Login to your account

Username *
Password *

Google“ produktus naudojame kasdien – nuo el. pašto, paieškos sistemos iki debesų saugyklos. Naršydami internete paliekame įvairius savo pėdsakus, kaip buvimo vieta ar paieškos istorija, tačiau keli paprasti nustatymai padės sumažinti šių duomenų rinkimą bei prieinamumą.

Apribojus duomenų rinkimą, kai kurios paslaugos gali būti ne tokios naudingos, o matomos reklamos ne taip tiksliai nukreiptos. Tačiau keletas nustatymų leis išlaikyti balansą tarp duomenų privatumo ir teikiamų paslaugų naudos“, teigia Mantas Užupis, „Tele2“ IT saugumo ekspertas.

1. Duomenų rinkimas. „Google“ produktai gali rinkti daug asmeninės informacijos – nuo buvimo vietos iki aplankytų puslapių ar naudojamų aplikacijų. Ši informacija padeda bendrovei kurti asmeninius produktus ir nukreipti reklamą. Tinklalapių ir programėlių veiklos apribojimas yra galingiausias bendrovės privatumo nustatymas – jeigu laikote jį įjungtą, vadinasi, sutinkate, kad jūsų informacija būtų naudojama reklamai ir kitoms verslo paslaugoms, pagristoms duomenimis. Žiniatinklyje eikite į myaccount.google.com > „Data & Privacy“ (liet. „Duomenys ir privatumas“) > „Web & App Activity“ (liet. „Žiniatinklio ir programų veikla“). Jeigu norite, kad informacija apie jūsų veiklą internete liktų tik jums, išjunkite šį pasirinkimą. Naujame lange bus prašoma patvirtinti, kad esate pasirengę pristabdyti duomenų rinkimą, jį vėl aktyvuoti galėsite bet kuriuo metu.

2. Vietos istorija. Jeigu dažnai naudojatės „Google“ produktais ir su savimi nešiojatės išmanųjį telefoną, bendrovė gali rinkti duomenis apie kiekvieną vietą, kurioje buvote. Jeigu norite išjungti buvimo vietos sekimą, spustelėkite „Data & Privacy“ (liet. „Duomenys ir privatumas“) > „Location History“ (liet. „Vietovių istorija“) ir bakstelėkite „Turn off“ (liet „Išjungti“). Perskaitykite pasirodžiusį informacinį langelį ir pasirinkite „Pause“ (liet. „Pristabdyti“), kad „Google“ nebesektų ir nesaugotų jūsų buvimo vietos istorijos.

3. Veikla. Jeigu nenorite sustabdyti duomenų rinkimo, galite ištrinti visus paliktus pėdsakus internete. Ši funkcija automatiškai ištrins kai kuriuos bendrovės surinktus duomenis arba suteiks galimybę išvalyti juos rankiniu būdu. Automatinį žiniatinklio ir programų veiklos ištrynimą rasite „Data & Privacy“ (liet. „Duomenys ir privatumas“) > „Web & App Activity“ (liet. „Žiniatinklio ir programų veikla“) skiltyje pateiktuose skyriuose. Spustelėję rasite „Auto-delete“ (liet. „Automatinis ištrynimas“) pasirinkimą ir siūlomus paslaugos terminus – ištrinama senesnė nei 3, 18 ar 36 mėnesių informacija. Rankiniu būdu išvalyti duomenis galite paspaudę tame pačiame lange esantį pasirinkimą „Manage history“ (liet. „Tvarkyti istoriją“) ir pašalinę norimus laukelius.

4. Skelbimų suasmeninimas. Pastebėję tendencijas, kuo domitės internete, „Google“ pateikia tik tuos skelbimus, kurie būtų aktualūs ir skirti būtent jums. Tačiau bendrovė suteikia galimybę padidinti privatumą ir sustabdyti skelbimų suasmeninimą. Spustelėkite „Data & Privacy“ (liet. „Duomenys ir privatumas“) > „Ad Settings“ (liet. „Skelbimų nustatymai“) > „Ad Personalization“ (liet. „Skelbimų suasmeninimas“). Čia paspauskite mygtuką „Turn off“ (liet. „Išjungti“). Jei norite detaliau valdyti apie jus renkamą informaciją, slinkite į apačią iki skilties „How your adds are personalized“ (liet. „Kaip suasmeninami skelbimai“). Šiame skirsnyje pateikiami jūsų interesų įvertinimai, čia galite bet kurio iš jų stebėjimą išjungti rankiniu būdu.

5. Išorinės programos. Pravartu periodiškai peržiūrėti, kurios parsisiųstos programos yra prijungtos prie „Google“ paskyros ir panaikinti leidimus paslaugoms, kuriomis nebesinaudojate. Duomenų bendrinimą galima išjungti paspaudus „Security“ (liet. „Sauga“) > „Third-party apps with account access“ (liet. Trečiųjų šalių programos, turinčios prieigą prie paskyros“) > „Manage third-party access“ (liet. Tvarkyti trečiųjų šalių galimybę pasiekti paskyrą“). Įsitikinkite, kad pasitikite ir žinote visas į sąrašą įtrauktas programėles. Jei norite išimti programą iš sąrašo, spustelėkite eilutę su jos pavadinimu ir pasirinkite „Remove access“ (liet. „Prieigos pašalinimas“).

Lietuvoje daug žmonių visai nežino, kiek yra susikūrę paskyrų internete, atskleidė kibernetinio saugumo bendrovės „NordPass“ užsakymu atliktos apklausos. Tai itin neramina ekspertus, esą ši tendencija gali sukelti žalos ne tik asmeninių, bet ir verslo duomenų saugumui. Nenaudojamos paskyros, kurių slaptažodžiai seni ir neatnaujinami, yra tiesiausias kelias programišiams pasisavinti konfidencialią informaciją ir pasiekti kitas, dažnai svarbesnes paskyras.

Dažniau negali įvardinti darbo reikmėms naudojamų paskyrų

Apklausus Lietuvos gyventojus paaiškėjo, kad jiems sunkiau nurodyti, kiek turi darbinių paskyrų nei asmeninių. Daugiau nei pusė (52 proc.) apklaustų Lietuvos darbdavių ir darbuotojų nežino tikslaus darbo reikmėms naudojamų paskyrų skaičiaus, tuo tarpu asmeninių profilių negalėjo įvardinti 7 proc. interneto naudotojų Lietuvoje.

Pasak „NordPass“ produkto vadovo Gedimino Brenciaus, kalbant apie paskyras internete galima prisiminti pasakymą „Grandinė yra tokia stipri, kokia stipri yra silpniausia jos grandis“, nes duomenų saugumas priklauso nuo to, kokia saugi yra kiekviena turima paskyra. Interneto vartotojams turint daug nebenaudojamų ir pamirštų paskyrų išauga rizika, kad joms pasiekti naudoti slaptažodžiai laikui bėgant tampa vis silpnesni ir todėl itin lengvai nulaužiami. Jei tie patys slaptažodžiai buvo naudojami kelioms skirtingoms paskyroms apsaugoti, tuomet nulaužę vieną paskyrą programišiai galės pasiekti ir kitas, naudojamas dabar.

Dauguma lietuvių turi bent 10 profilių

„NordPass” pernai atlikto tyrimo duomenimis, pasaulyje vienas asmuo turi apie 80–100 paskyrų. Lietuvoje tendencija kiek kitokia: tiek daug profilių (50–100) susikūrę tik penktadalis šalies gyventojų, tačiau dauguma lietuvių jų vis tiek turi bent 10. Mažiau paskyrų susikūrę tik atskirai apklausti šalies darbdaviai ir darbuotojai, kurie, nepaisant šio fakto, sunkiai prisimena, kiek turi darbui reikalingų profilių.

G. Brencius atkreipia dėmesį, kad realūs skaičiai gali būti ir didesni: „Skaičiuoti reikėtų ne tik kompiuterio, bet ir išmaniojo telefono ar planšetinio kompiuterio programėlių ar lankomų svetainių prisijungimus. Visa tai irgi yra internetinės paskyros, o duomenų saugumo prasme jos gali būti netgi jautresnės. Pavyzdžiui, išmaniajame telefone susikūrus programėlės paskyrą neretai patvirtiname prieigą prie susirašinėjimų ar fotokameros duomenų, todėl tokios paskyros saugumas turėtų būti vertinamas dar rimčiau.“

Kodėl svarbu žinoti turimų paskyrų skaičių?

Anot „NordPass“ eksperto, pasisavinę duomenis programišiai gali pakenkti tiek asmens, tiek įmonės reputacijai, atakos taip pat gali turėti rimtų finansinių pasekmių, kartais nepakeliamų. Tačiau turėti daug paskyrų, pasak jo, nėra blogai, jei žinome, kaip tinkamai jomis pasirūpinti. Patariama nenaudoti tų pačių slaptažodžių skirtingoms paskyroms, nes jei vienas profilis nulaužiamas – tikėtina, kad bus pasiektos ir kitos paskyros, turinčios tuos pačius prisijungimo duomenis.

Taip pat svarbu reguliariai peržvelgti naudojamas internetines paskyras – tiek asmenines, tiek darbines. Nenaudojamas reikėtų pašalinti, o svarbias atnaujinti. Slaptažodžius reikėtų keisti bent kas 3 mėnesius ir itin svarbu, kad jie būtų sudėtingi. Sugeneruoti stiprius slaptažodžius padeda ir slaptažodžių tvarkyklės, kurios talpina ir įsimena sudėtingus slaptažodžius bei leidžia saugiai jais dalintis.

„Įprastai žmonės mano, kad jie gali lengvai įsidėmėti visus savo slaptažodžius, bet dažnai nė nesusimąsto, kiek daug paskyrų iš tiesų turi. Kiekvienos paskyros slaptažodis turėtų būti sudėtingas ir unikalus – įsiminti tokį sąrašą komplikuotų slaptažodžių nėra neįmanoma, bet tikrai nelengva. Net ir turint fenomenalią atmintį, verčiau įsidėmėti artimųjų gimtadienius, o ne slaptažodžių formuluotes“, – sako G. Brencius.

Apklausas kibernetinio saugumo bendrovės „NordPass“ užsakymu įgyvendino tyrimų bendrovė „Norstat LT“. Verslo apklausa buvo atlikta sausio 31–vasario 3 dienomis. Internetu atliktoje apklausoje dalyvavo 300 respondentų, dirbančių privačiame sektoriuje. Visuomenės apklausa buvo atlikta vasario 3–10 dienomis. Internetu atliktoje apklausoje dalyvavo 500 18–45 metų respondentų.

Naršymui internete skiriame daugybę laiko, tačiau ar dažnai susimąstome, kokie galimi pavojai ten tyko? Viena iš rizikų internetinėje erdvėje – tapatybės duomenų vagystės, kurios gali sukelti nemažai problemų. Nutekinti jūsų asmens duomenys gali būti panaudojami netikroms internetinėms paskyroms kurti, siekiant kurstyti neapykantą jūsų vardu ar skleisti melagingas naujienas (angl. fake news).

39 proc. lietuvių, susidūrusių su netikromis naujienomis internete, nedaro jokių veiksmų

Technologijų bendrovė „Samsung“ išmaniųjų telefonų serijos „Galaxy A“ kampanijos metu kartu su tyrimų bendrove „Norstat“ 2022 m. balandį atliko apklausą, kurios metu paaiškėjo, jog 28 proc. lietuvių yra susidūrę su socialinėje erdvėje apie juos paskleista melaginga informacija, tačiau net 39 proc. respondentų, susidūrusių su netikromis naujienomis internete, nedaro jokių veiksmų, kad tokia informacija būtų pašalinta.

Melagingų naujienų platinimui internetiniai sukčiai naudoja netikras paskyras, kurias sukuria pavogdami duomenis iš kitų naudotojų profilių. Dažniausiai yra pasinaudojama jūsų asmenine informacija ir nuotraukomis tam, kad būtų sukuriamos netikros „Twitter“, „Facebook“, „Instagram“ ir „LinkedIn“ paskyros. Tuomet asmens nuotrauka ir vardu prisidengę nesąžiningi asmenys kuria įrašus, dalyvauja diskusijose, dalijasi straipsniais, kurie kursto neapykantą ir klaidina kitus vartotojus. Paskelbta melaginga informacija lengvai pasiekia daugybę kitų vartotojų, kurie ja aktyviai dalinasi, persiunčia ar perrašinėja. Įdomu tai, kad minėtos apklausos duomenimis, daugiau nei dešimtadalis lietuvių yra platinę netikrą informaciją to nežinodami, o 45 proc. mano, kad galimai yra dalinęsi melagingomis naujienomis.

Netikrą paskyrą išduoda ir prastos kokybės nuotrauka, ir įtartinas turinys

Netikros paskyros iš pirmo žvilgsnio gali būti sunkiai atskiriamos nuo tikrų profilių. Sukčiai dažnai dangstosi žymių žmonių nuotraukomis ir pavogta informacija, kad sukurtų kuo įtikinamesnę paskyrą ir taip galėtų netikrą informaciją skleisti didesniam vartotojų ratui.

Jei interneto platybėse aptikote įtartiną profilį, reikėtų atkreipti dėmesį į kelis aspektus:

  • Paprastai netikros paskyros profilio nuotrauka yra prastos kokybės arba akivaizdžiai pasisavinta – šiuo atveju reikėtų atlikti nuotraukos paiešką „Google“ platformoje ir taip patikrinti, kokiuose kituose socialiniuose tinkluose ši nuotrauka yra patalpinta ir ar kartu su ja pateikta informacija sutampa.

  • Vartotojo vardas turėtų būti aiškus, be skaičių ar simbolių. Verta įtartino profilio vartotojo vardą patikrinti ir kituose socialiniuose tinkluose.

  • Jei paskyros aprašyme yra nuorodos į įtartinus internetinius puslapius ar pateikiami pasiūlymai greitai ir lengvai užsidirbti – tai vienas iš ženklų, kad paskyros naudotojas yra apsimetėlis.

  • Paskyros turinys taip pat gali padėti atpažinti melagingą profilį – jei paskyros naudotojas publikuoja aršias politines žinutes, kursto neapykantą ir dalijasi klaidinga informacija – už šios paskyros gali slėptis nesąžiningi asmenys.

Ribotas priėjimas prie jūsų duomenų – mažesnė tikimybė įkliūti į sukčių nagus

Norint išvengti galimų asmens duomenų vagysčių, būtina įvertinti, ar visa asmeninė informacija, kurią pateikiate internete, privalo būti vieša. Pirmiausia, apribokite, kas mato jūsų nuotraukas ir įrašus socialiniuose tinkluose – sukčiai gali gauti daug informacijos iš jūsų viešų „Facebook“ įrašų ir nuotraukų. Kai ką nors naujo, tačiau pakankamai asmeniško, paskelbiate „Facebook“, įsitikinkite, kad tai gali matyti tik jūsų draugai ar šeimos nariai.

Taip pat, jei nesate viešas žmogus ir nesiekiate tokiu būti, rekomenduojama socialiniame tinkle „Instagram“ turimą paskyrą nustatyti privačia – tokiu būdu galite užtikrinti, kad jūsų nuotraukas ar vaizdo įrašus matys tik tie asmenys, kuriuos jūs pažįstate.

Kitas reikalingas veiksmas – reguliarus asmeninės informacijos tikrinimas internete. Reguliariai sekite įrašus su savo vardu ir pavarde „Google“ platformoje, kad patikrintumėte, ar kas nors sukūrė netikrą paskyrą jūsų vardu. Jei rasite netikrą profilį, nedelsiant kreipkitės į puslapio administratorių ir atsakingas institucijas, pavyzdžiui, Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, kad tokia paskyra būtų ištrinta.

2022 m. vasario 15 d. Europos duomenų apsaugos valdybos (EDAV) vienijamos 22 nacionalinės asmens duomenų apsaugos priežiūros institucijos iš visos Europos ekonominės erdvės (EEE), įskaitant pačią EDAV, pradeda koordinuotus tikrinimus dėl viešojo sektoriaus naudojimosi debesijos paslaugomis.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija taip pat dalyvauja šioje iniciatyvoje ir Lietuvoje dėl asmens duomenų apsaugos naudojantis debesijos paslaugomis patikrins Lietuvos statistikos departamentą. Ši institucija pasirinkta tikrinimui atsižvelgiant į tai, kad valdo svarbiausius valstybės duomenis apdorojančią Valstybės duomenų valdysenos informacinę sistemą. Lietuvos statistikos departamentui bus išsiųstas visoms valstybėms parengtas bendras klausimynas, vėliau bus atliktas patikrinimas vietoje.

Šie tikrinimai suplanuoti atsižvelgiant į 2020 m. spalio mėn. EDAV priimtą sprendimą parengti Koordinuotą vykdymo užtikrinimo sistemą (angl. Coordinated Enforcement Framework (CEF)). Tai vienas iš pagrindinių EDAV veiksmų pagal 2021–2023 m. strategiją, taip pat kaip ir sukurta Ekspertų grupė (angl. Support Pool of Experts (SPE)). Šiomis dviem iniciatyvomis siekiama supaprastinti vykdymo užtikrinimo veiksmus ir bendradarbiavimą tarp priežiūros institucijų.

Remiantis Eurostato duomenimis, pastaruosius 6 metus organizacijų naudojimosi debesijos paslaugomis mastas padvigubėjo. COVID-19 pandemija paskatino organizacijų perėjimą prie skaitmeninių formatų. Debesijos technologijomis pradėjo naudotis ir daugybė viešojo sektoriaus organizacijų. Naudojantis šiomis paslaugomis tiek nacionaliniu, tiek ES lygmeniu neretai gali būti susiduriama su sunkumu gauti informacinių ir ryšių technologijų produktus ir paslaugas, kurie atitiktų ES asmens duomenų apsaugos taisykles. Vadovaudamosi suderintomis gairėmis ir atlikdamos koordinuotus veiksmus asmens duomenų apsaugos priežiūros institucijos siekia skatinti geriausią praktiką ir užtikrinti tinkamą asmens duomenų apsaugą.

Atlikdamos koordinuotus tikrinimus EEE priežiūros institucijos kreipsis į 80 viešojo sektoriaus institucijų, įskaitant ES institucijas, veikiančias įvairiausiuose sektoriuose (pavyzdžiui, sveikatos, finansų, mokesčių, viešųjų pirkimų, IT paslaugų teikėjų). Dalyvaujančios priežiūros institucijos, besirengdamos koordinuotiems tikrinimams sutarė, kad  CEF bus įgyvendinama nacionaliniu lygmeniu vienu ar keliais būdais, pavyzdžiui, renkama informacija, pildomi klausimynai, atliekami tikrinimai ir pan. Tiksliau tariant, priežiūros institucijos analizuos sunkumus, su kuriais susiduria institucijos siekdamos užtikrinti Bendrojo duomenų apsaugos reglamento laikymąsi, naudojantis debesijos paslaugomis, įskaitant procesus ir saugumo priemones įsigyjant debesijos paslaugos, duomenų perdavimą tarptautiniu mastu bei duomenų valdytojo ir duomenų tvarkytojo santykius reglamentuojančias nuostatas.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija tikrinimo medžiagą Lietuvos statistikos departamente planuoja surinkti iki balandžio vidurio. Tikrinimų rezultatai bus analizuojami koordinuotai ir priežiūros institucijos spręs dėl galimų tolesnių veiksmų nacionaliniu lygmeniu. Planuojama visų tikrinamų subjektų rezultatus apibendrinti, kad būtų sudaryta galimybė nuodugniau suvokti temą ir vykdyti tikslinę kontrolę ES lygmeniu. EDAV paskelbs šių tikrinimų ataskaitą iki 2022 m. pabaigos.

Kiekvieną sekundę milijonai žmonių naršo internete darbo, asmeniniais, pramogų ar kitais tikslais. Tačiau retas iš jų susimąsto, kiek asmeninės informacijos, naršydamas ar apsipirkinėdamas internete, atskleidžia kitiems. Tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje jau ne kartą buvo pavogti asmeniniai duomenys, nuo to nukentėjo daug žmonių. Tai tik įrodo, kad asmeninius duomenis turime akylai saugoti. Pasitikrinkime, ar tikrai darome viską, kad mūsų asmeniniai duomenys būtų saugūs?

Kodėl reikia saugoti savo asmens duomenis?

Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Infrastruktūros skyriaus vedėjo Justino Rastenio, asmens duomenų apsauga yra nusakoma įstatymiškai. Lietuvoje galioja Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR), o įstatymų galiojimu, įteisinimu turi pasirūpinti tam tikros paslaugos tiekėjas.

Jis taip pat pabrėžia, kad kiekvienas portalas ar paslaugos tiekėjas turi jų laikytis ir savo sistemą apsaugoti nuo duomenų paviešinimo arba pavogimo.

Informacinių technologijų ir sistemų centro vadovas Paulius Nomgaudas atkreipia dėmesį, kad asmeninius žmonių duomenis turi saugoti kiekviena institucija. Universitetas taip pat yra duomenų valdytojas, saugantis darbuotojų bei studentų duomenis.

„Svarbu pabrėžti, kad patys žmonės taip pat turi saugoti savo asmeninius duomenis. Bet kai juos kažkam pateikia, automatiškai įpareigoja instituciją ar kitą žmogų juos saugoti. Pavyzdžiui, elektroninėje parduotuvėje suvedę savo asmens duomenis, įpareigojate parduotuvę juos saugoti“, – sako P. Nomgaudas.

J. Rastenio teigimu, asmens duomenis reikia saugoti tam, jog jie nebūtų pavagiami, jais negalėtų naudotis tretieji asmenys ir įvykdyti nusikalstamos veiklos.

Kokie duomenys negali būti viešinami?

Asmens duomenimis laikomi visi duomenys apie žmogų – plaukų spalva, batų dydis, religija, vardas, pavardė, gimimo data. Ypač – informacija, susijusi su medicina. Ji yra itin jautri.

„Dabar itin populiaru įdėjus skelbimą, kad parduodi butą, nufotografuoti kiemą su jame esančiais automobiliais. Tai pamatę automobilių savininkai rašo pareiškimus, kad yra paviešinti jų asmens duomenys. Net ir viešoje aikštelėje stovintis automobilis nėra viešas dalykas, jis yra privatus“, – pabrėžia J. Rastenis.

Banko sąskaitos numeris, asmens kodas, paso numeris, socialinio draudimo numeris – taip pat jautrūs duomenys, kurie neturi būti viešinami.

Kaip apsaugoti asmeninius savo duomenis?

Pirmiausia VILNIUS TECH Infrastruktūros skyriaus vedėjas rekomenduoja kurti socialinių tinklų paskyras su savo asmeniniais paštais, o gal net geriau, pavyzdžiui, antrais asmeniniais paštais. Tokiu atveju, įvykus asmens duomenų vagystei, ji negalėtų plisti toliau.

„Daugelis žmonių, naudodami savo darbo el. pašto adresą registruojasi įvairiose sistemose, naudoja tuos pačius slaptažodžius. Labai svarbu atskirti darbą ir asmeninį gyvenimą. Šiandien nėra labai populiaru, bet net neabejoju, kad ateityje išpopuliarės – turėti dar vieną el. paštą socialiniams tinklas ar mažai populiarioms elektroninėms parduotuvėms“, – pasakoja J. Rastenis.

Antra – P. Nomgaudas taip pat atkreipia dėmesį, kad šiuo metu yra teikiama paslauga – galima susikurti el. pašto dėžutę dešimčiai minučių.

„Jeigu jūsų primygtinai reikalauja prisijungti, bet žinote, kad tai pirmas ir paskutinis kartas, galite pasinaudoti šia paslauga. Gausite sugeneruotą el. pašto adresą, dėžutė laikina, po kurio laiko išsitrina automatiškai“, – teigia Informacinių technologijų ir sistemų centro vadovas.

Trečia – Norint apsaugoti savo asmeninius duomenis apsipirkinėjant internete ar atliekant įvairius bankinius pavedimus, reikia tikrinti tuos puslapius. Jeigu nepavyksta rasti daugiau jokios informacijos apie tam tikrą puslapį, geriau tą dieną jame nieko nepirkti, palaukti kelias dienas, paieškoti daugiau informacijos.

„Bankinius pavedimus užsienio portaluose rekomenduojama atlikti naudojantis saugiomis platformomis, pavyzdžiui, „PayPal“. Atsargiai atlikti pavedimus, kuriuose reikalaujama tik suvesti kreditinės duomenis. Bankai turi apsaugą – kad galima įsijungti ir internetinės prekybos apsaugą, kiekviena kartą apsiperkant reikės prisijungti prie banko. Taip pat – atsiskaitinėti naudojantis kreditine kortele, o ne diabetine“, – pasakoja. J. Rastenis.

Kaip sugalvoti tinkamą slaptažodį?

Saugus slaptažodis nebūtinai turi būti sudėtingas, bet turi būti ilgas. Jis turėtų susidaryti mažiausiai iš dvylikos simbolių. Jeigu nutinka taip, kad slaptažodis vis dėl to per trumpas, paprasta rekomendacija – jį pakartoti du kartus ir tuomet simbolių bus užtektinai. Dauguma internetinių svetainių reikalauja, kad slaptažodis susidėtų iš specialių simbolių – didžiųjų ir mažųjų raidžių ir skaičių.

„Kurdami slaptažodžius galite naudoti tam tikras frazes, kurios tarpusavyje nėra susijusios. Pavyzdžiui, arklys šį vakarą turi išgerti vaistus. Aš dažnai naudoju šią frazę – koks gražus oras lauke, tik ją suvedu truputį kitaip: k0ks gr@=us 0ras lauk3. Ilgas tekstas, devyniolikos simbolių, jį nulaužti užtruktų du milijardus metų“, – teigia J. Rastenis.

Tačiau patariama nenaudoti savo ar mamos mergautinių pavardžių, vaikų vardų, gimimo datų, adresų, telefono numerių, nes tai yra pirmieji slaptažodžiai, kuriuos bus bandoma jus nulaužti. Svarbu nepamiršti, kad slaptažodį reikia nuolatos keisti. Rekomenduojama – kas pusę metų.

Puslapis 1 iš 3
Atėjusi žiema kviečia kurti: kaip užfiksuoti įsimintinas nuotraukas?

Keliose „Android“ programėlėse aptikta kenkėjiška veikla: perspėja vartotojus kuo greičiau jas ištrinti

„Accenture“ Vilniuje persikelia į naują biurą ir toliau planuoja augimą 

Išmaniojo laikrodžio nebūtina įkrauti kas naktį: kokie nustatymai leis juo naudotis ilgiau?

„Botų“ rinkose parduodami 12-os tūkstančių Lietuvos gyventojų duomenys

„Telia“ viešbučiams pradeda kurti vaizdo žaidimų kambarius

Ko Lietuvos gyventojai ieškojo „Google“ 2022 metais: krepšinis, karas Ukrainoje ir besitraukianti pandemija

Navigacijos sistemos automobiliuose: atgyveno ar tebėra reikalingos?

Ekspertai patarė, į ką atkreipti dėmesį renkantis monitorių

Kriptovaliutų era: kada investavimas į šią turto klasę bus apmokestintas

Slaptųjų pirkėjų verdiktas: iš ryšio operatorių geriausiai klientus aptarnauja „Telia“

Atskleidė, kas šiemet pateko į populiariausių socialinių tinklų TOP10 Lietuvoje

Žymios Lietuvos grupės žengia į dar neišbandytą sferą: pristatytos jų vardinės ausinės

Didžiųjų technologijų kompanijų laukia sunkūs laikai – kokie interneto pokyčiai bręsta?

Išmanūs sprendimai, kurie palengvins pasiruošimą Kalėdoms