, gali būti peržiūrimos tik jūsų.

    Šis operacinės sistemos atnaujinimas taip pat leidžia jums valdyti savo kontaktų privatumą. Pavyzdžiui, kai kurios programėles, „WhatsApp", „Duolingo" ar kitos, prašo suteikti leidimą prieiti prie visų jūsų turimų kontaktų. Nuo šiol galite duoti prieigą tik tiems kontaktams, kuriems norite. Galite pradėti nuo kelių kontaktų ir pridėti daugiau laikui bėgant, taip atsargiau elgdamiesi tiek su savo, tiek su draugų jautriais asmeniniais duomenimis.

    „iOS 18“ privalumais gali mėgautis visi naujųjų „iPhone 16“ savininkai, juose ši operacinė sistema jau bus įdiegta automatiškai. Visi kiti senesnių „iPhone“ naudotojai gali ją parsisiųsti nemokamai. Tie žmonės, kurie pernai atsinaujino operacinę sistemą į „iOS 17“ naudodami tinkamą telefoną, „Apple“ teigimu, gales naudotis tais pačiais įrenginiais, jie bus suderinami su „iOS 18“. Tai reiškia, kad nereikės pirkti naujo telefono, kad būtų galima išbandyti daugelį naujų programinės įrangos funkcijų.

    Pranešimą paskelbė: Martyna Zelevaitė, UAB "Publicum"
    „BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai spaudai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
    2024-09-16 10:10
    Laisvalaikis, pramogos, ITT

     

    Jau po kelių dienų iš šiųmetės vasaros liks tik prisiminimai, į kuriuos sugrįžti leis nebent išmaniojo galerijoje išsaugotos nuotraukos. Nors paplūdimio saule, kalnų didybe ir kitais skaitmeninėje juostoje nugulusiais kadrais paprastai norisi džiaugtis visus metus, jie dažnai būna linkę pasimesti. Tam, kad šios vasaros akimirkos nenugrimztų užmarštyje ir mus šildytų šaltais žiemos vakarais, „Telia“ pateikia keletą kūrybingų būdu jas „supakuoti“.

    „Kol neturėjome išmaniųjų telefonų, nuotraukas rūpestingai kaupdavome popieriniuose albumuose, kuriuos galėdavome pavartyti kada bepanorėję. Paradoksalu, tačiau skaitmenos laikais geriausi kadrai dažnai tarsi prasmenga tarp tūkstančių kitų, o juos surasti neretai būna neįmanoma misija. Laimė, tiek „Android“, tiek „iOS“ platformose galima rasti įvairių automatizuotų įrankių, kurie tvarkingai sugrupuos vasaros kadrus, iš jų sukurs trumpą filmą ar leis nuotraukas papildyti tekstu. Jei to nepakaktų, tam tikros programėlės padės nesunkiai užsisakyti popierinį albumą ar net išgalvoti pačius prisiminimus, padedant dirbtiniam intelektui (DI)“, – teigia „Telia“ išmaniųjų įrenginių vadovas Marijonas Baltušis.

    Šios vasaros albumas – vos vienu paspaudimu

    Mūsų galerijos šiandien pripildytos pačiomis įvairiausiomis nuotraukomis – nuo tokiu būdu išsaugotų sąskaitų ir čekių iki susiliejusių asmenukių. Kad tarp viso to nepasimestų gražiausios mūsų akimirkos, „Google Photos“ programėlė jau kurį laiką geba automatiškai grupuoti nuotraukas į iškarpų albumus ir vėliau jas pateikti „Instagram Stories“ primenančiu formatu.

    „Norint turėti tokį albumą, vartotojui praktiškai nereikia pajudinti nė piršto. „Google Photos“ žino, kur ir kada buvo užfiksuota kiekviena nuotrauka, geba atskirti joje matomus objektus ir pagal tai automatiškai sugeneruoja albumą. Tuo puikiai galima įsitikinti apsilankius programėlės „Memories“ skiltyje, kur išvysite tvarkingai sugrupuotus ir pavadintus kelionių akimirkų rinkinius. Jei pavadinimas kartais nebūtų sugalvotas ar tiesiog netenkintų, bakstelėjus šį laukelį, dešinėje išvysite spalvotą mygtuką, kurį paspaudus jums į pagalbą ateis DI ir pasiūlys keletą variantų“, – aiškina M. Baltušis.

    Analogišką funkciją siūlo ir „iPhone“ išmaniuosiuose esanti gamyklinė „Photos“ aplikacija. Skiltyje „For You“ rasite į automatiškai einančias juostas sugrupuotus prisiminimus, kurie netgi bus papildyti garso takeliu. Jei pastarasis nepatiktų, apatiniame ekrano kampe esantis muzikos klavišas leis pakeisti takelį į labiau atitinkantį prisiminimų nuotaiką.

    Palikite prisiminimus ateities kartoms

    Jei baiminatės, kad jūsų vasaros akimirkos skaitmeninėje erdvėje vieną dieną tiesiog išnyks, galite jas išsisaugoti popieriniu formatu ir būti tikri, kad juos ateityje galės pavartyti jūsų vaikai bei vaikaičiai.  Tam šiais laikais net nereikia keliauti į vietinį fotografijos saloną – pakanka atsisiųsti programėlę „Once Upon“. Ji labai nesunkiai susijungs su „Google Photos“ ar „iCloud Photos“, ir be vargo leis pradėti kurti savo popierinę fotografijų knygą.

    Vartotojui suteikiama galimybė pasirinkti iki 594 nuotraukų, kietą arba minkštą viršelį ir būsimą albumą papildyti tekstu bei dailiais skandinaviško dizaino maketais. Šis penkis milijonus klientų jau turintis švedų startuolis vartotojo susikurtą šedevrą leidžia į namus užsisakyti nepalikus programėlės, o pačių albumų kaina svyruoja nuo maždaug 20 iki 34 eurų.

    Įamžinkite vasarą filme

    Tiems, kas į savo atostogų akimirkas mieliau žiūrėtų patogiai išsitiesę prie televizoriaus, nei vartydami čežančius popierinius albumus, verta pasinaudoti galimybe prisiminimus paversti vaizdo klipu. Nuotraukas į filmą paprasčiausiai „supakuoti“ leidžia jau minėta „Google Photos“. Spustelėjus pliuso ikonėlę viršutiniame dešiniajame ekrano kampe ir pasirinkus „Highlight video“, atsiras galimybė vienu paspaudimu pridėti nuotraukas bei vaizdo įrašus iš aplankytų vietovių ar su tam tikrais asmenimis. Beliks tik pasikoreguoti garso takelį ir DI netrukus „iškeps“ vėl į malonius prisiminimus nukeliantį vaizdo įrašą.

    „Jeigu su šeima ar draugais susirašinėjate „WhatsApp“ platformoje, rekomenduoju išbandyti naują šios programėlės įskiepį „.mem“. Savo išmaniajame sukurkite naują kontaktą, pridėję +44 7424 956336 telefono numerį, o vardo eilutėje įrašę “.mem“., ir šį robotą pridėkite kaip narį pageidaujamoje „WhatsApp“ grupėje. Tada joje parašykite žinutę su tekstu „@.mem“ ir visi kartu su draugais įkelkite geriausių vasaros akimirkų nuotraukas bei vaizdo įrašus. Kai baigsite – tiesiog parašykite žinutę „make me a @.mem“. Robotas netrukus sukurs dailų trumpametražį filmą. Tačiau apsišarvuokite kantrybe – filmo kūrimas gali užtrukti net iki 22 minučių“, – siūlo „Telia“ ekspertas M. Baltušis.

    Veskite žurnalą

    Sakoma, jog nuotrauka kartais gali pasakyti daugiau, nei tūkstantis žodžių, bet kai kada kadrų neturime pakankamai arba jais nemokame tiksliai įamžinti savo būsenos. Jei norite žiemą prisiminimais „šildytis“ ne tik žiūrėdami į paveikslėlius, bet ir skaitydami raštu išsakytas mintis apie vasaros metu patirtus išgyvenimus, pradėkite rašyti asmeninį dienoraštį ar žurnalą.

    „Apple“ siūloma „Journal“ aplikacija arba daugeliui platformų prieinama „Day One“ leis patogiai reflektuoti kiekvienos dienos įspūdžius nuotraukomis, tekstu, žemėlapių nuorodomis ir kitais duomenimis, kuriuos gali būti labai malonu pavartyti praėjus kuriam laikui.

    Susikurkite įspūdžius patys

    Vasaros tempas kartais gali būti per daug greitas, kad spėtume užfiksuoti aibę gražių kadrų, kuriais vėliau norėtume pasidalinti su draugais ar peržiūrėti patys. O kai kada tik grįžę po kelionių pastebime, jog mūsų įamžintos nuotraukos toli gražu ne tokios tobulos, kaip galvojome. Šiais atvejais į pagalbą ateina dirbtinis intelektas.

    „Internete nesunkiai galima surasti įvairių nuotraukų redagavimo įrankių, kuriems instrukcijas galime duoti tiesiog išsakę tai, ko tikimės iš nuotraukos. Jei kelionėje nespėjote užfiksuoti portreto prie Eifelio bokšto, „Cutout.pro“ arba „Canva AI Generator“ padės šią Paryžiaus įžymybę „nupiešti“ kitos jūsų nuotraukos fone. Jeigu kadre jūsų veido išraiška gavosi nenatūrali, pakeiskite ją kita, sau labiau patinkančia iš kito kadro, naudodami „Remaker.AI“. O jei per vėlai pastebėjote, jog nuotrauka susiliejusi arba kad ją gadina nepageidaujamas objektas, išbandykite „Google Photos“ esančius „Photo Unblur“ bei „Magic Eraser“ įrankius. Taip turėsite ne visai autentiškų, bet teigiamas emocijas tikrai keliančių vasaros prisiminimų“, – teigia „Telia“ išmaniųjų įrenginių vadovas M. Baltušis.

    Ilgus metus dominavusi „iPhone“ išmaniuosiuose, „Apple“ aplikacijų parduotuvė „App Store“ netrukus gali prarasti savo monopoliją. Naujas Europos Sąjungos teisinis reguliavimas technologijų milžinę įpareigojo savo plėtojamas mobiliųjų įrenginių operacines sistemas atverti alternatyvioms programėlių prekyvietėms. ES tikisi vartotojams suteikti prieigą prie platesnio aplikacijų pasirinkimo ir sumažinti programėlėse taikomus įkainius, tačiau ekspertai perspėja dėl saugumo rizikų.  

    „Pastaruosius du dešimtmečius prireikus atsisiųsti bet kokią programėlę, keliaudavome tiesiai į „App Store“. Nors visa tai atrodė patogu ir saugu, už mums nematomos uždangos reikalai atrodė kitaip. Aplikacijų kūrėjai už galimybę veikti minėtoje parduotuvėje turėjo mokėti didelius mokesčius, kurių našta galiausiai buvo perkeliama jų pirkėjams arba kūrėjus priversdavo apskritai pasitraukti iš šios rinkos. Alternatyvios programėlių prekyvietės greičiausiai tai pakeis, bet neišvengiamai atneš kompleksiškumo ir saugumo rizikų į aplikacijų atsisiuntimo procesą“, – teigia „Telia“ išmaniųjų įrenginių ekspertas Marijonas Baltušis. 

    Trečdalis nuo visų pirkimų

    Nors išmaniųjų telefonų aušroje „App Store“ buvo matoma kaip gera terpė kūrėjams populiarinti inovatyvias paslaugas įgalinančias programėles ir iš to užsidirbti, ilgainiui jų požiūris pradėjo keistis. „Apple“ iš kūrėjų reikalaudavo atiduoti 30 proc. nuo kiekvieno aplikacijoje uždirbto euro, kas buvo ypač skaudus kirtis tiems verslams, kurie uždirbdavo ne iš mokamų programėlių pardavimų, o iš mikrotransakcijų aplikacijos viduje. Programuotojai nuolat bandydavo apeiti „Apple“ mokėjimų sistemą, taip išvengiant reikšmingo komisinio mokesčio, tačiau visos gudrybės dažniausiai baigdavosi pačios aplikacijos pašalinimu iš parduotuvės.

    Viena pirmųjų, išdrįsusių pasipriešinti tokiai „Apple“ politikai, buvo vaizdo žaidimų kūrėja „Epic Games“. Bendrovė dar 2020 m. „iPhone“ ir „iPad“ skirtoje populiaraus „Fortnite“ žaidimo versijoje įdiegė pakeitimus, kurie skaitmeninę žaidimo valiutą perkančius žaidėjus nukreipdavo tiesiai į „Epic Games“ svetainę ir taip padėdavo išvengti „Apple“ tenkančios dalies mokėjimo. Iškart po šių reformų buvo paskelbta ir apie dideles nuolaidas, kas netruko patraukti ir Kupertino milžinės dėmesį. Vos per kelias valandas „Fortnite“ aplikacija buvo pašalinta iš „App Store“, motyvuojant taisyklių pažeidimais.

    „Vis dėlto „Apple“ taikoma tvarka nebuvo patenkinti ir daug kitų žinomų aplikacijų kūrėjų. Muzikos platforma „Spotify“, kurią šiuo metu su „Apple“ sieja ne patys šilčiausi santykiai, jau kurį laiką nebeleidžia savo prenumeratų įsigyti „iPhone“ ir „iPad“ aplikacijoje. Vietoje to vartotojams pranešama, kad jie tą gali atlikti apsilankę kompanijos puslapyje. Toks vartotojui nepatogus sprendimas buvo priimtas, siekiant išlaikyti vienodas prenumeratos kainas visų įrenginių savininkams, nes kitokiu atveju „Apple“ įrenginių savininkams „Spotify“ paslaugos būtų kainavusios trečdaliu brangiau“, – aiškina M. Baltušis.

    Viską keičiantis ES sprendimas

    Nors „Epic Games“ teismuose ir nepavyko įrodyti savo teisybės, į kūrėjų vargus dėmesį atkreipė ES institucijos. 2022 m. Europos Tarybos ir Europos Parlamento patvirtintas Skaitmeninių rinkų aktas (SRA) įpareigoja didžiąsias technologijų rinkos įmones užtikrinti savo platformų tarpusavio sąveikavimą, duomenų perkeliamumą ir nešališkumą, o svarbiausia – draudžia joms riboti naudotojų nukreipimą į alternatyvius mokėjimo būdus. 

    „SRA įpareigoja „Apple“ ir „Google“ nekliudyti mažesniems žaidėjams kurti alternatyvių aplikacijų prekyviečių bei atsiskaitymo metodų. Tokiu būdu kūrėjams atrišamos rankos kurti inovatyvesnes programėles, taikyti mažesnius komisinius už kiekvieną transakciją ir konkuruoti tarpusavyje, siekiant pasiūlyti geriausias sąlygas ir taip laimėti vartotojų palankumą. Iš to turėtų laimėti visi „Apple“ prietaisų savininkai, nes teoriškai SRA pakeitimai leis sumažinti už įvairias skaitmenines paslaugas mokamus įkainius ar bent jau išvengti nepatogumų, kai prenumeratų ar plėtinių negalima įsigyti kelių klavišų paspaudimu“, – akto naudą detalizuoja specialistas. 

    SRA reguliavimas įsigaliojo jau šių metų kovą, bet anot „Techcrunch“, Europos Komisijai (EK) siųstame laiške „Apple“ bandymus jam paklusti rinkos žaidėjai vadino pasityčiojimu. Nusprendusi alternatyviose prekyvietėse aplikacijas talpinančias bendroves apmokestinti 0,5 euro mokesčiu už kiekvieną programėlės atsisiuntimą, technologijų gigantė buvo apkaltinta dirbtinių kliūčių kūrimu, o kūrėjų poziciją palaikanti EK dėl to jau pradėjo tyrimą. 

    Alternatyvių aplikacijų parduotuvių – jau visa eilė

    Nepaisant galimai ydingos ir komplikuotos tvarkos, nemažai aplikacijų kūrėjų jau pasinaudojo atsiradusiomis galimybės programėles patalpinti už „Apple“ sienų. Štai rugpjūčio 16 d. „Epic Games“ išleido savo programėlių prekyvietę, kurią įsidiegę vartotojai be kultinio „Fortnite“ galės atsiųsti tokius hitus, kaip „Rocker League Sideswipe“ ir „League Sideswipe“. Tačiau šie žaidimai taip pat bus prieinami ir didesnėse, mažiau specializuotose atvirojo kodo prekyvietėse, tokiose kaip „AltStore PAL“ ir „Aptoide“.

    „Aptoide“ yra žinoma kaip viena didžiausių alternatyvių aplikacijų parduotuvių „Android“ platformoje, kuri „iOS“ kūrėjus žada prisivilioti taikydama mažesnį 10–20 proc. komisinį mokestį. Deja, kol kas norint gauti prieigą prie šios parduotuvės reikia registruotis ir gauti prieigos kodą, todėl nekantriausieji savo dėmesį turėtų atkreipti į „AltStore PAL“. Pastarąją jau galima įsidiegti, tačiau jos naudojimas gali pasirodyti kiek komplikuotas. Matyti ir atsiųsti tam tikro kūrėjo programėles galima tik tada, kai šioje parduotuvėje pats vartotojas prideda kūrėjo „šaltinį“. 

    Alternatyvių prekyviečių rinkoje yra ir keletas įdomesnių eksperimentų. Verslo segmentui pritaikyta „Mobivention“ leidžia ES bendrovėms įkelti tik savo darbuotojų naudojimui skirtas programėles, kurios šiukštu negali atsidurti viešai prieinamoje talpykloje. Tuo metu „Clip“, kuri vartotojų per „Patreon“ prašo paaukoti kiek daugiau nei vieną eurą, savo aplikaciją už „App Store“ ribų iškėlė iškėlė dėl kitos priežasties. Tai programėlę įgalina nesilaikyti „Apple“ taikomų reikalavimų ir nuolat veikti fone, įrenginio savininkui pasiūlant patogų būdą vienoje vietoje išsisaugoti paveikslėlius, slaptažodžius ir kitą reikalingą informaciją.

    Įsidiegti jau galima, bet reikia būti atsargiems

    Šiuo metu norint „iPhone“ išmaniajame įsidiegti kurią nors iš minėtų parduotuvių, pirmiausia reikia apsilankyti jos kūrėjo puslapyje ir paspausti atsisiuntimo nuorodą. Tada parduotuvės instrukcijos paprašys jūsų nukeliauti į įrenginio nustatymus ir jų viršuje atsiradusioje skiltyje suteikti šios prekyvietės kūrėjui leidimą instaliuoti alternatyvią parduotuvę. Atlikus šiuos veiksmus reikės vėl sugrįžti į telefono naršyklėje atvertą kūrėjo puslapį bei dar kartą paspausti įdiegimo nuorodą. Kai diegimo procesas pasibaigs, kliūčių naudotis naująja parduotuve nebebus.

    Nors pasirinkimo laisvė ir konkurencija visada pasitarnauja vartotojams, šioje istorijoje yra ir kita medalio pusė. Imdama didelius mokesčius ir aplikacijų kūrėjus versdama laikytis griežtų reikalavimų, „Apple“ gebėdavo iki maksimumo sumažinti saugumo rizikas. Šių filtrų nebelikus, atveriama savotiška pavojų skrynia.

    „Atsiradus alternatyvioms parduotuvėms, nusikaltėliams taps paprasčiau į „Apple“ įrenginius infiltruoti vartotojo duomenis vagiančias programėles ar tiesiog pardavinėti nekokybišką programinę įrangą, nesuteikiant galimybės susigrąžinti išleistų pinigų. Galų gale, daliai kūrėjų „išsikėlus“ iš „App Store“, mažiau patyrusiems žmonėms taps sunkiau įsidiegti reikalingas programėles bei atskirti, kurios parduotuvės yra patikimos, o kurios – ne. Tad su naujai gauta laisve vartotojams taip pat reikės prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą ir būti kur kas budresniems“, – būsimuosius alternatyvių programėlių parduotuvių naudotojus įspėja „Telia“ išmaniųjų įrenginių ekspertas M. Baltušis.

    „Microsoft Windows“ naudotojai gavo pranešimus su raginimu kuo skubiau įdiegti naujausią operacinės sistemos atnaujinimą. To priežastis – aptikta nauja saugumo spraga, kuria pasinaudoję sukčiai gali užkrėsti jūsų kompiuterį. Donatas Drakickas, „Tele2“ produkto vadovas, sako, kad grėsmė – ypač rimta.

    „Šį kartą kenkėjai nusitaikė į naudojančius „Windows 10“ ir „Windows 11“ versijas. Sukčiai, užkodavę nuorodą taip, kad ji būtų atveriama būtent „Internet Explorer“ naršyklėje, kompiuterį užkrečia virusinėmis programomis, kurios gali pavogti prisijungimo duomenis, slapukus ir saugumo kodus“, – įspėja ekspertas.

    Įtarti apgaulę sudėtinga

    Naujausioje kibernetinio saugumo programinės įrangos bendrovės „Trend Micro“ ataskaitoje teigiama, kad kibernetinių atakų metu naudojamasi gudrybėmis suaktyvinant „Internet Explorer“ naršyklę.

    Nors „Internet Explorer“ veikimas „Windows 10“ ir „Windows 11“ versijose oficialiai yra sustabdytas, „Microsoft“ šios naršyklės dar nėra pašalinę iš sistemos. „Internet Explorer“ likučiai ir toliau yra likę šiuolaikinėje sistemoje.

    Kibernetinių atakų metu yra siunčiama kenkėjiška nuoroda, kuri atveriama nebenaudojamoje „Internet Explorer“, o ne „Edge“ ar „Chrome“ naršyklėse. Naudotojai gali net nesuprasti, kad spustelėjo apkrėstą nuorodą, nes ji gali atrodyti kaip debesyje esantis PDF failas.

    „Trend Micro“ šią grėsmę priskiria pažangių nuolatinių grėsmių grupei (angl. advanced persistent threat), kuri taikosi į naudotojus JAV, Azijoje ir Europoje. Saugumo ataskaitoje teigiama, kad šios atakos metu programišiai į aukų kompiuterius siekė įdiegti „Atlantida“ virusą.

    Nedelskite atnaujinti kompiuterį

    Anot „Tele2“ produkto vadovo, tokios kibernetinės grėsmės išvengti galima paprasčiausiai atnaujinus „Windows“ operacinę sistemą palaikantį kompiuterį.

    „Praktika rodo, kad programinės įrangos atnaujinimas yra geriausia prevencija prieš piktų kėslų turinčius programišius, nes gamintojas išregistravo MHTML protokolo tvarkyklę, kad tokio tipo atakos tamptų nebeįmanomomis“, – sako D. Drakickas.

    Jis taip pat rekomenduoja apsvarstyti ir papildomus saugumo įrankius. Pavyzdžiui, „Tele2“ tinklo lygmeniu įdiegta interneto apsauga automatiškai aptinka kenkėjiškus puslapius ir akimirksniu užblokuoja prieigą prie jų. Apie bandymus pasiekti kenkėjiškus domenus klientai gali būti informuojami SMS žinute ar el. laiškais. Šią paslaugą užsisakyti galima operatoriaus savitarnos svetainėje.

    „NordPass“ kibernetinio saugumo ekspertai įmonėms Lietuvoje siūlo nemokamą įrankį, leidžiantį savo interneto svetaines lengvai papildyti nauju autentifikacijos būdu – slaptarakčiais. Tai bendrovėms sutaupys kone tris mėnesius pilnos IT komandos darbo, o jų klientams suteiks galimybę prisijungti prie paskyrų be slaptažodžių.

    „Slaptarakčių technologija šiuo metu laikoma saugiausia alternatyva slaptažodžiams. Progresyviausios pasaulio bendrovės, tarp jų ir „Amazon“, „Google“ bei „Microsoft“, savo klientams jau leidžia prisijungti prie paskyrų su slaptarakčiais. Mes džiaugiamės, galėdami verslams Lietuvoje pasiūlyti patogų įrankį, leisiantį žengti koja kojon su naujausiomis asmens autentikacijos internete technologijomis“, – teigia „NordPass“ vadovas Jonas Karklys.

    Naudodamosios „Authopia“ įrankiu įmonės galės pasirinkti, ar slaptarakčių autentikaciją nustatyti kaip vienintelį būdą pasiekti turimą paskyrą, ar kaip papildomą. Jos taip pat turės prieigą prie administratoriaus aplinkos, kur galės stebėti, kiek klientų naudojasi slaptarakčiais, ir kitus susijusius rodiklius.

    Pasak J. Karklio, nors slaptarakčių technologija atsiradusi, palyginti, neseniai, jau pastebima itin pozityvių tendencijų. Bendrovėms, ypač elektroninės prekybos verslams, slaptarakčiai padeda sumažinti išlaidas klientų aptarnavimui, daugiau naudotojų sėkmingai prisijungia prie paskyrų ir nusiperka paslaugų ar prekių. Anot „FIDO“ aljanso, suvienijusio progresyviausias pasaulio bendroves ieškoti alternatyvų slaptažodžiams, slaptarakčių technologija jau leidžiama naudotis daugiau nei 13 mlrd. paskyrų internete.

    Praėjusiais metais populiariausi slaptažodžiai Lietuvoje buvo „admin“, „123456789“, „123456“ ir „lopas123“. J. Karklys tikina, kad tokie slaptažodžiai programišių gali būti nulaužiami greičiau nei per sekundę. Panaši situacija matyti ir globaliu mastu – tiek įmonių darbuotojai ir įmonių vadovai, tiek individualūs interneto naudotojai visame pasaulyje naudoja itin silpnus slaptažodžius apsaugoti savo turimas paskyras.

    Tuo tarpu slaptarakčių vartotojai nekuria patys ir neturi jų įsiminti. Slaptarakčių technologiją sudaro biometrinis patvirtinimas ir du prieigos raktai – viešasis ir privatusis. Viešasis saugomas interneto svetainėje, prie kurios norima prisijungti, o privatusis – vartotojo įrenginyje. Vienas be kito prieigos raktai neveikia, todėl yra kur kas mažiau vertingi programišiams.

    „Authopia“ – ne pirmasis „NordPass“ sprendimas, kurtas padėti įmonėms ir verslams greičiau pereiti nuo slaptažodžių prie slaptarakčių. Kibernetinio saugumo vienaragiui „Nord Security“ priklausantis „NordPass“ buvo vienas pirmųjų pasaulyje, sukūręs sprendimą saugiai saugoti slaptarakčius bei jais dalintis su kitais.

     

     

    „Instagram“ mini 16-ąjį gimtadienį: ar jūsų nuotraukos ten iš tiesų saugios?

    Kada reikia perkrauti telefoną?

    Ar fizinis DI nauja investavimo kryptis, ar tolima ateitis? Atsako Ignas Goštautas

    Trys iš penkių naudojasi dirbtiniu intelektu: tyrimas apžvelgia, kaip šią technologiją naudoja lietuviai

    Be teksto, bet su atsakymu: „Jev“ siūlo kitokią dirbtinio intelekto ateitį

    Ekspertas teigia, kad dirbtiniu intelektu pasitikėti aklai nereikėtų

    Naudotų knygų platforma „Sena.lt“ pristatė paieškos programėlę „ChatGPT“

    Dirbtinis intelektas keičia pasitikėjimą vaizdu ir garsu

    Ekspertas teigia, jog verta susitarti su vaiku dėl ribų

    Dirbtinis intelektas aptarnauja milijonus klientų skambučių metu

    Lietuvoje vis dar naudojami „Nokia 3310“ telefonai net ir po 26-erių metų

    Ekspertas pataria, kur rasti pigius skrydžius nusprendus atostogauti rudenį

    Kaip keičiasi ryšys vykstant dideliems renginiams

    Kaip nufotografuoti krintančius meteorus telefonu?

    Pagal „Ookla“ duomenis, greičiausią 5G internetą Lietuvoje siūlo „Tele2“.

    © 2018 Your Company. All Rights Reserved. Designed By Tripples